Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie LR Seimo nario Petro Gražulio skyrimą Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu, Seimo Kultūros komiteto nariu, taip pat informacija apie jo privatų gyvenimą įpareigoja žmogaus teisių organizacijas atkreipti visuomenės dėmesį į žiniasklaidos padidintą susidomėjimą šiuo Seimo nariu ir pateikti šio viešo asmens veiklos vertinimą žmogaus teisių požiūriu.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) pažymi, kad P. Gražulis nebendradarbiavo su KGB, jis taip pat nėra susijęs su MG Baltic korupcijos byla, nenustatyta jokių jo privačių interesų valstybinėse strateginėse įmonėse ar abejotinų verslo santykių su įmonėmis Lietuvai priešiškose valstybėse. P. Gražulio asmeninio gyvenimo detalės taip pat nėra išskirtinėskitų politikų asmeninio gyvenimo atžvilgiu. Jis teikė paramą vaiko motinai iki gimdymo ir po jo, viešai jos atsiprašė ir nuolat teikia paramą vaiko išlaikymui.

Žiniasklaidoje pateikiamas neobjektyvus ir žeminantis jo  disidentinės veiklos vertinimas. Toks vertinimas pažemina ne tik P. Gražulį, bet ir visus, kurie sovietmečiu vienaip ar kitaip dalyvavo disidentinėje veikloje.

LŽTKC yra žinoma, kad 1977-1989 metais nemažai to meto jaunuolių dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) veikloje. Šios grupės įkūrėjas Viktoras Petkus (jis buvo LŽTA steigėjas ir ilgametis jos Garbės pirmininkas) yra aprašęs, kaip to meto jaunieji LHG nariai konspiraciniais sumetimais slapčia traukiniais į Maskvą gabendavo LHG dokumentus, kurie vėliau patekdavo į Vakarus (vienas jų – Audronis Ažubalis – už ryšius su LHG nariais buvo pašalintas iš  Vilniaus valstybinio universiteto, kuriame tuo metu studijavo žurnalistiką).

Nedera manyti, kad jaunieji LHG nariai nenusipelnė visuomenės pagarbos vien todėl, kad nebuvo ištremti į lagerius. Taip samprotaujant tektų pripažinti, jog kai kurie LHG įkūrėjai (T. Venclova, E. Finkelšteinas), taip pat išvengę Sibiro lagerių, neverti pagarbos. Dar  daugiau, tektų pripažinti, kad buvę komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai, daugelis kurių šiandien tebėra valdžioje ir kurie tuo metu aktyviai rėmė disidentų persekiojimo ideologiją, gali būti laikomi lygiaverčiais buvusiems disidentams. Todėl viešas P. Gražulio įnašo į LHG veiklą menkinimas įgijo subjektyvius disidentinės veiklos vertinimo bruožus, ir tai yra neginčijama ideologinės propagandos, nukreiptos prieš Lietuvos Nepriklausomybės šalininkus, dalis.

LŽTKC duomenimis, sovietmečiu P. Gražulis atsisakė vykti į sovietinės kariuomenės karines pratybas dėl savo religinių įsitikinimu, dėl to buvo nuteistas ir 10 mėnesių kalėjo Rusijos įkalinimo įstaigose. Tuo tarpu kai kurie buvę Lietuvos Sąjūdžio lyderiai tuo metu elgėsi priešingai ir, skirtingai negu Lietuvos Helsinkio grupė arba jaunimo organizacija „Jaunoji Lietuva“ bei Lietuvos laisvės lyga, Komitetas „Ženeva49”, kvietė Lietuvos gyventojus tarnauti sovietinėje kariuomenėje.

Nevertinant P. Gražulio asmeninių charakterio bruožų, kurie ne visiems yra priimtini, jo asmeninio gyvenimo nagrinėjimas ir nuolatinis eskalavimas žiniasklaidoje paaiškinamas nebent tuo, kad minėtas Seimo narys yra konstitucinės šeimos apibrėžties šalininkas ir nesutaikomas neoliberalizmo ideologijos priešininkas.

LŽTKC pažymi, kad idėjų kova nėra savaiminis blogis, kol ji neįgauna asmens persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus bruožų. Todėl Lietuvos žiniasklaida ir LR Seimo nariai privalo vertinti ne tik viešinamas P. Gražulio asmeninio gyvenimo detales, bet ir šio viešinimo proporcingumą bei jo įtaką viešajam – visuomenės interesui.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                – Vytautas Budnikas                                      

Piliečių gynybos paramos fondas                                   – Stasys Kaušinis  

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija                 – Romualdas Povilaitis

Lietuvos Helsinkio grupė                                                – Stasys Stungurys

Nepartinis demokratinis judėjimas                              – Krescencijus Stoškus

Nurodytų organizacijų pritarimą pareiškimui tvirtinu:

Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys Stasys Kaušinis

2018.09.25; 13:30

Klounai. BBC.com nuotr.

Rolandas Paksas, papilkėjusio ir beveik negyvo veido savininkas, drėbtelėjo iš peties: reikia skelbti referendumą dėl lito grąžinimo!

