Klausimai veja klausimus
Darbe dirbančiuosius labiausiai motyvuoja papildomos atostogų dienos. Tą nurodė net 40 proc. darbuotojų, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu atlikta apklausa.
„Akivaizdu, kad papildomos atostogų dienos yra viena iš labiausiai darbuotojus motyvuojančių priemonių, kuri suteikia galimybę daugiau laiko praleisti su artimaisiais, užsiimti mėgstama veikla, daugiau keliauti ar poilsiauti. Įdomu tai, kad šiemet apklausos duomenys parodė, jog didėja įmokų į pensijų fondus populiarumas.
Matome, kad tokios darbdavių iniciatyvos prisideda prie visuomenės finansinio raštingumo sklaidos, vyrų ir moterų pajamų bei būsimos pensijos atotrūkio mažinimo“, – teigė bendrovės Verslo klientų departamento vyresnysis projektų vadovas Konstantinas Vaškevičius.
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat įvardijo ir kitas motyvacines priemones. Ne ką mažiau už papildomą atostogų dieną svarbi ir galimybė dirbti iš namų (29 proc.). Tiesa, ją kur kas dažniau rinkosi moterys (35 proc.) negu vyrai (21 proc.), 18–39 metų respondentai (39 proc.) ir auginantys vieną–tris nepilnamečius vaikus (33 proc.).
Kas ketvirtas darbuotojas (23 proc.), dalyvavęs apklausoje, nurodė, kad norėtų būti skatinamas papildomomis darbdavio įmokomis į fondą, kuriame papildomai gali kaupti pensijai. Ši papildoma vertė labiausiai domina 40–59 metų darbuotojus (27 proc.), didmiesčių gyventojus (25 proc.) ir auginančius tris nepilnamečius vaikus (36 proc.).
Kone pusė (41 proc.) darbuotojų nurodė, kad juos taip pat domina mokymosi programos, galimybė kelti kvalifikaciją ir tobulinti savo įgūdžius. Mokytis ir įgyti naujų žinių labiau pasiryžusios moterys (46 proc.) negu vyrai (35 proc.). Galimybių tobulėti darbo vietoje daugiausiai tikisi 18–29 metų (52 proc.) ir 30–39 metų (49 proc.) žmonės.
„Geresnį emocinį klimatą įmonėje lemia ne tik laisvė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, bet ir darbuotojų ateičiai skirtos kaupimo programos. Manau, kad tai lėmė ir pačių darbdavių dalyvavimas – darbdavių reitinguose aukščiausiose vietose matome įmones, jau turinčias pensijų kaupimo programas. Kad tai yra strateginė valstybės kryptis, rodo ir mokestinės lengvatos socialiai atsakingiems darbdaviams“, – pažymėjo K. Vaškevičius.
2023 metų gegužę tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.
Gegužės 1-osios piknikas prie Vyriausybės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Minint Tarptautinę darbo dieną šeštadienį profsąjungos kviečia atkreipti dėmesį į darbuotojų teises. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Gegužės 1-osios proga Vinco Kudirkos aikštėje surengė pikniką, į kurį susirinko apie 20 asmenų.
Tuo tarpu profesinė sąjunga „Solidarumas“ šią dieną mini per Vilnių važiuodami automobilių kolona bei piketuodami prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad Tarptautinę darbo dieną dieną organizuojamu renginiu yra siekiama priminti tiek valdžios struktūroms, tiek šalies gyventojams apie darbuotojų teises.
„Mes naudojamės šia diena priminti apie darbuotojų teises. Mes ypatingai norime atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybės, Seimo, bet ir visų gyventojų į tai, kad šiandieną darbo žmogus uždirba ypač mažai, jis dirba padidintu krūviu, neretai yra neapskaitomi viršvalandžiai ir jam tenka dirbti ir antrą, trečią darbą, kad uždirbtų bent kiek“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Todėl LPSK pirmininkė akcentuoja, kad organizuojamo pikniko pagrindinis šūkis – „Kad ir kiek bedirbtų žmogus, jis vis tiek užsidirba tik „baronkai“.
I. Ruginienės teigimu, dėl šios priežasties simboliniai riestainiai dalinami ir renginio dalyviams.
„Simbolis mūsų – riestainis, kuris ir simbolizuoja, kad, deja, šiandieną žmonės, kad ir kokiu krūviu bedirbdami, jie vis dėlto uždirba tik riestainiui“, – paaiškino ji.
Vykstančio pikniko metu, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės, visi norintys galės gauti nemokamas teisines konsultacijas.
Taip pat Vinco Kudirkos aikštėje iškabinti plakatai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į profesijų atstovus, kurie Tarptautinę darbo dieną mini dirbdami. Ant plakatų užrašai skelbia: „Padavėjas Aušrius (18 m.): dirbu už arbatpinigius ir maistą, piknikai man – per brangu“, „Ugniagesė Laima (32 m.): būčiau čia, bet dabar nuolat kas nors dega, o mūsų – nedaug“, „Slaugytojas Jonas (25 m.): būčiau čia, bet budžiu antrą parą iš eilės“, „Fūristas Saulius (51 m.): aš iš viso pusę metų nebuvau namie“.
„Mes teiksime nemokamas teisines konsultacijas visiems be išimtiems, tiems, kam reikės. Taip pat mes turime tokią vizualinę akciją. Norime parodyti, kokios profesijos ir kiek žmonių iš tiesų šiandien dirba. Ir, deja, negali ateiti pailsėti kartu su mumis“, – atkreipė dėmesį renginio organizatorė. Gegužės 1-osios piknikas. V.Kudirkos aikštė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ji akcentuoja, kad renginiu taip pat siekiama atkreipti ir pačių darbuotojų dėmesį į savo teises.
„Mes norime atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybės, bet ir pačių darbuotojų, kad jie irgi suprastų, kad mes juos palaikome. Kad darbuotojai atkreiptų dėmesį: nenormalu dirbti nenormuotą darbo valandų skaičių ir kad už darbą turi būti oriai atlyginta. Minimalus, deja, atlyginimas Lietuvoje negarantuoja normalaus gyvenimo“, – teigė I. Ruginienė.
„Mes sakome, kad mes norime gyventi, o ne išgyventi. Mes norime džiaugtis gyvenimu, bet ne dirbti iki iškritimo“, – pabrėžė ji.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) – didžiausias nacionalinis profesinių sąjungų centras Lietuvoje, šiuo metu vienijantis 25 šakines organizacijas ir daugiau nei 50 tūkst. narių.
Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ organizuoja automobilių koloną, rengia piketus
Tuo tarpu Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ Tarptautinę darbo dieną rengia Gegužės 1-osios „važiuotynes“. Profsąjungos nariai juda automobilių kolona per Vilnių ir rengia piketus prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad tarp pagrindinių profsąjungos reikalavimų – teisingas atlyginimas už 8 valandų dienos darbą. Taip pat reikalaujama dvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius, pritarti Europos Komisijos teikiamai direktyvai dėl minimalios algos, nustatant, kad minimali alga negali būti mažesnė nei 50 proc. šalies vidutinės algos arba 60 proc. šalies atlyginimų medianos dydžio. Profsąjunga taip pat reikalauja remti socialinį dialogą įmonių, regionų ir valstybės lygiu, nepriimti įstatymų, kurie nebuvo aptarti Trišalėje taryboje, steigti Trišales tarybas regionuose ir pan.
