Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kilus diskusijoms dėl gyvenimo įgūdžių pamokų, parlamentaras Petras Gražulis siūlo Seimui visiškai uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir nepilnamečiams skirtuose renginiuose. Už šio draudimo nesilaikymą P. Gražulis siūlo numatyti administracinę atsakomybę – baudą nuo 500 eurų iki 3 tūkstančių eurų.
Politikas sako, kad tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas jis įregistravo sekdamas Lenkijos pavyzdžiu.
„Nei manęs, nei kitų mano amžiaus žmonių niekas mokykloje nemokino kaip sukurti šeimą ir susilaukti vaikų, bet esame sėkmingai jų susilaukę. Beje, visas gyvūnijos pasaulis dauginasi be jokios įgūdžio programos. Įstatymų pataisas parengiau, siekdamas apsaugoti vaikus nuo seksualinės veiklos skatinimo, nuo dorovės iškraipymo ir iškrypimo, kuris grėsmingai plinta per vadinamąjį seksualinį švietimą. Netgi kai kurie politikai susipainiojo, nes nežino kiek yra lyčių“, – Eltai sakė P. Gražulis.
Jo įsitikinimu, už dorovinį ugdymą yra atsakingi tėvai. „Tegul šiais klausimais nepilnamečius šviečia jų tėvai, kaip ir yra numatyta Konstitucijoje!“,– sako politikas.
P. Gražulis siūlo į įstatymą įrašyti, kad „nepilnamečių seksualinis švietimas mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose draudžiamas. Juose neturi teisės lankytis jokios organizacijos, kurios skatina vaikų seksualizaciją“.
Už šių reikalavimų pažeidimą P. Gražulis Administracinių nusižengimų kodekse siūlo numatyti baudą nuo 500 eurų iki 1000 eurų. Už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, politikas siūlo bausti nuo 2 tūkstančių eurų iki 3 tūkstančių eurų bauda.
P. Gražulis norėtų, kad jo pasiūlytas teisinis reguliavimas įsigaliotų jau šių metų spalio 1 d.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydami įvertinti parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį, mat, pasak jų, politikas tyčiojosi iš Petro Gražulio religinių įsitikinimų.
Antradienį tarnybai išsiųstame rašte teigiama, kad kovo 29 d. vykusio specialiosios komisijos dėl P. Gražulio apkaltos posėdžio metu T. V. Raskevičius reikalavo kolegą atsakyti, ar šis tiki stebuklais. Rašte pridedama ir posėdžio stenogramos ištrauka.
„Dar kartą pakartoju klausimą, jūs tikite stebuklais ar ne?” – P. Gražulio teiravosi T. B. Raskevičius.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų”, – Seimo nariui atsakė P. Gražulis.
„Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė”, – teatsakė „laisvietis“, omenyje turėdamas P. Gražulio balsavimą už kitą Seimo narį.
Būtent pastaroji remarka sukėlė klausimų dvidešimčiai Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Rašte, remiantis Konstitucijos straipsniais, konstatuojama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę išpažinti savo pasirinktą tikėjimą ir asmens laisvės negali būti varžomos jo tikėjimo pagrindu“. O T. V. Raskevičiaus klausimai, pažymima, „žemina tikinčio žmogaus orumą“.
„Manytume, kad valstybės institucijoje tyčiojimasis, pašaipa iš to, kas sudaro žmogaus religinių įsitikinimų apimtį, yra nederami ir Seimo nariai turi gerbti kitų asmenų religinius įsitikinimus, kokie jie bebūtų. Elgesys, kokį pademonstravo T. V. Raskevičius, užgauna daugelio tikinčiųjų jausmus, rodo blogą pavyzdį kitiems asmenims, žemina tikinčio žmogaus orumą”, – aiškinama kontrolierei adresuotame laiške.
Kaip Eltai teigė viena iš kreipimąsi pasirašiusiųjų Agnė Širinskienė, P. Gražuliui užduotas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimas yra nepriimtinas ir normalizuoja diskriminaciją tikėjimo pagrindu. Todėl prašymas įvertinti „laisviečio“ elgesį išsiųstas ir Seimo etikos sargams. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Matyt, jeigu Gražulis būtų netikintis asmuo, jis tokių klausimų apie Jėzų Kristų arba balsavimą, stebuklus iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko nebūtų sulaukęs. Susidaro įspūdis, kad tai diskriminacija. Kitas dalykas – tokie pavyzdžiai, kurie yra Seime – labai negatyvūs pavyzdžiai – jie skatina ir visuomenę diskriminuoti ir marginalizuoti tam tikras grupes“, – nerimą reiškė politikė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pradėti apkaltos procedūrą parlamentarui P. Gražuliui. Apkaltos iniciatyvos politikas sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Jei Seimas galutinai sutars, kad apkaltos procedūra turi būti priimta, toliau klausimą nagrinės Konstitucinis Teismas (KT).
