Ketvirtadienį apkaltos teismo metu demokratų komandai vadovaujantis Adamas Schiffas kreipėsi į Senatą, reikalaudamas pašalinti prezidentą Donaldą Trumpą iš pareigų. Jis tvirtino, kad prezidentu negalima pasikliauti, nes asmeniniai interesai jam yra svarbesni nei valstybės interesai.
„Amerikos žmonės nusipelnė patikimo prezidento, kuris prioritetą teiks jų interesams“, – sakė A. Schiffas.
Šia fraze jis baigė visą dieną vykusį teismo Senate procesą. Ketvirtadienį demokratai pateikė informaciją apie prezidento spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų tyrimą dėl jo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose ir tokiu būdu padėtų D. Trumpui laimėti rinkimus.
„Negalima tikėtis, kad šis prezidentas padarys tai, kas reikalinga šaliai. Visiškai aišku, kad jis imsis to, kas reikalinga D. Trumpui, – sakė A. Schiffas. – Tai jis daro dabar. Tai jis yra daręs ir anksčiau. Jei bus leista, tai jis darys ir ateinančius kelis mėnesius. Štai kodėl, jei pripažinsite jį kaltu, turėsime jį pašalinti.“
Vykstant teismo procesui Atstovų rūmų kaltintojų komanda pristatė daugybę vaizdo įrašų, dokumentų ir išsamių liudininkų parodymų, kuriais parėmė kaltinimą, kad D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Apkaltos teisme prisiekusiųjų vaidmenį atliko 100 salėje susirinkusių senatorių. Televizijos transliuojamą procesą stebėjo milijonai JAV gyventojų.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
„Kai aš skaičiau ministro pirmininko interviu, tai, prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir kad tokius nepagrįstus kaltinimus formuluoja“, – „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius. Patarėjas pridūrė, kad, jo manymu, pats S. Skvernelis į politinį kontekstą įtraukia tautinių mažumų klausimą, taip siekiant pridengti sunkiai sprendžiamas Vyriausybės problemas.
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet matau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemų uždengimui“, – sakė J. Neverovičius.
Patarėjo teigimu, jam asmeniškai nekyla jokių abejonių dėl prezidento Gitano Nausėdos vertybių.
„Man nekilo nė menkiausio šešėlio ar abejonių dėl moralinio kompaso ir prezidento vertybių, kad jis galėtų taikyti diskriminacinį kriterijų. Atvirkščiai, jo kriterijus visada buvo profesionalumas, politinė atsakomybė ir moralės klausimai“, – teigė jis. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
J. Neverovičiaus teigimu, nepagrįstai Prezidentūrą puola ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Pastarasis piktinasi, kad prezidento patarėjai, pasak jo, galimai neteisėtai rinko informaciją apie lenkų tautybės piliečius.
J. Neverovičiaus teigimu, LLRA-KŠS vadovas turėtų viešojoje erdvėje keliamus klausimus adresuoti Vyriausybei.
„Pirmininkas (V. Tomaševskis. – ELTA), visų pirma, turėtų kreiptis į premjerą, kuris pradėjo svarstyti nacionalinį klausimą. Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu nebuvo iškeltas tautinis klausimas. Tai ministras pirmininkas pradėjo rinkti medžiagą, kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Ne prezidentas taip klausimą suformulavo“, – pabrėžė G. Nausėdos patarėjas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, įvertinęs pastaruoju metu susiklosčiusius valdančiųjų ir prezidento santykius, teigia, kad valdančiųjų susikirtimas su prezidentu Gitanu Nausėda yra netoleruotinas. Anot V. Adamkaus, valdančiųjų lyderiai negerbia ne tik šalies vadovo, bet ir visos valstybės santvarkos.
„Tauta suteikė prezidentui galias, kuriomis jis naudojasi, ir paneigti jo įžvalgą ir matymą Vyriausybės tvarkyme, kad jis nori pašalinti neįgalumus… Paneigti prezidento norą pagerinti padėtį yra netoleruotina, ir ši padėtis turi būti ištaisyta, jei mes norime teisingai tvarkytis mūsų valstybėje, žiūrėti jos gerovės ir žmonių gerovės. Ką tai rodo apie mūsų premjerą ir Seimo lyderį Karbauskį, kad jie nepaiso prezidento? Tai yra nepagarba ne tik prezidento asmenybei, bet ir visai mūsų valstybinei santvarkai. Aš manau, tokios anarchijos, kurioje esame atsidūrę, nei visuomenė, nei valdančiosios kitos įstaigos negali priimti ir žiūrėti kaip pavyzdį, kaip tvarkytis valstybėje“, – LRT televizijai tvirtino V. Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas taip pat akcentavo, kad susikirtimas tarp prezidento, Vyriausybės vadovo ir Seimo jokiu būdu nėra pateisinamas, priimtinas ir negali būti toleruotinas.
ELTA primena, kad valdantieji po antradienio vakarą vykusio valdančiosios koalicijos posėdžio pareiškė, kad valdančioji koalicija pasitiki susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.
Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą. Tuo metu valdančiųjų lyderiai nuosekliai gynė ministrą, sakydami, kad J. Narkevičiui reiškiama kritika yra tendencingai pučiamas informacinis burbulas, o prezidentas yra klaidinamas.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikina prezidentą Gitaną Nausėda su, pasak jo, reikšmingiausia šio laikotarpio pergale – valdantiesiems nepavyko atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelės mažinimo. Politiko teigimu, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas, tačiau užmojis nepavyko, nes didelės Seimo narių dalies ši valdančiųjų iniciatyva neįtikino.
„Reikšmingiausia šio laikotarpio prezidento pergalė. (…) Akivaizdu, kad valdantieji norėjo pažeminto, silpno, neveiksmingo prezidento, ir akivaizdu, kad jiems nepavyko to pasiekti“, – sakė G. Landsbergis, teigdamas, kad prezidentas dabar ateina su nauja jėga.
Pasak konservatorių pirmininko, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas. Visgi, politiko teigimu, balsų neužteko, nes didelė dalis žmonių nebuvo įtikinti šios valdančiųjų iniciatyvos.
„Tikrai dėjo labai daug pastangų. Mes matėme, kad buvo netgi ministras atšauktas iš susitikimo su prezidentu. (…) Panašu, kad tikrai buvo mestos visos pastangos. Nepavyko, aš manau, dėl to, kad vis tik didelė dalis žmonių nėra įtikinti šiuo sprendimu ir, jeigu būtų pavykę turėti slaptą balsavimą, net tų 70 balsų nebūtų buvę, kuriuos pavyko surinkti valdantiesiems“, – teigė konservatorių lyderis. Pasak politiko, parlamentarai mato chaosą ir tą siaubingą politinę kultūrą, kuri yra įsivyravus Seime, ir nenori prie jos prisidėti.
Visgi, pasak konservatorių lyderio, diskusija apie esminę rinkimų reformą yra galima, ir politikas teigia ją palaikysiantis. G. Landsbergio teigimu, ši diskusija turi būti nuosekli ir neskubota.
