Diplomatai ir gynybos atašė. Tarp jų – daug Rusijos atstovų

Vokietija, Švedija ir Lenkija pirmadienį pranešė, kad išsiunčia po vieną Rusijos diplomatą, atsakydamos į Maskvos sprendimą išsiųsti jų diplomatus dėl tariamo dalyvavimo protestuose, skirtuose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Šios trys Europos šalys apie atsakomuosius veiksmus paskelbė koordinuotuose pranešimuose, didėjant įtampai tarp ES ir Rusijos.
 
„Šiandien Federalinis užsienio reikalų biuras paskelbė vieną Rusijos ambasados Berlyne darbuotoją persona non grata“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerija, pridurdama, kad Maskvos sprendimas išsiųsti Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos diplomatus yra „nepateisinamas“.
 
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad Stokholmas „informavo Rusijos ambasadorių, kad vieno asmens iš Rusijos ambasados prašoma palikti Švediją“.
 
„Tai aiškus atsakas į nepriimtiną sprendimą išsiųsti Švedijos diplomatą, kuris tik vykdė savo pareigas“, – tviteryje parašė ji.
 
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu taip pat pasmerkė „nepagrįstą“ šalies diplomato Sankt Peterburge išsiuntimą ir sakė, kad paskelbė persona non grata Rusijos konsulinį pareigūną Poznanėje, vakarų Lenkijoje.
 
Rusija penktadienį per retą ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą paskelbė netikėtą sprendimą išsiųsti tris ES diplomatus.
 
Maskva apkaltino diplomatus praėjusį mėnesį dalyvavus „neteisėtuose protestuose“.
 
Rusijos ir ES santykiai yra suprastėję dėl A. Navalno suėmimo ir įkalinimo, po kurio nacionaliniu mastu kilo opocizijos protestai.
A. Navalnas buvo suimtas sausio 17 dieną iš karto po sugrįžimo į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo, kurį, Vakarų manymu, užsakė Kremlius.
 
J. Borrellis vasario 22 dieną susitiks su bloko užsienio reikalų ministrais aptarti naujas sankcijas Maskvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 06:00

Rusija paskelbė Albanijos ambasados Maskvoje pirmąją sekretorę Jonidą Grogu nepageidaujamu asmeniu, atsakydama į analogiškus Albanijos valdžios veiksmus, diplomatė turi palikti šalį per 72 valandas.
 
Tai sakoma pirmadienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
„Vasario 8 d. Albanijos ambasadorius Arbenas Gazionis buvo pakviestas į Rusijos URM, kur jam buvo įteikta nota dėl Albanijos ambasados Maskvoje pirmosios sekretorės Jonidos Drogu paskelbimo persona non grata. Šiai darbuotojai duotas nurodymas per 72 valandas palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – pareiškė žinybos atstovai.
 
„Rusija žengė šį žingsnį, atsakydama į Albanijos sprendimą visiškai išgalvota dingstimi išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados Tiranoje pirmąjį sekretorių“, – pridūrė URM atstovai.
 
Pasak jų, Rusijos diplomato išsiuntimą Maskva laiko mėginimu surinkti politinių taškų ir užsitikrinti antirusiškų jėgų Vakaruose paramą Albanijoje prasidėjus rinkimų kampanijai.
 
Sausio 21 d. Albanijos televizijos kanalas „Top Channel“ pranešė, jog Albanijos vyriausybė paskelbė Rusijos diplomatą nepageidaujamu asmeniu, kadangi jis nesilaikė epidemiologinių priemonių, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso pandemijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 03:00

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį griežtai pasmerkė ES šalių diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir pareiškė, kad Bendrijos lyderiai per artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą turės nuodugniai įvertinti santykius su Rusija.
 
„Griežtai smerkiu ES (Lenkijos, Švedijos, Vokietijos) diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir Kremliaus brutalumą prieš politinius oponentus. Aišku, kad po ES pasiuntinio vizito mes turėsime per artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nuodugniai įvertinti santykius su Rusija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė G. Nausėda.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį, Maskvoje viešint ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, paskelbė, kad išsiunčia iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos neva dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti suimtą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Tokio žingsnio šalis ėmėsi per pirmą oficialų ES diplomatijos vadovo vizitą į Rusiją nuo 2017 m.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas penktadienį pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas „nėra niekaip pateisinamas“ ir dar labiau kenkia Rusijos santykiams su Europa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 00:01

Maskva penktadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime nurodoma, kad nenurodytas skaičius diplomatų, dalyvavusių neteisėtuose protestuose, buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis, ir jiems nurodyta artimiausiu metu išvykti iš Rusijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 18:00

Rusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiuntė Bulgarijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką Bulgarijos žingsnį.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, reaguodama į „nepagrįstą“ jos diplomato išsiuntimą, ji paskelbė Bulgarijos karo atašė padėjėją nepageidaujamu asmeniu ir skyrė jam 72 valandas išvykti iš Rusijos.
 