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Seime specialioji tyrimo komisija pritarė, kad yra pakankamai duomenų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
Už tokį prendimą balsavo 6 komisijos nariai, likę 5 balsavo prieš arba susilaikė. Šią infromacija Eltai patvirtino komisijos pirmininkas Linas Slušnys.
Jis tikino, kad ketvirtadienį pasirašys dokumentą ir galutinę išvadą su redakcinėmis pataisomis įteiks Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Pasak jo, balsavimas dėl specialiosios komisijos išvados parlamente galėtų įvykti jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
„Toliau Seimo pirmininkės sprendimas, pagal statutą, kiek žinau, turėtų keliauti (išvada – ELTA) į artimiausią Seimo posėdį, tai, ko gero, galėtų būti antradienį“, – sakė konservatorius.
ELTA primena, kad apkaltos iniciatyvos P. Gražulis sulaukė po to, kai pernai rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“. Pažeidimą konstatavo Seimo etikos sargai.
Dėl šios priežasties Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri tiria Tautos ir teisingumo sąjungos lyderio elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procedūrą. Išvadas parlamentarams komisija turės pateikti iki šių metų gegužės 17 d.
Visgi P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. Praėjusių metų birželį Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. bendrovės „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Pripažinta, kad tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Tačiau politikui apskundus teismo sprendimą, klausimas kol kas vis dar nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame Teisme.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį skelbs sprendimą Seimo nario Petro Gražulio piktnaudžiavimo byloje.
Parlamentaras LAT apskundė praėjusių metų birželio 30 d. Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis. Juo P. Gražulis prapažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Kasaciniu skundu politikas prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Dėl teismo sprendimo P. Gražulis galėtų netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui.
Visgi, opozicijos atstovui jau inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo narys Petras Gražulis, viešai paskleidęs neteisingą informaciją apie politologės Rimos Urbonaitės tariamus ryšius su konservatore Rasa Juknevičiene, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo ir atsakomybės principus.
„Seimo narys Petras Gražulis, socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje viešai paskleidęs faktais nepagrįstą informaciją apie pareiškėjos giminystės ryšius, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo ir atsakomybės principus“, – rašoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.
Seimo etikos sargai rekomendavo parlamentarui P. Gražuliui socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje viešai atsiprašyti pareiškėjos dėl apie ją paskleistų žinomai neteisingų duomenų.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Skundą Etikos ir procedūrų komisijai pateikė politologė Rima Urbonaitė.
Kaip teigia savo išvadoje Seimo etikos sargai, P. Gražulis, šių metų sausio mėnesį savo feisbuko paskyroje paskelbtame tekstiniame ir vaizdo įrašuose viešai paskleidė žinomai neteisingą informaciją apie pareiškėjos giminystės ryšius su Europos Parlamento nare R. Juknevičiene, taip pat teigė, kad pareiškėja skleidžia politinę reklamą, tuo pažeisdama įstatymus.
Komisija konstatavo, kad tokie Seimo nario P. Gražulio neatsakingi, objektyvaus faktinio pagrindo neturintys pasisakymai galėjo sumažinti visuomenės pasitikėjimą pareiškėja ir padaryti žalą jos reputacijai.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Už kitą Seimo narį balsavęs parlamentaras Petras Gražulis vėl yra kolegų dėmesio centre. Antradienį startuos 47 parlamentarų grupės jam inicijuota apkalta, kurią iš Seimo tribūnos ketina pateikti Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Apkaltos procedūros P. Gražulis sulaukė dėl to, kad pernai rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seimui bus siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų siūlymo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui pagrįstumą ir pateiktų išvadą, ar yra pagrindo pradėti tokį procesą.
Komisiją siūloma sudaryti iš 11 Seimo narių. Jeigu Seimas pritartų, jai būtų pavesta iki šių metų gegužės 1 d. atlikti tyrimą bei pateikti išvadą Seimo Pirmininkui.
Kaip primena ELTA, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pernai nustatė, kad Seimo narys Petras Gražulis, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, pažeidė Seimo statuto nuostatas ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.
Seimo narys P. Gražulis etikos sargams nurodė, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti Seimo nario L. Jonausko darbo vietoje esantį balsavimo mygtuką.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reikalingi Seimo narių parašai Lietuvos regionų frakcijos nario Petro Gražulio apkaltai jau surinkti. Apie tai sekmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė iniciatyvos rengėjas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.
Kaip Eltą vėliau informavo politikas, šiuo metu yra surinkti 37 apkaltą palaikančių parlamentarų parašai. Seimo statutas numato, kad teisę pasiūlyti parlamentui pradėti apkaltos procesą turi ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė – parašus po teikimo tekstu turi padėti bent 36 Seimo nariai.
Vėliau Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vertintų, ar pateikta iniciatyva dėl apkaltos yra pagrįsta. Pagal šios komisijos išvadą, parlamentas paruoštų atitinkamą nutarimą – pradėti apkaltą ar ne.
