Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje?


Print

Ar skaitėte internetiniame portale Agentura.ru pasirodžiusį interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener – Harvi? Verta susipažinti. Žinoma, jokių sensacijų ponas Glenmoras Trener – Harvi neatskeidė. Ir vis dėlto keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, pasakojimas, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.

Jei tai, ką sako ponas G.Trener – Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų “džeimsai bondai” turi, mūsų terminais tariant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis.

Ponas G.Trener – Harvi tvirtina, kad tokios spaudos konferencijos gali būti surengtos ne tik MI 5 ar MI 6 iniciatyva, bet ir žurnalistų pageidavimu. Jei britų žiniasklaidos atstovus domina koks nors žvalgybinis skandalas, sakykim, į Didžiąją Britaniją pabėgusio Rusijos žvalgybininko Aleksandro Litvinenkos nužudymo byla, britų žurnalistai turi teisę oficialiai kreiptis į padalinio “Information Operations” (Special Political Actions – Specialiųjų politinių akcijų agentūra) vadovus prašydami platesnių paaiškinimų. Ir toji “Information Operations”, jei teisingai suprantu iš interviu konteksto, negali atsisakyti surengti spaudos konferencijos.

Keista, nuostabu, neįtikėtina? Lietuvio akimis žvelgiant – ir keista, ir nuostabu, ir neįtikėtina. Pabandykime įsivaizduoti lietuviškąją situaciją: žurnalistai pareikalauja, kad VSD ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybė pateiktų savo vertinimus, ir VSD, Seimo NSGK direktoriaus atstovai norom nenorom priversti viešai aiškintis dėl Vytauto Pociūno žūties, čečėnų Gatajevų persekiojimo ar politinio prieglobsčio Amerikoje ieškančio Šarūno Paberaliaus. Lietuvoje toks variantas tikrai neįmanomas. Bent jau šiuo metu.

Didžiosios Britanijos žvalgybos ir saugumo žinovą G.Trener – Harvi (Гленмор Тренер-Харви) kalbina Agentura.ru portalo redaktorius Andrėjus Soldatovas. Interviu rengėjas A.Soldatovas pabrėžė, kad ponas Harvi yra būtent tas asmuo, kuris nuolat palaiko ryšius su MI 5 ir MI 6, o tai reiškia, kad šios slaptosios tarnybos su juo dalinasi konfidencialia informacija, papasakoja jam apie egzistuojančius žvalgybinius keblumus. Pirmasis A.Soldatovo klausimas buvo apie nūnai suaktyvėjusius britų žvalgybos veiksmus Rusijoje. Pasak žurnalisto A.Soldatovo, Rusijos FSB (lietuviškai – Fededarlinė saugumo tarnyba) pastebėjo, kad britai ėmėsi itin aktyviai šnipinėti Rusijos terotorijoje. Tad kokie rusiški niuansai šiandien domina britų žvalgybą?

Didžiosios Britanijos saugumo specialistas pasakojimą pradėjo nuo JAV. Jis neatmetė verisjos, jog Amerika bandė įtvirtinti demokratines taisykles tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje. Ir jis nemato nieko nuostabaus, jeigu Vašingtonui diegti demokratines normas tose šalyse padėjo ir specialistai iš CŽV. Analogiškai veikia ir britų žvalgyba Rusijoje. Britų žvalgybą Rusijoje neabejotinai domina politiniai procesai, opozicijos pajėgumai, disidentų nuotaikos ir tikrieji Kremliaus ketinimai dėl verslo liberalizavimo ar pažabojimo. Be jokios išimties, britų žvalgyba domisi Michailo Chodorkovskio likimu, nes tai gali tapti tuo lakmuso popierėliu, kuris parodys, kaip Kremlius ketina elgtis su kitais vakarietiško sukirpimo verslininkais.

Tokie duomenys Londonui svarbūs jau vien dėl to, kad šiuo metu prekybiniai britų ryšiai su Maskva kaip niekad tamprūs ir intensyvūs. Tad nereikia stebėtis, jei britai renka žinias apie padėtį Rusijoje. Londonas teisėtai norįs atspėti, pagal kokias taisykles Rusijoje žaisti teks jų verslininkams artimiausiu metu. Nenuostabu ir tai, kad karts nuo karto kyla ir žvalgybiniai skandalai, susiję su Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu, šnipų paieškomis kai kuriose britiškose naftos ir dujų kompanijose bei tuo legendiniu akmeniu, kuriame buvo slepiami konfidencialūs pranešimai. Nereikia atmesti ir fakto, jog Didžiojoje Britanijoje tebegyvena Kremliaus nemėgstamas turtuolis Borisas Berezovskis. Ponas G.Trener – Harvi įsitikinęs, kad britai Rusijoje dirba labai panašiai, kaip Rusijos GRU ir FSB – Didžiojoje Britanijoje.

