poligonas

Aktualijos

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų pareikšti septyniems Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams bei dviem poligono teritorijoje pagal darbo sutartį dirbusiems asmenims.
 
Pasak prokuratūros pranešimo, ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Pirmojo skyriaus prokuroras, o jį atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.
 
Tyrimo duomenimis, du Švenčionių r. poligono kariai, A. S., K. L. ir kuopos vadas V. K. kaltinami vagyste, piktnaudžiavimu, kyšininkavimu bei papirkimu. Kaltinimai dėl vagystės ir piktnaudžiavimo taip pat pareikšti kariams E. J., A. D., E. B ir G. V. Vagyste kaltinami ir du pagal darbo sutartį poligono teritorijoje dirbę asmenys.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020 metų pavasarį iš Lietuvos kariuomenės poligono, esančio Švenčionių r., pagrobtas didelis kiekis – ne mažiau kaip 1 176 dėžės su daugiau nei 14 tūkst. vienetų sauso maisto davinių, skirtų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų bataliono karių, dislokuotų Lietuvoje, maitinimui. Skaičiuojama, kad padaryta turtinė žala siekia daugiau nei 121 tūkst. eurų.
 
Įtariama, kad kariai, galimai veikdami bendrininkų grupėse, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir iš minėtame poligone esančio angaro tarnybiniais automobiliais galimai išgabeno ten saugomus JAV karių maisto davinius. Įtariama, kad kaltinamieji, siekdami pasipelnyti, pagrobtą turtą pardavė kitiems asmenims.
 
Remiantis surinktų duomenų visuma, apie tokią nusikalstamą veiką sužinojęs poligone tarnaujantis kuopos vadas V. K. galimai reikalavo kyšio už jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis nepraneš vadovybei apie vykdomą nusikaltimą. Įtariama, kad V. K. prie nusikalstamos veikos galėjo prisidėti sudarydamas tam tikras sąlygas, kad jam pavaldūs kariai tarnybos metu galėtų tęsti, įtariama, nusikalstamą veiką. Tyrimo duomenimis, mainais į tai, V. K. galėjo gauti atitinkamą dalį pinigų už pagrobtą ir realizuotą turtą.
 
Baudžiamoji byla prokuroro sprendimu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
 
Baudžiamasis kodeksas tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, numato bausmę laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už piktnaudžiavimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, asmenys griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Tas, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
 
Informacijos šaltinis – generalinė prokuratūra ir ELTA
 
2021.07.03; 06:43
Aktualijos

„Barboros ryžtas 20“: poligoną Pabradėje drebino lietuvių ir olandų haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.

Krašto apsaugos (KAM) ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.
 
„Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas“, – Vyriausybės pusvalandyje Seime į opozicijos klausimus atsakė A. Anušauskas.
 
Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.
 
„Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų“,– tvirtino A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad A. Anušausko vadovaujama KAM šių metų pradžioje paskelbė atšaukianti praėjusios Vyriausybės Vakarų Lietuvoje suplanuoto poligono statybas. Šiam kariniam objektui buvo numatyta teritorija, apimanti Telšių, Akmenės, Mažeikių rajonų teritorijas. Su tokiu planu nebuvo supažindinti nei vietos gyventojai, nei žemės ir miškų savininkai. KAM teigimu, dėl kitos poligono statybų vietos bus sprendžiama po naujos studijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.20; 17:00
AktualijosSkaitomiausios

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarė dėl galimybių vietos naujam kariniam poligonui ieškoti visoje Lietuvos teritorijoje. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naujo Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą.
 
Atsižvelgdami į Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų (Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės) bei šių savivaldybių bendruomenių prašymus, krašto apsaugos ir aplinkos ministrai sutarė patikslinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinį, kad būtų galima atlikti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui ir karinio mokymo teritorijoms įrengti visoje Lietuvos teritorijoje.
 
Šios studijos išvadose nustačius poreikį objektą įrengti kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jo įrengimas ir bus numatytas kitoje Lietuvos teritorijoje. 
 
Aplinkos ministro S. Gentvilo teigimu, praėjusios kadencijos Seime patvirtintoje Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijoje anksčiau numatytos teritorijos kariniam poligonui steigti, atlikus galimybių ir poreikio studiją, gali prarasti aktualumą. „Ir tai bus teisiškai atspindėta Lietuvos plano tekstinės ir grafinės dalies patikslinimuose“, – teigia aplinkos ministras S. Gentvilas.
 
„Naujasis Lietuvos kariuomenės poligonas išlieka valstybinės svarbos projektas, kadangi modernizuojamai Lietuvos kariuomenei, tiek mūsų šalyje dislokuotiems ir į pratybas atvykstantiems NATO sąjungininkų karimas reikia daugiau vietos kariniam rengimui“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
 
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė rengia karinę studiją, kurią planuoja pabaigti 2021 m. kovo pabaigoje. Pagal Karinės studijos rezultatus bus sudaroma Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos techninė specifikacija, kurioje bus nustatyti paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: nagrinėjama teritorija, planuojamos teritorijos plotas, planuojamos teritorijos fiziniai duomenys, atitiktis karinei veiklai ir kiti reikalavimai rezultatui pasiekti.
 