Netruko praeiti nei porai valandų, kaip žymūs politologai bei nekurie taip pat žymūs ekonomistai (bent tokiais jie save laiko, nes nuolat šmėžuoja televizijose ir kitose plovyklose) rimtais veidais puolė aiškinti, kaip to šiukštu negalima daryti, nes grąžinus litą Lietuvai nuo mūsų nusisuktų investuotojai, o gal net būtume išmesti iš ES.

O dabar pabandykime įsivaizduoti situaciją kitu kampu – užlipa ant bačkos kitas, bet kitokia pavarde ir kitokiu veidu, tapšnotojas ir ima šaukti: nusikelkime nuo dangaus ant žemės mėnulį, kad nebereikėtų kas tris savaites kentėti jo pilnatį, kuri, kaip žinia, labai negerai veikia tam tikros kategorijos žmonių psichinę sveikatą.

O gal visdėlto įmanoma nusikelti mėnulį?

Girdėjau labai smagų žydų anekdotą. Toks gudrus žydelis vardu Chatabas miestelyje visiems pareiškė, kad jis galėtų nukelti Mėnulį. Susirinko visi miestelio žmonės į aikštę, ir laukia pasirodant Chatabo. Šis atėjo nešinas virve, kabliu, kopėčiomis bei kitais būtinais įnagiais. Visi sustingę laukia, ką gi šis darys. Tas pasižiūrėjo užkėlęs galvą į Mėnulį, pakrapštė barzdą, ir sako vienam iš žioplių: na va, aš pririšiu prie virvės kablį, o tu jį užkabink už Mėnulio krašto, to, kuris arčiau žemės, tai aš jį ir prisitrauksiu prie žemės.

Kitas iš tapšnotojų kompanijos, švento vardo nešiotojas Petras Grąžulis, ne apie mėnulį galvoja, o kaip išsisukti iš labai jau trivialios situacijos. Kiaušų jau nebespaudžia, kadai jau nuleido, tad grąžydamas rankas, kraujais pasruvusiomis ašaromis rauda tiesiai į kameras: atleisk man, Viešpatie, padariau didžiulę klaidą, ta Birutė mane suviliojo, apgavo… Atleisk, Viešpatie, – toliau rauda Gražulis, suspaudęs kojytes, suglaudęs delnus ir ištiesęs juos į dangų.

Bet apie ką galvojai, šventasai Petrai, kai kišai galvelę ten, kur tau nederėtų; o jeigu jau kišai, tai bent laiku reikėjo ją ištraukti.

Taigi vienas – europarlamentaras, vis dar pasvajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, kitas – garbaus Lietuvos Seimo narys, pretenduojantis į Žmogaus teisių komiteto narius.

Paklaustas, ar jam tai priimtina ir ar turės čia ką pasakyti, naujienų lrytas.lt portalui P.Gražulis išvardijo būsimus darbus. „Manau, kad tikrai turėsiu daug ką pasakyti. Gi negalime pritarti nešamoms ES vertybėms, vienalytėms santuokoms, negalime pritarti jų vaikų įsivaikinimui. Mes gi turime laikytis savo krikščioniškų ir pamatinių vertybių“, – kalbėjo P.Gražulis.

Žodžiu, tapšnotojai, savo rinkėjams, o ir visai Lietuvai nemokamai dovanojantys ypatingo aromato kvepalus.

Taigi visame šiame kontekste, kaip dabar įprasta ant kiekvieno kampo vartoti šį magišką, daugeliui visiškai nesuprantamą žodį, Karbauskis ir kiti šaunūs mūsų rinktieji ir išrinktieji atrodo kaip aniuolai, iš dangaus nusileidę ant šventos Marijos žemės.

Pasekmės? Pasekmių nėra jokių. Ir niekuomet nebus, kaip visados, – avinų ir avių krašte.

Jau baigė nuo amžinos galvų sausros išdegti mūsų žemelė.

Tik ruduo neišvengiamai atėjo, norėsis kam nors ką nors kur nors dar įkišti.

Juk smagu, ar ne?

2018.09.13; 04:51

Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Buvusiam prezidentui, Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui gali būti pasiūlyta siekti Lietuvos prezidento posto. Šis politikas taip pat gali sugrįžti į partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigas.

Šiuos klausimus planuojama svarstyti artėjantį sekmadienį Šiauliuose vyksiančiame partijos „Tvarka ir teisingumas“ neeiliniame tarybos posėdyje.

„Planuojame iškelti buvusio prezidento, Europos Parlamento nario Rolando Pakso kandidatūrą į Prezidento pareigas“, – Eltai sakė Seimo narys Petras Gražulis.

Nors Seimas dar nėra priėmęs Konstitucijos pataisos, atversiančios R. Paksui galimybę siekti šalies vadovo posto, P. Gražulis sako, kad bus vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto (JTŽTK) sprendimais.

„Mes vadovausimės EŽTT ir JTŽTK sprendimais, kuriuose nurodyta, kad Lietuva pažeidė R. Pakso teises ir jos turi būti atstatytos, nes daugiau nei 10 metų yra ribojamos jo teisės dalyvauti rinkimuose. Taip pat manome, kad rudens sesijoje Seimas apsvarstys ir priims R. Paksui palankias Konstitucijos pataisas“, – Eltai sakė P. Gražulis.