„Prieš 100 metų žmonės kovojo už 8 valandų darbo dieną. O dabar 8 valandų darbo diena pradingo, visur įvestas lankstus darbo grafikas ir suminė darbo laiko apskaita. Viską, ką leidžia daryti kodeksas, visos formos pritaikytos tam, kad kuo galima geriau išnaudoti žmogų, nemokant jam viršvalandžių“, – Eltai teigė K. Krupavičienė.
Jos teigimu, pagrindinis organizuojamo renginio šūkis – „Daugiau demokratijos darbo vietoje“.
Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ atstovauja apie 20 tūkst. narių iš įvairių sektorių.
Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų šiųmetės krizės akivaizdoje patyrė didelį stresą dėl savo finansinės situacijos, tačiau pradėti taupyti ar investuoti neplanuoja. Labiausiai nesaugūs jautėsi 50-59 m. amžiaus gyventojai, taip pat tie, kurie gyvena vieni – tą atskleidė „Luminor“ užsakymu visose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. 17 proc. respondentų krizės akivaizdoje teko gyventi iš santaupų, tuo metu net 40 proc. lietuvių karantino metu jokių santaupų neturėjo. Ir tik 5 proc. tautiečių teigia besijaučią finansiškai saugūs išeiti į pensiją.
Požiūris keičiasi
Tyrimo duomenimis, pasibaigus karantinui net 70 proc. lietuvių teigia nematą prasmės kaupti antroje pensijų pakopoje. Kaip teigia UAB „Luminor Investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Tačiau tam neužtenka vien vadinamosios pirmosios pakopos – „Sodros“ mokamos pensijos. „Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad nors krizės metu nesaugiai jautėsi kas ketvirtas gyventojas, tačiau santaupų neturi ir artimiausiu metu taupyti, investuoti ar kaupti senatvei neplanuoja“, – teigia A. Paliukaitė. Tik 30 proc. lietuvių ketina ir toliau papildomai kaupti antroje pensijų pakopoje, tiesa, tą labiau vertina gyvenantys vieni, vidutines pajamas gaunantys respondentai.
III pakopai neturi laiko
Kaip rodo atliktas tyrimas, kaupti III pakopos pensijų fonduose lietuviai linkę mažiausiai. Priešingai nei kaimyninėse šalyse, ypač tai neaktualu atrodo jaunimui. 73 proc. lietuvių III pakopos pensijų fonduose nekaupia, iš kurių 11 proc. teigia neturį laiko apie tai net susimąstyti.
Net trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų teigia netikį, kad pinigai III pakopoje gali sukurti pridėtinės vertės. Vis dėlto, Aistė Paliukaitė primena, kad per pastaruosius 10 metų, Lietuvos banko duomenimis, visi Lietuvoje veikiantys III pakopos pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 6,11 proc. grąžos savo dalyviams. III pakopos pensijų fondai jūsų kaupiamą sumą investuoja. Tai reiškia, kad per ilgą laikotarpį, tikėtina, sukaupsite didesnę sumą nei šiaip kas mėnesį pervesdami pinigus į asmeninę sąskaitą“, – sako A. Paliukaitė.
Gegužę atlikto tyrimo duomenimis, iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai mažiausiai linkę galvoti apie ateitį: net 30 proc. respondentų teigia po karantino taupysią mažiau arba visai nustosią taupyti. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 22 proc. Tyrimas atskleidė, kad iš Baltijos šalių lietuviams šiandieninis investicinis klimatas taip pat atrodo nepalankus – jie investuoti linkę mažiausiai – 10 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 18 proc. Į investavimą palankiau žiūri tie, kuriems krizinę situaciją finansiškai atlaikyti buvo lengviau.
Tyrimas buvo atliktas šių metų gegužę naudojant kiekybinę internetinę apklausą. Tikslas buvo išanalizuoti nepaprastosios padėties poveikį Baltijos šalių žmonių finansinei padėčiai ir jų požiūriui į santaupas, investicijas ir pensijas. Tyrime dalyvavo 1618 žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie patenka į 23–59 metų amžiaus grupę.
Statybos Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr. Daugiau nei savaitę trukęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, pirmasis Lietuvos „vienaragis“, sausra ir žinomų pasaulio prekių ženklų atėjimas į Lietuvą. Naujienų agentūra ELTA pateikia svarbiausius 2019 metų šalies verslo įvykius.
SAUSIS
Nuo sausio minimali mėnesio alga padidėjo iki 430 eurų, tačiau dėl įsigaliojusios mokesčių reformos ši suma siekia 555 eurus „popieriuje“.
Nuo Naujųjų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje buvo įtraukti į papildomą kaupimą antroje pensijų pakopoje. Nenorintieji dalyvauti sistemoje turėjo teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Liepos 1 d. duomenimis, per pusmetį antroje pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė 204 tūkst. gyventojų. Valstybinė socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antroji pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.
Nuo sausio 1 d. Ūkio ministerija pakeitė pavadinimą ir po reorganizacijos tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pakeitimu siekta, kad naujasis ministerijos vardas labiau atitiktų ministerijos vykdomas funkcijas.
VASARIS
Tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys vasario 1 d. pasirašė įsakymą, kuriuo viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorių Gintautą Labanauską atšaukė iš pareigų. „Kauno diena“ skelbė, kad grupė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų G. Surpliui ir viceministrei Ausmai Miškinienei esą meta kaltinimus dėl galimos korupcijos. G. Labanauskas paskelbė, kad rengia spaudos konferenciją dėl galimos korupcijos žemės ūkio srityje, tačiau kiek vėliau Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad yra pasiūliusi G. Labanauskui nutraukti darbo sutartį. Ministerijos teigimu, tai susiję su darbo priežastimis ir darbais, kurie nebuvo atlikti. Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
KOVAS
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija nematė.
Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis kovo 25 dieną pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų. Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus tuomet kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą.
BALANDIS
Balandžio 4 dieną Seimo plenariniame posėdyje prisiekė naujasis aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tuomet premjeras Saulius Skvernelis inicijavo Kęstučio Navicko pasitraukimą.
GEGUŽĖ
Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Siekdamos užtikrinti savo šalių energetinį saugumą Lietuva, Latvija, Estija sutarė iki 2025 m. sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede.
