Zach Dorfman / Politico

Atvira dalykiška Silikono slėnio kultūra padėjo atsirasti naujam „švelniam“, netradiciniam šnipinėjimui, kurio pagrindinis tikslas – prekybos paslaptys bei technologijos, rašo Politico žurnalistas Zakas Dorfmanas. Šnipai čia „yra dalis kasdienio gyvenimo“, sakė autoriui buvęs Amerikos žvalgybos pareigūnas.

„Kaip sako daugelis buvusių Amerikos žvalgybos pareigūnų, padėtį komplikuoja tai, kad daugelis žvalgybos duomenų „rinkėjų“ – užsieniečių nėra šnipai tradicine žodžio prasme. Jie dirba ne ambasadose ar konsulatuose ir gali būti susiję su valstybiniu verslu ir tyrimo institutu, o ne su specialiosiomis tarnybomis. Kinijos tarnautojai ypač dažnai įkalba ar net grasinimais priverčia ten dirbančius ar besimokančius Kinijos piliečius (arba Amerikos piliečius, kurių šeimos nariai yra Kinijoje) perdavinėti jiems vertingą technologinę informaciją“, – sakoma straipsnyje.

„Jeigu mes norime suprasti pasaulį, kuriame rusai ir kinai spartina savo šnipinėjimo žaidimų prieš JAV tempus, mes turime atkreipti dėmesį į tai, kas dedasi San-Franciske“, – pabrėžia Dorfmanas.

Sustiprintas Rusijos žvalgybos dėmesys San-Franciskui siekia šaltojo karo pradžią. Tada rusai daugiausia rinko informaciją apie karinius objektus. Nuo tada Rusijos operacijos darėsi vis drąsesnės, išskyrus laikotarpį iškart po šaltojo karo.

„Vienintelis momentas, kai visi lengviau atsikvėpė nuo Rusijos, girdi, gal viskas pasikeitė, tai buvo prie Gorbačiovo, – pasakojo buvęs kontržvalgybos pareigūnas Larėjus Kuajus. – Mes net iškabinom didelę iškabą “Užsidarome“ Palo-Alto atkarpoje“. Bet optimizmas greitai išblėso, kai 2000 metais buvo išrinktas Putinas, pasakoja Kuajus. „Rusija nuo to laiko kryptingai stiprino jėgas“, – sakė jis.

Rusijos šnipai vis labiau koncentruodavosi į informaciją apie vertingas arba potencialiai dvejopą paskirtį turinčias technologijas. Tradicinis šnipinėjimo veiklos centras buvo Rusijos konsulatas San-Franciske, kurį Trumpo administracija 2017 metų rugsėjy uždarė. Bet Rusijos žvalgyba turi ir alternatyvių kelių, pabrėžiama straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgybos pareigūnų, vienas iš potencialių mechanizmų – tai Rusnano USA, vienintelė Rosnano dukterinė kompanija Amerikoje. Ji buvo įsteigta 2011 metais ir įsikūrusi šalia Stenfordo universiteto.

Buvęs žvalgybos pareigūnas sakė leidiniui Politico: „Kai kurios priemonės, kuriose dalyvavo Rusnano USA, susijusios ne tik su technologijų gavimu, bet ir su žmonių inkorporavimu į rizikos (venčiūrines) kompanijas, į tokių santykių plėtrą Silikono slėnyje, kurie leistų joms įsikibti savo čiuptuvais visur. Ir Rusnano USA buvo savotiškas tam skirtas mechanizmas“.

Pasak buvusio žvalgybos pareigūno, Rusnano domėjosi tiek civilinės, tiek ir potencialiai karinės paskirties technologijomis. Amerikos specialiųjų tarnybos labai nerimavo dėl Rusnano USA darbuotojų ir numanomų Rusijos žvalgų kontaktų. „Rusai žiūrėjo į Rusnano USA kaip į žvalgybinę platformą, kurioje jie plėtojo savo operacijas“, – sakė Politico pašnekovas.

Rusija taip pat naudoja senus išbandytus metodus, praneša autorius. „Žvalgybos darbuotojai įtarė,  kad Rusijos šnipai verbavo aukštos klasės prostitutes iš Rusijos ir Rytų Europos, taikydami klasikinį rusų metodą „medaus spąstai“, kad gautų informacijos iš technologinių ir venčiūrinių kompanijų vadovų San-Francisko įlankos srityje (ir apie juos pačius)“.

Buvo nustatyta, kad Rusijos šnipus galėjo informuoti elitinių barų ir naktinių klubų sekso darbuotojos. Tarp jų – liukso viešbutis Rosewood Sand Hill, įsikūręs šalia daugelio vedančiųjų technologinių kompanijų, ir ištaigingas baras Redwood Room viešbutyje Clift San-Francisko centre, sakoma straipsnyje.