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nutarus nepradėti apkaltos procedūros P. Gražuliui, į etikos sargus besikreipęs T. V. Raskevičius iniciatyvos ėmėsi pats. Ketvirtadienį Eltai politikas patvirtino, kad tekstas jau yra paruoštas ir netrukus bus pradėti rinkti apkaltą palaikančių parlamentarų parašai.
„Siųsiu visiems 140 Seimo narių pasirašyti. Pažiūrėsime, kiek Seimo narių saugo Konstituciją, o kurie saugo tik tas vadinamas tradicines vertybes“, – akcentavo jis.
Pareiškimo dėl apkaltos procedūros iniciatyvos tekste, su kuriuo susipažino ir ELTA, išdėstomos visos aplinkybės, kokiu pagrindu Seimo nariai turėtų apsispręsti dėl P. Gražulio mandato likvidavimo.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Klausimai dėl parlamentaro elgesio kilo po to, kai P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Dėl šio politiko nusižengimo T. V. Raskevičius kreipėsi į Seimo etikos sargus, kurie nustatė, kad rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą jam nematant.
„Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje, be kita ko, konstatavo, jog Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, pažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą“, – rašoma teikimo tekste.
Visgi, „laisviečiui“ dar kartą pasikreipus į Etikos ir procedūrų komisiją – jau prašant pradėti apkaltos procedūrą – komisija nutarė to nedaryti.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikdamas privataus juridinio asmens interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus. P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo narys Petras Gražulis turėtų būti pašalintas iš Seimo.
„Aš manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad apkaltos procedūra parlamentarui gali būti pradėta organizuoti tik po to, kai bus gautas teismo sprendimas.
„Nusikaltimo padarymas, o teismas tai nustatė, yra pagrindas apkaltai. Taigi, tuomet, kai gausiu informaciją jau oficialią, oficialų šio sprendimo išrašą, informuosiu Seimo narius ir ne anksčiau kaip per savaitę po tos informacijos pateikimo galima jau pradėti apkaltos procedūrą. Būtų nutarimas registruotas ir Seimas apsispręstų dėl to, ar pašalinti Seimo narį Petrą Gražulį iš Seimo“, – sakė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad apkalta P. Gražuliui gali būti suorganizuota dar vasarą, jei Seimas apsispręstų šaukti neeilinę sesiją dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
„Kaip ir sakiau, ir ne anksčiau kaip po savaitės, gali būti ir šiek tiek vėliau, čia priklauso nuo to, kada bus kitas Seimo posėdis, Seimo sesija, ar rinktumės į neeilinę Seimo sesiją, ar tik rudens sesijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į neeilinės sesijos programą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Petro Gražulio neapykantos kurstymo prieš homoseksualius asmenis.
„Patvirtiname, kad dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį“, – Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato atsakomybę už neapykantos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Praėjusią savaitę Seime buvo pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojami ir tos pačios lyties porų santykiai.
Pateikimą stebėjo ir būrys LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančių jaunuolių bei jų palaikytojų. Po pateikimo P. Gražulis, vos pamatęs LGBTQ+ asmenis, juos iškoneveikė.
Incidentą stebėjo ir būrys žurnalistų. Netrukus po įvykio policija sulaukė pareiškimo dėl neapykantos kurstymo.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą Rusijos Federacijos nusikaltimams Ukrainos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
„Siūlau, kad tie, kurie viešai socialiniuose tinkluose, televizijos, radijo eteryje, portaluose ir kitais viešai skleidžiamais būdais neigia arba pateisina Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, arba palaiko Rusijos pradėtą karą, būtų baudžiami kaip ir už 1991 m. sausio 13-osios žudynių, 1991 m. liepos 31 d. žudynių Medininkuose neigimą, palaikymą arba pateisinimą“, – sako parlamentaras P. Gražulis.
Už viešą pritarimą Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Siūloma, kad kodekso pataisa įsigaliotų 2022 m. balandžio 1 d.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už Rusijos agresijos – karo prieš Ukrainą pateisinimą nėra numatyta.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo nariui Petrui Gražuliui gimė nauja iniciatyva: jis siūlo inicijuoti parlamentinį tyrimą „TS-LKD vaidmeniui organizuojant valstybės perversmą Ukrainoje ištirti“.
Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų-tautininkų) partijos pirmininkas, Seimo narys P. Gražulis antradienį ketina įregistruoti nutarimo projektą, kuriuo šiam klausimui ištirti siūlys sudaryti Seimo laikinąją komisiją iš 11 Seimo narių pagal proporcinį Seimo frakcijų atstovavimo principą.
Emanuelis Zingeris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Ukrainos prezidentas V. Zelenskis praėjusią savaitę viešai paskelbė, kad Ukrainos saugumo tarnybos užfiksavo ir surinko įrodymus, kaip prorusiškas oligarchas R. Achmetovas, pasitelkęs savo valdomą žiniasklaidą, TV kanalus, prorusiškai nusiteikusius Ukrainos politikus, siekia destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir įvykdyti valstybės perversmą. Ukrainos žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip įtakingas Lietuvos konservatorių narys E. Zingeris viename Vilniaus restorane susitinka su šio prorusiško oligarcho aplinkos žmonėmis“, – pranešime spaudai sako P. Gražulis.
