Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje protestavo prieš sankcijas Rusijai. EPA-ELTA nuotr.
Praha, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį Prahoje protestavo prieš premjero Petro Fialos vyriausybę.
Vencelio aikštėje susirinkę gyventojai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir atšaukti dėl Ukrainos karo Rusijai įvestas sankcijas. Be to, jie pasisakė už karinį neutralumą, nors Čekija yra NATO narė. Demonstracijos, kurios moto buvo „Čekija – pirmiausiai“, dešiniąja radikale laikoma grupė sugrojo nacionalinį himną.
Tarp pagrindinių oratorių buvo Prahos ekonomikos profesorius Miroslavas Ševčikas. Jis tvirtino, kad sankcijos Rusijai labiausiai kenkia patiems Vakarams. Mažesnių protestų būta ir Brno bei Ostravoje.
Čekijos vyriausybė pastaruoju metu sulaukė spaudimo dėl aukštų energijos kainų. Ji neseniai pristatė paramos paketą, kuris, be kita ko, numato elektros ir dujų kainų lubas namų ūkiams bei mažoms įmonėms. Didiesiems vartotojams vyriausybė skyrė 1,2 mlrd. eurų paramą.
Protestai Čekijos sostinėje Prahoje. EPA – ELTA foto
Praha, rugsėjo 4 d. (dpa-ELTA). Apie 70 000 žmonių, policijos duomenimis, šeštadienį Vaclovo aikštėje Prahoje protestavo prieš Čekijos vyriausybės politiką. Žmones į demonstraciją, kurios moto buvo „Pirmiausiai – Čekijos Respublika“, sukvietė kelios vyriausybę kritiškai vertinančios organizacijos, piliečių iniciatyvos ir iš dalies parlamente neatstovaujamos opozicinės partijos, pranešė naujienų agentūra ČTK.
Protestuotojai mojo Čekijos vėliavomis ir laikė rankose plakatus, kuriuose kritikavo aukštas energijos kainas ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. Be to, jie reikalavo, kad ES nutrauktų savo sankcijų Rusijai politiką, nes tai kenkia Čekijos ekonomikai ir gyventojams.
Ministras pirmininkas Petras Fiala apkaltino demonstracijos organizatorius „prorusiška orientacija“, kuri daro žalą Čekijos interesams. ČTK citavo jį: „Akivaizdu, kad rusiška propaganda ir dezinformacijos kampanija vis pasireiškia mūsų šalyje ir kažkas jai pasiduoda“.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija yra priėmusi 400 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, šalis perdavė Ukrainai reikšmingą kiekį karinių prekių ir suteikė humanitarinę paramą.
Likus dienai iki protesto, P. Fialos vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, kurį inicijavo buvusio premjero Andrejaus Babišo populistinė partija ANO ir viena kraštutinių dešiniųjų partija.
Praha, gruodžio 3 d. (ELTA). Penktadienį Čekijos Konstitucinis teismas panaikino Prahos miesto teismo sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą buvusiam Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos (ČSSR) premjerui Liubomirui Štrougalui ir buvusiam Čekoslovakijos vidaus reikalų ministrui Vratislavui Vajnarui.
Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie leido Čekoslovakijos pasieniečiams naudoti šaunamuosius ginklus prieš piliečius, mėginusius pereiti ČSSR sieną ir patekti į Vakarus.
Kaip pranešė Čekijos televizija, byla grąžinta Prahos prokuratūrai papildomai tirti.
Pasak Čekijos pareigūnų, 97 metų L. Štrougalas, vadovavęs ministrų kabinetui nuo 1970 iki 1988 metų, ir 91 metų V. Vajnaras, vadovavęs VRM nuo 1983 iki 1988 metų, prisidėjo prie to, kad pasieniečiai nušovė arba sužeidė piliečius, mėginusius nelegaliai pereiti per Čekoslovakijos sieną į VFR ir Austriją.
