Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 3-4 dienomis Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu darbo vizito lankosi Baltarusijoje. Kaip skelbiama, daugiausiai svarstoma pagalba lietuvių kilmės vaikams švietimo srityje. Bet kitą dieną jis susitinka ir su oficialiais Baltarusijos valdžios atstovais, o Minske netgi planuojamas susitikimas su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių aktyvistais, kitaip sakant, su opozicija.

Sunku pasakyti, ar Lietuvos ministras šio vizito detales, ypač antros dienos susitikimus, derino su Seimu ir Prezidentu. Tai, kad Seimo užsienio reikalų komitetas ketino svarstyti „savavališkus“ L. Linkevičiaus vuajažus į Minską (nors paskutinis jų buvo prieš ketverius metus), liudija, jog politikai nėra patenkinti URM konformistine laikysena A. Lukašenkos režimo atžvilgiu. Jie įtaria, kad šitaip gali būti nuolaidžiaujama dėl Astravo AE.

Minskui šių metų pradžia nelengva. Be nuolatinių rietenų su Maskva dėl Baltarusijos glaudesnės integracijos į Sąjunginę valstybę nuo šių metų pradžios kaimyninė šalis negauna rusiškų naftos produktų. Sausio 3 d., nepavykus deryboms, jų tranzitas nutrauktas, o sausio 20 d. nutrūko ir dialogas šiuo klausimu.

A.Lukašenka pareiškė, kad naftą pirks už Rusijos ribų ir pasaulinėmis kainomis. Minskas jau įsigijo 80 tūkst. tonų šios žaliavos iš Norvegijos, ir pirmoji jos partija per Klaipėdos uostą geležinkelio cisternomis jau atkeliavo į Baltarusiją. O nuo vasario 1 d. Minskas 6,6 proc. padidino tarifus rusiškos naftos tranzitui.

Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Kaip tik tuo metu į Minską vizito užsuko JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. Tokio rango JAV atstovo čia nebuvo nuo 1994 metų, kai A. Lukašenka ir buvo išrinktas prezidentu. Jo apsilankymo tikslas buvo daugiau negu akivaizdus: bandyti suvilioti A. Lukašenką racionaliu pasiūlymu – patenkinti Baltarusijos naftos poreikius amerikietiška žaliava visu 100 procentų, t.y., 18 mln. tonų naftos per metus. Amerikos užsienio politikos žinybos vadovas be užuolankų leido suprasti, kad Minskui tereikia kreiptis į Vašingtoną, nes JAV yra „didžiausias energijos resursų gamintojas pasaulyje“. Tokiu atveju jų naftos produktai būtų perdirbami Baltarusijoje įrengtose rusiškose naftos perdirbimo įmonėse.  

A.Lukašenka kol kas neatsakė nei taip, nei ne. Jis žino, kad Maskva protestuos prieš amerikietiško naftos verslo invaziją šalia Rusijos sienų. Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Igoris Juškovas iškart atrėžė: tai neįmanoma. Jis mano, kad JAV nė dolerio nenuleis už naftos barelį, o rusiška nafta yra 10-12 dolerių pigesnė už pasaulines kainas. Be to, jo teigimu, rusišką Urals markės naftos žaliavą reikėtų maišyti su amerikietiška, kaip daroma Lenkijoje, nes gamyklos Baltarusijoje kitaip ją apdoroti nepritaikytos, o tai dar pabrangins importuojamą žaliavą.

Niekam ne paslaptis, kad problema ne naftos tiekimas, o problemiški santykiai su Rusija. V. Putinas kuria planus, kaip, prisidengdamas gilesne Sąjunginės valstybės integracija, Baltarusiją vis labiau pasiglemžti po savo sparnu. Tai erzina A. Lukašenką, vaizduojantį save visos gudų tautos vienytoju. Jis apdairiai nevaikė didžiulių mitingų, kuriuose baltarusiai protestavo prieš savo šalies integraciją į Rusiją.

