Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nuskambėję „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio pareiškimai, esą konservatoriai siekia mažinti prezidento galias, nes šalies vadovu ateityje nori matyti dabartinį savo pirmininką, yra pasiskolinti iš Lietuvai nedraugiškų valstybių propagandinių portalų.
„Kas savaitę Užsienio reikalų ministerijoje gauname vadinamąją nedraugiškos Lietuvai valstybės žiniasklaidos apžvalgą. Tai yra įvairūs Kremliaus, portalai ir panašūs veikėjai, kurie skleidžia stebinančias ir prieš Lietuvą kartais nukreiptas teorijas. Įdomu yra tai, kad per paskutinius tris mėnesius ši Ramūno Karbauskio kelta idėja yra būtent šiuose portaluose ne vieną sykį nuskambėjusi. Vieni žmonės skaito „The Economist“, kiti – „Verslo žinias“ ar „Lietuvos rytą“. O štai stambus verslininkas, buvęs politikas domisi dažnai prieš Lietuvą nukreipta žiniasklaida ir iš ten pasisemia idėjų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak jo, iš Seimo pasitraukęs R. Karbauskis turėtų susikoncentruoti į savo verslą, o ne skleisti su realybe nieko bendro neturinčias idėjas.
„Man atrodo, kad žmogui, kuris metė politiką, grįžo į verslą, yra geriausiai užsiimti būtent tuo. Dideli verslininkai, kurie anksčiau lindo į politiką, dabar turi įmones, kuriems pareikšti įtarimai. Siūlyčiau koncentruotis į savo pagrindinę veiklą“, – sakė politikas.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Antradienį opoziciniams „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis savo feisbuko paskyroje rašė, kad konservatoriai, keldami atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimą, siekia mažinti prezidento galias, nes ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui.
„Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o jie patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu palaidodami pasitikėjimą vakcinomis po nuolat besikeičiančia, jokios kritikos neatlaikančia komunikacija. Tačiau net ir tokiu metu konservatoriams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje, bet kokiomis priemonėmis valantis kelią „savam“ kandidatui į Prezidento rinkimus 2024 m.“, – socialiniame tinkle rašė R. Karbauskis.
EVT atstovavimo klausimas kelia įtampą
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su Gitanu Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas. Pasak jų, keisti dar Dalios Grybauskaitės metu susiklosčiusią praktiką verčia tai, kad EVT darbotvarkės didesnę dalį sudaro COVID-19 valdymo, vidaus politikos kompetencijų klausimai, natūraliai esantys labiau premjero prerogatyvų lauke.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti Sakakartvelo politinės krizės sprendime. Visgi šalies vadovas pabrėžia, kad tarpininkaujant būtina vengti neapgalvotų, stichiškų veiksmų, kurių, anot jo, praeityje jau pasitaikė.
„Labai džiugu, kad (EVT primininkas – ELTA) Charlesas Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotos Europos Sąjungos nares: Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes vienoje iš šių valstybių, konkrečiai Sakartvele“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengus bendradarbiauti bei tarpininkauti sprendžiant Sakartvele kilusią politinę krizę.
„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė. Nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“, – patikino prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad bet kokią valstybėje kilusią krizę turi spręsti ne kariškiai ir civilinė valdžia, pasak jo, neramumus spręsti turi „subjektas, kuris sprendžia susikaupusias problemas valstybėje“.
„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoj karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas ir apie, atvirkščiai, stabilizaciją, nes priešingu atveju šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug galimybių, kurios yra susijusios su situacija šalies viduje“, – teigė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo EVT susitikime kėlęs ir Rytų partnerystės valstybių svarbą. Pasak jo, šios šalys tikrai iki šiol nesulaukė pakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio.
„Rytų kaimynystės klausimu turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra tikrai labai entuziastinga aktyvios kaimynystės politikos rėmėja ir nesvarbu, ar kalbėtume apie Pietų kaimynystės šalis, ar kalbėtume apie mums tikrai labai artimas visomis prasmėmis Rytų kaimynystės šalis“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
Binoklis. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma atsisakyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinto draudimo taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.
Tai numatančias Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras Saulius Skvernelis ir Algirdas Stončaitis.
„Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, siūloma eliminuoti įstatymo nuostatą, numatančią, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui“, – sako projekto autoriai.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas parengę Seimo nariai tikisi, kad jos užtikrins didesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje.
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos aiškiai apibrėžtų asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, teisę į informacijos gavimą apie jo atžvilgiu atliktus slaptus veiksmus bei galimybę skųsti šių veiksmų teisėtumą.
Taip pat siūloma apriboti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo bei pratęsimų trukmę; numatytas apribojimas pakartotinai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus po to, kai buvo priimta neigiama motyvuota teismo nutartis. Siūloma naikinti įstatymo nuostatą, leidžiančią atlikti sekimą iki 3 dienų, kai šią priemonę sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas.
„Šiuolaikiniame gyvenime, ko gero, nekvestionuojama, kad kriminalinė žvalgyba, kaip kovos su nusikalstamumu priemonė ir informacijos rinkimo instrumentas, yra būtina. Vis dėlto, nors KŽĮ numatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, būtina suprasti, kad tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, ypač asmens teisė į privatumą ir duomenų apsaugą. Dažnai viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, teisininkų diskusijose galima išgirsti, kad Lietuvoje bet kuriam asmeniui gali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės – pokalbių klausymasis ar netgi asmens sekimas – nors tam neturima jokio realaus pagrindo. Ne ką mažiau svarbu, kad pasibaigus tyrimui asmuo nėra informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, nebent pačios tarnybos nuspręstų, kad asmenį yra tikslinga informuoti. Akivaizdu, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad neturima jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai“, – dokumento aiškinamajame rašte sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
Vertinant asmens laisvės ir saugumo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus proporcingumą, ne mažiau aktualus klausimas, jų nuomone, yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmė.
„Kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus. Manytina, kad yra netikslingas kriminalinės žvalgybos priemonės pratęsimas ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. 12 mėnesių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kurio metu galėtų paaiškėti, ar yra rengiamos, daromos ar padarytos sunkios ar labai sunkios nusikalstamos veikos“, – sako projekto rengėjai.
Jų teigimu, kitas KŽĮ nuostatų taikymo probleminis aspektas – leidimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus bet kuriame teisme.
„Toks reglamentavimas numato, kad suvaržyti asmens privatumą gali leisti kiekvienas teismas. Negavus sankcijos viename teisme, yra galimybė jos prašyti kitame teisme, kol galimai bus gautas siekiamas sprendimas, kadangi Lietuvos teismų informacinėse sistemose nefiksuojamas šių veiksmų sankcionavimas. Todėl tikslinga užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui šia įstatymo spraga“, – sako įstatymo pataisų autoriai.
Jų nuomone, leidžiant sankcionuoti sekimą iki 3 dienų kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui, atsiranda piktnaudžiavimo rizika taikyti šią priemonę nepagrįstai, todėl siūloma panaikinti šią įstatymo nuostatą.