Anksčiau šį mėnesį ES ir NATO narė Bulgarija dėl šnipinėjimo paskelbė Rusijos karo atašė nepageidaujamu asmeniu ir išsiuntė iš šalies.
 
Prokurorai pradėjo prieš jį tyrimą dėl JAV karių šnipinėjimo Bulgarijoje. Tai buvo jau šeštas atvejis nuo 2019 metų spalio, kai Bulgarija dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė Rusijos diplomatą ar aukšto rango ambasados pareigūną.
 
Rusija tvirtina, kad jos diplomato išsiuntimas iš ambasados Bulgarijoje yra nepagrįstas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 02:00

Rusija pirmadienį pranešė, kad iš šalies išsiunčiami trys Slovakijos ambasadoje Maskvoje dirbę diplomatai. Tai atsakomasis žingsnis po to, kai Bratislava išsiuntė tris Rusijos diplomatus, kilus Rusijos ginčui su Europa.
 
„Rusija, kuri laikosi veidrodinio principo, nusprendė išsiųsti tris diplomatinius darbuotojus, dirbusius Slovakijos ambasadoje Maskvoje“, – pranešime teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 11:30

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55

Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
 
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
 
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 15:00

Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė Bratislavos televizijos kanalas „Markiza“.
 
Pasak jo, omenyje turimi Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
 
Savo ruožtu Slovakijos interneto leidinys „aktuality.sk“ informuoja, kad Rusijos diplomatai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis rugpjūčio 6 d.
 
Šnipinėjimu įtariami rusai turi palikti Slovakiją iki šios savaitės pabaigos.
 
Rusijos ambasados Bratislavoje atstovas pareiškė, kad diplomatinė atstovybė nekomentuoja Slovakijos žiniasklaidos pranešimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 06:00

Albanija išsiuntė du Irano diplomatus dėl „jų statusui prieštaraujančių veiksmų“, trečiadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.
 
Tirana 2018 m. jau yra išsiuntusi Irano ambasadorių ir dar vieną diplomatą, prieš tai juos apkaltinusi grėsmės nacionaliniam saugumui kėlimu.
 
Trečiadienį pranešusi apie diplomatų išsiuntimą, užsienio reikalų ministerija nenurodė tikslių šio sprendimo priežasčių.
 
„Du diplomatiniai Irano Islamo Respublikos ambasados Albanijoje atstovai Mohammadas Alis Arzas Peimanematis ir Seyedas Ahmadas Hosseinis Alastas paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir Albanijos valdžia pareikalavo jų tuojau pat išvykti“, – teigiama pareiškime.
 
Šio žingsnio imtasi praėjus keliems mėnesiams po Albanijos valdžios pranešimo, skelbto 2019 m. spalio mėnesį, dėl atakos, kuri buvo suplanuota „Quds“ pajėgų vadovaujamos „teroristų grupės“, suardymo.
 
Tuo metu Albanijos valdžios atstovai teigė, kad grupuotė rengė ataką prieš šioje Balkanų šalyje veikiančius Teherano režimo oponentus.
 
2013 m. Albanija, Vašingtono ir Jungtinių Tautų prašoma, sutiko priimti apie 3 000 pabėgusių Irano opozicinės grupės – Irano liaudies modžahedų organizacijos narių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.16; 00:30

Ukranos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato Lvove diplomatą paskelbė nepageidaujamu šalyje, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
 
„Už veiklą, nesuderinamą su konsulato pareigūno statusu, Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė diplomatą-šnipą persona non grata. Jis jau paliko Ukrainos teritoriją“, – sakoma SBU pranešime.
 
Pasak SBU, Rusijos diplomatas užverbavo ukrainietį, kuris rinkos informaciją apie politikus, visuomenininkus, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, specialiąsias ir teisėsaugos tarnybas bei užsienio kariuomenių instruktorius Ukrainos vakaruose.
 
Rusijos ambasada Ukrainoje nekomentavo situacijos, tačiau pareiškė, neva diplomatas išsiųstas jau seniai.
 
„Tai jau sena istorija, nekomentuosime jos“, – teigė RF ambasados atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 07:39

Europarlamentarė Eleni Teocharus (Eleni Theocharous)

Apie europarlamentarę Eleni Teocharus (Eleni Theocharous) nieko nežinotume, jei ne trys skandalai, į kuriuos ši politikė įsipainiojo.

