Prancūzijoje trečią naktį iš eilės – riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, birželio 30 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi riaušės, kilusios po to, kai policijos kontrolės metu buvo nušautas jaunuolis. Apie neramumus pranešta iš Paryžiaus regiono bei kitų miestų. Siekiant pažaboti smurtą, naktį į penktadienį visoje šalyje buvo mobilizuota 40 000 policininkų.
Kai kuriuose miestuose buvo panaudotos specialiosios pajėgos bei sraigtasparniai, pranešė laikraštis „Le Parisien“ ir stotis BFMTV. Pasak šaltinių iš vidaus reikalų ministro Géraldo Darmanino aplinkos, sulaikyta mažiausiai 420 asmenų, 242 jų – Paryžiaus regione.
Nantere prie Paryžiaus, kur antradienį buvo nušautas 17-metis, ketvirtadienio vakarą padegtas banko filialas – liepsnos išplito į virš jo esančias gyvenamąsias patalpas. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.
Po gedulo eitynių Nantere, skirtų nušautam jaunuoliui, kuriose dalyvavo 6 000 žmonių, ketvirtadienio vakarą kilo susirėmimai tarp protestuotojų ir policijos. Pareigūnai buvo apmėtyti Molotovo kokteiliais. Policija stebėjo padėtį iš sraigtasparnių ir pasitelkė specialiąsias pajėgas. Čia sulaikyta 19 žmonių. Prancūzijoje – brutalios riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Marselio uostamiestyje šimtai protestuotojų susirėmė su policija. Buvo plėšiamos parduotuvės, sulaikyta 14 žmonių. Riaušės vyko ir Lilyje, Lione bei Bordo.
17 metų Nahelis M. antradienį buvo nušautas į krūtinę eismo kontrolės metu. Policininkas paleido šūvius iš tarnybinio ginklo, kai vaikinas staiga pradėjo važiuoti. Prieš jį pradėtas tyrimas. Anot prokuratūros, ginklo panaudojimas nebuvo pateisinamas.
Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą šeštadienį Prancūzijoje trečią vakarą iš eilės vyko susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Paryžiuje buvo padeginėjamos šiukšliadėžės ir šiukšlių konteineriai, policija panaudojo ašarines dujas.
Žinių portalas BFMTV, remdamasis policijos šaltiniais, pranešė, kad sulaikytas 81 asmuo. Į demonstraciją sostinėje susirinko apie 4 000 žmonių. Protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Nantą, Marselį ir Bordo. Žmonės priešinasi pensinio amžiaus padidinimui nuo 62 iki 64 metų – šią reformą E. Macronas ketvirtadienį prastūmė apeidamas balsavimą parlamente.
Svarbiausios Prancūzijos profsąjungos paskelbė apie naujus protestus, kad reforma būtų atšaukta.
E. Macronas pensinio amžiaus padidinimą argumentuoja teigdamas, kad priešingu atveju pensijų sistema žlugs. Baimindamasi nepritarimo parlamente, jo vyriausybė reformą prastūmė apeidama balsavimą parlamente Ji rėmėsi konstitucijos straipsniu, kuris tai leidžia.
Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 7 d. (AFP-ELTA). Antradienį visoje Prancūzijoje protestuose prieš prezidento Emmanuelio Macrono planus reformuoti pensijų sistemą dalyvavo apie 757 tūkst. žmonių, mažiau nei per dvi ankstesnes protestų dienas, pranešė policija.
Kairiųjų profesinė sąjunga CGT paskelbė, kad antradienį protestavo „beveik du milijonai“ žmonių.
Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
Prancūzijos policija. EPA -ELTA nuotr.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras pirmadienį pradėjo geltonųjų liemenių protestų malšinimo metodų peržiūrą. Geltonųjų liemenių judėjimo rengiami protestai prasidėjo pernai, kai buvo siekiama atšaukti prezidento Emmanuelio Macrono priimtus sprendimus.
Vidaus reikalų ministras Christophas Castaneris būdus, kuriais policijai pavyko susidoroti su protestais, parėmė, bet vis tiek subūrė 15 ekspertų komandą, kad šie suformuluotų naują strategiją, kaip susidoroti su panašiomis demonstracijomis.
Kai kuriais atvejais protestai Prancūzijoje išaugdavo į mūšį su policija, abi pusės viena kitą kaltino jėgos panaudojimu.
C. Castaneris teigė, kad į Molotovo kokteilius policija švelniai atsakyti negali. Jis subūrė prokurorus, sociologus ir saugumo atstovus, kad šie „pateiktų minčių, kaip į nevaldomą smurtą reaguoti tvirtai, bet apsaugoti net ir tuos, kurie smurtinius veiksmus atlieka“.
„Geltonųjų liemenių” protestai Paryžiaus gatvėse. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijoje būdai, kuriais policijai pavyko malšinti geltonųjų liemenių protestus, yra laikomi kontraversiškais. Aktyvistai teigia, kad policijos pasitelkiamos priemonės lemia sunkius sužalojimus ir jų veiksmai yra nereikalingi, smurtiniai.
Mėnesio pradžioje protestuotojai surengė sužalotųjų paradą, buvo norima pasmerkti policijos panaudotą jėgą.
Vidaus ministerija gegužės viduryje teigė, kad per geltonųjų liemenių protestus buvo sužeisti 2 448 protestuotojai ir 1 797 saugumo pajėgų darbuotojai.
Kosovo sprogdintojai, serbai plėšikai, gruzinai „teisėti vagys“: jie naršo Prancūzijoje ir adaptuojasi prie bet kokių sąlygų, rašo Kristofas Kornovenas laikraštyje Le Figaro.
„Patruliai, bandantys sutrukdyti degalų vagystėms; medžiokliniais šautuvais apsiginklavusios grupės, kovojančios su masiniu derliaus grobstymu; infraraudonosios sekimo kameros ir judesių detektoriai traktorių pagrobėjams sugauti. Kai Lotaringijos valstiečiai jau buvo ties nervinio protrūkio riba, žandarai, globojami Centrinės kovos su keliaujančiu nusikalstamumu valdybos, keletą mėnesių vykdė priemones, kad sunaikintų nusikalstamą grupuotę, suorganizavusią rimtą tarptautinį tinklą“, – rašo straipsnio autorius.
