JAV Pensilvanijos ir Nevados valstijos antradienį oficialiai patvirtino demokrato Joe Bideno pergalę prieš Donaldą Trumpą per prezidento rinkimus šiose valstijose.
Pensilvanija skiria 20 rinkikų balsų, o Nevada – 6 balsus.
Pirmadienį rinkimų rezultatus patvirtino Mičigano valstija, skirianti 16 rinkikų balsų.
Pensilvanijos gubernatorius Tomas Wolfas antradienį per tviterį pranešė, kad Pensilvanijos valstybės departamentas patvirtino lapkričio 3 d. vykusio balsavimo rezultatus.
„Šiandien Pensilvanijos valstybės departamentas patvirtino lapkričio 3 dienos JAV prezidento ir viceprezidento rinkimų Pensilvanijoje rezultatus“, – rašė gubernatorius T. Wolfas.
Netrukus po to žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Nevados Aukščiausiasis teismas antradienį taip pat patvirtino J. Bideno pergalę per prezidento rinkimus valstijoje.
Kaip praneša CNBC, iš Skrantono miesto Pensilvanijoje kilęs J. Bidenas laimėjo šioje valstijoje, pelnydamas 50 proc. balsų. Dabartinis prezidentas D. Trumpas gavo 48,8 proc. balsų.
J. Bidenas Pensilvanijoje nugalėjo beveik 80 000 balsų persvara, o Nevadoje – 33 596 balsų persvara.
Prognozuojama, kad demokratas J. Bidenas iš viso užsitikrins 306 Rinkikų kolegijos balsus, o tai 36 balsais daugiau, nei reikia pergalei rinkimuose. Respublikonas D. Trumpas iš viso gaus 232 rinkikų balsus.
Prieš dieną D. Trumpas pažadėjo nebetrukdyti JAV vyriausybei teikti pagalbą išrinktojo prezidento J. Bideno pereinamojo laikotarpio komandai, tačiau vis dar nepripažįsta savo pralaimėjimo.
Kiekviena JAV valstija privalo iki gruodžio pradžios oficialiai patvirtinti balsavimo rezultatus.
Jei rezultatai nebus užginčyti, tada sausio 6 d. JAV Kongresas patvirtins prezidento rinkimų rezultatus, o sausio 20-ąją įvyks J. Bideno inauguracijos ceremonija.
Pensilvanijos teisėjas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo ieškinį, kuriuo siekta šioje ginčijamoje valstijoje panaikinti milijonus paštu atiduotų piliečių balsų, skelbia BBC.
Pasak teisėjo Matthew Branno, ieškinys, kuriame reikšti įtarimai dėl rinkimų pažeidimų, buvo „be pagrindo“. Savo verdikte teisėjas M. Brannas teigia, kad D. Trumpo rinkimų štabas bandė „atimti pilietinę rinkimų teisę iš beveik septynių milijonų rinkėjų“.
Po tokio teismo sprendimo Pensilvanijos valstija kitą savaitę galės oficialiai patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalę, išplėštą kiek daugiau nei 80 tūkst. balsų skirtumu.
D. Trumpo nenoras pripažinti pralaimėjimą sutrikdė įprastą procesą, kuris paprastai vyksta po JAV prezidento rinkimų.
Prognozuojama, kad J. Bidenas surinks iš viso 306 rinkikų kolegijos balsus, tuo užsitikrindamas pergalę, mat JAV prezidento postui laimėti užtenka 270 balsų, o D. Trumpas gaus tik 232 balsus.
Legendiniai Black Hawk, kurie pasipuoš Vyčio Kryžiais. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pristato naujus amerikietiškus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“,kurie Lietuvą turėtų pasiekti nuo 2024 metų.
Šiuo metu UH-60„Black Hawk“ eksploatuoja Australija, Brazilija, Jordanija, Kataras, Kinija, Kolumbija, Irakas, Izraelis, Meksika, Pietų Korėja, Slovakija, Švedija, Tailandas, Taivanas, Turkija, JAE ir JAV. Juos rengiasi pirkti Čekija, Latvija ir Tunisas.
