JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA-ELTA nuotr.
Minskas turi leisti Baltarusijos katalikų vadovui metropolitui Tadeuszui Kondrusiewicziui įvažiuoti į šalį, kad jis galėtų rūpintis tikinčiaisiais. Tai antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
„Baltarusijos valdžia turi leisti įvažiuoti į šalį arkivyskupui T. Kondrusiewicziui, kad jis galėtų rūpintis savo ganomaisiais per nesiliaujančius protestus. Jis ir visa baltarusių tauta turi turėti galimybę naudotis savo pagrindinėmis laisvėmis, taip pat ir tikėjimo laisve“, – parašė tviteryje Amerikos diplomatijos vadovas.
Savo ruožtu JAV Valstybės departamento spaudos tarnybos vadovė Morgan Ortagus taip pat tviteryje pavadino draudimą įvažiuoti metropolitui į Baltarusiją „baimės aktu, kenkiančiu laisvės idealams“.
Kaip sakė antradienį žurnalistams Baltarusijos VRM Pilietybės ir migracijos departamento viršininkas Aleksejus Begunas, žinyba aiškinasi, kodėl T. Kondrusiewiczius buvo neįleistas į šalį.
Rugpjūčio 31 d. Baltarusijos pareigūnai, nenurodydami priežasčių, neleido Katalikų bažnyčios hierarchui, kuris yra Baltarusijos pilietis, įvažiuoti į šalį. Pasak A. Beguno, jis tikisi, kad šis „nesusipratimas bus ištaisytas artimiausiu metu“.
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad metropolitas Lenkijoje „gavo tam tikrų užduočių“, todėl jis nebuvo įleistas į šalį.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Kinijos žvalgybaJAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus. Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galingaKinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esą „nusivylusios“ Turkijos sprendimu paversti Bizantijos laikų monumentą Sofijos soborą mečete ir paragino visiems lankytojams suteikti vienodą prieigą.
„Esame nusivylę Turkijos vyriausybės sprendimu pakeisti Sofijos soboro statusą“, – sakė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
„Mūsų žiniomis, Turkijos vyriausybė išlieka įsipareigojusi prie Sofijos soboro suteikti prieigą visiems lankytojams, tad mes nekantraujame išgirsti Sofijos soboro priežiūros planus, siekiant užtikrinti, kad jis visiems išliktų prieinamas be trukdžių“, – pridūrė ji.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad liepos 24 dieną į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktame statinyje vyks musulmonų pamaldos.
Daugybę turistų pritraukiantis Sofijos soboras Bizantijos imperijos gyvavimo laikais buvo pastatytas kaip bazilika, tačiau po to, kai 1453 metais Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį, jis buvo paverstas mečete.
Turkijos prezidentas ėmėsi veiksmų nepaisydamas to, kad apie religijos laisvę neretai kalbantis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo NATO sąjungininkei paskelbė atvirą kreipimąsi.
Praėjusią savaitę paskelbtame pranešime M. Pompeo soboro muziejaus statusą pavadino „pavyzdiniu“ Turkijos „įsipareigojimu gerbti religijų tradicijas ir įvairialypę šalies istoriją“, ir teigė, kad pokyčiai rizikuoja „sumenkinti šio nuostabaus statinio palikimą.“
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas penktadienį taip pat pareiškė, kad labai apgailestauja dėl Turkijos sprendimo.
J. Bidenas paragino R. T. Erdoganą sprendimą atšaukti „ir vietoje to palikti šios vertingos vietos muziejaus statusą, visiems užtikrinant vienodą prieigą.“
Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.
J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.
„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.
Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo šeštadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos rasizmą pasmerkianti rezoliucija yra „veidmainiška“.
M. Pompeo teigė, kad taryba turėtų susitelkti į tai, ką jis pavadino sisteminiais rasės skirtumais tokiose šalyse narėse kaip Kuba ir Kinija.
