Neramumai Nikaragvoje. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį Nikaragvos sostinėje Managvoje ginkluoti žmonės užpuolė eitynių už politinių kalinių paleidimą dalyvius. Kaip pranešė opozicijos laikraštis „La Prensa“, per incidentą vienas žmogus žuvo, dar keli buvo sužeisti.

Tarp nukentėjusiųjų – žurnalistas Winstonas Potosmė, kuriam į kairįjį petį pataikė kulka. Jo gyvybei pavojus negresia. Pasak opozicijos, išpuolį surengė sukarintos prezidento Danielio Ortegos šalininkų formuotės.

Nikaragvoje nuo balandžio vidurio tęsiasi antivyriausybinės manifestacijos, per kurias kyla susirėmimai ir žūsta žmonės. Opozicija ir protestuotojai dėl smurto kaltina valdžią ir jos šalininkus.

Dingstį Nikaragvos piliečių nepasitenkinimui davė socialinio draudimo sistemos reforma. Prasidėjus plataus masto protesto akcijoms, šalies prezidentas Danielis Ortega pareiškė, kad reforma bus atšaukta, bet tuo metu tai nepadėjo normalizuoti padėties Nikaragvoje. Dabar situacija šalyje kiek stabilizavosi.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbtame JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro valdybos pranešime sakoma, kad smurtas Nikaragvoje pareikalavo maždaug 300 žmonių gyvybių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.24; 10:50

Sekmadienį iš Kazachstano grįžo „Misijos Sibiras“ ekspedicija. Vidurdienį jos dalyviai buvo pasitikti Vilniaus oro uoste.

Šiųmetinė ekspedicija patyrė nesklandumų, privertusių keisti jau suplanuotą kelionės maršrutą, primena ELTA.

Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius ekspedicijos „Misija Sibiras’18” komandai išduoti vizas, projekto organizatoriai pakeitė ekspedicijos planą ir maršrutą ir išvyko į politinių kalinių laidojimo vietas Kazachstane. Čia jie išbuvo dešimt dienų.

„Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 metais. Šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo Sibiro, koks yra Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.

Dabartinėje Kazachstano teritorijoje veikė kelios dešimtys Sovietų Sąjungos lagerių, kuriuose buvo kalinami apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.30; 07:39

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su „Misija Sibiras’18“ komanda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius ekspedicijos „Misija Sibiras’18” komandai išduoti vizas, projekto organizatoriai pakeitė ekspedicijos planą ir ketvirtadienį abi komandos atlikti savo misijos tikslų vyks į politinių kalinių laidojimo vietas Kazachstane.

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Šiemet buvo nuspręsta vykti į Kazachstaną, kur dalis mūsų tautiečių kalėjo lageriuose ir priverstinai dirbo darbo stovyklose“, – teigia projekto vadovė Raminta Kėželytė.

Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą – ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, kad į šias vietas buvo perkelta beveik 50000 lietuvių. „Misija Sibiras’18” dviejų ekspedicijos komandų darbai čia planuojami Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse. Buvusioje Kazachijos SSR veikė kelios dešimtys lagerių, kuriuose buvo kalinami apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos.

Pasak ekspedicijos organizatorių, netikėta žinia dėl vizų sukėlė daugybę papildomų rūpesčių ir problemų. Naujasis maršrutas reikalauja ne tik nenumatytų išlaidų, bet ir dar daugiau visuomenės pagalbos surandant kuo daugiau žmonių, patyrusių kalinimus šiame krašte, ar jų artimųjų, ir galinčių pasidalinti istorijomis.

„Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 metais. Šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo Sibiro, koks yra Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.

„Sibiro ir Kazachstano sąlygos skiriasi, tačiau pagrindinis ekspedicijos tikslas – ne. Kazachstane sunkiau rasti pavienių lietuvių kapų, kadangi politiniai kaliniai čia buvo laidojami masinėse kapavietėse, tačiau čia numatoma dar daugiau iššūkių: ieškant Kazachstane tebegyvenančių lietuvių bei tvarkant paminklinius atminimo ženklus“, – sako vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, trečiadienį priėmusios „Misija Sibiras“ dalyvius, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie mūsų tautos patirtą genocidą. Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių metų žygius, nepaisant trikdžių. Šiemetinė misija yra išskirtinė dar ir tuo, kad ji taip pat įprasmina Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Valstybės susigrąžinimas buvo didžiausia mūsų tremtinių ir politinių kalinių svajonė bei viltis.

Šalies vadovė dar per pirmąją kadenciją, 2011 m. spalį, lankydamasi Kazachstane, nuvyko į vieno iš lagerių vietą – ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageris), kur buvo ištremtos lietuvės moterys. Prezidentė ten atidengė atminimo akmenį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 08:00

Šiaurės Korėjos diktatorius laiko apie 120 tūkst. politinių kalinių. EPA – ELTA nuotr.

JAV vyriausybė mano, kad Šiaurės Korėjoje gali būti nuo 80 000 iki 120 000 politinių kalinių. Šis vertinimas pateiktas 2017 metų religijos laisvės ataskaitoje, kurią paskelbė JAV valstybės departamentas. Kai kurie asmenys esą yra kalinami dėl religinių priežasčių. Sąlygos nuošaliuose kalėjimuose yra „siaubingos“, pažymima ataskaitoje.

Šiaurės Korėja praėjusiais metais ne kartą yra sulaikiusi ir užsieniečių. Prieš tris savaites izoliuotas režimas paleido tris JAV piliečius. Tai buvo laikoma ir geros valios gestu prieš Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą. Pastarasis praėjusią savaitę paskelbė atšaukiantis viršūnių susitikimą, tačiau pasiruošimas jam iš karto po to vėl buvo atnaujintas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 01:30

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Barselonoje dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami paleisti devynis Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius. Praėjus šešiems mėnesiams po pirmųjų areštų, protesto eitynių dalyviai reikalavo „laisvės politiniams kaliniams“.

Demonstrantai mojo Katalonijos vėliavomis, daugelis jų kaip solidarumo su įkalintaisiais ženklą prie rūbų buvo prisisegę geltonas juosteles arba buvo su geltonais šalikais bei striukėmis.

Protestą organizavo kovą įkurta Katalonijos institucijų apsaugos platforma. Jį parėmė abi didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO ir UGT. Manifeste organizatoriai pasmerkė teisėsaugos įtaką politikai ir reikalavo „demokratiškai spręsti konfliktą“.

Ispanijos teisėsauga vykdo tyrimą prieš nepriklausomybės judėjimo politikus ir aktyvistus dėl jų veiksmų už Katalonijos atskyrimą nuo Madrido. Dviem aukštiems nepriklausomybės judėjimo atstovams kardomasis kalinimas taikomas nuo spalio 16-osios: prokuratūra kandidatą į Katalonijos regiono prezidentus Jordį Sanchezą bei organizacijos „Omnium Cultural“ pirmininką Jordį Cuixartą kaltina „maištu“.

Kalėjime Ispanijoje sėdi ir kairės nacionalistinės partijos „Esquerra Republicana de Catalunya“ (ERC) lyderis Oriolas Junquerasas bei dar šeši politikai. Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as po vienašališko nepriklausomybės paskelbimo spalį pabėgo iš šalies. Jis kovą, remiantis Europos arešto orderiu, buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau tada paleistas už užstatą.

Šiuo metu Vokietijos teisėsauga vertina, ar gali išduoti C. Puigdemont’ą Ispanijai dėl kaltinimų lėšų švaistymu. Perduoti jį Ispanijai dėl kaltinimų „maištu“ teismas atsisakė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.16; 10:45

Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius, informuoja BBC.

Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (Jordi Sanchez) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas (Jordi Cuixart) suimti dėl įtarimų antivyriausybine veikla. Kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas, jie neturi galimybės būti paleisti už užstatą. 

Šie du vyrai laikomi vienais pagrindinių spalio 1-osios referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės organizatorių. Ispanijos teismai plebiscito rengimą buvo atidėję, o centrinė šalies valdžia jį laikė neteisėtu.

Po referendumo Katalonijos regiono lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet atidėjo jos įgyvendinimą, kad galėtų vykti derybos su centrine Ispanijos valdžia.

Jis norėtų, kad derybos vyktų ateinančius du mėnesius.

Tačiau Ispanijos valdžia įspėjo, kad Katalonija privalo atšaukti deklaraciją, o jei to nepadarys, didelę autonomiją turinčiame regione bus įvestas tiesioginis valdymas.

K. Pučdemonas taip pat supykdė Madridą atsisakydamas patikslinti, ar praėjusią savaitę vis dėlto paskelbė regiono nepriklausomybę.

Katalonijos lyderis, kurį Ispanijos valdžia įpareigojo paaiškinti savo poziciją iki ketvirtadienio, sužinojęs apie Ž. Sančeso ir Ž. Kušarto sulaikymą tviteryje kritikavo šalies vyriausybę.

„Ispanija įkalino Katalonijos pilietinės visuomenės lyderius, nes šie organizavo taikias demonstracijas. Liūdna, bet vėl turime politinių kalinių“, – rašė K. Pučdemonas.

EPA – ELTA nuotr. Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius. Suimtieji – Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (dešinėje) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 02:10

Lietuvos Prezidentūroje – susitikimas su projekto „Misija Sibiras“ dalyviais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko iš ekspedicijos po lietuvių tremties vietas Irkutske sugrįžusius „Misijos Sibiras’17“ dalyvius ir pakvietė juos pusryčių. Prezidentė dvi savaites Sibire ekspedicijoje praleidusius jaunuolius vaišino lietuvišku maistu, savo šilauogėmis ir obuolių sultimis.

Pasak Prezidentės, pilietiškas ir sąmoningas jaunimas yra mūsų šalies stiprybė ir ateitis. „Misija Sibiras“ – išskirtinis mūsų skaudžios istorijos įprasminimas ne tik saugant atmintį, bet ir perduodant ją ateities kartoms. Kol atsimename, kokią kainą tauta sumokėjo už laisvę, tol niekuomet nepritrūksime stiprybės kovoti už savo šalį.

