“Jų amatas – išdavystė”


Print

Čepmenas Pinčeris (Chapman Pincher) – britų rašytojas ir žurnalistinių tyrimų specialistas.

Būtent jis parašė knygą, kurioje buvęs Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybos (MI 5) generalinis direktorius Rodžeris Holisas (Roger Hollis) kaltinamas tuo, kad  buvo sovietų šnipas.

1976 metais Čepmenas Pinčeris jau buvo gerai žinomas žurnalistas, rašęs straipsnius gynybos temomis.

Būtent 1976-aisiais metais jis ir nutarė parašyti knygą, pagrįstą buvusio ministro pirmininko Haroldo Vilsono pareiškimais, esą Saugumo tarnyba (MI 5) rengė prieš jį sąmokslą. Kai ši idėja taip ir nebuvo įgyvendinta, Č.Pinčeris parašė „Jų amatas – išdavystė“ („Their Trade Is Treachery“, 1981).

Pasirodžiusi knyga sukėlė tikrą sensaciją, nes joje buvo aiškūs kaltinimai R.Holisui, stovėjusiam prie MI 5 vairo nuo 1956 ir baigiant 1965 metais (mirė jis 1973-aisiais). Č.Pinčeris manė, kad R.Holisas pats buvo slaptas sovietų agentas ir kad būtent jis padėjo Klausui Fuksui (Klaus Fuchs), kitam sovietų šnipui, išsisukti nuo jam pareikštų kaltinimų.

Kalbėdama parlamente Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Tetčer paneigė tvirtinimus, kad R.Holisas buvo sovietų agentas, remdamasi tuo, kad prieš jį nebuvo rasta nė vieno įkalčio. Bet triukšmas, susijęs su Č.Pinčerio knyga, tuo nesibaigė.

Vienas iš jo šaltinių – buvęs MI 5 bendradarbis Piteris Raitas (Peter Wright). Surinkęs papildomų „įrodymų“, kaip jis juos pavadino, Č.Pinčeris parašė knygą „Per daug slaptai, per daug ilgai“ („Too Secret, Too Long“, 1984), kurioje nubrėžė tą pačią liniją R.Holiso atžvilgiu.

P.Raitas, išėjęs į atsargą ir tuo metu gyvenęs Tasmanijoje (Australija), parašė savo knygą „Šnipų gaudytojas“ („Spycatcher“, 1987), kurios išleidimą Didžiosios Britanijos valdžia atkakliai bandė sutrukdyti. Savo knygoje P.Raitas jau pakartojo Č.Pičerio kaltinimus R.Holisui.

Mokslininkas ir pramonininkas, savo laiku taip pat padirbėjęs MI 5-iuose, baronas Viktoras Rotšildas apmokėjo P.Raitui kelionę į Angliją į susitikimą su Č.Pinčeriu. Tas jo poelgis sukėlė spaudoje įtarimus, kad jis tokiu būdu bando perimti į savo kontrolę informaciją, tikėdamasis nuslopinti gandus, jog jis pats bendradarbiavęs su rusais.

1986 metų gruodžio 3 dieną laiške laikraščiui „Daily Telegraph“ V.Rotšildas pareikalavo, kad MI 5 generalinis direktorius pats „viešai pareikštų, jog jis turi nepaneigiamų, pabrėžiu, nepaneigiamų įrodymų, jog aš nesu ir niekada nebuvau sovietų agentas“.

Po poros dienų M.Tetčer pasakė: „Man pranešta, kad mes neturime įkalčių, liudijančių, jog jis kada nors buvo sovietų agentas“. 1990 metais V.Rotšildas mirė, būdamas 80 metų, bet klausimas dėl jo galimų ryšių su rusais taip ir nebuvo galutinai išaiškintas.

Nuotraukoje: Didžiosios Britabijos premjerė Margaret Tetčer buvo priversta viešai pareikšti, kad MI 5 neturi jokių įkalčių, liudijančių, jog mokslininkas ir pramonininkas Viktoras Rotšildas buvo kada nors susijęs su rusų slaptosiomis tarnybomis.

Parengta remiantis taip pat ir Normano Polmaro – Tomo B.Aleno knyga “Enciklopedija špionaža”.

2012.11.10


Prisijunkite prie diskusijos