„Tarybos sprendimas vakar balsuoti dėl rezoliucijos, susitelkiančios į teisėtvarką ir rasę JAV, pažymi pasiektas naujas žemumas“, – pranešime teigė M. Pompeo.
Taryba penktadienį balsavo po diskusijų, kurias sukėlė JAV protestai, šalyje įsižiebę dėl afroamerikiečio George’o Floydo mirties. Iš rezoliucijos panaikintas konkretus rasizmo ir policijos brutalumo JAV paminėjimas.
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo Havajuose susitiks su aukšto rango Kinijos diplomatu, Kinijos komunistų partijos politbiuro nariu Yang Jiechi, kur pareigūnai bandys sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
„Politico“ šaltinių teigimu, M. Pompeo „tyliai planuoja“ kelionę, kurios darbotvarkė dar nėra galutinai patvirtinta.
M. Pompeo ne kartą kritikavo Kiniją dėl koronaviruso pandemijos, politikos Honkongo atžvilgiu ir elgesio su etninėmis ir religinėmis mažumomis.
Tuo tarpu laikraščio „South China Morning Post“ šaltiniai patvirtino, kad Kinijai atstovaus Yang Jiechi.
Dvišaliai Kinijos ir JAV santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas net pareiškė, kad gali nutraukti santykius su Kinija.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pasmerkė Pekiną dėl siūlymo priimti naują Honkongo saugumo įstatymą po ilgus mėnesius trukusių protestų pusiau autonomiškoje Kinijos teritorijoje.
„Sprendimas apeiti gerai veikiantį Honkongo įstatymų leidybos procesą ir nepaisyti Honkongo žmonių valios būtų mirties nuosprendis Pekino Honkongui pažadėtai aukšto lygio autonomijai“, – pranešime teigė M. Pompeo.
M. Pompeo pabrėžė, kad šis Kinijos žingsnis gali lemti tai, kad JAV, remdamasi naujais įstatymais, atsisakys Honkongą laikyti autonominiu regionu.
Jei taip nutiks, Honkongas praras privilegijuotos prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika statusą.
„JAV primygtinai ragina Pekiną persvarstyti pragaištingą sprendimą, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paisyti Honkongo autonomijos, jo demokratinių institucijų ir piliečių laisvių. Tai išsaugotų Honkongo specialųjį statusą pagal JAV teisės principus“, – teigė M. Pompeo.
„Bet koks sprendimas, kuris kėsinasi į Honkongo autonomiją ir laisves, įtvirtintas Kinijos ir Britanijos bendroje deklaracijoje ir Pagrindiniame įstatyme, neišvengiamai paveiktų mūsų vertinimą „Viena šalis, dvi sistemos“ politikos ir šios teritorijos statuso atžvilgiu“, – sakė jis.
Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Amerikos naftos tiekimo Baltarusijai pradžia yra didelė diplomatinė JAV pergalė. Tai trečiadienį pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
„Praėjusią savaitę mes pasiekėme tris dideles diplomatines pergales. Viena iš jų – naftos tiekimo iš JAV į Baltarusiją pradžia“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius priminė, jog prieš kelis mėnesius jis lankėsi Minske, kur „įsipareigojo, kad mes dirbsime su jais prie šio projekto“.
Kartu M. Pompeo pažymėjo, jog Baltarusija dar turi daug nuveikti, kad diversifikuotų savo rinką.
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kilus ginčui dėl naftos su Rusija, pranešė, jog Minskas tariasi su JAV dėl naftos tiekimo. Gegužės viduryje buvo sužinota, kad tanklaivis su 80 tūkstančių Baltarusijai skirtos Amerikos naftos turėtų atplaukti į Klaipėdą birželio pradžioje.
Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį apkaltino Kiniją ir Rusiją bendradarbiavimu platinant tikrovės neatitinkančią informaciją apie koronaviruso pandemiją. Pasak Vašingtono, Pekinas kuo toliau, tuo labiau taiko Maskvos ištobulintus metodus, informuoja AFP.
