Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gruodžio 25 d. (dpa-ELTA). Penktadienio naktį, per Šv. Kalėdų nakties homiliją Šv. Petro bazilikoje, popiežius Pranciškus kalbėjo apie kuklumo dorybes, praneša naujienų agentūra dpa.
„Neraudokime dėl didybės, kurios neturime. Nustokime skųstis ir nebūkime godūs, nes dėl godumo būname nepatenkinti, – sakė pontifikas. – Kalėdos yra tas laikas, kai kiekvienas iš mūsų turime rasti drąsos nusiimti savo šarvus, atsisakyti savo vaidmenų spąstų, savo socialinio pripažinimo ir šio pasaulio blizgesio ir turime būti kuklūs.“
Savo kalboje popiežius pabrėžė, kad Bažnyčia privalo padėti skurstantiems ne tik materialiai, bet ir dvasiškai, emociškai ir morališkai.
„Tie, kurie alkani duonos, ir tie, kurie alkani prasmės, yra vienodai skurdūs. Bažnyčia turi ištiesti pagalbos ranką dėl bet kokios nepritekliaus formos. Bažnyčia turi skelbti Evangeliją visiems, nes visi esame vargšai, visi vienaip ar kitaip esame nepasiturintys. Tačiau Bažnyčia taip pat ištiesia ranką skurstantiems, nes mums jie reikalingi: mums reikalingas jų balsas, jų dalyvavimas, jų klausimai ir jų kritika“, – teigė popiežius.
Popiežius Šv. Kalėdų nakties mišias jau antrus metus iš eilės laikė pandemijos apribojimų sąlygomis. Jose lankėsi 1 500 tikinčiųjų, kurie dėvėjo veido kaukes ir laikėsi saugaus atstumo vieni nuo kitų.
Popiežius lanko pabėgėlius Graikijos Lesbo saloje. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, gruodžio 5 d. (dpa-AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį apsilankė migrantų stovykloje Graikijos Lesbo saloje. Atvykęs į Kara Tepės stovyklą, pontifikas, nepaisydamas protokolo, iš karto išlipo iš automobilio ir praėjo pro šimtus migrantų.
Jis daugeliui spaudė rankas, šnekėjosi ir glostė vaikų galvas. Specialiai pastatytoje palapinėje planuota malda su pabėgėliais.
Pranciškus sugrįžo į salą praėjus daugiau kaip penkeriems metams po savo ankstesnio vizito. 2016-aisiais jis lankėsi tuometinėje Morijos stovykloje, kuri 2020 metais sudegė. Dabar pastatyta laikina stovykla.
Popiežius Lesbo saloje kritikavo ES vyriausybių abejingumą pabėgėlių likimui ir migracijos priežastims. „Europoje yra tokių, kurie šią problemą laiko jų neliečiančiu reikalu“, – kalbėjo jis.
Savo viešnagės Graikijoje pradžioje popiežius jau šeštadienį Atėnuose kritikavo Europos pabėgėlių politiką. Jis pavadino ES „draskoma nacionalistinio egoizmo“.
Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit. EPA – ELTA foto
Vatikanas, gruodžio 2 d. (ELTA). Popiežius Pranciškus priėmė Paryžiaus arkivyskupo Michelio Aupetit atsistatydinimą. Tai ketvirtadienį pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
„Šventasis Tėvas patenkino prašymą atleisti nuo Paryžiaus arkivyskupijos valdymo, kurį pateikė M. Aupetit, – sakoma pranešime. – Jis paskyrė arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi George`ą Pontier“.
Anksčiau laikraštis „Le Figaro“ pranešė, jog M. Aupetit nusiuntė pontifikui atsistatydinimo prašymą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių gandų apie jo intymius ryšius su viena iš parapijiečių. Leidinio žiniomis, M. Aupetit išsiuntė laišką dar lapkričio 22-ąją – tą dieną žurnale „Le Point“ pasirodė didelis straipsnis apie arkivyskupą, kuriame, be kita ko, buvo teigiama, kad jis palaikė santykius su parapijiete 2012 metais, kai dar ėjo generalinio vikaro pareigas. Lapkričio 25 d. jo prašymas pasiekė Vatikaną. M. Aupetit patvirtino, jog 2012 metais viena moteris jam rodė itin daug dėmesio, bet griežtai paneigė turėjęs su ja intymių santykių.