„Tikrai diskusija yra galima. Apskritai reikia kalbėti tiek apie galimus ir proporcinės sistemos keitimus, galbūt artėjant prie kokios nors kitos kartelės, bet tuo pačiu mes turime kalbėti ir apie vienmandatę, kuri yra itin neproporcinga ir labai daug rinkėjų paliekanti už borto“, – savo nuomonę išsakė G. Landsbergis. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisos, numatančios žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Už veto atmetimą balsavo tik 70 Seimo narių, prieš buvo 51, susilaikė 2.
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Taip pat šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
VDU profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Eltos nuotr.
Antradienį Seime bus sprendžiami du prezidentui Gitanui Nausėdai itin svarbūs klausimai: svarstoma Jaroslavo Narkevičiaus ateitis susisiekimo ministro poste ir balsuojama, siekiant atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelę mažinančio įstatymo.
Politologai įsitikinę, kad valdantiesiems nusprendus nepaisyti griežtos prezidento pozicijos, santykiai tarp G. Nausėdos ir valdančiųjų tik dar labiau paaštrėtų, kas, pabrėžia jie, neigiamai paveiktų ir „valstiečių“ potencialą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Prezidentūra siunčia gana aiškią žinutę, jog G. Nausėda pozicijos susisiekimo ministro klausimu nežada keisti.
„Prezidentas per savo patarėją leido suprasti, kad ministro klausimas nebus patrauktas iš darbotvarkės, o ministrui išlikus savo poste, panašu, kad prezidentas ne tik neatsitrauks nuo savo pozicijos, bet dar papildomai transliuos rinkėjams, ką mano apie tai ir kokią išvadą atitinkamai turėtų apie tai padaryti rinkėjas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ekspertės teigimu, prezidentas tokios pat griežtos pozicijos laikosi ir kartelės mažinimo klausimu. Anot R. Urbonaitės, valdantiesiems nusprendus atmesti šalies vadovo veto, valdančiųjų ir prezidento santykius tai paveiktų neigiamai.
„Prezidentas turi pakankamai aiškiai išdėstęs argumentus, kodėl kartelė neturėtų būti leidžiama iki 3 procentų. Jeigu valdantieji atmes veto, tai reiškia, kad jie negirdės ne tik prezidento, bet ir ekspertų argumentų, kurie yra išdėstyti jau ne vieną ir ne du kartus. Tuomet atitinkamai mes vėlgi turėsime dar vieną momentą, kuris tarp prezidento ir šitos valdančiosios daugumos santykių pozityvo tikrai neįneš“, – sakė MRU politologė.
R. Urbonaitės įsitikinimu, valdančiųjų sprendimas susisiekimo ministrą palikti poste ir atmesti prezidento veto nebūtų didelės krizės tarp valdančiųjų ir Prezidentūros pradžia. Visgi, anot politologės, tai lemtų dar didesnę takoskyrą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos.
„Svarbiausia yra, ar politikai geba vieni kitus girdėti ir ar geba kalbėti argumentų kalba. Šiuo atveju tai bus testas ne tik santykiams, bet ir politikos kokybei“, – savo nuomonę išsakė ekspertė, akcentuodama, kad valdančiųjų žingsniai parodys, kuo vadovaujantis yra priimami sprendimai.
Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Vis dėlto R. Urbonaitė labai abejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis nuspręs susisiekimo ministrą atstatydinti. Anot politologės, premjero retorika aiškiai rodė, kad ministras pirmininkas J. Narkevičių palaiko.
„Man būtų didelė nuostaba, jeigu (premjeras. – ELTA) išeitų ir pasakytų, kad vis dėlto bus teikimas atleisti ministrą. Arba netgi jeigu švelnindamas situaciją pats ministras sakytų: „gerai, norėdamas įtampas pašalinti aš priėmiau sprendimą ir atsistatydinu“, – abejojo R. Urbonaitė.
Ekspertė taip pat akcentuoja valdančiųjų pareiškimus, kad prezidentu yra manipuliuojama. Anot politologės, taip yra daroma bandant susilpninti prezidento įvaizdį.
„Prezidento nuomonė ir žodis vis dar gali būti svarus ir būtent dėl to, manau, kad jie šiuo metu vykdo tam tikrą akciją, norėdami susilpninti prezidentą ir jo įvaizdį, kitaip tariant, nemanau, kad yra visiškai atsitiktiniai pareiškimai, apie tai, jog prezidentu yra manipuliuojama“, – svarstė R. Urbonaitė.
Visgi, pasak politologės, valdančiųjų bandymai vaizduoti prezidentą kaip politiškai silpną gali skaudžiai atsiliepti 2020 metų Seimo rinkimuose.
„Manau, kad bandymas rodyti prezidentą kaip silpną gali vis dėlto neduoti jų siekiamo rezultato. Priešingai, kaina gali būti ta, kurią valdantieji sumokės jau 2020 metų rinkimuose. Jie žino, kad konfrontacijos taktika gali būti labai rizikinga ir kainuoti daug, todėl bando dabar prezidentą paveikti savo retorika. Bet finale mes galime matyti, kad konfrontacija vis dėlto atsisuks prieš juos pačius, ir tokia tikimybė, manau, yra gana didelė“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad antradienį Seime vyksiantis balsavimas dėl rinkimų kartelės ir valdančiųjų sprendimas dėl J. Narkevičiaus gali būti veiksnys, nulemsiantis valdančiųjų ir prezidento tolesnę santykių eigą.
„Savotiškai tai bus tam tikras rodiklis, kuris apibrėš santykius. Kita vertus, suvokiant, kad rinkimai ne už kalnų, bandymas taikytis, ypač iš prezidento pusės, būtų paprasčiausiai nereikalingas dalykas. Dabar prezidentas paprasčiausiai turi privalumą reikalauti iš tų politinių jėgų, kurios valdo, konstruktyvaus veikimo, o ne kažkokių antro plano veiklų“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.
Visgi, pasak VDU profesoriaus, mažai tikėtina, kad prezidentas dėl valdančiųjų sprendimų reaguotų emocingai.
Kita vertus, L. Bielinis yra įsitikinęs, kad konfliktas su šalies vadovu valdantiesiems kainuotų labai brangiai, nes tai būtų konfrontacija ir su didelį visuomenės palaikymą turinčiu prezidentu. Politologas įsitikinęs, kad tai toks valdančiųjų sprendimas paskatintų visuomenę dar labiau nusisukti nuo valdančiųjų.
