Šeštadienio pavakare Turine bus trumpam atidengta garsioji drobulė, kuri, kaip teigia tradicija, yra ta lino drobė, kuri kape dengė nukryžiuoto Kristaus kūną.
Nors drobulės autentiškumas nėra įrodytas, tačiau pamaldumo tradicijoje ji laikoma Kristaus kančios relikvija. Popiežius Benediktas XVI ją yra pavadinęs „Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona“. Dėl to Didįjį šeštadienį, kai Bažnyčia mini Kristaus palaidojimą ir laukia Prisikėlimo ryto, Turine vėl bus trumpai viešai atidengta garsioji drobulė.
Vatikano radijas praneša, kad dėl pandemijos drobulės pagerbime negalės dalyvauti daug žmonių. Drobulės atidengimą Didįjį šeštadienį, balandžio 3-iąją, nuo 17 iki 18 val. Italijos laiku, bus galima stebėti jai skirtame portale sindone.org.
„Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona“ Turino drobulę pavadinęs popiežius Benediktas XVI prie jos meldėsi lankydamasis Turine 2010 m. gegužės 2 d., primena Vatikano radijas.
Pasak popiežiaus emerito, Turino drobulė yra tarsi fotografinis dokumentas. Ji byloja apie patį tamsiausią mūsų tikėjimo slėpinį, kuris tuo pat metu yra pats šviesiausias beribės vilties ženklas. „Didysis šeštadienis yra niekieno žemė tarp mirties ir prisikėlimo. Į šią niekieno teritoriją įžengė Kristus. Turino drobulė mums kaip tik apie tai kalba. Ji kalba apie tą nepakartojamą žmonijos ir visatos istorijos laiko tarpą, kuriame Dievas Jėzus Kristus ne tik dalijosi su mumis mūsų žmogišku mirimu, bet taip pat ir buvimu mirusiais. Tai iš tiesų radikalus solidarumas.“
Popiežius Pranciškus dėl pandemijos Didįjį penktadienį paminės tik labai ribota forma. Vakare (19.00 val. Lietuvos laiku) Katalikų bažnyčios vadovas šv. Petro bazilikoje Mišiose prisimins Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.
Vatikano duomenimis, baiminantis viruso plitimo, Mišiose Velykų dienomis galės dalyvauti tik nedaug tikinčiųjų. Kaip ir pernai, Kryžiaus kelio Koliziejuje atsisakyta.
Vietoj jo, panašiai kaip pandemijos pradžioje, nedidelė Kryžiaus kelio procesija penktadienį (22.00 val.) bus surengta šv. Petro aikštėje prie bazilikos.
84-erių popiežiui Pranciškui tai jau antra Didžioji savaitė ir antrosios Velykos su dideliais koronaviruso ribojimais. 2020 metų pavasarį popiežius įspėjo dėl pesimizmo, tačiau pats atrodė liūdnas. Jis laikomas žmogumi, mielai ieškančiu asmeninių kontaktų su tikinčiaisiais. Popiežiaus pamokslai dabar bus transliuojami internetu, dalis – ir per televiziją. Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė – yra svarbiausia krikščionių religinė šventė.
Didįjį ketvirtadienį popiežius aukojamose mišiose šv. Petro bazilikoje dalyvavo tik apie 200 žmonių.
Velykų nakties pamaldos šeštadienio vakarą šiek tiek paankstintos, nes Italijoje nuo 22.00 val. galioja judėjimo ribojimai. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
Vatikane prasidėjo Velykų šventimas. Popiežius Pranciškus Didįjį ketvirtadienį šv. Petro bazilikoje aukojo šv. Mišias.
Tai jau antras kartas iš eilės, kai Katalikų bažnyčios vadovas pradėjo Velykų šventę, kuri dėl pandemijos yra labai apribota. Pamaldose dalyvavo tik nedaug tikinčiųjų, taip pat vyskupų, kunigų ir vienuolių – iš viso 200 žmonių.
Krikščioniams Velykos yra svarbiausia religinė šventė. Ja – po Viešpaties kančios ir mirties paminėjimo Didįjį penktadienį – švenčiamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas.
Per vadinamąsias Krizmos mišias Didįjį ketvirtadienį šv. Petro bazilikoje buvo šventinami aliejai. Jie vėliau naudojami krikštynoms ar ligonių patepimui.
