Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
 
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
 
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
 
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
 
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
 
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
 
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
 
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
 
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
 
Svarbus mėnesis Italijai
 
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
 
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
 
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
 
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.05; 08:06

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus dėl pandemijos Didįjį penktadienį paminės tik labai ribota forma. Vakare (19.00 val. Lietuvos laiku) Katalikų bažnyčios vadovas šv. Petro bazilikoje Mišiose prisimins Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.
 
Vatikano duomenimis, baiminantis viruso plitimo, Mišiose Velykų dienomis galės dalyvauti tik nedaug tikinčiųjų. Kaip ir pernai, Kryžiaus kelio Koliziejuje atsisakyta.
 
Vietoj jo, panašiai kaip pandemijos pradžioje, nedidelė Kryžiaus kelio procesija penktadienį (22.00 val.) bus surengta šv. Petro aikštėje prie bazilikos.
 
84-erių popiežiui Pranciškui tai jau antra Didžioji savaitė ir antrosios Velykos su dideliais koronaviruso ribojimais. 2020 metų pavasarį popiežius įspėjo dėl pesimizmo, tačiau pats atrodė liūdnas. Jis laikomas žmogumi, mielai ieškančiu asmeninių kontaktų su tikinčiaisiais. Popiežiaus pamokslai dabar bus transliuojami internetu, dalis – ir per televiziją. Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė – yra svarbiausia krikščionių religinė šventė.
 
Didįjį ketvirtadienį popiežius aukojamose mišiose šv. Petro bazilikoje dalyvavo tik apie 200 žmonių.
 
Velykų nakties pamaldos šeštadienio vakarą šiek tiek paankstintos, nes Italijoje nuo 22.00 val. galioja judėjimo ribojimai. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
 
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.03; 08:00

Popiežius Irake reikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą. EPA-ELTA nuotr.

Pradėdamas savo istorinį vizitą Irake, popiežius Pranciškus penktadienį pareikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą krizės krečiamoje šalyje. Jis kartu ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Pranciškus yra pirmasis Katalikų bažnyčios vadovas, atvykęs į Iraką.
 
Jis teigė esąs dėkingas, kad ši „ilgai laukta“ kelionė į „civilizacijos lopšį“ buvo įmanoma. Popiežių atskraidinęs lėktuvas penktadienio vidudienį nusileido Bagdade. Čia jį pasitiko premjeras Mustafa al-Kadhemis. Pontifikas buvo nuvežtas į prezidento rūmus, kur susitiko su šalies vadovu Barhamu Salehu ir kitais vyriausybės atstovais.
 
Per savo kalbą prezidento rūmuose Pranciškus reikalavo nutraukti kraujo liejimą karo ir religijos motyvuoto smurto paženklintoje šalyje.
 
„Ginklai turi tylėti (…), – kalbėjo popiežius. – Užteks smurto, ekstremizmo, grupuočių formavimosi ir netolerancijos“. Prieš kelionę pontifikas vaizdo įraše pareiškė vykstąs į Iraką kaip „taikos piligrimas“.
 
Popiežius ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Turi būti užtikrintos visų piliečių teisės. Niekas esą negali būti traktuojamas kaip antros klasės pilietis.
 
„Artimieji Rytai be krikščionių neįsivaizduojami“, – kalbėjo Irako prezidentas B. Salehas. Išvarytiems krikščioniams turi būti sudarytos sąlygos saugiai grįžti.
 
Popiežius priminė ir jazidų, kurie, kaip ir krikščionys, buvo persekiojami „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų, kančias Irake. Jazidai yra „nekaltos beprasmio ir nežmoniško barbariškumo aukos“. Pontifikas paragino Irako vyriausybę „kovoti su korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir nelegalumu“.
 