Policijos duomenimis, nuo 1976 metų iki 1989 metų lapkričio, kai Čekoslovakijos komunistų partija dėl Aksominės revoliucijos neteko valdžios, mėgindami pereiti ČSSR valstybinę sieną žuvo devyni ir buvo sužeisti mažiausiai septyni piliečiai.
Prahos prokuratūra 2020 metais nutraukė L. Štrougalo ir V. Vajnaro bylą dėl jų garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos. Patraukti buvusius politikos baudžiamojon atsakomybėn reikalauja žuvusiųjų artimieji, į kurių kreipimąsi atsižvelgė Čekijos Konstitucinis teismas.
Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.
Dešimtys Rusijos ambasados darbuotojų pirmadienį paskutiniuoju iš kelių specialiųjų traukinių paliko Čekiją ir išvyko tėvynės kryptimi.
Vyriausybė Prahoje buvo davusi Kremliui laiko iki gegužės pabaigos smarkiai sumažinti savo diplomatinį buvimą ES šalyje. Ši sąlyga dabar įgyvendinta, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerija. Ateityje Prahoje dirbs tik septyni Rusijos diplomatai ir 25 administracinio ir techninio personalo darbuotojai.
Diplomatinis ginčas prasidėjo balandžio pabaigoje. Čekija apkaltino Rusijos žvalgybos agentus dėl penkių sprogimų amunicijos sandėlyje šalies rytuose 2014 metais. Per incidentą žuvo du žmonės. Kremlius kategoriškai paneigė bet kokias sąsajas su sprogimais. Abi šalys išsiuntė viena kitos diplomatus. Be to, Rusija įtraukė Čekiją į vadinamąjį nedraugiškų valstybių sąrašą.
Ginčas paveikė ir rusišką mokyklą Prahoje, kuri įsteigta dar 1922-aisiais. Kadangi daugelis mokytų buvo akredituoti kaip ambasados administracijos darbuotojai, jie taip pat buvo priversti palikti šalį. Čekija pradėjo „šios švietimo įstaigos naikinimą“, pranešime kritikavo Rusijos ambasada.
Čekijoje atrasti M. Dobužinskio archyviniai dokumentai perduoti Lietuvai. Kultūros min. nuotr.
Tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyviniai dokumentai, atrasti Čekijoje, penktadienį oficialiai perduoti Lietuvos literatūros ir meno archyvui. M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Kultūros ministerijoje perdavė Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša.
Pasak pranešimo, apie aptiktus M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Lietuvos ambasadai Čekijos Respublikoje pranešė Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos mokslinė bendradarbė Anastazie Kopřivová. Tvarkydama po giminaičio mirties jai patikėtą palikimą, tarp asmeninių velionio daiktų A. Kopřivová rado ir šį M. Dobužinskio Prahoje paliktą rinkinį.
Moteris iškart kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pasiūlė perduoti šias vertybes, jos žodžiais, „ten, kur jos ir priklauso“, – Lietuvos valstybei.
„Mstislavas Dobužinskis sukūrė netikėtumo efektą, palikęs voką su savo darbais Prahoje, voką, kuris, pergyvenęs kelis sudėtingus dešimtmečius, atsidūrė ponios Anastazijos rankose. Ji pati negalėjo patikėti, kokį grožį prieš save išvydo. Nors suprato šių dokumentų ir piešinių vertę, pirmiausia – komercinę, tačiau grąžino juos Lietuvos valstybei. Tokių žmonių dėka kultūros paveldas išlieka. Džiaugiuosi, kad Mstislavo Dobužinskio čekiškasis puslapis grįžta“, – sakė Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje L. Talat-Kelpša.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad į Lietuvą grąžinami M. Dobužinskio archyvai yra graži proga prisiminti ryškų menininką, kuris Lietuvą vadino savo antrąja tėvyne, savo protėvių žeme.