BIRŽELIS
Birželį buvo pirmas kartas, kai euro zonos pinigų politikos sprendimai priimti Lietuvoje. Europos Centrinio Banko (ECB) išvažiuojamajame posėdyje Lietuvoje dalyvavo tuometinis ECB prezidentas Mario Draghis ir dar penki ECB vykdomosios valdybos nariai bei visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai, dalies jų pavaduotojai. Surengtoje spaudos konferencijoje M. Draghis teigė, kad pagrindinės palūkanų normos nėra keičiamos.
LIEPA
Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams šiais metais yra ir bus išties dideli, net palyginti su praėjusiais metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes. Prekybos centras. Slaptai.lt foto
Komercinių patalpų komplekse „Live Square“ Vilniuje oficialiai duris atvėrė pirmasis Lietuvoje „Hilton Garden Inn“ viešbutis. 7 tūkst. kv. m ploto pastate yra 164 viešbučio kambariai, atitinkantys tarptautinį „Hilton“ prekės ženklo standartą. Viešbutyje veikia sporto salė ir restoranas su lauko terasa, 300 kv. m konferencijų centras.
RUGPJŪTIS
Rugpjūčio 20 dieną neeiliniame Seimo posėdyje prisiekė trys nauji ministrai. Atnaujintoje XVII Vyriausybėje susisiekimo ministrą Roką Masiulį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius, žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį – „socialdarbietis“ Andrius Palionis, vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeitė LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
RUGSĖJIS
Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ rugsėjį pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „Ignitis grupe“. Nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“, „Lietuvos energijos tiekimas“ pervadintas į „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ į – „Ignitis renewables“. Tarptautinėse rinkose grupė veikia su „Ignitis“ prekės ženklu.
JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ užbaigė 1 mlrd. eurų sandorį įsigydama 60 proc. banko „Luminor“ akcijų. Dabartiniai banko akcininkai „Nordea“ ir DNB išlaiko atitinkamai po 20 proc. banko akcijų.
SPALIS
Kaune duris atvėrė Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“. Iki 2021 metų į gamyklą Kaune žadama investuoti daugiau nei 95 mln. eurų ir sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų. Automobilių pramonės gamykla yra vienas didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per pastaruosius 20 metų. Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
Alytuje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įvyko gaisras, trukęs spalio 16-25 dienomis. Ekstremali situacija Alytaus rajone vis dar neatšaukta, dėl taršos apribojimai tiekti žaliavinį pieną ar naudoti jį savo reikmėms taikomi devyniuose Alytaus seniūnijos kaimuose.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalio pabaigoje netikėtai atšaukė nepriklausomą Lietuvos pašto valdybą. Kilus pasipiktinimui, J. Narkevičius pratęsė valdybos narių įgaliojimus iki gruodžio 31 dienos, tačiau valdyba su tuo nesutiko. Lapkričio pabaigoje veiklą pradėjo nauja valdyba.
Spalį prezidentas Gitanas Nausėda atleido Viešųjų pirkimų tarnybos vadovę Dianą Vilytę. Ji pareigas paliko savo noru ir įsidarbino Registrų centre.
Lietuva trečius metus iš eilės smarkiai gerino savo poziciją tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių – Pasaulio banko sudaromame reitinge „Doing Business 2020“ Lietuva iš 14 vietos pakilo į rekordinę 11-ąją. Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas atnaujinamas kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje.
LAPKRITIS
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei „Klaipėdos nafta“ (KN) lapkritį pradėjo vadovauti Darius Šilenskis. Ankstesnis „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius birželio pradžioje dėl asmeninių priežasčių paliko įmonę.
Europos Parlamentas lapkričio pabaigoje patvirtino Ursulos von der Leyen vadovaujamą naujos sudėties Europos Komisiją, kurios nariu tapo iki šiol Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro postą užėmęs Virginijus Sinkevičius. Lietuvos deleguotas eurokomisaras Europos Komisijoje bus atsakingas už aplinką ir vandenynus. Šiuo metu laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Žygimantas Vaičiūnas.
Valstybinių miškų urėdijai (VMU) nuo lapkričio 14 dienos pradėjo vadovauti Valdas Kaubrė. Anksčiau VMU vadovavo Marius Pulkauninkas, tačiau rugpjūtį jis iš pareigų pasitraukė, nes esą nejautė politinio palaikymo kovoje prieš interesų grupes medienos pramonėje.
Lietuvių įkurta internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ savo rinkos vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd. eurų ir tapo pirmuoju „vienaragiu“ iš Lietuvos. Pagrindiniu naujo raundo, per kurį pritraukta 128 mln. eurų, investuotoju tapo naujai į „Vinted“ investuojanti JAV rizikos kapitalo bendrovė „Lightspeed Venture Partners“. Lietuvoje perkopti 1 mlrd. rinkos vertę dar nebuvo pavykę nei vienam startuoliui.
GRUODIS
Seimas pripažino Astravo AE elektros importo į Lietuvą veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, neatmestina, kad ateityje bus teikiama ir daugiau įstatymo projektų dėl Astravo AE veiklos. Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Klaipėdos nafta“ sudarė paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 134 mln. eurų paskolos suteikimo. Paskola bus naudojama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui. Seimas yra pritaręs 275 mln. eurų vertės valstybės garantijų suteikimui NIB ir Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui-saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti. Laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
„Ignitis grupės“ antrinių bendrovių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Ignitis gamyba“ neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas išbraukti visas šių bendrovių akcijas iš prekybos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
Gruodį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio sporto komplekso koncesijos sutartį. Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planuoja pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Bendra Daugiafunkcio komplekso kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“ bei išskaidžius mokėjimą per 25 metus, sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.
Baigta valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reforma, kurios metu buvo įsteigtos trys atskiros įmonės: „LG Keleiviai“, „LG Cargo“ ir „LG Infrastruktūra.“ Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui 2018 m. gruodį pritarė Seimas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama. Patalpų nuomos Kaune konkursą laimėjusi SBA grupės įmonė „Bei Capital” prieš kurį laiką pasitraukė iš konkurso, o ŽŪM perkėlimo į Kauną projekto vadovė Vitalija Zumerienė paliko pareigas.
Seimas patvirtino 2020 metų biudžeto projektą. Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro. Vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų).
Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų. Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo vicepirmininkas partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Remigijus Žemaitaitis neatmeta galimybės, kad „tvarkiečiai“ gali papildyti valdančiosios koalicijos gretas, tačiau tolesnis politinių įvykių scenarijus paaiškės tik po Prezidento rinkimų.
„Visa tai spręsis po rinkimų ir priklausys, kas bus prezidentas. Visas kamuoliukas nuo sekmadienio pereis į prezidento rankas“,- interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė R. Žemaitaitis.
Politiko nuomone, premjeras Saulius Skvernelis turėtų tęsti darbą, tačiau Vyriausybėje reikėtų keisti 4-5 ministrus.
R. Žemaitaitis norėtų glaudesnio naujojo prezidento bendradarbiavimo su Seimu. „Labai keista, kai prezidentas su Seimo nariais susitinka tik kartą per metus teikdamas savo ataskaitą arba bendraujama per patarėjus. Manau, kad normalioje civilizuotoje valstybėje sunku būtų suvokti tokį bendravimą“, – sako R. Žemaitaitis.