„Ko gero, valdantiesiems viskas kainuos labai brangiai, nes prezidento žodis labai dažnai gali nulemti jų veiksmų efektyvumą. Tai yra, kai jie priims sprendimą, – prezidentas kritikuos arba vetuos, o tai yra labai blogai viešajame lauke. Plius, valdančiųjų atviras konfrontavimas su prezidentu iš esmės būtų konfrontavimas su milžinišku visuomenės palaikymu prezidentui, o tai reikštų viena – visuomenė dar labiau nusisuktų nuo valdančiųjų. Todėl konfrontuoti su prezidentu reikštų prarasti paramą iš visuomenės“, – sakė L. Bielinis.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Profesoriaus teigimu, labai tikėtina, kad valdančiųjų sprendimas neklausyti prezidento raginimų dėl J. Narkevičiaus likimo ir rinkimų kartelės mažinimo būtų dar vienas smūgis „valstiečių“ reitingams.
„Labai tikėtina, nes didžioji visuomenės dalis palaiko prezidentą, o tai reiškia – laukia ir iš kitų, kad jie bent jau neprieštarautų prezidentui arba konstruktyviai su juo diskutuotų“, – sakė L. Bielinis.
Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus baigiantis 2019-iesiems paragino trauktis iš einamų pareigų.
Savo ruožtu valdantieji į prezidento pareikštą nepasitikėjimą reaguoti neskubėjo ir nutarė, kad susisiekimo ministro likimą spręs 2020 m. sausio 14 d. valdančiosios koalicijos išplėstiniame posėdyje.
ELTA taip pat primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Sausio 14 d. Seime įvyks balsavimas, siekiant atmesti šį prezidento G. Nausėdos veto.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
Prezidentas G. Nausėda ir D. Nausėdienė: linkime jaukių ir gražių švenčių. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Lietuvos žmones Naujųjų – 2020-ųjų – metų proga, ragina atmesti siaurus asmeninius interesus ir kartu visiems susivienijus bendrai kurti šalyje jaukius namus sau ir savo vaikams.
„Netrukus švęsime atkurtos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, tad galime pasidžiaugti ligšioliniais pasiekimais ir viltingai žvelgti į ateitį.
Tačiau tam, kad mūsų lūkesčiai virstų realybe, privalome suremti pečius, labiau pasitikėti vieni kitais ir kartu siekti teisingumo bei geresnio gyvenimo.
Tik veikdami išvien pajėgsime nugalėti kylančius sunkumus.
Ugdykime pagarbą vienas kitam, perženkime siaurus asmeninius interesus ir susitarkime, nes to reikia mūsų valstybei. Tik tai leis mums Lietuvoje sukurti jaukius bendrus namus sau ir savo vaikams.
Tegul šie metai mus įkvepia dirbti vienas kito gėrybei!
Laimingų Naujųjų metų!“ – sakoma naujametiniame šalies vadovo sveikinime.
Jeigu reikėtų kitos planetos gyventojui, besisvečiuojančiam mūsų platumose, paaiškinti, kas yra tai kaip toks reiškinys – žydai Lietuvoje, visų pirma pasakyčiau, kad šiandien svarstant šį klausimą būtina atskirti paprastą Lietuvos pilietį žydą nuo įvairiausio plauko žydų organizacijų vadovų, jų bendruomeninio judėjimo lyderių, vizionierių ir misionierių, nuo žydiško resentimento (pranc. ressentiment) ideologų.
Paprastas Lietuvos gyventojas žydas paprastai yra malonus pabendrauti žmogus, kaip taisyklė, labai vertinamas aplinkinių už dalykinę kompetenciją. Nuo seno žydai taip pat ir mūsų padangėje yra žinomi kaip geri prekybininkai, sėkmės lydimi verslininkai, puikūs gydytojai, talentingi teisininkai ir t.t. Esu tikrai ne iš vieno Kaune gyvenančio žmogaus girdėjęs pasakojimą, kad sušlubavus sveikatai, kai jam jau buvo taip striuka, kad pagelbėti negalėjo net žinomiausi miesto gydytojai, gerą patarimą davė žydė vaistininkė, pasiūlius pavartoti preparatus ar piliules, kurios stebuklingai padėjo išsiropšti iš bėdos. Tikriausiai tokie daugiakartiniai pasakojimai yra tik vienos miesto legendos parafrazės, nes paprastai kaip veiksmo vieta, plėtojant šį siužetą, nurodomos skirtinguose miesto pakraščiuose įsikūrusios vaistinės (kaip yra amžinojo žydo mitas, taip ir legendinio pasakojimo žydė vaistininkė gali pasirodyti visur, t. y. kiekvienoje vaistinėje), tačiau tokios legendos užgimimas yra savaime iškalbingas reiškinys.
Kaip nesunku nuspėti, naujoji Lietuvos nomenklatūra turi reikalų su žydų bendruomenės vadovais, reprezentatyviaisiais atstovais, visur atpažįsta žydą kaip svarbią visuomeninę kategoriją, tačiau kažin ar naujosios nomenklatūros radarai yra pajėgūs užfiksuoti tokį fantastinį reiškinį kaip paprastas Lietuvos gyventojas žydas, t. y. konkretus žmogus su savo kasdieniniais rūpesčiais.
Ateiviui papasakočiau, kad žydų bendruomeninio judėjimo lyderiai yra labai ambicingos, aukštai pasikėlusios būtybės, su beveik visados iš anksto įsižeidusiojo mina, skausmingos grimasos iškreiptu žmogaus veidu. Tokia yra ir dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky savo moterišku jautrumu prie įprastos bendruomenės pirmininko povyzos pridedanti nekantrumą, kategoriškumą, išankstinį nepasitikėjimą bendrapiliečių lietuvių užmanymais. Kitos galaktikos svečiui prisipažinčiau, kad iš tiesų nėra dėl ko tuos lietuvius mylėti, tačiau net ir anas supranta, kad ten, kur trūksta meilės, gali padėti diplomatiškumas, karštų jausmų trūkumą atsveria mandagumas.
O tai, jog LŽB pirmininkė yra labai moteriška moteris, nelaikau to už trūkumą, nes nesu girdėjęs baisesnio moters vadovės įvertinimo kaip tas, švelniai tariant, savotiškas komplimentas, kad anoji neva yra moteris su pautais (tokie posakiai gali išgąsdinti net ir stiprių nervų žmogų, varo į baisų nusiminimą, lakesnės vaizduotės vyrą gali privesti prie depresijos).
Tačiau būna, kad žydų bendruomeninio judėjimo lyderiai drioksteli taip, kad lygioje vietoje atsiveria neperžengiamos prarajos.
Jono Noreikos-Generolo Vėtros kontraversiškoji anūkė Silvia Foti tvirtina, kad Kauno žydų bendruomenės pirmininkas ją įtikinęs, kad jos garsusis senelis pats savo rankomis arba, tiksliau tariant, su kastuvu delnuose pribaiginėdavo žudynių lauke sužeistus, bet dar gyvybės nepraradusius žydus. Prieš akis iškyla plakatinis stalinistinio stiliaus bėgančių kino juostos kadrų vaizdelis – Nacionalistas žengia kruvina žeme lopeta daužydamas žmonių galvas. Kažkokia fantasmagorija! Nepažįstu to žmogaus, Kauno žydų bendruomenės pirmininko, galimas daiktas, jis yra didelė atrama savo šeima ir bendruomenei, komunikabilus, mėgstantis bendrauti žmogus, puikus žydiškų anekdotų pasakotojas, tačiau to, kodėl anas kalba tokius makabriškus dalykus, toli prasilenkiančius su tiesa, kodėl jis taip niekšingai meluoja, neįstengiu paaiškinti net pats sau. To savo silpna gojaus galvele tikriausiai niekados taip ir nesugebėsiu suprasti.