Pirma, ji kaip stebėtoja dalyvavo vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose Kryme, tokiu savo elgesiu tarsi pripažindama, jog ginčija Ukrainos teisę į Krymą – palaiko Rusijos karinę pusiasalio aneksiją.

Antra, Azerbaidžane jai iškelta baudžiamoji byla. Azerbaidžane ji tapo persona non grata po to, kai nelegaliai nuvyko į Kalnų Karabachą (be oficialaus Azerbaidžano leidimo). Armėnų ir rusų ginkluotųjų pajėgų okupuotą azerbaidžanietiškąjį Kalnų Karabachą ji aplankė Vakaruose veikiančios armėnų diasporos prašymu.

Bet tai – ne paskutinis jos išsišokimas. Dabar nepageidaujamu asmeniu ji tapo ir Albanijoje, šalyje, kuri siekia narystės Europos Sąjungoje (Albanija – rimta kandidatė tapti ES nare). Ši politikė supykdė Albanijos vadovybę pareiškusi į ekstremistinius panašių pareiškimų apie šios šalies Konstituciją. Be kita ko, kiti jos pareiškimai priminė Albanijai reiškiamas teritorines pretenzijas dėl pietų Albanijos. Albanijos valdžiai pasirodė, kad ponia Eleni Teocharus kelia šalies saugumui grėsmę, todėl įtraukė ją į „juoduosius sąrašus“. Nuo šiol ji negalės patekti ne tik į Pietų Kaukaze esantį Azerbaidžaną (jos nepageidauja ir Ukraina), bet ir į Europos centre esančią Albaniją.

Armėnų lobistas Kasparas Karampetianas

Tai, kad E.Teocharus tapo nepageidaujama ir Azerbaidžane, ir Albanijoje, – smūgis Vakaruose veikiantiems Armėnijos lobistams. Minint su nuo Kipro išrinktos politikės pavardę dažniausiai prisimenamas ir briliantais prekiaujantis armėnų verslininkas Kasparas Karampetianas. K.Karampetianas prisimenamas ne atsitiktinai, ne šiaip sau. Tarp E.Teocharus ir K.Karampetiano greičiausiai esama ryšio. Mat briliantų verslu užsiimantis Kasparas kilęs iš Graikijos. Kaip praneša kai kurie Azerbaidžano leidiniai, sakykim, haqqin.az, būtent K.Karampetianas organizavo jos neteisėtą, prieš Azerbaidžano teritorinį vientisumą nukreiptą kelionę į Kalnų karabachą.

Svarbu įsidėmėti ir tai, kad Vokietijos teisėsauga, šiuo metu atliekanti plačią operaciją prieš šalyje veikiančias armėnų nusikalstamas grupuotes, pastarosiomis dienomis apklausė kaip liudytoją ir Bundestago deputatą, forumo Vokietija – Armėnija įkūrėją Albertą Veilerį. Prieš Vokietijoje veikiančią armėnų mafiją nukreiptoje baudžiamojje byloje – ir daugiau žinomų politikų pavardžių. Joje minima net Vokietijoje reziduojančio Armėnijos ambasadoriaus pavardė.

Vokietijos politikas Albertas Vaileris

Kai kurie Vokietijos leidiniai jau svarsto, ar tik Vakaruose veikiantys armėnų lobistai neturi slaptų ryšių su Vokietijos, Ispanijos, JAV teisėsaugos intensyviai persekiojamais armėnų mafijos atstovais. Vokietijos analitikai įtaria, kar Armėnijos lobistai ir armėnų mafija gali bendradarbiauti bent jau kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, siekiant armėnų rankose išlaikyti iš Azerbaidžano atplėštą Kalnų Karabachą.

Dar viena įdomi detalė: Vokietijos teisėsaugos apklaustas Bundestago narys A.Veileris (Vaileris) taip pat įtrauktas į Azerbaidžane nepageidaujamų asmenų sąrašus. Įtrauktas už tai, kad neinformavęs oficialiojo Baku lankėsi armėnų okupuotame Kalnų Karabache. Azerbaidžanas jo neįsileido net tąsyk, kai politikas turėjo atskristi į Baku ne kaip turistas, ne kaip privatus svečias, o kaip oficialios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel delegacijos narys. Nepaisant to, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel norėjo skristi į Azerbaidžaną turėdama ir šį politiką kaip patarėją, Baku nenusileido savo principams ir A.Veileriui neišdavė vizos. A.Merkel į Baku buvo priversta skristi be A.Veilerio.

