Teheranas, gegužės 8 d. (dpa-ELTA). Irane dviem vyrams įvykdyta mirties bausmė dėl šventvagystės, pirmadienį paskelbė Irano teismai.
Pasak Irano valstybinės naujienų agentūros IRNA, abu vyrai, įvardyti kaip Yousefas Mehrdadas ir Sadrollah Fazeli Zare, buvo pakarti ankstyvą pirmadienio rytą.
Y. Mehrdadas ir S. Fazeli Zare buvo kaltinami tuo, kad pokalbių grupėse, be kita ko, skleidė šventvagiškus įžeidimus islamo ir Pranašo atžvilgiu. Irano prokurorai taip pat kaltino vyrus palaikius ryšius su antireliginiais tinklais.
Teismų informacinėje svetainėje „Mizan“ taip pat teigiama, kad Y. Mehrdado mobiliajame telefone buvo rastas vaizdo įrašas, kuriame matyti deginamas Koranas.
Žmogaus teisių aktyvistai jau daug metų kritikuoja dažną mirties bausmės taikymą Irane. Tačiau šiitų dvasininkų valdomoje šalyje mirties bausmės už šventvagystę vykdomos itin retai.
Iranas šiais metais jau įvykdė mirties bausmę 199 kaliniams, teigiama prieš kelias dienas paskelbtame Norvegijoje įsikūrusios kurdų žmogaus teisių organizacijos „Hengaw“ pranešime.
Pakistane ir Irane auga nepasitenkinimas ginčytinų pranašo Mahometo karikatūrų paskelbimu Prancūzijos satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“.
Pakistane penktadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Prancūziją, kai vyriausybė griežtai sukritikavo naujas karikatūras. Teheranas pasmerkė karikatūras, pavadindamas jas „provokacija“.
Proceso prieš spėjamai su išpuoliu prieš „Charlie Hebdo“ susijusius asmenis pradžios proga satyrinis laikraštis šią savaitę išleido specialų numerį, kuriame vėl išspausdino Mahometo karikatūras, dėl kurių ir tapo islamistų taikiniu.
Islamistai 2015 metų sausio 7 dieną surengė išpuolį prieš laikraščio redakciją Paryžiuje ir nužudė 12 žmonių.
„Mes turime pasiųsti stiprią žinią prancūzams, kad ši nepagarba mūsų mylimam pranašui nebus toleruojama“, – sakė demonstrantas Mohammadas Ansaris mitinge Lahorės mieste Rytų Pakistane.
Pranašo vaizdai islame yra uždrausti. Už religijos įžeidimą Pakistane gali grėsti mirties bausmė. Dar prieš protestus užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshis tvitreyje rašė, kad karikatūrų tikslas yra „įžeisti milijardų musulmonų jausmus“.
Trečiadienį Paryžiuje prasidėjo procesas prieš 14 spėjamų išpuolio bendrininkų.
Apokalipse, arba Apreiškimu Jonui, vadinama paskutinė Šventojo Rašto knyga, kurioje – daug keistų, įmantrių, sunkiai suprantamų simbolių. Tokia simbolių kalba naudota apokaliptinėje raštijoje, kuri buvo populiari ir judaizme, ir krikščionybėje nuo 200 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr. Apreiškime Jonui kalbama, kad „(apreiškimo išsipildymo) laikas jau arti” (Apr 1, 3). Šioje mistinėje knygoje kalbama apie septynis antspaudus, kuriuos vieną po kito nuplėšia Avinėlis (Kristus). Atplėšus šeštąjį antspaudą, „kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, visas mėnulis paraudo lyg kraujas, o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum baisaus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius” (Apr 6, 12-13).
Kovo 18 – balandžio 2 dienomis vyksiantis jubiliejinis 15-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ festivalio žiūrovams pristatys net aštuonias kino juostas, nominuotas prestižiniams „Oskarų“ apdovanojimams. „Kino pavasariui“ atrinkti filmai išviso gavo 15 „Oskaro“ nominacijų.
Net keturi iš penkių filmų, nominuotų „Oskarams“ geriausio užsienio filmo kategorijoje, bus rodomi ir Lietuvos žiūrovams „Kino pavasaryje“. Tai – argentinietiškas detektyvas „Paslaptis jų akyse“ (El secreto de sus ojos), BAFTA premiją sekmadienio vakarą netikėtai užsitikrinęs Jacqueso Audiardo trileris „Pranašas“ (Un Prophete), „Liūdesio pienas“ (La teta asustada) ir „Baltas kaspinas“ (Das Weisse Band). Pastarasis austrų režisieriaus Michaelio Haneke filmas dar pretenduoja laimėti „Oskarą“ ir už geriausią operatoriaus darbą.