Po priėmimo prezidento rūmuose popiežius aplankė sirų katalikų katedrą Bagdade. Jis čia prisiminė tikinčiuosius, žuvusius 2010-aisiais per išpuolį prieš bažnyčią. Tada islamistai įkaitais paėmė per 100 žmonių. Žuvo 44 tikintieji, du kunigai ir keli saugumo pajėgų atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.06; 05:00

Popiežius teigia vykstantis į Iraką kaip „taikos piligrimas“. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus penktadienį vyks į Iraką kaip „taikos piligrimas“. „Aš vyksiu kaip piligrimas, atgailauti pasiruošęs piligrimas, kad po karo ir terorizmo metų paprašyčiau Dievo atleidimo ir susitaikymo“, – sakė pontifikas ketvirtadienį vaizdo įraše, komentuodamas savo istorinę kelionę į Iraką. ‚Aš atvykstu pas jus kaip taikos piligrimas“, – kalbėjo jis.
 
Tai bus apskritai pirmoji Katalikų bažnyčios vadovo kelionė į krizės krečiamą šalį ir pirmoji Pranciškaus kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ši viešnagė yra didelis iššūkis Irako saugumo pajėgoms.
 
Popiežius penktadienį lankysis Bagdade, o sekmadienį – Šiaurės Irako Erbilio mieste, kur stadione ketina aukoti mišias. Numatytas ir apsilankymas Mosule, buvusiame džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) bastione šalies šiaurėje. Per visą popiežiaus viešnagę nuo penktadienio iki pirmadienio Irake galios komendanto valanda.
 
Per visuotinę audienciją trečiadienį popiežius sakė, kad nori susitikti su Irako gyventojais, „kurie taip smarkiai kentėjo“. Irako bažnyčią jis pabadino „kankinių bažnyčia“. Irako krikščionys priklauso įvairioms konfesijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:00

Popiežius Pranciškus mini 84-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus tikisi numirti Romoje, vis dar būdamas popiežiumi, ir nenorėtų grįžti į gimtąją Argentiną praleisti paskutinių savo gyvenimo dienų, teigiama naujoje knygoje „The Health of Popes“ (Popiežių sveikata).
 
Vatikane 2019 m. vasarį Argentinos žurnalistui Nelsonui Castro duotame interviu popiežius teigė galvojąs apie mirtį, bet jos nebijo.
 
Knygos ištraukos šeštadienį buvo paskelbtos Argentinos dienraštyje „La Nacion“.
 
Paklausus popiežiaus Pranciškaus, kaip jis įsivaizduoja paskutines savo dienas, 84-erių pontifikas atsakė: „Aš būsiu popiežius, aktyvus arba emeritas, ir būsiu Romoje. Negrįšiu į Argentiną.“
 
Pastaraisiais mėnesiais popiežiui teko atšaukti kelis renginius dėl išialgijos ar sėdimojo nervo skausmo, tačiau nežinoma, ar Pranciškus turi kokių nors kitų didelių sveikatos problemų. Vatikanas įprastai mažai kalba apie popiežiaus sveikatą.
 
Pranciškus, kuris prieš tapdamas popiežiumi buvo Buenos Airių arkivyskupas, teigia, kad nepasiilgo gimtosios Argentinos, kur gimė kaip Jorge Mario Bergoglio, italų imigrantų šeimoje.
 
„Ne, nepasigendu. Gyvenau joje 76 metus. Kas mane skaudina, tai jos problemos“, – teigė popiežius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 18:30

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį 23.00 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus bus vadovavęs Bažnyčiai ilgiau už savo pirmtaką popiežių emeritą Benediktą XVI. Apie tai skelbia katalikų portalas „Il Sismografo“.
 
Josepho Ratzingerio pontifikatas truko septynerius metus, dešimt mėnesių ir devynias dienas – nuo 2005-ųjų balandžio 19 dienos vakaro iki 2013 metų vasario 28-osios vakaro. Tai yra iš viso 2 871 diena. Argentinietis Jorgė Bergoglio popiežius yra nuo 2013 metų kovo 13-osios.
 