Nors M. Pompeo ir mandagiai priekaištavo A. Lukašenkai dėl žmogaus teisių pažeidimų, jis padarė užuominą, kad JAV panaikins sankcijas pagrindinei žaliavos perdirbimo įmonei „Belneftechim“, bus atšauktas JAV ir ES draudimas dešimtims pareigūnų atvykti į šias šalis, o patį A. Lukašenką galbūt palaikys per šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tad koks gi L. Linkevičiaus darbo vizito tikslas?

Tikėtina, kad jis buvo derintas ne tik su aukščiausiais šalies pareigūnais, bet ir aptartas aukštame lygyje, ypač po M. Pompeo vizitų į posovietinę erdvę (jis dar pabuvojo Kazachstane, kuris taip pat tikisi aprūpinti Minską naftos žaliava). Prezidentas G. Nausėda, grybaudamas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, darydavo toli siekiančias užuominas, kad laikas kaimynus traukti iš izoliacijos.

Tačiau „skersai kelio“ kaimyniškiems santykiams stovi nelemtas Astravas. Ar reikia čia ieškoti kompromiso su Minsko režimu? Kokia kaina Lietuva ketina „parduoti“ Astravo AE grėsmę už gerus geopolitinius santykius su A. Lukašenka? Ar nuo šiol nutylėsime grubius žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje ir represijas prieš opoziciją?

Tai klausimai, liečiantys mūsų užsienio politikos strategiją ir apskritai stabilumą regione. Šiame kontekste L. Linkevičiaus vizitas į kaimyninę šalį dvelkia vasališku noru įtikti ir amerikietiškai pozicijai, ir apskritai apsimestinam Vakarų aklumui – nematyti Rusijos ekspansijos per Baltarusiją recidyvų.

2020.02.03; 15:00

Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pasirengusios visiškai aprūpinti Baltarusiją energijos ištekliais konkurencingomis kainomis. Tai šeštadienį po derybų su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
 
„Mūsų energijos išteklių gamintojai pasirengę aprūpinti jus 100 procentų konkurencingomis kainomis“, – sakė M. Pompeo.
 
Šitaip, pabrėžė jis, „JAV nori padėti Baltarusijai sukurti savo suverenią valstybę“. „Mes – didžiausi energijos išteklių gamintojai pasaulyje, ir jums tereikia kreiptis į mus“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius.
 
Rusijos naftos tiekimo į Baltarusiją sutartys baigė galioti 2019 metų gruodžio 31 d. Nuo to laiko šalys veda derybas dėl jų pratęsimo, bet negali susitarti dėl kainos. A. Lukašenka vyriausybei davė nurodymą ieškoti alternatyvių naftos šaltinių.
 
Maždaug 86 tūkstančius tonų naftos, kurią Baltarusija pirko Norvegijoje, sausio 23 d. į Klaipėdą atplukdė Norvegijos tanklaivis „Breiviken“.
 
Toliau nafta užsakovui gabenama geležinkeliu. Visos partijos transportavimas truks maždaug dvi savaites. Pastarąjį kartą nafta į Baltarusiją tranzitu per Lietuvą buvo gabenama 2017 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:02

Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį padėkojo JAV valstybės sekretoriui Mike`ui Pompeo už jo vizitą į Minską po ilgai trukusio nepakankamo šalių tarpusavio supratimo laikotarpio.
 
„Labai gerai, kad jūs po nepakankamo savitarpio supratimo Baltarusijos ir JAV santykiuose laikotarpio, kurį sąlygojo nepagrįstas ankstesnės (JAV) valdžios požiūris, surizikavote atvykti į Minską ir pažiūrėti į šią šalį – kas čia per tauta, kas čia per žmonės, kas per diktatūra, kokia čia demokratija“, – sakė A. Lukašenka.
 