Nesu policinės valstybės šalininkas, tačiau, kaip atrodo bent man, teisinėje visuomenėje tokius šmeižtus apie nužudytą kovotoją, po mirties valstybės ypatingai pagerbtą, apdovanotą aukščiausiuoju garbės ženklu žmogų platinantis asmuo turėtų būti, mažiausiai, ko norisi tikėtis, iškviestas į prokuratūrą pasiaiškinti. Teisinė visuomenė disponuoja antisemitizmą dar potencialiame lygyje galinčiais užkirsti svertais.
Jonas Noreika ir Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė
J. Noreikos-Generolo Vėtros niekinimo ir jo garbės atstatymo istorija tapo neabejotinai svarbiausiu šio amžiaus testu Lietuvos visuomenei, ne vienam suteikusiu progą nusimesti kaukes ir pasirodyti savo tikruoju veidu arba snukiu. Viskas vyko mūsų visų akivaizdoje, tiesioginėje transliacijoje, akis į akį, todėl apie šios istorijos siužetinius vingius dar kartą nekalbėsiu, nesinori vėl aitrinti sielos.
Paminėsiu tik tą detalę, parodantį tikrąjį dalyvių veidą, jog naujai išrinktas šalies prezidentas, droviai pareiškęs nenomenklatūrinę nuomonę apie šią istoriją, vien dėl to naujosios nomenklatūros atstovų buvo išjuoktas, taigi, dar tik pradėjęs kadenciją išvadintas silpniausiu prezidentu iš visos Lietuvos prezidentų plejados, anachronizmu, prezidentu, negaminančio turinio.
Niekinimo kampanija prasidėjo net nebandant nuslėpti inciatyvos tikrųjų motyvų, aiškiai sakant, kad prezidentas yra nieko nevertas vien dėlto, kad išsakė atsargią nuomonę, jog nereikėtų skubėti plėšti atminimo lentų, neišdiskutavus šio klausimo. Bjauriau nebūna, tai labai panašu į nevalyvą naujosios nomenklatūros šantažą!
Lietuvos didvyris Jonas Noreika
Tačiau svarbiausias batalijų dėl J.Noreikos-Generojo Vėtros atminimo rezultatas yra tai, kad Lietuvos žydų bendruomenė turėjo gerą progą įsitikinti, jog jų lyderių ir naujosios nomenklatūros simbiozė veda į moralinį kolapsą, yra labiausiai pavojingas darinys patiems žydams. Žinia, naujoji Lietuvos nomenklatūra nėra visa Lietuva, o tik tos Lietuvėlės parazitinė atauga, užderėjusi labiausiai konjunktūrinėje terpėje.
Ar gali bendruomenę ištikti didesnės negandos nei dabar atsitiko žydams, kai visų jų vardu kalbantys tautiečių trubadūrai su tokiu juodašimtišku užsidegimu puolė niekinti, dergti, bjauroti didvyrio, kuris, kaip išaiškėjo, anais sunkiais laikais prisidėjo gelbstint žydų gyvybes, atminimą. Niekados už juoką nelaikiau žydų įsitikinimo, kad jie yra Dievo išrinktoji tauta. Žydų kančių ir pergalių istorija tarsi ir rodytų į tą pusę.
Tačiau po šio liūdno nutikimo Lietuvoje jau linkstu manyti, kad Dievas nusisuko nuo žydų tautos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pakeitimo įstatymą ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimus.
„Mano pasiūlytos įstatymų pataisos, kurioms Seimas aktyviai pritarė, suteiks valstybės institucijoms papildomų įrankių apsisaugoti nuo nesaugiose atominėse elektrinėse pagamintos elektros pardavimo Lietuvoje. Kartu su atsakingomis institucijomis stebėsime situaciją elektros rinkoje ir būsime pasiruošę teikti papildomus siūlymus, jei tokių prireiks, ginant Lietuvos valstybės ir gyventojų interesus“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat sieks spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa, o Baltarusijoje statomos Astravo AE elektros energijos nepirkimo klausimą nuolat kels dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su ES valstybių narių bei ES partnerių lyderiais.
Gruodžio 12-13 dienomis Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo įtvirtintas reikalavimas ES kaimynystėje vystomiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė prezidento G. Nausėdos siūlymui nustatyti Astravo AE veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įstatyme nustatyta, kad Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo veikla, kai iš tos trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi AE, energija patenka į Lietuvos elektros energetikos sistemą, yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat nustatyta, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kylant įtampai dėl susisiekimo ministro, o apžvalgininkams svarstant, ar prezidentas vetuos daug kritikos susilaukiantį 2020 m. biudžetą, pusė šalies gyventojų teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėtų būti griežtesnis Vyriausybei bei Seimo daugumai.
Paradoksalu, bet norinčiųjų kritiškesnio prezidento vertinimo valdančiųjų darbams daugiausiai yra tarp Jaroslavą Narkevičių į susisiekimo ministrus delegavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.
Nepaisant to, kad ne kartą išsakytą G. Nausėdos kritiką bei keliskart deklaruotus raginimus atleisti susisiekimo ministrą LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis atvirai ir net įžeidžiai ignoruoja, 64 proc. šios partijos rėmėjų norėtų griežtesnio prezidento. Lyginant su opinija, kurios laikosi kitų partijų elektoratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos palaikytojų procentas šiuo klausimu – didžiausias.
Griežtesnio prezidento labiau norėtų ir valdančiųjų „socialdarbiečių“, ir eksvaldančiųjų „tvarkiečių“ elektoratai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, griežtesnio prezidento norėtų ir 62 proc. kurį laiką tarp valdančiųjų pasisukinėjusios partijos Tvarkos ir teisingumo elektoratas. Seimo pozicijai priklausančios ir Gedimino Kirkilo vedamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rinkėjams taip pat labiau imponuotų kietesnė prezidento ranka valdantiesiems. Tokią poziciją deklaravo 59 proc. „socialdarbiečius“ remiančių piliečių. Prioritetą griežtesniam prezidentui teiktų 56 proc. liberalų, 55 proc. konservatorių ir 54 proc. socialdemokratų rinkėjų.
Tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rėmėjų mažiausias procentas teigiančių, kad norėtų valdantiesiems reiklesnio šalies vadovo. Tik trečdalis (34 proc.) „valstiečių“ elektorato teigia, kad G. Nausėda turėtų būti griežtesnis.
Trečdalis visuomenės sako, kad prezidento santykiai su valdančiaisiais yra tinkami
Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad G. Nausėdos santykiai su Vyriausybe ir dauguma Seime yra tokie, kokie ir turėtų būti. Tokios nuomonės laikosi kas antras „valstiečių“ rinkėjas.
