Jūsų dėmesiui – keletas naujų nuotraukų. Tarp jų – vitrinos, iš kurių įžūliai žvelgia gundytojos, kur įamžintas vaivorykšės spalvomis nudažytas suoliukas, netoli Žaliojo tilto užmigęs pavargėlis, atsisveikinimo su Vilniaus Universitetu akimirka…
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla teigia, kad policija, slopindama prie Seimo kilusias riaušes, naudojo proporcingas jėgos priemones. Jo teigimu, neramumų prie parlamento rūmų metu buvo sužalota 18 policijos pareigūnų.
„Šios dienos vertinimu, tai, kas vyko vakar, buvo dvejų dalių renginys. Pirma renginio dalis praėjo ir baigėsi vienu scenarijumi, nors, aišku, mes irgi analizuojame visą filmuotą medžiagą, pasisakymus galimus, jų tam tikrus kitus veiksmus ir jų atitikimą galiojantiems teisės aktams, o kitoje dalyje mes pamatėme visai kitą vaizdą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė R. Požėla.
„Ir iš esmės matant, kad situacija eskaluojasi, buvo priimtas sprendimas pasirengti specialiai policijos operacijai“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, palaipsniui vis eskaluojantis situacijai buvo įvertintos galimos grėsmės.
„Kaip matome iš tolesnių veiksmų, mūsų grėsmių vertinimas buvo teisingas, nes 18, berods, policijos pareigūnų yra sužaloti ir patyrę įvairias sužalojimo formas“, – sakė R. Požėla.
„Tiesiog buvo priimtas sprendimas, kad reikia pasitelkti įvairių pajėgumų. Ir būtent pasitelkti daugiau pareigūnų, kurie iš esmės specializuojasi atkuriant viešąją tvarką“, – pridūrė jis.
R. Požėlos teigimu, policijos operacija buvo baigta tik trečiadienį, 2 valandą nakties. Jo teigimu, šiuo metu yra sulaikyti 26 asmenys. Jo teigimu, šis sulaikytų asmenų sąrašas nėra baigtinis.
„Vieni asmenys sulaikyti pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl riaušių organizavimo, kiti buvo sulaikyti dėl galimai administracinės atsakomybės. Tai šiuo metu yra dirbama, taip pat analizuota visa filmuota medžiaga, kurios yra labai gausu“, – paaiškino generalinis policijos komisaras.
Jis akcentavo, kad policija labai atsakingai rengėsi bendrai policijos ir Viešojo saugumo tarnybos operacijai prie Seimo. R. Požėla atkreipė dėmesį, kad visų pirma protestuotojai buvo įspėti, tačiau policijos raginimų neišgirdo.
„Todėl sakingai ir proporcingai pradėjome naudoti fizinę jėgą, siekiant užtikrinti susirinkimų įstatymo reikalavimus, kad asmenys pasitrauktų nuo Seimo 75 metrus. Tos prievartos priemonės buvo mažoka, todėl buvo panaudotos ir ašarinės dujos“, – paaiškino R. Požėla.
„Šioje vietoje tikrai policija nemato jokio reikalo inicijuoti kažkokių vidinių patikrinimų dėl galimai neproporcingos jėgos panaudojimo ar policijos pareigūnų veiksmų galimo neatitikimo galiojantiems teisės aktams“, – pridūrė jis.
R. Požėlos teigimu, įvertinus galimas grėsmes priimtas sprendimas stiprinti Vyriausybės ir Seimo saugumą.
„Jau naktį buvo įrengtos antiriaušinės tvoros prie Vyriausybės, tai policija tikrai pasirengusi vykdyti savo funkcijas“, – sakė generalinis policijos komisaras.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį ryte vykusiam protestui prieš COVID-19 ribojimus peraugus į riaušes, policija sulaikė 26 asmenis, nukentėjo mažiausiai 10 pareigūnų, skelbia portalas LRT.lt.
„Policija ėmėsi veiksmų ir išsklaidė minią, sulaikė 26 asmenis, kurie buvo pristatyti į vyriausiąjį policijos komisariatą“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Antradienį vakare paskelbus apie protesto pabaigą, grupė žmonių ėmė būriuotis prie Seimo, užblokavo išvažiavimą, taip apribodami parlamentarų galimybes išeiti iš pastato. Mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukė, skandavo „Gėda“, „Šimonytę lauk!“
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad pirmadienį prie Rūdninkų poligono susiklosčiusi situacija, kai patekimą į jį užblokavusius protestuotojus policijos pareigūnams reikėjo patraukti jėga, yra susijusi su tuo, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) esą neturi strategijos, kuria iš anksto numatytų, kur nelegalūs migrantai turi būti apgyvendinti.