Pasak buvusių žvalgų, ilgalaikėje perspektyvoje ne mažesnį, jeigu ne didesnį pavojų kelia Kinija. Ekonominiame šnipinėjime Kinijos žvalgyba, palyginus su Rusijos, naudoja labiau decentralizuotą strategiją.

„Kinija savo tikslams pasiekti remiasi žymiai didesniu gyventojų rezervu ir išnaudoja gobšesnius verslininkus, aršius nacionalistus, studentus, keliautojus ir taip toliau“, – sakoma straipsnyje. Vienas iš buvusių žvalgų palygino Kinijos požiūrį su „žemės karštlige Oklahomoje“: tai bandymas kuo greičiau užgrobti kuo daugiau užpatentuotų technologijų ar intelektualinės nuosavybės, per maksimaliai įmanomą kiekį kanalų.

Nors didžioji dalis kontržvalgybinių išteklių Įlankos srityje tenka Kinijai ir Rusijai, nemažai draugiškų specialiųjų tarnybų irgi aktyviai veikia Silikono slėnyje, tęsia Dorfmanas. Ekonominės žvalgybos srityje „grėsme“ tapo Pietų Korėja, ypač rafinuota kibernetiniame šnipinėjime. Amerikos valdininkai buvo priversti „griežtai perspėti“ Pietų Korėją dėl hakerių įsilaužimų JAV, pasakoja buvęs žvalgybos pareigūnas.

Aktyvus ir Izraelis. Jis panaudoja surinktą informaciją, kad paskatintų privačias Izraelio firmas įsigyti tam tikrų startuojančių ar kitokių technologinių kompanijų Silikono slėnyje. 2000-aisiais metais analogišką strategiją naudojo Prancūzijos žvalgyba, praneša autorius.

Amerikos žvalgų bendrijoje yra nesutarimų dėl to, kiek išteklių reikia skirti „švelniam“ sąjungininkų šnipinėjimui. Vienas iš buvusių aukštų žvalgybos pareigūnų pabrėžė: „Kaip aš suprantu, jie stengiasi išpešti naudos iš ekonominio šnipinėjimo. Bet ar Prancūzijos vykdomas šnipinėjimas vertas tokių emocinių sąnaudų, turint omeny tai, ką sumano rusai?“

Daugelis ekonominio šnipinėjimo atvejų ne tik nepasiekia teismo, bet dažnai ir apskritai neregistruojami, praneša Politico žurnalistas. „Didžiausia problema, su kuria mes susidūrėme su daugeliu kompanijų, tai jų nenoras prieiti iki nagrinėjimo teisme, – pasakoja buvęs FTB agentas Larėjus Kuajus, išėjęs į pensiją 2006 metais. – Pas juos darbuotojas parduoda technologijas, tarkim, rusams ar kinams, ir, užuot informavę apie tai savo akcininkus ir investuotojus, kad štai, mes sugavome vyruką, arba mes turime informacijos, ir mes norėtume pereiti į sekantį lygį, o jie nenori pradėti bylos dėl blogo nušvietimo spaudoje. Tai pats nemaloniausias dalykas pasaulyje“.

Informacijos šaltinis: Politico

2018.07.29; 06:00

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo viešinti KGB agentų pranešimus.

Juose – ataskaitos apie lietuvių išeivijos veiklą, pramoninį šnipinėjimą, katalikų Bažnyčią, asmenis, kuriuos sovietų valdžia laikė pavojingais savo ideologijai. Tikimasi, kad šių pranešimų viešinimas visuomenei leis geriau suprasti, kaip veikė KGB ir jos šnipų tinklas.

Anot LRT TV naujienų tarnybos, iš jau paskelbtų dokumentų aišku, kad KGB itin domino lietuvių išeivija Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje.

Šnipų ataskaitos į interneto svetainę bus keliamos iki vasaros. Planuojama paviešinti kelis šimtus agentūrinių KGB agentų pranešimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.23; 04:00

Vasario viduryje vykusią moderniausių ginkluotės sistemų prezentaciją Amerikos gynybos viceministras Robertas Workas pradėjo nuo perspėjimo, kad Kiniją yra kylanti galia su įspūdingu techniniu potencialu.

Be abejo, simptomiška, kad apie kylančias galias prabilo būtent karo reikalus kuruojantis politikas, kita vertus, irgi įsidėmėtina užuomina apie Kinijos techninį potencialą, kuris, akivaizdu, plynoje vietoje neatsiranda – potencialui reikia labai laikui imlių kruopščių tyrimų. Kokiu būdu tai pavyksta (jei pavyksta) Pekinui, kai šalis dar prieš ketvirtį amžiaus turėjo tvirtą „pasaulio fabriko“ reputaciją?