Tuo tarpu manančių, kad šalies vadovas yra per griežtas Vyriausybei ir daugumai Seime, atsakė tik vienas iš dvidešimties (4 proc.) apklaustų šalies gyventojų. Tarp „valstiečių“ rėmėjų tokių buvo kas dešimtas (11 proc.).
Dešimtadalis (10 proc.) nuo visų apklaustų respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Viešojoje erdvėje G. Nausėda kritikuotas dėl per švelnios pozicijos valdantiesiems
G. Nausėdai tapus šalies vadovu viešojoje erdvėje netrūko komentarų dėl prezidento vadovavimo stiliaus. Kietesnio tono valdančiųjų atžvilgiu nevengusią prezidentę Dalią Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda jau pirmaisiais savo prezidentavimo mėnesiais kritikos sulaukė dėl esą per minkštos laikysenos Seimo daugumos atžvilgiu.
Valdantieji vasarą po dar kartą pasirašytos koalicinės sutarties nusprendė prezidentui teikti atnaujintos sudėties Vyriausybę, siūlydami tris naujas ministrų kandidatūras. Nauji ministrų kabineto nariai tuomet buvo atrinkti vadovaujantis jau nebe, kaip anksčiau garsiai deklaruota, profesionalumo, tačiau politinio užnugario turėjimo imperatyvu.
Tad paties prezidento komplimentų dėl darbo susilaukęs tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis buvo pakeistas į J. Narkevičiumi, vidaus reikalų ministre vietoje Eimučio Misiūno tapo LLRA-KŠS narė Rita Tamašunienė. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijoje rokiruotė įvyko tarp Giedriaus Surplio ir „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio.
Į tai reaguodami apžvalgininkai ir opozicija suskubo pareikšti, kad šalies vadovas praleido puikią progą ir parodyti tvirtesnę ranką, ir deklaruoti aukštesnius reikalavimus pasiūlytoms kandidatūroms. Tuomet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis net pareiškė, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtinant Vyriausybę „perlaužė“ Prezidentūros valią dalyvauti vidaus politikoje.
Savo ruožtu prezidentas kritikams, pasigedusiems griežtesnės pozicijos, teigė neturįs užmojo rodyti kietos rankos. G. Nausėda aiškino, kad pritarimas kandidatūroms, kurios, leido suprasti šalies vadovas, galbūt ir nebuvo pačios tinkamiausios, tačiau, pabrėžė jis, tai buvo kone vienintelis kelias turėti bet kokią Vyriausybę ir stabilumą šalyje. Jo teigimu, tvirtas kumštis būtų tiesiog įvėlęs šalį į didesnį chaosą.
Visgi G. Nausėda po pastaruoju metu virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, suabejojo jo kompetencija bei savarankiškumu ir ne kartą paragino jį trauktis iš einamų pareigų.
Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus. Tai antradienį paskelbė Baltieji rūmai, bet Vašingtone su D.Trumpu susitikęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad šis klausimas apskritai buvo paliestas.
JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pasmerkė „apgaulę apie Rusiją“ ir paskleidė alternatyvią teoriją, esą į JAV rinkimus kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.
Per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo taip pat tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet. „Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo. „Jeigu Rusija arba koks nors užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.
Ar kas abejoja, kad Rusijos kišimasis į bet kurios valstybės rinkimus gresia jos nacionaliniam saugumui?
O dabar pagalvokime. Jei jau JAV Prezidentas viešai prašo Kremlių nesikišti į rinkimus, o tai byloja apie JAV bejėgiškumą šioje srityje, tai ką jau kalbėti apie rinkimus Lietuvoje su joje gyvenančiu trečdaliu „prie ruso buvo geriau“?
Rinkimai Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Partijas per ilgesnį laiką dar galima šiek tiek įvertinti, kurios iš jų, greičiausiai, Kremliaus nupirktos, kurios – ne. Partijų lyderiai, Seime esantys ar buvę jame partijų nariai yra pastoviame žiniasklaidos, socialinių tinklų dėmesio centre. O kas gali ką nors garantuoti už pusę Seimo narių, tokiais tapusių per vienmandates rinkimų apygardas?
Verkiant reikia įvesti vien proporcinę rinkimų sistemą pagal partinius sąrašus.
Kur žiūri Respublikos Prezidentas? Jo reitingas kol kas labai aukštas. Jei jis paragintų visuomenę referendumu pereiti prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos (ši valdančioji Seimo dauguma tikrai nekeis Seimo rinkimų įstatymo, o ir kita vargu ar bus įgali), neabejoju, kad problema būtų išspręsta. Kaip mat atsirastų iniciatyvinė 300 000 parašų surinkimo grupė, o referendume balsuotojai pasisakytų už proporcinę Seimo rinkimų sistemą, už didesnį nacionalinį saugumą.
Vilniuje įvyks Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dvišalis Prezidentų tarybos posėdis.
Su Ukrainos vadovu prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
Taip pat prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.
Prezidentų tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų taryba veikia jau dvylika metų.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Daugiausia dėmesio šalies vadovas su VGT nariais, atsižvelgdami į sudėtingą geopolitinę situaciją bei nuolat kylančias grėsmes, skyrė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir anksčiau priimtus politinius sprendimus nuosekliai didinti gynybos finansavimą, VGT nutarė 2019 m. užtikrinti ne mažiau kaip 2 proc. BVP skyrimą gynybai, skaičiuojant pagal dabartines ūkio augimo prognozes. Siekiant šio tikslo, bus pasinaudota Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus 2019 m. asignavimus gynybai skolinantis.
VGT taip pat pritarė krašto apsaugos sistemos asignavimams 2020–2022 m. laikotarpiui, kurie leis nuosekliai tęsti gynybos pajėgumų plėtrą. Numatyta, kad bus toliau įgyvendinama Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programa ir stiprinamas jos mobilumas, tam įsigyjant iki 200 šarvuotų visureigių. Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja įsigyti iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių, taip stiprindama kritinius paieškos ir gelbėjimo bei paramos NATO oro policijos misijai pajėgumus, bei 2 minų medžiojimo laivus, būtinus siekiant užtikrinti sąjungininkų pajėgų atėjimą jūra.
Pastarojo meto sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės plėtros krypčių VGT apibendrino patvirtinusi nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą, kuri leis užtikrinti iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat nutarta, kad karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius palaipsniui bus didinamas iki 26 850. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus karinių vienetų komplektavimo personalu standartus ir užtikrina optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu.
Galiausiai VGT pritarė tęstiniam Lietuvos dalyvavimui vienuolikoje tarptautinių operacijų ir misijų 2020–2021 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į sąjungininkų, visų pirma JAV, prašymą ir su jais konsultuojantis, bus svarstoma galimybė didinti šalies indėlį operacijoje „Įgimtas ryžtas“. Sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas.