Visos popiežiaus aukojamos Mišios Didįjį penktadienį ir Velykų dienomis vyks dalyvaujant tik nedideliam būriui tikinčiųjų. Dauguma renginių vyks bazilikoje, o ne kitose mesto vietose su maldininkais.
Didįjį penktadienį popiežius Pranciškus per pamaldas prisimins Kristaus kančią ir mirtį. Tradicinis kryžiaus kelias prie Koliziejaus, kaip jau pernai, vyks šv. Petro aikštėje labai nedideliame rate.
Velykų nakties mišias 84-erių popiežius šeštadienio vakarą aukos šv. Petro bazilikoje. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
Pradėdamas savo istorinį vizitą Irake, popiežius Pranciškus penktadienį pareikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą krizės krečiamoje šalyje. Jis kartu ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Pranciškus yra pirmasis Katalikų bažnyčios vadovas, atvykęs į Iraką.
Jis teigė esąs dėkingas, kad ši „ilgai laukta“ kelionė į „civilizacijos lopšį“ buvo įmanoma. Popiežių atskraidinęs lėktuvas penktadienio vidudienį nusileido Bagdade. Čia jį pasitiko premjeras Mustafa al-Kadhemis. Pontifikas buvo nuvežtas į prezidento rūmus, kur susitiko su šalies vadovu Barhamu Salehu ir kitais vyriausybės atstovais.
Per savo kalbą prezidento rūmuose Pranciškus reikalavo nutraukti kraujo liejimą karo ir religijos motyvuoto smurto paženklintoje šalyje.
„Ginklai turi tylėti (…), – kalbėjo popiežius. – Užteks smurto, ekstremizmo, grupuočių formavimosi ir netolerancijos“. Prieš kelionę pontifikas vaizdo įraše pareiškė vykstąs į Iraką kaip „taikos piligrimas“.
Popiežius ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Turi būti užtikrintos visų piliečių teisės. Niekas esą negali būti traktuojamas kaip antros klasės pilietis.
„Artimieji Rytai be krikščionių neįsivaizduojami“, – kalbėjo Irako prezidentas B. Salehas. Išvarytiems krikščioniams turi būti sudarytos sąlygos saugiai grįžti.
Popiežius priminė ir jazidų, kurie, kaip ir krikščionys, buvo persekiojami „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų, kančias Irake. Jazidai yra „nekaltos beprasmio ir nežmoniško barbariškumo aukos“. Pontifikas paragino Irako vyriausybę „kovoti su korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir nelegalumu“.
Po priėmimo prezidento rūmuose popiežius aplankė sirų katalikų katedrą Bagdade. Jis čia prisiminė tikinčiuosius, žuvusius 2010-aisiais per išpuolį prieš bažnyčią. Tada islamistai įkaitais paėmė per 100 žmonių. Žuvo 44 tikintieji, du kunigai ir keli saugumo pajėgų atstovai.
Popiežius Pranciškus penktadienį vyks į Iraką kaip „taikos piligrimas“. „Aš vyksiu kaip piligrimas, atgailauti pasiruošęs piligrimas, kad po karo ir terorizmo metų paprašyčiau Dievo atleidimo ir susitaikymo“, – sakė pontifikas ketvirtadienį vaizdo įraše, komentuodamas savo istorinę kelionę į Iraką. ‚Aš atvykstu pas jus kaip taikos piligrimas“, – kalbėjo jis.
Tai bus apskritai pirmoji Katalikų bažnyčios vadovo kelionė į krizės krečiamą šalį ir pirmoji Pranciškaus kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ši viešnagė yra didelis iššūkis Irako saugumo pajėgoms.
Popiežius penktadienį lankysis Bagdade, o sekmadienį – Šiaurės Irako Erbilio mieste, kur stadione ketina aukoti mišias. Numatytas ir apsilankymas Mosule, buvusiame džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) bastione šalies šiaurėje. Per visą popiežiaus viešnagę nuo penktadienio iki pirmadienio Irake galios komendanto valanda.
Per visuotinę audienciją trečiadienį popiežius sakė, kad nori susitikti su Irako gyventojais, „kurie taip smarkiai kentėjo“. Irako bažnyčią jis pabadino „kankinių bažnyčia“. Irako krikščionys priklauso įvairioms konfesijoms.