Įstatymo pataisomis siūloma eliminuoti vieną iš KŽĮ uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją. „Kriminalinės žvalgybos subjektų naudojami informacijos gavimo būdai ir priemonės negali būti taikomi prevenciniais tikslais, be to, veiksminga nusikalstamumo prevencija neįmanoma neturint pakankamai informacijos apie tam tikrus reiškinius“, – sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
Įstatyme jie siūlo pakeisti ir provokacijos apibrėžimą, nurodant, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką.
Kaip papildomas žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijas įstatyme S. Skvernelis ir A. Stončaitis siūlo numatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų.
Dėl saugumo priežasčių, anot žiniasklaidos, atidėta išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos repeticija, informuoja agentūra „Reuters“.
Ji nukelta iš sekmadienio į pirmadienį, ketvirtadienio vakarą pranešė „Politico“, remdamasi dviem šaltiniais. Dėl padidėjusių saugumo problemų J. Bideno komanda taip pat atšaukė pirmadienį planuotą kelionę traukiniu iš demokrato gimtojo Vilmingtono į Vašingtoną.
J. Bidenas sausio 20 dieną bus inauguruotas naujuoju šalies prezidentu.
JAV prezidento inauguracija tradiciškai į Vašingtoną pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų, tačiau šį kartą dėl pandemijos ceremonija vyks siaurame rate.
Saugumo šaltiniai neseniai įspėjo dėl ginkluotų protestų planų Vašingtone ir visose 50 valstijų. Perspėjimas paskelbtas po kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, per kurį praėjusią savaitę žuvo penki žmonės.
Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė užsienio politikos aktualijas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį aptarė aktualiausius užsienio politikos klausimus: situaciją Baltarusijoje, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, rengiamą Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimą, Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo darbotvarkę 2021 metams.
Aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu politikos įgyvendinimas. Prezidentas pabrėžė, kad sankcijų taikymas neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties, tad Vyriausybė turi rasti sprendimus, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, dėl sankcijų staigiai netekusiems pajamų šaltinio.
Šalies vadovas su užsienio reikalų ministru aptarė gruodžio pabaigoje pasirašytą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl ateities santykių.
„Itin svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimą siekiant, kad būtų užtikrinti mūsų piliečių ir verslo interesai. Ypač svarbūs išlieka visuomenės informavimo klausimai“, – sakė prezidentas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimo derybas, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra suinteresuota ekonominių ir prekybinių santykių su Kinija plėtojimu, tačiau tik paremtu pagarba demokratijai, žmogaus laisvėms ir teisėms, Lietuvos nacionalinio saugumo interesams bei abipuse nauda. Šalies vadovas akcentavo, kad santykiuose su Kinija Lietuva veiks per Europos Sąjungą ir drauge su transatlantiniais partneriais, ypač JAV.
G. Nausėda ir G Landsbergis sutarė dėl ambicingos ES Rytų partnerystės politikos, išlaikant Lietuvos lyderystę bei skatinant politikos strateginių tikslų įgyvendinimą 2021 metais. Lietuva kartu su Baltijos šalimis bei Lenkija aktyviai remia Rytų partnerystės asocijuotų valstybių euroatlantinės integracijos siekius bei ekonominių santykių su Europos Sąjungos bendrąja rinka stiprinimą.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į šalyje dėl koronaviruso plitimo blogėjančią epidemiologinę situaciją. Šalies vadovas akcentuoja, kad Lietuva šiuo metu turi du kelius: maksimalus testavimas ir kontaktų atsekimas, kitas kelias – visuotinis karantinas.
„Iš esmės yra du keliai: pirmas kelias yra stengtis kuo daugiau testuoti, atsekti židinius, atsekti viruso kelią ir izoliuoti su tuo susijusius asmenis. Antrasis kelias yra, jeigu jau pirmas kelias nebetinka ir susirgimų skaičius yra išaugęs, stabdyti veiklą, stabdyt kavinių, barų, kitų viešojo gyvenimo institucijų darbą ir tokiu būdu mėginti įvedus visuotinį karantiną suvaldyti procesą“, – sakė Briuselyje viešintis G. Nausėda.
Nors prezidentas teigė, kad pirmasis kelias yra geresnis, tačiau akcentuoja, kad Lietuva jau yra pasiekusi ribą, kai koronavirusą kontroliuoti turinčios institucijos vargiai spėja valdyti besiplečiančius COVID-19 židinius.
„Žinoma, kad pirmas kelias yra geresnis, priimtinesnis, keliantis mažiau nuostolių ekonomikai, socialiniam gyvenimui, bet mes jau esame ties riba, kuomet mūsų sveikatos institucijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau vargiai arba su didele įtampa spėja sekti paskui tuos židinius“, – teigė šalies vadovas.
„Todėl turime imtis ir tam tikrų priemonių, kurios yra susijusios su savidisciplina: laikytis atstumų, laikytis apsaugos priemonių (rekomendacijų), dėvėti kaukes. Žodžiu, elgtis atsakingai, kad visuomenė galėtų gyventi stabiliai ir situacijos kontrolė neištrūktų iš mūsų rankų“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kas jo tikslas yra padėti NVSC specialistams ir epidemiologams, kurie šiuo metu patiria didelę įtampą.
Įspėja: situacija gali blogėti
Prezidentas pabrėžia, kad žvelgiant į pandemijos sukeltą krizę kitose Europos Sąjungos šalyse, būtina suprasti, kad padėtis Lietuvoje gali dar labiau komplikuotis.
„Man labai gerai suprantamas visuomenės nuovargis. Aš šio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu kalbėjau su praktiškai visų šalių vadovais, klausiausi apie situaciją visose šalyse. Reikia pripažinti, kad nors mes pripažįstame mūsų padėtį ir statistiką kaip bauginančią, bet kai kurių kitų šalių padėtis yra dar blogesnė. Tai ne tam, kad bandyčiau kažką nuraminti, bet tam, kad įspėčiau, jog situacija gali dar labiau komplikuotis jei mes nesilaikysime tam tikrų reikalavimų. Todėl nepaisant dėl koronaviruso besikaupiančio nuovargio pasakykime vienas kitam, kad tai, kas dabar vyksta, yra labai rimta ir kuo mes labiau susikaupsime dabar, tuo daugiau nuostolių išvengsime ateityje. Mes privalome dar kartą susitelkti“, – teigė prezidentas. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Siekdamas išsamiau susipažinti su krizės situacija šalyje, G. Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovais ir epidemiologais.
„Tikslas yra susipažinti su situacija išsamiai, paklausti ,kokių pagalbos formų reikia mūsų specialistams, kad jie galėtų savo darbą atlikti tinkamai ir geriausiu būdu. Be jokios abejonės,. mes turime jiems padėti visomis išgalėmis pirmiausia kreipdamiesi patys į visuomenę“, – teigė prezidentas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako neturįs jokių asmeninių ginčų su Ingrida Šimonyte bei su ja deleguojančia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. G. Nausėda primena, kad per prezidento rinkimus buvo sakančių, kad būtų palanki situacija Lietuvoje, jei I. Šimonytė būtų premjerė, o jis – prezidentas.
