Palanga savaitgalį sulaukė didelio mašinų ir žmonių srauto. Šarūno Vaitkaus nuotr.

Palanga savaitgalį sulaukė daugybės karantino suvaržymų išvargintų žmonių. Mieste didelis mašinų srautas ir žmonių yra labai daug, šeštadienį sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
 
Pastarąją savaitę atlaisvinus dėl pandemijos taikytus eismo ribojimus tarp savivaldybių, buvo baiminamasi, kad į pajūrį suplūs minios žmonių, tačiau, kaip teigia meras, situacija yra kontroliuojama.
 
„Kaip ir prognozavome, mašinų srautas yra didelis ir žmonių yra labai daug: Basanavičiaus gatvėje, ant tilto, pajūryje, taip pat dviračių takuose“, – šeštadienį Eltai sakė Palangos meras Š. Vaitkus.
 
Pasak jo, nors srautas žmonių didelis, jokių pažeidimų tiek naktį, tiek dieną nebuvo užfiksuota.
 
„Kalbėjau su policijos pareigūnais, jie patvirtino, kad žmonės tikrai labai kultūringai elgiasi, yra privažiavę daug šeimų su vaikais. Bet srautai pasiskirsto: vieni vaikšto pajūriu, kiti – miškais, dar kiti – važinėja dviračių takais“, – teigė Š. Vaitkus.
 
„Naktis iš penktadienio į šeštadienį praėjo ramiai, vakarėlių fiksuota nebuvo“, – pridūrė meras.
 
Vertindamas šiuo metu į Palangą atvykusių žmonių skaičių, Š. Vaitus sakė, kad didžioji dalis apgyvendinimo sektoriaus šį savaitgalį turėtų būti užimta. Visgi, kaip pažymėjo Palangos meras, didieji Palangos viešbučiai savo veiklos dar neatnaujino.
 
„Didžioji dalis Palangos apgyvendinimo sektoriaus yra privataus (kapitalo – ELTA), tačiau, kiek tiksliai yra išnuomota butų, kotedžų, vilų – mums nėra žinoma, bet matyti, kad prie jų stovi nemažai automobilių, vadinasi, ir jie yra užpildyti“, – teigė Palangos meras.
 
ELTA primena, kad beveik keturis mėnesius trukę karantino judėjimo ribojimai tarp savivaldybių buvo panaikinti šių metų balandžio 7 d. Tačiau šiuo metu karantino režimas dar tęsiamas iki balandžio 30 dienos imtinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.11; 00:30

Šalims pamažu atveriant sienas turistams, kai kurie Eltos kalbinti turizmo sektoriaus atstovai prognozuoja šią vasarą išaugsiant susidomėjimui paskutinės minutės pasiūlymais.
 
Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė Eltai sakė, kad šiuo metu bendrovė yra pateikusi prašymą išduoti leidimus vykdyti kasdienius skrydžius užsakomaisiais reisais į Bulgariją ir Graikiją.
 
„Liepą keliauti siūlome į Bulgariją, Kiprą bei į tris Graikijos kurortus – Kretą, Rodą ir Peloponesą. Stebime situaciją pasaulyje ir, atsiveriant vis daugiau šalių, tikimės dar rugpjūtį siūlomų šalių sąrašą papildyti keliautojų pamėgtomis kryptimis – Turkija, Ispanija. Keliones vykdysime tik tuomet, kai keliauti bus saugu“, – Eltai sakė I. Aukštuolytė.
 
Anot jos, vien liepą planuojama aptarnauti daugiau nei 6 tūkst. keliautojų.
 
I. Aukštuolytės teigimu, šiuo metu bendrovei pavyksta susitarti su partneriais bei išlaikyti panašų kainų lygį, koks buvo prieš apribojimus, tačiau kainų kritimo, anot jos, tikėtis nevertėtų.
 
„Įvertinus sektoriaus praradimus bei numatomą lėtą jo atsigavimą, kelionių kainos turėtų kilti“, – nurodė bendrovės atstovė.
Bendrovės „Novaturas“ atstovė Dovilė Zapkutė taip pat sakė, kad pirmiausia poilsinės kelionės atnaujinamos į Graikiją (Kretos ir Rodo salos), Bulgariją.
 
„Tikslų į Bulgarijos ir Graikijos kurortus išskrisiančių žmonių skaičių šiandien įvardyti yra sunku, nes ne visos vietos dar yra parduotos. Dalis žmonių, įsigiję keliones į Graikiją ar Bulgariją dar seniau, neabejotinai savo atostogų laukia. Kiti, kurie planavo vykti į tas šalis, kur liepą dar neskraidinsim, pavyzdžiui, Egiptas, Juodkalnija, Turkija, Tunisas, turi galimybę keisti savo planus ir šalį, bet kol kas sunku įvertinti, kiek klientų pasinaudos tokia galimybe“, – teigė D. Zapkutė.
 
„Sulaukiame besidominčių paskutinės minutės pasiūlymais – šiandienos kontekste tokie pasiūlymai bus itin aktualūs“, – pridūrė bendrovės atstovė.
 
Turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė, kalbėdama apie trumpąjį laikotarpį, sutiko, kad paskutinės minutės pasiūlymai bus paklausūs.
 