Anot Baltarusijos prezidento, jis jau seniai pažįsta M. Pompeo. „Deja, neakivaizdžiai. Kai jūs ėjote ankstesnes (CŽV vadovo) pareigas, mes, aš to visiškai neslepiu, su amerikiečiais bendradarbiavome mūsų specialiųjų tarnybų linija“, – paaiškino A. Lukašenka.
Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
 
Jis patikslino turįs omenyje bendras operacijas, kuriomis buvo siekiama „užkirsti kelią branduolinių elementų platinimui Baltarusijos pasienyje“. „Mes kartu sulaikėme kelis nusikaltėlius, kurie gabeno per sieną branduolines medžiagas Vakarų kryptimi“, – pareiškė A. Lukašenka.
 
Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad jo šalis vertina Baltarusijos indėlį į kovą su tarptautiniu terorizmu.
 
M. Pompeo taip pat pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms kelia susirūpinimą žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, bet jos tikisi pažangos šiuo klausimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:01

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdančioji Komunistų partija yra „esminė mūsų laikų grėsmė“, kuri kelia iššūkį Vakarų principams.
 
„Kinijos komunistų partija yra esminė mūsų laikų grėsmė“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu pareiškė aukščiausio rango Vašingtono diplomatas.
 
Pasak M. Pompeo, Vakarų sąjungininkai turi „užtikrinti, kad kitą šimtmetį didžiausią įtaką darytų Vakarų demokratiniai principai“.
M. Pompeo komentarus išsakė tuo metu, kai Vašingtonas spaudžia JK ir kitas Europos šalis neleisti Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ tiekti įrangos šalių naujos kartos 5G ryšio tinklams diegti.
 
Jungtinė Karalystė antradienį nutarė leisti „Huawei“ tiekti įrangą nepagrindinėms 5G tinklo dalims, kuriose nėra perduodami jautrūs asmens duomenys.
 
JK taip pat apribojo „Huawei“ tenkančią rinkos dalį – bendrovė galės užimti tik 35 proc. rinkos. Žadama ateityje rinkos dalį dar labiau mažinti.
 
Briuselis trečiadienį ėmėsi panašių veiksmų ES valstybėse narėse.
 
JAV pareigūnai anksčiau įspėjo, kad Vašingtonas dėl saugumo sumetimų gali nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija su Londonu, jei JK ryšio tinkluose bus „Huawei“ įrangos.
 
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo, regis, atsisakė tokios retorikos.
 
JAV–JK žvalgybinės informacijos dalijimosi „ryšiai yra gilūs, tvirti, jie išliks“, sakė M. Pompeo.
 
Jis pridūrė esąs „tikras, kad, kart judant pirmyn, bus užtikrintas naujos kartos technologijų saugumas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 06:00

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani planavo atlikti veiksmus, kurie kėlė grėsmę JAV piliečių gyvybėms.
 
Islamo revoliucinės gvardijos vadas buvo nukautas Bagdado tarptautiniame oro uoste per JAV pajėgų anskrydį.
Qasemas Soleimani. CFR.org nuotr.
 
„Jis intensyviai planavo regione imtis veiksmų – didelių veiksmų, kaip pats apibūdino, dėl kurių grėsmė būtų iškilusi dešimtims, jei ne šimtams amerikiečių“, – CNN reporteriams sakė M. Pompeo.
 
„Žinau, kad (Q. Soleimani planas) buvo neišvengiamas“, – sakė M. Pompeo, bet daugiau neatskleidė detalių apie planuotos operacijos pobūdį.
 
„Tai buvo žvalgybos duomenimis paremtas vertinimas, pagreitinęs mūsų sprendimo priėmimą“, – teigė M. Pompeo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:27

Šiaurės Korėjos lyderis perspėjo, kad pasaulis išvys „naują strateginį ginklą“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius yra „didžiai susirūpinęs“ dėl informacijos apie tai, kad Šiaurės Korėja užsiima „strateginio ginklo“ plėtra. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė tikintis Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną esant „žodžio žmogų“, tesėsiantį branduolinio nusiginklavimo pažadus, pranešė „Deutsche Welle“.
  
Antonio Guterresas teigė esąs labai susirūpinęs dėl trečiadienį Šiaurės Korėjos išsakyto pareiškimo apie galimybę atnaujinti branduolinius ir raketinius bandymus. Trečiadienį Kim Jong Unas pareiškė, kad šalis plėtoja naują „strateginį ginklą“, o Pchenjano nevaržo moratoriumas dėl branduolinių ir raketinių bandymų.
 