„O kokia trintis? Aš nieko negirdėjau apie trintį. Juk kažkas net sakė, kad būtų gera kombinacija: G. Nausėda – prezidentas, I. Šimonytė – premjerė. Aš tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip ir neturiu trinčių su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus. Aš manau, kad duokime iki galo atsakyti į šį klausimą patiems rinkėjams. Jie nuspręs, kokią koaliciją turėsime po antrojo turo, tokia ji bus ir sudaryta. Tikiuosi, kad ji sieks Lietuvai pačių geriausių tikslų. Prezidentas visada bus šalia, jeigu matys, kad yra dirbama Lietuvai“, – teigė jis. Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo metu Gabrielius Landsbergis taip pat sakė, kad jei TS-LKD formuos Vyriausybę, ginčų su prezidentu neturėtų būti.
„Su prezidentu jokių trinčių nematau, man atrodo, ir debatai, kurie vyko prieš prezidento rinkimus, ko gero, buvo aukščiausio lygio, ir tai, ką mes esame turėję debatų kultūroje Lietuvoje. Rinkimų išvakarėse prisimenu kaip ypač orią dviejų rimtų politikų, valstybininkų diskusiją apie Lietuvos ateitį. Manau, kad ši diskusija turi pagrindo tęstis“, – teigė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį̨ Santaros klinikose buvo atliktas reguliarus profilaktinis sveikatos patikrinimas.
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, G. Nausėdai buvo atlikti kraujo tyrimai, profilaktiškai patikrinta širdies veikla, plauč̌iai bei kiti vidaus organai.
„Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad prezidento sveikatos būklė yra gera. Jis jauč̌iasi puikiai. Prezidentas dėkoja Santaros klinikų medikams už rūpestį“, – teigė A. Bubnelis.
VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino pareigūnus ir darbuotojus Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) 30-mečio proga.
„Kiekvieną dieną iš arti stebėdamas, kaip sunkiai ir pasiaukojamai tarnaujate Tėvynei, džiaugiuosi, kad saujelės tvirtų ir atkaklių Sąjūdžio savanorių iniciatyva padėjo pamatus Tarnybai, tapusiai tokia svarbia nacionalinio saugumo sistemos dalimi“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Pasak prezidento, nors ir gyvename ramioje šalyje, VAT pareigūnai geriau nei kas kitas žino, jog kiekviena klaida gali būti lemtinga, todėl būtina niekada neprarasti budrumo. Sparčių technologinių pokyčių eroje šie žmonės įrodo, kad, siekiant užtikrinti saugumą, svarbiausias veiksnys visada yra žmogus – jo protas, įgūdžiai, motyvacija ir patirtis.
Vadovybės apsaugos pareigūnams ir darbuotojams šalies vadovas palinkėjo įveikti kylančius iššūkius laikantis skaidrumo, teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų. „Branginkite tas vertybes, kuriomis grindžiama Vadovybės apsaugos tarnyba, ir niekada nepamirškite, kad tarnaujate valstybei ir jos žmonėms. Linkiu, kad visada išliktumėte profesionalūs, tvirti ir vieningi kaip kumštis!“ – linki prezidentas.
S. Cichanouskaja. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Baltarusijos moterų šeštadienį dalyvaus demonstracijoje prieš užsienio kritikuojamą prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.
Jos popiet susirinks Minsko centre, kad pareikštų paramą A. Lukašenkos priešininkei Sviatlanai Cichanouskajai.
38-erių opozicijos lyderė yra rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, pareiškė renginio organizatorės.
S. Cichanouskaja, spaudžiama A. Lukašenkos valdžios aparato, pasitraukė į Lietuvą. Tradicinė šeštadienio moterų demonstracija šį kartą bus tautos surengta S. Cichanouskajos „tikros inauguracijos generalinė repeticija“, sakoma organizatorių pareiškime. A. Cichanouskaja esą yra širdžių prezidentė.
66-erių A. Lukašenka iš anksto neskelbtoje ceremonijoje trečiadienį šeštą kartą iš eilės buvo inauguruotas Baltarusijos prezidentu.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjunga atsisako pripažinti Aliaksandrą Lukašenką kaip teisėtą Baltarusijos prezidentą, nes rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai ir trečiadienį vykusi slapta jo inauguracija nebuvo demokratiškai legitimūs, pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Slapta A. Lukašenkos inauguracija trečiadienį sulaukė pasmerkimo iš Vakarų, o Baltarusijoje prasidėjo naujos masinės demonstracijos prieš A. Lukašenkos valdžią.
„Europos Sąjunga nepripažįsta šių suklastotų rezultatų. Tuo remiantis, vadinamoji 2020 m. rugsėjo 23 d. „inauguracija“ ir nauji A. Lukašenkos prisiimti įgaliojimai neturi jokio demokratinio legitimumo“, – teigė J. Borrellis, pridurdamas, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi.
„Ši inauguracija tiesiogiai prieštarauja didelės dalies Baltarusijos žmonių valiai, kurie ją išreiškė masiniuose, beprecedenčiuose ir taikiuose protestuose po rinkimų, ji tik gilina politinę krizę Baltarusijoje“, – sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.
ES palaiko baltarusių teisę „būti atstovaujamiems tų, kurie buvo laisvai išrinkti per naujus visa apimančius, skaidrius ir patikimus rinkimus“, tikino jis.
ES dar kartą visiškai parėmė taikius Baltarusijos protestuotojų ir jų raginimus surengti naujus rinkimus, „nepaisant brutalių Baltarusijos valdžios represijų“, teigė J. Borrellis.
Baltarusiškų plakatų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pasak diplomatijos vadovo, ES dar kartą ragina valdžią Minske „nedelsiant nutraukti represijas ir smurtą prieš Baltarusijos žmones bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus suimtuosius, įskaitant politinius kalinius“.
„ES yra įsitikinusi, kad visa apimantis nacionalinis dialogas ir teigiama reakcija į Baltarusijos žmonių reikalavimą surengti naujus demokratinius rinkimus yra vienintelis kelias iš šios rimtos politinės krizės Baltarusijoje, kuriuo einant būtų gerbiami Baltarusijos žmonių norai“, – sakė J. Borrellis.
Pranešime taip pat teigiama, kad Briuselis „įvertins savo santykius su Baltarusija“.
Diplomatinio korpuso šaltinių teigimu, ES rengia sankcijas maždaug 40 pareigūnų, atsakingų už represijas. Taip pat esą svarstoma į sankcijų sąrašą įtraukti ir patį A. Lukašenką.
Tiesa, sankcijų įvedimui reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas, o tam priešinasi Kipras, kuris reikalauja taip pat įvesti sankcijas Turkijai, kuri žvalgo gamtinių dujų telkinius Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Šaltinių teigimu, Švedija ir Suomija taip pat nesutinka į sankcijų sąrašą įtraukti A. Lukašenkos, kad krizę spręsti galėtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai pirmininkaus Švedija.
Baltarusijos krizę Europos šalių lyderiai aptars Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikimo metu spalio 1–2 dienomis.
Prof. habil dr. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
Yra absurdas, kuomet kažkoks Prezidentūros klerkas – D. Kuliešius – uzurpuoja valdžios galias ir priiminėja sprendimus, kurie yra ne jo nosiai. Ne patarėjui spręsti, šaukti ar nešaukti Valstybės Gynimo tarybos posėdį. Jo reikalas aplankus su dokumentais nešioti.