Jis siūlys, kad Seimo sudaryta komisija tyrimą atliktų iki kitų metų sausio 15 d.
Beje, nutarimo projekto autorius nesitiki, kad jo iniciatyva bus realizuota. „Mano parengti nutarimų projektai, pavyzdžiui, dėl Lenkijos palaikymo jos konflikte su ES ir kiti, nebuvo įtraukti į Seimo darbotvarkę. Tačiau tam tikras „triukšmas“ kilo. Manau, kad tai bent iš dalies privers susimąstyti valdančiuosius dėl jų vykdomos politikos“, – Eltai sakė P. Gražulis.
Kalėdinis traukinukas. Prieš aštuonerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
Seimo narį Petrą Gražulį papiktino Europos Komisijos (EK) rekomendacijos nevartoti žodžio „Kalėdos“.
„Prisiminiau filmuką apie tai, kaip Grinčas pavogė Kalėdas. Pasirodo, Kalėdas pavogė ne Grinčas, o Europos Komisija. Šiandien tai tik tai rekomendacija, o kitais metais nebus galima puošti eglutės“,- ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime piktinosi P. Gražulis.
Jis priminė, kad atėjus rusų okupantui buvo uždraustas Kalėdų senelis, kuris buvo pervadintas Seneliu šalčiu.
„Nebus galima vartoti žodžių „vyras“ ir „moteris“, „tėvas“ ir „mama“, bus tiktai „ono“. Kur einame?“,- piktinosi emocijų neslėpęs parlamentaras, pridūręs, kad net košmariškame sapne tokių dalykų negalima būtų susapnuoti.
Kadaise buvo tokios Kalėdos. Vytauto Visocko nuotr.
Beje, kalbėdamas spaudos konferencijoje jis pažadėjo nevartoti žodžių „ponai ir ponios“. „Esu labai nuolankus tarnas Europos Komisijos, aš vartosiu „gerbiami draugai“, kaip buvo kreipiamasi sovietiniais laikais“,- ironizavo politikas.
Kaip pranešė žiniasklaida, EK parengė rekomendacijas vidaus naudojimui, kurių tikslas buvo skatinti nediskriminuojamą komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pavyzdžiui, Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
Taip pat buvo pranešta, kad tai buvo tik rekomendacija, bet galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas.
Spaudos konferencijoje P. Gražulis piktinosi ne tik dėl EK rekomenduoto žodyno, bet ir dėl šiuo metu ypač suaktyvėjusio jo puolimo, kuris, parlamentaro įsitikinimu, susijęs su jo aktyvia politine veikla.
Nepaisant to, kad yra įsuktas į teismų karuselę, į pasiaiškinimus dėl esą greičio viršijimo, dėl galimybių paso, politikas sakė, kad „niekada neišvers kailio“.
Spaudos konferencijoje P. Gražulis kritikavo dabartinę valdžią ir kvietė prisijungti prie jo vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų-tautininkų). „Kviečiu visus geros valios žmones ateiti ir jungtis prie mūsų partijos, stiprėkime. Pabandykime demokratiniu būdu išvaduoti Lietuvą iš šitos motervyriausybės“, – ragino P. Gražulis.
Andriui Tapinui nepavyko įrodyti, kad P. Gražulio teiginiais buvo pažeisti jo garbė ir orumas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ką tik atmetė Laisvės TV“ savininko A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.
Teismo motyvas – A. Tapino ieškinys nepagrįstas, todėl A. Tapinas turės dar ir atlyginti P. Gražulio gynybos išlaidas – 2420 eurų.
A. Tapinas ieškinyje skundėsi, kad nors P. Gražulis teigia pajuokavęs, bet po Seimo nario pareiškimo jam nuolat teko teisintis verslo partneriams ir pažįstamiems, o dalis užsakovų net atsakė jo paslaugų.
A. Tapino manymu, P. Gražulis, kelias dienas iš eilės kartodamas neva melagingus teiginius, taip keršijo jam ir „Laisvės TV“. Apie tai rašė net užsienio žiniasklaida, A. Tapinui dėl to priekaištavo buvusi jo žmona.
A. Tapinas kartu su advokatu teigė, kad prašo 10 000 EUR žalos atlyginimo dėl to, kad P. Gražulis esą sąmoningai skleidė melagingą žinią.
Tuo tarpu Seimo narys teisme gynėsi, kad „pagrindinė pono Tapino mintis ir tikslas buvo mane pažeminti ir suniekinti, padaryti homoseksualu. Jis mane persekioja – kada buvau Gargžduose, jis norėjo atvažiuoti su savo komanda ir padaryti, kad nelaimėčiau rinkimų“.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
P. Gražulis teigė, kad jis suklydo sąžiningai, nes kai jį pradėjo klausinėti žurnalistai, jis nežinojo, apie ką kalbama. Nes kai paskubomis peržiūrinėjo Kultūros komiteto posėdžio įrašą, tai jame nepamatė jokio pusnuogio vyriškio, todėl pagalvojo, kad A. Tapinas galėjo sukurti vaizdo montažą, ką nors įterpti į vaizdo medžiagą, todėl norėjo pašaržuoti. „Jis žemino mane, per rinkimus bandė paniekinti – gavo atgal“ – sakė P. Gražulis.