UH-60M „Black Hawk“ yra vidutinis sraigtasparnis, sukurtas ir pagamintas „Sikorsky Lockheed Martin“ kompanijos, kad atitiktų visus JAV ir užsienio šalių ir įvairių rūšių kariuomenių poreikius. UH-60M (Maik versija) yra naujausia modernizuota UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnio versija. Pirma jo modifikacija keitėsi, nes sraigtasparnis, pradėtas eksploatuoti net 1979 m., buvo modernizuojamas, tobulinamas ir skaitmenizuojamas, be to, jis buvo adaptuojamas ir prie užduočių. Todėl, pavyzdžiui,JAV KJP ir SOP turėjo atskiras savo versijas, taip pat atskiri sraigtasparnių modeliai buvo naudojami elektroninėje kovoje ar medicininiai evakuacijai.
UH-60M turi galimybę pasiruošti įvairioms misijoms ir užduotims, pažangią skaitmeninę avioniką ir galingą jėgainės sistemą. Sraigtasparnis gali būti naudojamas taktiniam transportavimui, paieškos ir gelbėjimo užduotims kovos sąlygomis, vadovavimui ir valdymui, parašiutininkų desantavimui, karių infiltravimui ar jų ištraukimui, medicininiai evakuacijai, oro paramai, įprastiems paieškos ir gelbėjimo darbams ir gaisro gesinimams. Sraigtasparnis turi ištobulintą situacinio įvertinimo ir perspėjimo sistemą bei didesnį išgyvenamumą nei ankstesni modeliai.
Legendiniai Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Sraigtasparnis UH-60M „Black Hawk“ turi du General Electric T700-GE-701D dengtus variklius. Kiekvienas variklis sugeneruoja maksimalią 2,974 kW pakilimo jėgą. Sraigtasparniui kyboti ore pakanka ir vieno variklio. Jėgainės sistema taip pat susideda iš papildomo elektros agregato, pavarų dėžės, keturių kompozicinių menčių. Taip pat yra du numetami ir patys užsisandarinantys 360 galonų talpos kuro bakai.
UH-60M skrenda maksimaliu kreiseriniu 280 km/h greičiu ir gali nuskristi nepasipildęs kuro 511 km. atstumą. Maksimalus krovinio svoris apie 3630 kg, maksimalus bendras pakilimo svoris 10660 kg. Įgulą sudaro 3 arba 4 kariai, gali gabenti iki 11 karių su ekipuote – užduočiai pasirengusį ir aprūpintą karių skyrių.
Viena iš įdomesnių sraigtasparnio techninių charakteristikų yra tai, kad jis turi nešančio sraigto stabdį. Dažnai ant žemės tupinčio, pasiruošusio kilti, sraigtasparnio besisukančios mentės sukelia daug nepatogumų, sukelia itin stiprius vėjo srautus, neša dulkės, reikia saugotis pačiam ir saugoti kitus tiek prieinant tiek nueinant nuo orlaivio, sudėtinga pakrauti ar iškrauti krovinius, sužeistuosius. UH-60M gali paleisti variklius ir pasirengti skrydžiui užtraukus nešančio sraigto stabdį – nors varikliai veiks, bet mentės nesisuks.
Tik visiškai pasikrovus, pritvirtinus krovinį ir davus ženklą, kad skrydžiui pasiruošta, įgulos vadas paleis suktis mentes ir pokelių minučių sraigtasparnis kils. JAV S,P 2019 m. sausio mėn. duomenimis, Afganistane ir Irake kovinių operacijų paramai naudoja daugiau nei 730 vnt. UH-60M sraigtasparnių. Tai yra užduotyse jau praktiškai patikrintas, užgrūdintas ir ištobulintas orlaivis.
