Pentagonas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Jackas Teixeira

Vašingtonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21 metų oro pajėgų nacionalinės gvardijos pareigūną, įtariamą nutekinusį itin slaptus JAV vyriausybės dokumentus, taip pat ir apie karą Ukrainoje.
 
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas per spaudos konferenciją sakė, kad įtariamasis Jackas Teixeira yra JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas, vadovavęs internetinių pokalbių grupei ir ten paskelbęs dokumentus. „Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas“ buvo sulaikytas „be incidentų“, sakė M. Garlandas, „vyksta tyrimas“.
 
Įtariamasis buvo suimtas ketvirtadienio popietę Šiaurės Deitone, Masačusetso valstijoje. CNN parodė filmuotą medžiagą, kaip policija išsivežė jauną vyrą, vilkintį marškinėlius ir šortus.
 
Anksčiau JAV žiniasklaida išplatino pirmąsias detales apie įtariamą „kurmį“. Teigiama, kad jis vadovavo pokalbių grupei populiarioje žaidimų platformoje „Discord“, iš pradžių pasidalijo su grupe dokumentų nuorašais, o vėliau skelbė spausdintų dokumentų nuotraukas.
 
Internetinė platforma

Internete jau ne vieną savaitę plito slapti JAV agentūrų – tariamai CŽV ir Pentagono – dokumentai apie Rusijos karą Ukrainoje, įskaitant informaciją apie ginklų tiekimą ir karo vertinimus. Būta informacijos ir apie tariamas JAV partnerių šnipinėjimo operacijas, tačiau neaišku, kas tikra, o kas galėjo būti redaguota.
 
Šis nutekinimas sukėlė keblumų JAV vyriausybei, nes kelia klausimų, kiek patikimos yra JAV, kaip saugo savo ir partnerių paslaptis, kiek sąjungininkės gali pasitikėti amerikiečiais.
 
Įtariamasis jau penktadienį gali stoti prieš Masačusetso federalinį teismą. Už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimus gali būti baudžiama 10 metų kalėjimo.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.04.14; 08:27
Žvalgyba

Slaptieji agentai

Vašingtonas, balandžio 12 d. (ELTA). Po dokumentų nutekinimo Pentagonas nusprendė gerokai sumažinti asmenų, turinčių prieigą prie slaptos informacijos, skaičių.
 
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu „CBS News“.
 
„Nuo balandžio 7 d. gerokai sutrumpėjo darbuotojų, gaunančių reguliarius atnaujinimus su slapta informacija, sąrašai. Iki nutekinimo prieigą prie tokio pobūdžio informacijos turėjo apie 1000 žmonių“, – sakoma pranešime.
 
Pažymima, kad „CBS News“ žurnalistai peržiūrėjo kai kuriuos nutekintus dokumentus. Jie visi yra spalvoti spaudiniai su tekstu, grafika ar žemėlapiais. Dokumentai greičiausiai buvo išlankstyti, o tada nufotografuoti ir išplatinti socialiniuose tinkluose, įskaitant „4Chan“ ir „Discord“.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas, remdamasis su situacija susipažinusiu pareigūnu, ne visi spausdintuvai JAV valdžios institucijų biuruose turi galimybę spausdinti slaptus dokumentus.
 
Pavyzdžiui, prietaisai, kuriais galima juos spausdinti, iš pradžių yra užregistruojami ir gauna unikalų ID. Turint šią informaciją bus lengviau identifikuoti nutekinimo šaltinį.
 
Portalas „rbc.ua“ primena, jog Amerikos gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad JAV labai rimtai žiūri į slaptų dokumentų nutekinimą. Jis žadėjo „apversti kiekvieną akmenį“, kad būtų rastas nutekinimo šaltinis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.04.13; 06:00
Gordijo mazgas

Rusijos ir Armėnijos kariuomenės – bendrose pratybose

Saulius Kizelavičius

Balandžio 6-ąją lietuviškoji ELTA pranešė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos dalyvaus NATO šalių karinėse pratybose, prasidėsiančiose balandžio 22 dieną. Tos pratybos vadinamos „Defender 23“.