„Dievas davė, Dievas paėmė“ – pakomentavo Šventojo Sosto sprendimą M. Aupetit. Paryžiaus vyskupijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime jis pakartojo, jog nusiuntė Vatikanui atsistatydinimo prašymą tik todėl, kad apsaugotų vyskupiją nuo skilimo.
„Žinoma, mane labai sukrėtė išpuoliai prieš mane. Šiandien aš dėkoju Dievui už tai, kad mano širdyje viešpatauja ramybė. Dėkoju daugybei žmonių, kurie pastarosiomis dienomis man parodė pasitikėjimą ir palankumą. Aš meldžiuosi už tuos, kurie galbūt linkėjo man pikto, – parašė jis. – Aš prašau atleidimo tų, kuriuos galėjau įskaudinti, ir patikinu jus, kad mano maldos visada bus su jumis“.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus penktadienį žinutėje, paskelbtoje prieš COP26 klimato konferenciją, pareiškė, kad pasaulio lyderiai turi skubiai reaguoti į klimato krizę.
„Per COP26 Glazge susitiksiantys politinius sprendimus priimantys asmenys skubiai raginami efektyviai sureaguoti į dabartinę ekologinę krizę“, – popiežius sakė per BBC radiją transliuotoje žinutėje, išverstoje iš italų kalbos.
Jis pridūrė, kad tai „suteiktų ateities kartoms konkrečių vilčių“.
Pontifikas užbaigė žinutę pabrėždamas, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti „pakeičiant mūsų bendrą atsaką į beprecedentę klimato kaitos keliamą grėsmę ir mūsų bendrų namų nykimą“.
Popiežius anksčiau šį mėnesį prisijungė prie beveik 40 religinių lyderių ir kreipėsi į vyriausybių vadovus, ragindamas imtis „skubių, radikalių ir atsakingų veiksmų“ drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
84-erių popiežius pats nedalyvaus netrukus prasidėsiančioje klimato konferencijoje. Vatikanas vietoj jo siunčia į Glazgą Vatikano valstybės sekretoriaus, kardinolo Pietro Parolino vadovaujamą delegaciją.
Pranciškus prieš COP26 susitiks su keliais pasaulio lyderiais, šiems atvykus į Romą, kur savaitgalį vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas.
Popiežius penktadienį surengs audiencijas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Pietų Korėjos lyderiu Moon Jae-inu, o kitą dieną jis turėtų pirmą kartą susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus meldėsi už pastaruoju metu Norvegijoje, Afganistane ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių aukas bei paragino nutraukti smurtą pasaulyje.
84 metų amžiaus pontifikas atkreipė dėmesį į tai, kad pastarųjų dienų atakos nusinešė daugybę gyvybių.
„Reiškiu užuojautą aukų šeimoms“, sakė jis prieš Šv. Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius. Katalikų bažnyčios vadovas paragino atsisakyti smurto, nes šis visuomet pagimdo tik dar daugiau smurto. Popiežius meldėsi už išpuolių aukas Norvegijoje, Britanijoje ir Afganistane. EPA-ELTA nuotrauka
Šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje popiežius paragino ginklų gamintojus ir prekiautojus nutraukti veiklą.
Popiežius Pranciškus taip pat paragino politikus įvesti bazines pajamas, kad kiekvienas pasaulio gyventojas galėtų sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų pragyvenimui.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Santuoka yra sakramentas, ir Bažnyčia neturi įgaliojimų jo keisti, sakė popiežius.
Pasak jo, svarbu padėti kitos seksualinės orientacijos žmonėms, tačiau neprimetant Bažnyčiai dalykų, kurie joje neveikia.
Popiežius Pranciškus paminėjo vyriausybinius reglamentus, pavyzdžiui, Prancūzijos pilietinio solidarumo paktą, pagal kurį leidžiama civilinė partnerystė.
Jei du tos pačios lyties žmonės nori praleisti gyvenimą kartu, vyriausybės gali juos palaikyti įteisindamos civilines ceremonijas. „Tačiau santuoka yra santuoka“, – sakė jis.
Vis dėlto popiežius sakė, kad tai nereiškia žmonių pasmerkimo ir kad reikia gerbti visus. „Tačiau prašome neversti Bažnyčios neigti savo tiesos“, – sakė jis.
Popiežius aplankė skurdžiai gyvenančius Slovakijos romus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus antradienį apsilankė rytų Slovakijoje esančiame nušiurusiame etninių romų gyvenamajame rajone ir paragino „integruoti“ šią marginalizuotą bendruomenę.