Beje, Šiauliuose taip pat planuojama iškelti R. Pakso kandidatūrą į „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko postą.

„Partiečiai ketina prašyti, kad R. Paksas sugrįžtų vadovauti partijai, kurią galėtų sutelkti kitais metais vyksiantiems savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimams“, – sakė P. Gražulis.

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jis nelinkęs kalbėti apie galimą „tvarkiečių“ skilimą. „Nemanau, kad gali įvykti skilimas. Problema yra partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir jo valdymo metodai. Visur eskaluojama, kad esą vyks R. Žemaitaičio nuvertimas. Tai netiesa, rugsėjo pabaigoje vyks ataskaitos ir rinkimų partijos kongresas, kuriame bus išrinktas naujas partijos pirmininkas. Jokių perversmų ir nuvertimų nebus“, – tvirtino P. Gražulis.

Nepaisant to, kad P. Gražulio narystė partijoje „Tvarka ir teisingumas“ buvo sustabdyta, politikas sako, kad yra partijos narys, nes tai nustatė partijos Drausmės komisija.

„Drausmės komisija nustatė, kad mano narystė partijoje nėra sustabdyta, nes buvo suklastoti balsavimo rezultatai. Manau, kad partijos taryba patvirtins šį Drausmės komisijos sprendimą. Aš tebelaikau save partijos nariu ir, manau, kad tą patvirtins partijos taryba“,- teigė P. Gražulis.

Neeilinį „tvarkiečių“ tarybos posėdį, vadovaudamiesi partijos „Tvarka ir teisingumas“ įstatais, sušaukė tarybos nariai, surinkę daugiau nei 1/3 tarybos narių parašų. Pasak P. Gražulio, toks sprendimas priimtas, nes rugpjūtį Raseiniuose vykusiame partijos tarybos posėdyje, nebuvo leista balsuoti darbotvarkėje numatytais klausimais.

Jis neabejoja, kad neeilinis partijos tarybos posėdis bus teisėtas ir kvorumo pakaks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.09; 06:00

Facebook ir Twitter

Praėjusį šeštadienį įvyko paskutinis trečiosios Seimo sesijos posėdis. Baigdama jį parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė sakė: „Šiandien yra ypatinga diena. Mes baigėme pratęstą trečiąją šios kadencijos sesiją. Buvo visko – ir atsiprašymų, ir emocijų, ir nesusikalbėjimo, ir galbūt diskusijų trūko.“

Labai jau švelniai pasakyta. Taip, nesusikalbėjimų tikrai būta, emocijų taip pat; kur jau ten be emocijų Seime.

Bet paklauskite, ar kas nors iš rinkėjų prisimena kokį nors įsimintiną kurio nors tautos išrinktojo atsiprašymą?

 Ar atsiprašė su perdegusio mėšlo tvaike dūstančia partija „Tvarka ir teisingumas“ į Seimą pakliuvęs K. Pūkas, prišvinkinęs tautos atstovybę savo seksualiniais priekabiavimais? Ilgai reikėjo vargti, kol, galų gale, Konstitucinio Teismo išvadų dėka, šis persona, pagaliau užspeistas į kampą, pats save išsigrūdo.

Manote, kada nors atsiprašys tūlas P. Gražulis, irgi tvarkietis ir tapšnotojo sekėjas? Pažvelkite į jo akis, tik į akis, nereikia klausytis net bet kokiame kontekste jo tariamų žodžių, – ir suprasite, kad net atsiprašydamas (jeigu taip netyčia atsitiktų) jis vis tiek liktų teisus ir nepakaltinamas. Net ir tuomet, kai, duodamas interviu mums priešiškos šalies žurnalistei, ar iš kremlinių pirkdamas automobilį patvarkina Lietuvą.

O juk kažkada, sako, buvęs lyg ir disidentas.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis, reaguodamas į Gražulio, gal ir neprilygstančio garsiajam Žirinovskiui, pasiūlymą konservatoriams pasitikrinti savo psichinę būseną, tarsi turėdamas labai daug laisvo laiko tarp įstatymų kūrimo, rašo laišką Seimo nariams:

„Sutinku be jokių rezoliucijų pasitikrinti psichikos būklę, kraują, šlapimą, kompetencijas, IQ ir EQ, praeiti STT filtrus ir mašinas ir dar plokščiapėdystę bei išangę, bet tik tada, jei jūs pats visą tai padarysite. Išviešinsime tyrimo rezultatus. Bus linksma. Pirmyn, rodykite pavyzdį mielas Seimo herojau“. 

zirinovskis
Vladimiras Žirinovskis

Oru taip – Seimo nariui?

„Facebook“ paskyroje P. Gražulis atrašė: „Nors pavasaris dar toli, bet konservatorių gretose pasirodė pirmoji kregždė, sutinkanti pasitikrinti savo psichinę sveikatą ir ne tik ją… “

Feisbukinė epidemija apėmusi ne tik mūsų auksinį, ir ne auksinį, jaunimą, kuris po kiekvieno, anot suvalkiečio, pirdžio vandeny viešai nusimauna savo ne pirmo baltumo baltinius; ji giliai įsismelkusi ir į valdžiažmogių smegenų rieves.