„Labai gaila, kad policija turi taisyti politikų klaidas. Naudoti, aš manau, proporcingą, adekvačią jėgą, bet prieš savo žmones. Tai apie ką mes kalbame, kai pareiškiame, kad mes apginsime, užtikrinsime žmonių saugumą bendraujant su nelegaliais migrantais. Ten vyksta kažkokie neramumai, bet pajėgos nesikiša, bet kai įvyko spontaniškas protestas, tada reakcija buvo. Policija tai turėjo padaryti, nes patekimas į VRM žinybinį objektą negali būti blokuotas. Tačiau žmonėms pasiųstas blokas signalas ir policija atsidūrė tarp dviejų barikadų pusių dėl politikų nekompetencijos ir klaidų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras visgi akcentavo, kad poligonai yra tinkama vieta nelegalių migrantų apgyvendinimui, kadangi tai yra toliau nuo gyvenviečių nutolusios teritorijos.
„Yra pakankamai didelė VRM infrastruktūra, kurią galima panaudoti. Rūdninkų poligonas yra vienas iš tų, kur tikrai buvo galima numatyti pačioje pradžioje. Tokių poligonų VRM turi ne vieną. Nustūmimas iš vienos bendruomenės į kitą nieko neišspręs. Visi žmonės bijo“, – teigė S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Valstietis“ pažymi, kad valdančiųjų sprendimas įkurdinti apgyvendinimo centrą prie pat pasienio su Baltarusija esančiame Dieveniškių miestelyje taip pat nebuvo teisingas sprendimas. Jo nuomone, kylantys neramumai šioje gyvenvietėje gali būti labai geras pretekstas įsikišti kaimyninės valstybės diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai.
„Dieveniškėse strategiškai visiškai netinkama vieta, tai yra kilpoje šalia valstybės sienos, kur sukėlus neramumus tikrai atsirastų pagundos kištis iš kitos šalies, bandant gelbėti žmones. Kaip mes matėme vadinamojo anos valstybės prezidento pareiškimus, kad čia šaudoma žmonėms virš galvų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
Ginklai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Artimiausiu metu įvyks muziejininkų, Kultūros ministerijos ir policijos atstovų susitikimas, kuriame bus paaiškintas įstatymas, numatantis registruoti visiškai netinkamus naudoti ar signalinius ginklus, įsigytus iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Dėl tokio susitikimo susitarė kultūros ministras Simonas Kairys ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Pasak policijos generalinio komisaro R. Požėlos, kadangi policijai pavesta įgyvendinti šį įstatymą, bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti eksponatus jų nesugadinant (t. y. nedeaktyvuojant). „Būtina susėsti prie bendro stalo, išsiaiškinti kylančius nesutarimus, kad abi pusės vienodai suprastų įstatymo esmę, ir sutarti, kaip efektyviau jį įgyvendinti“, – sako policijos vadovas.
Kultūros ministras Simonas Kairys pastebi, kad Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai šiuos klausimus yra išsprendę ir visus turimus ginklus bei šaudmenis tinkamai įregistravę.
„Tačiau matome, kad savivaldybėms pavaldiems muziejams kyla daug klausimų ir neaiškumų, todėl kartu su policijos atstovais sutarėme dėl bendro susitikimo, kurio metu aiškiai ir konkrečiai bus atsakyta į visus muziejininkams kylančius klausimus. Neretai problemų šaltinis yra emocijos ir nesusikalbėjimas – tai ir bandysime pakeisti. Neabejoju, kad drauge lengvai rasime sprendimus, kurie leis tinkamai įregistruoti turimus ginklus bei šaudmenis tiek išsaugant jų kaip eksponatų vertę, tiek paisant įstatymų“, – Policijos departamento pranešime cituojamas S. Kairys.
2019 m. Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net ir tie ginklai, kurie pripažinti visiškai netinkami šaudyti, privalo būti įregistruoti ir tai turi būti padaryta iki šių metų rugsėjo 14 d.
Praėjusį savaitgalį saulės voniomis Klaipėdos paplūdimiuose mėgavęsi poilsiautojai neteko vertingų daiktų. Atsipalaidavusių žmonių menkiau saugomas turtas ypač vilioja vagis.
Šeštadienį, apie vidurdienį, Smiltynėje, moteris neteko dviračio „GIANT“, verto 500 eurų. Moteris jį buvo prirakinusi prie medžio šalia tako į paplūdimį, tačiau taip jis buvo paliktas apie porą valandų.