84 metų argentinietis pontifikas, kuris yra išvykęs į pirmąją užsienio kelionę po liepos mėnesį atliktos storosios žarnos operacijos, dažnai ragina padėti skurdžiausioms pasaulio bendruomenėms.
Susitikęs su romais Košicėje esančiame „Lunik IX“ kvartale, popiežius bendruomenės nariams sakė, kad „pernelyg dažnai jūs buvote išankstinių nusistatymų ir griežtų vertinimų objektas.“
„Kitų marginalizavimas niekur neveda. Žmonių tarpusavio segregacija galiausiai sukelia pyktį. Kelias į taikų sambūvį yra integracija“, – sakė jis iš tribūnos, gyventojams stebint pro daugiabučių langus.
„Pranciškau, sveikas atvykęs pas mus“, – skelbė ant vieno lango kabantis užrašas.
„Lunik IX“ kvartale gyvena beveik 4 500 gyventojų, susispaudę erdvėje, kuri skirta dvigubai mažesniam skaičiui žmonių.
Daugelyje namų nėra elektros, šildymo, dujų ir vandentiekio, nes dėl neapmokėtų sąskaitų buvo nutrauktas komunalinių paslaugų teikimas.
„Puiku, kad Šventasis Tėvas nori atvykti ten, kur niekas nenori“, – prieš vizitą sakė vietos saleziečių bendruomenės vadovas Peteris Besenyei.
„Sunku rasti mokytojų „Lunik IX“, sunku rasti kunigų, kurie norėtų ten dirbti, o popiežius atvyksta į tokią probleminę vietą“, – AFP sakė P. Besenyei.
Likus kelioms savaitėms iki vizito, miesto valdžia ėmėsi tvarkyti kelią ir valyti vietovę, tačiau išankstinis nusistatymas prieš jos gyventojus tebėra gilus.
Slovakijos romės. EPA – ELTA nuotr.
Vizito metu popiežius susitiko su 28 ir 29 metų pora, Nikola ir Rene Harakaly, kurie užaugo „Lunik IX“ rajone, bet sakė, kad išsikraustė, norėdami suteikti savo vaikams „laimingesnį ir ramesnį, orumo kupiną gyvenimą.“
„Atvykote tokiu metu, kai dėl pandemijos visi esame atsidūrę sunkioje padėtyje“, – popiežiui sakė kitas romų bendruomenės narys, 61 metų inžinierius Janas Hero.
Beveik 20 proc. iš maždaug 400 tūkst. Slovakijos romų gyvena didžiuliame skurde, daugiau kaip 600 lūšnynų, daugiausiai esančiuose šios 5,4 mln. gyventojų turinčios euro zonos valstybės pietuose ir rytuose.
Rytų Slovakijos BVP vienam gyventojui yra vienas mažiausių Europoje.
Vidurio ir Rytų Europoje susitelkę romai šimtmečius susiduria su diskriminacija. Istorikų vertinimu, naciai išžudė pusę milijono romų, t. y. maždaug ketvirtadalį jų populiacijos.
Per keturių dienų vizitą Slovakijoje popiežius susitikime su Slovakijos žydais išreiškė „gėdą“ dėl Holokausto ir paragino užtikrinti didesnį „solidarumą“, Europos ekonomikai pradedant atsigauti po pandemijos.
Antradienį vakare 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovas taip pat susitiks su jaunimu Košicės stadione, o trečiadienį, prieš grįždamas į Romą, Sastino mieste aukos šv. Mišias po atviru dangumi.
Viktoro Orbano ir Popiežiaus Praciškaus susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Romos katalikų Bažnyčios vadovas savo trumpo vizito Budapešte metu susitiko su populistinių pažiūrų Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, skelbia BBC. Tai pirmoji popiežiaus Pranciškaus oficiali kelionė į užsienį po neseniai atliktos žarnyno operacijos.
Susitikimo detalės spaudai neatskleistos. Tačiau tokiame susitikime, manoma, turėjo išryškėti pontifiko ir premjero pasaulėžiūrų skirtumai. Popiežius ragina padėti į Europą plūstantiems pabėgėliams, o V. Orbanas garsėja griežta nacionalistine ir anti-imigracine politika.