Pranešime teigiama, kad šią žinią išplatino oficiali Pentagono atstovė Sabrina Singh (portalas „rbc.ua“). Šia tema dar rašoma: „Apie 9 tūkst. JAV kariškių ir maždaug 17 tūkst. kariškių iš šalių-sąjungininkių ir partnerių dalyvaus pratybose, o dalis jų vyks Europos šalių teritorijose. Tarp jų – kelios NATO nepriklausančios šalys: Armėnija, Moldova, Bosnija ir Hercegovina“.

Portalas primena, kad Armėnija prieš dvejus metus atsisakė dalyvauti NATO pratybose, bet dabar ji pakeitė savo poziciją atšalus santykiams su Rusija, kuri neparėmė premjero Nikolo Pašiniano konflikte su Azerbaidžanu dėl Karabacho.

Atvirai tariant, nustebau, kad NATO kviečia į svarbias karines pratybas Armėniją, kuri visus pastaruosius tris dešimtmečius flirtavo su Kremliumi (Armėnijoje iki šiol dislokuota Rusijos karinė bazė mieste Giumri, su Rusijos kariškiais drauge rengė šimtus karinių užsiėmimų, Armėnija ginkluota daugiausia iš Maskvos atkeliavusiais ginklais), slapta bičiuliaujasi su Irano režimu (prekiauja su Teheranu, gauna iš Teherano ginklų, Teheranas siunčia į Jerevaną savus karinius instruktorius) ir, svarbiausia, vis dar negrąžina Azerbaidžanui visų 1992 – 1994-aisiais užgrobtų Karabacho teritorijų. Visi senų seniausiai žino, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas – tai Azerbaidžanas. Šią tiesą pripažįsta visas civilizuotas pasaulis. Bet Armėnija iki šiol spyriojasi kaip aikštingas, piktas agresorius.

Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai

O tai, kad pastaruosius kelerius metus Armėnijos premjeras ėmė ginčytis su Rusija, dar nieko nereiškia. Nusisukimas nuo Rusijos, kuri šiuo metu patiria didelių nuostolių Ukrainos karo frontuose, gali tebūti nenuoširdus, apgaulingas. Jokių garantijų, kad rytoj oficialusis Jerevanas vėl nepakeis pozicijos. Ypač tuomet, jei Vladimirui Putinui vis tik pavyktų nugalėti Ukrainą.

Tad Armėnijos kvietimas į karines NATO pratybas – didžiausia nesąmonė jau vien todėl, kad surinktas karines žinias armėnų kariškiai galėtų perduoti Aljanso priešams Maskvai ir Teheranui. Rusijai ir Iranui tikriausiai įdomu būtų sužinoti net ir smulkmenas… 

Tuomet, vis dar negalėdamas patikėti Pentagono palankumu Jerevanui, nutariau peržiūrėti, o ką šia tema rašo Azerbaidžano spauda. Balandžio 7 – 8 dienomis aptikau kardinaliai priešingų pranešimų. Azerbaidžano spaudoje esama žinių, jog „JAV gynybos ministerija tvirtina, jog Armėnijos įtraukimas į karines pratybas „Defender 23“ – nesusipratimas. Armėnija neturi dalyvauti šio pobūdžio karinėse pratybose. Šią Armėnijai nepalankią žinią paskelbė armėnų informacinis portalas „Amerikos balsai“. Daugiau paaiškinimų Pentagonas nepateikė.

Tad kuriuo pranešimu tikėti? Manau, Pentagonui užteks sveiko proto – Vašingtonas nekvies Armėnijos kariškių į „Defeneder 23“.

2023.04.08; 08:00

Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, balandžio 6 d. (ELTA). Armėnijos ginkluotosios pajėgos dalyvaus NATO šalių karinėse pratybose, kurios prasidės balandžio 22 d. Tai pareiškė oficiali Pentagono atstovė Sabrina Singh, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Apie 9 tūkst. JAV kariškių ir maždaug 17 tūkst. kariškių iš šalių-sąjungininkių ir partnerių dalyvaus pratybose, o dalis jų vyks 10 Europos šalių teritorijose“, – sakė Gynybos departamento atstovė.
 