Pranciškus yra pirmasis ne Europoje gimęs pontifikas nuo VIII amžiuje Bažnyčiai vadovavusio Grigaliaus III, kuris buvo kilęs iš Sirijos. Be to, Pranciškus yra pirmasis popiežius, priklausantis Jėzuitų ordinui.
 
Ilgiausiai – 32 metus – valdžią savo rankose laikė popiežius Pijus XII, kurio pontifikatas tęsėsi nuo 1846 iki 1879 metų. Po jo eina Jonas Paulius II, kuris Katalikų bažnyčiai vadovavo nuo 1978 metų iki mirties 2005-aisiais – 26 metus.
 
Tuo tarpu Jono Pauliaus II tiesioginis pirmtakas Jonas Paulius I popiežiumi tebuvo 33 dienas. Nuo tada neslūgsta gandai, kad „besišypsantis popiežius“ mirė nenatūralia mirtimi.
 
Trumpiausias pontifikatas Bažnyčios istorijoje buvo Stepono II 752 metais, kuris truko vos keturias dienas. Toliau eina Urbonas VII, kuris 1590-aisiais popiežiavo tik 12 dienų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 00:30

Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
 
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
 
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
 
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:32

Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasaulio lyderius ragina užtikrinti, kad vakcina nuo COVID-19 bus prieinama visiems žmonėms, skelbia BBC.
 
Sakydamas palaiminimą „Urbi et Orbi“ (Romos miestui ir visam pasauliui) popiežius dėl koronaviruso pandemijos per šias Kalėdas negalėjo kreiptis tiesiogiai į tikinčiuosius Vatikane iš Šv. Petro bazilikos balkono. Vietoje to jo žinia buvo transliuota internetu.
 
Popiežius ragino politikus vadovautis tarptautinio bendradarbiavimo dvasia ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų skiepytis ir gauti gydymą.
 
„Susidurdami su iššūkiu, kuriam neegzistuoja sienos, mes negalime pradėti statyti sienų. Visi esame toje pačioje valtyje“, – sakė Popiežius Pranciškus.
 
Anot jo, susidurdamas su sveikatos krizės padariniais, pasaulis privalo būti vieningesnis nei iki šiol.
 
Pontifikas taip pat ragino parodyti dosnumą padedant pandemijos aukoms, įskaitant ir moteris patyrusias smurtą artimoje aplinkoje karantino metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.25; 16:20

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus šįmet atsisakė tradicijos apsilankyti Romos Ispanijos aikštėje gruodžio 8-ąją, kai Katalikų bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
 
Pirmadienį Šventojo Sosto spaudos tarnyba paskelbė, kad atšaukiamas tradicinis gėlių vainiko padėjimo prie Dievo Motinos statulos ritualas, kurį tą dieną atlieka pontifikai.
 
„Ateinančią gruodžio 8-ąją popiežius atliks ritualą privačiai, patikėdamas Dievo Motinos globai Romą, jos gyventojus ir visus ligonius visuose pasaulio kampeliuose. Sprendimą nevažiuoti tą dieną į Ispanijos aikštę tradiciniam Dievo Motinos pagarbinimui padiktavo dabartinė epidemiologinė situacija ir noras išvengti bet kokios užsikrėtimo rizikos, neprovokuoti didelių susibūrimų“, – paaiškino spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
 
Spalio mėnesį kilus antrajai koronaviruso bangai, Vatikanas vėl, kaip ir pavasarį, atsisakė visuotinių pontifiko audiencijų dalyvaujant tikintiesiems. Tiesa, popiežiaus sekmadienio pamokslai pro Apaštališkųjų rūmų (oficialios jo rezidencijos) langą Šv. Petro aikštėje susirinkusiems žmonėms kol kas neatšaukti, bet per juos laikomasi visų kovos su koronaviruso plitimu normų. Gruodžio 11-ąją aikštėje bus pastatyta tradicinė Kalėdų eglė, atgabenta iš Slovėnijos, ir įrengta prakartėlė.
 