Tą pačią dieną, kaip skelbiama Klaipėdos apskrities policijos pranešime, Girulių paplūdimyje poilsiavusi šeima patyrė daugiau nei 1200 eurų žalą – vyras su vaikais nuėjo prie jūros, moteris deginosi kopose ir nepajuto, kad ilgapirščiai nugvelbė rankinę, kurioje buvo net 5 mobilieji telefonai, piniginė, asmens dokumentai ir apie 80 eurų.
Panašiai nukentėjo ir kita šeima, Girulių paplūdimyje poilsiavusi sekmadienį – pavogtoje rankinėje buvo dvi piniginės, kitų daiktų, kuriuos nukentėjusieji įvertino 745 eurais.
Dėl vagysčių ikiteisminius tyrimus pradėję pareigūnai primena, kad savo daiktus būtina saugoti visada. Visų pirma į paplūdimį vertingų daiktų geriau nesinešti, rankinių, mobiliųjų telefonų nelaikyti nuošaliai, juos rekomenduojama kuo nors pridengti, kad nebūtų akivaizdžiai matomi ir jokiu būdu net trumpam nepalikti be priežiūros.
Pareigūnai taip pat perspėja, kad vertingų daiktų nereikėtų palikti ir automobiliuose – ne tik salone, bet ir bagažinėje, ypač jei jie į bagažinę sudedami jau atvykus į aikštelę, kurioje automobilis bus paliekamas. Būtina patikrinti, ar gerai uždarėte langus ir stoglangį, ar tikrai užrakinote dureles, rekomenduojama įjungti signalizaciją. Dviračius patariama statyti matomoje vietoje, būtinai prirakinti.
Klaipėdos apskrities policija ragina neprarasti budrumo ir saugoti savo daiktus, kitaip ilgapirščiai poilsį gali greitai apkartinti.
Sulaikyti Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę kėdainiškiai. Kauno AVPK nuotr.
Kėdainių rajone po kruopštaus Kauno kriminalistų tyrimo buvo sulaikyti prieš keliolika valandų Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę ir vos grįžti spėję kėdainiškiai. Asmenims gresia laisvės atėmimas iki 6 metų.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl vagysčių iš įmonių patalpų, išaiškino gerai organizuotus ir greitai veikiančius asmenis, vykdžiusius vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Ankstų praėjusio sekmadienio rytą pasalą surengę policijos pareigūnai Kėdainių rajone esančioje sodyboje sulaikė keturis asmenis, kuriems pareikšti įtarimai dėl vogtų daiktų įgijimo.
Kauno kriminalistai vagis sulaikė iškart po įvykdyto nusikaltimo kaimyninėje Latvijoje, kur tą pačią naktį, netoli Lietuvos pasienio, iš vietos ūkininko asmenys pavogė žemės ūkiui skirtus chemikalus ir žoliapjovės traktorių, kurių bendra vertė siekia apie 28 tūkst. eurų. Tyrimo metu pareigūnai taip pat nustatė, kad tie patys asmenys lygiai prieš savaitę Latvijoje įvykdė dar vieną vagystę, pavogę žemės ūkui skirtą chemiją ir padarydami 11 tūkst. eurų turtinę žalą. Operacijos metu pas įtariamuosius rasti ir kaimyninėje šalyje pavogti daiktai – žoliapjovės traktorius ir chemikalai.
Įtariamieji – policijai žinomi, anksčiau ne kartą už vagystes ir kitus nusikaltimus teisti Kėdainių miesto ir rajono gyventojai (gimę 1978 m., 2000 m., 1990 m., 1987 m.). Visiems keturiems asmenims paskirtos kardomosios priemonės – sulaikymas.
Dėl šių įtariamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų Kauno apskrities policijos kriminalistai bendradarbiauja su Latvijos teisėsauga. Kaimyninės šalies pareigūnai dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo pradėjo du ikiteisminius tyrimus. Šiuo metu Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vogtų daiktų įgijimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorai, teigia Kauno apskrities policijos atstovai.
Kaune sulaikytas vienas iš Pravieniškių bėglių. Kauno apskrities VPK nuotr.
Kaune sulaikytas vienas nuteistasis, penktadienį pabėgęs iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
18.40 val. Kaune, Partizanų gatvėje esančiame bute, tikrindami galimas pabėgusių asmenų buvimo vietas bei gaunamą informaciją iš gyventojų, Kauno apskrities policijos Patrulių rinktinės pareigūnai sulaikė vieną iš įkalinimo įstaigos pabėgusių asmenų – Egidijų Žilinską, gimusį 1996 m. Sulaikomas jis nebėgo ir nesipriešino. Šiuo metu, kaip praneša Kauno apskrities policija, jis pristatytas ir uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę.
Kito vyro, Rolandas Kazakevičiaus, gimusio 1974 m., paieška toliau tęsiama.