Prezidentės teigimu, tikroji dalyvių misija prasideda būtent dabar – šviesti, mokyti, ugdyti kitus, perteikiant ekspedicijos tikslus ir įspūdžius. Tai galimybė dar sykį pagerbti tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius, be kurių pasiaukojimo nebūtų šių dienų Lietuvos. Prezidentė palinkėjo, kad jaunimui nepritrūktų jėgų tęsiant pradėtą misiją – taip, kaip jos netrūko keliaujant po atšiaurias vietoves, tvirtai laikantis komandoje, tvarkant sunkiai atpažįstamas lietuvių kapines.

Šiemet „Misija Sibiras“ projektas prisijungė prie Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Iš ekspedicijos Sibire grįžę misijos dalyviai lankysis vaikų globos namuose, vaikų dienos centruose ir pasakos okupacijos ir trėmimų istoriją.

Šešioliktoji „Misija Sibiras“ vyko į Irkutską, kur sovietų represijų laikotarpiu buvo ištremta daugiau kaip 12 tūkst. lietuvių. Šių metų ekspedicija sutvarkė 9 kapines, pastatė 9 kryžius, pėsčiomis nuėjo 100 kilometrų. „Misija Sibiras“ ekspedicijos vyksta nuo 2006 metų, iš viso sutvarkyta per 100 lietuvių kapų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.02; 04:44

Politinių kalinių ir tremtinių drąsa, jų meilė Lietuvai gyva ir šių laikų jaunimo širdyse. Tai geriausias įrodymas, kad skaudi šalies istorija niekada nenugrims į užmarštį, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentūroje penktadienį susitikusi su į ekspediciją Irkutske netrukus iškeliausiančiais „Misijos Sibiras 2017“ dalyviais.

Šių metų misijos tikslas – sutvarkyti Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias kapines ir pabendrauti su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad ekspedicijos dalyvių misija svarbi ne tik Sibiro platybėse, ji tęsiasi ir grįžus iš kelionės. Būtent čia, Lietuvoje, „Misijos Sibiras“ dalyvių laukia ypatinga užduotis – dalytis su jaunąja karta įspūdžiais ir patirtimi iš lietuvių tremties vietų. Tai, pasak Prezidentės, ypač reikalinga, kad istorija gyvuotų ne tik knygose, bet ir liudininkų pasakojimuose, atsiminimuose.

Prieš dar vieną istorinę kelionę projektas „Misija Sibiras“ prisijungia ir prie Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Iš Irkutsko grįžę dalyviai važiuos per Lietuvos vaikų dienos centrus, globos namus ir pasakos apie ekspedicijos patirtis, okupacijos ir trėmimų istoriją ir taip prisidės ugdant pilietiškumą bei patriotiškumą.

Šių metų ekspedicija – 16-oji. Per 12 „Misija Sibiras“ gyvavimo metų sutvarkyta per 100 lietuviškų kapinių.

Nuo 2006 m. norą leistis į sudėtingas keliones Lietuvos tremtinių keliais pareiškė daugiau kaip 12 tūkst. jaunų šalies žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.15; 05:17

Garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Utenos apskrityje. Jis buvo antras iš trijų vaikų giliai tikinčių pasiturinčių valstiečio Jurgio Matulionio ir Onos Juočepytės šeimoje. 1873 m. liepos 1 d. buvo pakrikštytas parapinėje Aluntos bažnyčioje.

Būdamas ketverių neteko motinos, kuri mirė sulaukusi vos 27-erių metų. Jau vaikystėje išryškėjo jo didelis polinkis į mokslus. Pabaigęs licėjų Daugpilyje (Latvija), 1892 m. įstojo į Sankt Peterburgo (Rusija) seminariją. Tačiau jo požiūris į kunigystę buvo toks griežtas ir pagarbus, kad, jau būdamas seminaristas ir nesijausdamas vertas kunigystės pašaukimo, metams iš seminarijos pasitraukė. 1895 m. toliau tęsė teologijos studijas ir 1900 m. kovo 4 d. buvo įšventintas į kunigus. Buvo vikaras Varaklianuose ir klebonas Bikavoje (Latvija). Nuo 1910 m. buvo vikaru Šv.Kotrynos bažnyčioje Sankt Peterburge (Rusija). Mogiliovo vyskupijos vyskupas darbininkų kvartale jam patikėjo pastatyti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, tačiau statybos darbus pertraukė 1917 m. įvykusi revoliucija.

1923 m. T. Matulionis kartu su Mogiliovo vyskupu Janu Cieplaku ir kitais penkiolika Petrogrado kunigų pirmą kartą buvo suimtas NKVD agentų ir nuteistas trejiems metams kalėjimo. Bausmę atliko Maskvos Butyrkų ir Sokolnikų kalėjimuose. Praėjus dvejiems metams, 1925 m. vasario 25 d., savo parapijiečių dėka, buvo išleistas iš kalėjimo. Grįžęs į Petrogradą, kuris tuo metu buvo pervadintas Leningradu, ėjo Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebono pareigas. 1928 m. gruodžio 28 d. popiežiaus Pijaus XI sutikimu slapta nominuotas tituliniu Matregos vyskupu ir paskirtas Leningrado apaštalinio administratoriaus koadjutoriumi. 1929 m. vasario 9 d. taip pat slapta iš Leningrado apaštalinio vikariato vyskupo Antono Maleckio priėmė vyskupo šventinimus.

1929 m. lapkričio 25 d. vyskupas T. Matulionis buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas kalėti Baltojoje jūroje esančiame Solovkų salų lageryje, kuris buvo vienas iš žiauriausių Sovietų Sąjungos lagerių. 1933 m. gegužę buvo nubaustas vieniems metams izoliavimo bei sunkiųjų darbų. Tų pačių metų spalio 19 d., Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis politiniais kaliniais, kartu su kitais dešimt kunigų ir trimis pasauliečiais išlaisvintas jis išreiškė norą atsidėti apaštalavimui Rusijoje, tačiau buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Po metų nuvyko į Vatikaną, kur jį 1934 m. kovo 24 d. privačioje audiencijoje priėmė Popiežius Pijus XI. Po to T. Matulionis vyko į JAV, Šventąją Žemę ir Lenkiją. Grįžęs į Lietuvą garbingasis Dievo tarnas buvo nominuotas Kauno vyskupu augziliaru, o 1938 m. paskirtas Kauno seserų benediktinių bažnyčios rektoriumi. 1938 m. spalio 13 d. Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas vyskupą T. Matulionį paskyrė oficiolu. 1940 m. balandžio 19 d. vyskupui T.Matulioniui patikėtos Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigos, tačiau dėl sovietų įsiveržimo 1940 m. birželio 15 d. vyskupas šias pareigas ėjo labai trumpai.

1943 m. vokiečių okupacijos laikotarpiu garbingajam Dievo tarnui patikėtos naujos pareigos: jį popiežius Pijus XII paskyrė Kaišiadorių vyskupu. Po metų, 1944 m., sovietų armija antrą kartą užėmė Lietuvą ir komunistų režimas vėl pradėjo persekioti Bažnyčią. 1946 m. gruodžio 18 d. Kaišiadorių vyskupas suimtas trečią kartą, o 1947 m. rugsėjo 27 d. nuteistas septyneriems metams kalėjimo. Iš pradžių jis buvo nugabentas į Oršos kalėjimą, o iš ten perkeltas į Vladimiro kalėjimą.

1954 m. atlikęs bausmę garbingasis Dievo tarnas buvo perkeltas į Potmos (Rusija) invalidų namus ir tik 1956 m. grįžo į Lietuvą. Negavęs leidimo grįžti į Kaišiadoris, T.Matulionis įsikūrė Birštono klebonijoje, kur jį nuolatos sekė KGB agentai. Nepaisydamas garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos jis vis labiau rūpinosi Kaišiadorių vyskupijos valdymu ir Bažnyčios Lietuvoje reikalų tvarkymu. Vyskupus ir kunigus jis ragino nesileisti į kompromisus ir nekolaboruoti su režimu.

1957 m. gruodžio 25 d., vykdydamas popiežiaus valią, be komunistų režimo sutikimo ir norėdamas užtikrinti vadovą Kaišiadorių vyskupijai, vyskupu pašventino Vincentą Sladkevičių, kuris vėliau tapo kardinolu.

Po metų Kaišiadorių vyskupas buvo ištremtas į Šeduvą, toliau nuo savo vyskupijos. 1960 m. gegužės 31 d. Šventasis Tėvas Jonas XXIII T.Matulioniui suteikė Šventojo Sosto asistento titulą, o 1962 m. vasario 9 d. – arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 17 d. namuose, kuriuose buvo apgyvendintas Teofilius, įvyko labai nuodugni krata, o po trijų dienų arkivyskupas mirė. Rugpjūčio 23 d. Dievo tarnas buvo palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus Šventųjų skelbimo kongregaciją įgaliojo paskelbti dekretą dėl Dievo Tarno Teofiliaus Matulionio kankinystės bei jo paskelbimo palaimintuoju.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017 metų birželio 25 diena, Vilnius

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą. 

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad šiandienos Lietuvą įkvepia tremtinių neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir namus. Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva.

Prezidentės teigimu, birželio 14-oji – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai.

Šalies vadovė palinkėjo visai Lietuvai išlikti vieningai, stipriai ir nepalaužiamai.

XXX

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje

Gerbiami ceremonijos dalyviai,

šią dieną atmintimi ir jausmais kalbamės su ta Lietuva, kurios netekome prasidėjus sovietinei okupacijai.

Šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių – žmonių, be galo mylėjusių savo Tėvynę, buvo jėga atplėšti, ištremti ir sunaikinti. Didžiulė Lietuvos dalis, didžiulė Lietuvos ateities dalis.

Taip atrodė XX amžiaus terorizmas. Jo mastą pasauliui ir šiandien dar sunku suvokti.

Mūsų tauta Birželio 14-osios rytą susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu, iš esmės trukusiu visą sovietmetį.

Šiai žaizdai niekada nelemta užgyti. Jis liks mūsų širdyse ir prisiminimuose.

Kasmet atsiranda vis naujų atminties ženklų. Kasmet į naujus „Misijos Sibiras“ žygius veržiasi daugybė gražaus pilietinio jaunimo.

Būtent jaunimas pradėjo labai prasmingą iniciatyvą šią dieną balsu skaityti tremčiai ir kančioms pasmerktų žmonių vardus bei likimus – kad juos visus vėl jaustume šalia, kad niekada nemirštume.