Tarp jų, kaip pranešė S. Singh, – kelios NATO nepriklausančios šalys: Armėnija, Moldova, Bosnija ir Hercegovina.
 
Portalas primena, kad Armėnija prieš dvejus metus atsisakė dalyvauti NATO pratybose, bet dabar ji pakeitė savo poziciją atšalus santykiams su Rusija, kuri neparėmė premjero Nikolo Pašiniano konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.04.07; 06:33
Gordijo mazgas

Pentagono būstinė. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, kovo 22 d. (AFP-ELTA). JAV pristatys Ukrainai tankus „Abrams“ iki 2023 metų rudens, t. y. gerokai greičiau nei tikėtasi, o priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ taip pat bus pristatytos „paspartintais terminais“, antradienį pranešė Pentagonas.
 
Vašingtonas, derindamas veiksmus su Kyjivu, „priėmė sprendimą tiekti tanko „Abrams“ variantą M1A1“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis.
 
Tai „leis mums gerokai paspartinti pristatymo terminus ir pristatyti šį svarbų pajėgumą Ukrainai iki šių metų rudens“.
 
P. Ryderis sakė, kad tankai suteiks Ukrainai „labai panašų pajėgumą į M1A2“, kurį iš pradžių ketino suteikti Vašingtonas, tačiau atsisakė išsamiau kalbėti apie šių variantų skirtumus.
 
Dėl M1A2 būtų reikėję daugiau nei vienerių metų, sakė P. Ryderis, o tai reiškia, kad jie būtų pristatyti 2024 metais.
 
Ukraina taip pat gaus pažangias oro gynybos sistemas „Patriot“ anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
 
„Esame įsitikinę, kad „Patriot“ galėsime ten pristatyti greičiau“, – sakė P. Ryderis, pažymėdamas, kad ukrainiečiai, kurie mokėsi dirbti su sistema, „darė pažangą greičiau nei tikėtasi, atsižvelgiant į jų polinkį ir norą mokytis“.
 
JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorės, greitai subūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinuojančios pagalbą iš dešimčių valstybių.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.03.22; 08:00
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijai sunku verbuoti karius karui Ukrainoje, šalis netgi atsigręžė į kalinimo įstaigas, o daugelis naujų kovotojų yra vyresnio amžiaus, prastesnės formos ir negavę tinkamų apmokymų, pirmadienį pareiškė vienas JAV Pentagono pareigūnas.
 
Pareigūnas atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę pasirašytą dekretą, kuriuo jis įsakė išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas. Pasak pareigūno, Pentagonas mano, kad atitinkamos didelių nuostolių Ukrainoje patyrusios Rusijos „pastangos nebus sėkmingos, nes istoriškai Rusijai nepavykdavo įgyvendinti užsibrėžtų personalo ir bendrų pajėgumų tikslų“.
 
„Rusija jau mėgina intensyvinti karių verbavimą, – žurnalistams teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. – Jie tai daro panaikindami viršutinę naujų karių amžiaus ribą ir verbuodami kalinius.“
 
Anot pareigūno, daugelis šių naujų karių yra „vyresnio amžiaus, netinkami tarnybai ir nėra gavę tinkamų apmokymų“.
 
Tad Pentagonas, pareigūno teigimu, daro išvadą, kad toks kariuomenės plėtimas vargu ar padidins šalies kovinius pajėgumus. Negana to, esą prieš karą Rusijos ginkluotosios pajėgos jau buvo 150 tūkst. karių mažesnės, nei buvo užsibrėžta.
 
Rugpjūčio pradžione JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas skaičiavo, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo ar sužeista 70–80 tūkst. Rusijos karių.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.08.30; 07:58
Trumposios naujienos

Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu

Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Pentagonas paneigė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimus, kad esą jos kariuomenei pavyko sunaikinti Ukrainoje šešis HIMARS raketų kompleksus, praneša „Reuters“.
 