„Dar prieš COVID-19 krizę matėme tam tikrą koordinavimą propagandos srityje tarp Rusijos ir Kinijos“, – sako Lea Gabrielle, specialioji pasiuntinė iš JAV valstybės departamento Globalaus įsitraukimo centro (Global Engagement Center), stebinčio užsienio propagandą.
„Kilus pandemijai bendradarbiavimas tarp abiejų valstybių dar labiau paspartėjo (…) ir jos bando formuoti visuomenės nuomonę apie COVID-19 pandemiją siekdamos savų tikslų“, – sakė ji žurnalistams.
Pasak L. Gabrielle, kovo mėnesį Kinijos diplomatų naujų sekėjų skaičius socialiniame tinkle „Twitter“ išaugo nuo 30 per parą iki daugiau nei 720.
Šis centras anksčiau paskelbė, kad tūkstančiai su Rusija siejamų paskyrų socialinėje žiniasklaidoje platino sąmokslo teorijas apie koronavirusą, įskaitant ir teiginius, kad jį sukūrė Jungtinės Valstijos.
Be to, anksčiau JAV papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtas įrašas apie tai, kad koronavirusą Uhano mieste išplatino JAV kariuomenė. Kovo mėnesį JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas kalbėjosi telefonu ir, regis, abi šalys sutarė susilaikyti nuo panašių teiginių. JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau įtampa vėl išaugo po to, kai JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pareiškė, kad virusas galėjo kilti Uhano virusologijos laboratorijoje. Šį kartą Pekinas tokias mintis pavadino dezinformacija.
Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek geriausi JAV epidemiologai aiškina, kad nėra jokių įrodymų, jog virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje. Mokslininkai tikina, kad virusas kilo Uhano turguje, kur buvo pardavinėjama egzotiškų gyvūnų mėsa.
Penktadienį bendradarbiavimą pandemijos klausimais aptarė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
V. Putinas sako, kad „Rusija prieštarauja bandymams pasinaudoti epidemija kaip pretekstu apkaltinti Kiniją ir ją tvirtai palaiko.“
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 3-4 dienomis Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu darbo vizito lankosi Baltarusijoje. Kaip skelbiama, daugiausiai svarstoma pagalba lietuvių kilmės vaikams švietimo srityje. Bet kitą dieną jis susitinka ir su oficialiais Baltarusijos valdžios atstovais, o Minske netgi planuojamas susitikimas su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių aktyvistais, kitaip sakant, su opozicija.
Sunku pasakyti, ar Lietuvos ministras šio vizito detales, ypač antros dienos susitikimus, derino su Seimu ir Prezidentu. Tai, kad Seimo užsienio reikalų komitetas ketino svarstyti „savavališkus“ L. Linkevičiaus vuajažus į Minską (nors paskutinis jų buvo prieš ketverius metus), liudija, jog politikai nėra patenkinti URM konformistine laikysena A. Lukašenkos režimo atžvilgiu. Jie įtaria, kad šitaip gali būti nuolaidžiaujama dėl Astravo AE.
Minskui šių metų pradžia nelengva. Be nuolatinių rietenų su Maskva dėl Baltarusijos glaudesnės integracijos į Sąjunginę valstybę nuo šių metų pradžios kaimyninė šalis negauna rusiškų naftos produktų. Sausio 3 d., nepavykus deryboms, jų tranzitas nutrauktas, o sausio 20 d. nutrūko ir dialogas šiuo klausimu.
A.Lukašenka pareiškė, kad naftą pirks už Rusijos ribų ir pasaulinėmis kainomis. Minskas jau įsigijo 80 tūkst. tonų šios žaliavos iš Norvegijos, ir pirmoji jos partija per Klaipėdos uostą geležinkelio cisternomis jau atkeliavo į Baltarusiją. O nuo vasario 1 d. Minskas 6,6 proc. padidino tarifus rusiškos naftos tranzitui.
Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Kaip tik tuo metu į Minską vizito užsuko JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. Tokio rango JAV atstovo čia nebuvo nuo 1994 metų, kai A. Lukašenka ir buvo išrinktas prezidentu. Jo apsilankymo tikslas buvo daugiau negu akivaizdus: bandyti suvilioti A. Lukašenką racionaliu pasiūlymu – patenkinti Baltarusijos naftos poreikius amerikietiška žaliava visu 100 procentų, t.y., 18 mln. tonų naftos per metus. Amerikos užsienio politikos žinybos vadovas be užuolankų leido suprasti, kad Minskui tereikia kreiptis į Vašingtoną, nes JAV yra „didžiausias energijos resursų gamintojas pasaulyje“. Tokiu atveju jų naftos produktai būtų perdirbami Baltarusijoje įrengtose rusiškose naftos perdirbimo įmonėse.
A.Lukašenka kol kas neatsakė nei taip, nei ne. Jis žino, kad Maskva protestuos prieš amerikietiško naftos verslo invaziją šalia Rusijos sienų. Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Igoris Juškovas iškart atrėžė: tai neįmanoma. Jis mano, kad JAV nė dolerio nenuleis už naftos barelį, o rusiška nafta yra 10-12 dolerių pigesnė už pasaulines kainas. Be to, jo teigimu, rusišką Urals markės naftos žaliavą reikėtų maišyti su amerikietiška, kaip daroma Lenkijoje, nes gamyklos Baltarusijoje kitaip ją apdoroti nepritaikytos, o tai dar pabrangins importuojamą žaliavą.
Niekam ne paslaptis, kad problema ne naftos tiekimas, o problemiški santykiai su Rusija. V. Putinas kuria planus, kaip, prisidengdamas gilesne Sąjunginės valstybės integracija, Baltarusiją vis labiau pasiglemžti po savo sparnu. Tai erzina A. Lukašenką, vaizduojantį save visos gudų tautos vienytoju. Jis apdairiai nevaikė didžiulių mitingų, kuriuose baltarusiai protestavo prieš savo šalies integraciją į Rusiją.
Nors M. Pompeo ir mandagiai priekaištavo A. Lukašenkai dėl žmogaus teisių pažeidimų, jis padarė užuominą, kad JAV panaikins sankcijas pagrindinei žaliavos perdirbimo įmonei „Belneftechim“, bus atšauktas JAV ir ES draudimas dešimtims pareigūnų atvykti į šias šalis, o patį A. Lukašenką galbūt palaikys per šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tad koks gi L. Linkevičiaus darbo vizito tikslas?
Tikėtina, kad jis buvo derintas ne tik su aukščiausiais šalies pareigūnais, bet ir aptartas aukštame lygyje, ypač po M. Pompeo vizitų į posovietinę erdvę (jis dar pabuvojo Kazachstane, kuris taip pat tikisi aprūpinti Minską naftos žaliava). Prezidentas G. Nausėda, grybaudamas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, darydavo toli siekiančias užuominas, kad laikas kaimynus traukti iš izoliacijos.
Tačiau „skersai kelio“ kaimyniškiems santykiams stovi nelemtas Astravas. Ar reikia čia ieškoti kompromiso su Minsko režimu? Kokia kaina Lietuva ketina „parduoti“ Astravo AE grėsmę už gerus geopolitinius santykius su A. Lukašenka? Ar nuo šiol nutylėsime grubius žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje ir represijas prieš opoziciją?
Tai klausimai, liečiantys mūsų užsienio politikos strategiją ir apskritai stabilumą regione. Šiame kontekste L. Linkevičiaus vizitas į kaimyninę šalį dvelkia vasališku noru įtikti ir amerikietiškai pozicijai, ir apskritai apsimestinam Vakarų aklumui – nematyti Rusijos ekspansijos per Baltarusiją recidyvų.
Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos pasirengusios visiškai aprūpinti Baltarusiją energijos ištekliais konkurencingomis kainomis. Tai šeštadienį po derybų su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
„Mūsų energijos išteklių gamintojai pasirengę aprūpinti jus 100 procentų konkurencingomis kainomis“, – sakė M. Pompeo.