Mus įkvepia jų neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir savo namus.

Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva.

Ši diena – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi.

Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai.

Mylėkime ją taip, kaip mylėjo tie, kuriuos šiandien prisimename.

Mylėkime taip, kaip kiekvienas sugebame.

Išlikime vieningi, stiprūs ir nepalaužiami!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.06.15; 09:00

Gedulo ir Vilties dieną būkime kartu – pagerbkime tuos, iš kurių buvo atimta tai, kas svarbiausia, brangiausia, – Laisvė ir Tėvynė.

Praėjus net 75 metams Lietuva prisimena anas baisias dienas. Baisybių, kurios anuomet nutiko, neįmanoma pamiršti. Negalima pamiršti. Gedulo ir Vilties dieną mes minėsime ir po šimto, ir po tūkstančio metų. Juk dėl masinių tremčių į Sibirą ir kitus atokius tuometinės Blogio imperijos pakraščius Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Šiandien, birželio 14-ąją, visoje Lietuvoje pagerbiamas tremtyse žuvusiųjų lietuvių atminimas. O aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukų, kurios pasakoja, kaip ši kiekvienam lietuviui svarbi diena minėta Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.14; 06:47

Prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį susiburkime draugėn.

Gedulo ir Vilties diena, Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedulo ir Vilties diena, Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Renginių, skirtų Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse sąrašas

Birželio 9 d., ketvirtadienis

 16 val.

Parodos „Mes be Tėvynės“, skirtos 1941 metų birželio trėmimo 75-osioms metinėms, atidarymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1)

Birželio 11 d., šeštadienis

12 val.

Pirmųjų masinių trėmimų minėjimas prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ atkurtos žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse 

Birželio 13 d., pirmadienis  

14 val.

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, atidarymas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 14 d., antradienis  

10 val.

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

* Įėjimas su kvietimais 

11.59 val.

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio TYLOS MINUTE pagerbk jų kančią. 

12 val.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje 

12.30 val.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje 

13.15 val.

„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 10.00 val. 

14 val.

Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo 

16 val.

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje (Didžioji g. 17/1) 

17.30 val.

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

18 val.

Gintaro Samsono „Missa pro Patria“ Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

Atlikėjai: Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas – Romualdas Gražinis), Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras (vadovė – Nijolė Jautakienė), Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras (vadovė – Violeta Savickaitė-Paciūnienė), kamerinis choras „Aidija“ (vadovas – Romualdas Gražinis).

Dirigentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Gražinis

 19 val.

Koncertas „Glėby nakties“ Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje

Atlikėjai: Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis (kariljonas), Milda Baronaitė (sopranas), Sandra Lebrikaitė (mecosopranas), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas – Vaclovas Augustinas), valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras (vadovas – Algirdas Kriūnas), valstybinis choras „Polifonija“ (vadovė – Aurelija Čižauskaitė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vadovas – Donatas Katkus), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (meno vadovas – Egidijus Ališauskas).

Dirigentas – Egidijus Kaveckas

 Birželio 15 d., trečiadienis

 9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse, Vilniuje

 11 val.

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

 12.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone

19 val.

Hectoro Berliozo „Requiem“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre*

*Įėjimas su bilietais

 Birželio 14 d.  

9–15 val. – Seimo Sausio 13-osios memorialo lankymas

10–17 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

 Įėjimas nemokamas

 Teminės ekskursijos Genocido aukų muziejuje:

„Partizaninis karas Lietuvoje. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

„Buvęs KGB vidaus kalėjimas. Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“

„Sovietinių represinių struktūrų veikla. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

Ekskursijų pradžia – 11, 13, 15 val.*

*Į ekskursijas prašytume užsirašyti iš anksto tel. (8 5) 249 8156 

Birželio 15 d.  

10–18 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

Įėjimas nemokamas 

Nuo birželio 10 d. – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ piešinių paroda Aukų gatvėje, Vilniuje

Birželio 13–27 d.  

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 13–30 d.  

Moksleivių piešinių, skirtų Lietuvos gyventojų tremties ir genocido 75-mečiui, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje

Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse

Akmenės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

19 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Kruopių miestelio centre prie koplytstulpio – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių paminėjimas „Malda išėjusiems“. Dalyvauja Akmenės r. savivaldybės kultūros centro teatras

20 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – akcija, skirta pagerbti birželio 14 d. trėmimų aukas

20 val.

Papilės geležinkelio stotyje – Juodojo birželio akcija

 

Birželio 14 d.

 

9–20 val.

Akmenės kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienai skirtos meninės instaliacijos „Vilties angelas“

10 val.

Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių minėjimas: šv. Mišios, po šv. Mišių – poezijos ir muzikos pusvalandis. Dalyvauja Alkiškių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis

18 val.

Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-osioms metinėms atminti „Kaip grįžtančius namo paukščius“: šv. Mišios, minėjimas, koncertas

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–29 d.

Viešosios bibliotekos Ventos miesto filiale – fotografijų paroda „Telšių vyskupijos koplytstulpiai“

Birželio 2–22 d.

Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriuje – spaudinių paroda „Tėvynė mano numylėta, vai ilgu ilgu be Tavęs!…“

Birželio 4–21 d.

Viešosios bibliotekos Agluonų kaimo filiale – spaudinių paroda „Kiek pabėgių – tiek ir likimų“

Birželio 13–30 d.

Viešosios bibliotekos Akmenės miesto filiale – spaudinių paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14–22 d.

Viešosios bibliotekos Kalniškių kaimo filiale – spaudinių paroda „Gedulo ir vilties diena – birželio 14-oji“

Birželio 14–23 d.

Viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filiale – spaudinių paroda „Skaudžių likimų aidas“

Birželio 14–28 d.

Viešosios bibliotekos Kivylių kaimo filiale – spaudinių paroda „Toks buvo tavo kelias – Lietuva“

Birželio 14–29 d.

Viešosios bibliotekos Kairiškių kaimo filiale – spaudinių parodos, skirtos Lietuvos istorijos datoms,  „Istorinės atmintys“ – Bibliotekos kalendorius

Birželio 14–30 d.

Viešosios bibliotekos Papilės mstl. K. Narščiaus filiale – spaudinių paroda „Lietuvių tautos gedulas ir viltis“

Jonavos r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

11 val.

Prie memorialo rezistencijos aukoms Jonavoje – Tautos Gedulo ir vilties dienos minėjimas

12 val.

Prie Jonavos geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

13 val.

Prie Tremtinių koplyčios (Jonavos kapinėse) – šv. Mišios

Kaišiadorių r. savivaldybė

 

Birželio 26 d.

Pravieniškių tragedijos 75-ųjų metinių minėjimas

15 val.

 

Pravieniškių II kaime, prie kryžiaus  – prieš 75 metus sovietų armijos sušaudytų Pravieniškių kalėjimo kalinių ir tarnautojų aukų pagerbimo ceremonija. Aukas malda pagerbs kunigas, buvęs karo kapelionas Alfonsas Bulota. prisiminimais dalysis Pravieniškių tragedijos liudytoja Jadvyga Gečaitė-Jasevičienė, dainuos Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“ (vadovė – Ernesta Žiūkienė)

Kauno m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kauno IX forto muziejuje, Žemaičių pl. 73 (Okupacijų ekspozicijoje):

16 val.

Nemokama ekskursija „Okupuota Lietuva 1940–1990 m. “ (registruotis nereikia)

16 val.

Knygos pristatymas ,,Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę“ ir filmo peržiūra „1947 m. agentūrinė byla Vakarai“ Vitebsko bibliotekoje, P. Lukšio g. 60

16.45 val.

Susitikimas su buvusiais tremtiniais, parodos „Tremties kasdienybė“ pristatymas, dokumentinio filmo apie tremtį peržiūra

Birželio 14 d.

 

12 val.

Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A) – šv. Mišios

13.30 val.

Gėlių padėjimas prie paminklų „Partizanų motinai“, „Žuvome už Tėvynę“, Senosiose miesto kapinėse Vytauto prospekte. Gėlių padėjimas prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse

16 val.

Kauno geležinkelio stoties perone – Tremtinių pagerbimas ir gėlių padėjimas su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir Kauno šokio teatru „Aura“. V. A. Mocarto „Karūnavimo mišios“ Kauno geležinkelio stotyje. Atliks Kauno berniukų ir jaunuolių choras„Varpelis“, kamerinis orkestras „Varpelis“, solistai – Kristina Zmailaitė, Rita Novikaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis. Meno vadovas ir dirigentas Ksaveras Plančiūnas

19 val.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Pažaislyje skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“. Atlikėjai: Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“, meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas, kamerinis orkestras „Modus“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius, solistai – Asta Krikščiūnaitė, Nora Petrošenko. Įėjimas nemokamas

Klaipėdos sav.

16 val. Eisena nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės (Liepų g. 3) iki Tautos kančios memorialo (S. Daukanto g.)

16.20 val. Iškilmingas minėjimas sovietinio genocido aukoms pagerbti ir gėlių padėjimas prie Tautos kančios memorialo

18 val. Šv. Mišios Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10)

18 val. Šv. Mišios Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) Po mišių – Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“ koncertas

19 val. Atminimo vakaras „Jei ne auksinės vasaros…“ Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48).

Kelmės r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

14 val.

 

Užvenčio kultūros centre – popietė „Už ką neleidote Tėvynės mums mylėti?“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Kelmės kapinėse – susikaupimo valanda prie paminklo „Tautos kančiai atminti“

12 val.

Kražių parapijos bažnyčioje –šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius

13 val.

Kražių parapijos bažnyčioje– Gedulo ir vilties dienos minėjimas

18 val.

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – šv. Mišios

Birželio 2–21 d.

Kražių bibliotekoje – spaudinių paroda „Teneužmiršta kartų kartos“

Birželio 13–20 d.

Mockaičių skyriuje – spaudinių ir piešinių paroda „Tremties prisiminimai“

Birželio 14–17 d.

10–17 val.

Pagryžuvio skyriuje – spaudinių paroda „Aš iškentėjau savo tiesą protu, siela ir širdimi“ (G. Ješmantas)

Mažeikių r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Juodasis birželis“

Birželio 14 d.

 

12 val.

Laižuvoje, prie tremtinių atminimo vietos (buvusi senoji Laižuvos parduotuvė) – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti

12 val.

