Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
JAV Mineapolio mieste, Minesotos valstijoje, jau kelias dienas nerimsta protestai dėl afroamerikiečio žūties aplinkybių.
Dėl brutalios vyro mirties kaltas policijos pareigūnas.
Mieste kilo riaušės, buvo padeginėjami pastatai. Pranešama apie demonstrantų susirėmimus su policininkais, parduotuvių apiplėšimus ir padegimus.
Policininkai prieš įtūžusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. Per protestus, kaip pranešama, žuvo vienas žmogus.
Protestus paskatino juodaodžio Floydo George’o mirties aplinkybės. Gatvėje praeivio nufilmuotame ir paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip sulaikytas F. George’as guli ant žemės, jo rankos surakintos antrankiais, o baltaodis policininkas keliu laiko prispaudęs jo kaklą. Galima girdėti, kaip F. George’as sako, kad negali kvėpuoti. Kiek vėliau ligoninėje jis buvo paskelbtas mirusiu.
Debatai Jungtinėse Valstijose dėl policijos pareigūnų jėgos panaudojimo prieš juodaodžius netyla jau ne vienerius metus.
Didžiosios Britanijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys (gimęs 1975 m.), kuris buvo ieškomas nuo praėjusių metų gegužės 2 d. Šiuo metu derinamas įtariamojo ekstradicijos į Lietuvą klausimas, praneša Policijos departamentas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams nuolat intensyviai keičiantis informacija su Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje, taip pat itin glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, bendros operacijos metu balandžio 29 d. buvo sulaikytas šis pavojingas asmuo. Sulaikymo operacijai buvo rengiamasi apie pusantro mėnesio, vyras buvo sulaikytas Londone, savo namuose.
Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas sudėtingas, didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis, veikusio Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse bei jo narių daromų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Šioje byloje nustatytas didelis įtariamųjų skaičius – apie 80, kriminalistai tiria didelį skaičių labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, galimai įvykdytų nuo 1999 iki 2018 metų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.
Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius penktadienio rytą Žinių radijo laidoje „Opozicija“ sakė, kad jam vis labiau atrodo, jog Lietuvos valdžia, vis pratęsianti karantiną, dabar jau naudojasi pasitaikiusia proga ir ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo teigimu, didžiausios grėsmės akivaizdoje buvo gana aišku, kodėl tai yra daroma. Pagyręs dabartinę valdžią, kad ji įvedė karantiną, jis pastebėjo, kad dabar kyla vis daugiau klausimų. „Karantinas yra karantinas, reikia labai aiškiai suprasti, koks yra karantino tikslas. Jo tikslas visoje Europoje ir Lietuvoje – neleisti pandemijos pikui užaugti iki to, kad ligoninės būtų perkrautos, kad nebūtų to, kas buvo Italijoje ar Ispanijoje… Bet dabar aš matau sveikatos apsaugos ministro psichologinį pomėgį toliau reguliuoti ir tie reguliavimai prasilenkiantys su sveiku protu“, – tikino jis.
Panašu, kad europarlamentaras Andrius Kubilius teisus.
Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908. O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų. Vargu ar 2020 m. mirusių statistika labai skirtųsi nuo 2018 metų.
Gaila, nepateikia savo statistikos psichiatrinės ligoninės (bent aš nepastebėjau).
Apie ekonomikos susitraukimo pasėkmes, visų pirma – bedarbystę, aš net nekalbu.
Tai ar ne geriau nors pabandyti atleisti vadžias ir leisti žmonėms dirbti įprastus darbus? Jau žinodami pavojus, jie patys stengsis minimizuoti kontaktus, reikalui esant nesiliaus ir antveidžius nešioti, o apie muilą ir rankas aš net nekalbu. Apie 250 tūkst. nedirbančių pensininkų ir invalidų galėtų vadovautis dabartinėmis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, iš kurių pagrindinė – daugiau sėdėti namuose (ką padarysi) ir maksimaliai saugoti save ir aplinkinius nuo saves.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, reikia pagalvoti apie Seimo narius pensininkus, kurių atžvilgiu, deja, koronavirusui 62 Konstitucijos straipsnis “Seimo nario asmuo yra neliečiamas…” negalioja. Gal būt, jiems reikėtų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti galimybę karantino metu dalyvauti Seimo veikloje nuotoliniu būdu?