VGT nariai yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Šį penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda konstatavo, kad Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai sukiršino visuomenę.
Taip jis reagavo į tą dieną R. Šimašiaus išsakytą kvietimą Prezidentui „aiškiai išsakyti nuomonę, ar jam priimtinas teisinis nihilizmas“.
Kas įvyko
Buvo kalbama apie visuomeninių organizacijų iniciatyvą atstatyti įstatymų, įstaigų reglamentų ir taisyklių viršenybę prieš Vilniaus mero savavališką atminimo lentos Jonui Noreikai pašalinimą nuo Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rūmų sienos.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pritvirtinus naująją Atminimo lentą toje pačioje vietoje tuo pačiu pripažintas galiojančiu ankstesnės Vilniaus miesto Tarybos nutarimas Lentą pritvirtinti prie Bibliotekos sienos, kurio niekas neatšaukė, kaip ir tebegaliojantis Bibliotekos direktoriaus sutikimas tą lentą pritvirtinti prie Bibliotekos sienos. Tai, kad Lenta pakeitė išvaizdą, esmės nekeičia, nes senoji, kiek žinau, nebuvo užregistruota Kultūros paveldo departamente. Taigi, dabartinis Atminimo lentos Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai teisinis status quo yra be priekaištų.
Fainos Kukliansky pareiškimas
Prieš tai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky taip pat padarė pareiškimą dėl ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai.
Visgi ji, sau šiek tiek prieštaraudama, pripažino, kad būta šios akcijos organizatorių, kurie „nuėjo jėgos (!?) keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą“, kaip ir „Lietuvoje 1941 metais“ (!?). Tai, kad tai buvo daugiausiai nukentėjusiųjų nuo KGB, sovietinės milicijos, kurioje ji uoliai darbavosi (iš naujausių laikų – „Bananų baliuje“), su Sąjūdžiu susijusios organizacijos, ji, suprantama, nutylėjo.
„Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums, – sakė ji, – per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lenta, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus“.
Suprantama, kam nukabinti, jei galima sudaužyti. Tai sakau todėl, kad negirdėjau Simono Wiesenthalo centro, Fainos Kuliansky pasaulinio pasipiktinimo šiuo vandalizmo aktu.
„Itin svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją“, – sakoma pranešime. Bet tai – ne apie Lentos suskaldymą kūju.
Prezidento sprendimas
Atsakydamas į Remigijaus Šimašiaus ir Fainos Kukliansky priekaištus, Prezidentas priminė inicijavęs komisiją – Kultūros forumą, kuris spręstų istorinės atminties klausimus. Prezidentas taip pat sakė siūlysiantis, kad asmenybių įamžinimo klausimus savivaldybės spręstų besivadovaudamos vieninga Vyriausybės ar jai pavaldžios institucijos patvirtinta tvarka.
Jau pirmadienį, rugsėjo 9 d., 10 val., Prezidentūroje vyks pirmasis, kol kas uždaras, Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams analizuoti.
Prezidentas Gitanas Nausėda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Į forumą prie apskritojo stalo Prezidentas pakvietė mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus. Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įvertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien. Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai nagrinės, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.
Pasak Prezidentūros pranešimo, mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės atminties problematiką, įgalinti valstybę ir bendruomenes gvildenti istorinių įvykių paveldą vadovaujantis demokratinėmis gairėmis.
Istorinės atminties klausimas – sudėtingas
Klausimas sudėtingas, apimantis ne tik istorinių politinių ir karo veikėjų, politinių ir karinių įvykių atminimo įamžinimą, bet ir mokslininkų, gydytojų, menininkų ir t.t. Ginčų dėl jų nuopelnų Lietuvos valstybei, miestui, miesteliui, kaimui, aišku, netrūks.
Jonas Noreika ir Kazys Škirpa. Slaptai.lt nuotr.
Viena aišku, bet kuri įamžinimui teikiama asmenybė, mirusi ar žuvusi po 1940 m. birželio 15 d., kuomet SSRS okupavo šalies teritoriją, privalo praeiti pro Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), nepolitinės profesionalų organizacijos, „filtrą“. Mano nuomone, Centro išvada dėl asmenybės ar įvykio įamžinimo netinkamumo turėtų būti privaloma bet kokiai būsimai institucijai, įgaliotai spręsti istorinės atminties klausimus. Savo ruožtu, jei išvada dėl tinkamumo būtų teigiama, institucijai pačiai papildomai svarstyti tinkamumo klausimą tuo aspektu, kurį jau išnagrinėjo LGGRTC, turėtų būti draudžiama.
Jei tai būtų padaryta jau anksčiau, nebūtų nei Kazio Škirpos, nei Jono Noreikos – Generolo Vėtros pažeminimo faktų ir visuomenė nebūtų sukiršinta.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo vainikų nuleidimo žuvusiems jūroje ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.Praėjus pirmam Gitano Nausėdos prezidentavimo mėnesiui, politologai sako, jog prezidentas rodo sukalbamumą, bando surasti kontaktą su visais bei gerai išmano politikos subtilybes. Jų teigimu, pirmasis darbo Prezidentūroje mėnuo pasireiškė G. Nausėdos aktyvumu tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Užsienio politika – kryptinga ir gerai apgalvota
Vertindamas G. Nausėdos užsienio politiką, politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad pasirinktos G. Nausėdos pirmųjų užsienio vizitų šalys – Lenkija ir Latvija nestebina, o prezidentas pirmąjį darbo mėnesį aktyviai bei kryptingai siekė užmegzti kontaktus su svarbiais partneriais bei atgaivinti santykius su kaimynais.
„Natūraliai vyksta kontaktų užmezgimas su svarbiausiais partneriais ir kaimynais. Kaip G. Nausėda sakė ir rinkimų kampanijos metu, kur pirmiausia vyktų, tai tos kryptys nenustebino. Lenkija yra suvokiama kaip strateginis partneris dėl daugybės priežasčių ir tas pirmasis vizitas atrodytų pakankamai šiltas ir draugiškas iš abiejų pusių. Tai leis tikėtis, kad tie bendri projektai ir bendri siekiai bus įgyvendinti ir nestrigs. Latvija irgi, natūralu, labai svarbi partnerė, su kuria įgyvendinami ir energetikos projektai, ir visada svarbu tas dialogas, kuris gali būti visada intensyvesnis negu anksčiau“, – Eltai sakė L. Kojala.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Šią savaitę vyksiantis G. Nausėdos susitikimas su Vokietijos vadovais taip pat yra labai svarbus tiek nacionalinio saugumo, tiek tarptautinių visos ES santykių prasme, teigia politologas.