Sekmadienį Budapešte Romos katalikų Bažnyčios vadovas laikė šv. Mišias ir tą pačią dieną išvyko beveik trijų dienų vizito į kaimyninę Slovakiją.
Po susitikimo Budapešto dailės muziejuje V. Orbano biuras paviešino kelias nuotraukas, kuriose jis spaudžia ranką popiežiui Pranciškui.
Pasak AFP korespondentų, vėliau, kreipdamasis į žydų ir krikščionių lyderius, pontifikas perspėjo apie „antisemitizmo pavojų“ Europoje ir už jos ribų.
„Mąstau apie antisemitizmo grėsmę, kuri vis dar tūno Europoje ir kitur. Tai saugiklis, kuriam negalima leisti perdegti. O geriausias būdas – dirbti kartu, konstruktyviai ir skatinti brolybę“, – kalbėjo popiežius.
Premjerė I. Šimonytė susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Vatican Media nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vatikane susitiko su Šventuoju Tėvu. Tai pirmasis ministrės pirmininkės ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas. Premjerė padėkojo Bažnyčios vadovui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms.
„Džiaugiamės puikiais santykiais su Šventuoju Sostu. Esu labai dėkinga, kad niekada nepripažinote sovietinės okupacijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė be pertraukų, o Vatikano radijuje skambėjęs lietuviškas žodis buvo mūsų balsas pasauliui“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė išreiškė palaikymą Šventojo Sosto ir popiežiaus veiklai, kuria siekiama taikos pasaulyje, pasisakoma už pagarbos moterims stiprinimą, aplinkos tausojimą, žmogiškojo orumo principų išsaugojimą.
„Lietuva pagal savo išgales stengiasi padėti tiems, kurie bėga nuo politinio persekiojimo ir karo pavojų. Prieglobstį Lietuvoje rado tūkstančiai Baltarusijos žmonių bei Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, bėgantys nuo režimo persekiojimo, prieš savaitę iš Kabulo evakuoti afganistaniečiai ir jų artimieji“, – sakė premjerė.
Anot premjerės, Lietuvą ir Vatikaną sieja bendras siekis – palaikyti nuo agresijos kenčiančias šalis. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų kelyje į laisvę.
Lietuva palaiko Šventojo Sosto veiksmus Ukrainoje, todėl Lietuvos vardu premjerė perdavė paramą (10 000 eurų) fondui „Popiežius Ukrainai“. Popiežiaus fondas įkurtas 2016 metais. Jo tikslas – parodyti atjautą ir solidarumą su visais Ukrainos žmonėmis, nesvarbu kokio tikėjimo jie būtų, ir ypač su tais, kurių likimus palietė karas.
Premjerė padovanojo popiežiui grafikės Eglės Kuckaitės piešinį, kuriame pavaizduota ypač šventa vieta laikoma Vilniaus Aušros vartų koplyčia bei koplyčios dekoro (rožių ir balandžių) fragmentas, simbolizuojantis pagrindines krikščionybės vertybes – sielos tyrumą, viltį ir taiką. Pasak premjerės, popiežius šiltai prisiminė vizitą Lietuvoje prieš trejus metus ir apsilankymą Aušros vartų koplyčioje.
Po pokalbio su Šventuoju Tėvu premjerė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Paroliniu ir sekretoriumi ryšiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu. Buvo aptarti dvišaliai santykiai ir tarptautinės politikos klausimai.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pareiškė susirūpinimą dėl suintensyvėjusios karinės veiklos Rytų Ukrainoje ir Rusijos kariuomenės telkimo prie sienos su Ukraina bei paragino stengtis sumažinti įtampą tarp abiejų šalių, praneša „Euronews“.
Ukraina ir Vakarų valstybės kaltina Rusiją provokuojančiu kariuomenės telkimu šalia Ukrainos sienų ir okupuotame Kryme. Rusija pastarosiomis savaitėmis prie sienos su Rytų Ukraina dislokavo 41 tūkst. karių, o dar 42 tūkst. Kryme. Rytų Ukrainoje taip pat suintensyvėjo kovos tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kurie kovoja nuo 2014 metų. Vien nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 30 Ukrainos karių.
„Su dideliu susirūpinimu seku įvykius keliose Rytų Ukrainos srityse, kur pastaraisiais mėnesiais padaugėjo paliaubų pažeidimų, ir su didele baime stebiu karinių veiksmų suintensyvėjimą“, – sakė popiežius.