Popiežius Pranciškus tikisi numirti Romoje, vis dar būdamas popiežiumi, ir nenorėtų grįžti į gimtąją Argentiną praleisti paskutinių savo gyvenimo dienų, teigiama naujoje knygoje „The Health of Popes“ (Popiežių sveikata).
Vatikane 2019 m. vasarį Argentinos žurnalistui Nelsonui Castro duotame interviu popiežius teigė galvojąs apie mirtį, bet jos nebijo.
Knygos ištraukos šeštadienį buvo paskelbtos Argentinos dienraštyje „La Nacion“.
Paklausus popiežiaus Pranciškaus, kaip jis įsivaizduoja paskutines savo dienas, 84-erių pontifikas atsakė: „Aš būsiu popiežius, aktyvus arba emeritas, ir būsiu Romoje. Negrįšiu į Argentiną.“
Pastaraisiais mėnesiais popiežiui teko atšaukti kelis renginius dėl išialgijos ar sėdimojo nervo skausmo, tačiau nežinoma, ar Pranciškus turi kokių nors kitų didelių sveikatos problemų. Vatikanas įprastai mažai kalba apie popiežiaus sveikatą.
Pranciškus, kuris prieš tapdamas popiežiumi buvo Buenos Airių arkivyskupas, teigia, kad nepasiilgo gimtosios Argentinos, kur gimė kaip Jorge Mario Bergoglio, italų imigrantų šeimoje.
„Ne, nepasigendu. Gyvenau joje 76 metus. Kas mane skaudina, tai jos problemos“, – teigė popiežius.
Penktadienį 23.00 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus bus vadovavęs Bažnyčiai ilgiau už savo pirmtaką popiežių emeritą Benediktą XVI. Apie tai skelbia katalikų portalas „Il Sismografo“.
Josepho Ratzingerio pontifikatas truko septynerius metus, dešimt mėnesių ir devynias dienas – nuo 2005-ųjų balandžio 19 dienos vakaro iki 2013 metų vasario 28-osios vakaro. Tai yra iš viso 2 871 diena. Argentinietis Jorgė Bergoglio popiežius yra nuo 2013 metų kovo 13-osios.
Pranciškus yra pirmasis ne Europoje gimęs pontifikas nuo VIII amžiuje Bažnyčiai vadovavusio Grigaliaus III, kuris buvo kilęs iš Sirijos. Be to, Pranciškus yra pirmasis popiežius, priklausantis Jėzuitų ordinui.
Ilgiausiai – 32 metus – valdžią savo rankose laikė popiežius Pijus XII, kurio pontifikatas tęsėsi nuo 1846 iki 1879 metų. Po jo eina Jonas Paulius II, kuris Katalikų bažnyčiai vadovavo nuo 1978 metų iki mirties 2005-aisiais – 26 metus.
Tuo tarpu Jono Pauliaus II tiesioginis pirmtakas Jonas Paulius I popiežiumi tebuvo 33 dienas. Nuo tada neslūgsta gandai, kad „besišypsantis popiežius“ mirė nenatūralia mirtimi.
Trumpiausias pontifikatas Bažnyčios istorijoje buvo Stepono II 752 metais, kuris truko vos keturias dienas. Toliau eina Urbonas VII, kuris 1590-aisiais popiežiavo tik 12 dienų.
Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
Popiežius Pranciškus pasaulio lyderius ragina užtikrinti, kad vakcina nuo COVID-19 bus prieinama visiems žmonėms, skelbia BBC.
Sakydamas palaiminimą „Urbi et Orbi“ (Romos miestui ir visam pasauliui) popiežius dėl koronaviruso pandemijos per šias Kalėdas negalėjo kreiptis tiesiogiai į tikinčiuosius Vatikane iš Šv. Petro bazilikos balkono. Vietoje to jo žinia buvo transliuota internetu.
Popiežius ragino politikus vadovautis tarptautinio bendradarbiavimo dvasia ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų skiepytis ir gauti gydymą.
„Susidurdami su iššūkiu, kuriam neegzistuoja sienos, mes negalime pradėti statyti sienų. Visi esame toje pačioje valtyje“, – sakė Popiežius Pranciškus.