Teismas konstatavo, kad: „nagrinėjamoje byloje Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo garbės ir orumo pažeidimą, todėl taip pat nėra pagrindo įpareigoti Atsakovą paskelbti paneigimą ir atlyginti Ieškovui neturtinę žalą … Visuotinai žinomas ir šalių teisme patvirtintas viešas neigiamas ginčo šalių požiūris į vienas kitą leidžia konstatuoti, kad vaizdo įrašą matę ar kitaip sužinoję apie Atsakovo pasisakymą, jog už jo nugaros buvo apsinuoginęs vyras, kiti asmenys neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pastarasis vyras buvo Ieškovas. Tuo pačiu labiau tikėtina, kad Atsakovas dėl esamų nesutarimų su Ieškovu pasirinko tokį saviraiškos būdą, kaip pats nurodė – ironizavo (teisme nurodė, jog šmaikštavo). Ar tai tinkama saviraiška Seimo nariui, tai yra ne šios bylos dalykas. Tačiau akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog Atsakovas sakė netiesą, ką jis patvirtino ir teisme. Teismui nepateikti įrodymai, kad dėl ginčo informacijos paskleidimo Ieškovas ar kiti jam reikšmingi asmenys realiai patyrė materialinius nuostolius ar turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų nepatogumų, kurie patvirtintų garbės ir orumo pažeminimą bei neturtinės žalos pagrįstumą… Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Ieškovas pakankamai neįrodė, jog Atsakovo nurodyta informacija pažemino Ieškovo garbę ir orumą, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, o ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas“.
Informacijos šaltinis: tekstą atsiuntė Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje parlamentarai aptarė su antradienį vykusiomis riaušėmis susijusius klausimus. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad įvertinus šiame posėdyje išgirstą informaciją, jo vertinimu, didėja tikimybė, kad riaušėse dalyvavusiems Seimo nariams bus pradėta apkaltos procedūra.
„Jeigu kai kurių Seimo narių dalyvavimas bus ne tik apsilankymas mitinge, dezinformacija kuri buvo skleidžiama (ypač tą darė Petras Gražulis dėl neva įvestos karo padėties), nieko nedarymo, kad nurimtų riaušininkai, nors stovėjo jų, o ne tautos atstovybės pusėje. Bet jeigu bus didesnis vaidmuo koordinuojant, keičiantis informacija ir visaip kitaip dalyvaujant šiame procese, apkaltos tikimybė turėtų didėti. Mano įspūdis po šios dienos – tikimybė auga“, – po NSGK posėdžio atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė L. Kasčiūnas.
Visgi NSGK pirmininkas konkrečių politikų pavardžių, kuriems būtų svarstoma pradėti apkaltos procedūrą, neįvardino.
Proteste kalbas nuo scenos sakė Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas, jie taip pat daliai mitinguotojų sudarė galimybes patekti į Seimo pastatą, išrašant leidimus. Petras Gražulis kartu su savo padėjėju Nagliu Puteikiu vakare buvo riaušes sukėlusioje ir išvažiavimą iš parlamento užblokavusioje minioje.
Petras Gražulis tapo „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pirmininku. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniuje, Vingio parke, šeštadienį vyko Centro partijos – tautininkų suvažiavimas, kuriame bendram veikimui susijungė trys politinės organizacijos: Centro partija – tautininkai, P. Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.
„Šis tradicinėms, tautinėms vertybėms atstovaujantis politinių jėgų susivienijimas tapo „Tautos ir teisingumo sąjunga“, jos pirmininku išrinktas Seimo narys Petras Gražulis. „Tautos ir teisingumo sąjungos“ suvažiavime buvo išreikštas palaikymas visiems „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ reikalavimams, nutarta siekti priešlaikinių Seimo rinkimų“, – sakoma organizacijos pranešime.
„Tautos ir teisingumo sąjungos“ suvažiavime buvo paskelbta ir patvirtinta „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ idėjas ir reikalavimus remianti rezoliucija, parengta P. Gražulio.
„Tautos ir teisingumo sąjunga“ palaiko visas „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ idėjas ir reikalavimus, dėkoja organizatoriams už sėkmingas pastangas prikelti Lietuvą naujam, vertybiniam sąjūdžiui ir ragina visus Lietuvos piliečius birželio 15 – 17 dienomis aktyviai dalyvauti „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ atstovų organizuojamame įspėjamajame mitinge prie Seimo ir Vyriausybės. Kadangi Seimo valdantieji ir toliau atmeta ir atsisako vykdyti Tautos reikalavimus – sieksime priešlaikinių Seimo rinkimų“, – skelbiama „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pareiškime.