Po savaitgalį Lietuvoje vyksiančių rinkimų galimi pokyčiai valdančiojoje koalicijoje. Jei „valstiečių“ pozicija nesikeisir jie nesitrauks iškoalicijos, tikriausiaibus realizuojamas kitas planas – koaliciją stiprinti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis RamūnasKarbauskis yra viešai pasakęs,kad kvies prisijungti Tvarką ir teisingumą bei Lietuvoslenkų rinkimą akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS). Išgirdęstai iš žiniasklaidos, pareiškėte, kad atsisakotederėtis. Gal jau gavoteoficialų kvietimą pradėti derybas?
Signalų yra, bet oficialaus kvietimo negavome. Pirmiausia politikoje nereikia skubėti su pareiškimais, kad pasitrauksiu iš valdžios, kad atsistatydinsiu iš premjero posto. Ko gero, tai ir sąlygojo, kad politinės partijos , kurios galvoja apie atsakomybę, pamačiusios tokį pareiškimą spaudoje, iš tikrųjų sunerimo, kas čia bus. Aš, kaip partijos pirmininkas, supratau, kad gal tektų formuoti naują daugumą, jeigu „valstiečiai“ pasitrauktų.
Visa tai spręsis po rinkimų ir priklausys, kas bus prezidentas, ar prezidentas pasakys, kas gali būti premjeru. Gal prezidentas pasakys, kad jis gali dirbti su premjeru, kuris vadovauja mažumos Vyriausybei, gal prezidentas norės turėti plačią Vyriausybę su plačia koalicija, kuri padės jam realizuoti savo idėjas, projektus. Jeigu prezidentas neturės palaikymo Seime per premjerą, tai nė vienas jo projektas per ateinančius 1,5 metų nebus įgyvendintas. Visas kamuoliukas nuo sekmadienio pereis į prezidento rankas ir priklausys nuo to, kokią Vyriausybę jis nori matyti.
Ar matote kokių nors požymių, kaddabartinės valdančiosios koalicijos gali nebelikti,ji išsivaikščios,susiformuosnauja koalicija?
Toks scenarijus galimas, koalicija gali griūti, jei politikai nesugebės peržengti per savo asmenines ambicijas. Šiomis dienomis matau, kad kai kurie žmonės padeda savo asmenines ambicijas kažkur į stalčių. Matyt, jie suvokia, kad atsakomybė yra jų rankose ir nuo jos negalima pabėgti. Aš linkęs manyti, kad koalicija sugebės surasti vidinių jėgų, atsitiesti ir toliau tęsti tuos darbus, kuriuos suplanavo 2016 metų rudenį.
Kažkodėl jaučiu, kad niekas nepasikeis, valdančioji koalicija, kurioje yra valstiečiai ir socialdarbiečiai, iš tikrųjų išliks. Tačiau faktas yra tas, kad šiandien valdančioji koalicija nėra stabili, nėra stipri ir jai reikia palaikymo.
Arjūsų vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas yra pasirengusi papildyti valdančiąją koaliciją?
Manau, kad galime, bet su viena sąlyga: turime susidėlioti prioritetus, tai negali būti vien tik „valstiečių“ kažkokie reikalavimai. Manau, kad tektų tartis, parengti naują sutartį, kalbėtis apie Vyriausybės programą. Greičiausiai tai bus po rinkimų.
Seime dažnai remiate „valstiečius“, nors oficialiais saitais nesate su jais susiję. „Tvarkiečių“ oficialus statusas –bendradarbiavimo sutartissu valdančiaisiais. Jeigu taptumėte oficialia valdančiosios koalicijos dalimi, kokios būtų jūsų sąlygos, ar siektumėte, pavyzdžiui, ministrų portfelių?
Mes aiškiai esame pasakę, kad mums postų šiandien tikrai nereikia, nes ne postai formuoja politiką, politiką formuoja įgyvendinamos nuostatos. Jeigu jau taip atsitiktų, kad reikėtų plėsti valdančiąją daugumą, matyt, reikėtų mūsų partijos bičiulių atsiklausti.
Jeigu nekalbate apie ministerijas, norėčiau paklausti kitaip:kokias sritis norėtume kuruoti Vyriausybėje?
Pavyzdžiui, Finansų ministerija yra, ko gero, viena įdomiausių. Šiandien Finansų ministerijoje matau tam tikrą postūmį, bet nematau ten proveržio, nematau ten tokių darbų, kurie šiandien gyvybiškai reikalingi ir juos reikia įgyvendinti, jeigu kalbame apie gėrio valstybę.
Be abejo, įdomi sritis yra užsienio politika, bet yra įprasta, kad užsienio politika atitenka didžiajai frakcijai. Aišku, ne paslaptis, kad teisingumas, vidaus reikalų sistema – mums artimos sritis.
Politikai,eidami į valdžią, tradiciškai kalba apie galimybes realizuoti savo partijų programines nuostatas. Ar yra tokių esminių principinių nuostatų, kuriasžūtbūtreikalausiteįgyvendinti?
Daugiabučių namų modernizacija. Kasmet turi būti modernizuojama mažiausiai 2 tūkst. daugiabučių. Reikalausime padidinti vaiko pinigus, taip pat siūlysime padidinti ir į 2007 metų lygį grąžinti sumas, mokamas mamoms, išėjusioms vaiko priežiūros atostogų. Taip pat manome, kad turėtų padidėti neapmokestinamasis pajamų dydis, reikėtų grąžinti krizės metu nurėžtas statutinių pareigūnų pensijas.
Gana svarbu yra investicijos į šeimos ūkį arba į šeimos įmones rajonuose. Mums rūpi valstybės tarnybos pertvarka, o ne tas chaosas, kurį padarėme nuo sausio 1-osios. Šiandien rajonuose žmonės neina dirbti, nes neturi arba tokio išsilavinimo, arba egzaminų neišsilaiko. Pavyzdžiui, Mažeikiuose trūksta keturių mokyklų direktorių, nes keliamos sąlygos, kurios protu nesuvokiamos. Šilalėje trūksta dviejų seniūnų, nes tai paprasčiausia kaimiška seniūnija, bet reikalavimai – anglų kalba ir vadybiniai gebėjimai. Šilalėje trūksta ir 11 auklėtojų, bet reikalavimai, ironizuojant pasakysiu, tai mažų mažiausiai turi būti habilituotas mokslų daktaras. Šilalėje trūksta vyr. architekto, o koks architektas eis dirbti už 800 eurų? Todėl sakau, kad valstybės tarnybos pertvarka būtina, ypač jos segmentavimas į rajonus.
Mes kategoriškai esame prieš ligoninių pertvarką, visą laiką balsavome prieš ir nepalaikėme jos.
„Tvarkiečiai“ yra pareiškę, kadnerems nė vieno kandidato, siekiančio prezidento posto. Todėl paklausčiau, kuris iš kandidatų, jūsų nuomone, –Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė – būtų jums palankesnis, pavyzdžiui, tvirtinant jūsųpasiūlytuskandidatus į ministrus?