Lūšėje prie geležinkelio stoties – literatūrinė–muzikinė kompozicija „Tiltas…“. Programoje dalyvauja: Mažeikių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“, Lūšės bendruomenės jaunimas, Židikų kultūros centro ansamblis „Šatrija“)

14 val.

Sedos kultūros centre – filmo „Ekskursantė“ peržiūra

15 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Tegul žydi bijūnai“ (iniciatorius klubas „Mano namai“)

16 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

18 val.

Mažeikių kultūros centro mažojoje salėje – pasakorių konkursas „Žodzis žodzį gena“

Pagėgių savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

13 val.

Viešosios bibliotekos Lumpėnų filiale – literatūrinė–edukacinė popietė 7–10 kl. mokiniams „Iš tautos atminties saugyklų“

18 val.

Stoniškių seniūnijoje – atminties vakaras, skirtas Gedulo ir vilties 75-osioms metinėms „Sugrįžta paukščiai į namus“

Birželio 15 d.

15 val.

Viešosios bibliotekos Stoniškių filiale – edukaciniai–kūrybiniai dailės užsiėmimai 5–7 kl. mokiniams „Lėk, gervele, lėk namolio…“, skirti Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti (Projektas „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“)

Birželio 1–30 d.

Viešojoje bibliotekoje – literatūrinė paroda „Prisiminimų susitikimai“ Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti

Birželio 10–30 d.

Viešosios bibliotekos Natkiškių filiale – literatūrinė paroda suaugusiems „Nemarios atminties takuos“

 

Pakruojo r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

13 val.

 

Klovainių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 d.

 

19 val.

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Bažnyčios šventoriuje, prie paminklo tremtiniams – prisiminimų vakaras: bus skaitomi eilėraščiai, pasidalinta prisiminimais apie išgyvenimus tremtyje

20 val.

Ten pat – Juodojo birželio atminimo akcija, iš degančių žvakelių sudėsime žodį LIETUVA – taip prisijungsime prie akcijos, kurią inicijuoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

20 val.

Pašvitinio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: prie tremtinių paminklo uždegamos žvakutės, iš kurių sudedamas žodis LIETUVA

Birželio 14 d.

 

10 val.

Pakruojo kultūros centro mažojoje salėje (II aukštas) – „Atžalyno“ gimnazijos gimnazistai pristato projektą „Skaudūs istorijos puslapiai“ (projekto vadovė Gražina Kairiūkštienė)

11 val.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje – šv. Mišios

12 val.

Prie paminklo Linkuvos bažnyčios šventoriuje – tremtinių pagerbimas

12.10 val.

Linkuvos kultūros centre – fotografijų parodos „Jei ne auksinės vasaros…“ pristatymas

13 val.

Triškonių kaimo bendruomenės salėje – tremtinių knygos „Sužeistų širdžių daina“

13 val.

Javidonių ir Noriūnų kapinės – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti „Žvakutė mirusiems tremtiniams atminti“

13 val.

Rozalimo miestelyje, prie Angelo paminklo                  – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Dalyvauja folkloro ansamblis „Sedula“

14 val.

Bardiškių, Diržių, Lauksodžio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Tremtinių kapų lankymas

15 val.

Pašvitinio bendruomenės namuose – po šv. Mišių Pašvitinio bažnyčioje, tremtinių, partizanų dainas atliks Linkuvos KC Pašvitinio skyriaus moterų ansamblis

17 val.

Pamūšio kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Popietė „Žvilgsnis į Pamūšio apylinkių praeitį“

 

Plaučiškių kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Litkūnų kaime partizanų atminimui paminklo ir Plaučiškių kaimo kryžiaus lankymas

Birželio 6–22 d.

Stačiūnų mokykloje–daugiafunkciame centre – paroda, skirta Gedulo ir vilties dienai

 

Palangos m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Akcija prie generolo Jono Žemaičio paminklo – Juodojo birželio atminimas

Birželio 14 d.

 

19 val.

Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčioje – šv. Mišių auka už tremtinius ir jų šeimas

20 val.

Prie Tremtinių kryžiaus – Atminimo valanda

Panevėžio m. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Renginys „Aš gyvento ir mylėt sugrįžau“, Pirmiesiems trėmimams – 75-eri:

12 val.

 

Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios už politinius kalinius ir tremtinius.

Gieda politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“ (vad. Giedrė Baltuškienė)

13 val.

 

Prie Atminimo sienelės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje ir geležinkelio stotyje padedamos gėlės ir uždegamos atminimo žvakutės. Koncertuoja choras „Likimai“ ir A. Smetonos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrusis choras „Aukštaitis“ (vad. Zina Jareckienė)

13 val.

Gėlių prie nužudymo vietos (Vasario 16 g. 23, Panevėžys) ir Respublikinės ligoninės kiemelyje – prie skulptoriaus Bernardo Bučo pastatyto paminklo nužudytiems gydytojams padėjimo ceremonija

13.30 val.

Muzikiniame teatre – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Muzikinio teatro choro (dirig. Algirdas Viesulas) programa „Katedros akmenys“. V. Žemkalnio gimnazijos moksleivių impresija pagal J. Marcinkevičiaus dramą „Katedra“ (mokyt. Violeta Dziugienė). Teatro fojė – Genocido aukų muziejaus fotoparoda „Už Uralo žemės galo“

Prienų r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

 

12 val.

Balbieriškio bažnyčioje – šv. Mišios (suma)

13 val.

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas–koncertas. Dalyvauja Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupė „Gija“

Birželio 13 d.

 

17 val.

 

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas „Išėjusiems sugrįžti“. Pranešimą skaitys Jonas Ohmanas – švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas. Koncertuos Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), fleita gros Romantas Daugėla

20 val.

 

Mauručiuose, prie paminklo tremtiniams – minėjimas „Mano gimtinė – Lietuva“. Kartu su visa Lietuva uždekime žvakutes masinio trėmimo vietose ir iš degančių žvakelių sudėkime žodį „Lietuva“

Birželio 14 d.

 

10 val.

 

Išlaužo kapinėse, prie paminklo Negrįžusiems iš tremties – Atminimo valanda. Uždegsime atminimo žvakutes, pasiklausysime tų dienų liudininkų prisiminimų

10 val.

Jiezno parapijos bažnyčioje – Šv. Mišios

10.45 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Jiezne – prisiminimai

11.15 val.

Prie paminklo Lietuvos partizanams Jiezne – minėjimas . Dalyvauja Jiezno gimnazijos mokiniai, Šaulių organizacija, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė”

12 val.

Stakliškių miestelio aikštėje – pilietinė pamoka „Praeities žinojimas padeda kurti ateitį“. Prisiminsime vis dar kraujuojančias mūsų Tėvynės žaizdas, paminėsime mūsų brolius ir seseris, atidavusius gyvybes už mūsų tautos laisvę

12 val.

Šilavote, prie koplytstulpio tremtiniams atminti – renginys „Kur tas dulkėtas traukinys…“

16 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Pakuonyje (šalia bibliotekos) – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: „sielvarto“ žvakučių uždegimas, pakuoniečių tremtinių prisiminimai (bibliotekoje)

Raseinių r. savivaldybė

 

Birželio 1–2 d

Šiluvos gimnazijoje – pilietinė akcija „Vilties angelas“ (angelų iš popieriaus kūrimas). Paroda „Tremties takais“ (birželio 1–14 d.)

Birželio 1–14 d

Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijoje – parengtas stendas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Padedamos gėlės ir uždegtos žvakutės Viduklės geležinkelio stotyje (birželio 14 d.)

Birželio 2 d.

Betygalos Maironio gimnazijoje – mokiniams skirtas pranešimas „Betygališkių prisiminimai apie tremtį“

 

Raseinių Šaltinio progimnazijoje – pilietinė iniciatyva „Vilties angelai“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Edukacinės pamokos mokiniams, pagaminti angelai, kuriais birželio 14 d. mokiniai puoš aikštelę prie koplyčios Laisvės kovų dalyviams (Ateities g.)

Birželio 14 d.

 

8 val.

Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje – gimnazistų žygis pėsčiomis „Vilties angelų kelias“, maršrutu: Raseiniai–Lyduvėnai–Raseiniai

8.30 val.

Šv. Mišios Raseinių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos paminėjimas

9 val.

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje – pilietinė–meninė akcija „Vilties angelas“

9.40 val.

Pilietinė akcija „Atmintinų vietų lankymas Raseinių rajone“. Autobusas išvyksta iš Ateities g. (Raseiniai)

12 val.

Šiluvos miestelyje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

15 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – popietė Gedulo ir vilties dienai „Birželio 14-oji“

16 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – Stepono Bartkaus atsiminimų knygos „Raseinių krašto valstiečio užrašai“ pristatymas ir parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“, parengtos Genocido aukų muziejaus, atidarymas

17 val.

Raseinių miesto Maironio parke – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 14–30 d.

9–17 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“

Birželio 14 d. – liepos 1 d.

9–17 val.

Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje – Genocido aukų muziejaus paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“

Rokiškio r. savivaldybė

 

Birželio 18 d.

1941 m. Birželio sukilimo 75-ųjų metinių  programa „Mano žemei ir Tėvynei“ Obeliuose:

10 val.

Parodos, skirtos Birželio sukilimui, atidarymas ir konferencija „1941 metų Birželio sukilimas: žmonės ir likimai“ Obelių laisvės kovų muziejuje, Vytauto g. 18. Pranešimus skaitys Aldona Mieliūnaitė, Gintaras Dručkus, Algis Kazulėnas, Donatas Smalinskas

12 val.

Šv. Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. Dalyvauja Rasa Juzukonytė (sopranas), Aušra Motuzienė (vargonai)

13 val.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse.  Dalyvauja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai

13.30 val.

Simbolinės Vienybės vėliavos – Lietuvos vėliavos spalvų juostos pakėlimas oro balionu prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse

14 val.

Iškilmingas koncertas „Mano žemė“ Obelių miesto aikštėje.

Dalyvauja  Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Šiaulių universiteto folkloro grupė „Kitava“

16 val.

Bendrystės vaišės ir Rokiškio krašto meno kolektyvų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

18 val.

Jaunimo talentų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

19 val.

Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas Obelių miesto aikštėje

Birželio 18 d.

Juodupės tragedijos 75-mečiui atminti:

12 val.