„Mes žinome apie šiuos pastaruosius ministro Šoigu pareiškimus, ir jie vėl yra akivaizdžiai melagingi“, – sakė žurnalistams JAV gynybos departamento atstovas Toddas Brusselas.
 
Anot jo, Ukrainos kariai labai taikliai ir efektyviai naudoja visas HIMARS sistemas, kurias „JAV, sąjungininkai ir partneriai perdavė šaliai, kad ji galėtų gintis nuo žiauraus ir nusikalstamo Rusijos įsiveržimo“.
 
„Ukrinform“ primena, jog Rusijos kariškiai ne kartą teigė, kad esą jiems pavyksta numušti HIMARS raketas, bet nepateikė jokių įrodymų savo žodžiams patvirtinti.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.03; 00:30
Trumposios naujienos

Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, gegužės 19 d. (AFP-ELTA). Aukščiausias JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu.
 
Tai buvo pirmoji jų diskusija nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, pranešė Pentagonas.
 
Jungtinių štabų viršininkų komiteto pirmininkas M. Milley ir Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas „aptarė kelis su saugumu susijusius susirūpinimą keliančius klausimus“, sakė JAV Jungtinių štabų atstovas, nepateikęs jokių kitų detalių.
 
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamos televizijos „Zvezda“ pranešimu, skambutis įvyko M. Milley prašymu ir jiedu kalbėjo apie padėtį Ukrainoje.
 
Pastarąjį kartą jiedu kalbėjosi telefonu vasario 11 d., kai Vašingtonas viešai perspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad perspėjimai atgrasys Maskvą nuo šių veiksmų. „Nuo tada iki šiandien jie nesikalbėjo”, – sakė Jungtinių štabų atstovas spaudai Seanas Riordanas.
Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu
 
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 d. surengė pirmąsias nuo karo pradžios diskusijas. Tuomet L. Austinas paragino rusus įgyvendinti „neatidėliotinas paliaubas“. Tačiau Pentagono atstovas vėliau pareiškė, kad skambutis „neišsprendė jokių aštrių problemų ir neprivedė prie tiesioginio pasikeitimo to, ką rusai daro ar ką jie sako“.
 
Pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui didinant ginklų paramą Ukrainai ir Kongresui ketvirtadienį patvirtinus naują 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.20; 07:25
Trumposios naujienos

Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos departamentas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina iš sąjungininkių gavo dalių savo orlaiviams, bet ne karo lėktuvų, ir taip pakoregavo savo ankstesnį pareiškimą, kad buvo pristatyta lėktuvų.
 
Nors neskelbiama šalis pasiūlė stacionarius lėktuvus, kad sustiprintų Kyjivo kovą su Rusija, „jie negavo viso lėktuvo iš kitos valstybės“, sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.21; 07:09
Trumposios naujienos

Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.
 
Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.
 
Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JAV prezidentas aplankys jo šalį.
 
JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.19; 09:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

JAV rotacinių pajėgų kariai. Ievos Budzeikaitės foto.

Vašingtonas, balandžio 9 d. (ELTA). JAV šiuo metu nerengia planų dislokuoti Amerikos kariškius Suomijoje ir Švedijoje, jeigu šios šalys įstotų į NATO. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė  Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.
 
„Man tokie planai nežinomi“, – atsakė jis į žurnalisto klausimą, pabrėždamas, kad dabar pernelyg anksti apie tai kalbėti. „Aš nenoriu pralenkti suverenių valstybių ir Aljanso sprendimų priėmimo proceso. Nevyksta joks aktyvus planavimas dėl JAV karinio buvimo šiose šalyse“, – pažymėjo jis. „Mes rengiame planus daugeliui situacijų, bet ne visoms“, –  konstatavo J. Kirby‘is.
 
Gynybos departamento atstovas buvo paklaustas, ar Pentagonas turi planą, jeigu Suomija ar Švedija paprašytų pagalbos.
 