Tada žurnalistas A.Soldatovas pateikė klausimą apie struktūras, užsiimančias ardomąja veikla. Atsakydamas į šį klausimą britų ekspertas pabrėžė, kad tokiais atvejais labai svarbu, kas turima omenyje konkrečiai. Pasak brito Harvi, “jei jūs imsite remti Didžiojoje Britanijoje veikiančią komunistų partiją, aš manysiu, kad užsiimate pačia tikriausia ardomąja veikla, mat britai neturi nieko bendro su komunistine ideologija”. “Bet jūs tikriausiai ardomąja veikla laikysite Londono sumanymą Rusijoje remti veikiančias demokratines institucijas,. Tad viskas priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūrėsime į sąvoką “ardomoji veikla”, – dėstė savo požiūrį ponas G.Trener – Harvi.

Žurnalisto A.Soldatovo teigimu, kadaise britai turėjo padalinį “Global Issues”, kuris buvo priskirtas MI 6 ir kuris išties vykdė kai kurias ardomosios veiklos funkcijas. Jo ankstesnis pavadinimas – “Special Political Actions”. Karo ar neramumų metu to dalinio atstovai veikia ypač agresyviai. Šaltojo karo metais naudotos beveik visos priemonės – ir juodoji propaganda, ir dezinformacija. Šiandien tas dalinys darbuojasi Libane, Irake, Afganistane. Į klausimą, ar esama padalinio, kuris rengia arba mokosi rengti ardomąsias operacijas Rusijoje, ponas Harvi atsakė diplomatiškai: “dabar su Rusija neturime jokių konfliktų, vadinasi, nėra reikalo ir tokioms operacijoms”. Pasak pono Harvi, britai kadaise turėjo specialiąją grupę “Inkrement”, kuri nuolat dirbo karštuosiuose taškuose. Bet ji niekad nebuvo labai skaitlinga.

Viena iš britų žvalgybos naujovių – “Informacinių operacijų” biuras, rengiantis specialius brifingus saugumo temomis rašantiems žurnalistams. Tokių brifingų užduotis – pateikti žvalgybininkų požiūrį į svarbiausias aktualijas. Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje esama žurnalistų, kurie reguliariai lanko tokius brifingus. Beje, surengti brifingą gali prašyti ne tik šio padalinio vadovybė, bet ir žurnalistai, jei jiems kilę rimtų klausimų ar abejonių. Šią mintį pateikiu beveik pažodžiui.

Žurnalistas A.Soldatovas taip pat domėjosi, ar tiesa, kad 1993-aisiais metais į atsargą buvo išleista daug britų žvalgybos specialistų, kurie į naująją situaciją žvelgė Šaltojo karo laikų trafaretais. Ponas G.Trener – Harvis neneigė, kad dalis specialistų, puikiai išmaniusių, kaip grumtis su Sovietų Sąjungos KGB, tais metais buvo išleisti į atsargą. Tačiau jis tuo pačiu ragino nepamiršti taisyklės, jog žvalgybininkas į tikrąją atsargą išleidžiamas tik po … mirties. O kol gyvas, jo paslaugų bet kada gali prireikti. Ir jis privalo būti pasiruošęs. Tokia britų žvalgybos vadovybės nuostata yra teisinga. Taigi tarp šiandieninių specialistų esama ir tokių žvalgų, kurie puikiai prisimena, kokia efektyvi ir grėsminga buvo sovietinių laikų KGB.

Tiesa, šiandien kai kurios nuostatos ženkliai pasikeitusios, ir MI 6 seniai nebegyvena pagal “šaltojo karo” principus. Britas pabrėžė, jog oficialusis Londonas Rusijos nelaiko kariniu priešu. Britai, jo teigimu, šiandien sukoncentravę savo dėmesį į pramoninio šnipinėjimo, terorizmo, prekybos masinio naikinimo ginklais ir nešvarių pinigų plovimo prevencijas.

Nuotraukoje: britų žvalgybos ir saugumo ekspertas Glenmoras Trener – Harvi.

2011.07.11


Prisijunkite prie diskusijos