Juodupės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Senosiose Juodupės kapinėse – gėlių padėjimo ceremonija ir atminimo valandėlė

Birželio 23 d.

Renginiai žiauriai nužudytam daktarui Antanui Gudoniui atminti:

11.30 val.

Rokiškio miesto senosiose kapinėse – Antano Gudonio pagerbimo ceremonija

12 val.

Sodyboje Sarapiniškio kaime, Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje – atminimo lentos, skirtos daktarui Antanui Gudoniui atminti, atidengimo ceremonija gimtojoje

Šiaulių m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Skvere prie Savivaldybės – Juodojo birželio atminimo akcija. Iniciatorė – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

Birželio 14 d.

 

9–18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – akcija „Ateik ir uždek žvakelę tremties aukoms atminti“, spaudinių ir knygų paroda „Jie gyvi mūsų širdyse“

10–12val.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Aido g. 27) – novelės apie tremtį skaitymas kartu su Specialiojo ugdymo centru

15 val.

Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje (Žemaitės g. 102) – režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ peržiūra (su komentarais neregiams ir silpnaregiams)

15 val.

Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) – Šiaulių „Aušros“ muziejaus renginys „Pūtvių šeimos tremties ženklai Julijos Pūtvytės–Daniliauskienės karpinių parodoje“

16.30 val.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie geležinkelio rampos

18 val.

Mišios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3)

19 val.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) –koncertas „Requiem laisvės gynėjams“

18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – renginys „Praradimai–atradimai“

Iki birželio 30 d.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62) – paroda „Toks buvo tavo kelias, Lietuva“

 

Šiaulių r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas Kuršėnuose:

10.30 val.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios už tremtinius

11.45 val.

prie Rezistentų paminklo, prie Ventos upės – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 16 d.

14 val.

Popietė suaugusiems „Trėmimai gyvi žmonių prisiminimuose“, skirta Gedulo ir Vilties dienai. Šiaulių rajono savivaldybės Ginkūnų bibliotekoje

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–20 d.

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje – spaudinių paroda „Tremtis ir likimai“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 7–30 d.

Verbūnų bibliotekoje – spaudinių paroda „Palikom tėviškėlę brangią“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 10–30 d.

Naisių bibliotekoje – spaudinių paroda vaikams „Gyva tautos atmintis“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Birželio 14–21 d.

Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje – spaudinių paroda „Tremties keliais“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Tauragės r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

12 val.

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Kančių namų kiemelyje (Prezidento g. 38, Tauragė) – poezijos, dainų, prisiminimų valanda „Vilties galia“, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės priesaikos priėmimo ceremonija

14 val.

Tauragės krašto muziejaus tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose, (Prezidento g. 38, Tauragė) – popietė „Gedulas ir Viltis tremtinių prisiminimuose“

Telšių r. savivaldybė

 

Birželio 23 d.

Renginys, skirtas Rainių tragedijos 75-osioms metinėms paminėti, „Te angelas saugo jų atmintį tylią“:

17 val.

Rainių kankinių laiškų skaitymas prie buvusio Telšių kalėjimo

17.40 val.

Rainių kankinių pagerbimo ceremonija ir bendra malda Telšių senosiose kapinėse

18.30 val.

Kankinių atminimo pagerbimo ceremonija Rainių miškelyje

19.30 val.

Šv. Mišios Rainių koplyčioje

Ukmergės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

20 val.

Prie paminklo negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams Dukstynos kapinėse – „Juodojo birželio atminimo akcija“. Iš žvakelių bus sudėtas tremtiniams brangiausias žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Lyduokių seniūnijoje, senosiose kapinėse prie paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams – iš 80 degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Pabaisko seniūnijoje, Pabaisko mūšio vietoje – iš degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

 

Ukmergės r. Žemaitkiemio seniūnijoje, bibliotekoje – literatūros paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Ukmergės r. Veprių seniūnijoje, Veprių šv. Rožančiaus bažnyčioje – šv. Mišios, o po jų Veprių miestelio centre prie paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę minėjimas ir akcija „Vilties angelas“

12 val.

Ukmergės kultūros centro Deltuvos kultūros namuose – akcija Vaikai piešia tremtį, žvakių liejimas (13 val.), Deltuvoje, prie kryžiaus žuvusiems partizanams ir tremtiniams – akcija „Ateik. Uždek žvakelę“ (14 val.)

13 val.

Ukmergės r. Šešuolių seniūnijoje, Liaušių kultūros namuose – Laisvės gynimo, tremties, partizaninio judėjimo ir didžiųjų netekčių, pasekmių likvidavimo 75-mečio minėjimas–koncertas „Tėvynė šaukia ir aš ateinu“

13 val.

Ukmergės r. Siesikų seniūnijoje Siesikų miestelio centre – poezijos skaitinių popietė „Skaudžių likimų aidas“

16 val.

Ukmergės r. Taujėnų k. kultūros namuose – parodos „Tremties bėgiais nudundėję likimai“ atidarymas ir Sigitos Narbutaitės- Lipuvienės knygos „Aukštuolių ąžuolai“ pristatymas. Tai prisiminimų knyga apie 5 brolius (Katliorius) partizanus, žuvusius už Lietuvos laisvę. Renginyje dalyvaus žuvusiųjų giminės

17 val.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios, po jų – Gedulo ir vilties dienos minėjimas ir režisieriaus Justino Lingio dokumentinis filmas „Žibutė 0 Rozalija Preibytė“. Dalyvauja filmo režisierius J. Lingys, Politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“, Želvos gimnazijos mokiniai

Birželio 7–23 d.

V. Šlaito viešojoje bibliotekoje – dokumentų paroda „Gyvenimas – lyg viena minutė“

Birželio 14–15 d.

Veprių krašto muziejuje – ekspozicija apie tremtį ir genocidą

Birželio 14–20 d.

V. Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinyje –spaudinių paroda Gedulo ir vilties dienai pažymėti „Netekčių istorija“

Vilniaus r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Kalvelių skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuojamą Juodojo birželio atminimo akciją. Kenos geležinkelio stotyje pagerbs masinių Lietuvos gyventojų trėmimų ir okupacijos aukas, išvežtų atminimui čia bus padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Renginyje dalyvaus Kalvelių gimnazijų mokiniai, vietos meno kolektyvai, bendruomenės atstovai

Prieš 75 metus Lietuvoje

Prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį susiburkime draugėn.

Renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse

Birželio 9 d., ketvirtadienis

 16 val.

Parodos „Mes be Tėvynės“, skirtos 1941 metų birželio trėmimo 75-osioms metinėms, atidarymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1)

Birželio 11 d., šeštadienis

12 val.

Pirmųjų masinių trėmimų minėjimas prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ atkurtos žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse 

Birželio 13 d., pirmadienis  

14 val.

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, atidarymas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 14 d., antradienis  

10 val.

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

* Įėjimas su kvietimais 

11.59 val.

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą. Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti. Likus minutei iki vidurdienio TYLOS MINUTE pagerbk jų kančią. 

12 val.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje 

12.30 val.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje 

13.15 val.

„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 10.00 val. 

14 val.

Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo 

16 val.

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje (Didžioji g. 17/1) 

17.30 val.

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

18 val.

Gintaro Samsono „Missa pro Patria“ Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

Atlikėjai: Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas – Romualdas Gražinis), Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras (vadovė – Nijolė Jautakienė), Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras (vadovė – Violeta Savickaitė-Paciūnienė), kamerinis choras „Aidija“ (vadovas – Romualdas Gražinis).

Dirigentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Gražinis

 19 val.

Koncertas „Glėby nakties“ Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje

Atlikėjai: Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis (kariljonas), Milda Baronaitė (sopranas), Sandra Lebrikaitė (mecosopranas), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas – Vaclovas Augustinas), valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras (vadovas – Algirdas Kriūnas), valstybinis choras „Polifonija“ (vadovė – Aurelija Čižauskaitė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (vadovas – Donatas Katkus), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (meno vadovas – Egidijus Ališauskas).

Dirigentas – Egidijus Kaveckas

 Birželio 15 d., trečiadienis

 9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse, Vilniuje

 11 val.

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

 12.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone

19 val.

Hectoro Berliozo „Requiem“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre*

*Įėjimas su bilietais

 Birželio 14 d.  

9–15 val. – Seimo Sausio 13-osios memorialo lankymas

10–17 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

 Įėjimas nemokamas

 Teminės ekskursijos Genocido aukų muziejuje:

„Partizaninis karas Lietuvoje. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

„Buvęs KGB vidaus kalėjimas. Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“

„Sovietinių represinių struktūrų veikla. Buvęs KGB vidaus kalėjimas“

Ekskursijų pradžia – 11, 13, 15 val.*

*Į ekskursijas prašytume užsirašyti iš anksto tel. (8 5) 249 8156 

Birželio 15 d.  

10–18 val. – Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Žirmūnų g. 1N) lankymas

Parodų „Kad nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų…“ (Konferencijų salė, Aukų g. 2A) ir „12-ASIS KILOMETRAS: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ (Konferencijų salė, Žirmūnų g. 1F) apžiūrėjimas

Lankytojams bus atvira Tuskulėnų rimties parke esanti koplyčia-kolumbariumas (Žirmūnų g. 1F)

Įėjimas nemokamas 

Nuo birželio 10 d. – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ piešinių paroda Aukų gatvėje, Vilniuje

Birželio 13–27 d.  

Fotografijų parodos „Tremčių geležinkeliai“, skirtos Gedulo ir vilties dienai atminti, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje 

Birželio 13–30 d.  

Moksleivių piešinių, skirtų Lietuvos gyventojų tremties ir genocido 75-mečiui, eksponavimas Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje

Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse

Akmenės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

19 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Kruopių miestelio centre prie koplytstulpio – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių paminėjimas „Malda išėjusiems“. Dalyvauja Akmenės r. savivaldybės kultūros centro teatras

20 val.

Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje – akcija, skirta pagerbti birželio 14 d. trėmimų aukas

20 val.

Papilės geležinkelio stotyje – Juodojo birželio akcija

Birželio 14 d.

 

9–20 val.

Akmenės kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienai skirtos meninės instaliacijos „Vilties angelas“

10 val.

Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-ųjų metinių minėjimas: šv. Mišios, po šv. Mišių – poezijos ir muzikos pusvalandis. Dalyvauja Alkiškių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis

18 val.

Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos 75-osioms metinėms atminti „Kaip grįžtančius namo paukščius“: šv. Mišios, minėjimas, koncertas

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–29 d.

Viešosios bibliotekos Ventos miesto filiale – fotografijų paroda „Telšių vyskupijos koplytstulpiai“

Birželio 2–22 d.

Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriuje – spaudinių paroda „Tėvynė mano numylėta, vai ilgu ilgu be Tavęs!…“

Birželio 4–21 d.

Viešosios bibliotekos Agluonų kaimo filiale – spaudinių paroda „Kiek pabėgių – tiek ir likimų“

Birželio 13–30 d.

Viešosios bibliotekos Akmenės miesto filiale – spaudinių paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14–22 d.

Viešosios bibliotekos Kalniškių kaimo filiale – spaudinių paroda „Gedulo ir vilties diena – birželio 14-oji“

Birželio 14–23 d.

Viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filiale – spaudinių paroda „Skaudžių likimų aidas“

Birželio 14–28 d.

Viešosios bibliotekos Kivylių kaimo filiale – spaudinių paroda „Toks buvo tavo kelias – Lietuva“

Birželio 14–29 d.

Viešosios bibliotekos Kairiškių kaimo filiale – spaudinių parodos, skirtos Lietuvos istorijos datoms,  „Istorinės atmintys“ – Bibliotekos kalendorius

Birželio 14–30 d.

Viešosios bibliotekos Papilės mstl. K. Narščiaus filiale – spaudinių paroda „Lietuvių tautos gedulas ir viltis“

Jonavos r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

11 val.

Prie memorialo rezistencijos aukoms Jonavoje – Tautos Gedulo ir vilties dienos minėjimas

12 val.

Prie Jonavos geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

13 val.

Prie Tremtinių koplyčios (Jonavos kapinėse) – šv. Mišios

 

Kaišiadorių r. savivaldybė

 

Birželio 26 d.

Pravieniškių tragedijos 75-ųjų metinių minėjimas

15 val.

 

Pravieniškių II kaime, prie kryžiaus  – prieš 75 metus sovietų armijos sušaudytų Pravieniškių kalėjimo kalinių ir tarnautojų aukų pagerbimo ceremonija. Aukas malda pagerbs kunigas, buvęs karo kapelionas Alfonsas Bulota. prisiminimais dalysis Pravieniškių tragedijos liudytoja Jadvyga Gečaitė-Jasevičienė, dainuos Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“ (vadovė – Ernesta Žiūkienė)

Kauno m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kauno IX forto muziejuje, Žemaičių pl. 73 (Okupacijų ekspozicijoje):

16 val.

Nemokama ekskursija „Okupuota Lietuva 1940–1990 m. “ (registruotis nereikia)

16 val.

Knygos pristatymas ,,Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę“ ir filmo peržiūra „1947 m. agentūrinė byla Vakarai“ Vitebsko bibliotekoje, P. Lukšio g. 60

16.45 val.

Susitikimas su buvusiais tremtiniais, parodos „Tremties kasdienybė“ pristatymas, dokumentinio filmo apie tremtį peržiūra

Birželio 14 d.

 

12 val.

Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A) – šv. Mišios

13.30 val.

Gėlių padėjimas prie paminklų „Partizanų motinai“, „Žuvome už Tėvynę“, Senosiose miesto kapinėse Vytauto prospekte. Gėlių padėjimas prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse

16 val.

Kauno geležinkelio stoties perone – Tremtinių pagerbimas ir gėlių padėjimas su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir Kauno šokio teatru „Aura“. V. A. Mocarto „Karūnavimo mišios“ Kauno geležinkelio stotyje. Atliks Kauno berniukų ir jaunuolių choras„Varpelis“, kamerinis orkestras „Varpelis“, solistai – Kristina Zmailaitė, Rita Novikaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis. Meno vadovas ir dirigentas Ksaveras Plančiūnas

19 val.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Pažaislyje skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“. Atlikėjai: Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“, meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas, kamerinis orkestras „Modus“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius, solistai – Asta Krikščiūnaitė, Nora Petrošenko. Įėjimas nemokamas

Klaipėdos sav.

16 val. Eisena nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės (Liepų g. 3) iki Tautos kančios memorialo (S. Daukanto g.)

16.20 val. Iškilmingas minėjimas sovietinio genocido aukoms pagerbti ir gėlių padėjimas prie Tautos kančios memorialo

18 val. Šv. Mišios Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10)

18 val. Šv. Mišios Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) Po mišių – Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“ koncertas

19 val. Atminimo vakaras „Jei ne auksinės vasaros…“ Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48).

Kelmės r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

14 val.

 

Užvenčio kultūros centre – popietė „Už ką neleidote Tėvynės mums mylėti?“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Kelmės kapinėse – susikaupimo valanda prie paminklo „Tautos kančiai atminti“

12 val.

Kražių parapijos bažnyčioje –šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius

13 val.

Kražių parapijos bažnyčioje– Gedulo ir vilties dienos minėjimas

18 val.

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – šv. Mišios

Birželio 2–21 d.

Kražių bibliotekoje – spaudinių paroda „Teneužmiršta kartų kartos“

Birželio 13–20 d.

Mockaičių skyriuje – spaudinių ir piešinių paroda „Tremties prisiminimai“

Birželio 14–17 d.

10–17 val.

Pagryžuvio skyriuje – spaudinių paroda „Aš iškentėjau savo tiesą protu, siela ir širdimi“ (G. Ješmantas)

Mažeikių r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Juodasis birželis“

Birželio 14 d.

 

12 val.

Laižuvoje, prie tremtinių atminimo vietos (buvusi senoji Laižuvos parduotuvė) – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti

12 val.

Lūšėje prie geležinkelio stoties – literatūrinė–muzikinė kompozicija „Tiltas…“. Programoje dalyvauja: Mažeikių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“, Lūšės bendruomenės jaunimas, Židikų kultūros centro ansamblis „Šatrija“)

14 val.

Sedos kultūros centre – filmo „Ekskursantė“ peržiūra

15 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – akcija „Tegul žydi bijūnai“ (iniciatorius klubas „Mano namai“)

16 val.

Prie Mažeikių geležinkelio stoties – gėlių padėjimas

18 val.

Mažeikių kultūros centro mažojoje salėje – pasakorių konkursas „Žodzis žodzį gena“

Pagėgių savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

13 val.

Viešosios bibliotekos Lumpėnų filiale – literatūrinė–edukacinė popietė 7–10 kl. mokiniams „Iš tautos atminties saugyklų“

18 val.

Stoniškių seniūnijoje – atminties vakaras, skirtas Gedulo ir vilties 75-osioms metinėms „Sugrįžta paukščiai į namus“

Birželio 15 d.

15 val.

Viešosios bibliotekos Stoniškių filiale – edukaciniai–kūrybiniai dailės užsiėmimai 5–7 kl. mokiniams „Lėk, gervele, lėk namolio…“, skirti Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti (Projektas „Bendruomenės „HUB‘as“ bibliotekoje „Atrask savo saviraiškos kodą“)

Birželio 1–30 d.

Viešojoje bibliotekoje – literatūrinė paroda „Prisiminimų susitikimai“ Gedulo ir vilties dienai bei Okupacijos ir genocido dienai paminėti

Birželio 10–30 d.

Viešosios bibliotekos Natkiškių filiale – literatūrinė paroda suaugusiems „Nemarios atminties takuos“

 

Pakruojo r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

13 val.

 

Klovainių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 13 d.

 

19 val.

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios

19.30 val.

Bažnyčios šventoriuje, prie paminklo tremtiniams – prisiminimų vakaras: bus skaitomi eilėraščiai, pasidalinta prisiminimais apie išgyvenimus tremtyje

20 val.

Ten pat – Juodojo birželio atminimo akcija, iš degančių žvakelių sudėsime žodį LIETUVA – taip prisijungsime prie akcijos, kurią inicijuoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

20 val.

Pašvitinio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: prie tremtinių paminklo uždegamos žvakutės, iš kurių sudedamas žodis LIETUVA

Birželio 14 d.

 

10 val.

Pakruojo kultūros centro mažojoje salėje (II aukštas) – „Atžalyno“ gimnazijos gimnazistai pristato projektą „Skaudūs istorijos puslapiai“ (projekto vadovė Gražina Kairiūkštienė)

11 val.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje – šv. Mišios

12 val.

Prie paminklo Linkuvos bažnyčios šventoriuje – tremtinių pagerbimas

12.10 val.

Linkuvos kultūros centre – fotografijų parodos „Jei ne auksinės vasaros…“ pristatymas

13 val.

Triškonių kaimo bendruomenės salėje – tremtinių knygos „Sužeistų širdžių daina“

13 val.

Javidonių ir Noriūnų kapinės                   e – minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti „Žvakutė mirusiems tremtiniams atminti“

13 val.

Rozalimo miestelyje, prie Angelo paminklo                  – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Dalyvauja folkloro ansamblis „Sedula“

14 val.

Bardiškių, Diržių, Lauksodžio kapinėse – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Tremtinių kapų lankymas

15 val.

Pašvitinio bendruomenės namuose – po šv. Mišių Pašvitinio bažnyčioje, tremtinių, partizanų dainas atliks Linkuvos KC Pašvitinio skyriaus moterų ansamblis

17 val.

Pamūšio kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Popietė „Žvilgsnis į Pamūšio apylinkių praeitį“

 

Plaučiškių kultūros namuose – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Litkūnų kaime partizanų atminimui paminklo ir Plaučiškių kaimo kryžiaus lankymas

Birželio 6–22 d.

Stačiūnų mokykloje–daugiafunkciame centre – paroda, skirta Gedulo ir vilties dienai

Palangos m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Akcija prie generolo Jono Žemaičio paminklo – Juodojo birželio atminimas

Birželio 14 d.

 

19 val.

Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčioje – šv. Mišių auka už tremtinius ir jų šeimas

20 val.

Prie Tremtinių kryžiaus – Atminimo valanda

Panevėžio m. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Renginys „Aš gyvento ir mylėt sugrįžau“, Pirmiesiems trėmimams – 75-eri:

12 val.

 

Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios už politinius kalinius ir tremtinius.

Gieda politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“ (vad. Giedrė Baltuškienė)

13 val.

