Praėjus penkeriems metams po Aleksandro Litvinenkos nužudymo


Print

Prieš penkerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Aleksandras Litvinenka.

Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentuotai nustatytų faktų kol kas nedaug: Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas. Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina daugel metų primygtinai reikalavo nuodugnaus tyrimo, kuris atsakytų ne tik į klausimus, kur, kada ir kaip žuvo jos vyras, bet ir kam to reikėjo. Šių metų spalį Londono teismas patenkino Marinos Litvinenkos prašymą. Bus atliktas visas tyrimas.

Iš pradžių teisėjas koroneris Endrius Ridas nebuvo įsitikinęs, jog tikslingas tokio aukšto lygio tyrimas. Tačiau galų gale pripažino, jog advokatams pavyko įrodyti, kad Aleksandro Litvinenkos byla nusipelno ypatingo dėmesio.

Tarp argumentų, pateiktų Litvinenkos šeimos advokato Beno Emersono, tokie: spėjamo nužudymo įrankio – pavojingos radioaktyvios medžiagos panaudojimas, Britanijos specialiųjų tarnybų MI-5 ir MI-6 dalyvavimas tyrime, nužudytojo sąsajos su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir Rusijos pozicija pagrindinio įtariamojo atžvilgiu.

„Aš laukiau šito momento ketverius metus. Teismas priėmė sprendimą atlikti visos apimties tyrimą, ir tai mums buvo labai svarbu. Tai visiškai kitokia teismo forma. Per tokį tyrimą bus nagrinėjamas Rusijos valstybės dalyvavimas šiame nusikaltime. Ir tai kaip tik tai, ko aš norėjau“, – sakė Marina Litvinenka interviu BBC Rusijos tarnybai.

„Ar Litvinenkos žudikas yra Rusijos valstybė – štai į kokį klausimą turi būti gautas atsakymas per tyrimą, jeigu, žinoma, mes atsižvelgsime į visuomenės interesus“, – pareiškė advokatas Benas Emersonas.

„Ar MI-5 ir MI-6 turėjo savo žinioje medžiagų, liudijusių apie Litvinenkai gresiantį pavojų, ir kurių priemonių pagalba galima buvo išvengti jo mirties? Ir jeigu taip, tai kodėl specialiosios tarnybos nesusidorojo su savo pareigomis? Į tuos klausimus mes taip pat norėtume gauti atsakymus“, – tęsė B.Emersonas.

„Ir, pagaliau, tas tyrimas turi išsklaidyti žeminančias prielaidas, kad Aleksandras Litvinenka galėjo nusižudyti, arba kad prie jo mirties prisidėjusios britų specialiosios tarnybos. Tos prielaidos, išsakytos pono Andrejus Lugovojaus, ne kas kita kaip dūmų užsklanda, už kurios jis bando paslėpti savo kaltę“, – baigė Litvinenkų šeimos advokatas.

Andrejaus Lugovojaus interesams atstovavusi Karališkajame teisme Džesika Simur paragino teismą peržengti jau įsitvirtinusios versijos apie sąmoningą nužudymą rėmus ir tyrimo eigoje apsvarstyti šią bylą iš visų įmanomų pusių.

Londono policija, savo ruožtu, laiko, kad dalinis tyrimas naudingesnis bylai.

Skotland-Jardas tai motyvuoja tuo, kad teisminės procedūros metu pateikti įkalčiai gali sutrukdyti tyrimui kriminalinės bylos rėmuose ir neleisti patraukti į teismą pagrindinių įtariamųjų. Rusijos šalies nuomone, „tyrimo skaidrumas yra vienintelis įmanomas kelias, kuriuo dera eiti“. Rusijos ambasada Didžiojoje Britanijoje taip pakomentavo sprendimą atlikti visą tyrimą: „Mes sveikiname pradėjus Aleksandro Litvinenkos mirties aplinkybių koronerinį tyrimą. Tikimės, kad praėjus penkeriems metams bus galima išsiaiškinti tiesą per atvirus klausymus. Mes viliamės atsakymų į daugelį klausimų, pavyzdžiui, kodėl iki šiol nepateikta oficiali medicininė išvada apie Aleksandro Litvinenkos mirtį“.

Rusijos ambasada primygtinai tvirtina, kad „būtinas glaudus kompetentingų Rusijos Federacijos ir Didžiosios Britanijos valdžios institucijų sąveikavimas, nes tyrimas turi būti pagrįstas maksimaliai plačia įrodymų baze“.

Savo knygoje „FSB sprogdina Rusiją“ A.Litvinenka tvirtino, kad Rusijos specialiosios tarnybos suorganizavo gyvenamųjų namų sprogdinimus Maskvoje 1999 metais ir tuo pačiu sukūrė dingstį pradėti karinę operaciją Čečėnijoje. Rusijos valdžia kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus.

A.Litvinenka, aršus Kremliaus kritikas, iš pradžių gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje, o paskui tapo Jungtinės Karalystės piliečiu.

(Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus).

Nuotraukoje: Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenka įsitikinusi, jog dėl jos vyro mirties kalta Rusijos vadovybė.

2011.12.04


Prisijunkite prie diskusijos