Praėjusį šeštadienį Pranciškus įšventino į kardinolus 13 Romos katalikų bažnyčios hierarchų, iš kurių devyni gali dalyvauti pontifiko rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 06:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Kadangi visi sukamės tame pačiame kultūriniame kontekste, skaitantieji supranta, jog turiu galvoje žodžius apie homoseksualius žmones ir jų vietą (Dievo?) šeimoje, kurie (žodžiai, ne žmonės) buvo įkomponuoti į popiežiaus kalbą liūdnai pragarsėjusiame filme.

Sakė ar nesakė? Jei sakė – ar tikrai tuos žodžius? O gal kitus? O gal netikslus vertimas? O jei ir vertimas geras, ir žodžiai „tie“, tai dar nežinia, o ką, juos sakydamas, turėjo galvoje pats popiežius…

Žodžiu, kalbų mums – dar ne vienai savaitei ar net ne vienam mėnesiui. Aš jau irgi ne vieną kartą pasisakiau ta tema savo feisbuko paskyroje, atmesdama bet kokį popiežiaus žodžių komentarą, kuriuo būtų įteisinama prievolė besąlygiškai priimti viską, ką sako popiežius, kai jo žodžiai skiriasi nuo Biblijos Žodžio.

Bet neatmetu galimybės, jog popiežius kalbėjo būtent taip, kaip jo žodžius suprato homoseksualų bendruomenė. Kodėl? Todėl, kad jo pašnekovas buvo gėjus. O jei kitą kartą jo pašnekovas bus žmogus ar žmonės, ištikimai besilaikantys Biblijos Žodžio ir Biblijoje pateiktos homoseksualių santykių traktuotės, popiežius, labai galimas daiktas, nedviprasmiškai paneigs galimybę  pripažinti gėjų/lesbiečių poras Bažnyčios laiminama šeima.

Kodėl taip manau?

Prisiminkime, ką kalbėjo popiežius Pranciškus, atvykęs į Lietuvą ir vėliau, kai lankėsi kitose Baltijos šalyse. Jis kalbėjo būtent apie tai, tarė tuos žodžius, kokių iš jo laukė ir tikėjosi išgirsti susitikti su juo atvykę žmonės. Ir kadangi, greičiausiai, tarp jų gėjų nebuvo ar buvo taip mažai, kad jų troškimų „bangos“ popiežiaus nepasiekė per kitokių troškimų sieną, tai ir popiežius sakė tai, kas buvo svarbu „tuo metu ir toje vietoje“ susirinkusiems tikintiesiems. Liberalai, beje, tarp jų irgi nebuvo pastebėti…

Nusišneku? Neskubėkite…

Maždaug prieš 21-22 metus, kaip dar gyvenau Sankt Peterburge ir dirbau Rusijos Mokslų Akademijos Lingvistinių tyrimų institute, savaitraščio „Dienovidis“ vyr. redaktorė Aldona Žemaitytė paprašė paimti interviu iš akademiko Aleksandro Pančenkos, filologo, rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojo, 1996 metų Rusijos Valstybinės premijos laureato.

Buvome pažįstami su juo dar nuo tų laikų, kai jis, ką tik aspirantūrą baigęs Saša Pančenko, kaimyninio Rusų literatūros instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, atbėgdavo į mūsų institutą, į mūsų kambarį. Mat čia, kartu su dar devyniais  kolegomis (ir manimi), kalbos mokslus į priekį stūmė pora jo bičiulių, kurie, neišsitekdami siauruose kalbotyros rėmuose, dar pasižvalgydavo ir po literatūrą, ir po dailę bei kitas kultūros sritis. Tad kalbų jie turėdavo įvairių įvairiausių – nemenkam mūsų, kitų, mažiau rusų kultūros baruose išprususių įvairių tautybių „mokslo žiurkių“ pasitenkinimui.