Anot jo, susidurdamas su sveikatos krizės padariniais, pasaulis privalo būti vieningesnis nei iki šiol.
Pontifikas taip pat ragino parodyti dosnumą padedant pandemijos aukoms, įskaitant ir moteris patyrusias smurtą artimoje aplinkoje karantino metu.
Popiežius Pranciškus šiais metais sugalvojo neįprastas kalėdines dovanėles 4 000 Vatikano darbuotojų. Vietoj populiaraus itališko „Panettone“ pyrago jie po eglute ras po penkias paracetamolio tablečių pakuotes, patvirtino šaltinis iš Vatikano. Neįprastų dovanų dalijimas jau prasidėjo.
Italų laikraštis „Il Messaggero“ išspausdino popiežiaus dovanos nuotrauką: ant tablečių dėžučių krūvos užrašyta: „Šventojo Tėvo dovana Vatikano darbuotojams (penkios dėžutės vienam darbuotojui).
Dovanos pasirinkimas iliustruoja popiežiaus nepritarimą bereikalingam vartojimui ir praktišką mąstymą: Romoje gruodį yra šalta ir lietinga. Be to, šiais metais Italiją pavėluotai pasiekė vakcina nuo gripo. Ekspertai baiminasi sveikatos sistemos perkaitimo dėl papildomų gripo atvejų sausį.
Sveikatos sistema šiuo metu kovoja su antrąja koronaviruso pandemijos banga.
Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
Vatikanas kartu su socialinio tinklo „Instagram“ administracija aiškinasi, kaip prieš kelias savaites po atvira brazilų modelio nuotrauka atsirado popiežiaus Pranciškaus patiktukas.
Tai penktadienį žurnalistams pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
„Klausimas nagrinėjamas glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentingu „Instagram“ skyriumi“, – sakė spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, jog spalio 6 d. po brazilų modelio Natalios Garibotto nuotrauka jos „Instagram“ puslapyje atsirado patiktukas iš oficialios popiežiaus paskyros. Vėliau jis buvo pašalintas.
Šventasis Sostas gana aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Popiežius turi oficialias paskyras tviteryje devyniomis kalbomis, tarp jų – arabų ir lotynų, jo sekėjų skaičius artėja prie 50 mln. (visomis kalbomis).
Pontifiko paskyra instagrame buvo atidaryta 2016 metais oficialioms nuotraukoms ir vaizdo įrašams skelbti.
Kadangi visi sukamės tame pačiame kultūriniame kontekste, skaitantieji supranta, jog turiu galvoje žodžius apie homoseksualius žmones ir jų vietą (Dievo?) šeimoje, kurie (žodžiai, ne žmonės) buvo įkomponuoti į popiežiaus kalbą liūdnai pragarsėjusiame filme.
Sakė ar nesakė? Jei sakė – ar tikrai tuos žodžius? O gal kitus? O gal netikslus vertimas? O jei ir vertimas geras, ir žodžiai „tie”, tai dar nežinia, o ką, juos sakydamas, turėjo galvoje pats popiežius…
Žodžiu, kalbų mums – dar ne vienai savaitei ar net ne vienam mėnesiui. Aš jau irgi ne vieną kartą pasisakiau ta tema savo feisbuko paskyroje, atmesdama bet kokį popiežiaus žodžių komentarą, kuriuo būtų įteisinama prievolė besąlygiškai priimti viską, ką sako popiežius, kai jo žodžiai skiriasi nuo Biblijos Žodžio.
Bet neatmetu galimybės, jog popiežius kalbėjo būtent taip, kaip jo žodžius suprato homoseksualų bendruomenė. Kodėl? Todėl, kad jo pašnekovas buvo gėjus. O jei kitą kartą jo pašnekovas bus žmogus ar žmonės, ištikimai besilaikantys Biblijos Žodžio ir Biblijoje pateiktos homoseksualių santykių traktuotės, popiežius, labai galimas daiktas, nedviprasmiškai paneigs galimybę pripažinti gėjų/lesbiečių poras Bažnyčios laiminama šeima.
Kodėl taip manau?