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, pats skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas kitokios, ypatingos, užuojautos? Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko, yra tokia pati tragedija mirusiojo (tarkime, nuo vėžio, ar nuo gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), ar žuvusio, ar nužudyto, – artimiesiems ir draugams.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ilgasis savaitgalis šalyje praėjo gana ramiai, žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi, informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Visgi, jo teigimu, karantino pažeidimų nebuvo išvengta – per savaitgalį išrašyta daugiau nei šimtas protokolų.
„Policijos pareigūnų (savaitgalį – ELTA) dirbo maždaug trečdaliu daugiau nei įprastą dieną, pajėgos buvo sutelktos daugiausiai į parkus, skverus, kurortinius miestus, pajūrį, kitas žmonių masines susibūrimo vietas“, – LRT radijui kalbėjo R. Matonis.
„Išties pranešimų apie pažeidimus pareigūnai tikrai gavo, tačiau bendrąja prasme vertiname pakankamai neblogai, nes nors žmonių masės nemažos buvo, bet žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, dėvėjo apsaugos kaukes, laikėsi atstumo“, – pridūrė jis.
Vis dėlto Policijos departamento atstovas informuoja, kad karantino draudimus pažeidusieji asmenys buvo nubausti.
„Daugiau negu šimtas protokolų yra surašyta. Vakar dienos (sekmadienio – ELTA) dar neturime tikslių skaičių, šiek tiek vėliau turėsime, bet iš esmės tokios tendencijos, kad penktadienį, šeštadienį po 50 protokolų yra surašyta, turbūt panašios tendencijos bus ir sekmadienį“, – sakė jis.
Policijos atstovo teigimu, dažniausi užfiksuoti pažeidimai buvo susiję su būriavimusi didelėmis grupėmis, atstumų nesilaikymu ir apsaugos kaukių nedėvėjimu. Pasak R. Matonio, Nacionalinio sveikatos cento specialistai per savaitgalį nustatė kai kurių pažeidimų tam tikrose įstaigose: grožio salonuose bei kirpyklose, kuriose nebuvo vykdomi saugos reikalavimai.
R. Matonis taip pat akcentavo, kad džiugina statistika, jog per ilgąjį savaitgalį buvo užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi.
„Nebuvo nužudytas nei vienas žmogus, nebuvo nei kažkokių sveikatos sutrikdymų, nebuvo sužalojimų peiliais, aštriais daiktais, kirviais, kas būdavo būdinga ilgesniems savaitgaliams“, – kalbėjo R. Matonis.
„Dėl eismo įvykių pakankamai ramu buvo, nors daug automobilių važiavo, didelis eismas buvo. Vienas tik skaudus eismo įvykis gegužės 2 dieną, kai neblaivus vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir žuvo su juo važiavę du asmenys, o bendrai vertinant turėjome ramų ir gražų savaitgalį“, – teigė jis.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad ketvirtadienį, nuo 17 val., ilgajam savaitgaliui bus sustiprintas policijos pareigūnų patruliavimas viešose vietose.
Pasak jos, Lietuvoje iš viso patruliuos daugiau nei 800 ekipažų. Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Patruliuojama nuolat, bet po darbo valandų – nuo 17 val. patruliai jau bus prie kurortinių savivaldybių. (…) Pareigūnai taip pat vykdo transporto priemonių patikrinimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė R. Tamašunienė.
Ji paaiškino, kad pareigūnai stebės, ar žmonės nesibūriuoja, ar dėvi kaukes, kai šalia yra kitų žmonių.
„Jeigu oras geras, žmonių srautai yra pakankamai dideli. Patruliavimas parkuose, pagal galimybę lankytinuose vietose bus keliami dronai ir stebima, kaip žmonės elgiasi viešose vietose. Svarbu, kad jie nesibūriuotų, būtų laikomasi saugaus atstumo. Savivaldybės lokaliai gali taikyti savo papildomas priemones“, – teigė R. Tamašunienė, pridūrusi, kad savivaldybėms galima pačioms spręsti, ar leisti apgyvendinimo paslaugas, taip pat – ar neuždaryti kai kurių kelių.
Dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Noriu pabrėžti, kad kyla emocinės įtampos – ilgai žmonės yra namuose. Dažnai abu šeimos nariai – ir vyras, ir žmona dirba nuotoliniu būdu. Tokiu būdu visa šeima nuolat yra namuose, kyla įtampos, todėl viena iš prioritetinių policijos pareigūnų užduočių yra reagavimas į smurtą artimoje aplinkoje. Tikimės, kad tais palengvinimais, kuriuos priėmė vakar Vyriausybė, mes pasinaudosime protingai, sąmoningai, žinodami, kad virusas yra prie pat mūsų“, – akcentavo R. Tamašunienė.
Ministrei antrino ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Atkreipsime didžiulį dėmesį į riziką tapti smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų saugumo užtikrinimą. Karantino laikotarpiu tokių įvykių yra padaugėję ir tai mums kelia nerimą. Identifikuojame konkrečias vietas, kurios išsiskiria didžiausiu pranešimų skaičiumi, stiprinsime jų kontrolę“, – teigė R. Požėla.
Policijos vadovas informavo, kokių priemonių imsis pareigūnai ilgąjį savaitgalį.
„Viešųjų erdvių stebėsena, parkų, skverų, paplūdimių ir kitų tikėtinų žmonių susibūrimo vietų stebėsena, kapinių ir jų prieigų kontrolė, eismo saugumo stiprinimas ir įvažiavimo į kurortinius miestus kontrolė. Mes pasiliekame teisę pasirinktinai tikrinti transporto priemones ir juose esančius asmenis – ar jie atitinka visus karantino reikalavimus. Taip pat – prekybos, pramogų, paslaugų ir maitinimo įstaigų kontrolė“, – informavo R. Požėla, pridūręs, kad informacija gyventojams bus dalinamasi ir socialiniuose tinkluose.
Kanadoje policininku persirengęs vyras nušovė mažiausiai 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Kanados Naujosios Škotijos provincijoje policininku apsimetęs ginkluotas užpuolikas nušovė mažiausiai 16 žmonių, tarp aukų – policijos pareigūnė, pranešė Kanados policija, skelbia transliuotojas BBC.
Šaulį, kuris įvardijamas kaip 51 metų amžiaus Gabrielis Wortmanas, po 12 valandų trukusių gaudynių Naujosios Škotijos provincijoje nušovė policijos pareigūnai. Incidentas Kanadoje. EPA-ELTA nuotr.
Policijos teigimu, užpuolikas slapstėsi nuo šeštadienio nakties, kai policijai buvo pranešta apie šūvius Portapikės miestelyje, esančiame už maždaug 100 km nuo Halifakso miesto. Kaip pranešama, užpuolikas sučiuptas sekmadienio rytą vietos laiku.
Pasak policijos, užpuolikas šaudė į žmones keliose vietose Naujosios Škotijos provincijoje, todėl institucijos vis dar bando nustatyti galutinį aukų skaičių. Policija įspėjo, kad aukų skaičius gali išaugti.
Į šaudynes reaguodamas Kanados premjeras teigė, kad „tai siaubinga situacija“, o Naujosios Škotijos provincijos premjeras Stephenas McNeilas reporteriams sakė, „kad tai vienas beprasmiškiausių smurto aktų provincijos istorijoje“.
Kaip skelbia policija, apie incidentą jai pranešta vėlai šeštadienį vietos laiku.
Šaudynės Kanadoje nėra toks dažnas reiškinys kaip kaimyninėse JAV. Kanadoje daug griežtesni šaunamųjų ginklų nuosavybės įstatymai.
1989 metais per šaudynes Kanados Kvebeko koledže žuvo 14 moterų. Užpuolikas išvarė iš klasės visus vyrus ir tada paleido ugnį.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad naktį į šeštadienį konfliktinių situacijų nepasitaikė, tačiau keli šimtai vairuotojų į miestus nepateko. Saulius Gagas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esu įsitikinęs, kad ši priemonė reikalinga. Policijos pareigūnai su partneriais yra patikrinę tūkstančius transporto priemonių. Šimtais skaičiuojame jas ir juose važiavusius asmenis, kuriuos reikėjo liaudiškai tariant apsukti. Ypatingų konfliktinių situacijų, nepasitenkinimo, visko būna, bet reikia pasidžiaugti gyventojais, kurie pakankamai supratingai žiūri į tai, ką darome, į draudimus“, – šeštadienį žurnalistams sakė R. Požėla.