Žodžiu, E.Teocharus veikla leidžia spėti, jog Vakaruose veikiančios armėnų nusikalstamos grupuotės, dažnusyk vadinamos tiesiog mafija, gali turėti ryšių su kai kuriais Europos Parlamento ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariais. Ypač įtartini tie, kurie dalyvauja akivaizdžiai prieš Azerbaidžaną nukreiptoje veikloje – važinėja į Kalnų Karabachą be Azerbaidžano valdžios leidimo, tuo pačiu leisdami suprasti, kad tokiais konkrečiais veiksmais ginčija Azerbaidžano teritorinio vientisumo principus (tiek NATO, tiek Europos Sąjunga oficialiai pripažįsta, kad Kalnų Karabachas – ne armėniška teritorija, tai – Azerbaidžano žemės).

Informacijos šaltinis – http://sprotyv.info/ru/news/kiev/eleni-teoharus-edinstvennyy-deputat-evroparlamenta-uchastvovavshiy-v-shou-vybory

Lenkijos žurnalistui ir tinklaraštininkui Tomaszui Maciejczukui 30 metų uždrausta įvažiuoti į Rusiją. Kaip informuoja „Interfax“, atitinkamą Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pranešimą T. Maciejczukas paskelbė trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje.

Vasario mėnesį T. Maciejczuko bute Pamaskvyje buvo atlikta krata tiriant baudžiamąją bylą dėl tautinės nesantaikos kurstymo.

Bet vėliau jam buvo pateiktas kaltinimas pagal administracinė straipsnį – migracijos įstatymų pažeidimas.

T. Maciejczukas ne kartą dalyvavo Rusijos televizijos pokalbių laidose. 2017 metų balandį televizijos kanalo NTV laidoje kilo muštynės „dėl jo antirusiškų pareiškimų“, o 2016 metų lapkritį jis susimušė kanalo TVC laidoje „Teisė žinoti“.

Pernai Lenkijos portalas „wiadomosci.wp.pl“ rašė, kad T. Maciejczukas „reguliariai reiškiasi Rusijos žiniasklaidoje kaip lenkų žurnalistas, kuris gina Lenkijos požiūrį ir net dėl jo mušasi tikrąja šio žodžio prasme, bet, kritikų ir ekspertų nuomone, jis ne tiek yra Lenkijos gero vardo gynėjas, kiek Kremliaus propagandos įrankis“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.04; 08:08

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Benas Brunalas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje dar kartą prikeltas klausimas dėl dvigubos pilietybės kelias dienas buvo plačiai aptarinėjamas politikų ir politologų. Nepaisant kalbų apie egzistencinę šio klausimo svarbą, šiandien vėl gyvename įprastu politinių diskusijų režimu: korupcija, apkaltos, partiniai vaidai ir politinės veidmainystės.

Greitas grįžimas į tokią politinę rutiną kelia dvejonių, ar valstybės piliečiams svarbus dvigubos pilietybės klausimas netaps neigiamo politinio fono inkliuzu. Ar nuomones, ideologijas ir pažadus keičiantys politikai turės moralinės ir politinės tvirtybės prisiimti atsakomybę ir išspręsti dešimtmečio klausimą?

Įtarimų, ar tai bus sėkminga politinė iniciatyva, kelia ir tai, kad dalis politikų kaltę bandė permesti Lietuvos Konstitucijai ar Konstitucinio Teisimo teisėjams, kurie neva yra užsispyrę ir senamadiški. Taigi dvigubos pilietybės klausimo startas nebuvo itin švarus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įtartinus žaidimus pastebėjo dar pavasarį. Vertindama politikų siekį pilietybės klausimą išspręsti nekeičiant 12 straipsnio, organizuojamą procedūrą įvardijo kaip „pasivažinėjimą buldozeriu“ per Konstituciją.

Ši šalies vadovės D. Grybauskaitės metafora yra labai iškalbinga, rodanti tiek politikų atitrūkimą nuo realybės, tiek nuo normalios problemų sprendimų praktikos. Juk ir arkliui turėjo būti aišku, kad į Seimo narių užklausą Konstitucinis Teismas atsakys neigiamai. Tad sprendimas sėsti į niekur nevežantį „buldozerį“ buvo tik laiką deginantis, nelogiškas ir mažai susijęs su realia problema. Kaip madinga dabar sakyti, – tai veikiau primena viešųjų ryšių akciją, kai viešai rodomi veiksmai atlieka tik simbolines, bet ne problemos sprendimo funkcijas.