 

Prie Atminimo sienelės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje ir geležinkelio stotyje padedamos gėlės ir uždegamos atminimo žvakutės. Koncertuoja choras „Likimai“ ir A. Smetonos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrusis choras „Aukštaitis“ (vad. Zina Jareckienė)

13 val.

Gėlių prie nužudymo vietos (Vasario 16 g. 23, Panevėžys) ir Respublikinės ligoninės kiemelyje – prie skulptoriaus Bernardo Bučo pastatyto paminklo nužudytiems gydytojams padėjimo ceremonija

13.30 val.

Muzikiniame teatre – Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Muzikinio teatro choro (dirig. Algirdas Viesulas) programa „Katedros akmenys“. V. Žemkalnio gimnazijos moksleivių impresija pagal J. Marcinkevičiaus dramą „Katedra“ (mokyt. Violeta Dziugienė). Teatro fojė – Genocido aukų muziejaus fotoparoda „Už Uralo žemės galo“

Prienų r. savivaldybė

 

Birželio 12 d.

 

12 val.

Balbieriškio bažnyčioje – šv. Mišios (suma)

13 val.

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas–koncertas. Dalyvauja Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupė „Gija“

Birželio 13 d.

 

17 val.

 

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre – minėjimas „Išėjusiems sugrįžti“. Pranešimą skaitys Jonas Ohmanas – švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas. Koncertuos Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), fleita gros Romantas Daugėla

20 val.

 

Mauručiuose, prie paminklo tremtiniams – minėjimas „Mano gimtinė – Lietuva“. Kartu su visa Lietuva uždekime žvakutes masinio trėmimo vietose ir iš degančių žvakelių sudėkime žodį „Lietuva“

Birželio 14 d.

 

10 val.

 

Išlaužo kapinėse, prie paminklo Negrįžusiems iš tremties – Atminimo valanda. Uždegsime atminimo žvakutes, pasiklausysime tų dienų liudininkų prisiminimų

10 val.

Jiezno parapijos bažnyčioje – Šv. Mišios

10.45 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Jiezne – prisiminimai

11.15 val.

Prie paminklo Lietuvos partizanams Jiezne – minėjimas . Dalyvauja Jiezno gimnazijos mokiniai, Šaulių organizacija, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė”

12 val.

Stakliškių miestelio aikštėje – pilietinė pamoka „Praeities žinojimas padeda kurti ateitį“. Prisiminsime vis dar kraujuojančias mūsų Tėvynės žaizdas, paminėsime mūsų brolius ir seseris, atidavusius gyvybes už mūsų tautos laisvę

12 val.

Šilavote, prie koplytstulpio tremtiniams atminti – renginys „Kur tas dulkėtas traukinys…“

16 val.

Prie Tremtinių kryžiaus Pakuonyje (šalia bibliotekos) – Gedulo ir vilties dienos minėjimas: „sielvarto“ žvakučių uždegimas, pakuoniečių tremtinių prisiminimai (bibliotekoje)

Raseinių r. savivaldybė

 

Birželio 1–2 d

Šiluvos gimnazijoje – pilietinė akcija „Vilties angelas“ (angelų iš popieriaus kūrimas). Paroda „Tremties takais“ (birželio 1–14 d.)

Birželio 1–14 d

Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijoje – parengtas stendas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Padedamos gėlės ir uždegtos žvakutės Viduklės geležinkelio stotyje (birželio 14 d.)

Birželio 2 d.

Betygalos Maironio gimnazijoje – mokiniams skirtas pranešimas „Betygališkių prisiminimai apie tremtį“

 

Raseinių Šaltinio progimnazijoje – pilietinė iniciatyva „Vilties angelai“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Edukacinės pamokos mokiniams, pagaminti angelai, kuriais birželio 14 d. mokiniai puoš aikštelę prie koplyčios Laisvės kovų dalyviams (Ateities g.)

Birželio 14 d.

 

8 val.

Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje – gimnazistų žygis pėsčiomis „Vilties angelų kelias“, maršrutu: Raseiniai–Lyduvėnai–Raseiniai

8.30 val.

Šv. Mišios Raseinių bažnyčioje – Gedulo ir vilties dienos paminėjimas

9 val.

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje – pilietinė–meninė akcija „Vilties angelas“

9.40 val.

Pilietinė akcija „Atmintinų vietų lankymas Raseinių rajone“. Autobusas išvyksta iš Ateities g. (Raseiniai)

12 val.

Šiluvos miestelyje – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

15 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – popietė Gedulo ir vilties dienai „Birželio 14-oji“

16 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – Stepono Bartkaus atsiminimų knygos „Raseinių krašto valstiečio užrašai“ pristatymas ir parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“, parengtos Genocido aukų muziejaus, atidarymas

17 val.

Raseinių miesto Maironio parke – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 14–30 d.

9–17 val.

Raseinių krašto istorijos muziejuje – paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“

Birželio 14 d. – liepos 1 d.

9–17 val.

Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje – Genocido aukų muziejaus paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“

Rokiškio r. savivaldybė

 

Birželio 18 d.

1941 m. Birželio sukilimo 75-ųjų metinių  programa „Mano žemei ir Tėvynei“ Obeliuose:

10 val.

Parodos, skirtos Birželio sukilimui, atidarymas ir konferencija „1941 metų Birželio sukilimas: žmonės ir likimai“ Obelių laisvės kovų muziejuje, Vytauto g. 18. Pranešimus skaitys Aldona Mieliūnaitė, Gintaras Dručkus, Algis Kazulėnas, Donatas Smalinskas

12 val.

Šv. Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. Dalyvauja Rasa Juzukonytė (sopranas), Aušra Motuzienė (vargonai)

13 val.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse.  Dalyvauja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai

13.30 val.

Simbolinės Vienybės vėliavos – Lietuvos vėliavos spalvų juostos pakėlimas oro balionu prie monumento sukilėliams Obelių kapinėse

14 val.

Iškilmingas koncertas „Mano žemė“ Obelių miesto aikštėje.

Dalyvauja  Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Šiaulių universiteto folkloro grupė „Kitava“

16 val.

Bendrystės vaišės ir Rokiškio krašto meno kolektyvų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

18 val.

Jaunimo talentų koncertas prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus

19 val.

Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas Obelių miesto aikštėje

Birželio 18 d.

Juodupės tragedijos 75-mečiui atminti:

12 val.

Juodupės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Senosiose Juodupės kapinėse – gėlių padėjimo ceremonija ir atminimo valandėlė

Birželio 23 d.

Renginiai žiauriai nužudytam daktarui Antanui Gudoniui atminti:

11.30 val.

Rokiškio miesto senosiose kapinėse – Antano Gudonio pagerbimo ceremonija

12 val.

Sodyboje Sarapiniškio kaime, Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje – atminimo lentos, skirtos daktarui Antanui Gudoniui atminti, atidengimo ceremonija gimtojoje

Šiaulių m. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

 

Skvere prie Savivaldybės – Juodojo birželio atminimo akcija. Iniciatorė – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

Birželio 14 d.

 

9–18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – akcija „Ateik ir uždek žvakelę tremties aukoms atminti“, spaudinių ir knygų paroda „Jie gyvi mūsų širdyse“

10–12val.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Aido g. 27) – novelės apie tremtį skaitymas kartu su Specialiojo ugdymo centru

15 val.

Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje (Žemaitės g. 102) – režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ peržiūra (su komentarais neregiams ir silpnaregiams)

15 val.

Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) – Šiaulių „Aušros“ muziejaus renginys „Pūtvių šeimos tremties ženklai Julijos Pūtvytės–Daniliauskienės karpinių parodoje“

16.30 val.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie geležinkelio rampos

18 val.

Mišios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3)

19 val.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) –koncertas „Requiem laisvės gynėjams“

18 val.

Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) – renginys „Praradimai–atradimai“

Iki birželio 30 d.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62) – paroda „Toks buvo tavo kelias, Lietuva“

Šiaulių r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas Kuršėnuose:

10.30 val.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – šv. Mišios už tremtinius

11.45 val.

prie Rezistentų paminklo, prie Ventos upės – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Birželio 16 d.

14 val.

Popietė suaugusiems „Trėmimai gyvi žmonių prisiminimuose“, skirta Gedulo ir Vilties dienai. Šiaulių rajono savivaldybės Ginkūnų bibliotekoje

Spaudinių parodos:

 

Birželio 1–20 d.

Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje – spaudinių paroda „Tremtis ir likimai“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 7–30 d.

Verbūnų bibliotekoje – spaudinių paroda „Palikom tėviškėlę brangią“, skirta Gedulo ir vilties dienai

Birželio 10–30 d.

Naisių bibliotekoje – spaudinių paroda vaikams „Gyva tautos atmintis“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Birželio 14–21 d.

Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje – spaudinių paroda „Tremties keliais“, skirta Gedulo ir Vilties dienai

Tauragės r. savivaldybė

 

Birželio 14 d.

 

12 val.

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios

13 val.

Kančių namų kiemelyje (Prezidento g. 38, Tauragė) – poezijos, dainų, prisiminimų valanda „Vilties galia“, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės priesaikos priėmimo ceremonija

14 val.

Tauragės krašto muziejaus tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose, (Prezidento g. 38, Tauragė) – popietė „Gedulas ir Viltis tremtinių prisiminimuose“

Telšių r. savivaldybė

 

Birželio 23 d.

Renginys, skirtas Rainių tragedijos 75-osioms metinėms paminėti, „Te angelas saugo jų atmintį tylią“:

17 val.

Rainių kankinių laiškų skaitymas prie buvusio Telšių kalėjimo

17.40 val.

Rainių kankinių pagerbimo ceremonija ir bendra malda Telšių senosiose kapinėse

18.30 val.

Kankinių atminimo pagerbimo ceremonija Rainių miškelyje

19.30 val.

Šv. Mišios Rainių koplyčioje

Ukmergės r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

 

20 val.

Prie paminklo negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams Dukstynos kapinėse – „Juodojo birželio atminimo akcija“. Iš žvakelių bus sudėtas tremtiniams brangiausias žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Lyduokių seniūnijoje, senosiose kapinėse prie paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams – iš 80 degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

20 val.

