Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Nuo š. m. liepos 1 d. pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai iš Maltos perima Estija. Svarbiausias Estijos pirmininkavimo tikslas, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius tarptautinėje politikoje ir saugumo situaciją pasaulyje, – stipri ir vieninga ES.

Siekdama užtikrinti Europos vidaus saugumą, Estija savo pirmininkavimo metu ypatingą dėmesį skirs kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Bus imamasi priemonių, skirtų užkirsti kelią terorizmo finansavimui bei radikalizavimui, pagerinti informacijos keitimąsi tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų.

ES vidaus saugumui ir išorės sienų kontrolei užtikrinti bus siekiama išnaudoti pažangiausias informacines technologijas. Numatoma sukurti bei plėtoti tokias ES duomenų bazes ir sistemas, kaip ES Atvykimo/išvykimo sistema, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), taip pat – užtikrinti visų IT sistemų tarpusavio sąveiką. 

Tęsdama Maltos pirmininkavimo darbus, Estija ir toliau sieks suvaldyti iššūkius, susijusius su migracijos srautais. Ypatingą dėmesį Estija taip pat skirs ES grąžinimo politikos efektyvumo didinimui.

Be to, bus tęsiamos derybos dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos bei sprendžiamas klausimas dėl ES Tarybos sprendimų, kuriais įsipareigota perkelti 160.000 asmenų iš Italijos, Graikijos ir III šalių, įgyvendinimo.

Pirmasis neformalus ES vidaus reikalų ministrų susitikimas, pirmininkaujamas Estijos atstovų, įvyks šių metų liepos 6-7 dienomis.

Lietuva prie ES vairo stojo pirmoji iš Baltijos šalių – ES Tarybai pirmininkavo 2013 m. II pusmetį. Kitą sykį pirmininkauti ES Tarybai Lietuvai teks ne anksčiau kaip 2027 metais. Latvija pirmą kartą ES pirmininkavo 2015 m. I pusmetį.

Po Estijos, nuo  2018 m. sausio 1 d., pirmininkavimą ES Tarybai perims Bulgarija.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija

2017.07.01; 06:05

Pirmuosius šešis 2015 metų mėnesius šalies – Europos sąjungos pirmininkės pareigas eis Latvija. 28-ių Europos Sąjungos narių, paeiliui užimančių pirmininkės postą, kas pusės metų rotaciją galima laikyti ritualu, turinčiu pabrėžti Europos šalių vienybę ir lygybę. Tačiau be simbolinės reikšmės, šioje rotacijoje esama ir politinės prasmės – ir Latvija šį pusmetį ketina tai patvirtinti. Šiaip ar taip, šioje šalyje taip mano daug kas.

Tarp pagrindinių įvykių bei uždavinių, kurie teks Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje laikotarpiui, – „Rytų partnerystės“ viršūnių susitikimas Rygoje, ES šalių veiksmų koordinavimas Rusijos atžvilgiu ir Europos Sąjungos ryšių stiprinimas su Vidurio Azijos valstybėmis.

Continue reading „Šešis mėnesius ES pirmininkaus Latvija. Kaip tai atsispindės Europos Sąjungos politikoje?“

Jei lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančio ES Rytų Partnerystės susitikimo metu nebus pasirašytas ES asociacijos susitarimas su Ukraina, krizė ištiks ne tik keturis metus gyvuojančią Rytų Partnerystės programą bei privers suabejoti ES „minkštosios galios“ galimybėmis, bet ir atvers didelę tuštumą Vakarų politikoje postsovietinio bloko atžvilgiu.

Tokias prognozes brėžia vakar Europos Parlamente Briuselyje viešėjęs garsus JAV politikos strategas, NATO plėtros architektu neretai pavadinamas Bruce Jackson. Leonido Donskio kvietimu ir iniciatyva Europos Parlamente pripažintas politikos ekspertas lankosi kasmet, jo seminarai Rytų Partnerystės ir ypač Ukrainos europinės integracijos temomis visuomet sulaukia didelio dėmesio.

Continue reading „Vilniaus viršūnių susitikime – daugiau nei Rytų Partnerystės programos ateitis“

advokatas_a.marcinkevicius

Probleminių, todėl neatidėliotinai spręstinų, klausimų Europos sąjungoje neabejotinai užtenka, o ir Lietuvoje jų netrūksta, nors vežimu vežk. Vienok, kaip ten bebūtų, norint daryti tvarką "dideliame kieme", pirmiausia senieji Išminčiai per amžius pataria išmokti susitvarkyti mažesniame, juolab  nuosavame.

Šiame jų patarime glūdi absoliuti Tiesa. Europos Sąjunga nėra vienijama vien ekonominių-finansinių prioritetų pagrindais. Vargu ar kas imsis neigti, jog didžiai svarbią reikšmę Europos Sąjungoje sudaro Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantijos, o pirmučiausiai – elementari pagarba žmonėms ir nenukrypstamas teisingumo principų laikymasis.

Ar galime tuo pasigirti Lietuvoje? Ar tikrai turime pirmininkavimui būtiną patirtį šiose srityse? Pabandykime paieškoti atsakymo į šį klausimą iki prasidedant išsvajoto pirmininkavimo laikmečiui. Atvirai pasakius, Lietuva, nesugebėdama ir net nesistengdama pirmoje eilėje susitvarkyti nuosavame kieme, nepašalinusi elementariausių ir tuo pat metu grubiausių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų nacionaliniuose įstatymuose ir baudžiamojo persekiojimo procese, elgiasi nepakankamai atsakingai.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Lietuva įžengia į minų lauką…““