Sakysite, kad tai naujas, modernus komunikavimo būdas? Sėdi greta savo oponento, galėtum jam kad ir į ausį pašnibždėti: šiknius esi. Bet ne, – feisbukini. Dar anais sovietiniais laikais, kai žodžiai būdavo išliejami tik popieriuje, mano jaunystės bičiulis yra taip taikliai prasitaręs: laiške bučiuoti, tai tarsi medų per stiklą laižyti; arba nuodus.

Štai E.Jakilaitis feisbuke susirašinėja su R. Karbauskiu. Dar humoristas toks; jeigu tai – humoras.

Kol kas rezultatas – nulis nulis.

Beje, kas gali atsitikti, jeigu staiga pasirodys, kad „humoro“ daugiau LRT, kur taip įsijautęs valstiečius murkdyti Jakilaitis, o ne „Agrokoncerne“? Kas tada, mieli ponai?

Ar atsiprašė L. Balsys, Seime į žurnalistų atneštą alkotesterį įpūtęs 1,82 promiles ir, negana to, vėliau, galimai girtas, sėdęs į automobilį ir išvykęs, o vėliau į namus net neįsileidęs policijos pareigūnų?

Ar atsiprašė bent kartą Prezidentės, kurią, palikęs darbą prezidentūroje, progai pasitaikius ir be progos, kiek įstengdamas šandijo (švelniai pasakius)? O juk, būkime atviri, jos dėka pateko ir į Prezidentūrą, o vėliau – ir į Seimą. Jau antra kadencija!

Peilis į nugarą ir – pirmyn.

Ar atsiprašė N. Puteikis, nuolat Seime (ir ne tik) genantis vėjus bet kuria kryptimi? Paprastai tai vadinama demagogija.

Ir kiti, ir daugelis kitų – ne pašauktųjų, bet išrinktųjų?

Sodyba žiemą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ačiū Dieve, kad Seime yra tokia Aušra Maldeikienė.

Ačiū, pagaliau, Dievui, kad yra Aurelijus Veryga.

Anądien nuėjau į Antakalnio gale esančią mažą „maximos“ parduotuvę nusipirkti vieną (!) butelį (5 laipsnių) alaus. Priešais mane tokia inteligentiška močiutė su kruopomis ir  aliejumi stovėjo. Atsigręžė. Jūs mažai perkat. Užleidžiu. 

Kai mandagiai padėkojęs atsisakiau atsistoti eilėje pirma jos, ji man pasakė: mano tokia etika.

Dabar sėdžiu vienkiemyje tarp miškų, kur net LRT blogai rodo. Todėl žiūriu į apšerkšnijusius medžius. Sidabras ramina labiau nei auksas, kažkodėl pagalvoju.

2018.01.18; 07:28

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seime gimsta nauja parlamentinio tyrimo iniciatyva. Dėl galimos finansinės žalos valstybei Seimas linkęs ištirti ir įvertinti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Antradienį toks nutarimo projektas, kurį 49 Seimo narių vardu pateikė „tvarkietis“ Petras Gražulis, sulaukė pritarimo. Po pateikimo projektą parėmė 58 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 4 Seimo nariai. Parlamentarai nesiėmė toliau svarstyti šio projekto prieš Kūčias ir nutarė prie jo sugrįžti pavasario sesijoje.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad tai yra politiškai angažuotas tyrimas. „Kam kuriamas politinis įrankis, kam ruošiatės kerštauti?“, – klausė jis. Seimo narys Kęstutis Masiulis sakė, kad toks tyrimas yra gėdingas. „Man tai gėdinga, užsiiminėsime archeologija“, – apgailestavo jis.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Pats A. Kubilius juokaudamas pastebėjo, kad nutarimo projekte jo pavardė paminėta tik vieną kartą, o I. Šimonytės pavardė paminėta kelis kartus. „Seimuose taip susiklosčiusi tradicija, kai valdantieji pradeda tirti, taip konservatoriai laimi rinkimus. Matau, kad stengiatės, ačiū. Labai esu sunerimęs, kad mano pavardė paminėta tik kartą“, – sakė A. Kubilius.

Tuo tarpu P. Gražulis tvirtino, kad tyrimas yra reikalingas, nes „padaryta žala siekia beveik 2 milijardus eurų“. „Ir tai jums juokas? Nors Skardžius nepadarė jokios finansinės žalos, o jūs tyrėte“, – pažymėjo projektą pristatęs P. Gražulis.

Įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

simonyte_kubilius
Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai. Taip pat būtų siekiama nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus. Seimo komitetas aiškinsis, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Tyrimo iniciatoriai norėtų sužinoti, ar Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu, turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentarai siūlo išsiaiškinti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009-2012 metais; kodėl buvo skolinamasi daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti, ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai.