Metai bėgo, ir kažkaip nepastebimai Saša iš išstypusio, pasišiaušusio jaunuolio virto solidžiu, augalotu, barzdotu akademiku, garsėjančiu visame Leningrade – Sankt Peterburge ir už jo ribų savo temperamentingomis ir originaliomis įžvalgomis ne tik apie rusų literatūrą ir kultūrą, bet ir apie Rusiją – valstybę, ieškančią savo vietos tarp Rytų ir Vakarų, tarp Azijos ir Europos. Matyt, dėl to ir „Dienovidis“ panoro savo skaitytojus supažindinti su šia ryškia asmenybe.

Bet tai jau buvo metai, kada akademikas vis rečiau beužeidavo į mūsų institutą. Ir kai aš jo bičiulės, savo kolegės ėmiau teirautis, kaip man susitikus Sašą – Aleksandrą Michailovičių, Lora (ta pati Lora, kurios vardą galima sutikti Josifo Brodskio biografijoje ir prisiminimuose…) ėmė mane atkalbinėti nuo  sumanymo imti interviu. Sakė, kad jis – „nebe tas“, kad jo asmenybę griauna daugelį iškiliausių rusų pražudęs potraukis svaigalams…

Kol aš svarsčiau, ką daryti, akademikas ėmė ir užėjo į mūsų institutą. Mes ėmėme kalbėtis, ir aš pajutau, kad su juo išties kažkas negerai. Jis buvo lyg užgesęs, bendravo labai maloniai, bet lyg iš už rūko uždangos. Sužinojęs, jog juo susidomėjo Lietuvos skaitytojai, jis pagyvėjo, ėmė teirautis apie Lietuvą, apie ką mes kalbėtumėmės, ėmė dalintis kai kuriomis mintimis.

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Ir čia mane ištiko panika: akademikas tarsi atspėdavo mano mintis, ir mano žodžius pratęsdavo taip ar atsakydavo taip, kaip būtų patikę, kaip būtų priimtina man. Kaip aš pati būčiau pasakiusi. Jis net šiek tiek pasilenkdavo, gaudydamas mano žvilgsnį – labai jau didelis buvo mūsų ūgių skirtumas, – tarsi norėdamas pro mano akis giliau įsiskverbti į mano mintis. Bet jo paties minčių lyg ir nebeliko, ir pasijutau kalbanti tarsi su savimi…

Šiaip taip išsivyniojau iš nejaukios padėties, susitarusi, kad paskambinsiu dėl kito susitikimo. Ir nepaskambinau, nes, kaip man tuomet atrodė, nebebuvo prasmės jo kalbinti, kad paskui Lietuvos skaitytojui pateikčiau savo mintis neva kaip akademiko įžvalgas, kurių nebuvo.

O po trejų ar ketverių metų A.Pančenka mirė, nesulaukęs nė 65-erių…

Nei jam gyvam esant, nei po mirties nieko negirdėjau apie kokius nors ekstrasensorinius akademiko gebėjimus, todėl niekaip negaliu paaiškinti to keisto, „minčių skaitymo“ fenomeno, kokio man nei iki tol, nei po to daugiau neteko patirti. Nes jau nebėra ir Loros, ir niekas nieko man nebegali paaiškinti.