Continue reading „Kinijos inovatyvumą kaldina pramoniniai šnipai”

spy_akys_vyriskos

Hamburgo kontržvalgybininkas Manfredas Murkas ragina mažas firmas būti budrias, rašo „Die Welt”.

Pramoniniame šnipinėjime visos priemonės yra geros: pradedant pasiųstais praktikantais ir baigiant kontroliuojamais laikmenų kaupikliais, sako jis.

„Pramoninio šnipinėjimo pavojus yra, bet jis nevienodai liečia kompanijas, – perspėja Manfredas Murkas. – Dažniausiai mažos ir vidutinės įmonės, skirtingai nuo didelių koncernų, neturi būtinų išteklių savo saugumo tarnybai išlaikyti“. Pasak kontržvalgybininko, žvalgybos labiausiai domisi kompanijomis, susijusiomis su energetika, gynyba ir informacinėmis technologijomis.

Continue reading „Vokietijos kontržvalgyba: pramoninis šnipinėjimas – realus pavojus”

kinijos-zvalgyba

Į Amerikos universitetus prasiskverbė užkratas, perspėja “The Daily Mail”. “Užsienio šnipai su kuklių studentų ir mokslininkų kaukėmis stengiasi pavogti valstybės paslaptis ir naujas technologijas“, – rašo neįvardijamas laikraščio žurnalistas.

Tarp tūkstančių įstatymams paklūstančių studentų iš užsienio Jungtinėse Amerikos Valstijose įsispraudė „nesuskaičiuojama daugybė užsienio agentų“. „Kinija, Rusija ir Iranas – štai tos šalys, kurios bando išpešti naudos iš atvirumo ir skaidrumo dvasios JAV aukštajame moksle“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Šnipai iš Kinijos, Rusijos ir Irano masiškai infiltruojami į Amerikos universitetus”

glenmor

Ar skaitėte internetiniame portale Agentura.ru pasirodžiusį interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener – Harvi? Verta susipažinti. Žinoma, jokių sensacijų ponas Glenmoras Trener – Harvi neatskeidė. Ir vis dėlto keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, pasakojimas, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.

Jei tai, ką sako ponas G.Trener – Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų “džeimsai bondai” turi, mūsų terminais tariant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis.

Continue reading „Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje?”

Praha_castle_cr

Pirmieji Sovietų Sąjungos šnipai Čekoslovakijoje ėmė veikti 1920-aisiais. Tai buvo “Raudonojo kryžiaus” septynių žmonių grupė, kuriai vadovavo Saliamonas Gilersonas. Prahoje jie dirbo darbą, nieko bendra neturintį su “Raudonojo kryžiaus” veikla. Atvyko jie regzti žvalgybinį voratinklį, sabotuoti, skleisti bolševikines tiesas.

Ilgainiui Čekoslovakija tapo šalimi, per kurią buvo siunčiami Maskvos nelegalai. 1948 metais per šią šalį į Vakarus išvyko sovietų šnipinėjimo asas Rudolfas Abelis, praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje veikęs Jungtinėse Valstijose, demaskuotas ir po penkerių metų iškeistas į žvalgybinio lėktuvo U-2 lakūną Frensį Pauersą.

Continue reading „Sovietinės Čekoslovakijos specialiosios tarnybos šoko pagal Maskvos dūdelę”

DST_prancuzija

KGB papulkininkio Vladimiro Ipolitovičiaus Vetrovo likimas – nepavydėtinas. Vladimiras Vetrovas buvo sušaudytas 1985-ųjų metų vasario 23 dieną Maskvoje.

Mirties nuosprendį buvusiam KGB papulkininkiui skyrė Karinė SSRS Aukščiausiojo Teismo kolegija. Sušaudyti buvusį KGB kadrinį karininką nuspręsta 1984-ųjų gruodžio 14-ąją, netrukus po to, kai išsiaiškinta, jog šis KGB specialistas  Prancūzijai teikė vertingos informacijos apie SSRS pramoninio šnipinėjimo specifiką.

Beje, vertingąjį agentą prancūzai prarado dėl Prancūzijos vadovų neatsargumo. KGB vadovybė galėjo ir nesusigaudyt, jog V.Vetrovas yra itin vertingas Prancūzijos agentas, slapyvardžiu “Faevel”. Tačiau 1983-aisiais metais tarp Prancūzijos ir SSRS kilo tikras šnipų skandalas.

Continue reading „Prancūzų naudai dirbusio sovietų agento “Faevel” mirtis”