„Vokietijos svarba Lietuvai yra ypač išryškėjusi – pastaruoju metu mes turime čia dislokuotas vokiečių karines pajėgas, kaip NATO priešakinio bataliono kertinę sudedamąją dalį ir Vokietija yra viena iš dviejų trijų turbūt (…) svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Todėl manau, kad yra gana natūralu, jog vykstama į šią sostinę, kaip vieną iš pirmųjų. Kad būtų susitinkama ir su kanclere, su kuria teks dirbti nemažai Europos Vadovų Taryboje jau labai greitai, sprendžiant tokius klausimus, kaip „Brexit“ ir panašiai, kurie aktualūs ne tik ES bendrai, bet ir atskiroms šalims, Lietuvai taip pat dėl mūsų piliečių ten teisių. Taip pat ir dėl tolesnio bendradarbiavimo saugumo dėmenyje“, – komentavo L. Kojala.
Pirmųjų užsienio vizitų metu užmegzti santykiai bus naudingi ir ateityje, prezidentui bendraujant daugiašaliais formatais, sako L. Kojala.
„Tai yra pirminės užsienio politikos naujo etapo fazės. Yra reikalingas tiesioginis kontaktas su užsienio valstybių vadovais, ir ta linkme yra dirbama. Manau, kad yra natūralu tikėtis būtent tokių veiksmų, nes ruduo bus tikrai intensyvus ir Vadovų Taryboje reikės spręsti dėl „Brexito“.
Taip pat artėja gruodžio mėnesio pradžioje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, kur bus labai daug lyderių, bus labai daug pasaulio vadovų, dar rugsėjo pradžioje ir Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimas Lenkijoje su Donaldu Trumpu, kur bus ir daugybė kitų pasaulio lyderių. Bus daugiašaliai formatai ir man atrodo, kad prezidentas išnaudoja tas pirmąsias savaites savo poziciją tam, kad užmegztų tuos santykius“, – pridūrė jis.
Vidaus politikoje jaučiamas didelis prezidento aktyvumas
Tuo tarpu politologas Kęstutis Girnius, vertindamas G. Nausėdos pirmąjį darbo mėnesį Prezidentūroje atkreipė dėmesį, jog viešojoje erdvėje matėsi ir visiems pasijuto itin didelis prezidento įsitraukimas į vidaus politiką. Tuo, pasak K. Girniaus, jis išsiskyrė nuo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Nausėda, skirtingai nuo Grybauskaitės, iš anksto pranešė, kad jis domėsis vidaus politika, bandys joje aktyviai dalyvauti. Nors daug kas žiūrėjo į prezidentę, lyg ji būtų labai aktyvi, bet ji paprastai taip nuošaliai laikydavosi ir jei ką nors darydavo, tai ji pasireikšdavo veto, bet iš anksto neateidavo ir nesitardavo su Seimu dėl įstatymo konkrečios formos.
Nausėda labai skubiai ir labai daug – keturis įstatymus – vetavo, bet vetavo, nes anksčiau neturėjo progos jų pamatyti“, – Eltai sakė K. Girnius.
Politologas atkreipė dėmesį, jog G. Nausėda, spręsdamas vidaus politikos klausimus parodė sukalbamumą bei, pasak jo, atsižvelgė į įvairių institucijų nuomones, taip siekdamas palaikyti darnius santykius.
„Pats prezidentas ketino labai aktyviai reikštis, jis daug nuomonių sakė. Sakė, kad Karoblis turi likti, kad turbūt ir Masiulis turėtų likti, o kai kurie, kaip Kukuraitis, turėtų būti pašalinami. (…) Vis dėlto kai viskas baigėsi, jis traukėsi atgal. Gerai, Karoblis liko, bet neprieštaravo, kai Masiulis buvo atleistas (…) ir kai Kukuraitis pasiliko, tai irgi nekovojo. Ta prasme man susidarė įspūdis, kad jis pareiškė savo nuomonę, buvo pasiryžęs ją aiškiai reikšti ir dėl jos truputį kovoti, bet liko sukalbamas ir, reikalui esant, sugebėjo užtikrinti, kad nei su Seimu, nei su premjeru dėl šitų klausimų nebuvo didesnio nesutarimo, kurie būtų galėję užnuodyti jų santykius“, – Vyriausybės formavimo procesą komentavo K. Girnius.
Jis atkreipė dėmesį, kad G. Nausėda nepaklausė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymo į eurokomisarus siūlyti moterų kandidatūrą bei galiausiai palaikė valdančiųjų „valstiečių“ siūlomo ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą. Tuo, pasak K. Girniaus, prezidentas parodė turįs stuburą ir tarptautiniu mastu.
Dalia Grybauskaitė ir Barakas Obama. LRT. Kadras iš Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis“
„Kitas svarbus momentas, tai, kad jis palaikė Sinkevičių. Kai atėjo ta žinia, kad Ursula von del Leyen prašė siūlyti du kandidatus – vyrą ir moterį ir net specifiškai Lietuvos prašė siūlyti moterį kandidatę, (…) tai nuogąstavau, kad G. Nausėda nusileis ir pataikaus jai, bet jis to nedarė ir pagaliau nutarė, kad Sinkevičius yra tinkamas kandidatas, jį palaikė ir, atrodo, kad ir U. Von der Leyen nutarė, kad jis tinkamas kandidatas. Tai čia pavyzdys, kad jis rodo šiokį tokį stuburą“, – sakė K. Girnius.
ELTA primena, kad liepos 12 dieną po dešimtmetį trukusio Dalios Grybauskaitės prezidentavimo pasikeitė aukščiausias šalies pareigūnas. G. Nausėda prisiekė Seime ir oficialiai pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas. Per pirmąjį darbo mėnesį G. Nausėda apsilankė Lenkijoje ir Latvijoje bei susitiko su šių šalių vadovais. Šią savaitę prezidentas vyks į Vokietiją, o kitą – į Estiją.
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį keliaus po Lietuvą. Šalies vadovas viešės Pabaiske, o vėliau lankysis Užugirio dvare ir Joniškėlyje, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas Pabaiske aplankys tyliosios Lietuvos simboliu jam tapusią, netrukus 90-ies metų jubiliejų švęsiančią Kotryną iš Pabaisko. Pasak prezidento, Kotryna jam simbolizuoja tikrąją tyliąją Lietuvą, kuriai sunku, tačiau ji nepalūžta, ji tiki, kad rytoj bus geriau.
Vėliau šalies vadovas lankysis Ukmergės rajone esančiame Užugirio dvare, kur dalyvaus iškilmingoje pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje. Jau tradicija tapusioje Smetoninių šventėje šiemet bus minimos 145-osios A. Smetonos gimimo metinės.
Vakare valstybės vadovas viešės Karpių dvare, buvusiame istoriniame Joniškėlio valsčiaus centre, kur dalyvaus Joniškėlio Respublikos šimtmečio šventėje. Šventės akcentu taps rekordinės 1055 metrų ilgio Trispalvės nešimas nuo Karpių dvaro iki nepriklausomybės kovų didvyrio, artilerijos karininko Jono Stapulionio kapo. Numatoma, kad akcijoje dalyvaus daugiau nei tūkstantis žmonių.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga šeštadienį tradiciniame sąskrydyje Ariogaloje paskelbė, kad didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Jono Noreikos bei Kazio Škirpos klausimai, rašo 15min.