Daugiausia patikrinimų įvykdyta prie įvažiavimų į Vilnių.
„Turiu informaciją, kad nuo vakar 20 valandos iki šio ryto 6 valandos į Vilnių kurie važiavo, tai virš 7 tūkst. patvirtinta transporto priemonių, apie 200 – nepraleidome“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, prie kontrolės punktų pasitaikė ir kuriozinių situacijų.
„Vienas dviratininkas iš Anykščių važiavo į Ukmergę. Deja, neatitiko kriterijų ir teko apsukti atgal į Anykščius. Tai nežinau, kaip jam pavyko grįžti“, – teigė R. Požėla.
„Yra priimti sprendimai, kad ir autobusai būtų tikrinami ne tik prie patikros punktų, bet ir kelyje. Vertinama, kaip žmonės autobusuose dėvi kaukes, nes autobusai – taip pat vieša vieta“, – pridūrė jis. Stop ženklas
Generalinis komisaras patvirtino, kad penktadienį protokolų už karantino nesilaikymą buvo surašyta virš 120, taip pat ir už kaukių nedėvėjimą.
Vilniaus apskrities policijos vadovas Saulius Gagas patikino, kad prie Vilniaus jokių konfliktinių situacijų nekilo.
„Vakar vakare per pirmas dvi valandas srautas buvo didesnis, paskui mažėjo. (…) 221 automobilis buvo apgręžtas ir paprašyta vykti atgal, o ne į sostinę. Kažkokių incidentų neturėjome. Žmonės geranoriškai reaguoja į pareigūnų klausimus, nekilo konfliktinių situacijų, išskyrus gal kai kuriuos atvejus, kur buvo paprašyta paaiškinti detaliau, kodėl kur vykstat, bet visi atsakymai buvo geranoriški, konfliktinių situacijų neturėjome“, – sakė S. Gagas.
Lietuvos policija
„Buvo tokių, kurie sakė „važiuoju aplankyti mamos“, buvo „važiuojame pas drauges“. Jaunimas, ypač mėgstantis leisti savaitgalius ir vakarus sostinėje, galvojo, kad taip ir bus šį savaitgalį, bet buvo pasakyta grįžti ten, iš kur atvažiavo“, – pridūrė jis.
Vyriausybės sprendimu visas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. – uždrausta gyventojams vykti į kitus miestus.
Išimtys taikomos dėl artimųjų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, dėl darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Ribojimas nenumatomas ir asmenims, kurie kitoje nei savo savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, kuris priklauso jiems nuosavybės teise.
Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Velykų savaitgalį šalyje dirbs apie 3000 pareigūnų, kurie užtikrins viešąją tvarką keliuose, skelbia Vidaus reikalų ministerija.
„Norėdami apsaugoti vyresnio amžiaus artimuosius, turime susilaikyti nuo kelionių į kitus Lietuvos miestus. Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų, kuriuose automobiliais vykstantys piliečiai bus tikrinami, ar nepažeidžia izoliacijos taisyklių“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Pasak Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pareigūnai dirbs ne tik keliuose, bet ir patruliuos viešose vietose, kontroliuos asmenis, kuriems skirta izoliacija, ar tuos, kurie pažeidinėja karantino reikalavimus. Policija reaguos ir į kitus pranešimus apie pažeidimus ar nusikalstamas veikas.
Policijos pareigūnams, vidaus reikalų ministrės pavedimu, viešąją tvarką ir žmonių saugumą padės užtikrinti policijos rėmėjų, Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Policija pasitelks ir kitas, viešai nematomas technines priemones, kurios taip pat padės kontroliuoti asmenų judėjimą ir suvaldyti situaciją Šv. Velykų savaitgalį. Savivaldybės prie kai kurių įvažiavimų į miestus pastatys specialius ženklus, ribojančius įvažiavimą.
Karo policijos pareigūnai talkina policijai patruliuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Nuo penktadienio, balandžio 3-iosios, Lietuvos kariuomenės Karo policija pradėjo patruliuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir teikti pagalbą valstybės institucijoms reaguojant į COVID-19 viruso plitimą.