„Tvirtai tikiu, kad galima išvengti įtampos didėjimo, ir priešingai, galima parodyti gestus, galinčius paskatinti abipusį pasitikėjimą ir skatinti susitaikymą bei taiką, kurie yra taip reikalingi ir pageidaujami“, – pridūrė Pranciškus.
Penktadienį paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei paragino Rusiją skubiai atitraukti savo karius nuo sienos.
Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Vatikane prasidėjo Velykų šventimas. Popiežius Pranciškus Didįjį ketvirtadienį šv. Petro bazilikoje aukojo šv. Mišias.
Tai jau antras kartas iš eilės, kai Katalikų bažnyčios vadovas pradėjo Velykų šventę, kuri dėl pandemijos yra labai apribota. Pamaldose dalyvavo tik nedaug tikinčiųjų, taip pat vyskupų, kunigų ir vienuolių – iš viso 200 žmonių.
Krikščioniams Velykos yra svarbiausia religinė šventė. Ja – po Viešpaties kančios ir mirties paminėjimo Didįjį penktadienį – švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas.
Per vadinamąsias Krizmos mišias Didįjį ketvirtadienį šv. Petro bazilikoje buvo šventinami aliejai. Jie vėliau naudojami krikštynoms ar ligonių patepimui.
Visos popiežiaus aukojamos Mišios Didįjį penktadienį ir Velykų dienomis vyks dalyvaujant tik nedideliam būriui tikinčiųjų. Dauguma renginių vyks bazilikoje, o ne kitose mesto vietose su maldininkais.
Didįjį penktadienį popiežius Pranciškus per pamaldas prisimins Kristaus kančią ir mirtį. Tradicinis kryžiaus kelias prie Koliziejaus, kaip jau pernai, vyks šv. Petro aikštėje labai nedideliame rate.
Velykų nakties mišias 84-erių popiežius šeštadienio vakarą aukos šv. Petro bazilikoje. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
Verbų sekmadienį popiežius Pranciškus aukojo šventas mišias. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pradėjo Didžiąją savaitę – paskutinę savaitę prieš Velykas, aukodamas šventas mišias, praneša „Euronews“.
Verbų sekmadienio mišios vyko Šv. Petro bazilikoje Vatikane, tačiau, kaip ir pernai, dėl koronaviruso pandemijos jose dalyvavo labai ribotas žmonių skaičius.
Šventose mišiose dalyvavo tik apie 120 tikinčiųjų, tarp kurių buvo vienuolės ir kelios šeimos, bei 30 kardinolų. Dalyviai laikėsi socialinio atstumo, taip pat dėvėjo apsaugines veido kaukes, tačiau popiežius mišias aukojo nedėvėdamas kaukės.
„Pernai mes buvome šokiruoti, šiemet esame išbandomi ir tikrinami“, – maldininkams sakė popiežius.
Pagal Bibliją, Verbų sekmadienį minimas Jėzaus Kristaus atvykimas į Jeruzalę. Po kelių dienų jis buvo nukryžiuotas.
Italija yra labiausiai pandemijos paveikta žemyninės Europos šalis. Pandemija Italijoje nusinešė jau daugiau kaip 107 tūkst. gyvybių, o susirgo per 3,5 mln.
Kovo viduryje pusė Italijos regionų grįžo prie griežto karantino, kai vėl pradėjo daugėti COVID-19 atvejų. Per Velykas likusioje šalies dalyje taip pat galios karantinas.
Popiežiaus Pranciškaus ir Irako šiitų religinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistani susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Popiežiaus Pranciškaus ir Irako šiitų religinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistani susitikimas byloja apie religijų dialogą ir jų suartėjimą. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh`ė.
„Popiežiaus susitikimas su Irako religiniu autoritetu rodo religijų dialogą ir jų suartėjimą“, – teigė Irano diplomatas. Jis pridūrė, kad „popiežiaus kelionė į Iraką buvo labai svarbi“.
Pasak S. Khatibzadeh`ės, „tautos narsa, valdžios išmintingumas ir kovoje su ekstremizmu ir užsienio sąmokslais pralietas kraujas padėjo Irakui pasiekti tokį saugumo lygį, kuris leidžia rengti tokius konstruktyvius vizitus“.