„Tai dvi suverenios valstybės. Jos turi savarankiškai spręsti, prie kokio aljanso jungtis ar nesijungti. Jos nepriklauso NATO. Ar mes dabar turime aktyvių kurios nors iš šių dviejų šalių gynybos planų? Ne, mes jų neturime“, – pridūrė J. Kirby‘is. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV apsvarstytų Suomijos ir Švedijos pagalbos prašymą gresiant konkrečiam pavojui, jeigu jį gautų. „Šiuo atveju mes pernelyg užbėgame į priekį. Dabar mūšiai vyksta Ukrainoje“, – sakė Pentagono atstovas.
 
Anksčiau Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad galimas Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO buvo viena iš labiausiai svarstomų temų per Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį balandžio 6-7 dienomis.
 
Ketvirtadienį Suomijos laikraštis „Iltalehti“ pranešė, kad Suomija gali priimti sprendimą dėl stojimo į NATO gegužės mėnesį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.10; 07:00
Gordijo mazgas

Putino fizionomija

Maskva, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Kremlius atmetė Vakarų žvalgybų duomenis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai informuojamas apie padėtį Ukrainoje.
 
„Pasirodo, kad nei Valstybės departamentas (JAV), nei Pentagonas neturi patikimos informacijos apie tai, kad vyksta Kremliuje, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie tiesiog nesupranta, kas vyksta Kremliuje. Jie nesupranta prezidento V. Putino. Jie nesupranta sprendimų mechanizmo. Jie nesupranta mūsų darbo stiliaus“.
 
D. Peskovas pridūrė: „Tai ne tik apmaudu. Tai mums kelia nerimą. Nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus sprendimus, pernelyg lengvabūdiškus sprendimus, kurie turi labai rimtų padarinių“.
 
Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pareiškė, kad V. Putinas savo patarėjų klaidingai informuojamas apie karo eigą. Jie bijo jam pasakyti tiesą, teigė britų žvalgybos GCHQ vadovas Jeremy‘is Flemingas. JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad neramina tai, jei V. Putinas gauna klaidingą informaciją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.02; 07:54
 
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV Gynybos departamentas sako, kad Rusija į Ukrainą jau įvedė dešimtis tūkstančių savo karių, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Pentagono atstovas paskelbė, kad Ukrainos teritorijoje jau yra „daugiau nei 50 procentų“ rusų karių, kurie buvo sutelkti prie šalies sienų Rusijoje ir Baltarusijoje.
 
„Tikrai galima teigti, kad mes kalbame apie dešimtis tūkstančių [karių], bet tikslių skaičių neįvardinsiu“, – sakė jis.
 
Pentagono duomenimis Rusija prie Ukrainos buvo sutelkusi 150 000 kareivių. Be karinių vienetų, į šį skaičių įtraukti logistikos ir kitų užduočių vienetai.
 
Penktadienį Pentagonas skelbė, kad į Ukrainos teritoriją tuo metu buvo įvesta trečdalis Rusijos pajėgų, kurios buvo sutelktos prie sienų.
 
Rusų atakos šiuo metu vyksta sostinės Kijevo kryptimi, šalies šiaurėje, Charkovo kryptimi, šalies rytuose, ir Mariupolio bei Chersono kryptimi, pietuose. Pranešama, kad kautynės šiuo metu nuožmiausios Charkove ir šio miesto apylinkėse.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.02.27; 05:45
Trumposios naujienos

JAV žurnalistai nori lydėti šalies kariškius, vykstančius į Europą. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, vasario 9 d. (ELTA). Trys Amerikos leidiniai nori, kad prezidento Joe Bideno administracija leistų žurnalistams lydėti JAV kariškius, siunčiamus stiprinti NATO rytinio sparno Europoje.
 
Kaip pranešė trečiadienį televizijos kanalas CNN, ne vieną dešimtmetį amerikiečių žurnalistams buvo suteikiama galimybė pasakoti apie JAV kariuomenės dislokavimą už šalies ribų. Bet permetant Amerikos pajėgas į Europą žurnalistams nebuvo leista lydėti kariškių.
 