2020 m. vasario mėnesį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas su jį lydinčia KOP karių delegacija lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dalyvavo susitikime su JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovais. Siekiant sklandžiai integruoti ir tinkamai pasiruošti eksploatuoti naujai įsigyjamus sraigtasparnius, susitikimo metu buvo aptartas galimas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų bei JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos (JAV PNG) bendradarbiavimas dėl Lietuvos kariuomenės įsigyjamų naujų sraigtasparnių UH-60M, jų logistinio aptarnavimo, remonto, pilotų, mechanikų ir kito personalo rengimo galimybių.
Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Nuo 2022 metų pirmoji 9-12 žmonių grupė turėtų būti siunčiama į mokymo įstaigas, esančias Pensilvanijoje arba Arizonoje. Mokymo trukmė priklausys nuo turimos personalo kvalifikacijos.
Bazinis lakūnų permokymo kursas truks 8 savaites, dar aštuonias savaites vyks lakūno-instruktoriaus parengimas bei papildomas devynias savaites užtruks lakūno, galinčio atlikti techninius skrydžius, permokymas.
Pasibaigus COVID19 krizei į Lietuvą planuoja atvykti JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovai. Jie norėtų apžiūrėti turimą LK KOP infrastruktūrą, kad galėtų suteikti dar tikslesnius patarimus ir konkretesnę pagalbą sklandžiai įsisavinant, integruojant bei ruošiantis naudoti sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“.
Pensilvanijos valstijos pašto darbuotojas Richardas Hopkinsas, teigęs, kad priimant balsalapius per JAV prezidento rinkimus buvo pažeidimų, atsisakė savo parodymų. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis trimis spaudos konferencijos, skirtos spėjamo klastojimo tyrimui, dalyviais.
Pasak leidinio, R. Hopkinsas tvirtino, kad pašto tarnybos skyriaus Pensilvanijoje viršininkas pavaldiniams davė nurodymą atgaline data pasirašyti po rinkimų dienos gautus balsalapius. Bet lapkričio 8 d. R. Hopkinsas JAV pašto tarnybos generalinio inspektoriaus biuro darbuotojams pareiškė, kad jo kaltinimai neatitinka tikrovės, ir pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė savo parodymų.
Generalinio inspektoriaus biuras informavo apie šį R. Hopkinso sprendimą JAV Kongreso narius.
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratų kandidatas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, kurie jam reikalingi pergalei prieš dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą kovoje dėl valstybės vadovo posto. J. Bidenas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose. Respublikonas D. Trumpas nepripažino pralaimėjimo ir pareiškė, jog ketina kreiptis į teismus, kadangi, anot jo, per rinkimus buvo daug pažeidimų.
Šia kryptimi respublikonai aktyviausiai veikia Pensilvanijos valstijoje, kuri J. Bidenui davė 20 rinkikų balsų. Ieškiniai dėl balsavimo šioje valstijoje paduoti ne tik keliems tenykščiams teismams, bet ir JAV Aukščiausiajam teismui.
Darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadavietėje ir susitiko su jos vadu generolu majoru Anthony’iu J. Carrelliu. Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas, Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos saugumo partnerė, kurios buvimas reiškia papildomas regiono saugumo garantijas. Prezidentė padėkojo nacionalinės gvardijos kariams už sėkmingą 25 metų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene.
,,Lankiausi Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje, su kuria Lietuva bendradarbiauja jau 25 metus, tai mūsų pasididžiavimas, mūsų patirtis, mūsų kariuomenės apmokymas ir, aišku, bendros pratybos. Tikimės, kad šio gvardijos atstovai, bus dislokuoti labai arti Lietuvos sienos, prie Alytaus, netoli vadinamojo Suvalkų tarpsnio. Mums tai labai naudinga ne tik dėl to, kad mūsų siena bus apsaugota, bet ir kad ši gvardija toliau galės aktyviai ir intensyviai dalyvauti su Lietuvos ir Lenkijos kariuomene bendrose pratybose“, – teigė šalies vadovė.
