Seimo narys Povilas Gylys ir emigracijos ekspertas Dainius Paukštė.
Akademinę karjerą baigęs Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, užsienio reikalų eksministras, buvęs Seimo narys Povilas Gylys rimtai svarsto galimybę rugsėjo 8-ąją siekti Seimo nario mandato Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardoje.
 
Naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai jis sakė, kad galutinai apsispręsti jis žada artimiausiomis dienomis.
 
Jūs turite solidžią politinę patirtį, trijose Vyriausybėse – Bronislovo Lubio, Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus – buvote užsienio reikalų ministras. Buvote trijų kadencijų (1992-1996, 1996-2000, 2012-2016) Seimo narys. Kodėl praėjus trejiems metams vėl nutarėte grįžti į Seimą?
 
Baigėsi oficiali mano akademinė karjera. Svarsčiau, ką daryti: ar apsiriboti mokslinių publikacijų rašymu, beje, noriu vadovėlį parašyti, turiu tokį planą, gal išvažiuoti į užsienį dėstyti kur nors. Bet matau, kad atsiranda toks vilties spindulėlis, kad susivienys tokios jėgos, kurios yra už bendrąjį gėrį, už viešą interesą, prieš nelygybę, už tradicinę šeimą, todėl matau prasmę politiniame dalyvavime.
 
– Ar siektumėte parlamentaro mandato kaip nepartinis kandidatas, ar tikitės kokių nors partijų paramos?
 
Manau, kad artimiausiomis dienomis tai gali paaiškėti. Preliminariomis žiniomis, manau, kad, ko gero, sulauksiu paramos iš Centro partijos, Arvydo Juozaičio bloko ir iš tautininkų. Aš taip pat tikiuosi, kad per 2020 metų Seimo rinkimus šios jėgos susivienys konkuruoti su sisteminėmis partijomis.
 
– Jeigu šių metų rugsėjį jums nepavyktų laimėti rinkimų į laisvą Seimo nario vietą Žirmūnuose, ar tai būtų savotiška repeticija prieš 2020 metų Seimo rinkimus?
 
– Manau, kad turiu neblogų šansų. Yra tokia nuojauta, bet, aišku, rinkimai yra rinkimai ir spręs rinkėjai. Bet kuriuo atveju pasilikčiau galimybę spręsti, kaip elgtis toliau ir tai priklausytų nuo rinkimų rezultatų. Jeigu matai, kad tave rinkėjai remia, jie mato tavyje kažkokią viltį, kad situacija valstybėje gali pagerėti, bandai tą viltį realizuoti ir dalyvauti politikoje toliau.
 
– Jeigu patektumėte į Seimą, ar prisijungtumėte prie valdančiųjų, ar būtumėte opozicijoje?
 
Aš kaip inteligentas visada esu opozicijoje, tokioje sakyčiau, kritiškoje, bet korektiškoje opozicijoje. O kaip ten būtų ateityje, būtų matyti. Galiu pasakyti, kad šiandien manęs netenkina tas masinis miškų kirtimas, ataka prieš šeimą, viešojo sektoriaus finansinis smaugimas. Kritiškai žiūriu į šiuos dalykus, bet tikiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje yra visgi žmonių, kurie supranta, kad taip tęstis negali, kad reiktų labiau subalansuotos politikos, kurioje būtų kalbama ne tik apie verslą, bet ir apie viešąjį sektorių, pavyzdžiui, apie mokyklas, universitetus.
 
– Vilniuje Žirmūnuose, Seimo nare buvo išrinkta europarlamentare tapusi žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė Aušra Maldeikienė. Kuo jūs tikitės patraukti šiuos rinkėjus?
 
Ir mano kišenėse yra daugybė žodžių ir taiklių frazių. Akademiniame darbe buvau apie 50 metų, esu parašęs keliasdešimt mokslinių straipsnių, kelias knygas. Manau, kad idėjų turiu, tačiau norėčiau kalbėti visų pirma apie teisingumą pačia plačiausia prasme – tai yra ekonominis teisingumas, teisinis teisingumas.
 