Prisiminkime, ką kalbėjo popiežius Pranciškus, atvykęs į Lietuvą ir vėliau, kai lankėsi kitose Baltijos šalyse. Jis kalbėjo būtent apie tai, tarė tuos žodžius, kokių iš jo laukė ir tikėjosi išgirsti susitikti su juo atvykę žmonės. Ir kadangi, greičiausiai, tarp jų gėjų nebuvo ar buvo taip mažai, kad jų troškimų „bangos” popiežiaus nepasiekė per kitokių troškimų sieną, tai ir popiežius sakė tai, kas buvo svarbu „tuo metu ir toje vietoje“ susirinkusiems tikintiesiems. Liberalai, beje, tarp jų irgi nebuvo pastebėti…
Nusišneku? Neskubėkite…
Maždaug prieš 21-22 metus, kaip dar gyvenau Sankt Peterburge ir dirbau Rusijos Mokslų Akademijos Lingvistinių tyrimų institute, savaitraščio „Dienovidis“ vyr. redaktorė Aldona Žemaitytė paprašė paimti interviu iš akademiko Aleksandro Pančenkos, filologo, rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojo, 1996 metų Rusijos Valstybinės premijos laureato.
Buvome pažįstami su juo dar nuo tų laikų, kai jis, ką tik aspirantūrą baigęs Saša Pančenko, kaimyninio Rusų literatūros instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, atbėgdavo į mūsų institutą, į mūsų kambarį. Mat čia, kartu su dar devyniais kolegomis (ir manimi), kalbos mokslus į priekį stūmė pora jo bičiulių, kurie, neišsitekdami siauruose kalbotyros rėmuose, dar pasižvalgydavo ir po literatūrą, ir po dailę bei kitas kultūros sritis. Tad kalbų jie turėdavo įvairių įvairiausių – nemenkam mūsų, kitų, mažiau rusų kultūros baruose išprususių įvairių tautybių „mokslo žiurkių“ pasitenkinimui.
Metai bėgo, ir kažkaip nepastebimai Saša iš išstypusio, pasišiaušusio jaunuolio virto solidžiu, augalotu, barzdotu akademiku, garsėjančiu visame Leningrade – Sankt Peterburge ir už jo ribų savo temperamentingomis ir originaliomis įžvalgomis ne tik apie rusų literatūrą ir kultūrą, bet ir apie Rusiją – valstybę, ieškančią savo vietos tarp Rytų ir Vakarų, tarp Azijos ir Europos. Matyt, dėl to ir „Dienovidis“ panoro savo skaitytojus supažindinti su šia ryškia asmenybe.
Bet tai jau buvo metai, kada akademikas vis rečiau beužeidavo į mūsų institutą. Ir kai aš jo bičiulės, savo kolegės ėmiau teirautis, kaip man susitikus Sašą – Aleksandrą Michailovičių, Lora (ta pati Lora, kurios vardą galima sutikti Josifo Brodskio biografijoje ir prisiminimuose…) ėmė mane atkalbinėti nuo sumanymo imti interviu. Sakė, kad jis – „nebe tas“, kad jo asmenybę griauna daugelį iškiliausių rusų pražudęs potraukis svaigalams…
Kol aš svarsčiau, ką daryti, akademikas ėmė ir užėjo į mūsų institutą. Mes ėmėme kalbėtis, ir aš pajutau, kad su juo išties kažkas negerai. Jis buvo lyg užgesęs, bendravo labai maloniai, bet lyg iš už rūko uždangos. Sužinojęs, jog juo susidomėjo Lietuvos skaitytojai, jis pagyvėjo, ėmė teirautis apie Lietuvą, apie ką mes kalbėtumėmės, ėmė dalintis kai kuriomis mintimis.
Ir čia mane ištiko panika: akademikas tarsi atspėdavo mano mintis, ir mano žodžius pratęsdavo taip ar atsakydavo taip, kaip būtų patikę, kaip būtų priimtina man. Kaip aš pati būčiau pasakiusi. Jis net šiek tiek pasilenkdavo, gaudydamas mano žvilgsnį – labai jau didelis buvo mūsų ūgių skirtumas, – tarsi norėdamas pro mano akis giliau įsiskverbti į mano mintis. Bet jo paties minčių lyg ir nebeliko, ir pasijutau kalbanti tarsi su savimi…
Šiaip taip išsivyniojau iš nejaukios padėties, susitarusi, kad paskambinsiu dėl kito susitikimo. Ir nepaskambinau, nes, kaip man tuomet atrodė, nebebuvo prasmės jo kalbinti, kad paskui Lietuvos skaitytojui pateikčiau savo mintis neva kaip akademiko įžvalgas, kurių nebuvo.