Tvirtus šios gvardijos ryšius su Lietuva demonstruoja ir nuolatinis jos karių dalyvavimas mūsų šalyje vykstančiose pratybose, kurių metu JAV karinės pajėgos realiai dalyvauja krašto gynyboje.
Lietuvai aktualu, kad Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai aktyviai įsitrauktų į bendras pratybas kartu su NATO batalionais mūsų šalyje bei Lenkijoje ir taip prisidėtų užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą.
Tai taip pat stiprias kibernetines pajėgas turinti gvardija, kuri domisi galimybe dalyvauti Kaune steigiamo regioninio saugumo centro veikloje. Jos ekspertai savo žiniomis ir patirtimi ketina prisidėti užtikrinant Lietuvos kibernetinį saugumą.
Pensilvanijos nacionalinė gvardija aktyviai prisideda prie Lietuvos karininkų rengimo, pėstininkų kovos mašinų personalo apmokymo, mūsų šalies karinės infrastruktūros modernizavimo.
Lietuvą su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ir istorinės sąsajos. Šios gvardijos karininkas Samuelis J. Harrisas ir dar 19 JAV karininkų 1919 m. atvyko į Lietuvą padėti kautis su bermontininkais. Dabar jo vardu pavadinta gatvė Aleksote, Kaune.
Lietuvos kariai iš pratybų JAV grįžta įgiję vertingos patirties ir užgrūdinti. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.Atokvėpio minutėlė. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su priskirtais vienetais Jungtinėse Amerikos Valstijose užbaigė beveik mėnesį trukusias pratybas „NTC 18.9“ ir grįžta namo.
Pratybose Lietuvos kariai vykdė puolimo, gynybos ir stabilizavimo operacijas kartu su JAV Sausumos pajėgų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, 56-osios „Stryker“ brigados rotacinių pajėgų kariais.
„Pratybos, kuriose dalyvavo 56-osios „Stryker“ brigados rotacinės pajėgos, buvo tikras iššūkis ir neįkainojama patirtis tiek Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariams, tiek mūsų sąjungininkams lietuviams. Lietuvos kariai, treniruodamiesi drauge su JAV kariais, petys petin atlaikė visus pratybų sunkumus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas mums visiems dar kartą padėjo geriau suprasti, kaip veikti drauge su NATO sąjungininkais, jei ateityje prireiktų kovoti kartu“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas 28-osios pėstininkų divizijos atstovas plk. Marcas Ferraro. Jis pabrėžė ypač puikią 56-osios „Stryker“ brigados ir brigados „Geležinis Vilkas“ karių sąveiką.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikęs į JAV su oficialiu vizitu atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
JAV kariai pratybose dalyvavo su ratiniais šarvuočiais „Stryker“, todėl lietuviai dar turėjo ir puikią progą perimti iš JAV karių patirtį, kaip valdyti pėstininkų kovos mašinas. Tokių įgūdžių jiems reikės, kai pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ jau nuo 2019 m. bus apginkluojamos dvi Lietuvos bataliono kovinės grupės. Viena iš jų bus sudaryta Algirdo bataliono, o kita – Birutės ulonų bataliono pagrindu.
Lietuvos kariai JAV pratybų metu. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Kaip pasakoja Lietuvos kariai, pratybos JAV buvo labai intensyvios ir itin naudingos, per jas jie įgijo vertingos patirties, kaip veikti kartu su sąjungininkais, o ir alinęs karštis ir dykumos sąlygos užgrūdino Algirdo bataliono karius veikti mūšio lauke bet kokiomis sąlygomis.
Pratybos „NTC 18.9“ vyko JAV nacionalinio pratybų centro „Fort Irwin” poligone, esančiame Kalifornijos valstijoje. Jose dalyvavo apie 130 Algirdo bataliono ir apie 5 000 karių iš įvairių JAV kariuomenės padalinių.