Nesu didelis valdančiųjų mylėtojas. Prirašiau aibes labai aštrių pamfletų jų atžvilgiu.
Visos valdžios daro klaidų, kartais, matyt, ir kokį reikaliuką su didele nauda sau prasuka. Ne šventieji puodus lipdo. Kažkada netgi demokratiškos VFR didysis kancleris Helmutas Kohlis dėl aferų gerokai apdegė…
Kažkada JAV parlamente buvo debatai dėl Čilės diktatoriaus A. Pinočeto žvėriškumų. Dalis amerikiečių politikų reikalavo žiaurių sankcijų diktatoriui, beje, visai pelnytų. Kita vertus, Lotynų Amerikoje plito komunizmo bacila. Tada kažkas iš didžiųjų JAV politikų ar įtakingų patarėjų aistras nuramino vieninteliu posakiu, kuris tapo sparnuota fraze, įėjo į istoriją: „Pinočetas, žinoma, kalės vaikas, bet tai Mūsų kalės vaikas…“.
Mes tą patį galėtume pasakyti apie S. Skverelį: „Premjeras… Mūsų … vaikas“.
Mes aršiai kritikuojame Mūsų valdžią, bet tik todėl, kad ji dirbtų kuo efektyviau. Mes nenorime Mūsų Vyriausybei kenkti. Kenkimas Vyriausybei bemaž yra tolygu kenkimui Valstybei. Ir neleisime, kad tai darytų kiti. Kuliešiams taip pat neleisime to daryti.
Raštingas lietuvaitis gali pasiskaityti LR Vyriausybės įstatymą. Ten aišku, kas yra Premjeras, kas yra Vyriausybės narys, kaip jie atsiranda, kokios jų galios, kam ir kaip jie atsiskaito? Ir apie Vyriausybės kanclerį viskas aišku, ir apie ministerijos bei valstybės sekretorius, apie viceministrus VISKAS aišku, skaidru ir teisėta. Visi žino, kad jie tokie, ką gali, ko negali.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Kas yra LR Prezidentas, yra aišku. Ne personą turiu galvoje, bet konkrečias galias ir atsakomybės ribas. Kas yra Prezidento Kanceliarija ir Kancleris yra visiškai aišku. Bent jau raštingiems žmonėms, gebantiems pasiskaityti elektronines teisės aktų versijas. O kas yra LR Prezidento patarėjas? Teisiškai, Seimo įstatymo lygmeniu, šis klausimas „Marijos žemėje“, berods, niekaip iki šiol nesureguliuotas.
Įtempkite vaizduotę. Kokios yra (turėtų būti) Prezidento patarėjo funkcijos, kokios jo galios? Kur jų pradžia ir pabaiga? Ar gali patarėjas pataisyti Prezidentui kaklaraištį ir paduoti Ekscelencijai nuo kabyklos kepurę, nerizikuodamas pakenkti valstybei? Tikrai gali? Ar gali prezidentui atnešti derinti dienotvarkę? Tikrai taip. Ar gali referuoti apie procesus ir medijų pranešimus iš kuruojamo sektoriaus? Tikrai gali. Ar gali Prezidento patarėjas blokuoti Vyriausybės vadovo – Valstybės gynimo tarybos nario – informaciją, siūlymą dėl posėdžio datos ir posėdžio darbotvarkės? Tikrai negali.
Gerbiamas Seime, priimkite pagaliau įstatymą, kuris aiškiai sunormintų Prezidento patarėjų funkcijas, konkrečias galias, atsakomybės ribas ir atskaitomybę. Likviduokite „juodąją skylę“ Lietuvos demokratijoje. Sustabdykite, prašau, visokių kuliešių siautėjimus.
Prezidente, pasirūpinkite savo patarėjų personaliniu korpusu, jų veiklos teisiniu sureguliavimu. Bent jau dalis atsakomybės už chaosą valstybėje tenka ir Jums.
Teksto autorius – prof. habil. dr. Gediminas Merkys
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su šeima nutraukė laikiną saviizoliaciją paaiškėjus, kad kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu turėjęs Prezidento kanceliarijos darbuotojas neserga COVID-19.
Informacija apie neigiamą COVID-19 testo rezultatą gauta šeštadienį vakare, praneša Prezidentūra.
Dauguma Prezidento kanceliarijos darbuotojų pirmadienį grįš į savo darbo vietas, kurios dar penktadienį buvo dezinfekuotos. Kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu turėjęs darbuotojas darbą iki rugpjūčio 17 dienos tęs nuotoliniu būdu.
Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo savaitės pradžios Prezidento kanceliarijoje pradedamos taikyti papildomos apsaugos priemonės. Bus atnaujinti visų į Prezidento rūmus atvykstančių darbuotojų, svečių ir lankytojų kūno temperatūros matavimai. Visi Prezidento kanceliarijos lankytojai ir svečiai nuo šiol privalės dėvėti veido kaukes.
COVID-19Taip pat nustatyta, kad visi Prezidento kanceliarijos darbuotojai kaukes privalo dėvėti, kai susitikime dalyvauja nors vienas lankytojas ar svečias, taip pat vidiniuose susitikimuose, kai nėra išlaikomas 2 metrų atstumas, ir dalyvaujant susitikimuose kitose institucijose.
Nuo pirmadienio Prezidento kanceliarijos darbuotojams galioja rekomendacija susitikimus, esant tokiai galimybei, organizuoti nuotoliniu būdu.
Prezidentas G. Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų paaiškėjus, kad vienas Prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais . Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone ir susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru.
Šalies vadovas aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. G. Nausėdai, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.
„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.
Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą „Invegos“ veiklą. Pasak prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino prezidentas. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė prezidentas.
Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.
ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.
Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.
Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.
Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.
Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.
Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų, primenama Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Nieko asmeniško…
Buvo 90-ųjų pradžia. Aš, TVR (dabartinio “ėlertė”) žurnalistas, rengiau laidą apie nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos finansinę padėtį. Jau tada girdėjau, kad tarp VU mokslininkų yra gabus aspirantas, kuris galėtų duoti neblogą TV interviu. Dėl jo iš pradžių reikėjo susitarti. Gitanas Nausėda tuomet gyveno daugiausiai jauniems mokslininkams skirtame Tauro bendrabutyje, kuriame, beje, anksčiau ir aš, žurnalistikos studentas, esu gyvenęs…
Įžengiu į ankštą kambarėlį. Praskiriu džiovinamas palutes. Tuomet “pampersų” dar nebuvo. Kvapas persunktas mažo vaiko kvapais… Mane maloniai sutinka jauna šeima. Kleksi kūdikis, žmona šypsosi, o aspirantas ruošia tirpią indišką kavą…
Žinoma, kitą dieną interviu pavyko.
Prabėgus beveik 30 metų nuo šio epizodo, kurį būsimas prezidentas neseniai prisiminė vienoje LNK laidoje, kitą kavutę, tik jau arabikos pupelių, su kandidatu į prezidentus geriu rinkimų kampanijos įkarštyje. G. Nausėda buvo jos favoritas, nors jam ant kulnų mynė I. Šimonytė. Kalbamės Saulėtekio bibliotekos kavinėje po jo skaitytos paskaitos VU ekonomikos studentams.