Seimo komitetas sieks „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP, išleistus neviešai; nustatyti asmenis, kurie 2009-2012 m. įsigijo VVP, išleistus neviešu būdu; nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009-2012 metais sudarė VVP, išleisti neviešu būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Sudėtingas klausimas

Taip pat siūloma įvertinti Ingridos Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir Ingridos Šimonytės bei tuomečio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.20; 05:30

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pakviestas į artimiausią kitą savaitę vyksiantį Seimo plenarinį posėdį. Tokį kvietimą VSD vadovui inicijavęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ir kiti parlamentarai prašo jo atsakyti į 8 klausimus.

Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.

Kreipimąsi inicijavę Seimo nariai klausia, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, ar VSD buvo anksčiau suteikusi leidimą dirbti su slapta informacija Seimo nariams, kurie bendravo su asmenimis, šiuo metu minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese.

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seime VSD vadovas turės atsakyti, ar jam žinoma, kiek Seimo narių, prisidengdami įvairiais fondais, yra gavę finansinę paramą iš asmenų, kurie minimi Mindaugo Basčio apkaltos procese.

Į Seimą pakvietę VSD vadovą parlamentarai domisi, koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti.

Dalis klausimų, pateiktų VSD vadovui, susiję su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Liberalų sąjūdžiu.

Pasak P. Gražulio, pakviesti VSD vadovą į Seimą paskatino šių metų balandžio 19 d. DELFI portale pasirodęs straipsnis, pavadinimu „Kokia juoda katė perbėgo tarp G. Landsbergio konservatorių ir Seimo liberalų“.

P. Gražuliui susidaro įspūdis, kad Seimo nariai konservatorius Gabrielius Landsbergis ir liberalas Vitalijus Gailius „gali turėti reikšmingų duomenų, siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui“. „Ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) apklausė arba planuoja apklausti minėtus politikus, mėgindamas užkirsti kelią galimoms grėsmėms nacionaliniam saugumui?“, – domisi P. Gražulis.

Informacijos šaltinis – www.elta.lt (Eltos korespondentė Jadvyga Bieliavska).

2017.05.05; 15:03

Ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko 14 kratų, 3 poėmius, įtarimai pareikšti 6 asmenims. detektyvas

Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį supažindino su nutarimu apklausti jį specialiuoju liudytoju dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo.

Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas leidžia rinkti duomenis apklausiant Lietuvos Respublikos Seimo narius ir nepanaikinus jiems teisinio imuniteto.

Klausimai, susiję su asmenų imuniteto panaikinimu, paprastai sprendžiami tuomet, kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas ir nustatyti kalti asmenys, kuriuos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn gaunant kompetentingų institucijų leidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius atostogauja, prokuroras mano, kad šiuo metu netikslinga spręsti klausimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.

Primename, kad atliekamame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas tikrinimui, ar vienos maisto produktus gaminančios bendrovės produkcija atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.

Tiriant prekybą poveikiu šiuo metu tikslinamos aplinkybės ir renkami papildomi duomenys apie suinteresuotos bendrovės vadovų įvairiomis formomis galimai perduotą turtinę naudą P. Gražuliui už pastarojo poveikį, pasinaudojant visuomenine padėtimi bei pažintimis, VMVT vadovui J. Miliui, o per jį ir kitiems jam pavaldiems darbuotojams.

Taip pat tyrimo veiksmai atliekami siekiant patikslinti aplinkybes, kaip poveikis valstybės tarnautojams įtakojo jų veiksmus tikrinant bendrovę ir jos gaminamą produkciją. Įtariama, kad VMVT ir Instituto darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir bendrovei buvo išduoti tikrovės neatitinkantys (suklastoti) minėtos bendrovės produkcijos patikrinimo dokumentai, kuriuos bendrovė panaudojo realizuodama įtarimų sukėlusią produkciją.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.04; 17:29

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu šeši asmenys yra įtariami pagal kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Klausimai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, kiti asmenys – piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. Detalesnė informacija apie įtariamuosius šiuo metu neskelbiama, siekiant nepakenti tyrimui ir atliekamiems veiksmams.

Įtariamiesiems skirtos įvairios kardomosios priemonės, nesusijusios su jų laisvės apribojimu (suėmimu).

Kaip jau buvo pranešta, šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad vienos maisto produktus gaminančios bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį.

Šiuo metu duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami šioje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai, nėra. Atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.

Siekiant išaiškinti visas aplinkybes buvo atliktos kratos, poėmiai bei kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo kabinete Seime bei gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje (dalyvaujant Seimo kanceliarijos atstovams), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniame skyriuje bei kitur.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.07.30; 06:12

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame taip pat tiriamos ir kitos galimai vykdytos bei su įtariama prekyba poveikiu susijusios nusikalstamos veikos: piktnaudžiavimas, dokumentų klastojimas bei kitos.

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą šiandien buvo atliekamos kratos, poėmiai, vykdomi kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, jos vadovų kabinetuose bei namuose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bei šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo vietoje.