„Generalinis sekretorius tikisi, kad, pagal atitinkamus Saugumo Tarybos sprendimus, bandymai nebus atnaujinti“, – trečiadienį sakė A. Guterreso atstovas Stephane’as Dujarricas.
 
„Nesiginklavimas išlieka svarbiausias pasaulio branduolinio saugumo ramstis ir tai turi būti išsaugota, – kalbėjo A. Guterresas. – Vienintelis būdas tvariai taikai išlaikyti yra diplomatinis įsitraukimas.“
 
JAV prezidentas D. Trumpas po Šiauės Korėjos lyderio komentaro teigė manantis, kad Kim Jong Unas yra žodžio žmogus – jis esą pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį, kurią turėtų vykdyti.
 
„Jei lyderis Kim Jong Unas atsisakė priimtų įsipareigojimų D. Trumpui, tai labai nuvilia“, – sakė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Šiaurės Korėjos lyderis Vakarams yra pažadėjęs „kalėdinę dovaną“, kai kurie spėlioja, kad tai galėtų būti atnaujinti raketų bandymai regione.
 
Šiaurės Korėja kol kas nei į A. Guterreso, nei į Vašingtono komentarus neatsakė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 04:44

JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo penktadienį lankėsi Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Vizito metu jis džiaugėsi Balkanų šalių pastangomis išsivaduoti iš Rusijos įtakos, praneša naujienų agentūra dpa.
 
M. Pompeo gyrė Juodkalniją, mažiausią buvusios Jugoslavijos šalį, nusisukus nuo Rusijos ir įstojus į NATO 2017 m. birželį.
 
„Mes taip pat matome Juodkalnijos įsipareigojimą kovoti su XXI amžiaus grėsmėmis“, – JAV valstybės sekretorius sakė po susitikimo su Juodkalnijos premjeru Duško Markovičiumi šalies sostinėje Podgoricoje.
 
Anot M. Pompeo, dėl tiesioginio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje buvo ištaisytos saugumo spragos ir dabar milijardai prietaisų visame pasaulyje yra apsaugoti nuo rusiškų kenkėjiškų programų.
 
Juodkalnijai siekiant išvengti Rusijos įtakos nebuvo apsieita be įtampos.
 
2016 m. Maskva kaltinta kišimusi į šios valstybės parlamento rinkimus ir planais įgyvendinti perversmą, ką patvirtino Juodkalnijos teismo nuosprendis prieš du Rusijos diplomatus.
 
JAV valstybės sekretorius taip pat ragino ES narystės siekiančią Juodkalniją kovoti su korupcija, sustiprinti įstatymo viršenybę ir užtikrinti spaudos laisvę.
 
Šalies prezidentas Milo Djukanovičius, kuris valdžioje yra nuo pat 1991 m., dažnai kritikuojamas tiek savo gimtinėje, tiek tarptautinėje erdvėje dėl korupcijos aukščiausiuose valdžios lygmenyse, nepotizmo ir žiniasklaidos spaudimo.
 
JAV valstybės sekretorius vėliau lankėsi ir Šiaurės Makedonijoje. Per bendrą spaudos konferenciją su premjeru Zoranu Zaevu jis perspėjo dėl piktybinės Rusijos įtakos, kurią socialinėje žiniasklaidoje skleidžia Rusijos troliai ir automatizuotos programos.
 
M. Pompeo sveikino Graikijos ir Šiaurės Makedonijos susitarimą dėl pastarosios šalies pavadinimo pakeitimo. Ginčo išsprendimas tarp kaimyninių valstybių atvėrė kelią Šiaurės Makedonijai siekti narystės NATO.
 
M. Pompeo sakė, kad jau rudenį JAV Senatas turėtų ratifikuoti protokolą dėl Šiaurės Makedonijos įstojimo į NATO.
 
Šiai šaliai įstojus į Aljansą, Balkanuose jam nepriklausytų tik Serbija ir Bosnija ir Hercegovina.
 