Ukmergės r. Pabaisko seniūnijoje, Pabaisko mūšio vietoje – iš degančių žvakelių bus sudėliotas žodis „LIETUVA“

 

Ukmergės r. Žemaitkiemio seniūnijoje, bibliotekoje – literatūros paroda „Skausmas, pražydęs viltimi“

Birželio 14 d.

 

10 val.

Ukmergės r. Veprių seniūnijoje, Veprių šv. Rožančiaus bažnyčioje – šv. Mišios, o po jų Veprių miestelio centre prie paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę minėjimas ir akcija „Vilties angelas“

12 val.

Ukmergės kultūros centro Deltuvos kultūros namuose – akcija Vaikai piešia tremtį, žvakių liejimas (13 val.), Deltuvoje, prie kryžiaus žuvusiems partizanams ir tremtiniams – akcija „Ateik. Uždek žvakelę“ (14 val.)

13 val.

Ukmergės r. Šešuolių seniūnijoje, Liaušių kultūros namuose – Laisvės gynimo, tremties, partizaninio judėjimo ir didžiųjų netekčių, pasekmių likvidavimo 75-mečio minėjimas–koncertas „Tėvynė šaukia ir aš ateinu“

13 val.

Ukmergės r. Siesikų seniūnijoje Siesikų miestelio centre – poezijos skaitinių popietė „Skaudžių likimų aidas“

16 val.

Ukmergės r. Taujėnų k. kultūros namuose – parodos „Tremties bėgiais nudundėję likimai“ atidarymas ir Sigitos Narbutaitės- Lipuvienės knygos „Aukštuolių ąžuolai“ pristatymas. Tai prisiminimų knyga apie 5 brolius (Katliorius) partizanus, žuvusius už Lietuvos laisvę. Renginyje dalyvaus žuvusiųjų giminės

17 val.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje – šv. Mišios, po jų – Gedulo ir vilties dienos minėjimas ir režisieriaus Justino Lingio dokumentinis filmas „Žibutė 0 Rozalija Preibytė“. Dalyvauja filmo režisierius J. Lingys, Politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“, Želvos gimnazijos mokiniai

Birželio 7–23 d.

V. Šlaito viešojoje bibliotekoje – dokumentų paroda „Gyvenimas – lyg viena minutė“

Birželio 14–15 d.

Veprių krašto muziejuje – ekspozicija apie tremtį ir genocidą

Birželio 14–20 d.

V. Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinyje –spaudinių paroda Gedulo ir vilties dienai pažymėti „Netekčių istorija“

Vilniaus r. savivaldybė

 

Birželio 13 d.

20 val.

Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro Kalvelių skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuojamą Juodojo birželio atminimo akciją. Kenos geležinkelio stotyje pagerbs masinių Lietuvos gyventojų trėmimų ir okupacijos aukas, išvežtų atminimui čia bus padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Renginyje dalyvaus Kalvelių gimnazijų mokiniai, vietos meno kolektyvai, bendruomenės atstovai

Už įnašą į Vilniaus Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos sąskaitą paminklo mirusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams Galiašore, Permės srityje Geniaus Baliukevičiaus vadovaujama paminklo statytojų grupė nuoširdžiai dėkoja:

Jonui Kazlavickui, Vytautui Sadauskui, UAB "DOZHAS", Vygintui Laipui, Algimantui Zolubui, Remigijui Laipui, Antanui Ciūniui, Michail Slednikov, Robertui Pukeniui, Česlovui Stankevičiui, Birutei Strinkienei, Eugenijai Mažeikienei.

Continue reading „Padėka“

Rusijos valdžia kėsinasi sunaikinti unikalų Politinių represijų istorijos memorialinį muziejų „Permė-36“.

Tai vienintelis muziejus visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, kuris įsteigtas buvusiame Gulago lageryje.

Šis lageris svarbus ir lietuviams, nes jame kalėjo nemažai mūsų tautiečių, tarp jų – Balys Gajauskas, Viktoras Petkus, mons. Alfonsas Svarinskas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir kiti.

Continue reading „Rusijos valdžia naikina memorialinį muziejų „Permė – 36““

Portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs 30-ies nuotraukų fotoreportažą, pasakojantį, kaip rugpjūčio 1-ąją Vilniaus geležinkelio stotyje buvo sutikti „Misija Sibiras – 2014“ ekspedicijos dalyviai. Jį galima rasti skiltyje "FOTOREPORTAŽAI".

Dabar slaptai.lt skelbia šešių minučių trukmės videofilmą, užfiksavusį šios prasmingos kelionės dalyvių emocijas: džiaugsmą, juoką, dainas, ašaras…

Taip, būta ir ašarų. Ekspedicijos į tolimąjį Krasnojarską vadovas net susigraudino, prisiminęs susitikimus su sovietmečiu į Sibirą ištremtais lietuviais bei jų vaikais.

Jaunieji ekspedicijos dalyviai tvirtino norį ir ateityje dalyvauti tokio pobūdžio kelionėse. Susitikimai su Sibire gyvenančiais lietuviais paliko neišdildomą įspūdį. Atmintyje išliks ir apleistos, nykstančios Sibire žuvusių lietuvių tremtinių bei politinių kalinių kapinės. 

Continue reading „Emocijų kupinos „Misija Sibiras – 2014“ dalyvių sutiktuvės: džiaugsmas, juokas, ašaros…“

« 1 2 »

Rugpjūčio 1-ąją 8 valandą ryto iš kelionės „Misija Sibiras – 2014“ sugrįžo šešiolika ekspedicijos dalyvių. Ekspedicijos tikslas – aplankyti Krasnojarsko krašte gyvenančius lietuvius – buvusius tremtinius ir politinius kalinius, jų vaikus ir anūkus. Ekspedicijos dalyviai taip pat tvarkė ten nykstančias lietuvių kapinaites.

Manoma, kad 1990-aisiais Rusijos Krasnojarsko platybėse gyveno per 20 tūkst. lietuvių, atsidūrusių ten dėl tremčių ir politinių represijų, patirtų sovietiniais metais. Pirmieji masiniai trėmimai į šį kraštą iš Lietuvos prasidėjo 1941-aisiais, o 1948-aisiais vienu metu į Krasnojarską ištremta net 21 tūkst. lietuvių. Tuomet Jeniseisko ir Kazačinsko rajonuose apgyvendinta per 3 tūkst. tautiečių. Nepakėlę ypač sudėtingų gyvenimo sąlygų daug jų nesulaukė šios dienos.

Dabar Krasnojarse gyvena vos keli tūkstančiai lietuvių.

Tai – jau dvyliktoji ekspedicija į lietuvių tremties vietas.

Artimiausiu metu portalas slaptai.lt pateiks videoreportažą, pasakojantį apie „Misijos Sibiras – 2014“ dalyvių sutiktuves Vilniaus geležinkelio stotyje.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.08.01; 10:44

Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame Gedulo ir vilties dienos bei Okupacijos ir genocido dienos minėjime kalbėjo bendrijos „Lemtis“ narė Ramunė Driaučiūnaitė. Skelbiame jos tekstą.

1989-ieji – romantiškojo Atgimimo, patriotinių dainų ir kalbų metai. Nors pirmosios kalbos apie politinius kalinius ir tremtinius buvo tylios, tarp artimų žmonių, laikui bėgant, prabilome. Aktyvesnieji ieškojo buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kalbino juos, rinko ir kaupė duomenis. Pamažu suvokėme, po kokius didžiulius Sibiro taigos, tundros ir amžino įšalo plotus buvo išblaškyti geriausi mūsų tautos sūnūs ir dukros. Atsiskleidė neregėtas kančių ir mirčių mastas. Drąsiausi ir atkakliausi suskato organizuoti vienminčių būrius ir vykti į atokiausias vietoves, kuriose buvo daugiausia sovietinio genocido aukų.

Continue reading „Nutrūko ketvirtį amžiaus trukęs kapų paieškos ir inventorizacijos procesas“

« 1 3 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.06.14; 17:05

(Dagnė Jakševičiūtė. „Gyvenom socializme. Prisiminimai apie Juozą Baltušį". – Vilnius: „Alma littera", 2013).

Įdėmiam skaitytojui ši knyga tikrai daug ką pasakys ir apie pragyventą laiką, ir apie Juozo Baltušio asmenybę. Ji įdomi ir prieštaringa – neretas pateiktas faktas ar rašytojo kūrinio ištrauka yra nevienaprasmė (pavyzdžiui, 1944 m. „Tiesoje" išspausdintas Baltušio straipsnis „Nė vieno kietmetrio malkų okupantams": autorius aistringai pliekia „vokiškuosius grobikus", kurie valstiečiams už miško kirtimą siūlo „blizgučių, surogatinės degtinės ir kitokių niekų" (p. 42); kaip žinome, sovietai, nacionalizavę ne tik mišką, tokiais niekais neužsiiminėjo –­ komunizme viskas turėjo būti už dyka).

Šiek tiek gaila, kad autorė lyg ir ironiškai pažvelgė į filosofo Nerijaus Šepečio homo sovieticus ir „skilusios sąmonės" apibūdinimą (p. 112), priskirdama tai medicinos (psichiatrijos) sričiai, nors šis reiškinys susijęs su itin sveika visuomenės dalimi, gyvenusia (ir tebegyvenančia) pagal pasirinktinos teisybės modelį.

Continue reading „Pasirinkimo laisvė“

Semas Leitas laikraštyje The Financial Times aptaria politinės strategijos ir retorikos požiūriu neseną amnestiją Rusijoje, kai į laisvę išėjo, be visų kitų, Michailas Chodorkovskis, Pussy Riot dalyvės ir Greenpeacė aktyvistės. Jo nuomone, „Rusijos akcininkų bendruomenė“, valdoma Vladimiro Putino, sėkmingai susidorojo su Olimpiados išvakarėse jam iškilusia būtinybe „nuraminti eksporto rinkas“. 

„Primygtinai ginti savo pozicijas gali kiekvienas kvailys. O sumanesnis strategas žino, kada ir kaip daryti nuolaidas, – jis pralaimi mūšį, kad laimėtų karą. V.Putinui suteikti malonę tiems, kas ginčijo jo valdžios teisėtumą, reiškė faktiškai įtvirtinti tą valdžią. Ženklas buvo toks: kameros raktai mano rankose“, – rašo S.Leitas.

Continue reading „Kaip daryti sau naudingas nuolaidas“