O po trejų ar ketverių metų A.Pančenka mirė, nesulaukęs nė 65-erių…
Nei jam gyvam esant, nei po mirties nieko negirdėjau apie kokius nors ekstrasensorinius akademiko gebėjimus, todėl niekaip negaliu paaiškinti to keisto, „minčių skaitymo“ fenomeno, kokio man nei iki tol, nei po to daugiau neteko patirti. Nes jau nebėra ir Loros, ir niekas nieko man nebegali paaiškinti.
Gal ir pats akademikas nesuvokė, neįtarė turintis kokių nors paranormalių savybių, gal toks keistas bendravimo stilius – gaudyti pašnekovo mintis ir pateikti jas kaip savo – buvo tik laikina svaigalų išvarginto buvusio galingo intelekto savotiška „poilsio“ forma ar būdas? Juk ne veltui Lora perspėjo mane nesitikėti ko nors gero iš to mūsų interviu: matyt, artimi draugai jau buvo pastebėję pokyčius akademiko asmenybėje, kuriuos paprastai atsargiai vadiname „keistumais“…
Žmogus vis dar tebėra paslaptis sau ir kitiems, kad ir kiek mokslas besididžiuotų savo laimėjimais. Ir kuo didingesnė, kuo ryškesnė asmenybė, tuo sunkiau ji telpa į standartinius „normalaus žmogaus“ rėmus. O popiežius Pranciškus – tikrai ne eilinė asmenybė, ir ne koks nors per stebuklą išlikęs Homoerectus.
Nors ką gali žinoti, ar kartais neatgyja kuriame nors Homosapiens‘e ta ypatinga intuicija, antgamtišku laikomas gebėjimas „pajusti“ pašnekovą, kitą žmogų, kuo, sakoma, pasižymėję mūsų seniausieji protėviai, dar nepažinę rašto, neįvaldę moderniųjų technologijų?…
Tai ką pasakė popiežius? Gali būti, tai, ko iš jo laukė, ką norėjo išgirsti pašnekovas…
Popiežius Pranciškus sekmadienį paskelbė, kad paskyrė 13 naujų kardinolų, tarp jų – dvasininkai iš JAV, Ruandos ir Filipinų.
Paskyrimai bus įforminti lapkričio 28 dieną kardinolų susirinkime konsistorijoje, sekmadienį per tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą paskelbė pontifikas.
Į sąrašą įtraukiamas Vašingtono arkivyskupas Wiltonas Gregory’is, Ruandos sostinės Kigalio arkivyskupas Antoine’as Kambanda ir Filipinų provincijos Kapizo arkivyskupas Jose Fuerte Advincula.
Sąraše taip pat yra keli italai, įskaitant Vatikano šventųjų reikalų departamento vadovą vyskupą Marcello Semeraro ir Asyžiaus pranciškonų vienuolyno vadovą Fra Mauro Gambetti.
Vatikanas penktadienį paskelbė, kad dar dviem šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą – patvirtinta COVID-19 infekcija, jų gretose susirgimų skaičius išaugo iki trylikos.
Nė vienam iš užsikrėtusiųjų iki šiol neprireikė hospitalizacijos ir tik kai kuriems jų pasireiškė karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas ir sąnarių skausmas, teigiama Vatikano pranešime.
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
Šeštadienį Vatikanas paskelbė, kad koronavirusas patvirtintas vienam asmeniui, gyvenančiam toje pačioje Vatikano rezidencijoje, kaip ir pontifikas. Užsikrėtusysis iš karto izoliavosi.
Pandemijos metu popiežius retai pastebimas dėvintis veido kaukę. Jis su kauke pasirodė antradienį Romoje vykusiame tarpreliginiame renginyje, tačiau kitą dieną Vatikane vykusioje kassavaitinėje audiencijoje pontifikas kaukės nebedėvėjo.
Popiežius Pranciškus trečiadienį išleistame dokumentiniame filme paskelbė pritariantis tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei, skelbia „Reuters“.
„Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas dėl to neturėtų būti atstumtas, gyvenimas dėl to neturėtų būti skurdesnis“, – „Oskarui“ nominuotame Jevgenijaus Afinejevskio režisuotame dokumentiniame filme „Francesco“ teigia popiežius.
„Turime tai įtvirtinti įstatymu. Žmonės turėtų būti apsaugoti. Aš tam pritariu“, – teigė jis.
Popiežius Pranciškus palaikymą civilinei partnerystei yra išreiškęs ir anksčiau, kai ėjo Buenos Airių arkivyskupo pareigas. Tuo metu jis nepritarė tos pačios lyties asmenų santuokai, tačiau rėmė tam tikros teisinės apsaugos užtikrinimą tos pačios lyties poroms.
Popiežiaus biografo Austeno Ivereigho nuomone, popiežiaus komentarai trečiadienį išleistame filme yra aiškiausias savo požiūrio apibūdinimas šiuo klausimu nuo išrinkimo 2013 m.
Popiežius Pranciškus kitą mėnesį ketina trumpam nuvykti į Asyžių – centrinės Italijos miestą, kuriame gimė viduramžių vienuolis Šv. Pranciškus Asyžietis.
83-ejų Popiežius Pranciškus, kurio tikrasis vardas yra Jorge Mario Bergoglio, yra pirmasis pontifikas, pasivadinęs šio vienuolio garbei.
Spalio 3 dieną numatomas kelių valandų trukmės vizitas greičiausiai taps pirmąja popiežiaus kelione nuo tada, kai į savo gniaužtus Europą suėmė koronaviruso pandemija.
Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane pasirašė encikliką, pavadinimu „Fratelli tutti“, o tai išvertus iš italų kalbos reiškia „Visi broliai“.
Enciklika yra laiškas, kuriame pateikiamas svarbus mokymas, kurį popiežius išplatina Bažnyčiai. Tai bus trečioji jo enciklika, kurioje, kaip pranešama, bus kalbama apie brolystę pasaulyje ir socialinę sanglaudą.
Asyžius yra dviejų valandų atstumu nutolęs nuo Vatikano. Jis įsikūręs Italijos Umbrijos regione.
Mieste stovi Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika – viena svarbiausių katalikų pamaldų vietų. Joje yra viduramžių vienuolio, žinomo dėl savo skurdo įžadų, meilės gamtai ir smurto atmetimo, palaidojimo kamera.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino taikiai išspręsti konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
„Jau ne vieną dieną su nerimu stebiu padidėjusią karinę įtampą Kaukazo regione, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“, – kalbėjo Vatikano vadovas. Popiežius pakartojo savo raginimą nutraukti visus šiuo metu pasaulyje vykstančius karus. Pirmą kartą nutraukti ginkluotus susirėmimus jis paragino kilus koronaviruso pandemijai.
Panašius raginimus anksčiau išsakė ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio’ius Guterresas, kuris kalbėjo apie visuotines paliaubas bei „ligos, vadinamos karu“, pabaigą.
Kilus pastariesiems susirėmimas Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, žuvo daugiau nei 10 žmonių. Šios abi buvusios sovietinės respublikos jau ne vieną dešimtmetį vaidosi dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Pasaulio bendruomenė Kalnų Karabachą laiko musulmonų duominuojamo Azerbaidžano dalimi, tačiau regioną kontroliuoja krikščionių armėnų separatistai. Pastarosios kovos kilo šiaurinėje Kalnų Karabacho dalyje.
Abi šalys dėl ginčijamos teritorijos kariavo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimto dešimtmečio pradžioje, vykstant parėjimui į nepriklausomybę iš žlugusios Sovietų Sąjungos. Karo metu žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė „labai sielvartaująs“ dėl Turkijos sprendimo paversti Sofijos soborą Stambule mečete.
„Galvoju apie Sofijos soborą. Labai sielvartauju“, – teigė popiežius.
Tai pirmoji Vatikano reakcija į Turkijos sprendimą, kuris sulaukė tarptautinės kritikos.
Praėjusį penktadienį Turkijos teismas panaikino nuo 1935 metų galiojusį soboro muziejaus statusą. Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktas Sofijos soboras dabar galės būti naudojamas musulmonų pamaldoms. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, pamaldos musulmonams prasidės nuo liepos 24 dienos.