Neslėpsiu: siūliausi į pagalbą. Nesikuklinsiu: per 33 metus esu išvaręs tam tikro gylio vagą žurnalistikos dirvonuose, dirbdamas LRT ir kitose televizijose, Lietuvos radijuje ir “Žinių radijuje” politikos apžvalgininku, komentatoriumi, laidų vedėju. Sakau: mano patyrimu galite pasinaudoti susitikimuose su rinkėjais, ypač tose vietovėse, kur, jaučiau, geriausiai būtume suprasti.
Kandidatas, sukirtęs blynelių porciją, atrodė susidomėjęs mano siūlymu, bet teigė savo rinkimų štabo dar nesurinkęs. “Ačiū, aš pagalvosiu”, – pabaigoje pasakė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vėliau, kai jis savo rinkimų komandą jau buvo suformavęs, supratau: G. Nausėdos atrankos principai buvo kiek kitokie, ir jis pirmenybę teikė jauniems, gabiems, mobiliems įvairių sričių specialistams. Daugelis jų po jo pergalės atsidūrė patarėjų korpuse, kuris paskui ėmė byrėti…
Taigi, nieko asmeniško…
Trečią kartą jau su Prezidentu susitikau lygiai prieš metus vykusioje jo inauguracijoje, teisingiau – šventiniame pokylyje Prezidentūros kieme. Paspaudžiau ranką, padėkojau už kvietimą, priminiau mūsų pirmą susitikimą ir palinkėjau didelės sėkmės. Nesusilaikiau nepridūręs, kad lyg tyčia liepos 12-ąją yra mano gimtadienis… Taip pat padėkojau ir jo Tėveliui už tokį iškilų sūnų.
Prezidentas – tik Žmogus
Praėjo metai. Kaip nepatyrusiam politikui jie buvo nelengvi. Gerai nusimanąs makro ekonomikos, finansų ir socialiniuose reikaluose G. Nausėda nedrąsus užsienio politikoje. Jau pirmasis jo užsienio vizitas į Lenkiją kėlė nemažai abejonių, nes aklos draugystės su Varšuva deklaravimas, pamirštant istorines peripetijas, atsiduoda vasališkumu, atkeliavusiu dar nuo Žečpospolitos laikų. Susitikime su A. Duda neužsiminti apie prieštaringai vertinamą pasiūlymą dėl lenkų pavardžių rašymo originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis buvo tiesiog mandagumo imitacija.
Kol su kaimynais lenkais tarptautinėje arenoje Lietuva dirba ranka rankon (tuo labai džiaugėsi Prezidentas per savo spaudos konferenciją), tai su šiauriniais “braliukais” randasi vis daugiau trinties tiek sienos ratifikavimo, tiek Astravo elektros energijos pirkimo klausimais. Vyriausybė čia užėmė “drąsaus zuikio” poziciją, o Prezidentas tebelaukia jos ryžtingo sprendimo. ES reakcija į Astravą taip pat pernelyg atsargi…
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Bandomuoju bet kurios institucijos periodu yra laikomos 100 dienų. Bet štai prabėgo beveik keturis kart daugiau. Ne ne, aš toli nuo tos minties, kad reiktų į miltus sumalti šalie svadovą, kaip tai daro pasipūtęs apžvalgininkas R. Valatka, kažkada ir šių eilučių autorių norėjęs nuleisti “Lietuvos ryto” laiptais (o už atvirą įžeidimą Seime buvo a.a. A. Patacko vyriškai pamokytas…).
Jo komentaras per Lietuvos radiją, apipintas jam būdingais spalvingais išsireiškimas, balansuoja ant narciziškumo ir nepagarbos pirmajam valstybės asmeniui ribos.
Nesiimu vertinti jo prezidentavimo visais aspektais. Pats G. Nausėda pripažįsta vienintelę didelę klaidą – J. Narkevičiaus paskyrimą Susisiekimo ministru. Tada buvo nusileista valdančiosios koalicijos spaudimui. Prezidentas iki šiol gailisi, kad nebuvo ryžtingesnis. Tas “trepsėjimas kojele” primena V. Adamkaus antrąją kadenciją, kai šis garbusis šalie svadovas vis reikšdavo “susirūpinimą”, bet neperžengdavo griežtumo rubikono. D. Grybauskaitė – atvirkščiai – demonstravo kategoriškumą ir reiklumą, todėl gerokai apgadino santykius su Vyriausybe ir valdančiaisiais. G. Nausėda pasirinko auksinį viduriuką. Ar tai charakterio bruožas, ar sumanus manevravimas dėl atsargumo – kol kas sunku spręsti.
Kiekvienas žmogus kitoks. Jeigu prakalbome apie charakterį, tai visi naujojo laikmečio prezidentai labia skirtingi. V.Landsbergis buvo gudrus ir bekompromisinis (tada juk buvo įtemptas metas), A.M.Brazausko stilius buvo sovietinio kumščio ir geraširdiškumo derinys (man jis kažkodė lprimena B. Jelciną), V. Adamkaus inteligencija derinosi prie jo kompromisų ir nuolaidumo (nors už tai kai kas jį vadino bestuburiu), D. Grybauskaitė buvo griežto tono šalininkė (jos retorinis “topas” buvo Rusiją pavadinti “teroristine valstybe”), kiti valstybės vadovai išsamesnės analizės nenusipelnė.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Nepatyrusiam G. Nausėdai teko nelengvas išbandymas – koronavirusas. Nors jį įveikti buvo ir ne Prezidento galiose, daugelis valstybės vadovą kaltino pasyvumu, nusišalinimu, vengimu gilintis į problema. Kai galų gale Lietuva sėkmingai išsiropštė iš šios bėdos, G. Nausėdos kritikai ėmė kabinėtis už detalių: neatstatydino A. Verygos, neįveikė Vyriausybės dėl verslo skatinimo tempų, o Seimo – dėl išmokų pensininkams, bedarbiams ir t.t. Tai esą irgi rodė Prezidento neįgalumą.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Viešojoje erdvėje taip pat sklandė turgaus lygio priekaištai Prezidentui, kuriuos savaip modifikavo būrelis LRT “etatinių”apžvalgininkų, tarp kurių bene pirmu smuiku groja tas pats R. Valatka. Skambėjo kritiniai žodžiai, neva G. Nausėda vėlavo pareikšti savo nuomonę dėl R. Šimašiaus paplūdimio Lukiškių aikštėje, kad be reikalo nevyko į Estiją, kur Saremos saloje buvo rengtas Baltijos šalių vadovų susitikimas, kad pernelyg bičiuliaujasi su A. Lukašenka, kad per koncertą Valstybės dieną nuo šalčio tirtančio berniuko neapdengė skėčiu, galų gale kad savo pasisakymuose perdaug akcentuoja ryšį su tėvais, šeima ir pan.