Pranciškus tapo pirmuoju Romos katalikų bažnyčios vadovu, apsilankiusiu Irake. Kovo 6 d. jis susitiko su Irako šiitų religiniu lyderiu Ali al-Sistani. Pašnekovai aptarė persekiojimą ir diskriminaciją šiuolaikiniame pasaulyje ir religijų dialogo svarbą siekiant užkirsti jiems kelią.
Popiežius Pranciškus lankosi Irake. EPA-ELTA nuotr.
Trečią savo vizito Irake dieną popiežius Pranciškus planuoja apsilankyti šiaurinėje šalies dalyje, kurią dar neseniai kontroliavo vadinamosios „Islamo valstybės“ islamistai, skelbia BBC.
Šį regioną islamistai užgrobė 2014 m. ir suniokojo istorinės vertės krikščionių bažnyčias. Į šias vietoves krikščionys pradėjo gįžti po „Islamo valstybės“ įveikimo 2017 m.
Erbilio mieste esančiame futbolo stadione popiežius ketina aukoti šv. Mišias. Skaičiuojama, kad į stadioną gali susirinkti apie 10 tūkst. žmonių.
Tačiau baiminamasi, kad planuojamos apeigos gali tapti ypač dideliu koronaviruso židiniu. Pastarąjį mėnesį Irake smarkiai padaugėjo naujų COVID-19 atvejų.
Be to, nerimą kelia ir saugumo klausimai, mat ši pontifiko kelionė laikoma itin rizikinga.
Popiežius Pranciškus – Irake. EPA-ELTA nuotr.
Tiek 84-erių amžiaus katalikų Bažnyčios vadovas, tiek ir visi jo palydos nariai jau yra paskiepyti nuo koronaviruso. Tuo metu į Iraką pirmoji skiepų siunta atkeliavo tik praėjusią savaitę.
Penktadienį prasidėjusi keturių dienų trukmės popiežiaus kelionė yra pirmoji jo išvyka į užsienį nuo pandemijos pradžios. Be to, tai yra pirmasis apskritai popiežiaus vizitas Irake.
Popiežius susitiko su didžiuoju ajatola Ali Sistani. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus, atvykęs į Iraką su istoriniu vizitu, šeštadienį susitiko su didžiuoju ajatola Ali Sistani, kuris yra vienas iš šiitų religinių lyderių.
Susitikimas šventajame Nadžafo mieste vyko už uždarų durų. Kaip pažymi naujienų agentūra „The Associated Press“, jam buvo rengiamasi ne vieną mėnesį, išsamiai aptariant visas detales. Pagrindinė pokalbio tema buvo persekiojimą patyrusios krikščionių mažumos padėtis Irake.
Popiežius Pranciškus atskrido į Bagdadą penktadienį. Tai pirmasis Katalikų bažnyčios vadovo vizitas į Iraką ir pirmoji pontifiko kelionę į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Popiežius ketina vizito metu paraginti įvairių religijų atstovus siekti taikos ir brolybės.
Krikščionių lyderių vertinimu, Irake liko mažiau kaip 250 tūkst. krikščionių, dauguma jų gyvena Ninevijos lygumoje ir Irako Kurdistane.
Didysis ajatola Ali Sistani, kurio autoritetą pripažįsta įvairios Irako politinės jėgos, 2014 metais paragino žmones kovoti su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija.
Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.Mianmaras apimtas protestų. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė „solidarumą su Mianmaro žmonėmis“ po šią savaitę įvykusio karinio perversmo ir paragino šalies kariuomenę siekti „demokratinio sambūvio“.
Popiežius kalbėjo tuo metu, kai į Jangono gatves savaitgalį išėjo dešimtys tūkstančių žmonių pareikšti nepasitenkinimo dėl pirmadienį įvykusio valstybės perversmo.
„Meldžiuosi, kad esantieji valdžioje veiktų… visų labui“, – sekmadienį Vatikano rūmų lange po „Viešpaties Angelo“ maldos sakė pontifikas.
Popiežius, Mianmare paskutinį kartą lankęsis 2017 m., paragino siekti „socialinio teisingumo, nacionalinio stabilumo ir harmoningo demokratinio sambūvio“.
Keliuose Mianmaro miestuose visą savaitgalį vyksta protestai, nukreipti prieš karinį režimą.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasiskiepijo nuo koronaviruso JAV kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“ sukurtu preparatu. Tai trečiadienį pranešė Argentinos laikraštis „La Nación“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio, pontifikui suleista pirmoji vakcinos dozė, antrąją jis gaus po trijų savaičių.