Šitaip, pabrėžė jis, „JAV nori padėti Baltarusijai sukurti savo suverenią valstybę“. „Mes – didžiausi energijos išteklių gamintojai pasaulyje, ir jums tereikia kreiptis į mus“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius.
Rusijos naftos tiekimo į Baltarusiją sutartys baigė galioti 2019 metų gruodžio 31 d. Nuo to laiko šalys veda derybas dėl jų pratęsimo, bet negali susitarti dėl kainos. A. Lukašenka vyriausybei davė nurodymą ieškoti alternatyvių naftos šaltinių.
Maždaug 86 tūkstančius tonų naftos, kurią Baltarusija pirko Norvegijoje, sausio 23 d. į Klaipėdą atplukdė Norvegijos tanklaivis „Breiviken“.
Toliau nafta užsakovui gabenama geležinkeliu. Visos partijos transportavimas truks maždaug dvi savaites. Pastarąjį kartą nafta į Baltarusiją tranzitu per Lietuvą buvo gabenama 2017 metais.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį padėkojo JAV valstybės sekretoriui Mike`ui Pompeo už jo vizitą į Minską po ilgai trukusio nepakankamo šalių tarpusavio supratimo laikotarpio.
„Labai gerai, kad jūs po nepakankamo savitarpio supratimo Baltarusijos ir JAV santykiuose laikotarpio, kurį sąlygojo nepagrįstas ankstesnės (JAV) valdžios požiūris, surizikavote atvykti į Minską ir pažiūrėti į šią šalį – kas čia per tauta, kas čia per žmonės, kas per diktatūra, kokia čia demokratija“, – sakė A. Lukašenka.
Anot Baltarusijos prezidento, jis jau seniai pažįsta M. Pompeo. „Deja, neakivaizdžiai. Kai jūs ėjote ankstesnes (CŽV vadovo) pareigas, mes, aš to visiškai neslepiu, su amerikiečiais bendradarbiavome mūsų specialiųjų tarnybų linija“, – paaiškino A. Lukašenka. Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Jis patikslino turįs omenyje bendras operacijas, kuriomis buvo siekiama „užkirsti kelią branduolinių elementų platinimui Baltarusijos pasienyje“. „Mes kartu sulaikėme kelis nusikaltėlius, kurie gabeno per sieną branduolines medžiagas Vakarų kryptimi“, – pareiškė A. Lukašenka.
Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad jo šalis vertina Baltarusijos indėlį į kovą su tarptautiniu terorizmu.
M. Pompeo taip pat pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms kelia susirūpinimą žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, bet jos tikisi pažangos šiuo klausimu.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdančioji Komunistų partija yra „esminė mūsų laikų grėsmė“, kuri kelia iššūkį Vakarų principams.
„Kinijos komunistų partija yra esminė mūsų laikų grėsmė“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu pareiškė aukščiausio rango Vašingtono diplomatas.
Pasak M. Pompeo, Vakarų sąjungininkai turi „užtikrinti, kad kitą šimtmetį didžiausią įtaką darytų Vakarų demokratiniai principai“.
M. Pompeo komentarus išsakė tuo metu, kai Vašingtonas spaudžia JK ir kitas Europos šalis neleisti Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ tiekti įrangos šalių naujos kartos 5G ryšio tinklams diegti.
Jungtinė Karalystė antradienį nutarė leisti „Huawei“ tiekti įrangą nepagrindinėms 5G tinklo dalims, kuriose nėra perduodami jautrūs asmens duomenys.
JK taip pat apribojo „Huawei“ tenkančią rinkos dalį – bendrovė galės užimti tik 35 proc. rinkos. Žadama ateityje rinkos dalį dar labiau mažinti.
Briuselis trečiadienį ėmėsi panašių veiksmų ES valstybėse narėse.