Kalėjimų departamentas dėkoja policijos pareigūnams, su kuriais bendradarbiaujama ir toliau, keičiamasi informacija bei vyksta intensyvi antrojo bėglio paieška.
Kaip jau skelbta, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos du nuteistieji savavališkai pasišalino iš pataisos namų bendrabučio patalpos išlaužę lango grotas ir perlipę per įstaigos apsaugos perimetro tvorą.
Lietuvos keliuose šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose.
Policijai talkins ir kitos viešojo saugumo tarnybos. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.
Policijos pareigūnai taip pat skirs daugiau dėmesio susibūrimams viešose erdvėse, tikrins vykstančius keleiviniais traukiniais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusį savaitgalį policija apgręžė beveik 1,4 tūkstančio automobilių. Už ribojimų nesilaikymą surašyti 102 administracinių nusižengimų protokolai. Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Judėjimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų išlieka labai intensyvus, vidutiniškai per parą pravažiuoja apie 2000 transporto priemonių, patikrinama apie 350 asmenų. Iš viso nuo vasario 17 d. patikrinta beveik 18 tūkst. asmenų, atvykusių iš Lenkijos pusės.
Nuo pirmadienio Lenkija taip pat pradėjo taikyti papildomas kontrolės priemones prie sienos – reikės pateikti neigiamą testo, atlikto ne vėliau nei 48 val. iki atvykimo, rezultatą.
Statistikos departamento duomenimis, sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šalyje viršija 3 šimtus atvejų, daugiau nei dešimtyje savivaldybių šis rodiklis yra blogesnis už Lietuvos vidurkį.
JAV atlikėja Lady Gaga atgavo pavogtus šunis. EPA-ELTA nuotr.
JAV atlikėja Lady Gaga atgavo savo prancūzų buldogus, kurie buvo pavogti trečiadienį, kai du vyrai užpuolė jos šunų vedžiotoją, praneša AFP.
„Abu šunys buvo perduoti vienai policijos nuovadai ir grąžinti atlikėjos atstovams“, – Los Andželo policijos departamentas pranešė tviteryje.
Šunis radusi moteris susisiekė su Lady Gaga atstovais, kad ši atgautų savo gyvūnus. Dėl vykstančio tyrimo policija neatskleidžia moters tapatybės ir kur augintiniai buvo rasti.
Trečiadienio vakarą užpuolikai susigrūmė su šunų vedžiotoju, šovė ir sužalojo jį į krūtinę bei pagrobė prancūzų buldogus Koji ir Gustavą.
Trečiasis gyvūnas – Miss Asia – pabėgo, bet vėliau buvo rastas policijos.
Atlikėja pasiūlė 500 000 JAV dolerių atlygį už savo augintinius.
Kol kas neaišku, ar prancūzų buldogai buvo pavogti būtent dėl to, kad jie priklauso Lady Gagai.
Sakartvelo sostinėje policija sulaikė dešimtis opoziciją palaikančių protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Sakartvelo sostinėje Tbilisyje penktadienį policija sulaikė dešimtis opoziciją palaikančių protestuotojų, reikalavusių pirmalaikių rinkimų. Sakartvelo sostinėje – įtampa. EPA-ELTA nuotr.
Šimtai protestuotojų susirinko prie parlamento, norėdami paremti opozicijos raginimus surengti naujus rinkimus po to, kai ketvirtadienį atsistatydino premjeras Georgijus Gacharija.
Premjeras teigė, kad atsistatydina dėl valdančiosios partijos planų areštuoti opozicijos lyderį Niką Meliją.
Kaip pranešama, per protestą kilo susirėmimų su policija. „Formula TV“ televizijos transliuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad policija sumušė kelis protestuotojus ir juos išvežė greitosios pagalbos automobiliai.
„Policijos įstatymų nepaisymas neturi ribų“, – žurnalistams sakė vienas iš „Vieningo nacionalinio judėjimo“ (UNM) lyderių Levanas Chabeišvilis.
Policija: rastas galimai šaunamųjų ginklų arsenalas, įtariamasis sulaikytas, atliktos kratos. Vilniaus AVPK nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus informaciją, kad Vilniaus miesto gyventojas domisi įvairiais šaunamaisiais ginklais ir galbūt neteisėtai jais disponuoja. Tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad sostinėje jis prekiauja sendaikčiais, dėvėtais daiktais ir galimai superka ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Surinkus papildomus duomenis buvo nuspręsta sulaikyti asmenį, kad jo turimi ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos nepatektų tretiesiems asmenims.