Dešimt ekipažų, 20 karo policininkų, naudodamiesi transporto priemonėmis, patruliuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje padėdami Lietuvos policijai užtikrinti viešąją tvarką ir karantino režimo palaikymą.
Taip pat viena iš Karo policijos funkcijų yra palaikyti viešąją tvarką ir padėti dalinių vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose.
Esant karantinui visi Lietuvos kariuomenės daliniai, vykdydami Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą veiksmų planą, savo patalpose turi būti įrengę atskirą izoliuotą patalpą, kurioje karys ar darbuotojas, įtarus susirgimą, galėtų laukti civilinės greitosios medicinos pagalbos.
Taip pat turi organizuoti praleidžiamųjų punktų ir institucijų budėtojų aprūpinimą apsauginėmis ir dezinfekcinėmis priemonėmis, laikytis kitų prevencijos rekomendacijų.
Nuo kovo 19 d. Karo policijos ekipažai, bendradarbiaudami su dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistais, vykdo įgulų atsakomybės rajonuose esančių karinių dalinių kontrolę, t. y. tikrina, kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse esantys daliniai laikosi kariuomenės vado reikalavimų.
Nuo kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo pavedimu karo policininkai saugo į Lietuvą atgabentą medicininių apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos. Karo policijos reagavimo grupė vykdo nepertraukiamą šių priemonių apsaugą visą parą, kol visos priemonės bus išgabentos iš pašto terminalo.
Lietuvos kariuomenės Karo policija skiria didelius pajėgumus grėsmėms, susijusioms su virusu, kontroliuoti ir pagal galimybes yra pasiruošusi reaguoti į vis didėjantį poreikį prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo suvaldymo, teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Trečiadienį policija sulaukė 104 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis ketvirtadienį Eltai teigė, kad dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
„Tendencijos tokios, kad šią savaitę pranešimų gauta dvigubai mažiau. Praeitą savaitę vidurkis buvo maždaug 300 pranešimų (per dieną – ELTA), o šią savaitę apie 100-120”, – informavo R. Matonis.
Policijos atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 4,5 tūkstančio pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemo
nes.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad antradienį policija sulaukė 150 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo.
Karantino laikotarpiu policija jau sulaukė virš 4 tūkstančių pranešimų dėl karantino draudimų nesilaikymo. Policijos departamento atstovas trečiadienį Eltai teigė, kad dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
„Daugiausia saviizoliacijos pažeidimai ir kad viešose vietose žmonės buriuojasi“, – informavo R. Matonis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pastarąjį trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla informuoja, kad per karantino laikotarpį 55 procentais sumažėjo registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ženkliai sumažėjo nusikalstamų veikų viešose vietose bei pagerėjo avaringumo statistika.
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad per pastarąsias dvi savaites padidėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius.
„Kaip bebūtų keista, gyvendami karantino sąlygomis matome ir tam tikrų teigiamų dalykų. Per tas dvi savaites – minus 55 procentai registruoto sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamumo, ženklus minusas dėl nusikalstamų veiklų, įvykdytų viešose vietose, avaringumo skaičiai gerėja“, – Delfi „Dėmesio centre“ kalbėjo R. Požėla.
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad šalyje per karantino laikotarpį padaugėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl. R. Požėlos teigimu, policija ruošiasi galimam dar didesniam nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičiaus padidėjimui.
„Tačiau ką prognozavome ir prognozuojame, turime daugiau įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų, nes turime ir užsienio šalių patirtį, pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastarąsias savaites tokio pobūdžio nusikalstamų veikų išaugo 30 procentų“, – kalbėjo R. Požėla.
„Mes neatmetame, kad ir Lietuvoje yra galima tokia situacija, todėl ruošiame tam tikrus algoritmus mūsų pareigūnams ir ruošiamės reaguoti ten, kur labiau mūsų reikės“, – pridūrė jis.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per trečiadienį policija sulaukė 321 pranešimo dėl galimo karantino pažeidimo. Iš viso policija jau sulaukė 2 899 pranešimų dėl karantino draudimų nesilaikymo. R. Matonio teigimu, pranešimų skaičius per parą svyruoja.
Policijos departamento atstovo teigimu, pranešimų pobūdis nesikeičia, informuoja apie asmenis, kurie nesilaiko karantino ir saviizoliacijos. Pasak R. Matonio, pranešimų apie galimai karantino metu neleistinai dirbančias įstaigas ir paslaugas – mažoji dalis.
„Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet tai nedidelė dalis“, – Eltai teigė R. Matonis.
Pirmadienį, pasak R. Matonio, buvo sulaukta 339 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo, antradienį – 312.
Policijos departamento atstovas taip pat patikino, kad dėl kriminogeninės situacijos šalyje kažkokias tendencijas dar anksti daryti, tačiau atkreipė dėmesį, kad pranešimų apie šalyje nusikaltimus registruojama šiek tiek mažiau.
„Dar sunku pasakyti. Mėnesinius rezultatus, kai turėsime, tai tada turbūt bus aiškiau. Dabar matome, kad galbūt šiek tiek mažiau registruojama pranešimų, bet kažkokias tendencijas dar anksti daryti“, – kalbėjo jis.
Visgi R. Matonis taip pat informavo, kad Policijos departamentas karantino laikotarpiu prognozuoja, jog nusikaltimų skaičius viešose vietose turėtų sumažėti, o artimoje aplinkoje – padidėti.
„Mes taip pat prognozavome, kad galbūt viešose vietose turėtų mažėti, o artimoje aplinkoje daugėti. Bet dar kol kas nėra tokio pokyčio aiškaus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius, arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Nuo šiol įpareigojama asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, laikytis saugaus kontakto, vengti fizinio kontakto, laikytis higienos, taip pat prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketina aptarti ekstremalią situaciją šalyje ir valstybės institucijų pasirengimą veikti ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis.
„Posėdis vyks nuotoliniu būdu, pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami, yra susiję su ekstremalia situacija ir valstybės institucijų pasirengimu įveikti ekstremalios situacijos visus iššūkius. Komitetas posėdyje ketina išklausyti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, vidaus reikalų, krašto apsaugos ministrus, policijos generalinį komisarą. Jiems išdalinti prisijungimai prie nuotolinės platformos“, – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Pasak jo, Seimo NSGK privalo vykdyti parlamentinę kontrolę. „Mes turime žinoti, kokia dabartinė padėtis, kaip policija, kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra pasirengę grėsmėms, kurios gali dar kilti. Mes turime žinoti, kokia situacija, galbūt reikėtų kokių nors įstatymo pataisų. Žodžiu, NSGK dirba savo darbą“, – sakė D. Gaižauskas.
Seimo NSGK posėdis vyks tiesioginės vaizdo konferencijos formatu.
Graikijos policija ašarinėmis dujomis stabdė migrantus iš Turkijos. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį Graikijos policija ir kariuomenė panaudojo ašarines dujas prieš šimtus migrantų, mėginusių patekti į šalį iš Turkijos. Tai pranešė „Reuters“.
Gautomis žiniomis, susirėmimai kilo rytą. Į incidento vietą taip pat buvo nusiųsta ugniagesių automobilių.
Su migracija susijusi padėtis Graikijos ir Turkijos pasienyje smarkiai susikomplikavo vasario 28 d., kai Ankara paskelbė atidaranti sienas migrantams dėl to, kad Europos Sąjunga neremia Turkijos veiksmų Sirijos Idlibo provincijoje.
Per patį migracijos krizės įkarštį 2016 metais Briuselis ir Ankara sudarė susitarimą, pagal kurį Turkija uždarė savo sienas su ES migrantams, o Bendrija sumokėjo už tai 6 mlrd. eurų. ES taip pat pažadėjo Ankarai bevizį režimą, bet neištesėjo šio pažado, reikalaudama, kad Turkija pirma pakeistų savo antiteroristinius įstatymus.
Šiuo metu Turkijos teritorijoje yra daugiau kaip 3,5 mln. migrantų, norinčių patekti į Europą.
Lietuvos policija, gavusi informaciją iš Lenkijos kolegų apie galimai pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurį reikalaujama išpirkos, reagavo žaibiškai – per trumpą laiko tarpą, veikiant sudėtingomis sąlygomis, išaiškino įtariamuosius bei galimą pagrobto asmens buvimo vietą ir jį išlaisvino.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, sausio 7-osios naktį Lietuvos policija iš Lenkijos Centrinio policijos tyrimo biuro gavo informaciją apie Lietuvoje pagrobtą Lenkijos pilietį, už kurio išlaisvinimą reikalaujama piniginės išpirkos. Pagal pirminę informaciją, Lenkijos pilietis verslo reikalais atvyko į Lietuvą ir dingo. Iš Lenkijos piliečio šeimos ir jo aplinkos už išlaisvinimą buvo reikalaujama piniginės išpirkos.
Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo. Išsiaiškinta, kad asmenų grupė, turėdama tikslą neteisėtai praturtėti, sausio 5-8 dienomis Vilniuje, panaudodama smurtą, pagrobė Lenkijos pilietį ir iš jo artimųjų reikalavo 20 000 eurų.
Policijos operacijos metu sulaikyti du įtariamieji – Lietuvos piliečiai gimę 1994 m. ir 1991 m. Atliktos 5 kratos Vilniaus mieste ir apskrityje.
Operacijos metu Lenkijos pilietis rastas be išorinių smurto žymių, jam suteikta psichologinė ir fizinė pagalba. Nustatyta, kad nukentėjusysis po pagrobimo kelias paras neteisėtai buvo laikomas keliose skirtingose vietose, vėliau buvo pervežtas į apleistas pagalbines patalpas Vilniaus apskrityje, iš kur ir buvo išlaisvintas policijos pareigūnų.
Abiem sulaikytiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje. Įtariamųjų ratas gali plėstis.
Už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą ar laikant nukentėjusįjį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas Lietuvos Baudžiamajame kodekse numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Už didelės vertės turto prievartavimą – laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.
Georgijus Kutojanas, buvęs Armėnijos saugumo vadovas
Sausio 17 dieną viename iš Jerevano butų aptiktas buvusio Armėnijos nacionalinio saugumo tarnybos vadovo Georgijaus Kutojano kūnas. Georgijus Kutojanas tebuvo 38 metų amžiaus.
Mirties priežastis – šūvis į smilkinį.
Nelaimės vietoje rastas pistoletas „Glock“, priklausantis G.Kutojanui. Šį ginką jam oficialiai padovanojo Armėnijos valstybė kaip pareigūnui. Tačiau dar neaišku, ar būtent iš šio ginklo paleistas mirtinas šūvis. Mat bute, kuriame gulėjo kūnas, rasta apie 30 – 40 gilzių ir aptikta šūvių žymių sienose.
G.Kutojanas vadovavo Armėnijos saugumui vos dvejis metus: nuo 2016 metų vasario iki 2018 metų gegužės. Iki tol G.Kutojanas ėjo Armėnijos prezidento padėjėjo teisiniais klausimais pareigas.
Butas, kuriame vyras buvo nužudytas arba nusižudė, G.Kutojanui nepriklausė – tai jo giminaičio butas.
Šiuo metu policija tiria pačias įvairiausias versijas – nuo savižudybės iki žmogžudystės. Pirmoji mirusį vyrą rado jo žmona – 31 metų Asmik Bišarian.
Kai kurie Armėnijos leidiniai rašo, kad prieš mirtį G.Kutojanas studijavo Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete (norėjo gauti aukštesnį mokslinį laipsnį), bet kažkas jį iškvietė į Armėniją „svarbiems pokalbiams“, ir jis parskrido į Jerevaną. Taip pat pastebėta, jog prieš pat mirtį internetinėje enciklopedijos Wikipedia paskyroje „Georgijus Kutojanas” būta pakeitimų. Tik kelblu pasakyti, ar paskyrą redagavo pats G.Kutojanas.
Beje, tai – nebe pirma įtartina, keista aukštų Armėnijos pareigūnų savižudybė (žmogžudystė?). Pavyzdžiui, yra nusižudęs (nužudytas?) Armėnijos saugumo pareigūnas Mariusas Juzbašianas. 2019-ųjų metų rugsėjo mėnesį nusižudė (nužudytas?) buvęs Armėnijos policijos viršininkas Aikas Arutunianas. O buvęs Jerevano policijos viršininkas nusižudė (arba jam padėjo nusižudyti) 2019 metų lapkričio mėnesį Rusijoje.
Taigi Armėnijoje mažai kas tiki, jog G.Kutojanas pasitraukė iš gyvenimo savo valia, savo noru.