O politologas Ainis Lašas rėžė iš peties: “prezidentas realiai nesupranta politikos esmės”. Jo nuomone, tai galios postas, ir G. Nausėda privalėjo tvoti kumščiu į stalą, kaip koks anuometinis “gensekas”. Susidaro įspūdis, kad Prezidento kritikai, mėsinėdami jo metų veiklą, – atleiskite u žvulgarumą – bando iš š… išspausti vašką. Neturėdami ką iš esmės pasakyti, jie mėgina kontempliuoti arba pasitelkdamibravūriškus palyginimus, arba iškeldami mažareikšmes detales.
Prieš metus Lietuva išsirinko deramą šalies lyderį. Jis ne Dievas, jis tik Žmogus. G. Nausėda vertas tautos simpatijų.
Baigiasi pirmieji Gitano Nausėdos prezidentavimo metai, kupini iššūkių tiek šalies viduje, tiek ir išorėje, nuo gaisro Alytuje iki pandemijos, „pagardintos“ provokacijomis iš įvairių mažumų pusės, pradedant žydais bei Vilniaus meru ir baigiant netradiciniais seksualais.
Kaip sekėsi prezidentui laviruoti tarp politinių, socialinių ir kultūrinių scilių bei charibdžių, ne kartą kalbės ir rašys politologai, politikos apžvalgininkai. O aš, klausydamasi ir skaitydama, kaip sutartinai įvairaus plauko plunksnos karžygiai užsipuldinėja prezidentą, patikėjau, kad pakeisti psichologiją yra dar sunkiau, nei iš kiaušinienės atkurti žalią kiaušinį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Išgalandus dantis į „Plieninę magnoliją“, matyt, bijoma prarasti pjovimo-kramtymo įgūdžius. Juolab, kad analizė ar įžvalgos „Kam tai gali būti naudinga?“ įkandamos nedaugeliui.
Užkliūva praktiškai viskas, pradedant tuo, kad dabartinis prezidentas yra šeimos žmogus. Tokios šeimos, kokios ligi šiol neturėjo joks ligšiolinis visą kadenciją išdirbęs poste posovietinės Lietuvos prezidentas: turi sutuoktinę, kuri aktyviai ieško savęs Pirmosios ponios vaidmenyje (o ką galime prisiminti apie prezidentų A. Brazausko ar D. Grybauskaitės antrąsias puselės?). Turi vaikų, kuriais negalėjo piliečių smalsumo pakutenti nei prezidentas V. Adamkus, nei vėl ta pati D. Grybauskaitė.
Pagaliau, prezidentas G. Nausėda neslepia, jog yra mylintis sūnus, dar neišgyvenęs viso skausmo dėl beveik prieš šešerius metus mirusios mamos ir itin jautriai besirūpinantis garbaus amžiaus tėveliu.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Pastaruoju metu pasirodė keletas straipsnių, kuriuose apžvelgiama prezidentės Dalios Grybauskaitės epocha, analizuojamas jos palikimas. Nesiimdama panašios analizės, vieną „našlės šapelį“ į laužą, kuris turėtų arba sudeginti, arba sušildyti kadenciją baigusią prezidentę, norėčiau į mesti ir aš: prezidentei su savo „kariauna“ pavyko taip išklibinti tradicinės šeimos sampratą ir pamatus, jog „modernieji“ lietuviai ištikimybę tradicinei šeimai, jos vertybėms bei normalius, natūralius meilės ir pagarbos jausmus tarp šeimos narių laiko kritikuotinu ir net smerktinu dalyku. Tai ypač aiškiai pasimato interneto komentaruose…
Ir ko sulaukėme? Grupelė seksą laikančių svarbiausiu žmogaus užsiėmimu ir vertybe netradicionalų viešai šaiposi iš Prezidento, provokuodama jį žaisti vaikiškus žaidimus (jei myli mane, šok į pro langą ar į šulinį, ar prisisek ženkliuką, liudijantį netradicinę seksualinę orientaciją ir t.t.) didele smėlio dėže paverstoje šalies sostinėje.
Kaip buvo iki to nusirista?
Pradžią davė žurnalistai. Ypač stengėsi „Lietuvos ryto“ klaviatūrų takšnotojai, savo laiku metodiškai užsipuldinėję ir prezidentę D. Grybauskaitę. Lyderis – Vytautas Bruveris, kuris iškart suskato ieškoti diagnozės: prezidentui vėjaraupiai ar blogiau?
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
V.Bruverį rusų portalas pamylavo ir pagyrė, išvadinęs „blaiviai mąstančiu“ („прав был трезвомыслящий Бруверис“). Saldu, ar ne? Bet jei tave ima girti tavo priešų draugai ar draugų priešai, kas esi tu?
Dabar žurnalistų choras stebisi, kodėl Prezidentas atsisakė vykti į susitikimą su Estijos ir Latvijos prezidentais tartis dėl bendros pozicijos Astravo AE klausimu, nors visi (išskyrus „choro“ žurnalistus?) žinojo, kad tame susitikime bendra pozicija nebus surasta, todėl kelionės tikslas tampa visai miglotas.
Beje, apie tai gana aiškiai pasisakė diplomatijos vingrybėse gerai pasikaustęs profesorius Vytautas Landsbergis. O jei būtų pasivarginta atidžiau pasiklausyti, ką kalba Latvijos prezidentas, būtų paaiškėję, kad net artimiausios mūsų kaimyninės valstybės vadovai neturi vieningos nuomonės, kaip elgtis su Astrave pagaminta elektros energija. Tai su kuo ir apie ką būtų reikėję tartis mūsų Prezidentui?
Žodingais priekaištais prezidentui taškosi ne tik žurnalistai.
Štai EP narys Stasys Jakeliūnas, niekaip negalėdamas pamiršti (ir dovanoti) Prezidentui jo buvusių darbinių santykių su vienu iš didžiausių Lietuvoje veikiančiu skandinavų banku, teiraujasi: „Prezidentas Nausėda – veidmainis?“ Ir tėškia išvadą: „kalbėti apie etikos standartus ir reikalauti jų laikytis iš kitų politikų, /…/mano įsitikinimu, Prezidentas G. Nausėda neturi jokios moralinės teisės“.
Nesiruošiu advokatauti valstybės vadovui, turinčiam daugiau išmanymo ir galių pačiam formuluoti savo nuomonę bei ją apginti, nei aš, bet visgi norėčiau priminti visiems, kuriems užkliūva prezidento G. Nausėdos buvę darbiniai santykiai su bankais, jog jis vienintelis iš iki šiol buvusių prezidentų ne tik neapsimeta negirdįs ir nematąs poreikio turėti Lietuvai valstybinį banką, bet ir nedviprasmiškai palaiko tokio banko steigimą.
Prezidentas, tvirtindamas, kad J. Narkevičius „įdarbino“ mažiausiai 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse, kaip sakoma, „šovė sau į koją“, nes, mesdamas tokį kaltinimą prezidentas G. Nausėda, K. Girniaus nuomone, jau turėjo turėti sąrašą tų dvidešimties partiečių, jų samdymo datas bei pareigybes. Bet neturėjo…
Taigi, jau tuomet ėmė aiškėti sunkiai suprantamas kai kurių Prezidento komandos narių aplaidumas ar nesumanumas, teikiant Prezidentui netikslią informaciją.
O kiek panašių, švelniai tariant, nesusipratimų yra buvę per prabėgusius prezidento kadencijos metus, apie kuriuos žurnalistai dar nesuodė?