Buvęs Centro partijos – tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis tapo „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pirmininko pavaduotoju. Sąjungos pirmininko pavaduotojais suvažiavime išrinkti Kristupas Krivickas, politinės tarybos pirmininku tapo Gintaras Songaila.
„Tautos ir teisingumo sąjungai“, į kurią susivienijo Centro partija – tautininkai, P. Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, kaip teigiama pranešime, priklauso daugiau nei 7 000 narių, tai ketvirta pagal dydį politinė organizacija Lietuvoje.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Seimo narys Petras Gražulis kaltinamas piktnaudžiavimu.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais. Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Tyrimo duomenimis, kaltinamasis, veikdamas bendrovės generalinio direktoriaus ir komercijos direktorės prašymu, gavęs duomenų, kad bendrovės produkcijoje aptikta bakterija, galimai neteisėtai prašė valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veikti bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Taip veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 d. buvęs generalinis prokuroras E. Pašilis pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl E. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.
Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nutarė patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.
Antradienį už Seimo tyrimo komisijos pirmininko Armino Lydekos pateiktą Seimui protokolinį nutarimą, kuriame siūloma Seimui duoti sutikimą šį parlamentarą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ balsavo 97 Seimo nariai, 6 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė.
Seimo narys P. Gražulis dar kartą tvirtino, kad prieš jį yra sukurpta politinė byla, o kaltinimai yra esą iš piršto laužti. Jo teigimu, ir sovietinė valdžia persekiojo jį dėl politinių nuostatų.
„Toks mano likimas, kad visą gyvenimą esu persekiojamas – nuo sovietinių laikų“, – sakė politikas.
Tyrimo komisija vadovavęs parlamentaras Arminas Lydeka griežtai atmetė politinį motyvą, sakydamas, kad komisija politinio susidorojimo nerado.
Seimo narys Audrius Petrošius teigė, kad Seimas uždegė žalią šviesą visapusiškam situacijos ištyrimui, suteikė galimybę P. Gražuliui įrodyti savo tiesą.
„Linkiu Petrui įrodyti savo tiesą. Nematau priežasčių, kodėl turėtume stabdyti procesą“, – sakė A. Petrošius.
Eiti į prokuratūrą ir pateikti savo įrodymus P. Gražuliui pasiūlė ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Tuo tarpu parlamentaras Vytautas Gapšys apgynė kolegą, sakydamas, kad tyrimo komisija nepilnai ištyrė situaciją, ir tik įvertinus visus faktus būtų galima pasakyti, ar čia nėra politinio persekiojimo.
V. Gapšys mano, kad P. Gražuliui adresuoti kaltinimai yra etikos klausimai, todėl abejotina, ar dėl to reikia pradėti baudžiamąjį kaltinimą.
Prokurorai nurodo, kad P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi tai yra darė įtaką Lietuvos ir Rusijos veterinarinių tarnybų valstybės tarnautojams, kad jie veiktų bendrovės „Judex“ interesais ir savo bei kitų asmenų naudai, gavo turtinę naudą.
Kaip numato Seimo Statutas, jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.
Dabar toks metas, kai diena beveik neišaušta, todėl kaimų gyventojai paprastai tupi savo trobose, tik retkarčiais iškišdami nosį į lauką apsiliuobti arba apsiuostyti aplink artimiausius namų pastatus ir apledėjusius vaismedžius.
Mieste turėtų būti kitaip, tačiau, įvedus karantino sugriežtinimus, gyvenimas slopsta ir čia, nurimsta kaip nusibaigęs banginis ant kranto. Be to, ėmė ir netikėtai gražiai pasnigo, todėl tiek miestai, tiek kaimai mūsų padangėje žiemos pradžioje jau pradeda po truputį priminti pomirtinio gyvenimo infrastuktūros išpuoselėtus statinius. Kai pagalvoji, tikriausiai iš dalies teisus buvo ir anas poetas, kuris kažkiek sutirštindamas spalvas andai skelbė, kad šiose lygumuose išgyventi galėtų nebent tik hermafroditai, turėdamas galvoje, kaip atrodo, krašto reto apgyvendinimo lygį ir išdidėjusias moralines distancijas tarp čionykščių žmonių. Kad ir kaip žiūrėtume, šio krašto žmonės nuo seno kultivavo uždarą gyvenimo būdą ir mėgo saugoti savo paslaptis.
Tačiau būna, kad gyvenimas ir čia staiga atgyja, virte užverda, skatina išsijudinti net didžiausią paliegėlį, priverčia atsimerkti net pašarvotą numirėlį karste. Kaip galima spėti, taip atsitinka rečiau nei to norėtųsi, tik kartas nuo karto, priešokiais, po ilgiau ar trumpiau užsitęsusios pauzės, kai susiklosto palankios aplinkybės ir susikaupia kritinė masė naujam atpirkimo ožio paieškos ir jo sumedžiojimo entuziazmo prasiveržimui. Tačiau būtų pernelyg lengvabūdiška sakyti, kad atpirkimo ožio užvaikymo malonumai čia yra tik terapiniais sumetimais toleruojamas dalykas kaip, tarkime, liaudiškos prigimties sportas, leidžiantis masiškai atsikratyti pasąmonės kompleksų. Iš tiesų, atpirkimo ožio medžioklė su varovais yra šios šalies nacionalinė idėja, puoselėjama kaip kultūrinis paveldas ir ideokratinis mobilizacinių tikslų užtaisas, yra kažkas panašaus į sausą paraką, kurį reikia deramai užlaikyti ir saugiai perduoti ateinančioms kartoms.