Tai, kad dvigubos pilietybės klausimas gali virsti realia viešųjų ryšių akcija, sufleruoja ir tai, kad dėl dvigubos pilietybės susizgribta labai vėlai. Iš esmės tik paaiškėjus, kad britai apsisprendė palikti ES, praėjus daugiau nei dešimt metų po Lietuvos Euroatlantinės narystės. Tačiau praktiniu ir moraliniu atžvilgiais dvigubos pilietybės poreikis per pastarąjį dešimtmetį piliečiams keitėsi nežymiai. Kitaip tariant, didelei daliai piliečių dviguba pilietybė buvo ne mažiau aktuli ir iki „Brexito“. Todėl, panašu, kad užsidegimas išspręsti dvigubos pilietybės klausimą yra labiausiai susijęs su siekiu „pridengti“ sunkiai suvaldomą emigraciją, kurios statistiką tik dar labiau „pagražins“ kartu su Didžiąja Britanija pasitraukiantys ir Lietuvos pilietybės atsisakantys piliečiai. Taigi kalba apie tai, kad reikia tiesiog priimti dvigubos pilietybės įstatymą, neina.

Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stebint viešąją politikų komunikaciją – tai neatrodo neįtikėtina. Apžvelkim kelias pastarąsias savaites, kuriuos pateikia platų ekvilibristikos politine morale asortimentą.

Tarp valstiečių, liberalų ir socdemų pasimetusi Dovilė Šakalienė dar kartą parodė savo ideologinį analfabetizmą. Tuo tarpu „atsinaujinantys“ socialdemokratai išskėstomis rankomis priėmė šią ideologinių spalvų neskiriančią parlamentarę. Tarsi kalbos apie LSDP atsinaujinimo politiką gražinant vertybes nieko nebereikštų. Taigi naują vertybinę epochą atsinaujinantys socialdemokratai gal ir pradėjo, tačiau kol kas tik labai trumpose distancijose.

Trumpą atmintį ir vėtrungišką poziciją demonstruoja ir aukščiausi Lietuvos asmenys. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis neseniai pradėjo kalbėti apie galimybę į koaliciją kviestis Lietuvos lenkų rinkimų akciją, o Premjeras Saulius Skvernelis staiga išvydo daug bendrumų tarp Voldemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos ir valstiečių. Nesvarbu, kad „Georgijaus juosteles“ nešiojęs lyderis dar koalicijos formavimo pradžioje buvo įvardijamas ne tik kaip persona non grata, bet ir grėsmingai į Rytus žvelgiančiu politiku. Ar kažkas pasikeitė? Kur įvyko atsivertimas? V. Tomaševskio ar S. Skvernelio atžvilgiu?

Puikus trumpos atminties politiko pavyzdys yra ir Valentinas Mazuronis, kuris neseniai garsiai pareiškė, kad „užkniso tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje“. Gal ir tiesą sako V. Mazuronis, tačiau ką šie žodžiai reiškia ištarti politiko, ilgalaikio Seimo nario, pastarąjį dešimtmetį dalyvavusio dviejų korupcija įtariamų partijų veikloje.

Visa ši ne itin akiai miela, nuo principų ir vertybių išvalyta politinė Lietuvos rutina verčia dvejoti ir dvigubos pilietybės įstatymo nuoširdumu. Tad kyla nemažai įtarimų, ar Žygimanto Pavilionio minima Seimo mobilizacija organizuojant referendumą, netaps tiesiog komunikaciniu aktu, kuriuo bus bandoma „pridengti“ tokias problemas kaip emigracija ir demografija. Ar referendumas nebus išnaudojamas kaip priemonė atitraukti dėmesį nuo dešimtmetį „užbuksavusių“ socialinės atskirties, švietimo ir sveikatos sistemos klausimų? Ar parašus dėl dvigubos pilietybės padėjusios partijos nepersigalvos ir, vien tik dėl galimybės susilaukti dėmesio iš nusivylusių namų šeimininkų ir šeimininkių, nepereis į kitą barikadų pusę?

Stebint Lietuvos politinę rutiną – „naujai susikūrusių“, „naujai atgimusių“ ir „atskilusių“ partijų pirmuosius žingsnius, deja, bet kyla nemažai įtarimų, jog netrukus gausti pradėsiantys dvigubos pilietybės varpai skambės ne piliečiams, bet savaip politinius interesus suprantantiems politikams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.01; 04:36

JAV aktoriui, kovos menų meistrui ir muzikantui Stivenui Sigalui (Steven Seagal) penkeriems metams uždrausta pasirodyti Ukrainoje. Priežastis yra jo „socialiai pavojingi veiksmai, prieštaraujantys Ukrainos saugumo interesams“, šalies pareigūnus cituoja „The Washington Post“.