Gal būtent todėl, kad „nesuodė“, ir paaiškinama ta aistra, su kuria žurnalistų būrys pastarosiomis dienomis lakstė paskui Prezidentą po Lietuvą, mėgindami išgauti kažkokią ypatingą informaciją, susijusią su pokyčiais Prezidento komandoje.
Kaip žurnalistai, įvairios žiniasklaidos priemonės nušviečia prezidento darbą ir gyvenimą, teko stebėti betarpiškai, kai prezidentas lankėsi nedideliame Darbėnų miestelyje Žemaitijos vakaruose, kur buvo švenčiami Šv. Petro ir Pauliaus atlaidai bei minimas bažnyčios 400 metų jubiliejus.
Darbėnai. Slaptai.lt nuotr.
LRT komanda, vos pora žodžių užsiminusi, kad prezidentas atvyko į atlaidus Darbėnuose ir stambiu planu pademonstravusi mano nugarą, kai aš sveikinausi su svečiais, visą dėmesį skyrė tik interviu su Prezidentu, domėdamasi išimtinai pokyčiais jo komandoje ir Vilniaus mero suręsta ir pliažu pavadinta smėlio dėže sostinės širdyje. Darbėnų šventė, miestelio žmonės, jų mintys apie valstybę ar sostinę, net ir tai, kodėl prezidentas nutarė atlaidus švęsti būtent Darbėnuose, žurnalistų nedomino.
LNK ir TV3 žurnalistai, operatoriai taip pat neatsispyrė pagundai pademonstruoti tautai mano nugarą, bet nebe tokiu stambiu planu, o, svarbiausia, surado formą, kuri leido ir gana nuodugniai išsiteirauti prezidento apie jo komandos pokyčius ir smėlio dėžes Vilniuje, ir įterpti miestelio vaizdus, informaciją apie pačią šventę ir netgi pakalbinti vieną kitą šventės dalyvį.
Kokią išvadą apie žurnalistų darbą galėjo padaryti šventės dalyviai, pažiūrėję keleto TV kanalų pateiktą informaciją? Ko gero, tą pačią, kaip ir aš: gal ne visi Lietuvos TV kanalai dirba tobulai, bet tendencingiausiai informaciją pateikia LRT žinių tarnyba, sukurdama paralelią, į tikrovę nepanašią (ne)realybę…
Pripratusi dirbti, diriguojant D. Grybauskaitei, tam tikra grupė ne tik LRT, bet ir kitų informacijos priemonių žurnalistų, niekaip negali nei priimti, nei objektyviai perteikti informacijos vartotojams svarbiausio skirtumo tarp dabartinio prezidento ir jo pirmtakės: prezidentui G. Nausėdai nuoširdžiai, o ne tik dėl reklamos rūpi visi Lietuvos žmonės, jų gyvenimo vargai ir džiaugsmai.
O prezidentei D. Grybauskaitei Lietuvos žmonės nerūpėjo. Kaip paaiškino filosofas profesorius Alvydas Jokubaitis, D. Grybauskaitė „jautėsi kaip ES susiformavusi, bet Lietuvoje valdanti politikė. Dirbdama Briuselyje į Lietuvos politikus ji žvelgė iš aukšto. Tai nepasikeitė ir sugrįžus į Lietuvą. Tėvynėje ji visą laiką gyveno tarytum užsienyje. Ne todėl, kad Lietuva jai nebūtų buvusi svarbi ar nerūpėtų. Tiesiog meilė tėvynei nesutapo su meile jos žmonėms“. / „Naujasis židinys-aidai“, 2020, 4/.
Belieka tikėtis, kad neobjektyvi žurnalistika ir ja tikinčių žmonių priekaištai neprivers prezidento G. Nausėdos užsidaryti savyje, atitolus nuo regionų ir jų žmonių.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
O kol kas galime pasidžiaugti šiais Prezidento įspūdžiais iš viešnagės Darbėnuose: „Visada džiaugiuosi matydamas, kaip įvairūs Lietuvos miesteliai atgimsta, atranda savo šaknis, brandina bendruomenines idėjas. Šiandien įsitikinau, kad vietoje nestovi ir pirmyn juda Darbėnai – vieta, kuri visada liks mano širdyje, ir kur visada liks dalelė mano širdies./…/
Branginu tai, kad kaskart atvykęs į Darbėnus, randu čia iniciatyvių, stiprių, drauge veikti gebančių žmonių. Todėl, kalbėdamas vietinėje bažnyčioje susirinkusiems miestelio šventės, Petrinių, dalyviams, raginau ne tik puoselėti istoriją, džiaugtis 400 metų, prabėgusių nuo pirmosios katalikų bažnyčios Darbėnuose įkūrimo, bet ir niekada nepamiršti, kad visi esame istorijos kūrėjai. Visi kartu galime ir turime prisiimti atsakomybę dėl to, ką mes paliksime savo vaikams, anūkams ar dar vėlesnėms kartoms.
Esu tikras, kad Darbėnai jau eina teisingu keliu. Praėjusiais metais su didžiausiu džiaugsmu patvirtinau miestelio herbą, simbolizuojantį jo klestėjimą tiek praeityje, tiek ir dabartyje. Norėčiau, kad visi Lietuvos miestai ir miesteliai ieškotų ypatingo ryšio su savo praeitimi, kartu atrasdami naujų, gerovę žadančių kelių.“
Bulgarijos Prezidento rūmai
Ketvirtadienį Bulgarijos specialiųjų tarnybų pareigūnai surengė kratas šalies prezidento Rumeno Radevo administracijos kabinetuose.
„Šiandien 9 valandą Bulgarijos prokuratūros, VRM, Liudytojų apsaugos biuro atstovai ir kiti asmenys pateikė Sofijos karo teismo potvarkį ir Specializuotojo baudžiamojo teismo nutartį dėl kratos prezidento administracijos kabinetuose. Prokuratūra privalo informuoti visuomenę apie savo veiksmus“, – sakoma Bulgarijos prezidento spaudos sekretoriato pranešime.
Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas žurnalistams pareiškė, kad kratos atliekamos tiriant dvi baudžiamąsias bylas. „Kiek man žinoma, apieškomi du objektai ir du kabinetai prezidento administracijoje, kuriais naudojasi prezidento patarėjas ir jo sekretorius“, – sakė I. Geševas.
Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra išplatino pranešimą, kad dviem aukšto rango prezidento administracijos darbuotojams buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija.
Bulgarijos nacionalinis radijas pranešė, kad kratos vyksta prezidento patarėjo saugumo ir gynybos klausimais Ilijaus Miluševo ir sekretoriaus teisės ir antikorupcijos klausimais Plameno Uzunovo kabinetuose. Jiems ir buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija.
Bostone nuspręsta demontuoti paminklą prezidentui A. Lincolnui. EPA-ELTA nuotr.
Masačusetso valstijos Bostono miesto valdžia nusprendė demontuoti paminklą 16-ajam JAV prezidentui Abrahamui Lincolnui, kuriam valdant šalyje buvo panaikinta vergija. Tai sakoma tviteryje paskelbtame Bostono kultūros departamento pranešime.