„Gera matyti, kad į M. Dobužinskio, per savo gyvenimą aplankiusio daugybę šalių ir miestų, protėvių žemę parkeliauja tikrai vertingi archyviniai dokumentai. Ne mažiau nuostabi ir jų atradimo bei perdavimo Lietuvai istorija. Šis gražus įvykis gimė dėl vieno žmogaus supratingumo ir nesavanaudiškumo. Todėl pasinaudodamas proga noriu ypač padėkoti poniai A. Kopřivová. Jos poelgis ne tik atveria mums naujus M. Dobužinskio istorijos puslapius, bet ir apskritai yra tikras geranoriškumo pavyzdys“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.
Pasak Lietuvos vyriausiosios archyvarės Kristinos Ramonienės, visi nauji atradimai nepaprastai džiugina, o šiemet minint Archyvų metus tai yra viena didesnių progų pasidžiaugti, kad mes stiprėjame, kad turime, ką parodyti, ką pristatyti, atrasti, tyrinėti.
Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriaus doc. dr. Juozapo Blažiūno teigimu, tam tikros nuotraukos ir dokumentai užminė labai daug mįslių, tad bus siekiama jas išnarplioti.
Lietuvos literatūros ir meno archyvui iš viso perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M. Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, „Lith-Art-Film“ kompanijos dokumentacija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.
Iš senos LDK bajorų giminės kilęs M. Dobužinskis nemažą gyvenimo dalį praleido užsienyje: studijavo Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Londone, Paryžiuje ir Niujorke, kūrė scenografiją Rusijos teatro spektakliams. 1924 m. emigravo į Lietuvą ir tapo mūsų valstybės piliečiu, iki 1939 m. dirbo Valstybės teatre Kaune dailininku-scenografu. 1936 m. į Prahą menininką pasikvietė tuometės Čekoslovakijos nacionalinis teatras ir užsakė jam sukurti spektaklio „Eugenijus Oneginas“ dekoracijų ir kostiumų eskizus. Su savimi iš Lietuvos menininkas atsivežė ir piešinių, asmeninės korespondencijos, kurie jam išvykus liko Prahoje.
Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė išsiunčianti vieną rusų diplomatą, taip reikšdama solidarumą su Čekija.
Pasak ministerijos, Rusijos ambasados Bukarešte gynybos atašė pavaduotojas Aleksejus Gričajevas bus „paskelbtas persona non grata dėl jo veiksmų, prieštaraujančių Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Čekiją turi palikti 63 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai. Tai ketvirtadienį per nacionalinę televiziją pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas.
„Omenyje turimi 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kurie paliks Čekiją su šeimų nariais“, – sakė jis.
Anksčiau ketvirtadienį J. Kulhánekas pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė ministras.
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Čekija paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus, jie bus išsiųsti iš šalies. Tai penktadienį per bendrą spaudos konferenciją pranešė Čekijos premjeras Andrejus Babišas ir užsienio reikalų ministras Tomášas Petříčekas.
Pasak A. Babišo, šalies Saugumo ir informacijos tarnyba gavo duomenų ir įrodymų, jog „vienas iš Rusijos ambasados darbuotojų išplatino melagingą informaciją apie planuojamą išpuolį prieš Čekijos politikus“.
„Tai sukomplikavo Čekijos ir Rusijos santykius. Mes esame suvereni valstybė, ir tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
„Mes mėginome sureguliuoti nemalonią situaciją diplomatinėmis priemonėmis. Mes ne kartą bendravome su Rusijos ambasada. Bet diplomatinis sprendimas buvo neįmanomas, Rusijos Federacija mums nepaliko kito varianto. Nuodugniai išnagrinėję padėtį, mes nusprendėme išsiųsti diplomatus“, – pareiškė Tomášas Petříčekas.
Rusijos ambasada Prahoje jau gavo atitinkamą Čekijos URM pranešimą.
„Tai – sufabrikuota provokacija. Šis nedraugiškas žingsnis rodo, kad Praha nenori normalizuoti pastaruoju metu ne dėl mūsų kaltės degradavusių Rusijos ir Čekijos santykių“, – pareiškė Rusijos diplomatinės misijos atstovas.