Esu aiškiai pasakęs, kad abu kandidatai turi ir gerų, ir blogų savybių. Abu, manau, galėtų užimti prezidento postą, bet klausimas, ar veiks formulė, kad bus egzaminuojami žmonės, ministrai, ar prezidentas kišis į vidaus politiką, pavyzdžiui, vaikų darželių, globos namų uždarymas, kas yra visiškai ne prezidento funkcija.
Esate kalbėjęs apie būtinybę de jure sustiprinti prezidentogalias. Ar tai reiškia, kad siūlysite Konstitucijos pataisas, kurias, kaip rodo patirtis, nėra lengva priimti?
Lietuvoje klaidingai įsivaizduojama, kad prezidentas yra kažkoks ūkvedys, kuris kelia atlyginimus, pensijas ir sprendžia, kas ir kaip turi gyventi. Prezidentas yra šalies vadovas, ginkluotojų pajėgų vadas ir užsienio politikos formuotojas. Manau, kad viena iš mūsų diskusijų temų turėtų būti prezidento statusas, jo galios. Mums reikės spręsti, kokį mes prezidentinį modelį įsivaizduojame ? Gal Lietuva eis Vokietijos keliu ir prezidentą rinks pats parlamentas?
Manyčiau, kad einant 2020 metų link Seimo rinkimų diskusijų tema numeris vienas bus arba prezidento galių sustiprinimas, arba jų sumažinimas. Pavyzdžiui, kalbant apie teisėjų ir kitų pareigūnų paskyrimą, prezidentas teikia Seimui vieną pavardę x, o jis turėtų pateikti, mano nuomone, tris kandidatūras.
Manau, galima kalbėti ir apie Konstitucijos pataisas, kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tai bus iššūkis, kokį modelį Lietuva pasirinks.
Arpo naujojo prezidento inauguracijos ir toliau norėtumėte matyti SauliųSkvernelį premjeru? Kas būtų valstybei geriau – tęstinumas ar nauji vėjai Vyriausybėje?
Manyčiau, kad naujų vėjų nebereikia, nebegąsdinkime žmonių nuolatinėmis reformomis, pertvarkomis. Nuo 2009 metų girdžiu kiekvieną savaitę: reforma, pertvarka. Jeigu aš taip savo žmonai, vaikams grasinčiau šeimoje, kad bus reforma, pertvarka, tai manau, kad jau seniai būčiau skyrybų paduotas. Negalime žmonėms grasinti, bauginti su tomis pertvarkomis. Manau, kad ta Vyriausybė arba premjeras ,kuris pradėjo darbą, jį turi tęsti. Tačiau turi būti keičiami ministrai. Esu pasakęs, kad galėsime premjerui suteikti paramą, jeigu 4-5 ministrai bus pakeisti.
Kokius ministrusVyriausybėje, jūsų nuomone, reikėtų pakeisti?
Tikrai nenorėčiau asmeniškai jų vardinti. Esu premjerui pasakęs, kad yra keturi ministrai, kurie dirba blogiau nei kad galima. Tai ministras, kuris nesugeba suvaldyti savo administracinių gebėjimų, ministras, kuris nesugeba atstovauti savo ministerijai, galų gale ministras, kuris nesugeba apginti savo darbuotojų, o pasiduoda kažkieno spaudimams, interpretacijoms.
Gal įvardinsite ministrų pavardes?
Manau, kad tie ministrai žino, apie ką kalbu. Pavyzdžiui, Seime kelis kartus yra teikiama reforma, kuri nepraeina, o ministras vėl tą pačią reformą teikia. Kiek galima tyčiotis, tą patį chaosą kelti?
Kaip, jūsų nuomone, turėtų atrodyti naujo šalies vadovo bendradarbiavimas su Seimu, arjis galėtų būti kitoks nei su prezidente Dalia Grybauskaite?
Norėčiau, kad jis būtų kitoks. Man teko darbuotis Seime 2001-2002 metais, ir tie santykiai buvo visai kitokie. Pavyzdžiui, prezidentas Valdas Adamkus, mano galva, buvo tikrai geras prezidentas, diplomatas. Labai keista, kai Seimui teikiami teisėjai, prokurorai, yra atliekama parlamentinė kontrolė, o prezidentas su Seimo nariais susitinka tik kartą per metus teikdamas savo ataskaitą arba bendradarbiavimas vyksta per patarėjus.
Manau, kad normalioje civilizuotoje valstybėje sunku būtų suvokti tokį bendravimą, lygiai taip pat kaip arkivyskupas bendrautų ne su kunigais, o su savo parapijiečiais arba trimis davatkomis, sėdinčiomis pirmame suole. Manau, kad tai supranta Ingrida Šimonytė, kurį turi didelę politinio darbo Seime patirtį, ir Gitanas Nausėda kaip verslo atstovas. Vis dėlto sprendimo teisė yra Seime, bet jeigu galvojama „žaisti“ su veto, tai tikrai nieko gero valstybėje nebus.
Ar matote kokias nors prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas, kuriasnaujasis prezidentas turėtų ištaisytinedelsiant?
Dabartinė šalies vadovė turėjo savo politikos kryptį, mes kiekvienas kitaip įsivaizduojame savo darbą. Manau, kad kalbant apie naująjį prezidentą turi būti ryšys tarp Vyriausybės, Seimo, teisėsaugos institucijų ir pačios Prezidentūros.
Po sekmadienio rinkimų neišvengiamai keisis ir Europos Sąjunga. Ką turėjotegalvoje, jūs, žemaitis, kalbėdamas apie „sveiką nacionalizmą“?
Esu žemaitis iš Žemaitijos. Mus, žemaičius, vienas karalius bandė kelis kartus parduoti, mus, žemaičius, paskutinius pakrikštijo, nepasidavėme, kariavome. Sveikas nacionalizmas yra tada, kai valstybei paliekama teisė pačiai nuspręsti, kaip ji nori savo gyvenimą tvarkyti. Dabar mums Briuselis nori nustatyti, kas yra šeima. Ne Briuselis turi nustatyti, kas yra šeima, bet pati valstybė, nes mes turime gan skirtingus papročius, skirtingas tradicijas, skirtingą kultūrą, skirtingą šeimos suvokimą. Jeigu kažkur priimtina neoficialiai turėti kelias žmonas, tai Lietuvai nebūtų priimtina, tauta neatleistų.
Kalbant apie tos pačios lyties asmenų santuokos ir partnerystės įteisinimą, tai, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Graikija apie tai kalba jau 30-40 metų , o mes pradėjome diskusijas tik prieš kokius 5-6 metus.
Kalbant apie sveiką nacionalizmą ekonomikoje, paminėčiau tai, kad, pavyzdžiui, mūsų apvaliąją medieną išveža, kai Vokietija ir kitos senosios ES šalys žaliavą apdirba, gamina produkciją, nes turi ES išimtis arba išlygas.