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Gal ir pats akademikas nesuvokė, neįtarė turintis kokių nors paranormalių savybių, gal toks keistas bendravimo stilius – gaudyti pašnekovo mintis ir pateikti jas kaip savo – buvo tik laikina svaigalų išvarginto buvusio galingo intelekto savotiška „poilsio“ forma ar būdas?  Juk ne veltui Lora perspėjo mane nesitikėti ko nors gero iš to mūsų interviu: matyt, artimi draugai jau buvo pastebėję pokyčius akademiko asmenybėje, kuriuos paprastai atsargiai vadiname „keistumais“…

Žmogus vis dar tebėra paslaptis sau ir kitiems, kad ir kiek mokslas besididžiuotų savo laimėjimais. Ir kuo didingesnė, kuo ryškesnė asmenybė, tuo sunkiau ji telpa į standartinius „normalaus žmogaus“ rėmus. O popiežius Pranciškus – tikrai ne eilinė asmenybė, ir ne koks nors per stebuklą išlikęs Homoerectus.

Nors ką gali žinoti, ar kartais neatgyja kuriame nors Homosapiens‘e ta ypatinga intuicija, antgamtišku laikomas gebėjimas „pajusti“ pašnekovą, kitą žmogų, kuo, sakoma, pasižymėję mūsų seniausieji protėviai, dar nepažinę rašto, neįvaldę moderniųjų technologijų?…

Tai ką pasakė popiežius? Gali būti, tai, ko iš jo laukė, ką norėjo išgirsti pašnekovas…

2020.10.28; 11:33

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paskelbė, kad paskyrė 13 naujų kardinolų, tarp jų – dvasininkai iš JAV, Ruandos ir Filipinų.
 
Paskyrimai bus įforminti lapkričio 28 dieną kardinolų susirinkime konsistorijoje, sekmadienį per tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą paskelbė pontifikas.
 
Į sąrašą įtraukiamas Vašingtono arkivyskupas Wiltonas Gregory’is, Ruandos sostinės Kigalio arkivyskupas Antoine’as Kambanda ir Filipinų provincijos Kapizo arkivyskupas Jose Fuerte Advincula.
 
Sąraše taip pat yra keli italai, įskaitant Vatikano šventųjų reikalų departamento vadovą vyskupą Marcello Semeraro ir Asyžiaus pranciškonų vienuolyno vadovą Fra Mauro Gambetti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.25; 18:00

Šveicarų gvardiečiai, saugojantys Popiežių Pranciškų. EPA-ELTA nuotr.

Keturiems šveicarų gvardiečiams – kariams, užtikrinantiems popiežiaus Pranciškaus saugumą, – patvirtinta koronavirusinė infekcija, pirmadienį pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni.
 
M. Bruni teigimu, liga gvardiečiams patvirtinta savaitgalį. Jiems reiškiasi COVID-19 simptomai ir jie laikosi saviizoliacijos, o žmonėms, turėjusiais kontaktą su sergančiaisiais, atliekami testai, pridūrė atstovas.
 
Visiems šveicarų gvardiečiams darbo ir nedarbo metu buvo nurodyta dėvėti veido kaukes ir laikytis viruso apribojimų, sakė M. Bruni.
 
Koronaviruso epidemija gvardiečių gretose gali kelti rimtą pavojų popiežiui, kadangi jų darbas yra būti arti pontifiko ir jį saugoti.
 
Pontifikui yra 83-eji, jam jaunystėje dėl ligos buvo pašalintas vienas plautis. Nepaisant to, jis pagal savo amžių laikomas ganėtinai sveiku. Vasario pabaigoje jam reiškėsi į gripą panašūs simptomai, tačiau virusas nebuvo patvirtintas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 00:30

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Kalbėdamas sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą Vatikane, Šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus pabrėžė, kad apkalbos ir plepalai yra siaubingesnis „maras“ nei COVID-19 liga.
 
„Kai pamatome, kad mūsų brolis ar sesuo padarė klaidą ar turi kokią nors ydą, pirmiausia puolame apie tai pasakoti kitiems. Skleidžiame apkalbas“, – kalbėjo aukščiausias Katalikų bažnyčios vadovas.
 
Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad apkalbos žaloja bažnyčios bendruomenę, o paskalas palygino su melagiu velniu, „trokštančiu suskaldyti bažnyčią“.
 