„Aš visiškai pritariu Bostono meno komisijos sprendimui demontuoti Emancipacijos memorialą (The Emancipation Memorial) ir dėkoju jos nariams už atliktą darbą“, – pareiškė miesto meras Marty`is Walshas.
Paminklas vaizduoja JAV prezidentą, prie kurio kojų klūpo išlaisvintas iš vergijos tamsiaodis vyras. Kaip sakoma pranešime, skulptūra buvo kritikuojama nuo pat jos pastatymo 1879 metais dėl pavergto žmogaus vaizdavimo.
Kol kas nežinoma, kada konkrečiai bus pašalintas paminklas. Bostono meno komisija svarsto galimybę perkelti monumentą iš miesto centro į kitą vietą, kur jis bus prieinamas publikai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą, kuriame apžvelgs padėtį Lietuvoje bei šalies užsienio politiką.
Šalies vadovų metiniai pranešimai susilaukia nemažai visuomenės ir politikų dėmesio. Prezidentui Seime perskaičius pranešimą, viešojoje erdvėje tradiciškai diskutuojama, kodėl valstybės vadovas pasirinko akcentuoti vienas, o ne kitas problemas, ar visiems svarbiems klausimas skirta pakankamai dėmesio, kiek išsamiai prezidentas pristatė savo veiklą užsienio politikoje, ar buvo kritiškas Seimo atžvilgiu, kokius nuveiktus darbus bei valstybei kylančius iššūkius išryškino ir t. t.
Kadangi tai bus pirmasis metinis pranešimas, tikėtina, kad G. Nausėdos iškeltos problemos ir jų pristatymo maniera bus lyginama su jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės stiliumi analogiškų pranešimų metu.
Metiniame pranešime šalies vadovas, ko gero, atskirą dėmesį skirs koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių Lietuvai bei veiksmų, valdžiai reaguojant į juos, įvertinimui.
Jau beveik metus Lietuvai vadovaujantis prezidentas ne kartą akcentavo savo užsibrėžimą Lietuvoje realizuoti gerovės valstybės modelį.
Sulaukęs kritikos dėl esą neprincipingos pozicijos valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas teigė siekiantis kitokios Prezidentūros politikos ir valdymo stiliaus. Apibendrindamas jau beveik metus trukusį darbą, G. Nausėda yra sakęs, kad save laiko aktyviu šalies vadovu.
„Laikau save ir vidaus politikoje, ir užsienio politikoje aktyviu prezidentu“, – portalui „Delfi“ duotame interviu teigė prezidentas.
Visgi G. Nausėdai teko pripažinti ir klaidas, kurios buvo padarytos jo prezidentavimo laikotarpiu. Viena jų – sprendimas skirti Jaroslavą Narkevičių susisiekimo ministru. Būtent dėl šio ministro likimo poste klausimo prezidentas įsivėlė į konfliktą su valdančiąja dauguma.
Nepaisant prezidento išsakytų daugybės raginimų, valdantieji atsisakė šalies vadovo pasitikėjimo netekusį ministrą atleisti.
Valstybės vadovo poste D. Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. Tai bus pirmasis jo metinis pranešimas.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad valdantieji kreipsis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį. Taip ji reagavo į prezidento Gitano Nausėdos atsakymą, kad jam nekyla abejonių dėl Konstitucinio Teismo (KT) veiklos ir nepriklausomumo. Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra vis dar be savo nuolatinio vadovo, o KT – be trijų naujų teisėjų. A. Širinskienė svarsto, ar ši teisėjų krizė užsitęs iki rudens.
„Mes tikrai neprašėme prezidento nušalinti poną Žalimą nuo pareigų. Mes tik klausėme, kaip yra su 14 Konstitucinio Teismo įstatymo straipsniu ir kaip jis turėtų būti taikomas (…) Bus bandoma kreiptis į KT, keliant ir Konstitucinės justicijos bylą. Tiesiog siekiant išsiaiškinti to 14 straipsnio atitikimą Konstitucijai, jeigu teisiniai papročiai nuo 1993 metų buvo visiškai kitokie. Bet dar kitas dalykas, kas kelia krizę Konstituciniame Teisme, yra tai, kad nuo kovo mėnesio mes neturime Konstitucinio Teismo teisėjų“, – LRT radijui sakė A. Širinskienė.
Paklausta, ar ne Seimas kaltas, kad balandžio 21 d. nepaskyrė naujų trijų KT teisėjų, A. Širinskienė kaltės nepripažino.
„Nemanau, kad tai Seimo kaltė. Seimas turėjo priežastis, kodėl teisėjų kandidatūroms nepritarė. Taip yra buvę ir anksčiau. Tiesa, ne visiems trims teisėjams, o po vieną teisėją būdavo nepritariama. Bet jei atsimintume ir Tomos Birmontienės atvejį, kuomet Valdo Adamkaus teikimui nebuvo pritarta, tai aš labai gerai atsimenu, nes buvau vienoje iš partijų visuomeninė patarėja, tai tuomet vyko didžiulės konsultacijos tarp Adamkaus patarėjų ir Seimo frakcijų, norint surasti tą konsensusą ir kuo greičiau nominuoti dar kartą tą pačią kandidatę į teisėjus. Per mėnesį tas sutarimas buvo rastas. Šiuo atveju to sutarimo nebeieškoma ir yra visiška tyla“, – sakė ji.
Anot jos, KT teisėjų kandidatūrų Seimas tikriausiai neišvys iki rudens.
„Panašu, kad ta krizė neskiriant teisėjų užsitęs iki rudens. Jeigu bus teikiama naujam Seimui, tai bus skaičiuojama dar trys mėnesiai privalomo intervalo po kandidato teikimo. Tai mes turėsime greičiausiai visų metų laikotarpį, kada teisėjai, kurių kadencija baigėsi, yra priversti dirbti ir negali planuoti savo ateities bei savo karjeros, o manau, jie tikrai tai norėtų daryti. O Konstitucinis Teismas gyvens nežinioje“, – sakė ji.
Parlamentarė taip pat stebėjosi, kodėl į LAT pirmininko poziciją dar nėra paskelbta kandidatų atranka.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Lygiai tokia pat bloga situacija yra ir su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, kur vėl kandidatė buvo nepatvirtinta. Taip, labai blogai, kas įvyko Seime, tas nevykęs ir labai neatsakingas balsavimas, kur pirma žmogus buvo atleistas iš skyriaus vedėjo pareigų. Tai visiškai nesuvokiama, kaip tai galėjo įvykti. Antra vertus, atranka į tas pareigas dar nėra vykdoma ir žmogaus nėra ieškoma. Ten teismas tuoj bus daugiau nei metus be nuolatinio vadovo“, – teigė ji.
ELTA primena, kad valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą G. Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus KT įstatymui, D. Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti.“ Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis sako, kad šalies vadovui nekyla abejonių dėl KT veiklos ir nepriklausomumo. Kartu pabrėžė, kad institucijos neturi stumti viena kitos į krizę, o kilus abejonėms, išaiškinimo reikėtų kreiptis tiesiogiai.
Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, primena ELTA.
Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkes. Parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į AT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės.