Kodėl Lietuva neturi teisės nustatyti, pavyzdžiui, ekologinį mokestį, kad apvalusis rąstas neišvažiuotų, o mediena būtų perdirbama čia. Jeigu iškerti medį ir išveži į uostą, tai Lietuva į biudžetą gauna vieną eurą, bet jeigu nukirstą rąstą apdirbi, pjauni lentas, gamini stalus, tai į biudžetą gauni 10 eurų. Trečias dalykas, kalbant apie sveiką nacionalizmą – tai monetarinė politika. Mes turime laikytis fiskalinės drausmės sutarties, bet kažkodėl Ispanija, Graikija, Portugalija, Kipras jos nesilaiko…
Žadate siekti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nustatytas vieningasminimalių pajamų vienam asmeniui kriterijus. Kokia taigalėtųbūti suma, jūsų manymu? Arnėra tame pavojauspatekti į mažų pajamųspąstus?
Siūlau nustatyti, kiek nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena valstybė turi skirti pinigų gerovės valstybei išlaikyti. Jeigu gynybos reikmėms kaip NATO šalis skiriame 2 proc. BVP, tai analogiškai turi būti skirtas kažkoks procentas nuo BVP ir socialinėms reikmėms.
Kodėl, jūsų nuomone,pati Lietuva , be ES įsikišimo, negalėtųpriimti tokio sprendimo?
Lietuva gali sau nusistatyti, bet Latvija gali turėti kitą metodiką, kitą formulę, Lenkija – dar kitą. Pavyzdžiui, vidutiniškai Graikijoje pensija yra 800 eurų, mūsų pensija – 300 eurų. Graikijoje kainos panašios, jie prasiskolinę, naudojasi mūsų gerumu. Jeigu ES būtų nusistačiusi procentą nuo BVP, kiek būtų galima skirti, tarkime, pensijoms, socialiniam būstui, migrantams, to chaoso neturėtume.
Kalbant apie „Brexit“ problemą, pabėgėlių krizę,radikalų Europoje suaktyvėjimą,kokio,jūsų nuomone,reikėtų naujoEuropos Parlamento?
Manau, kad šie rinkimai bus kaip niekad nenuspėjami.
Visų pirma į EP turi ateiti jaunoji karta, o ne dinozaurai. Jeigu mes galvojame, kad EP gali dirbti žmonės, kurie nacionaliniuose parlamentuose dirba 20-30 metų ir dėl jų neveiklumo tose valstybėse vyko krizės, chaosas, nesutarimai ir juos dabar kaip pensininkus siunčiame į senelių namus – Europos Parlamentą, man tai yra baisu. Aš netikiu, kad į EP ateis labai daug ultradešiniųjų jėgų, bet kažkiek jų ateis dėl migrantų problemos.
Ne paslaptis,kad daug patyrusių politikų keliauja į EPsiekdami galbūt pagerinti savo materialinę padėtį, užsidirbti sotesnę pensiją. Bet jūs kaip jaunas, patyręs politikas,ar nesibaiminate, kad išvykus į EP, gali nukentėti jūsųpolitinė karjerą Lietuvoje, ypačturint galvoje, kad vadovaujatepartijai?
Tam tikros rizikos yra. Manau, kad ta jaunatviška energija arba ta patirtis, kuri įgyta čia, Lietuvoje, padėtų man, leistų padaryti labai daug, kad būtų apgintas Lietuvos interesas. Turiu patirties ir europinėse institucijose. Aišku, kad gali nukentėti mano politiniai dividendai.
Bet jeigu politikai galvoja tik apie savo asmeninį prestižą, tai reikia kuo greičiau trauktis iš politikos. Esu padaręs labai daug nepopuliarių sprendimų savo partijos viduje, dirbdamas Seime. Puikiai suprantu, kad jeigu nesiryši ir nedarysi, tai gali ateiti žmonės, kurie turi tik siaurus savo asmeninius interesus.
Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų, baiminasi, kad teks jiems ruoštis švenčių metu, bei tikina, kad yra galimybė, jog brangs buhalterių teikiamos paslaugos.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigė Eltai, kad asociacija stengėsi suteikti profesinį saugumą nariams, buvo rengiama daug nemokamų mokymų apie 2019 m. pokyčius, tačiau dar ne visi buhalteriai iki galo supranta nuo kitų metų įsigaliosiančius pasikeitimus.
„Deja, bet pagal dabar užduodamus klausimus suprantame, kad yra daug buhalterių, kurie dar nėra iki galo supratę, kaip reikės skaičiuoti algas 2019 m., kaip reikės skaičiuoti atostoginius už 2019 m. sausį, jei jie būtų mokami 2018 m. gruodį.
Yra įmonių, kurios dėl tokio didelio neaiškumo tiesiog uždraudė mokėti sausio atostoginius gruodį, nurodant, kad visi teiktų po du atskirus prašymus: vieną už gruodį, o kitą už sausį. Nenustebčiau, jei šių įmonių sąrašuose būtų ir biudžetinės įstaigos“, – Eltai pasakojo D. Čibirienė.
Pasak jos, iki šiol yra išlikę daug komunikacijos klaidų, kurios palaiko sumaištį ir neaiškumus.
„Buhalteriai kamuojasi. Žiūri į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) puslapį, paskui į „Sodros“, paskui dar į skaičiuoklę ir sėdi sutrikę, nes visur teikiama skirtinga informacija. Prašėme SADM išsitaisyti klaidas. Gavome atsakymą, kad jie rodo (pačius skaičiavimo. – ELTA) principus, o tarifas ne toks, nes jie rodo vidutinį tarifą. Buhalteriai ir verslas skaičiuoja mokesčius ne pagal vidutinius tarifus, bet pagal įstatymuose nustatytus: algos ir mokesčiai yra skaičiuojami 1 euro cento tikslumu“, – teigė D. Čibirienė.
Kaip SADM patikino Eltą, www.kiek.lt atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklė yra skirta gyventojams apskaičiuoti savo pajamas, atsižvelgiant į mokesčių pakeitimus ir asmeninius pasirinkimus – kaupti nuo darbo užmokesčio asmeninei pensijai ar ne. Skaičiuoklės pateikiami skaičiavimai yra apvalinami, todėl, pasak ministerijos, skaičiuoklė – labiau orientacinio pobūdžio.
„Manytume, kad nereikėjo iš viso rodyti www.kiek.lt skaičiuoklės, nes ji skaičiuoja su klaidomis“, – mano LBAA prezidentė.
Pasak jos, mokesčių mokėtojai turės būti kantrūs ir, gavę atsakymą, nepamiršti periodiškai perklausti ir sutikrinti gautą informaciją su įstatymais.
„Buhalteriai dabar turi didesnį krūvį dėl to, kad yra metų pabaiga. Projektų skaitymui nėra laiko, nebus laiko ir perskaityti visus įstatymus.