Garsusis 65-erių metų amerikietis ne vienerius metus bičiuliaujasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Juodu sieja kovos menų pomėgis ir kruopščiai puoselėjamas „mačo“ įvaizdis.

Ukrainos saugumo struktūros nedetalizuoja tokio sprendimo priežasčių. S. Sigalas yra kartą dalyvavęs proputiniškame motociklų parade aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tuomet duodamas interviu aktorius gynė Rusijos įvykdytą aneksiją ir tvirtino, kad Putinas, kuris neva stengiasi „apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus, turtą ir rusų Juodosios jūros karinę bazę Sevastopolyje, elgiasi labai suprantamai“.

Be kita ko, dar viena šalis, paskelbusi S. Sigalą savo teritorijoje „persona non grata“, yra Estija. Čia amerikietis planavo dalyvauti muzikos festivalyje.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.08; 14:15

 

Išrinktajam JAV prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui pavyko radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose, pareiškė komentaruose leidiniui „Gordon“ rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. 

Rusijos politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis.

Išrinktojo JAV prezidento respublikono Donaldo Trumpo abejonės, ar už kibernetinių atakų prieš demokratų partijos serverius slypi Kremlius, gali iš esmės pabloginti kolegų iš Respublikonų partijos požiūrį į jį.

Tokią kategorišką nuomonę komentaruose leidiniui „Gordon“ išsakė rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. 

„Trumpui pavyko tai, ko mes su jumis net nesitikėjome, – radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose. Jeigu Trumpas tęs savo kvailystes, tos nuotaikos tik stiprės. Trumpas paprasčiausias subingalvis, jeigu mano, kad už kibernetinių atakų prieš JAV slypi ne Kremlius! Jau atleiskite už tokią leksiką. Po to kiekvienam respublikonui kils mintis: būtų žymiai geriau, jei JAV prezidento kėdėje atsidurtų ne Trumpas, o jo viceprezidentas Maiklas Pensas“, – pažymi Piontkovskis.

Jo nuomone, naftos kompanijos ExxonMobil vadovo Rekso Tilersono kandidatūrai į JAV valstybės sekretoriaus postą Amerikos senatas nepritars.

„Galiu garantuoti: ponas Tilersonas, RF prezidento Vladimiro Putino apdovanotas Draugystės ordinu ir pretenduojantis į JAV valstybės sekretoriaus postą, nebus patvirtintas Senate. Ir jei apie Trumpo apkaltą kol kas galima kalbėti būsimuoju laiku, tai jau dabar galima tvirtinti: savo nuolatiniais proputiniškais pasisakymais Trumpas neįtikėtinai sutelkė Amerikos valdančiuosius sluoksnius kaip tik prieš Putiną“, – pabrėžė politologas. 

Jis mano, kad į kovą prieš Trumpą stojo net tie senatoriai, kurie buvo abejingi situacijai Ukrainoje ir Putinui.

„Tradiciškai rėmė Ukrainą ir pasisakydavo prieš Kremlių būtent respublikonai. Bet dabar net demokratai Senate, kuriems buvo nusispjauti ir ant Ukrainos, ir ant Putino, griežtai užsipuolė Trumpą ir užėmė griežtą antiputinišką poziciją. Ir tai todėl, kad mato: putinofilija – pažeidžiamiausia Trumpo vieta, vadinasi, jį reikia atakuoti ta linkme“, – pareiškė Piontkovskis.

Piontkovskis akcentavo dėmesį į tai, kad apie Trumpo „nacionalinę išdavystę“ rašo ir Amerikos spauda.

„Netikite manim – paskaitykite paskutinius The Washington Post straipsnius. Ten tiesiog kalbama ir apie Trumpo nacionalinę išdavystę, ir apie tai, kad būtina skubiai patikrinti jo finansinę veiklą, kurios ataskaitą jis atsisako pateikti. Patikrinti, kad išsiaiškintume: kiek Trumpo kompanijose investicijų ir finansinių srautų iš Rusijos“, – pažymėjo politologas.

Pasak jo, įtakingi respublikonai sveikino naujas JAV sankcijas Rusijai. 

Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.

„Aš net negarsinsiu tokių įtakingų respublikonų senatorių kaip Džonas Makeinas ir Lindsis Gremas, kurie Naujųjų Metų naktį lankėsi Ukrainoje tiesiog fronto linijoje. Beje, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Polas Rajanas, šiek tiek korektiškiau žiūrintis į Trumpą, kaip tik sankcijų Rusijai klausimu griežtai skyrėsi nuo Trumpo. Respublikonas Rajanas ne šiaip pasveikino naujas dabartinio JAV prezidento Barako Obamos sankcijas, bet ir pareiškė: „Per mažai ir per vėlai“, – apibendrino Piontkovskis.