Aplinkos ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už Lietuvos Respublikos bendrojo plano bendrojo plano rengimą, sprendinių viešinimą, suderinimą ir patvirtinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:00
Aktualijos

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
 
Kadangi poligono poreikis išlieka, artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus bei technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkama karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
 
 2020 m. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu jau buvo atlikta studija dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios pagal nustatytus kriterijus (nėra didelių gyvenviečių, nėra gamtos saugomų / apsaugos teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų ir kt. reikšmingi faktoriai) galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams, tokios vietos buvo įvardintos trys: Telšių ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
 
Naujoji studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją, į kurią įtraukti ir gamtosauginiai, ir demografiniai, ir ūkiniai, ir geologiniai kriterijai, kuriuos būsimoji teritorija turėtų atitikti, kad būtų tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1000 karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
 
Pastaruosius kelerius metus vykus intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, įsteigus naujus karinius vienetus, įsigijus ir įsisavinus naują ginkluotę, turimuose poligonuose pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, o todėl išsaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.
 
Turimose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi ir Lietuvos, ir kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas šiandien yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams.
 
Kariniai poligonai – tai teritorijos, skirtos karių treniruotėms, tačiau neturinčios visiško karinės teritorijos statuso. Kai nevyksta mokymai, juose galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Poligonuose taip pat taikomi griežti NATO aplinkosauginiai reikalavimai, ribojamos medžioklės ir komerciniai miškų kirtimai. Turima praktika rodo, kad įkūrus poligoną padaugėja naujų galimybių vietos verslui ir žmonėms, nutiesiama nauja infrastruktūra – keliai, dujų, elektros linijos, vandentiekis, pritraukiamos investicijos ir sutvarkoma aplinka, auga nekilnojamo turto poreikis ir vertė.
 
Galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims Vyriausybė arba, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu – Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:10
 
Trumposios naujienos

Praeitą savaitę Rusijos raketų bandymų poligone įvykusio sprogimo metu žuvę penki valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ darbuotojai kūrė „naujus ginklus“, pareiškė „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas.
 
Pasak jo, „Rosatom“ ir toliau, „iki pat pabaigos“ vykdys naujųjų ginklų bandymus.
 
„Rosatom“ pagerbė žuvusius darbuotojus ir įteikė jiems apdovanojimus po mirties.
 
„Geriausia, ką galime padaryti, kad juos atmintume, yra tęsti šių naujų ginklų kūrimą. Darome darbą tėvynei, jos saugumas bus patikimai užtikrintas“, – sakė A. Lichačiovas.
 
Penkias gyvybes nusinešęs incidentas Arktyje, ant Baltosios jūros kranto esančiame poligone įvyko praeitą ketvirtadienį, tačiau Maskva apie tai, kad incidentas yra branduolinės kilmės, pasakė tik šeštadienį. Dėl poligone įvykusio sprogimo gretimuose miesteliuose užfiksuotas padidėjęs radiacijos lygis.
 
JAV saugumo ekspertai tikino, kad poligone galėjo būti išbandoma sparnuotoji raketa „Burevestnik“, kurią Vladimiras Putinas išgyrė anksčiau šiemet.
 
Žuvusių mokslininkų pagerbimo ceremonija vyko uždarame Sarovo mieste, Žemutinio Naugardo srityje. Šaltojo karo metais Sarovas buvo itin slaptas miestas, žinomas pavadinimu „Arzamas-16“. Būtent Sarove sukurtos pirmosios SSRS atominės bombos. Sarovas iki šių dienų yra uždarytas, norint į jį patekti reikalingi specialūs leidimai.
 
„Rosatom“ teigimu, incidentas įvyko, kai raketa buvo išbandoma ant jūrinės platformos. Bandymas nepavyko – sprogo raketinis kuras, nusinešęs penkių mokslininkų gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 08:00
Aktualijos

Generolo Silvestro Žukausko poligone parodomąja operacija penktadienį baigtos dvi savaites trukusios pratybos „Geležinis Vilkas 2019″. Sėkmingai įgyvendinę iškeltas užduotis, į savo nuolatinės dislokacijos vietas grįžta beveik 4000 karių iš 10-ies NATO šalių.
 
„Visi pagrindiniai pratybų tikslai pasiekti. Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos”, – teigė mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
 
Šie mokymai buvo skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio Vilko” brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas” priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
 
Generolo Silvestro Žukausko poligone, taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas”, kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja” vieni prieš kitus.
 
Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų. Kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais. Koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų buvo sustiprintas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas.
 
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose dalyvavo ir Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:16