Laukia metai, kada turėsime daugiau darbo, ir dar daugiau laiko turėsime skirti mokymuisi. Gali būti, kad dėl to padidės buhalterinių paslaugų kainos“, – Eltai teigė LBAA prezidentė.
Vis dėlto buhalteriai palaiko idėją perkelti didžiąją dalį „Sodros“ mokesčių darbuotojui, nes darbuotojai turėtų žinoti, kokie mokesčiai yra mokami nuo darbo užmokesčio, tačiau dievagojasi, kad pasiruošti šiems pokyčiams buvo per mažai laiko.
„Tikėjome, kad darydama perkėlimą valdžia nenuskriaus kitų mokesčių mokėtojų, neišbalansuos mokestinės sistemos, o verslas galės ramiai pasiruošti šiems pokyčiams be jokios panikos ir darbo per šventes. Deja, yra kitaip. (…) Buhalteriai visą vasarą mokėsi pagal paskelbtus projektus ir pažadus. (…) Pasirodžius visam paketui, prasidėjo diskusijos, paaiškėjo grubios klaidos, ir vėl pasipylė projektai, kurie ištaisė tik kai kurias klaidas.
Rezultatas – aišku, kad dirbsime per šventes, daug kas pirmąsias 2019 m. algas paskaičiuos su klaidomis, bus mokesčių mokėtojų, kurie gaus mažiau, nors infliacija ir kainų kilimas kitąmet bus gana ženklus. Apmaudu, kad geros idėjos dėl neprofesionaliai atliktų namų darbų turi tokį negerą prieskonį. Buhalteriai, jei pridarys klaidų – jas ištaisys, bet įstatymuose klaidų taip lengvai neištaisysi“, – Eltai pasakojo D. Čibirienė.
ELTA primena, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės būti padidintas 1,289 karto.
Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Kaip nurodoma bendro Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos projekto „Kiek“ informacijoje, GPM dalis sieks 20 proc. tam darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.). Tuo tarpu 27 proc. GPM bus taikoma tai darbo užmokesčio daliai, kuri viršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) nuo sausio 1 d. sieks 6,98 proc.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) sudarys 12,52 proc., tačiau jis nebus taikomas darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).
Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) sudarys 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims), tačiau nebus taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) bei 60 VDU (2021 m.).
Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą sieks po 0,16 proc. ir nebus taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).
Statistika rodo, kad daugiau nei pusė visų dirbančiųjų pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visai nekaupia. Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad paskatinti žmogų, kuris uždirba minimalų atlyginimą, kaupti savo lėšomis pensijai – neįmanoma.
„Tų žmonių, kurie dabar uždirba minimalią algą, kuriems pritrūksta pinigų iki mėnesio pabaigos, neįmanoma paskatinti kaupti ir jiems nėra prasmės jos kaupti, todėl, kad kokia prasmė kaupti pensiją po 30 metų, jeigu numirsi per paskutines dvi savaites likus iki algos išmokėjimo. Yra norma, kad žmonės, kurie uždirba mažai, jie nekaupia. Tokiu atveju turi pasitikėti valstybine pensijų sistema ir tos pensijos sistemos turi veikti. Žmonės renka politikus, todėl turi jų reikalauti, kad tos pensijos būtų išsaugotos“, – Eltai kalbėjo R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, tie žmonės, kurie uždirba daug, senatvės pensijai kaupia savanoriškai, todėl jų nereikia raginti, tačiau vidutines pajamas gaunančius darbuotojus paskatinti labiau prisidėti prie savo senatvės būtų galima atidedant mokesčius.
„Dabar Lietuvoje žmogus, pasiimdamas algą, nuo jos turi sumokėti mokesčius, o iš likučio gyvena ir važiuoja į keliones. Jeigu jis dalį pinigų atideda senatvei, į pensijų fondą, tai reiškia, kad nuo tos dalies iš jo nepaimami mokesčiai. O kai jis gaus tą privačią pensiją, ji bus apmokestinama. Kadangi pensija bus mažesnė nei jo alga, o mokesčių sistema – progresinė, tai žmogus laimi dėl to, kad nuo jo pensijos bus paimami mažesni mokesčiai, nei kad nuo jo algos. Kitose šalyse tai naudojama kaip pagrindinis instrumentas“, – kalbėjo R. Lazutka.
Ekonomisto teigimu, tam, kad pensijų sistema veiktų kiekvienam žmogui, daugumoje šalių yra kolektyvinės pensijų sistemos, daromos darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu. R. Lazutkos nuomone, kad tai būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje.
„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai labai būtų lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje – būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, – Eltai sake R. Lazutka.
Pinigai. Slaptai.lt nuotr.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje tai įgyvendinti būtų palanki situacija: turime ne tik gana spartų kainų augimą, tačiau ir algų. Vis dėlto R. Lazutka perspėja, kad į tai reikėtų žiūrėti diferencijuotai, kadangi yra sričių, kuriose tas atlyginimas neauga, o vidutinis atlyginimo augimas susideda iš to, kad kol vieniems alga neaugo, kitiems ji ūgtelėjo 15 proc.
„Žmonės žino, kad senatvei reikia pinigų, tačiau taip pat reikia, kad jie ir dabar kažkaip išgyventų, maitintųsi sveikai, augintų vaikus. Tas taupymas reikalauja dar kelių žingsnių – reikia pasirinkti, kur taupyti. Kodėl jie turėtų pasitikėti pensijų fondais, kurie daugiausia Lietuvoje yra privatūs? Žmogus žino, kad iš jo paslaugos norima uždirbti. Tuomet prasideda nepasitikėjimas. Tikėti reikia Dievu, o ne pensijų fondu“, – sakė R. Lazutka.
Remiantis Lietuvos banko statistika, 800 tūkst. žmonių šiuo metu pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visai nekaupia, o du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus.
Švedijos ir Lietuvos pensijų dydis skiriasi apie 10 kartų. Nepaisant to, Švedijos Upsalos universiteto profesorius Edwardas Palmeris tikino, kad Lietuva šiuo metu juda teisinga linkme.
Pagal Europos Komisijos prognozes, Lietuvoje per artimiausią laikotarpį pastebimai sumažės jaunų gyventojų, o pensinio amžiaus žmonių daugės. Dėl to vienam darbingo amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m. gali padvigubėti. Pasak profesoriaus, svarbiausias dalykas, apie ką Lietuva turėtų šiuo metu galvoti, – tai socialinio draudimo pensijų indeksavimas, kas jau yra padaryta. Svarbūs yra ir motyvacijos klausimai.
„Geriausias būdas surasti balansą yra turėti dinamišką, augančią ekonomiką, kurioje būtų kuriamos įdomios ir perspektyvios darbo vietos, kurios skatintų lietuvius pasilikti namie. Prie to taip pat prisideda, pavyzdžiui, parama šeimoms su vaikais, apie kurią Lietuvoje taip pat jau pagalvota. Tai verčia pamąstyti esančius Londone, kurie tokios paramos galbūt negauna, ar nevertėtų grįžti namo. Vilnius yra gražus miestas. Kodėl gyventi kitur, o ne čia? Kita vertus, kitose šalyse gali būti geresnės darbo galimybės. Todėl Lietuvai svarbiausia tapti patrauklia vieta gyventi ir dirbti“, – Eltai teigė E. Palmeris.