Asmuo buvo sulaikytas ir atliktos kratos. Iškart po sulaikymo jis nurodė, kad jokių uždraustų daiktų neturi ir niekada neturėjo. Pareigūnams atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje, automobiliuose, vyras elgėsi užtikrintai ir netgi rodė savo nuomojamus sandėliukus, kur laikomi jo pardavinėjami daiktai.
Rasti šaunamieji ginklai. Vilniaus AVPK nuotr.
Tyrimo metu pareigūnai buvo surinkę duomenis apie jo nuomojamas patalpas, tačiau vyras nutylėjo apie dar vieną jo nuomojamą sandėliuką.
Paprašius atrakinti pareigūnams žinomą sandėliuką, įtariamasis pasimetė, neigė, kad jo, tačiau supratęs, kad pareigūnai turi teisę ir pateks į šią patalpą, sutiko atrakinti. Kratos metu buvo rasti 9 įvairaus kalibro ginklai ir 418 įvairaus kalibro šoviniai. Taip pat atliekant kitą kratą asmens sodyboje už Vilniaus buvo rasti 205 įvairaus kalibro šoviniai.
Įtariamajam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jam gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šiuo metu šalyje trūksta maždaug 1400 policijos pareigūnų. Visgi policijos generalinis komisaras tikina, kad siekiant spręsti susidariusią situaciją dar šiais metais planuojama priimti iki 200 naujų policijos pareigūnų.
„Objektyvi situacija policijos organizacijoje yra tokia, kad pagal oficialiai patvirtintą pareigybių metodiką šiuo metu mums trūksta apie 1400 pareigūnų“, – spaudos konferencijoje po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio teigė R. Požėla.
Jis mano, kad policijos pareigūnų trūkumą nulėmė dar prieš jam tampant generaliniu policijos komisaru padaryti sprendimai.
„Visko buvo, pareigūnai ir dėl mažo atlyginimo išėjo, ir buvo įvairiais laikotarpiais atliktos tam tikros pertvarkos, kuomet buvo mažinamas policijos pareigūnų skaičius, galbūt tam, kad siekta intensyvinti likusių darbuotojų veiklą ir tam, kad jie galėtų gauti didesnį atlyginimą“, – sakė jis.
Visgi R. Požėla teigia turįs aiškų matymą, kaip susidariusią situaciją spręsti.
„Šiais metais mes planuotume iki 200 policijos pareigūnų naujai priimti. Pagrinde tai būtų prevencijos darbuotojai, tie patys bendruomenės pareigūnai, kurie dirbtų su visuomene, ir turbūt kriminalinės policijos tyrėjai, kurie dirbtų teritorinėse policijos įstaigose, tiriant konkrečias nusikalstamas veikas“, – sakė jis.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį iki 75 tūkst. dolerių padidino atlygį už pagalbą nustatant asmenį, per sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą galimai padėjusį dvi vamzdines bombas.
Bombas prie Demokratų ir Respublikonų partijų būstinių, esančių šalia Kapitolijaus, manoma, padėjo asmuo, kuris, kaip užfiksavo stebėjimo kameros, dėvėjo laisvą pilką džemperį, juodas pirštines ir veidą dengiančią medicininę kaukę.
Nors bombos nebuvo detonuotos, jos laikomos galimu įrodymu, kad tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai išpuolį planavo iš anksto.
Kai kurie analitikai, įskaitant buvusį Kapitolijaus policijos vadą, įtaria, kad bombos galėjo būti padėtos siekiant tyčia nukreipti saugumo pajėgų dėmesį, kad užpuolikai galėtų netrukdomi patekti į Kapitolijų.
FTB pranešimas leidžia suprasti, kad institucija galimai neturi naujų įkalčių apie įtariamojo tapatybę.
Anksčiau už papildomą informaciją buvo siūlomas 50 tūkst. dolerių atlygis. Įsiveržusieji į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Institucija buvo sutelkusį dėmesį į kiek neįprastus įtariamojo sportinius batelius, veikiausiai naujo leidimo „Nike Air Max Speed Turf“ modelio.
Dėl sausio 6 d. atakos baudžiamoji atsakomybė gali grėsti šimtams žmonių. Per ją D. Trumpo rėmėjai, įaudrinti buvusio prezidento teiginių apie sukčiavimą prezidento rinkimuose, įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė.
D. Trumpas kaltinamas pakursčius šią ataką, kuri neužkirto kelio demokrato inauguracijai 46-uoju prezidentu trečiadienį.
Federalinė vyriausybė iki šiol pareiškė kaltinimus 117 asmenų, dalyvavusių šioje mirtinoje atakoje.