Visos kratos vyko teismo patvirtintu prokuroro nutarimu.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Detalesnė informacija apie vykstančius proceso veiksmus, tyrimo akiratyje esančius asmenis šiuo metu neteikiama, tačiau bus papildyta ir patikslinta, kai tai nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Informacijos šaltinis  – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.07.29; 05:53

Esminiais pokyčiais po šios kraupios, žodžiais nenusakomos tragedijos derėtų laikyti ne "Delfi" antraštes, kaip antai "Lietuva apmovė Briuselį informuodama apie BPC sistemą". Ne politines batalijas, kurių analizė leidžia teigti, kad vyksta "karštos bulvės mėtymas", – juk nuo gresiančio Damoklo kardo pirmiausia norisi išgelbėti nuosavą kailį.

Netgi ne atsakomybės klausimas yra pagrindinė problema. Svarbiausia, ko turėtume savęs klausti, – ar esame pasirengę esminiams pokyčiams valstybėje?

Tragedija Dembavoje verčia ieškoti atsakymų į kelis skaudžius klausimus: tai lietuvių požiūris į seksualinio apsisprendimo laisvę, į mirties bausmę ir valdžios institucijų pozicija rezonansinių nelaimių akivaizdoje.

Continue reading „Tragedija Dembavoje: krepšinio tauta nepasirengusi pokyčiams“

Ankstyvas 2013 metų liepos 27-osios rytas. Vilnius. Virš miesto suka ratus sraigtasparnis, gąsdindamas kregždes, kurios kaip paklaikusios šaudo po Senamiesčio erdves. Prieigos prie Gedimino prospekto atitvertos, ties jomis budi policijos ir specialiųjų kovinių padalinių ekipažai, raitoji policija mankština žirgus.

Prie Vinco Kudirkos aikštės būriuojasi eitynių „Baltic Pride“ dalyviai, virš jų galvų plevėsuoja vaivorykštinės vėliavos, balionai ir plakatai. Nuo Kudirkos aikštės iki prospekto galo ties arkikatedra, kur telkiasi kitaip nusiteikę miestelėnai su savo vėliavomis ir plakatais („Vagys, grąžinkite vaikams vaivorykštę“), su dujokaukėmis ir apsauginiais lietpalčiais, ant nugarų prisiklijavę šūkį „Stop AIDS“ šeimos vertybių entuziastai, monsinjoras Alfonsas Svarinskas su trispalve ir šv. Kryžiumi, kelias užvertas neregėtai gausaus policijos kordono.

Continue reading „Tikrasis Europos Sąjungos veidas“

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Benediktas Leišys, susipažinęs su Lietuvos žmogaus teisių centro pareiškimu ir jame pateiktu prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, priėmė nutarimą šio prašymo netenkinti.

Prokuroras savo sprendimą argumentuoja tuo, kad pareiškime ir jo prieduose nėra objektyvių duomenų, kuriuos galima būtų vertinti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Continue reading „Lietuvos žmogaus teisių centro prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo netenkintinas“

Jų vadukas triumfuoja: vilniečiams padovanojom gražią šventę! Ką čia vilniečiams, visam "demokratiniam" pasauliui! Šitiek filmuotojų ir fotografų sugužėjo į Gedimino prospektą ir Lenino aikštę!

Aš irgi pasiimu savo "kalašnikovą" (taip bičiulis vadina mano Lumix'są) ir, išlipęs iš troleibuso ties Medicinos banku, pro Genocido aukų muziejų bandau patekti į Gedimino prospektą. Stop! Kelią pastoja nuo namo iki namo ištemptos plastmasinės juostos, o prie jų ir policininkai bei policininkės.

Noriu patekti į Gedimino prospektą, – sakau. Negalima, ten vyks gėjų paradas. Bet aš ne į paradą einu, – meluoju pareigūnei. Imu nervintis, kaip dabar madinga, reikalauju nepažeisti mano, kaip piliečio, teisių, jas gerbti. Pareigūnė klausia kito pareigūno: ką su juo daryti? Jis reikalauja piliečio teisių! Tegul eina, – girdžiu, matyt, vyresnio pareigūno atsakymą, ir pralendu pro plastmasinę juostą.

Continue reading „Jie triumfuoja, nes buvo gudresni“

Jų vadukas triumfuoja: vilniečiams padovanojom gražią šventę! Ką čia vilniečiams, visam „demokratiniam“ pasauliui! Šitiek filmuotojų ir fotografų sugužėjo į Gedimino prospektą ir Lenino aikštę!

Aš irgi pasiimu savo „kalašnikovą“ (taip bičiulis vadina mano Lumix’są) ir, išlipęs iš troleibuso ties Medicinos banku, pro Genocido aukų muziejų bandau patekti į Gedimino prospektą. Stop! Kelią pastoja nuo namo iki namo ištemptos plastmasinės juostos, o prie jų ir policininkai bei policininkės.

Noriu patekti į Gedimino prospektą, – sakau. Negalima, ten vyks gėjų paradas. Bet aš ne į paradą einu, – meluoju pareigūnei. Imu nervintis, kaip dabar madinga, reikalauju nepažeisti mano, kaip piliečio, teisių, jas gerbti. Pareigūnė klausia kito pareigūno: ką su juo daryti? Jis reikalauja piliečio teisių! Tegul eina, – girdžiu, matyt, vyresnio pareigūno atsakymą, ir pralendu pro plastmasinę juostą.