JAV pareigūnai anksčiau įspėjo, kad Vašingtonas dėl saugumo sumetimų gali nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija su Londonu, jei JK ryšio tinkluose bus „Huawei“ įrangos.
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo, regis, atsisakė tokios retorikos.
JAV–JK žvalgybinės informacijos dalijimosi „ryšiai yra gilūs, tvirti, jie išliks“, sakė M. Pompeo.
Jis pridūrė esąs „tikras, kad, kart judant pirmyn, bus užtikrintas naujos kartos technologijų saugumas“.
JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani planavo atlikti veiksmus, kurie kėlė grėsmę JAV piliečių gyvybėms.
Islamo revoliucinės gvardijos vadas buvo nukautas Bagdado tarptautiniame oro uoste per JAV pajėgų anskrydį. Qasemas Soleimani. CFR.org nuotr.
„Jis intensyviai planavo regione imtis veiksmų – didelių veiksmų, kaip pats apibūdino, dėl kurių grėsmė būtų iškilusi dešimtims, jei ne šimtams amerikiečių“, – CNN reporteriams sakė M. Pompeo.
„Žinau, kad (Q. Soleimani planas) buvo neišvengiamas“, – sakė M. Pompeo, bet daugiau neatskleidė detalių apie planuotos operacijos pobūdį.
„Tai buvo žvalgybos duomenimis paremtas vertinimas, pagreitinęs mūsų sprendimo priėmimą“, – teigė M. Pompeo.
Šiaurės Korėjos lyderis perspėjo, kad pasaulis išvys „naują strateginį ginklą“. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius yra „didžiai susirūpinęs“ dėl informacijos apie tai, kad Šiaurės Korėja užsiima „strateginio ginklo“ plėtra. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė tikintis Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną esant „žodžio žmogų“, tesėsiantį branduolinio nusiginklavimo pažadus, pranešė „Deutsche Welle“.
Antonio Guterresas teigė esąs labai susirūpinęs dėl trečiadienį Šiaurės Korėjos išsakyto pareiškimo apie galimybę atnaujinti branduolinius ir raketinius bandymus. Trečiadienį Kim Jong Unas pareiškė, kad šalis plėtoja naują „strateginį ginklą“, o Pchenjano nevaržo moratoriumas dėl branduolinių ir raketinių bandymų.
„Generalinis sekretorius tikisi, kad, pagal atitinkamus Saugumo Tarybos sprendimus, bandymai nebus atnaujinti“, – trečiadienį sakė A. Guterreso atstovas Stephane’as Dujarricas.
„Nesiginklavimas išlieka svarbiausias pasaulio branduolinio saugumo ramstis ir tai turi būti išsaugota, – kalbėjo A. Guterresas. – Vienintelis būdas tvariai taikai išlaikyti yra diplomatinis įsitraukimas.“
JAV prezidentas D. Trumpas po Šiauės Korėjos lyderio komentaro teigė manantis, kad Kim Jong Unas yra žodžio žmogus – jis esą pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį, kurią turėtų vykdyti.
„Jei lyderis Kim Jong Unas atsisakė priimtų įsipareigojimų D. Trumpui, tai labai nuvilia“, – sakė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Šiaurės Korėjos lyderis Vakarams yra pažadėjęs „kalėdinę dovaną“, kai kurie spėlioja, kad tai galėtų būti atnaujinti raketų bandymai regione.
Šiaurės Korėja kol kas nei į A. Guterreso, nei į Vašingtono komentarus neatsakė.
JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo penktadienį lankėsi Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Vizito metu jis džiaugėsi Balkanų šalių pastangomis išsivaduoti iš Rusijos įtakos, praneša naujienų agentūra dpa.
M. Pompeo gyrė Juodkalniją, mažiausią buvusios Jugoslavijos šalį, nusisukus nuo Rusijos ir įstojus į NATO 2017 m. birželį.
„Mes taip pat matome Juodkalnijos įsipareigojimą kovoti su XXI amžiaus grėsmėmis“, – JAV valstybės sekretorius sakė po susitikimo su Juodkalnijos premjeru Duško Markovičiumi šalies sostinėje Podgoricoje.