Daugumą jų buvo nustatyti padėjo socialinių tinklų naudotojai, pavyzdžiui, per jų paskelbtus vaizdo įrašus iš įvykio ir gavus informacijos iš nepriklausomų tyrėjų, susitelkusių į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą. Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Organizacijos „Program on Extremism“ duomenimis, į sąrašą žmonių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, šiuo metu patenka 102 vyrai ir 15 moterų, visi jie atkeliavo iš 35 skirtingų valstijų ir Vašingtono.
Daugumai jų pareikšti kaltinimai neteisėtu įsiveržimu į Kapitolijų ir smurtiniu elgesiu, tačiau kai kuriems pareikšti kaltinimai užpuolimu.
Tačiau kai kuriems žmonėms pareikšti kaltinimai buvo dar rimtesni – antradienį trys žmonės buvo apkaltinti sąmokslu.
Trijulė, siejama su smurtine, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupe „Oath Keepers“, „planavo įtaigiai šturmuoti JAV Kapitolijų“, sakoma kaltinamajame akte.
Pareigūnai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymu Finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems praėjusių metų gruodžio mėnesį teko kontroliuoti judėjimą tarp savivaldybių dėl paskelbto karantino, papildomai skirs kompensuoti ir išmokėti 1 112,6 tūkst. eurų. Iš jų didžioji dalis – 1 107,6 tūkst. eurų – numatyta Policijos departamentui.
Pareigūnams ir darbuotojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos valdymu, mokamos atlyginimų priemokos, atsižvelgus į padidėjusį darbo krūvį ar į papildomas užduotis, taip pat už darbą švenčių, poilsio dienomis ir nakties metu, viršvalandinį darbą, darbą budėjimų metu. Iš viso, kaip nurodoma VRM pranešime, Policijos departamentas pareigūnams jau papildomai išmokėjo už gruodžio mėnesį 2 mln. eurų.
„Kaip ir buvo žadėta, visiems statutiniams pareigūnams ir darbuotojams, prisidedantiems prie ekstremaliosios situacijos šalyje suvaldymo ir dėl to viršijantiems įprastinį darbo krūvį, deramai atlyginama. Priemokų ir kompensacijų išmokėjimas pareigūnams už papildomą ir atsakingą darbą šiuo mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu – svariausias mūsų prioritetas“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Papildomos lėšos pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, numatytos ir 2021 metų valstybės biudžeto įstatyme, Finansų ministerijos asignavimuose (Vyriausybės rezerve COVID-19 pandemijos padariniams šalinti).
Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms pernai buvo skirta 9 159 000 eurų. Šios lėšos buvo išmokėtos statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą karantino laikotarpiu kovo–balandžio ir lapkričio mėnesiais, įvertinus atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, riziką sveikatai ir pan.
Statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už jų darbą karantino laikotarpiu galima mokėti atlyginimų priemokas, vadovaujantis įstatymais, kur yra nustatytas apmokėjimas už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Politinė korupcija
Buvęs Slovakijos policijos vadovas Milanas Lučanskis, gruodžio 3 d. sulaikytas Bratislavoje tiriant korupcijos teisėsaugos institucijose bylą ir antradienį mėginęs nusižudyti kardomojo kalinimo kameroje Prešovo miesto kalėjime, mirė trečiadienį Prešovo ligoninės reanimacijos skyriuje.
Tai pranešė Slovakijos radijas, remdamasis šalies Teisingumo ministerijos atstovu spaudai Peteriu Bubla.
„Gydantysis gydytojas konstatavo pono M. Lučanskio mirtį“, – pareiškė jis.
Dėl 51 metų amžiaus policijos generolo mėginimo nusižudyti, kuris galėjo įvykti dėl nepakankamos jo priežiūros kameroje, atsistatydino Slovakijos kalėjimų tarnybos viršininkas Milanas Ivanas. Šalies prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė būkštaujanti, kad buvusio policijos vadovo savižudybę ir jos sukeltą skandalą savo interesais gali panaudoti politinė opozicija.
M. Lučanskis, kaltintas sukūrus korupcinį susivienijimą teisėsaugos institucijose ir gavus 510 tūkst. eurų kyšių, buvo sulaikytas per policijos operaciją „Judas“. Be jo, teisiamųjų suole atsidūrė keliolika buvusių ir dabartinių Slovakijos jėgos struktūrų pareigūnų, tarp jų – jo pirmtakas nacionalinės policijos vadovo poste Tiboras Gašparas. Jiems gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tyrėjai turi informacijos apie jų sąsajas su sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.
Daugelis įtariamųjų paliko savo postus po žurnalisto Jáno Kuciako nužudymo. J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone.
Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio pasieniečiai vėl kontroliuos keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių. Per pirmus du šios kontrolės priemonės etapus VSAT pareigūnai kirsti savivaldybių ribų neleido maždaug pusantro tūkstančio automobilių.