Ožys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
– Pagal kokius pirminius požymius galima atpažinti atpirkimo ožį, – klausiai kažkas iš salės, dar nesuspėjęs įsisąmoninti visos atpažinimo kebeknės.
Iš tiesų, pradžioje išplinta užburiantis vaizduotę gandas, kad kažkas kažkur užtiko paslaptingus atpirkimo ožio pėdsakus. Tačiau, kaip sako filosofas, mūsų laikas net ir velnias nedėvi ragų, o kvailys iš anksto neperspėja apie savo pasirodymą, pasirišdamas skambantį varpelį po kaklu. Taigi ir atpirkimo ožys gali būti įvaizdinamas vienaip ar kitaip, ne tai svarbiausia… Daug svarbiau yra tai, kad medžioklė prasideda iškart, kai tik susirenka nekantraujančių varovų minia su styrančiais virš galvų šūkiais „Išgelbėkime mergaitę“ arba, tarkime, „Apginkime kultūrą nuo Gražulio“. Taigi ne atpirkimo ožys čia yra svarbiausiasis personažas, o tokių akcijų varovas, paprastai tai – apsėstas vidinių demonų žmogus, kuris bando sau ir kitiems įrodyti, kad grynai teoriniu požiūriu pasaulyje, kur viskas įmanoma, gali būti net ir didesnių nei jis pats atmatų.
X
Garsiausieji Lietuvos kultūrininkai surašė grėsmingą laišką apie tai, kad didžiausią pavojų Lietuvos kultūrai užtraukia toks Gražulis, jau iš visur išspirtas, nieko nereiškiantis, visiškai sukvailėjęs, pusiau pamišęs žmogelis (sic). Nepagėręs to nesuprasi, ypač šalyje, kur dar yra gyvas bolševikų inspiruotų smerkiančių laiškų su kultūros žmonių parašais bjaurus atminimas.
Ar žmonės pasirašė po tokia naujosios formacijos bjaurastimi tik dėl to, kad atsižegnotų nuo varovų vardan šventos ramybės, šitaip pabandę išvengti įtarimo, kad galimai kartais užjaučia atpirkimo ožį? O gal jie jaučią malonumą saugiai spardydami nusilipdytą juodą muliažą, tokiu būdu išsikraudami į išorę ir drauge atpirkdami galimus (?) sąžinės priekaištus dėl to, jog niekados neužsistojo už vargstantį žmogų ir negynė tautinių kultūros aspiracijų šiandien vis didesnį pagreitį įgaunančios neostalinistinės kultūros politikos kontekste?
Kaip jau sakyta, Gražulio vardas čia nieko nereiškia, o greičiau yra taip, jog visa plejada tituluotų, apdovanotų, garbės ištroškusių kultūros žmonių nepraleido progos pademonstruoti savo ištikimybę pasaulio naujakalbės šeimininkams saugiausiu sau būdu. Toks iš esmės šiandien ir yra mūsų tautos kultūros žiedas, ar ne?
P.Gražulio veikla, pasisakymai, vieši konfliktai su policijos pareigūnais, nepagarba prigimtiniam kiekvieno asmens orumui ir saviraiškai, deklaruojamos vertybės ne tik neturi nieko bendra su kultūros sąvoka. Bet priešingai skaldo visuomenę, didina atskirtį ir užkerta kelią bet kokiai tolimesnei kultūros plėtotei“, – nurodoma Seimo vadovybei skirtame menininkų laiške. Jį pasirašė Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Autorinis kino aljansas, Lietuvos kino operatorių asociaciją…
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarp pasirašiusiųjų yra žinomi režisieriai – Arūnas Matelis, Gintaras Varnas, Oskaras Koršunovas, Kristijonas Vildžiūnas, Yana Ross, Dalia Ibelhauptaitė, Aidas Giniotis, Audrius Stonys, Donatas Ulvydas. Kreipimąsi į Seimą taip pat pasirašė operos solistai Edgaras Montvidas, Ieva Prudnikovaitė, Viktorija Miškūnaitė, Rafailas Karpis, Giedrius Žalys, Mindaugas Jankauskas.
Skandalingojo politiko Kultūros komiteto narų gretose nenori matyti ir rašytojas Gintaras Grajauskas, baletmeisterė Andželika Cholina, dirigentai Modestas Pitrėnas ir Ričardas Šumila. Tarp pasirašiusiųjų – ir kino prodiuserė Uljana Kim, ir aktoriai – Vaiva Mainelytė, Dalia Storyk, Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko, Violeta Podolskaitė, Nijolė Narmontaitė, Gediminas Storpirštis, Jokūbas Bareikis, Marius Jampolskis, Andrius Bialobžeskis ir kiti.