Apsilankęs Italijoje, Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje, M. Pompeo išvyko į Graikiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 06:33

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo šeštadienį Šveicarijoje dalyvauja pasaulio galingųjų susitikime, kuriame diskretiškai aptariamos tokios temos kaip Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir kapitalizmo ateitis, informuoja AFP.
 
Valstybės departamentas patvirtino, kad M. Pompeo, kuris vizito metu lankysis keturiose Europos valstybėse, dalyvaus keturias dienas trunkančiame Bilderbergo grupės susitikime Šveicarijoje. Renginys prasidėjo ketvirtadienį vaizdingame Montrė mieste.
 
JAV valstybės sekretoriaus dalyvavimas iš anksto nebuvo minimas oficialioje darbotvarkėje, o M. Pompeo nebuvo įtrauktas į susitikimo dalyvių sąrašą, kuriame yra 130 elito atstovų iš 23 valstybių.
 
Tačiau šiame sąraše buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris. Manoma, kad jis gali siekti paramos dar neatskleistam JAV prezidento Artimųjų Rytų taikos planui.
 
Tarp dalyvių yra „Microsoft“ vadovė Satya Nadella, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir amerikiečių politikas Henrys Kissingeris, taip pat Nyderlandų premjeras Markas Rutte, Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire ir Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
 
Bilderbergo grupė buvo įkurta skatinti dialogą tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, ir susitinka kasmet nuo 1954 m. Šiais metais tarp aptariamų problemų yra klimato kaita, kapitalizmo ateitis, etikos iššūkiai susiję su dirbtiniu intelektu, „Brexit“, Kinija ir Rusija.
 
Neseniai M. Pompeo pareiškė, kad klimato atšilimas padeda atverti naujus jūrų maršrutus dažniausiai užšalusiame Arkties vandenyne.
 
Viešbutį, kuriame vyksta susitikimas, nuo žiniasklaidos atstovų dėmesio apsaugo aukšti krūmai.
 
JAV valstybės sekretorius į Šveicariją atvyko penktadienį. Prieš tai jis lankėsi Berlyne, o po to keliaus į Hagą ir Londoną.
 
Šeštadienio rytą M. Pompeo ir jo žmonai Susan buvo aprodytas Berno senamiestis. O sekmadienį jis susitiks su Šveicarijos diplomatijos vadovu Ignazio Cassisu.
 
Paklaustas, kodėl jis taip ilgai viešės Šveicarijoje – nuo penktadienio iki pirmadienio ryto – M. Pompeo kartu su juo keliaujančių žurnalistų grupei sakė esąs „didelis sūrio ir šokolado mėgėjas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.02; 02:00

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo atšaukė pirmadienį numatytą vizitą į Maskvą, bet vis dar ketina susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu antradienį Sočyje. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytu šaltiniu JAV valstybės departamente. 

Pirmadienį M. Pompeo lankysis ne Maskvoje, bet Briuselyje, kur su Europos Sąjungos atstovais apsvarstys situaciją, susijusią su Iranu. Kaip pažymi „Reuters“, valstybės sekretorius jau išskrido iš Vašingtono.

Anksčiau buvo pranešta, kad M. Pompeo pirmadienį atvyks į Maskvą. Lankymąsi Rusijoje jis turėjo pradėti susitikimu su JAV ambasados darbuotojais. Po to buvo planuojamas jo susitikimas su Rusijoje dirbančiais JAV verslo lyderiais ir Amerikos švietimo mainų programų dalyviais. 

Antradienį antroje dienos pusėje JAV valstybės departamento vadovas turėjo atvykti į Sočį. Ten numatytos jo derybos su S. Lavrovu. Kremlius neatmetė, kad Sočyje jį priims ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 05:00

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įspėjo Prancūziją: atšaukkite planus įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, nes jis paveiks dideles interneto įmones, tokias kaip „Facebook“ ir „Apple“. Pasak M. Pompeo, toks Prancūzijos sprendimas pakenktų Jungtinių Valstijų verslui.