Kaip rašo Italijos laikraštis „Il Messaggero“, 93 metų amžiaus garbės popiežius Benediktas XVI irgi ketina skiepytis.
Vatikane informacija apie popiežiaus vakcinaciją kol kas oficialiai nepatvirtinta. Neseniai duodamas interviu, 84 metų amžiaus pontifikas pareiškė ketinąs pasiskiepyti, kadangi tai – „kiekvieno žmogaus moralinė pareiga vardan artimojo sveikatos ir gyvybės“.
Anksčiau trečiadienį Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis pranešė, kad Vatikane prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija.
„Šiandien, kaip ir planuota, prasidėjo vakcinacija. Procedūrai pritaikytas Pauliaus VI salės vestibiulis“, – pareiškė jis.
Vatikano sveikatos apsaugos ir higienos direkcija informavo, kad iš viso užsakyta 10 tūkst. „Pfizer – BioNTech“ vakcinos dozių.
Nuo pandemijos pradžios Vatikane užfiksuota dešimtys užsikrėtimo atvejų, taip pat ir tarp šveicarų gvardiečių. Užsikrėtė ir keli kardinolai.
Popiežius Pranciškus mini 84-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus ketvirtadienį mini 84-ąjį savo gimtadienį. Ta proga į Vatikaną plūdo sveikinimai iš viso pasaulio, rašo agentūra APA.
Italijos premjeras Giuseppė Contė pasveikino pontifiką visų italų vardu. Sveikinimų Katalikų bažnyčios vadovas sulaukė ir iš Italijos vyskupų konferencijos CEI. Romos merė Virginia Raggi perdavė pontifikui visų romiečių sveikinimą.
Tai yra aštuntas Pranciškaus gimtadienis popiežiaus pareigose.
Ypatingų iškilmių gimtadienio proga nėra numatyta. Pontifikui tai yra darbo diena, kaip ir visos kitos. Dieną jis pradėjo rytinėmis mišiomis Vatikano svečių namuose, trumpais pusryčiais ir darbų aptarimu.
Prieš keturias dienas – gruodžio 13-ąją – popiežius minėjo 51-ąsias savo įšventinimo į kunigus metines. Jis į kunigus įšventintas 1969 metų gruodžio 13 dieną Argentinos Kordobos mieste.
Popiežius Pranciškus šiais metais sugalvojo neįprastas kalėdines dovanėles 4 000 Vatikano darbuotojų. Vietoj populiaraus itališko „Panettone“ pyrago jie po eglute ras po penkias paracetamolio tablečių pakuotes, patvirtino šaltinis iš Vatikano. Neįprastų dovanų dalijimas jau prasidėjo.
Italų laikraštis „Il Messaggero“ išspausdino popiežiaus dovanos nuotrauką: ant tablečių dėžučių krūvos užrašyta: „Šventojo Tėvo dovana Vatikano darbuotojams (penkios dėžutės vienam darbuotojui).
Dovanos pasirinkimas iliustruoja popiežiaus nepritarimą bereikalingam vartojimui ir praktišką mąstymą: Romoje gruodį yra šalta ir lietinga. Be to, šiais metais Italiją pavėluotai pasiekė vakcina nuo gripo. Ekspertai baiminasi sveikatos sistemos perkaitimo dėl papildomų gripo atvejų sausį.
Sveikatos sistema šiuo metu kovoja su antrąja koronaviruso pandemijos banga.
Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas kartu su socialinio tinklo „Instagram“ administracija aiškinasi, kaip prieš kelias savaites po atvira brazilų modelio nuotrauka atsirado popiežiaus Pranciškaus patiktukas.
Tai penktadienį žurnalistams pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
„Klausimas nagrinėjamas glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentingu „Instagram“ skyriumi“, – sakė spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, jog spalio 6 d. po brazilų modelio Natalios Garibotto nuotrauka jos „Instagram“ puslapyje atsirado patiktukas iš oficialios popiežiaus paskyros. Vėliau jis buvo pašalintas.
Šventasis Sostas gana aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Popiežius turi oficialias paskyras tviteryje devyniomis kalbomis, tarp jų – arabų ir lotynų, jo sekėjų skaičius artėja prie 50 mln. (visomis kalbomis).
Pontifiko paskyra instagrame buvo atidaryta 2016 metais oficialioms nuotraukoms ir vaizdo įrašams skelbti.
