Atšaukiamos kariniam poligonui rezervuotos teritorijos Vakarų Lietuvoje


Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
 
Kadangi poligono poreikis išlieka, artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus bei technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkama karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
 
 2020 m. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu jau buvo atlikta studija dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios pagal nustatytus kriterijus (nėra didelių gyvenviečių, nėra gamtos saugomų / apsaugos teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų ir kt. reikšmingi faktoriai) galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams, tokios vietos buvo įvardintos trys: Telšių ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
 
Naujoji studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją, į kurią įtraukti ir gamtosauginiai, ir demografiniai, ir ūkiniai, ir geologiniai kriterijai, kuriuos būsimoji teritorija turėtų atitikti, kad būtų tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1000 karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
 
Pastaruosius kelerius metus vykus intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, įsteigus naujus karinius vienetus, įsigijus ir įsisavinus naują ginkluotę, turimuose poligonuose pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, o todėl išsaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.
 
Turimose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi ir Lietuvos, ir kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas šiandien yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams.
 
Kariniai poligonai – tai teritorijos, skirtos karių treniruotėms, tačiau neturinčios visiško karinės teritorijos statuso. Kai nevyksta mokymai, juose galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Poligonuose taip pat taikomi griežti NATO aplinkosauginiai reikalavimai, ribojamos medžioklės ir komerciniai miškų kirtimai. Turima praktika rodo, kad įkūrus poligoną padaugėja naujų galimybių vietos verslui ir žmonėms, nutiesiama nauja infrastruktūra – keliai, dujų, elektros linijos, vandentiekis, pritraukiamos investicijos ir sutvarkoma aplinka, auga nekilnojamo turto poreikis ir vertė.
 
Galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims Vyriausybė arba, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu – Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:10
 
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.