Anot Vatikano naujienų portalo „Vatican News“, jis paragino tikinčiuosius dėti pastangas ir vengti apkalbų. Pasak popiežiaus, užuot laidę paskalas, žmonės turėtų vadovautis bažnyčios gairėmis, kaip broliškai ir diskretiškai pataisyti klystančiuosius ar darančius ką nors neteisinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 06:30 

Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė „labai sielvartaująs“ dėl Turkijos sprendimo paversti Sofijos soborą Stambule mečete.
„Galvoju apie Sofijos soborą. Labai sielvartauju“, – teigė popiežius.
 
Tai pirmoji Vatikano reakcija į Turkijos sprendimą, kuris sulaukė tarptautinės kritikos.
 
Praėjusį penktadienį Turkijos teismas panaikino nuo 1935 metų galiojusį soboro muziejaus statusą. Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktas Sofijos soboras dabar galės būti naudojamas musulmonų pamaldoms. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, pamaldos musulmonams prasidės nuo liepos 24 dienos.
 
Sofijos soboras iš pradžių VI amžiuje buvo pastatytas kaip bazilika, o osmanams 1453 metais užkariavus Konstantinopolį, bažnyčia paversta mečete.
 
Po Turkijos Respublikos įkūrimo ji 1935-aisiais tapo muziejumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.13; 00:30

Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.

Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
 
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
 
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
 
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
 
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
 
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
 
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
 
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
 
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
 
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 10:00

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus sekmadienį parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.
 
„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“.
 
Pernai gruodį Kinijoje prasidėjęs koronaviruso infekcijos protrūkis išplito jau į daugiau kaip 180 pasaulio šalių. Koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 662 tūkst. žmonių, mažiausiai 30 tūkst. mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 14:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su popiežiumi Pranciškumi paprašė jo padėti išlaisvinti Ukrainos karo belaisvius, kurie yra laikomi nelaisvėje Rusijoje ir Donbaso teritorijose, skelbia „Reuters“.
 
„Popiežius daro viską, kas įmanoma, kad pasaulyje būtų pasiekta taika ir harmonija. Paprašiau jo pagalbos išvaduoti ukrainiečius, paimtus į nelaisvę Donbase, Kryme ir Rusijoje“, – teigė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad Šventasis Sostas galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.
 
Rusijos ir Ukrainos santykiai nutrūko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Vatikaną sieja diplomatiniai santykiai tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
 
Nors gruodžio 29 d. Donbase Ukrainos vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai apsikeitė belaisviais, neaišku, kiek Ukrainos vyriausybės karių vis dar yra laikomi nelaisvėje. Aktyvistai teigia, kad jų yra apie 100.
 
V. Zelenskis pernai balandį laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, žadėdamas užbaigti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir sugrąžinti belaisvius namo.
 
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba skelbė, kad Vatikane lankydamasis V. Zelenskis taip pat pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti Donbase.
 
„Pakviečiau jį į Ukrainą. Esu tikras, kad jis apsilankys Ukrainoje, ir ne tik sostinėje. Aš sakiau, kad, norint visiškai suprasti, kas vyksta rytuose, turime apsilankyti Ukrainos rytuose“, – sakė Ukrainos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 16:30

Sekmadienį popiežius Pranciškus pareiškė paramą artėjančioms aukšto lygio deryboms dėl taikos Rytų Ukrainoje ir pažadėjo šiuo tikslu karštai melstis.
 
Šį pirmadienį Paryžiuje susitiks Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Tai bus pirmas tokio lygio susitikimas per pastaruosius trejus metus. Derybų metu tikimasi iš naujo pradėti taikos procesą Rytų Ukrainoje.
 
„Susitikimą palaikau savo maldomis, karštomis maldomis, nes ten reikalinga taika. Ir jus raginu daryti tą patį, kad ši politinio dialogo iniciatyva galėtų atnešti tai teritorijai ir jos žmonėms taikos vaisius“, – popiežius Pranciškus kalbėjo tikintiesiems Šv. Petro aikštėje po „Viešpaties angelo“ maldos.
 