Anot M. Pompeo, dėl tiesioginio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje buvo ištaisytos saugumo spragos ir dabar milijardai prietaisų visame pasaulyje yra apsaugoti nuo rusiškų kenkėjiškų programų.
Juodkalnijai siekiant išvengti Rusijos įtakos nebuvo apsieita be įtampos.
2016 m. Maskva kaltinta kišimusi į šios valstybės parlamento rinkimus ir planais įgyvendinti perversmą, ką patvirtino Juodkalnijos teismo nuosprendis prieš du Rusijos diplomatus.
JAV valstybės sekretorius taip pat ragino ES narystės siekiančią Juodkalniją kovoti su korupcija, sustiprinti įstatymo viršenybę ir užtikrinti spaudos laisvę.
Šalies prezidentas Milo Djukanovičius, kuris valdžioje yra nuo pat 1991 m., dažnai kritikuojamas tiek savo gimtinėje, tiek tarptautinėje erdvėje dėl korupcijos aukščiausiuose valdžios lygmenyse, nepotizmo ir žiniasklaidos spaudimo.
JAV valstybės sekretorius vėliau lankėsi ir Šiaurės Makedonijoje. Per bendrą spaudos konferenciją su premjeru Zoranu Zaevu jis perspėjo dėl piktybinės Rusijos įtakos, kurią socialinėje žiniasklaidoje skleidžia Rusijos troliai ir automatizuotos programos.
M. Pompeo sveikino Graikijos ir Šiaurės Makedonijos susitarimą dėl pastarosios šalies pavadinimo pakeitimo. Ginčo išsprendimas tarp kaimyninių valstybių atvėrė kelią Šiaurės Makedonijai siekti narystės NATO.
M. Pompeo sakė, kad jau rudenį JAV Senatas turėtų ratifikuoti protokolą dėl Šiaurės Makedonijos įstojimo į NATO.
Šiai šaliai įstojus į Aljansą, Balkanuose jam nepriklausytų tik Serbija ir Bosnija ir Hercegovina.
Apsilankęs Italijoje, Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje, M. Pompeo išvyko į Graikiją.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo šeštadienį Šveicarijoje dalyvauja pasaulio galingųjų susitikime, kuriame diskretiškai aptariamos tokios temos kaip Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir kapitalizmo ateitis, informuoja AFP.
Valstybės departamentas patvirtino, kad M. Pompeo, kuris vizito metu lankysis keturiose Europos valstybėse, dalyvaus keturias dienas trunkančiame Bilderbergo grupės susitikime Šveicarijoje. Renginys prasidėjo ketvirtadienį vaizdingame Montrė mieste.
JAV valstybės sekretoriaus dalyvavimas iš anksto nebuvo minimas oficialioje darbotvarkėje, o M. Pompeo nebuvo įtrauktas į susitikimo dalyvių sąrašą, kuriame yra 130 elito atstovų iš 23 valstybių.
Tačiau šiame sąraše buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris. Manoma, kad jis gali siekti paramos dar neatskleistam JAV prezidento Artimųjų Rytų taikos planui.
Tarp dalyvių yra „Microsoft“ vadovė Satya Nadella, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir amerikiečių politikas Henrys Kissingeris, taip pat Nyderlandų premjeras Markas Rutte, Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire ir Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Bilderbergo grupė buvo įkurta skatinti dialogą tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, ir susitinka kasmet nuo 1954 m. Šiais metais tarp aptariamų problemų yra klimato kaita, kapitalizmo ateitis, etikos iššūkiai susiję su dirbtiniu intelektu, „Brexit“, Kinija ir Rusija.
Neseniai M. Pompeo pareiškė, kad klimato atšilimas padeda atverti naujus jūrų maršrutus dažniausiai užšalusiame Arkties vandenyne.
