Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsargiai vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą dėl skolinimosi krašto gynybai. Pasak jo, labai neatsakinga kvestionuoti partijų pasiektą nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos finansavimo.
„Dabar būtų labai neatsakinga savo pačių rankomis imti kvestionuoti šitą nacionalinį susitarimą. Mano giliu įsitikinimu, tai užbrauktų pasitikėjimą visais kitais būsimais nacionaliniais susitarimais ateityje. (…) Elkimės atsakingai, gerbkime savo pačių priimtus dokumentus, nes tai buvo ne prezidento, ne premjero pasirašytas nacionalinis susitarimas, o pirmiausiai politinių partijų lyderių susitarimas“, – savo poziciją išreiškė G. Nausėda.
Anot prezidento, kova tarp socialinių išlaidų ir gynybos išlaidų finansavimo yra visiškai suprantama, tačiau noras ieškoti lėšų šaltinių socialinėms reikmėms krašto apsaugos sąskaita yra pavojingas.
„Visada bus šita amžina kova tarp socialinių išlaidų arba išlaidų kitoms reikmėms ir krašto apsaugos išlaidų. Tai turbūt nėra jokia speciali Lietuvos istorija, panašius iššūkius ir panašias diskusijas patiria visos šalys, jeigu būtų kitaip, turbūt išlaidos kariniams tikslams arba gynybos tikslams būtų ne 2 proc., o 10 arba 20 proc. Aš suprantu norą ieškoti šaltinių kitoms socialinėms išlaidoms gynybos išlaidų sąskaita, tačiau tai yra ganėtinai pavojingas kelias“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferencijos metu G. Nausėda akcentavo, kad nacionalinio susitarimo negalima sulaužyti ir dėl įsipareigojimų NATO. Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
„Šiuo metu mes tikrai matome, kad mūsų didesnio prisidėjimo prie NATO būtinai reikia, ir jeigu norime tikėtis mūsų partnerių NATO paramos, mes turime patys pademonstruoti, kad gebame vykdyti savo įsipareigojimus“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
Prezidento G. Nausėdos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Žuko teigimu, šis BFK sprendimas gali pakenkti Lietuvos nacionaliniam prestižui, o mažesnis finansavimas gynybai gali sutrukdyti Lietuvai įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
2015 m. gruodžio 8 d. žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2016 m. universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitingus. Tačiau ir vertinimo kriterijai, ir tų kriterijų skaičiavimai kelia daug klausimų.
Aukštųjų mokyklų studijų programos buvo vertinamos pagal studijų kryptis ir studijų pakopas (bakalauro ir magistrantūros). Vertinant universitetų bakalauro studijų programas, 40 proc. vertinimo sudarė darbdavių atsiliepimai apie aukštosios mokyklos absolventus, o 60 proc. – įstojusiųjų vertinimo balai (20 proc. 2015 m. priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis, 20 proc. 2015m. priimtų studijuoti geriausių abiturientų procentas ir 20 proc. 2015 m. priimtų studijuoti pirmakursių žemiausias balas).