2014 m., Kijevui išvarius prorusiškai nusiteikusį prezidentą ir atsigręžus į Vakarus, dalį Luhansko ir Donecko regionų Ukrainos rytuose okupavo prorusiški separatistai.
 
Karinis konfliktas iki šiol nesibaigė, nors 2015 m. vasarį Minske buvo pasirašytos paliaubos. Jungtinių Tautų duomenimis, per konfliktą žuvo apie 13 tūkst. žmonių.
 
Vokietija ir Prancūzija bando tarpininkauti Ukrainai bei Rusijai. Derybos tarp keturių valstybių vyksta vadinamuoju Normandijos formatu.
 
Informacijijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 04:45

Popiežius Pranciškus pasmerkė kalėdiniu laikotarpiu ypač pasireiškiantį vartotojiškumą, pavadindamas šį fenomeną „virusu, ardančiu pačias tikėjimo šaknis“, rašo „Deutsche Welle“.
 
Sekmadienį aukodamas Šv. Mišias pontifikas tvirtino, kad vartotojiškumas priverčia žmones manyti, jog jų gyvenimas priklauso nuo to, ką jie turi, o ne nuo jų tikėjimo.
 
„Turime įveikti pagundą manyti, kad gyvenimo prasmė yra kaupimas“, – sakė Pranciškus, ragindamas tikinčiuosius „atsispirti akinančioms vartotojiškumo šviesoms, kurios šį mėnesį žibės visur“.
 
„Gyvenant dėl daiktų, jų niekada nepakanka, godulys auga, o kiti žmonės tampa kliūtimis šiose lenktynėse“, – Mišiose sakė popiežius, pareikšdamas, kad šiandien daugelyje pasaulio vietų „vartotojiškumas nugali“.
 
Pasak dvasininko, „vartotojiškumas yra tikėjimą ardantis virusas“, nes jis priverčia žmones pamiršti „į tavo duris besibeldžiantį brolį“.
 
Popiežius vartotojiškumą pakomentavo tarp „juodojo penktadienio“ ir „kibernetinio pirmadienio“ – dviejų didžiausių kalėdinio apsipirkimo švenčių daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Valstijas. JAV nacionalinė mažmeninės prekybos federacija skaičiuoja, kad amerikiečiai šiuo švenčių laikotarpiu išleis apie 730 mlrd. dolerių (apie 662 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 11:00

Popiežius Pranciškus pirmą kartą pripažino, kad Vatikane yra paplitusi finansinė korupcija, ir pavadino tai „skandalu“, praneša „Deutsche Welle“.
 
„Korupcija yra, tai akivaizdu. Atlikę tyrimus pamatysime, ar jie (įtariamieji) yra kalti, ar ne. Tai yra bjaurus dalykas, nemalonu, kad tai vyksta Vatikane“, – antradienio vakarą, sugrįždamas iš Japonijos, lėktuve sakė Pranciškus.
 
Pontifiko teigimu, Vatikane jau pradėtas tyrimas dėl galimai netinkamo popiežiaus labdaros fondo lėšų panaudojimo. Žiniasklaidoje anksčiau pasirodė informaciją, esą labdaros lėšos buvo panaudotos prabangaus turto Londone įsigijimui.
 
„Kas nutiko, nutiko – skandalas. Jie darė dalykus, kurie nėra švarūs“, – pareiškė popiežius.
 
Tai yra pirmas kartas, kai Šventasis Tėvas komentuoja korupciją Vatikane. Pontifikas pabrėžė, kad vidaus tyrimas jau pradėtas.
„Pirmą kartą purvas yra iškeliamas paties Vatikano, o ne išorės veikėjų“, – sakė Pranciškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 00:05