CNN susipažino su laišku, kuriame laikraštis „Military Times“, interneto leidinys „Task & Perpose“ ir portalas „Military.com“ teigia, kad visuomenė „turi teisę žinoti, kaip ir ką daro jų kariškiai, kaip leidžiami jų (gyventojų) mokesčiai“. „Mes raginame Pentagoną nedelsiant išduoti žurnalistams leidimus lydėti kariuomenę, siunčiamą į Europą atsakant į Rusijos pajėgų dislokavimą prie Ukrainos sienų“, – rašoma laiške.
 
Vasario 6 d. į JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną su prašymu išduoti atitinkamus leidimus kreipėsi Karo korespondentų ir redaktorių asociacija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.10; 07:00
Trumposios naujienos

Provokacija

Vašingtonas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Pentagonas ketvirtadienį pareiškė turįs įrodymų apie Maskvos planą nufilmuoti netikrą ukrainiečių išpuolį prieš rusus, siekiant pateisinti tikrą Rusijos puolimą prieš kaimyninę valstybę.
 
„Turime informacijos, kad rusai greičiausiai norės sufabrikuoti pretekstą invazijai“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
 
„Manome, kad Rusija sukurs labai vaizdingą propagandinį vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti lavonai, gedėtojus vaidinantys aktoriai ir suniokotų vietovių vaizdai, kad pateisintų įsiveržimą į Ukrainą“, – sakė jis žurnalistams.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.04; 06:30
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos departamentas tikrina pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina. Pentagonas įdėmiai seka situaciją regione, pirmadienį pareiškė atstovas Johnas Kirby‘is.
 
Anot „The Washington Post“, JAV vyriausybės atstovai yra sunerimę dėl Rusijos karinių dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti kariniai traukiniai ir tankus bei raketas gabenančios vilkikų kolonos Rusijos pietvakariuose.
 
„Mums žinomi vieši pranešimai apie neįprastą rusų karinį aktyvumą netoli Ukrainos“, – sakė J. Kirby‘is. Vašingtonas šiuo klausimu palaiko kontaktą su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis.
 
Kovą Rusija netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Krymo pusiasalyje sutelkė tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinio laivyno laivų ir karinių lėktuvų. Tai pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali įžengti į Ukrainą. Po kelių savaičių Maskva pareiškė, kad tariami manevrai baigti ir vėl atitraukė kareivius.
 
Ukrainos kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su prorusiškas separatistais šalies rytuose. Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus, Maskva tai neigia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.03; 04:31
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenės atstovai pareiškė, kad išvedant karius iš Afganistano buvo padaryta daug klaidų ir įspėjo dėl terorizmo pavojaus.
 
Yra aišku, akivaizdu, kad karas Afganistane baigėsi ne tokiomis sąlygomis, kokiomis norėjome“, antradienį per klausymus Senate sakė generalinio štabo vadas Markas Milley‘is. Anot jo, „labai reali galimybė“, kad teroristinės grupuotės, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“ (IS) ar „Al Qaeda“ gali mėginti iš Afganistano pulti Jungtines Valstijas. M. Milley‘is, jo teigimu, įspėjo tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo įpėdinį Joe Bideną dėl pavojų, kuriuos kelia greitas karių išvedimas.
 
Paskutinieji JAV daliniai paliko šalį rugpjūčio pabaigoje. Kartu baigėsi beveik 20 metų trukusi karinė misija šalyje. Radikalus islamo Talibanas rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.
 
M. Milley‘is pabrėžė, jog jau 2020 metų rudenį įspėjo, kad dėl pernelyg greito karių išvedimo gali kilti pavojus, kad Talibanas visiškai perims valdžią arba kils „bendras pilietinis karas“. „Tai buvo prieš metus, ir mano vertinimas iki šiol nepasikeitė“, – kalbėjo jis. Tačiau tokio greito afganų kariuomenės ir vyriausybės žlugimo esą „visiškai“ nesimatė. Žvalgybos spėjo, kad talibai perims valdžią vėlyvą rudenį, žiemą, o gal net kitą pavasarį.
 
M. Milley‘is ir generolas Kennethas McKenzie‘is, pajėgų vadas regione, be to, tikino, jog abu asmeniškai buvo nuomonės, jog geriau būtų buvę palikti šalyje apie 2 500 kareivių. „Esu tikras, kad prezidentas girdėjo visas rekomendacijas ir jų labai įdėmiai klausėsi“, – sakė K. McKenzie‘is.
 