– Prieš Lietuvos Prezidento rinkimus esate sakęs, kad gyvename moralinės, valdymo, politinės, viešojo gyvenimo krizės sąlygomis. Ar išrinkus naują šalies vadovą Gitaną Nausėdą, formuojant naująją valdančiąją daugumą, tos krizės, jūsų akimis, sumažėjo, o gal jos visai nebeliko?
 
Manau, kad daug kas paaiškės po naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, kai bus pradėta formuoti naujoji Vyriausybė. Paaiškės, kokia bus valdančioji dauguma. Labai didelių vilčių neturiu, bet tikiuosi, kad bent į blogąją pusę reikalai nepakryps. Nesitikiu stebuklų, bet tikiuosi, kad valdantieji praregės, nes reikia gelbėti šitą šalį, nustoti kirsti miškus, kapoti šeimas, elgtis nekorektiškai su mokytojais.
 
Blogiausias variantas būtų, jei, pavyzdžiui, landsbergininkai gautų galimybę formuoti Vyriausybę. Manau, tada būtų iš tikrųjų grįžimas atgal.
Tikiuosi, kad ši tikimybė yra labai maža. Taip pat tikiuosi, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda bus kitoks, kad jis bus demokratiškesnis.
Praėjęs dešimtmetis, mano nuomone, buvo pažymėtas autoritarizmo ženklu, teisėsauga aiškiai buvo išnaudojama partiniams tikslams.
 
Tikiuosi, kad išrinktasis prezidentas politine prasme bus korektiškesnis, neutralesnis. Jeigu jis išmintingai dalyvaus Vyriausybės sudaryme, remdamasis valstybės turima informacija, manyčiau, kad neleis, jog Vyriausybėje būtų antivalstybinės, bendrąjį gėrį ignoruojančios mąstysenos žmonių. Manau, kad tai būtų žingsnis į priekį, tačiau lemiamas lūžis, mano nuomone, turėtų įvykti po 2020 metų Seimo rinkimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 13:42
voveriene_1

Aki­vaiz­du, kad šie rin­ki­mai į Sei­mą bus ki­to­kie ne­gu iki šiol. Po­li­ti­nių pa­ra­dig­mų kai­ta ge­o­po­li­ti­nia­me lyg­me­ny­je jau iš te­ori­nio lyg­mens lei­džia­si į re­a­ly­bę ir pra­de­da gąs­din­ti tra­di­ci­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų ide­o­lo­gus.

Štai bu­vęs VSD vir­ši­nin­kas Me­čys Lau­rin­kus, da­bar ta­pęs po­li­to­lo­gu ir la­bai pa­mė­gęs pro­ru­siš­ką tri­bū­ną („Lie­tu­vos ry­tą“), vie­na­me iš sa­vo straips­nių 2011 me­tų rug­pjū­čio pa­bai­go­je ra­šė: „Ga­li at­si­ras­ti nau­ja, jau da­bar ag­re­sy­viai pul­suo­jan­ti na­cio­na­liz­mo te­ma, ku­ri iš es­mės po­li­ti­nės sis­te­mos ne­pa­keis, bet ga­li ki­taip nei ti­ki­ma­si su­dė­lio­ti bū­si­mos po­li­ti­nės mo­zai­kos da­le­les. Įsi­žie­bus tau­ti­nės sa­vi­mo­nės lem­pu­tei lie­tu­vių gal­vo­se na­cio­na­liz­mo te­ma per is­to­ri­nes per­var­tas vi­sa­da bu­vo ak­tu­a­li.

Continue reading „Mintys rinkimų išvakarėse“

adamkus_valdas

Prieš keletą dienų prezidentas Valdas Adamkus pareiškė: “Jei minia pradeda diktuoti valstybei, tai – tragedija”. Tas pasisakymas sukėlė komentarų laviną.

Nemaža komentatorių dalis, taip pat ir šių eilučių autorius, mano, kad Ekselencija tokiais pareiškimais prisideda prie politinės antikultūros, pasireiškiančios “runkelių”, “šunaujos”, “patvorinių”, “violetinių” niekinimo vien dėl to, kad pastarieji turi savo nuomonę, stiprinimo ir sklaidos.

Žmonės, suvokiantys fundamentalių demokratijos principų ir mūsų Konstitucijos turinį, neturėtų svaidytis tokiomis frazėmis.