Čekijos radijas susiejo Rusijos diplomatų išsiuntimą su vadinamąja „ricino byla“.
Balandžio pradžioje Čekijos sostinėje buvo demontuotas paminklas Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui. Vėliau Čekijos žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kad esą į Prahą atskrido žmogus su Rusijos diplomatiniu pasu ir su ricinu bagaže. Nuodai esą buvo skirti Prahos politikams, susijusiems su paminklo pašalinimu.
Čekijoje pastarąją parą naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 55. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Žinyba gegužės mėnesį kasdien fiksuoja mažiau kaip 100 teigiamos koronaviruso diagnostikos atvejų. Per du su puse mėnesio Čekijoje nustatyti 8 406 užsikrėtimo atvejai. Iki šiol mirė 295 infekuotieji, pasveiko 5 381 pacientas.
Daugiausia užsikrėtusiųjų išaiškinta Prahoje – 1 927. Sostinėje nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų mirė 94 gyventojai.
Nuo kovo 1 d., kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį šalyje, testai dėl koronaviruso buvo atlikti daugiau kaip 335 tūkstančiams jos gyventojų.
Čekijoje jau daugiau kaip du mėnesius galioja nepaprastoji padėtis, kuri, kaip pranešė valdžia, sekmadienį turėtų būti atšaukta.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Vyras, kurį Čekijos specialiosios tarnybos įtaria ketinimu nunuodyti tris Čekijos politikus, įskaitant sostinės Prahos merą, yra rusas Andrejus Končakovas – Rusijos mokslo ir kultūros centro Prahoje vadovas, skelbia transliuotojas BBC, remdamasis Čekijos žiniasklaidos pranešimais.
Manoma, kad jis yra slaptas Rusijos agentas.
Čekijos žiniasklaidai įvardijus įtariamą Rusijos agentą, kuris neva atvyko į Čekijos sostinę turėdamas mirtino nuodo ricino ir ketino nunuodyti juo tris Čekijos politikus, Rusijos ambasada Prahoje paprašė skirti vienam iš savo diplomatų policijos apsaugą.
Ambasados teigimu, vienas iš jos darbuotojų sulaukė melagingų ir nepagrįstų kaltinimų ir dabar sulaukia grasinimų.
Nors nebuvo patvirtinta, kad trys Čekijos merai buvo tariamo sąmokslo taikinys, visi trys merai gavo policijos apsaugą.
Praėjusį mėnesį Čekijos savaitraštis „Respekt“ tvirtino, kad Rusijos agentas su diplomatiniu pasu atvyko į Prahą, o savo lagamine turėjo mirtino nuodo ricino. „Respekt“ teigimu, nuodas galėjo būti panaudotas prieš Čekijos politikus, supykdžiusius Rusiją dėl to, kad iš sostinės pašalino rusų maršalui Ivanui Konevui skirtą paminklą.
A. Končakovas svetainei „Seznam Zpravy“ teigė, kad lagamine vežėsi dezinfekcijos priemones ir saldumynus, o ne riciną.
Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.
Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.
Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.
Šių metų balandžio 3 dieną Čekijos sostinėje Prahoje buvo demontuotas paminklas sovietų maršalui Ivanui Konevui (маршал Иван Конев).
Regis, kas čia nesuprantamo? Savo žemėje čekai turi teisę elgtis kaip panorėję. Norės – pastatys paminklą, nenorės – nukels. Jei kas ir turi teisę Čekijai nurodinėti, kokius paminklus jai savo teritorijoje privalu saugoti, globoti, gerbti, – tai tik čekų tauta. Tačiau oficiali Rusijos valdžia pagrasino iškelti baudžiamąją bylą visiems tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai rūpinosi, kad 2020 metų balandžio 3 dieną viename iš Prahos rajonų nebeliktų maršalo I.Konevo statulos.