Hakeriai, veikiantys iš RF arba tos šalies palaikomi, įtariami dėl serijos atakų prieš užsienio struktūras. Antai, 2016-ųjų liepos 31 dieną demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus Hilari Klinton pareiškė, kad partijos komiteto kompiuterius sulaužė Rusijos specialiosios tarnybos.

Gruodžio 29-ąją JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims Rusijos kompanijoms, užsiimančioms internetinėmis technologijomis, o taip pat šešiems RF piliečiams dėl jų tikėtinų sąsajų su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.

Be to, JAV Valstybės departamentas paskelbė persona non grata 35 Rusijos diplomatus. Valstybės departamento spikerio Marko Tonerio pareiškime sakoma, kad jų veiksmai „neatitinka diplomatinio arba konsulinio statuso“.

Komentuodamas naujas sankcijas Rusijai ponas Trumpas pažymėjo, kad JAV „metas judėti toliau“. Jis išsakė prielaidą, kad už kibernetinių atakų prieš JAV gali slypėti ne RF, o „kas nors kitas“.

Informacijos šaltinis – ukrainietiškas www.gordonua.com portalas.

2017.01.05; 08:36

Galų gale sulaukėme džiugios žinios iš Amerikos. Paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis Barakas Obama nusprendė bent šiek parodyti tvirtumo. Barakas Obama ryžosi iš šalies išprašyti 35 rusų diplomatus.

Rusijos diplomatai išvejami kaip „personos non gratos“. Jie kaltinami neteisėtai lindę ten, kur neturėjo kištis – į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.

Kita ne mažiau svarbi žinia – oficialusis Vašingtonas uždaro dvi Rusijos atstovybes tokiuose svarbiuose miestuose kaip Niujorkas ar Merilandas. Mat jos taip pat kaltinamos aktyviai dalyvavusios kišantis ten, kur neturėjo lįsti. B. Obama jau anksčiau priekaištavo Kremliui dėl slaptų bandymų paveikti prezidento rinkimų rezultatus sau naudinga linkme. Omenyje pirmiausia turimos, žinoma, kibernetinės atakos prieš JAV demokratų partiją ir jos kandidatę Hilary Klinton.

Bet tik dabar B. Obama išdrįso imtis konkrečių atsakomųjų veiksmų pareikšdamas, kad diplomatų išsiuntimas – „tinkamos ir būtinos priemonės atsakant į Rusijos bandymus kenkti JAV interesams šalies viduje“.

Taigi Rusijos diplomatai privalo palikti JAV teritoriją per 72 valandas. Kadangi nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti gruodžio 29-ąją, šį sekmadienį jų Amerikoje jau neturėtų būti.

Taip pat svarbu, kad baigiantis savo kadenciją JAV prezidentas B. Obama ryžosi Rusijai taikyti ne vien diplomatines, bet ir ekonomines sankcijas. Be kita ko, jis dar pridūrė, kad, esant reikalui, bus naudojamos įvairios papildomos sankcijos į JAV rinkimus kištis panorusioms Rusijos struktūroms. Beje, ne visos „papildomos sankcijos“ bus viešos.

Kaip praneša bbc.com ir BNS agentura, į juodąjį sąrašą įtrauktos dvi pagrindinės Rusijos žvalgybos agentūros: Federalinė saugumo taryba FST ir Vyriausioji žvalgybos valdyba GRU. Amerika nuo 2016-ųjų gruodžio 29-osios įšaldo jų turtą, esantį JAV teritorijoje, ir atkerta nuo absoliučiai visos JAV finansų sistemos.

Analogiški trukdžiai bus taikomi dar trims Rusijos specialiosioms struktūroms. Tai „Specialusis technologinis centras“ (Sankt Peterburgas), įtariamas padėjęs GRU atlikti žvalgybos operacijas; organizacija „ZOR security“ (Maskva), turinti ir pavadinimą – „Esage Lab“, ji atliko techninius tyrimus; „Profesinė duomenų apdorojimo sistemų dizainerių asociacija“ (Maskva), grupė, apmokanti GRU personalą.

Nemalonumų turėtų patirti ir aukštieji Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai. Pavyzdžiui, dabartinis GRU vadovas Igoris Korobovas; GRU vadovo pavaduotojas Sergejus Gizunovas; pirmieji GRU vadovų pavaduotojai Igoris Kostiukovas ir Vladimiras Aleksejevas.