Prospektas dar beveik be žmonių, neskaitant policininkų. Ties Muzikos akademija – didžiulis policijos autobusas. Pagalvoju: aukščiausias lygis, naujausi technikos pasiekimai ten sukaupti. Matau daug mažesnių autobusiukų, keturi raiteliai ant šalmais apsaugotų žirgų. Iš tolo matau: du jaunuoliai stovi iškėlę rankas, o policininkai jiems tapšnoja per kišenes, trečias policininkas knaisiojasi jų krepšiuose.

Oho!  Šį kartą, atrodo, juokai menki. Tai gal ir fotografuoti negalima? – klausiu nuobodžiaujančio policininko ir rodau į savo „kalašnikovą“. Galima, – burbteli pareigūnas. Ačiū bent už tai. „Pašaudysiu“, bet nuotraukų neskelbsiu, bus kam tą padaryti ir be manęs.

Namie sprendžiau  nedidelę dilemą: eiti pasižiūrėti ar ignoruoti? Geriausia būtų ignoruoti. Tie žmonės, triukšmą keliantys jau ne vieną mėnesį, labiausiai būtų nubausti, jeigu prospekte, jiems žygiuojant, nesimatytų nė vieno žioplio. Didžiausia bausmė – kai tavęs nepastebi, į tave nekreipia jokio dėmesio.  Bet to pasiekti gali tik diktatoriai, ir tai ne šimtu procentų, o Lietuva juk demokratinė šalis, ir dar pirmininkaujanti Europos Sąjungai.

Vienu daugiau, vienu mažiau – eisiu pasižiūrėti, viską noriu pamatyti savo akimis, nes objektyvios žiniasklaidos tai juk nėra, rašo ir rodo kaip kam naudingiau.

Ties Vinco Kudirkos aikšte ir žioplių, ir žydrųjų jau nemažai, nors dar tik 12 valandų. „Šaudau“ į visas puses. Ir į balionus, ir į žioplius. Štai vienas apskuręs žmogelis prie dviračio prisitaisęs kartono gabalą, ant kurio užrašyta: „No pasaran“. Dvi pagyvenusios moterys spėlioja, ką tai galėtų reikšti, o policininkui rūpi, ką tas dviratininkas slepia savo krepšyje. Parodyk, rupūže,  ar tik kokio „Molotovo kokteilio“ nebūsi įsidėjęs?! Vedasi žmogelį į nuošalesnę vietą, nes per tuos filmuotojus negali rankų praskirti. Rastų pareigūnas kokią bombelę – iškart  paaukštinimas pareigose, didesnis atlyginimas, premija. Nerado.

Ir mano krepšyje nerado: „kalašnikovas“ – ant kaklo, o krepšys – tuščias, bet pareigūnas nepatiklus, pareigūno neapgausi. Atidarykit krepšį! Pats atsidaryk! Atsegė, patikrino, užsegė ir padėkojo. Mandagūs mūsų policininkai, nors ir basi. Kur nebus basi! Sraigtasparnis daugiau kaip dvi valandas virš prospekto orą drebino, beveik iš kosmoso filmavo ir fotografavo.

Užfiksavo jis, be abejo, ir ožkelę, kurią vienas Europos Sąjungos pilietis vedėsi prospektu , o ta spyriojosi ir nenorėjo eiti į Lenino aikštę žolės parupšnoti. Paskui, jau namie, televizijos ekrane mačiau tą pilietį, partrenktą ant žolės, policininkų kojomis prispaustą. Už ką?! Už ką Petrą Gražulį taip žiauriai? Ką jis jiems blogo padarė? Kai aš jį mačiau, parlamentaras kaip tik kalbėjo apie tą sraigtasparnį, ryjantį mūsų, mokesčių mokėtojų, milijonus.

Kas dedasi Europos Sąjungai vadovaujančioje valstybėje?! Jau nežinai, žmogus, nei ką galima kalbėti, nei ką savo krepšin įsidėti, nei kur galima eiti. Okupantas nė karto tiesiogine prasme nėra kišęs  rankų į mano kišenes, todėl tągien pasijutau labai nejaukiai. Paguodžia bent tai, kad aš, atrodo, nepanašus į tuos nelaiminguosius, kurių moralė „žemai“, kitaip laisvos Lietuvos policininkas nebūtų manęs sulaikęs. O visi tik ir klykia: gerbkime žmogaus teises, visi  – tradiciniai ir netradiciniai – esame lygūs! Tie, kurie važiavo atviruose autobusuose, ėjo švilpdami, vėlevėlėmis mosikuodami, buvo lygesni už tuos, kurie į juos žiopsojo. Žymiai lygesni.

Šį kartą jie laimėjo. Nes buvo gudresni už tuos, kurie į juos žiopsojo. Tradicinės orientacijos žiopliai (aš – taip pat) tikėjosi pamatyti bjauriai išsidažiusius, liemenėlėmis krūtines pasipuošusius vyrus, bjauriai viena kitą glebesčiuojančias moteris, bet nieko panašaus jie nepamatė. Prospektu ėjo, važiavo normalūs vyrai ir moterys. Jokių grimasų, jokio iškrypėliško kraipymosi, ką matome televizijos ekranuose, kai rodomos panašios eitynės Berlyne, Paryžiuje ar kitame tolerantiškame mieste.