Rusijos valdžios pozicija – nesuprantama. Maršalui I.Konevui paminklo neturėtų būti Čekijoje. Niekad niekada. Taip, Antrojo pasaulino karo metais šis karininkas dalyvavo išlaisvinant šią šalį nuo vokiškosios okupacijos. Bet juk vokiškąją okupaciją iškart lydėjo sovietinė okupacija. Taigi I.Konevas – ir vaduotojas, ir tuo pačiu – okupantas, nes išvadavus iš vokiečių įtakos sovietinė kariauna pasiliko šiame regione. Nei čekai, nei slovakai tokios teisės – pasilikti Prahoje – sovietų armijai nedavė.
Be kita ko, maršalas I.Konevas dukart dalyvavo operacijose okupuojant Čekiją. Pirmą sykį – 1945-aisiais, kai, jau minėjome, išlaisvinę čekus ir slovakus sovietai „pamiršo“ pasitraukti iš Prahos. Antrą sykį – 1968-aisiais, kai Kremlius paskandino kraujo jūroje Čekoslovakijos viltis tvarkytis demokratiškai, laisvai, be Kremliaus priežiūros.
Tad kas, vadovaujantis sveika nuovoka, galėtų čekams priekaištauti, kad šie dabar, būdami laisvi, nuo pjedestalo nuėmė sovietinės okupacijos metais primestą paminklą … okupacinės kariuomenės karininkui?!
Ir vis tik tokių „gudruolių“ šiandien atsiranda. Rusijoje. Būtent Rusijos valdžia bando pamokyti Prahą, esą ši neturi teisės be Maskvos pritarimo spręsti, kokie paminklais leidžiama puošti Prahą. Maskva įsitikinusi, kad Praha savo veiksmus privalo derinti su ja, Rusija.
Įdomu dar ir tai, kad čekai paminklo maršalui I.Konevui nesudaužė ir neišmetė į šiukšlyną. Jį išgabeno į specialų XX amžiaus istorijos muziejų. Pažymėtina, kad čekai iki šiol labai kruopščiai prižiūri jų žemėje žuvusių rusų kapus. Tokių kapų – 4224. Visi jie – suregistruoti, gėlytėmis papuošti. O va Rusija nė kiek nesirūpina jos platybėse palaidotų čekoslovakų legionierių karių kapais Samaroje, Novokuibyševe ir kai kuriose kitose srityse. Jie ten apleisti. Kai kurie – tarsi specialiai paversti šiukšlynais.
Tad jei kas ir turi teisę piktintis, tai tik Čekijos valdžia – Rusijos valdžia, kadaise pompastiškai pasirašiusia specialius abipusius Prahos – Maskvos susitarimus dėl palaidojimo vietų tvarkymo ir priežiūros, iki šiol demonstratyviai negloboja čekų ir slovakų karių kapų.
Pirmadienį Čekijos vyriausybė pratęsė dėl koronaviruso plitimo šalyje paskelbtą nacionalinį karantiną iki balandžio 1 d. Tai žurnalistams pranešė Čekijos pirmasis vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas.
„Vyriausybė nusprendė pratęsti iki balandžio 1 d. visas ribojamąsias priemones, kurių buvo imtasi paskelbus nepaprastąją padėti (dėl koronaviruso)“, – pabrėžė J. Hamačekas. Ministro veidą dengė medicininė kaukė. Pasak jo, vyriausybės nariai per posėdžius naudoja tokias pat kaukes.
Čekijoje nuo kovo 12 d. galioja nepaprastoji padėtis, o kovo 16 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas. Iš pradžių valdžia ketino jį atšaukti kovo 24 d. Eidami iš namų piliečiai turi dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius ar pačių pasigamintus raiščius. Bendraujant privalu laikytis dviejų metrų atstumo. Karantino pažeidėjams policija skiria 10 tūkstančių kronų (apie 400 eurų) baudas.