Pratybose kartu su Algirdo batalionu taip pat dalyvavo kariai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono bei atstovai iš Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos.
Pratybų akimirka. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Su kariais JAV nacionaliniame mokymo centre buvo susitikę ir į JAV su oficialiais vizitais atvykę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Prieš mūšį. Arno Čemerkos (KAM) nuotr.
Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ (angl. „State Partnership Program“) vyksta jau 25 metus. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, per ketvirtį amžiaus įvyko daugybė bendrų renginių, pradedant patirties apsikeitimu mokymų, seminarų ir susitikimų metu, daugybe bendrų atmintinų datų minėjimų, karinių pratybų, baigiant bendru dalyvavimu tarptautinėje operacijoje Afganistane 2009-2012 metais.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos sostinėje susitiko su valstijos gubernatoriumi Tomu Wolfu (Thomas Wolf). Susitikime ministras akcentavo glaudžius Lietuvos ir Pensilvanijos ryšius. Pasak ministro, Lietuvos ryšiai su JAV stiprėja, o Pensilvanija gali tapti Lietuvos vartais į JAV.
Susitikimo metu buvo pažymėta, kad Lietuva pasižymi aukštais mokslo pasiekimais gamtos moksluose, IT sektoriaus išvystymu – tai gali tapti puikiu stimulu tarpusavio prekybai ir investicijoms. Krašto apsaugos ministras taip pat pasiūlė užmegzti kontaktus tarp kibernetinės gynybos ekspertų.
Krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su Pensilvanijos nacionallinės gvardijos vadu brigados generolu Antoniu J. Carrelli (Anthony J. Carrelli). Susitikime aptartas krašto apsaugos sistemos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas, kuriam gražių žodžių negailėjo nei Nacionalinės gvardijos vadas, nei ministras. „Džiaugiuosi, kad Lietuva turi išskirtinę partnerę – Pensilvanijos nacionalinę gvardiją. Dirbame kartu jau 24 metus ir žinau, kad dirbsime dar ilgai. Šis bendradarbiavimas leidžia ne tik įgyti žinių, bet ir dalytis savosiomis“, – sakė ministras R. Karoblis.
Brg. gen. A. J. Carrelli padėkojo už išskirtinai kokybišką bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene ir siūlė jį plėsti ir kitose srityse. „Didžiuojuosi mūsų bendradarbiavimu. Džiaugiuosi matydamas Lietuvos karininkus mūsų pratybose, kartu dalyvaujame operacijose. Mano pagrindinis noras – į mūsų bendradarbiavimą labiau įtraukti civilinį sektorių“, – sakė generolas.
Susitikime taip pat buvo aptartas galimas bendras dalyvavimas operacijose, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos pajėgų dalyvavimas sustiprinant JAV atgrasymo priemones regione, taip pat gvardijos ekspertinė ir finansinė parama vystant karinę infrastruktūrą Lietuvoje, kt. galimus tolimesnius projektus.
Lietuvos karinių pajėgų ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas vykdomas pagal Valstijų partnerysčių programą (angl. State Partnerships Program). Kitais metais sueis 25 metai, kai šios programos dėka buvo pradėti megzti Lietuvos ir Pensilvanijos valstijos santykiai.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis JAV lankosi birželio 4-8 d. Jis dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Vašingtone rengiamoje konferencijoje, skirtoje saugumo stiprinimui Šiaurės-Rytų Europoje, taip pat susitinka su aukšto rango JAV pareigūnais.
Birželio 7 d. ministras R. Karoblis sakys kalbą konferencijos Vašingtone metu, kurioje planuoja dalyvauti aukšto lygmens JAV administracijos ir Kongreso atstovai, tarptautinio lygmens saugumo ir gynybos ekspertai. Konferencijoje taip pat planuoja dalyvauti Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Raimonds Bergmanis ir Margus Tsahkna.
JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. Stiprinant rytines Aljanso sienas, JAV taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lenkijoje.
Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.
Informacijos ir nuotraukų šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