Sofijos soboras iš pradžių VI amžiuje buvo pastatytas kaip bazilika, o osmanams 1453 metais užkariavus Konstantinopolį, bažnyčia paversta mečete.
Po Turkijos Respublikos įkūrimo ji 1935-aisiais tapo muziejumi.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda paskelbė laišką šventojo Jono Pauliaus II gimimo 100-ųjų gimimo metinių proga. 1920 metų gegužės 18-ąją Vadovicėse gimė Karolis Voityla, vėliau tapęs šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II.
„Mes, lietuviai ir lenkai, skiriame šventojo Jono Pauliaus II asmenybei didžiulę reikšmę. Jis mums yra simbolis, istorijos liudytojas, tačiau jame pažįstame ir mūsų regiono laisvės bendrakūrėją. Jo pirmoji apaštališkoji kelionė į Lenkiją ir jos metu ištarti skambūs žodžiai „Tenusileidžia Tavo dvasia ir atnaujina šios žemės veidą“ turėjo įtakos ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvos laisvės siekiams. Ši kelionė pradėjo procesą, pasibaigusį komunizmo žlugimu ir nepriklausomybės atgavimu“, – skelbiama šalies vadovo pasirašytame laiške.
Popiežius Jonas Paulius II buvo viena svarbiausių XX amžiaus asmenybių: filosofas, poetas, jaudinantis kalbėtojas, fundamentalių moralinių vertybių ir krikščioniškosios Europos tapatybės gynėjas. Būdamas Katalikų Bažnyčios vadovu, drąsiai ir kūrybingai siekė įgyvendinti II Vatikano susirinkimo reformas. Jono Pauliaus II mokymas ir asmeninis gyvenimo liudijimas vis dar jaudina milijonų žmonių visame pasaulyje širdis bei protus.
2020-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais. Abiejų valstybių Vyriausybės yra parengusios daug šių metinių minėjimo renginių.
Dar būdamas Krokuvos vyskupu, Karolis Wojtyła gyvai domėjosi įvykiais Lietuvoje, skaitė anuomet Sovietų Sąjungos pogrindyje leidžiamą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Vėliau Popiežius Jonas Paulius II paskyrė „Kronikos“ iniciatorių ir redaktorių, dvasios tėvą Sigitą Tamkevičių SJ Kauno pagalbiniu vyskupu, paskui Kauno arkivyskupu metropolitu.
1993-iųjų rugsėjį Jono Pauliaus II apaštališkoji kelionė, pirmasis Lietuvos istorijoje Popiežiaus vizitas tapo savo nepriklausomybę atkuriančiai Lietuvai dideliu moraliniu ir diplomatiniu palaikymu. Popiežius meldėsi Antakalnio kapinėse prie naujųjų Lietuvos didvyrių – 1991-ųjų sausio sovietų agresijos aukų – kapų. Jis apsilankė visose svarbiausiose Lietuvos vietose – lietuvių dvasinės jėgos šaltiniuose.
Tuomet jis suformulavo tezes programai, leidžiančiai kurti geros kaimynystės ateitį lietuviams ir lenkams – dviem krikščioniškoms, tokioms artimoms viena kitai tautoms, susietoms kaimynystės, draugystės ir brolybės ryšiais. Atsimename šiuos Šventojo Jono Pauliaus II žodžius, anuomet pasakytus Vilniuje: „Lietuviai ir lenkai yra pašaukti bendradarbiauti, bet pirmiausia – klausytis vieni kitų, kad dėl to stiprėtų jų bendras tikėjimas, ta pati viltis ir viską vienijanti meilė.“
„Kartu minėdami Lietuvoje ir Lenkijoje Jono Pauliaus II, Šventojo Popiežiaus iš Lenkijos, 100-ąsias gimimo metines, norime solidarumo kultūros dvasioje, pasiremdami jo palikimu, ir toliau siekti, kad mūsų valstybių ir tautų ateitis Europoje būtų formuojama Šventojo Jono Pauliaus II katalikiškos antropologijos dvasia.
Esame nuoširdžiai įsitikinę, kad Šventasis Jonas Paulius II visada remia mūsų tautas, o šiomis pandemijos dienomis, jeigu galėtų, pakartotų mums savo 1978-ųjų spalio 22-osios raginimą: „Nebijokite“, – rašoma laiške.