Čekijoje iki šiol koronavirusas nustatytas 1165 žmonėms. Prahoje sekmadienį mirė 95 metų vyras, kuriam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami. Pirmasis infekuotasis šalyje buvo rastas kovo 1 d.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį Čekijos sostinėje atsirado Boriso Nemcovo aikštė ir Anos Politkovskajos alėja. Tai žurnalistams pranešė Prahos meras Zdeněkas Hřibas.
B. Nemcovo garbei buvo pervadinta Aikštė po kaštonais, kur įsikūrusi Rusijos ambasada Čekijoje. O A. Politkovskajos alėja atsirado už kelių žingsnių nuo įėjimo į pastatą. Ji yra Stromovkos parke, su kuriuo ribojasi Rusijos diplomatinės atstovybės teritorija.
Čekijos prezidento atstovas spaudai Jiřís Ovčáčekas pavadino Prahos valdžios iniciatyvą „akivaizdžiai politiniu žingsniu“.
Vienas griežčiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų 55 metų B. Nemcovas buvo nušautas 2015 metų vasario 27 d. vėlai vakare Maskvoje netoli Kremliaus, kai jis kartu su drauge Ana Durickaja ėjo per Didįjį Moskvorečės tiltą.
2017 metų birželio 29 d. Rusijos teismas, nagrinėjęs B. Nemcovo nužudymo bylą, pripažino kaltais penkis čečėnus, kuriems paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Bet tikrieji nužudymo užsakovai liko nežinomi. Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja
Žurnalistė A. Politkovskaja, kurios aštrios kritikos bijojo korumpuoti valdininkai, generolai ir net, manoma, prezidentas Vladimiras Putinas, buvo nužudyta per Kremliaus šeimininko gimtadienį 2006 metų spalio 7 dieną. Spekuliuojama, esą A. Politkovskajos nužudymas buvo „dovana” Rusijos vadovui. Moteris buvo nušauta savo namo laiptinėje Maskvoje.
Tiriant A. Politkovskajos nužudymo bylą iš pradžių buvo sulaikyta net 11 įtariamųjų. 2014 metais du įtariamieji buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, o dar trims skirti ilgos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau kas užsakė moters egzekuciją, taip ir nebuvo išaiškinta.
Čekijos sostinėje Prahoje siautėja nežinomas asmuo, moterims nurėžiantis jų ilgus plaukus. Iki šiol policijai pranešta apie penkis tokius atvejus, antradienį informavo atstovas. Tyrėjai mano, kad yra daugiau nukentėjusiųjų ir paprašė jų atsiliepti. Chuligano motyvas nežinomas.
Viena moteris pasakojo ryte važiavusi tramvajumi, kai staiga pajuto, kad kažkas sugriebė ją už plaukų, pasakojo policijos atstovas Janas Danekas. Tada ji suprato, kad nebeturi kasos.
Policija paskelbė nuotrauką, darytą iš vaizdo kameros įrašo, kurioje matyti vyras, kuris kol kas ieškomas kaip liudininkas. Tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos trikdymo, už kurį gresia iki dviejų metų kalėjimo.
Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos (ČSSR) vadovai, kuriems Čekijos policija iškėlė baudžiamąsias bylas, humaniškumo sumetimais neturi pakliūti į kalėjimą. Tai ketvirtadienį interviu Prahos televizijos kanalui „Barrandov“ pareiškė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.
„Žmonėms, kurių amžius – daugiau kaip 90 metų, bausmė (įkalinimas) netenka prasmės. Tikiuosi, kad jie (ČSSR vadovai) nebus pasodinti į kalėjimą. Ir tai yra gerai“, – sakė Prahos Hrado šeimininkas.
Dokumentacijos ir komunizmo nusikaltimų tyrimo valdyba, priklausanti Čekijos policijai, iškėlė baudžiamąsias bylas buvusiam Čekoslovakijos komunistų partijos generaliniam sekretoriui Milošui Jakešui (97 metai), buvusiam ČSSR vyriausybės vadovui Liubomirui Štrougalui (95 metai) ir buvusiam Čekoslovakijos vidaus reikalų ministrui Vratislavui Vajnarui (89 metai). Jie kaltinami piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais. Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie leido Čekoslovakijos pasieniečiams naudoti šaunamuosius ginklus prieš piliečius, mėginusius pereiti ČSSR sieną ir patekti į Vakarus.