P.Gražulį vyti lauk iš Kultūros komiteto reikalauja ir būrys pramogų verslo atstovų: dainininkas Andrius Mamontovas, atlikėjas bei prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, muzikos prodiuseris Deivydas Zvonkus, dainininkės – Justė Arlauskaitė – Jazu ir Jurga Šeduikytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus. Pasirašiusiųjų nuomone, P.Gražulio idėjos neatitinka jų idėjų bei vizijos apie kultūrą. „P.Gražulis netinkamas būti Kultūros komiteto nariu dėl kompetencijos, išprusimo, išsilavinimo, asmeninės kultūros stokos ir įvaizdžio, kurį daugelį metų kuria viešojoje erdvėje“, – rašoma šiame laiške. Anot jų, P.Gražulio skyrimas į Seimo Kultūros komiteto narius esą neatitinka kultūros bendruomenės poreikių: „Mes, kuriantys žmonės, tikimės atsakomosios reakcijos iš valdančių Lietuvą žmonių. Mūsų manymu, Kultūros komitetas nėra ta vieta, kur būtų skiriami asmenys, kurie nebuvo pageidaujami kituose komitetuose“.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį į pirmą posėdį susirinkusi dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės spręsianti Seimo sudaryta tyrimo komisija išklausė abi puses: Seimo narį P. Gražulį ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Rolandą Stankevičių.
Siekiant apsaugoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, dalis posėdžio buvo uždara. Nuotolinį posėdį lydėjo ir techniniai nesklandumai. Pats P. Gražulis tvirtino, kad tai yra politinė byla.
Komisijos pirmininkas Arminas Lydeka aiškino, kad komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų.
„Konstitucijos ir Seimo Statuto nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų, dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos ir ar yra teisinis pagrindas patenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą“, – akcentavo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.
Komisija turėtų apsispręsti, ar siūlyti Seimui patenkinti generalinio prokuroro prašymą ir leisti Seimo narį P. Gražulį „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Seimo sprendimu, komisijoje dirba 11 narių: Vaida Giraitytė, Ligita Girskienė, Sergejus Jovaiša, Paulė Kuzmickienė, Orinta Leiputė, Arminas Lydeka, Vytautas Mitalas, Audrius Petrošius, Jonas Pinskus, Juozas Varžgalys, Andrius Vyšniauskas.
Anot prokurorų, P. Gražulis pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, savo veiksmais menkino Seimo autoritetą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį į Seimą ketina kreiptis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris prašys leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.
Šį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.
Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas vienos uždarosios bendrovės interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
Seimas, išklausęs generalinio prokuroro, ketina sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar leisti Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Prokuratūros teigimu, P. Gražulis 2015 m. vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių, gavęs duomenų, kad, Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federacinės tarnybos duomenimis, bendrovės „Judex“ produkcijoje, kuri eksportuojama į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, nustatytas pažeidimas ir aptikta bakterija.
Kaip nurodoma Generalinės prokuratūros rašte, kreipęsis į J. Milių, P. Gražulis prašė veikti „Judex“ interesams, patarti dėl kyšio davimo Rusijos pareigūnams, taip pat kvietė nuvykti kartu ir pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, kad dėl aptiktos bakterijos nebūtų uždrausta bendrovei „Judex“ eksportuoti savo produkciją į Rusiją ir Baltarusiją.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad P. Gražulis, bendraudamas su J. Miliumi, siekė padėti „Judex“ ir kitais klausimais.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimu, tyrimas dalyje dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.
Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis generalinio prokuroro E. Pašilio kreipimąsi į Seimą, prašant panaikinti jo teisinę neliečiamybę, vertina kaip politinę bylą.
Pats parlamentaras tvirtina esąs nekaltas, todėl tikisi, kad Seimas nepanaikins jo teisinės neliečiamybės.
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu jausčiausi kaltas, padaręs nusikaltimą, padėčiau mandatą ir išeičiau iš Seimo. Nesijaučiu kaltas, jaučiuosi persekiojamas, tegul sprendžia Seimas“, – Eltai yra sakęs P. Gražulis.
Politikas neigė prokuratūros įtarimus, kad jis esą veikė „Judex“ interesams.
„Visi dokumentai yra įrodyti, kad jokios naudos iš „Judex“ nė cento neturėjau“,- sako P. Gražulis.
Parlamentaras tikisi, kad Seimas sudarys specialią komisiją, kuri ištirs situaciją ir neleis naikinti jo imuniteto.
„Seimas sudarys komisiją, ji gilinsis į prokurorų pateiktus dokumentus. Kadangi esu nekaltas, tikiuosi, kad Seimo komisija objektyviai ištirs ir neleis naikinti mano imuniteto“, – sakė P. Gražulis.
Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