Pulkininkas Kazys Škirpa
Šią savaitę Vilniuje, Trispalvės alėjoje, du kartus buvo savavališkai užkabintas lipdukas su buvusiu alėjos pavadinimu – K. Škirpos alėja, kurią Vilniaus miesto taryba pervadino į Trispalvės alėją. Dėl įvykio sostinės savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą.
Reaguodama į tai, sostinės policija ėmėsi priemonių, siekdama išaiškinti tai darančius asmenis, pažymima Vilniaus apskrities policijos komisariato pranešime. Sausio 3 d. vakarą pastebėta, kad prie alėjos renkasi asmenų grupė. Policija neturėjo duomenų, kad toje vietoje planuojamas mitingas. Atvykus patruliui, moteris pradėjo mojuoti vėliava.
Paprašius prisistatyti ir pateikti savo dokumentus, moteris atsisakė tai padaryti, paaiškino, kad nori pareikšti savo valią. Moteris neprisistatė, nepateikė asmens dokumentų, atsisakė paaiškinti tam tikras aplinkybes, todėl siekiant nustatyti moters asmenybę, ištirti ir užkardyti teisės nusižengimus, susijusius su alėjos pavadinimo keitimu, ir tokius įvykius ateityje, 19.15 val. moteris buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Europos aikštėje piketuotojai gina Kazio Škirpos garbę. Slaptai.lt nuotr.
Policijoje nustatyta moters asmenybė, paaiškėjo, kad prieš kelis mėnesius ši moteris – lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė – buvo dažais apipylusi „Laisvės kalvą“ Lukiškių aikštėje, taip pat prieš kelias dienas buvo užfiksuota Nepriklausomybės alėjoje, kur buvo užkabintas lipdukas su buvusiu alėjos pavadinimu.
Policijoje moteris pareiškė, kad jai bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri 20.55 val. pristatė moterį į gydymo įstaigą. Vėliava liko policijos įstaigoje, ji bus grąžinta savininkei. Medikams moteris paaiškino, kad ją sužalojo policijos pareigūnai.
Moteriai surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų nevykdymo ir pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo. Sprendimą dėl to priims teismas. Surinkta medžiaga tolesniam tikslinimui perduota į 3-iąjį policijos komisariatą.
Siekdamas įvertinti pareigūnų veiksmus, Vilniaus apskrities VPK skelbia taip pat atliksiantis ir vidinį patikrinimą.
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
Greitoji medicinos pagalba
Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys. Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
Generolo Vėtros lenta vėl užkabinta. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po ketvirtadienį vykusio mitingo dėl istorinės atminties išsaugojimo bei tuo pat metu pakabintos naujos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo analizuoti informaciją, ar renginyje nebuvo pažeisti įstatymai.
„Šiuo metu informacija analizuojama ir žiūrėsime po analizės, kokie bus rezultatai. Jeigu matysime kažkokių teisės pažeidimų, požymių, tai atitinkamai arba policija nagrinės, arba, jeigu tai bus kitos institucijos kompetencija, ta informacija gali būti perduota jai“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.
Jis informavo, kad renginio metu į policijos pareigūnus prašydami pagalbos niekas nesikreipė.
„Mano žiniomis, ir iki šios minutės į policiją nėra niekas kreipęsis dėl kažkokių pažeidimų ar kažkokių skundų“, – teigė D. Daukantas.
Renginys, pareigūno teigimu, praėjo sklandžiai, o policija užtikrino viešąją tvarką.
„Žmonės buvo atsistoję važiuojamojoje dalyje, mes į tai reagavome, buvo reguliuojamas eismas. Buvo ir kėgliai išstatyti, tai buvo šiek tiek ribojamas eismas, tačiau stengėmės apsaugoti ir, manau, apsaugojome tiek renginio dalyvius, tiek eismo dalyvius, kurie važiavo pro šalį“, – kalbėjo pareigūnas, pridūręs, kad nė vienas žmogus nebuvo sulaikytas ar nubaustas.
Pasak D. Daukanto, tikimasi informaciją išanalizuoti kuo greičiau, tačiau pabrėžė, jog tai yra ne vienos dienos darbas.
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
Ketvirtadienį prie Prezidentūros vyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos-Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika, o tuo pat metu ant Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta šiai kontraversiškai vertinamai istorinei asmenybei.