Aukščiausio rango JAV diplomatas savo poziciją pareiškė susitikime su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yvesu Le Drianu. Ministrai susitiko Vašingtone, kur minėtas NATO 70-mečio jubiliejus.

„Valstybės sekretorius M. Pompeo paragino Prancūziją nepriimti skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuris neigiamai paveiktų tiek dideles JAV technologijų bendroves, tiek ir jomis besinaudojančius Prancūzijos piliečius“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Prancūzija šiuo metu pristatė įstatymo projektą, kuriuo skaitmeninė reklama, asmeninių duomenų pardavimas ir kitos daugiau nei 750 mln. eurų per metus uždirbančių technologijų įmonių pajamos apmokestinamos 3 proc. tarifu.

Šis siūlymas pasirodė visame pasaulyje pasigirstant vis daugiau raginimų įvesti didesnius mokesčius interneto milžinams, kurie dažniausiai yra registruoti šalyse-mokesčių rojuose.

Prancūzija bando didinti interneto milžinų apmokestinimą po to, kai bandymai tokį mokestį įvesti ES mastu žlugo dėl kelių šalių, pritraukusių itin daug technologijų bendrovių, pasipriešinimo. Kitos šalys, kaip Jungtinė Karalystė (JK), Ispanija, Austrija ir Italija, taip pat svarsto pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.

Pasak Valstybės departamento, M. Pompeo su J. Y. Le Drianu taip pat aptarė užsieniečių „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų likimą po to, kai IS neteko paskutinių savo valdytų teritorijų.

Jungtinės Valstijos ne kartą ragino Prancūziją ir kitas Vakarų valstybes susigrąžinti savo piliečius, prisijungusius prie IS veiklos, tačiau tokios repatriacijos perspektyva Europos šalių nevilioja dėl Artimuosiuose Rytuose radikalizuotų europiečių keliamo pavojaus.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.05; 07:00

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV griežtai sukritikavo Rusijos veiksmus Venesueloje. Rusijos karinių lėktuvų ir personalo nusiuntimas į Karakasą yra „beatodairiška padėties eskalacija“, – pirmadienį Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovas. Valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sakė, jog per pokalbį telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad JAV pasyviai nestebės, kaip Maskva remia prezidentą Nicolą Madurą, praneša agentūra „Reuters“.

Kokių veiksmų JAV galėtų imtis konkrečiai, M. Pompeo nepasakė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra užsiminęs apie karinę intervenciją – kaip apie vieną galimybių.

Venesuelos valdančiosios Socialistų partijos vicepirmininkas Diosdadas Cabellas patvirtino, kad šalyje nusileido du lėktuvai iš Rusijos. Rusija yra viena svarbiausių N. Maduro rėmėjų. 

Venesueloje tuo tarpu antrą kartą per mažiau nei tris savaites didelėje šalies dalyje, įskaitant daugelį sostinės Karakaso kvartalų, dingo elektra. Dėl to čia nekursavo metro traukiniai. Anot žiniasklaidos, sutrikimų būta ir tarptautiniame oro uoste.

Kovoje pradžioje šalis beveik savaitę gyveno be elektros energijos. Prezidentas Nicolas Maduras dėl to apkaltino JAV bei opozicijos kibernetines atakas. N. Maduro priešininkai tuo tarpu kaltina vyriausybę nepakankamai investuojant į šalies infrastruktūrą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 08:24

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, atvėrė mums akis ir leido suprasti, kad rusai gali mėginti atidaryti čia antrąjį frontą“, – pareiškė trečiadienį JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, lankydamas NATO kovinės grupuotės karius Lenkijos šiaurės rytuose esančioje Pišo Bemovo vietovėje (Varmijos Mozūrų vaivadija).

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, lankydamas NATO kovinės grupuotės karius Lenkijos šiaurės rytuose esančioje Pišo Bemovo vietovėje (Varmijos Mozūrų vaivadija). EPA – ELTA nuotr.