Policija pranešė, jog nuo 1976 metų iki 1989 metų lapkričio, kai Čekoslovakijos komunistų partija dėl Aksominės revoliucijos neteko valdžios, mėgindami pereiti ČSSR valstybinę sieną žuvo devyni ir buvo sužeisti mažiausiai septyni piliečiai.
Komentuodamas šiuos faktus M. Zemanas stebėjosi dėl to, kad policijos sprendimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusius Čekoslovakijos vadovus buvo priimtas praėjus 30 metų po Aksominės revoliucijos.
„Tai, kad pasienyje buvo šaudoma į žmones – kiaulystė. Ši kiaulystė nusipelno bausmės, bet kodėl šis klausimas pradėtas spręsti tik po 30 metų? Tai, kad pasienyje aidėjo šūviai, buvo žinoma ir anksčiau. Buvo žinoma ir tai, kas įsakė šaudyti. Bet aš būčiau gailestingas žmonėms, perkopusiems 90 metų. Nusiųsti juos į kalėjimą reikštų pasmerkti juos myriop“, – pareiškė Čekijos prezidentas.
Ši čekiška istorija – dar vienas įrodymas, kaip Kremlius stengiasi daryti įtaką Europai.
Viename Prahos rajone iki šiol stūkso paminklas sovietų generolui Ivanui Konevui. Galima tik nusistebėti tokiu čekų kantrumu, pakantumu. Atvirai kalbant, tą „baidyklę” seniai reikėjo iškelt kur nors kitur – arba į šiukšlyną, arba, jei jau smulkmeniškai branginama visa sovietinė praeitis, į muziejų. Juolab kad pastaruoju metu monumentą nuolat apipildavo tai dažais, tai pamazgomis, tai ant postamento užrašydavo šlykščių žodžių. Vienas iš vandališkų išpuolių buvo surengtas šių metų rugpjūčio mėnesį.
Tokie išpuoliai – nepateisinami. Ir vis dėlto Praha neprivalo gerbti sovietų generolų.
Prahos rajonui, kuriame iki šiol stūksto I.Konevo biustas, vadovauja Ondržei Kolarž. Šis čekų pareigūnas nuolat dergiamą paminklą nusprendė iškelti saugesnėn vieton. Jis nutarė, kad generolo biustui labiausiai tiktų tapti muziejaus eksponatu. Išmintingas sprendimas. Dauguma čekų paminklo sovietų generolui nemėgsta. Nors esama ir tokių, kurie jam dėkingi už neva išvaduotą Prahą nuo fašistų, kiti kaip kontrargumentą primena generolo veiklą slopinant Prahos revoliuciją 1968 metais.
Tačiau nukelti paminklą sovietų okupantui, pasirodo, – ne taip paprasta. Šis sumanymas labai nepatiko Rusijos ambasados Čekijoje diplomatams. Jie parašė Čekijos valdžiai priekaištų kupiną laišką. Maždaug tuo pat metu paminklą išvežti į muziejų sumanęs O.Kolarž sulaukė grasinančių laiškų. Šlykščių grasinimų būta tiek daug, jie buvo tokie bjaurūs, kad Čekijos slaptosios tarnybos dėl šventos ramybės nutarė saugoti šį pareigūną, įskaitant ir jo šeimą.
Dar viena iškalbinga detalė: tuoj po Rusijos diplomatų protestų prie administracijos pastato, kuriame dirbo O.Kolarž, buvo surengta prorusiška demonstracija, į kurią susirinko apie šimtas protestuotojų. Kai kurie iš protestuotojų rankose laikė nepripažintos vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliavas, į atlapus buvo įsisegę Georgijaus juostelių.