Gudrus tas jų vadukas, neabejoju – įkurs gėjų partiją, pateks į Seimą. Nekvaila ir ta mūsų parlamentarė, gal  ir ta, kuri trečią kartą išvertė kailį. Jų taktika – elgtis santūriai, taip, kaip gatvėje elgiasi tradicionalistai, tradicinės orientacijos žmonės – buvo teisinga. Žiūrovai liko lyg musę kandę. Linksmieji vyrukai laimėjo. Kitąmet galės būti įžūlesni, panašesni į Berlyno, Paryžiaus , kitų Vakarų didmiesčių gėjus.  Jų apetitas augs, Vilniuje jie tuoksis ir kurs „šeimas“, augins vaikus, kaip „visame civilizuotame pasaulyje“.

Kvailio vietoje liko Vilniaus meras: Gedimino prospektas nuo šiol bus eitynių, muštynių vieta. Valstybinės įstaigos, kurių ramybę bandė saugoti Zuokas, turės keltis į paupį.

Jie laimėjo, bet ta pergalė mūsų nedžiugina, nieko gero nežada. Tik nuolat didėjančią įtampą Vakarų pasaulyje, griūtis ir sumaištis. O paskui  vėl vyrai mylės moteris, o moterys vyrus. Kitaip būti negali.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.07.28

vytautas_visockas_mmmm

Apsirikau. Maniau, kad Seimo pirmininkui, krepšinio treneriui, Viktoro Uspaskicho pavaldiniui Vydui Gedvilui pavyks, kaip sakoma, numuilinti balsavimą dėl imuniteto panaikinimo trims Seimo nariams – tyriems kaip krištolas. Nepavyko. Neapsirikau tik sakydamas, kad socialdemokratai balsuos vieningai: nesugraudino jų nei Vitalijos Vonžutaitės ašaros, nei V.Uspaskicho kaltinamoji kalba Seime.

Bet kokia kalba! Ištaisyk gramatines klaidas ir dėk į oratorinio meno chrestomatijas! Kokia laikysena, gerbiamieji ponai! Kokie gestai, kokia šypsena – nuo sarkastiškos iki kūdikiškai tyros! Kokios pauzės! Kokie retoriniai ir labai konkretūs klausimai Algirdui, Gediminui ir kitiems kunigaikščiams! Ne veltui Kęstutis Masiulis šitos kalbos išsižiojęs klausėsi trečią kartą. Mokykis ir dar kartą mokykis, gerbiamasis Kęstuti.

Continue reading „Akmuo į svetimą daržą“

vytautas_visockas_mmmm

Jeigu nebūčiau matęs savo akimis, niekada nepatikėčiau, kad mes esame valdomi tokių žmonių, kokius matėme vakar Seime, vykstant Seimo posėdžiams. Trūksta žodžių. Per kelias valandas buvo tiek primeluota, tiek išsisukinėta, klaidinta, klastota, kad sveikas protas to sutalpinti niekaip nepajėgia.

Dabar jau galima neabejoti – tie trys teisiamieji per artimiausius ketverius metus sėdės Seimo minkštose kėdėse ir tyčiosis iš valstybės.

Štai kaip žemai mes nupuolėme! O jau atrodė, kad Viktoras Uspaskichas priėjo liepto galą. Algirdas Butkevičius dievagojasi – socialdemokratai balsuos tik už kaltinamųjų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimą. Konservatoriai, socialliberalai sako tą patį – tik teismas gali nuspręsti, kalti jie ar ne. Seimas ne teisėjas, ši byla ne politinė.

Continue reading „Trūksta žodžių“

skrinskas_slaptai

Kaljanas dar pavojingesnis nei cigaretės. Kaljano dūmo skonio savybės skatina jį įkvėpti giliau ir ilgiau neiškvėpti.

Dėl šios priežasties rūkant kaljaną į organizmą patenka žymiai didesnis kiekis dūmų nei rūkant paprastą cigaretę.

Pačiame kaljano dūme labai daug kenksmingų medžiagų (dervų, sunkiųjų metalų, anglies monoksido ir kancerogenų).

Rūkant kaljaną žmogus gauna didžiulę porciją anglies monoksido ir dūmų – žymiai didesnę, nei cigaretę surūkęs asmuo. Dar vienas svarbus aspektas – kaljano vamzdelio švara. Kavinėse ir restoranuose ją tikrai ne visada deramai išvalo. Tai reiškia, jog parūkius kaljaną galima lengvai užsikrėsti dar ir infekcinėmis ligomis. Galima daryti vieną išvadą: kaljanas taip pat sukelia vėžį, įvairių kvėpavimo ligų ir yra itin kenksmingas besilaukiančioms moterims (delfi.lt).

Continue reading „„Pro Vita“: tad ar keista, kad “pražiūrėta” skandalingoji “Gender Loops” programa?“