Nuo šių metų dėl indeksavimo Lietuvoje pakilo vidutinė metinė senatvės pensija, todėl liepą vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 323,75 euro.
Pasak E. Palmerio, prie pensijų tiek prisidėti, tiek jas gauti turi visi vienodai. Švedijoje dauguma dirbančiųjų, išskyrus individualią veiklą vykdantys asmenys, priklauso profesiniam pensijų fondui.
„Nenorima, kad, pavyzdžiui, lėktuvų pilotai gautų naudą iš privalomojo kaupimo vien dėl to, kad kai kurios šalys galvoja, jog jie, pasiekę 60 metų, jau nebegali skraidyti, o kitos, kad gali. Tai individualus dalykas“, – Eltai teigė profesorius.
Ekonomistas Romas Lazutka Eltai sakė, kad kolektyvines pensijų sistemas, darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu, būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, nes dabar tam – palanki ekonominė situacija.
„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai būtų labai lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje, – būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, – Eltai sakė R. Lazutka.
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.
Dar vienas Švedijos išskirtinumas – pensijas kaupiantys asmenys visą informaciją apie kaupiamas lėšas gali lengvai surasti internete, savo duomenimis prisijungę prie savo pensijos sistemos. Pasak E. Palmerio, tai leidžia lengviau sekti savo pensijų kaupimą bei jį koreguoti.
„Vienu metu galiu turėti iki 5 pensijų fondų iš 800. Jeigu mano amžius artėja prie 65 metų, aš turėčiau būti atsargus, kur investuoju savo pinigus. Vis dėlto pats geriausias fondas yra jau numatytasis, nes, kuomet žmogui yra 20 metų, jam nereikia jokių žinių apie pensijų sistemą. Visi 20-mečiai, pradėję kaupti pensijai, kaupia tame fonde be jokių kitų pasirinkimų“, – apie Švedijos pensijų sistemą pasakojo Upsalos universiteto profesorius.
Pasak profesoriaus, pensijų sektorius labai priklauso nuo gyvenimo būdo, tai ypač matoma šalyse, kurios anksčiau turėjo sąsajų su Sovietų Sąjunga. Tokiose šalyse dažniau anksti mirštama dėl alkoholizmo, rūkymo, nesportavimo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per nedažną kreipimąsi į šalies gyventojus televizijos eteryje pasiūlė kelias priemones, kurios sušvelnintų itin nepopuliarią visuomenėje pensijų reformą – taip prezidentas bando sustabdyti savo reitingų kritimą.
V. Putinas pasiūlė ilginti pensinį amžių moterims penkeriais metais iki 60-ies, anksčiau buvo siūlyta pensinį amžių moterims ilginti aštuoneriais metais, iki 63-ejų.
Vis dėlto per 30 minučių trukusią kalbą V. Putinas laikėsi ankstesnio plano, tvirtindamas, kad vyrams pensinis amžius visgi turėtų būti ilginamas penkeriais metais iki 65-erių, kaip ir planuota.
65-erių metų Rusijos prezidentas taip pat pasiūlė paankstintą pasitraukimą į pensiją daugiavaikėms motinoms.
Pasak prezidento, įmonėms, kurios atleidžia darbuotojus, artėjančius prie pensinio amžiaus, ar atsisako samdyti tokio amžiaus darbuotojus, turėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Pasiūlyta reforma sukėlė neregėtą visuomenės pasipiktinimą. Dešimtys tūkstančių žmonių visoje Rusijoje pastarosiomis savaitėmis protestavo prieš šį vyriausybės žingsnį. Dauguma rusų griežtai pasisako prieš siūlomą pensinio amžiaus ilginimą, o kritikai teigia, kad tokia reforma neišvengiamai ir gerokai nurėžtų eilinių žmonių pajamas.
Trečiadienį V. Putinas griežtas priemones pavadino neišvengiamomis, visų pirma „dėl rimtų demografinių problemų“.
„Mums teks priimti sunkų, bet būtiną sprendimą, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad jo pasiūlymai jau greitu metu bus pateikti Dūmai.
Rusijoje pensinis amžius yra vienas žemiausių pasaulyje. Šiuo metu į pensiją rusės moterys išeina sulaukusios 55 metų, vyrai – 60 metų. Rusijoje pirmą kartą per beveik 90 metų būtų didinamas pensinis amžius. Tačiau, turint omenyje trumpą vidutinę gyvenimo trukmę šalyje – 65 m. vyrų ir 76 m. moterų, – nemažai rusų pensinio amžiaus net nesulauktų.
Dešimtys tūkstančių rusų šeštadienį dalyvavo protestuose, kurie buvo nukreipti prieš prieštaringai vertinamus planus didinti pensinį amžių.
Organizatorių teigimu, Maskvoje susirinko maždaug 100 tūkst. žmonių, kurie dalyvavo leidimą gavusiame renginyje prieš vyriausybės remiamą reformą. Tačiau stebėtojai teigia, kad dalyvių skaičius buvo daug mažesnis.
Protestai vyko dešimtyse miestų Tolimųjų Rytų Rusijoje ir Sibire. Maždaug 1 200 žmonių susibūrė Sibiro mieste Novosibirske, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS.
Demonstrantai Maskvoje laikė plakatus su šūkiais „Mes norime oriai gyventi pensijoje, o ne mirti darbe“. Įstatymo projekte raginama palaipsniui didinti pensinį amžių iki 63 metų moterims ir 65 metų vyrams, palyginti su dabartiniu 55 metų moterims ir 60 metų vyrams.
V. Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad jam ši pensinio amžiaus didinimo idėja nepatinka, bet nedaryti nieko – taip pat ne pasirinkimas. Kartais reikia priimti svarbius skausmingus sprendimus.
Yra dvi naujienos. Ir kaip visada – viena gera, kita bloga. Geroji yra tai, kad mes ilgiau gyvensime (statistiškai, žinoma), blogoji – nelabai aiškios perspektyvos su mūsų pensija. Socialinis draudimas yra greičiau solidarumo mokestis – kiek tą dieną yra surinkta pinigų, tiek ir gali išmokėti valstybė. O kai senės visuomenė, bus daugiau pensininkų ir mažiau tų, kurie uždirbs pinigus, vadinasi, visiems teks po mažiau. Tiesa, po Konstitucinio teismo išaiškinimo pensija lyg ir būtų tai, ką mes uždirbome ir sutaupėme. Bet Konstitucija pinigų negamina, o su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Tad geriau jau šiandien pačiam pasirūpinti savo būsimomis pajamomis nei po dvidešimt metų nuskurusiam piktintis valdžia.