Viešbutį, kuriame vyksta susitikimas, nuo žiniasklaidos atstovų dėmesio apsaugo aukšti krūmai.
JAV valstybės sekretorius į Šveicariją atvyko penktadienį. Prieš tai jis lankėsi Berlyne, o po to keliaus į Hagą ir Londoną.
Šeštadienio rytą M. Pompeo ir jo žmonai Susan buvo aprodytas Berno senamiestis. O sekmadienį jis susitiks su Šveicarijos diplomatijos vadovu Ignazio Cassisu.
Paklaustas, kodėl jis taip ilgai viešės Šveicarijoje – nuo penktadienio iki pirmadienio ryto – M. Pompeo kartu su juo keliaujančių žurnalistų grupei sakė esąs „didelis sūrio ir šokolado mėgėjas“.
JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo atšaukė pirmadienį numatytą vizitą į Maskvą, bet vis dar ketina susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu antradienį Sočyje. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytu šaltiniu JAV valstybės departamente.
Pirmadienį M. Pompeo lankysis ne Maskvoje, bet Briuselyje, kur su Europos Sąjungos atstovais apsvarstys situaciją, susijusią su Iranu. Kaip pažymi „Reuters“, valstybės sekretorius jau išskrido iš Vašingtono.
Anksčiau buvo pranešta, kad M. Pompeo pirmadienį atvyks į Maskvą. Lankymąsi Rusijoje jis turėjo pradėti susitikimu su JAV ambasados darbuotojais. Po to buvo planuojamas jo susitikimas su Rusijoje dirbančiais JAV verslo lyderiais ir Amerikos švietimo mainų programų dalyviais.
Antradienį antroje dienos pusėje JAV valstybės departamento vadovas turėjo atvykti į Sočį. Ten numatytos jo derybos su S. Lavrovu. Kremlius neatmetė, kad Sočyje jį priims ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įspėjo Prancūziją: atšaukkite planus įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, nes jis paveiks dideles interneto įmones, tokias kaip „Facebook“ ir „Apple“. Pasak M. Pompeo, toks Prancūzijos sprendimas pakenktų Jungtinių Valstijų verslui.
Aukščiausio rango JAV diplomatas savo poziciją pareiškė susitikime su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yvesu Le Drianu. Ministrai susitiko Vašingtone, kur minėtas NATO 70-mečio jubiliejus.
„Valstybės sekretorius M. Pompeo paragino Prancūziją nepriimti skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuris neigiamai paveiktų tiek dideles JAV technologijų bendroves, tiek ir jomis besinaudojančius Prancūzijos piliečius“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.
Prancūzija šiuo metu pristatė įstatymo projektą, kuriuo skaitmeninė reklama, asmeninių duomenų pardavimas ir kitos daugiau nei 750 mln. eurų per metus uždirbančių technologijų įmonių pajamos apmokestinamos 3 proc. tarifu.
Šis siūlymas pasirodė visame pasaulyje pasigirstant vis daugiau raginimų įvesti didesnius mokesčius interneto milžinams, kurie dažniausiai yra registruoti šalyse-mokesčių rojuose.
Prancūzija bando didinti interneto milžinų apmokestinimą po to, kai bandymai tokį mokestį įvesti ES mastu žlugo dėl kelių šalių, pritraukusių itin daug technologijų bendrovių, pasipriešinimo. Kitos šalys, kaip Jungtinė Karalystė (JK), Ispanija, Austrija ir Italija, taip pat svarsto pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.
Pasak Valstybės departamento, M. Pompeo su J. Y. Le Drianu taip pat aptarė užsieniečių „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų likimą po to, kai IS neteko paskutinių savo valdytų teritorijų.
Jungtinės Valstijos ne kartą ragino Prancūziją ir kitas Vakarų valstybes susigrąžinti savo piliečius, prisijungusius prie IS veiklos, tačiau tokios repatriacijos perspektyva Europos šalių nevilioja dėl Artimuosiuose Rytuose radikalizuotų europiečių keliamo pavojaus.