Pasak jo, „Rusija turi didelių planų dominuoti Europoje ir plėsti savo įtaką pasaulyje“.

JAV valstybės sekretorių lydėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir gynybos ministro pavaduotojas Marekas Lapinskis.

„Jungtinės Valstijos, kaip ir Vakarų demokratijos, turi daryti visa, kad būtų užkirstas kelias tokiems veiksmams kaip Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, Krymo aneksija arba neišprovokuotas Ukrainos laivų užpuolimas Juodojoje jūroje“, – sakė M. Pompeo.

Anot jo, į Rusijos mėginimus destabilizuoti padėtį „turime atsakyti ryžtingu pasipriešinimu“.

„Vienas iš mūsų žingsnių šia linkme yra mūsų buvimas NATO rytiniame sparne. Vienas iš pagrindinių NATO principų skelbia, kad vienos Aljanso šalies užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.

Pasak M. Pompeo, Lenkijos istorija „mums primena, kad atgrasymo priemonės turi būti svarbiausias mūsų strateginio mąstymo elementas“.

„Šiandien turime rūpintis NATO gynybinių pajėgumų didinimu, nes Rusija gali įvykdyti agresiją. Karas Europos žemyne, tai, kas vyksta Ukrainoje, atvėrė mums akis ir leido suprasti, kad rusai gali mėginti atidaryti antrąjį frontą būtent čia. NATO turi apginti laisvas Europos tautas“, – pareiškė M. Pompeo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.14; 06:06

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad pasitraukia iš kertinės Šaltojo karo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, teigdamos, kad Maskva pažeidė susitarimą.

„Jungtinės Valstijos sustabdys INF sutarties įsipareigojimų vykdymą ir pradės pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą, kuri bus užbaigta per 6 mėnesius, nebent Rusija sugrįš prie sutarties laikymosi, sunaikindama visas sutartį pažeidžiančias raketas, raketų paleidimo ir su tuo susijusią įrangą“, – pranešime teigia prezidentas Donaldas Trumpas.

Tuo tarpu Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, pranešdamas apie JAV pasitraukimą iš INF sutarties, sakė besitikintis geresnių santykių su Rusija, tačiau dabar Maskva turi imtis priemonių.

„Rusija ilgą laiką kėlė grėsmę Jungtinių Valstijų saugumo interesams, ir mes nebegalime būti varžomi sutarties, kurią Rusiją begėdiškai pažeidinėja“, – kalbėjo M. Pompeo. Jo teigimu, JAV apie Maskvos sutarties nesilaikymą skelbia daugiau nei 30 kartų.

Jei Rusija per 6 mėnesius nesilaikys sutarties reikalavimų, „sutartis bus nutraukta“, tačiau, pridūrė valstybės sekretorius, Vašingtonas yra pasiruošęs tęsti derybas dėl ginkluotės kontrolės su Maskva.

„JAV tikisi pagerinti santykius su Rusija, tačiau Maskva turi imtis priemonių, leisiančių sumažinti destabilizaciją ne tik šioje, bet ir kitose srityse“, – tikino M. Pompeo.

Tuo tarpu NATO sąjungininkai „visiškai palaiko“ Jungtinių Valstijų sprendimą pasitraukti iš INF sutarties, ragindami Rusiją per 6 mėnesių laikotarpį įvykdyti visus INF sutarties įsipareigojimus, teigiama NATO pranešime.

Jei Maskva negerbia įsipareigojimų, tuomet „Rusija bus visiškai atsakinga už sutarties nutraukimą“, teigia NATO. Aljansas taip pat pridūrė, kad imsis priemonių užtikrinti NATO atgrasymo ir gynybos pozicijų „patikimumą ir efektyvumą“.

„Sąjungininkai apgailestauja, kad Rusija toliau neigia INF sutarties pažeidimus, atsisako pateikti įtikinamus atsakymus ir nesiima jokių aiškių priemonių sugrįžti prie sutarties įsipareigojimų vykdymo“, – rašoma NATO pranešime.