JAV iždas sankcijas įvedė ir dviems rusams, kaltinamiems dėl įsibrovimo į JAV bankų, korporacijų, universitetų kibernetines sistemas. Tai – Jevgenijus Bogačiovas (kaltinamas tuo, kad įsibrovė į bankų kompiuterius ir nušvilpė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių); Aleksejus Belanas (vadovavo „piktybiškam kibernetiniam asmeninių duomenų panaudojimui privačiam pasipelnymui“ ir sukompromitavo tris JAV veikiančias elektroninės prekybos bendroves).

Belieka priminti, kad J.Bogačiovas ir A.Belanas yra JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) „labiausiai ieškomų asmenų“ sąraše. Vadinasi, jiems, jei tik atsidurtų JAV teritorijoje, gresia baudžiamoji atsakomybė. Amerikiečiai pateikė viliojantį pasiūlymą: 3-jų milijonų JAV dolerių premiją už informaciją apie J.Bogačiovą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją – už konfidencialias žinias apie A.Belaną.

Nė neabejojama, kad Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų ypač griežtų priemonių prieš JAV diplomatus. Nors nereikia pamiršti, kad Rusijoje reziduojantiems Amerikos diplomatams ir taip jau buvo sunku dirbti. Rusijos kontržvalgyba juos sekė žymiai kiečiau ir priekabiau nei Amerika seka JAV dirbančius Rusijos diplomatus.

O kokia Donaldo Trampo (Donald Trump) reakcija? Akivaizdu, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas jaučiasi nepatogiai. Situacija subtili. Jei Rusijos slaptosios tarnybos „išties rimtai dalyvavo“ JAV prezidento rinkimuose, tai galima viešai klausti, ar D.Trampas teisėtai tapo JAV prezidentu. Todėl jis ir svaidosi keistais pareiškimais, esą B.Obamos pateikti kaltinimai Rusijai – juokingi. D.Trampas demagogiškai ragina amerikiečius rūpintis savo reikalais. Bet jei Amerikos prezidento rinkimai – ne amerikiečių reikalas, tai kuo amerikiečiai tada turėtų domėtis?

Be kita ko, egzistuoja pavojus, kad oficialiai tapęs JAV prezidentu D.Trampas gali atšaukti savo pirmtako B.Obamos įvestas sankcijas Rusijai.

Taip pat neramu dėl Lietuvos. Jei jau Rusija sugeba ženkliai sujaukti tokios galingos valstybės kaip JAV rinkimus, vadinasi, ji turi puikias galimybes slapta žaisti ir Lietuvoje, kai baigsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija ir mums, lietuviams, teks rinkti naująjį šalies vadovą.

Informacijos šaltinis – bbc.com, BNS, lzinios.lt, slaptai.lt portalas.

2016.12.30; 05:42

Pirmiausia keliais žodžiais  priminsiu svarbiausią įvykį: šių metų rugsėjo 26-ąją Estija ir Rusija pasienio punkte „Kuničina gora“ ant tilto pasikeitė žvalgybos darbuotojais. Oficialusis Talinas rusams grąžino Aleksejų Dresseną, oficialioji Maskva estams – Estoną Kohverą.

Continue reading „Žvalgybų intrigos: kodėl Estonas Kohveras iškeistas į Aleksejų Dreseną, o ne į Hermaną Simmą“

Ką kalbėjo apie Rusijos prezidentą Europos politikai iš Rusijos URM „juodojo sąrašo“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 1 dieną apkaltino Europos Sąjungą, kad ši pažeidė „etikos normas“, išspausdinusi 89 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes, kuriems Rusija uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją.

Pasak Lavrovo, Rusija suprato Vokietijos prašymą perduoti ES šį sąrašą, bet nesitikėjo, kad jis „nutekės“ ir bus paskelbtas spaudoje.

Continue reading „„Vladimirą Putiną išvykime iš palmės““

Stiprėjanti įtampa santykiuose su Rusija kelia ypatingą nerimą buvusio socialistinio bloko šalims, prieš 10 metų įstojusioms į ES ir NATO, rašo Le Monde.

„Lapkričio 17 dieną Rusijos valdžia paskelbė išsiunčianti Lenkijos diplomatus už „veiklą, nesuderinamą su jų statusu“. Paprastai šis terminas diplomatiniame žargone siejamas su šnipinėjimu.

Tokia priemonė – tai atsakymas į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Varšuvos“, – rašo laikraštis.

Continue reading „Rusija ir Lenkija: simetriškas atsakymas“