Generolo I.Konevo paminklo gerbėjų išpuoliai Čekijos sostinėje Prahoje primena 2007-uosius įvykius Taline, kai prorusiški vandalai surengė riaušes pačiame Estijos sostinės centre, tokiu drastišku būdu mėgindami sutrukdyti sovietų kario paminklo perkėlimui iš miesto centro į kapines.
Praha. Čekijos sostinė
Prahos miesto taryba pirmadienį nubalsavo atšaukti partnerystės su Pekinu susitarimą, po to, kai Kinijos atstovai nesutiko atsisakyti straipsnio, kuriuo postuluojamas „vienos Kinijos“ principas, pagal kurį Taivanas priklauso tai pačiai „vieningai“ Kinijai, rašė „Reuters“.
Pernai perrinktos Prahos tarybos nariai teigė, kad pasirašant miestų partnerystės susitarimus, tokius, kokį 2016 metais priėmė ankstesnė Prahos administracija, nėra įprasta įtraukti diplomatinių klausimų, kurie priklauso nuo valstybių vyriausybių.
„Dėja, Kinijos pusė neatsižvelgė į mūsų nuomonę ir nenorą, kad susitarime būtų politinis straipsnis, taigi partnerystės derybos niekur nenuvedė, – teigė tarybos narė Hana Kordova Marvanova. – Tuo, taip pat, parodėme, kad nenorime keliaklupsčiauti prieš autoritarinį Kinijos režimą.“
Kinijos vyriausybė jau atšaukė keletos čekų muzikantų grupių vizitų į Kiniją. Daugiausia iniciatyvos palaikyti ryšius su Kinija rodė prezidentas Milošas Zemanas, neretai besilankantis Kinijoje – jis parėmė įmonės „Home Credit“ investavimą Kinijoje, taip pat Kinijos įmonės „Huawei“ veiklą Čekijoje.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Naujienų agentūra CTK transliavo Čekijos užsienio reikalų ministro Tomašo Petričeko komentarą, jis teigė, kad užsienio politiką apibrėžia šalies vyriausybės požiūris ir vyriausybė išlaiko savo poziciją į Kiniją, nors ir gerbia Prahos tarybos sprendimą. Čekijos vyriausybė laikosi „vienos Kinijos“ principo.
Kinijos ambasada Prahoje praėjusį mėnesį teigė, kad dėl šalių nesutarimų kalta Čekija. Atstovai teigė, jog Prahos taryba turi neigiamą poveikį reikaluose, susijusiuose su Kinijos suverenitetu, ir tai pakenkė dvišaliams santykiams.
Čekijos prezidentas M. Zemanas piktinasi šalies pareigūnų sprendimu neįsileisti Rusijos diplomato. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas sukritikavo pareigūnų sprendimą neįleisti į šalį vieno iš Rusijos delegacijos, atvykusios į Prahą dalyvauti dvišalės tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje, narių.
Kaip pranešė laikraštis „Denik N“, M. Zemanas ketvirtadienį pareiškė, jog šis incidentas yra „kvaila provokacija“, nes Rusijos delegacija jau svarstė galimybę grįžti į namus. Pasak Čekijos prezidento, tai galėjo ilgam sugadinti dviejų šalių santykius.
„Yra žmonių, kurie nieko daugiau nemoka, tik rengti kvailas provokacijas“, – teigė M. Zemanas.
Rusijos prekybos ir pramonės ministro Deniso Manturovo vadovaujama delegacija atvyko į Prahą su vizitu pirmadienį. Pasak Čekijos pareigūnų, vienas iš jos narių neįleistas į šalį saugumo sumetimais. Oro uoste patikrinus dokumentus, jis buvo išsiųstas atgal į Maskvą. Gautomis žiniomis, anksčiau rusas buvo įtrauktas į nepageidaujamą asmenų sąrašą.
Čekijos tarnybos neįsileido Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojo. Rusijos ambasada Prahoje pareiškė, kad tokie veiksmai yra nedraugiški, ir į juos bus atsakyta.
Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.
„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.
Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.
„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.
„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.
Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.