Pasak NATO, Rusijos slapti sparnuotosios 9M729 raketos bandymai, gamyba ir naudojimas kelia „reikšmingą grėsmę transatlantiniam saugumui“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad jos vyriausybė išnaudos 6 mėnesių laikotarpį deryboms su Rusija dėl dešimtmečių senumo branduolinės ginkluotės sutarties.

Kalbėdama po susitikimo su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu, A. Merkel patikino, kad „dialogo langas“ su Rusija turėtų būti atviras net ir po Jungtinių Valstijų pranešimo apie pasitraukimą iš INF sutarties.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.02; 09:38

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo sakė, kad Rusija nesuteikė pakankamai informacijos apie 9M729 raketas, kurios, pasak JAV, pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

Vizito Vašingtone metu Vokietijos ministras prašė JAV ir Rusijos išsaugoti INF sutartį, tačiau daugiausia priekaištavo Rusijai. 

Pasak H. Maaso, Rusija darė nepakankamai, kad įrodytų, jog ji laikosi sutarties, ir, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JAV pasitraukimo iš sutarties, Rusijai tenka atsakomybė dėl INF sutarties išsaugojimo. 

Kiek anksčiau trečiadienį Rusijos ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos vadas generolas leitenantas Michailas Matvejevskis paneigė, kad raketa pažeidžia sutartį, teigdamas, kad maksimalus raketos skrydžio nuotolis yra 480 km. 

INF sutartis draudžia raketas, kurių skrydžio nuotolis yra didesnis nei 500 km. Sutartį 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas.

Praėjusį mėnesį JAV davė Rusijai 60 dienų terminą, kuris baigiasi vasario 2 d., sunaikinti raketas, kurios pažeidžia sutartį, arba JAV pradės šešių mėnesių trukmės oficialaus pasitraukimo iš sutarties procesą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.25; 05:00

Gina Haspel. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senatas ketvirtadienį 54 balsais prieš 45 patvirtino Giną Haspel naująja Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktore – ji tampa pirmąja tarnybai vadovausiančia moterimi.

„Sveikinimai mūsų naujajai CŽV direktorei G. Haspel“, – tviteryje rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Senatas patvirtino jos kandidatūrą, nepaisant jos sąsajų su kankinimais šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Kaip pranešama, po 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolių moteris vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande, kuriame buvo kankinami terorizmu įtariami asmenys.

Du respublikonai balsavo prieš G. Haspel. Jos kandidatūrai priešinosi ir respublikonų senatorius Johnas McCainas, kuris buvo kankinamas Vietnamo kalėjime. Tačiau šiuo metu jis kovoja su smegenų augliu ir negalėjo dalyvauti balsavime.

Prieš G. Haspel CŽV vadovavo Mike’as Pompeo, bet neseniai JAV prezidentas paskyrė jį eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 10:40

M. Pompeo: JAV sankcijos Rusijai turi būti sugriežtintos. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos turi dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pareiškė Mike`as Pompeo, kurį prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė į JAV valstybės sekretoriaus postą.

Jis kalbėjo JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komitete, kur buvo svarstoma jo kandidatūra.

„(Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas dar nepakankamai suvokė JAV signalą. Ir mes turime toliau dirbti šia linkme“, – pažymėjo M. Pompeo, kuris šiuo metu yra Centrinės žvalgybos valdybos direktorius.

Pasak jo, šiuo metu beveik visais Maskvos veiksmais tarptautinėje arenoje siekiama „pakirsti Vakarų demokratiją“, ir Vašingtonas „negali leisti“, kad Rusija realizuotų savo norą tapti nauja pasaulio lydere.

JAV administracija turi duoti atkirtį Kremliui kiekviename regione ir kiekvienoje srityje – ar tai būtų kibernetinė erdvė, ar ekonomika, teigė M. Pompeo. „Mes privalome daryti visa, kad Vladimiras Putinas nepasiektų savo galutinio tikslo“, – pabrėžė kandidatas į JAV valstybės sekretoriaus postą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.13; 04:30