Nuo ketvirtadienio, gruodžio 31-osios, iki sekmadienio, sausio 3-iosios, pasieniečiai vėl imasi kontroliuoti keliaujančiuosius tarp skirtingų savivaldybių. Įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai budės prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
VSAT pateiktais duomenimis, per pirmą tokios pagalbos policijai fazę, trukusią nuo gruodžio 18 iki 20 d., pasieniečiai išvykti iš vienos savivaldybės į kitą neleido 491 automobilio ekipažui, neturėjusiam pateisinamų priežasčių. Tuomet VSAT pareigūnai dar nustatė 4 karantino taisyklių ir dar 8 kitokius įvairius pažeidimus.
Per antrąjį šios priemonės etapą nuo gruodžio 23 iki 27 d. pasieniečiai apgręžė 989 automobilius, išaiškino 10 karantino taisyklių ir dar 45 kitus įvairius pažeidimus. Per kalėdinį laikotarpį VSAT pareigūnai išgirdo įvairiausių priežasčių, dėl kurių vairuotojai norėjo patekti į kitą savivaldybę.
Iš viso laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudi. Visąlaik tokiose patikros vietose dirba dviženklis skaičius patrulių, kuriuose – po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keičiasi, todėl taip užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis, nelegalios migracijos kontrole ir pan., pažymima VSAT pranešime.
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atlieka pasienio regionuose. Pavyzdžiui, keliautojai neturėtų nustebti juos stabdančius VSAT pareigūnus išvydę įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Vilkaviškį, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Policija nuo penktadienio pradeda griežtą judėjimo tarp savivaldybių kontrolę. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pastebimi vis mažesni gyventojų, bandančių judėti tarp savivaldybių, srautai, dauguma vairuotojų yra pasirūpinę reikiamais dokumentais.
Visgi policijos generalinis komisaras akcentuoja, kad gyventojams, piktybiškai bandantiems išvengti įvestų apribojimų, bus taikomos baudos nuo 500 eurų.
R. Požėla informuoja, kad per pirmąsias dvi paras, kai dalyje savivaldybių buvo įvesti judėjimo ribojimai, nepraleista per 600 transporto priemonių, bandančių patekti ne į savo savivaldybę. Jo teigimu, daugiausiai gyventojų be svarios priežasties bandė patekti į Palangą.
„Daugiausiai automobilių buvo apgręžta, kurie bandė įvažiuoti į Palangos miestą, nes, kaip žinia, Palangos miestui mes buvome ir esame parengę specialų planą ir iš esmės ten stacionarūs postai jau pradėjo veikti nuo trečiadienio“, – žurnalistams penktadienį teigė jis.
Visgi policijos generalinis komisaras džiaugėsi, kad dauguma į sostinę bandančių patekti gyventojų su savimi turi reikiamus dokumentus.
„Dauguma atvejų žmonės tikrai yra pasirengę, pasiruošę kontrolės procedūroms, turi patvirtinančius kelionę dokumentus, pažymas, išrašus. Tai pakankamai tokių žmonių atžvilgiu patikrinimo procedūros vyksta operatyviai ir greitai. Žmonėms mes palinkime gero kelio ir leidžiame jiems vykti toliau“, – sakė jis.
R. Požėla taip pat akcentavo, kad kol kas apie konfliktines situacijas jam neteko girdėti. Jis taip pat pripažįsta, kad pastarosiomis dienomis pastebimi vis mažesni gyventojų, judančių tarp savivaldybių, srautai.
„Didžiausi srautai buvo trečiadienį ir srautai po truputį mažėja. Aišku, išimtis šis laikotarpis, savotiškos piko valandos, kai žmonės grįžta iš darbų, tačiau tikimės, kad šeštadienį-sekmadienį srautai turėtų apmažėti“, – sakė jis.
Todėl R. Požėla akcentuoja, kad vertinant judėjimo dinamiką galima teigti, kad žmones pasiekė žinia be svarios priežasties nevykti iš savo gyvenamosios vietos, o vykstant su savimi turėti reikiamus dokumentus pagrindžiančius kelionės tikslą.
Policijos generalinis komisaras taip pat akcentuoja, kad planuojantys gudrauti ir piktybiškai nevykdantys policijos nurodymų gyventojai bus baudžiami piniginėmis baudomis.
„Iškart noriu kreiptis į tuos asmenis, kurie planuoja tai daryti, nes šioje vietoje mūsų tolerancijos nebus, žaidimo taisyklės visiems aiškios“, – sakė R. Pozėla.