„Viešbučiai buvo irgi tie verslo subjektai, kurių veikla buvo sustabdyta, kurie tam tikrą laiką negeneravo absoliučiai jokių apyvartų, ir natūralu, kad jie, norėdami grįžti į rinką ir prie aptarnavimo srautų, gali teikti labai patrauklius pasiūlymus“, – Eltai sakė M. Plepytė-Rainienė.
 
Vertindama ilgesnę perspektyvą, ji sakė, kad dėl patiriamų papildomų išlaidų, įgyvendinant saugumo reikalavimus, kainos gali išaugti.
 
„Mes turime suprasti, kad visi turės tam tikrus padidintus reikalavimus veiklai vykdyti. Jeigu mes kalbėtume apie viešbučius, jie turės apmokyti personalą, skirti tam tikrą pinigų sumą įvairiausioms priemonėms, tai natūralu, kad, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, galime matyti, kad viešbučių kaštai šiek tiek išaugs, ir tai gali atsiliepti ir kelionių pasiūlymams“, – teigė asociacijos vadovė.
 
Jos teigimu, viena labiausiai lietuvių pamėgtų kelionių krypčių – Turkija artimiausiu metu, tikėtina, dar neatsidurs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skelbiamame sąraše šalių, iš kurių grįžus nereikia laikytis 14 dienų izoliacijos.
 
„Turkija jau daug metų yra viena iš pagrindinių valstybių, galima sakyti, kad pagrindinė, į kurią Lietuvos piliečiai nori vykti, ir didžioji dauguma keliautojų Turkiją būtent renkasi kaip vasaros atostogų kryptį. Šiuo metu Turkijos SAM paskelbtame sąraše nėra – ar ji bus (įtraukta – ELTA) artimiausiu metu, vargu, ar taip gali įvykti, todėl mes keliautojus bandome nukreipti į tą pusę, kad liepos mėnesį galvoti apie keliones į Turkiją būtų gana sudėtinga“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
 
SAM pirmadienį paskelbė atnaujintą sąrašą valstybių, iš kurių atvykti leidžiama ir iš kurių atvykusieji privalo izoliuotis. Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija.
 
Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, privaloma 14 dienų izoliacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 07:00

Turkų mergaitė
Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. ketvirčiu, padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 782,5 tūkst. kelionių.
 
Vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 7,9 proc. ir sudarė 2,8 mln. kelionių, praneša Statistikos departamentas.
 
Šių metų antrąjį ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,5 nakvynės.
 
Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 60 eurų, o per verslo kelionę – 88 eurus. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 49,7 mln. eurų.
 
42 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose, pas gimines ir draugus – 26 proc., kaimo turizmo sodyboje – 10, poilsio nuosavame būste – 7, sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose – 3, kitur – 12 proc.
 
Statistikos departamento duomenimis, populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 87 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 10 proc. turistų, traukiniu – 2 proc., kita transporto priemone – 1 proc.
 
Šiemet antrąjį ketvirtį po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (63 proc.) ir gerai (37 proc.).
 
Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (38 proc.), nepakankamas pajamas (18 proc.), nenorą keliauti (17 proc.), sveikatos problemas (10 proc.), šeiminius įsipareigojimus (5 proc.) ir kitas priežastis (12 proc.).
 
Iš vienadienių kelionių po 24 proc. kelionių buvo skirta draugams ar giminėms lankyti bei poilsiui ir laisvalaikiui, apsipirkti – 23 proc., verslo tikslams – 9, poilsiui nuosavame būste ir kitiems tikslams – po 7, sveikatinimo tikslams – 6 proc.
 
Į užsienį antrąjį ketvirtį keliavo 523,8 tūkst. šalies gyventojų, arba 3,2 proc. daugiau nei per tą patį 2018 m. laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 5,9 nakvynės.
 
44,3 proc. keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje, 53,6 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
 
Šių metų antrąjį ketvirtį po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 298,8 mln. eurų, tai 2,1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 m. antrąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 447 eurus.
 
Kelionių į užsienį skaičius 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo 8,4 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 668,1 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 24,9 proc. visų kelionių, arba 5 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį.
 
Kaip praneša Statistikos departamentas, asmeninės kelionės sudarė 76,9 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 23,1 proc.
 
Daugiausia keliauta į Turkiją (78,2 tūkst., arba 11,7 proc. visų kelionių), Latviją (66,2 tūkst., arba 9,9 proc.), Jungtinę Karalystę (60,4 tūkst., arba 9 proc.), Lenkiją (53,1 tūkst., arba 7,9 proc.), Vokietiją (50,6 tūkst., arba 7,6 proc.) ir Baltarusiją (37,7 tūkst., arba 5,6 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 00:03

Turkijos oro kompanija, pavargusi nuo nedrausmingų keleivių, gali uždrausti gerti alkoholį būtent Rusijos reisuose, rašo Maksas Fischeris "The Washington Post" tinklaraštyje, remdamasis laikraščio "Izvestija" pranešimu.

Toks sprendimas gali būti priimtas dėl serijos atsitikimų dalyvaujant keleiviams iš Rusijos, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ir tapo nebekontroliuojami.

Vien tik pernai "Turkish Airlines" reisuose tarp Turkijos ir Rusijos 28-iais atvejais turėjo įsikišti policija.

Continue reading „Turkijos Airlines svarsto, ar uždrausti alkoholį Rusijos reisuose”