Continue reading „Prezidente Adamkau, šalį valdo ne minia, o naujoji nomenklatūra“

endriukaitis_algirdas

Gyve­ni­me iš­mok­ta daug ką pa­kel­ti ir pa­neš­ti, to­dėl skau­du­lys nė­ra kan­try­bės ar nuo­var­gio jaus­mas, jei­gu re­gi­ma ap­lin­ka ir in­tui­ci­ja kas­dien ta­ria liūd­nas ten­den­ci­jas ir at­ima lais­vės po­jū­tį. Mes įpra­tę, kai rei­ka­lai liūd­ni, sa­ky­ti, kad lai­kas vis­ką iš­tai­sys ir su­tvar­kys ar­ba nau­ja kar­ta pa­keis.

Gal taip ir bū­tų, jei­gu Lie­tu­vo­je ne­kles­tė­tų eli­to ne­vei­ki­mo, lau­ki­mo, be­jė­giš­ku­mo, nuo­lan­ku­mo, pri­si­tai­ky­mo, pa­tar­na­vi­mo stip­res­niam, veid­mai­nia­vi­mo ir gob­šu­mo dva­sia. Vi­si ma­to ir su­pran­ta, bet tie „vi­si“ nie­ko ne­da­ro ar­ba ne­ga­li pa­da­ry­ti. Ne­ga­li­ma guos­tis tuo, kad Lais­vė, Su­ve­re­ni­te­tas ir Tei­sin­gu­mas ra­sis vė­liau, „po to“. Tai rei­ka­lin­ga šian­dien ir da­bar, o ,,po to“ mū­sų jau ne­be­bus ir tai reikš, kad mes to nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me.

Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotosios Lietuvos valstybės dalelę“

copy of vytautas_visockas

Nacionalinis susitarimas dėl valstybės stiprinimo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje įvyko taip pavadinta konferencija. Tik tiek. Susitarti dėl valstybės stiprinimo kol kas niekaip nepavyksta. Vien tik šioje salėje pastaruoju metu tokių bandymų buvo ne vienas. Gal kitaip pavadintų, kitų žmonių inspiruotų, tačiau turėjusių tokį tikslą: stiprinti, gelbėti valstybę, tautą, jos kalbą…

Šioje salėje (ir ne tik) teko girdėti daug išmintingų kalbų. Pradėčiau nuo poeto Justino Marcinkevičiaus – čia jis pasakė paskutinę savo kalbą. Po jo: filosofai, poetai, mokslininkai, dailininkai, kompozitoriai, aktoriai, studentai… Vytautas Radžvilas, Romualdas Ozolas, Jonas Balčius, Krescencijus Stoškus, Bronius Genzelis, Vytautas Rubavičius, Aloyzas Stasiulevičius, Regimantas Adomaitis, Saulius Sondeckis, Alfonsas Vaišvila, Povilas Gylys, Antanas Kulakauskas… Surašiau tik keliolika pavardžių ne pagal alfabetą, ne pagal jų svorį – ką iškart prisiminiau.

Continue reading „Žodžiais, o ne žygiais, mes tėvynę mylim“

Medelis1

Jas skirčiau mūsų valdžiai. Esu tikras, kad prieš miegą ji apie tai pamąsto. Eiliniams Lietuvos piliečiams – ir lenkams, ir lietuviams – ši tema jau kelia žiovulį ir vėmulį.

Valensa

Lechas Valensa atsisakė mūsų prezidentės siūlomo ordino. Šitaip jis protestuojąs dėl lenkų bendrijos padėties Lietuvoje. „Solidarumo“ įkūrėjas, prezidentas, kaltintas bendradarbiavimu su sovietiniam KGB analogiškomis lenkiškomis struktūromis, galimas daiktas, tokiu būdu bando pabalinti savo reputaciją. Gal ir išbalins, tik kieno sąskaita? Kita vertus, jo sprendimas – nuolatinio puolimo prieš Lietuvą, propagandinio melo ir įtampos eskalavimo pasekmė.  „…jis tikrai asmeniškai turi teisę priimti sprendimus visais jį liečiančiais klausimais“, – pasakė Lietuvos prezidentė. Kas kitas dėl tokio protesto gal įsižeistų. Prezidentei galima neįsižeisti. Pagal rangą.

Continue reading „Miniatiūros nuodinga tema“