„Tie, kurie bandys gudrauti, susilauks Kalėdinių policijos „premijų“ nuo 500 eurų“, – pridūrė jis.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
Įvairių VSAT padalinių pasieniečiai artimiausiomis dienomis teiks pagalbą policijai kontroliuojant, kaip laikomasi asmenų judėjimo tarp skirtingų savivaldybių draudimų.
VSAT skelbia, kad nuo šio penktadienio įvairiose Lietuvos vietose, daugiausiai pasienio regionuose, VSAT pareigūnų patruliai pradeda budėjimus prie įvažiavimų į miestus ar miestelius tikrindami, ar keliaujantieji turi teisę iš savivaldybės, kurioje gyvena, patekti į kitą teritoriją.
Laikotarpiais nuo gruodžio 18 iki 20 d., nuo 23 iki 27 d. ir nuo gruodžio 31 iki sausio 3 d. tokiems kontrolės postams iš viso bus skirta apie 270 VSAT patrulių, sudarytų iš dviejų pasieniečių. Tiesa, tiek VSAT pareigūnų vienu metu nebudės. Visąlaik tokiose patikros vietose dirbs, planuojama, dviženklis skaičius patrulių, kuriuose bus po du pasieniečius. Patruliai kiekvieną dieną keisis, todėl taip bus užtikrinamas ir sklandus tiesioginių VSAT funkcijų vykdymas, susijęs su fizine sienos apsauga, darbu tarptautiniuose kontrolės punktuose su kaimyninėmis valstybėmis ir pan.
Keliaujančiųjų tarp savivaldybių kontrolę pasieniečiai dažniausiai atliks pasienio regionuose, sakoma VSAT pranešime. Pavyzdžiui, keliautojai juos stabdančius VSAT pareigūnus pamatys įvažiuojant į Šilutę, Pagėgius, Druskininkus, Šalčininkus, Švenčionis, Ignaliną ir kitus miestus bei miestelius. Pasieniečių patruliai dirbs ir blokavimo postuose prie Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus, Varėnos bei kitur.
Kai per praėjusias Velykas Lietuvoje irgi buvo įvesti judėjimo apribojimai, VSAT pareigūnai taip pat teikė pagalbą policijai tokiose priemonėse.
Kontroliuojamas asmenų judėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja teigia, kad trečiadienį sostinėje įvesti judėjimo ribojimai yra daugiau prevencinio pobūdžio ir jų tikslas, pasak jos, yra paruošti gyventojus penktadienį įsigaliosiančiai griežtai patekimo į miestą kontrolei.
Visgi Vilniaus apskrities policijos atstovė džiaugiasi, kad kol kas vairuotojai geranoriškai vykdo nurodymus, neretai yra jau pasirūpinę ir reikiamais dokumentais.
„Tai buvo prevencinė priemonė vykdoma, buvo vairuotojų klausiama, koks jų kelionės tikslas. Nuo penktadienio jau bus įsteigti stacionarūs patikros punktai. Kadangi tik nuo vidurnakčio įsigaliojo sugriežtintos karantino taisyklės, tai tikrai pareigūnai vairuotojų nepuola bausti“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Vilniaus apskrities policijos atstovės žiniomis, trečiadienį Vilniuje įvesta judėjimo kontrolė buvo vykdoma sklandžiai, nesusipratimų išvengta, o kai kurie vairuotojai, pasak jos, jau net buvo suspėję pasirūpinti reikiamais dokumentais.
„Šiandien, kiek ir teko bendrauti su pareigūnais, tai netgi vairuotojų būta tokių, kurie jau netgi turėjo su savimi reikiamus dokumentus ir galėjo pateikti juos pareigūnams. Tikrai geranoriškai vairuotojai laikėsi taisyklių, sustodavo, kur reikėdavo, kai pareigūnai stabdė, tai kol kas viskas sklandžiai praėjo“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė, akcentuodama, kad patikros vyksta ir toliau.
Visgi J. Samorokovskajos teigimu, nuo penktadienio bus įvesta gerokai griežtesnė judėjimo kontrolė, o savo kelionės tikslo negalintys pagrįsti asmenys į miestą nebus įleidžiami.
„Nuo penktadienio 13 val. bus stacionarūs kontrolės postai ir jeigu tikrai žmonės, vairuotojai neturės patvirtinančių dokumentų arba negalės paaiškinti, kokiu tikslu jie važiuoja, tai bus grąžinti. Sugriežtinimai galios nuo penktadienio, 13 val., iki sekmadienio, 21 val.“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
„Šiuose postuose pareigūnai budės visą parą, be abejo, neatmetama galimybė, kad asmenys gali būti sustabdyti ir mieste, kadangi ta sugriežtinta kontrolė vyksta ir pačiame mieste“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos, 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d., 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje ar dėl būtinosios medicininės pagalbos. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