J. Bidenas balandį paskelbė, kad vėliausiai iki rugsėjo 11 dienos besąlygiškai išves iš Afganistano visus karius. Liepą jis visiško karių išvedimo datą paankstino iki rugpjūčio 31-osios.
Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pripažino, jog liko nepastebėtas korupcijos ir prasto vadovavimo Afganistane mastas. Taip pat nepamatyta, kad Dohos susitarimas su Talibanu demoralizavo afganų ginkluotąsias pajėgas. Dar prezidentaujant D. Trumpui, JAV sutarė su talibais dėl karių išvedimo iki gegužės 1-osios.
 
Susitarimas buvo pasirašytas Kataro sostinėje Dohoje. Susitarimo tikslas buvo politinis sprendimas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.29; 07:48
Trumposios naujienos

JAV piliečiai yra tarp nukentėjusiųjų per ketvirtadienį prie Kabulo oro uosto įvykdytą ataką, tviteryje parašė Pentagono atstovas Johnas Kirby’is.
 
Jis pavadino prie vienų oro uosto vartų įvykusį sprogimą „kompleksine ataka“.
 
Atstovas nepateikė daugiau informacijos apie žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičių.
 
J. Kirby’is taip pat patvirtino, kad prie netoliese esančio viešbučio įvyko dar vienas sprogimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.27; 00:30
Trumposios naujienos

Antradienį prasidėjus šaudymui autobusų ir metro stotyje šalia Pentagono, itin saugoma JAV gynybos departamento būstinė buvo uždaryta.
 
JAV gynybos departamento biurų komplekso, esančio Arlingtono priemiestyje Vašingtone, darbuotojams buvo liepta ilgiau nei valandą praleisti slėptuvėse, kai stotyje, įėjimas į kurią yra vos už kelių dešimčių metrų nuo pagrindinių pastato durų, pasigirdo šūviai.
 
Pasak greitosios pagalbos darbuotojų, buvo sužeista „nemažai“ žmonių, nors išsamesnės informacijos apie sužalojimus nebuvo.
 
Metro darbas buvo laikinai sustabdytas, o į stotį važiavę autobusai buvo nukreipti į kitas stoteles, pranešė Vašingtono metropoliteno zonos tranzito tarnyba.
 
Maždaug po 40 minučių buvo pranešta, kad įvykio vietoje saugu, apie incidentą nebuvo pateikta jokios informacijos.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad gynybos sekretoriaus Lloydo Austino tuo metu pastate nebuvo.
 
Pasak Pentagono šaltinio, L. Austinas buvo įprastiniame susitikime su prezidentu Joe Bidenu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.04; 07:00
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos „labai atidžiai stebi“ Rusijos kariuomenės aktyvumą Arkties regione, teigia Pentagonas.
 
„Akivaizdu, kad mes tai labai atidžiai stebime. Niekas nenori matyti Arkties militarizuotos“, – tvirtino Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby.
 
Pasak J. Kirby, JAV turi nacionalinio saugumo interesų Arktyje, o pats regionas yra svarbus tiek nacionaliniam saugumui, tiek ir kaip „potencialus strateginis koridorius“ tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Europos ir JAV.
 
Be to, Arktis yra svarbi visoms su šiuo regionu besiribojančioms šalims ne tik dėl karinių priežasčių. Manoma, kad Arktyje glūdi didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos, o dėl vertingų mineralinių išteklių klodų yra ne kartą kilę konfliktai.
 
„Rusija atnaujina sovietinius aerodromus ir radarus, stato naujus uostus ir paieškos bei gelbėjimo centrus, o taip pat plečia savo branduolinių ir įprastų ledlaužių flotilę“, – CNN citavo kitą Pentagono atstovą Thomą Campbellą.
 
Th. Campbellas taip pat teigė, kad Maskva plečia savo oro ir pakrantės gynybos sistemas svarbiose Arkties regiono dalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 08:40