Organizacija priėmė rezoliuciją, kurioje J. Noreikai skirtos atminimo lentos nuėmimas vadinamas nepagrįstu veiksmu, paneigusiu teismo sprendimą, kuriuo J.Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu,…dėl k.Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra įrodytas“, – teigiama rezoliucijos tekste.
Dėl Jono Noreikos viskas aišku, o dėl Kazio Škirpos rezoliucijoje faktiškai buvo patvirtinta teisiškai mąstančių mokslininkų tezė, kad visos abejonės nustatant tiesą teisme būtų „kaltinamojo“ naudai (nekaltumo prezumpcija) ir jis būtų išteisintas, o priimtas Vilniaus miesto politikų sprendimas be teismo išvados, tokios, kaip Generolo Vėtros atveju, yra neteisėtas.
Prezidentas dalyvauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Ariogaloje Lietuvos buvusius politinius kalinius, tremtinius, vieną kitą išlikusį gyvą buvusį partizaną aplankęs prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kol nebus apibrėžtos istorinės atminties politikos gairės.
Paklaustas Ariogaloje, ką reiškia jo siūlomas moratoriumas, G.Nausėda sakė, jog turime surasti vieningą sprendimą ir sukurti vieningą politiką: „Kad nebūtų taip, kad vienas meras vienoje Lietuvos vietoje turi vienokį požiūrį į Vėtrą, į K.Škirpą, į kitus mūsų atmintinus žmones, o kitoje vietoje meras, kuris nusiteikęs kitaip jų atžvilgiu, pradeda nukabinėti lentas“. Paklaustas, kas turėtų priimti tą sprendimą, prezidentas minėjo jau sukurtą komisiją, turėdamas omenyje Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, ir prie prezidentūros veiksiantį Kultūros forumą, kurį planuojama įsteigti artimiausiu metu.
Palinkėkime sėkmės Prezidentui. Aš plojau jam Ariogaloje už pasakytą iš tribūnos taurią kalbą apie patriotizmą, praeities ryšį su Lietuvos dabartimi ir ateitimi.
Ir visgi, kalbėdamas žiniasklaidai Ariogaloje apie moratoriumą Prezidentas neišsakė konkrečiai, kokią situaciją „įšaldyti“ jis pasiūlė ir kokiam laiko tarpui.
Ariogaloje. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Jei dabartinę, kai vietoj paminklinės lentos Mokslų Akademijos bibliotekos sienoje patalpinta įrėminta Jono Noreikos – Generolo Vėtros fotografija, prie kurios dega žvakutės, ir tai atkreipia tiek žiniasklaidos, tiek turistų dėmesį, kas čia vyksta, tai – viena.
Jei situacijos sugrąžinimą į status quo iki abejotino Vilniaus mero sprendimo – kas kita. Pridursiu, akivaizdu, kad bent jau tokio, kaip dabar, praeivių dėmesio, grąžinus lentą į vietą, neliktų.
Tas pats ir dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Neabejoju, kad greitai laikantys tą pervadinimą į Trispalvės neteisėtu suras būdą ir jo vardo alėją ypatingai peržymėti Gedimino kalno papėdėje Jūsų pasiūlyto nežinia iki kada moratoriumo laikui.
Štai artimiausiam trečiadieniui (18.00) jau šaukiamas protesto mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje.
Ir negi Vilniaus meras išdrįs imtis prieš tai panašių priemonių prieš tuos protestuojančius, kaip jo bendraminčiai Maskvoje prieš protestuotojus prieš Vladimiro Putino režimą?
Aš siūlau Prezidentui kreiptis į Vilniaus miesto tarybą ir Vilniaus merą vardan ramybės Lietuvos Valstybėje su konkrečiu pasiūlymu jiems palaikyti antrąjį variantą – atstatyti kol kas buvusį teisėtą status quo. Suprantu, kad tai būtų tik pasiūlymas.
Prezidentas teikia Valdemaro Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus. Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda naujuoju kariuomenės vadu siūlo skirti generolą majorą Valdemarą Rupšį ir teikia jo kandidatūrą Seimo pritarimui.
„Naujojo kariuomenės vado laukia svarbūs darbai. Pirmiausiai jam reikės užtikrinti kariuomenės modernizacijos projektų tęstinumą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais“, – sakė šalies vadovas, pirmadienį pasirašęs dekretą dėl gen. mjr. V. Rupšio kandidatūros.
Prezidentas kariuomenės vadą skiria krašto apsaugos ministro teikimu, gavęs Seimo pritarimą.
Gen. mjr. V. Rupšys nuo 2016 m. vadovauja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms. Jis yra tiesiogiai atsakingas už pagrindinių kovinių pajėgumų plėtrą.
Vadovaujant V. Rupšiui, Sausumos pajėgos pradėjo itin glaudžiai bendradarbiauti su NATO šalių kariuomenių sausumos pajėgomis ir jų vienetais, buvo tęsiamas intensyvus kovinis rengimas su JAV ginkluotosiomis pajėgomis, stiprinamas gebėjimas veikti kartu su Lenkijos kariuomene. V. Rupšys sėkmingai vadovavo užtikrinant NATO tarptautinio priešakinių pajėgų bataliono integraciją į mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, taip pat Sausumos pajėgų pasirengimą ir dalyvavimą didžiausiose Lietuvos kariuomenės istorijoje tarptautinėse jungtinėse pratybose „Perkūno griausmas 2018“.
V. Rupšys yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliais „Už pasižymėjimą“ ir „Už nuopelnus“ bei kitais apdovanojimais.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pernai V. Rupšys apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
Dabartinio kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Vakar, pusę antros nakties, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis parašė feisbuke:
„KAM ta istorija?
Vakar, gegužės 27-ąją, LRT rodė R.Musnicko surengtą TV forumą apie valstybės reikalų perdavimą ateinant naujam prezidentui. Prasidėjo nuo A . M. Brazausko laikų, pasakojo valstybės vadovų patarėjai. Taigi apie A.Brazausko, V.Adamkaus, D.Grybauskaitės laikotarpius. Įspūdis, kaip dažnai būna, kad naujoji Lietuvos istorija prasideda nuo A.Brazausko kiek vėlesnių metų. Apie V.Landsbergio siekį ir pastangas perduoti valstybės reikalus A.Brazauskui nebuvo kam papasakoti. Gal nė to istorijos tarpsnio nebūta. Ateities kartos žinių ieškos knygose – dokumentų publikacijose. „Lietuvos kelias į NATO“, „Susirašinėjimas su F.Mitterrandu“ ir kitose. Ką dar galiu, stengiuosi paskelbti.“
Priminsiu jauniems žmonėms. V.Landsbergis buvo aukščiausias šalies pareigūnas Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę, reikšmingai prisidėjęs prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Jis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Vytautas Landsbergis nuliūdo, kad per nacionalinio transliuotojo LRT TV forumą, aptarinėjant valstybės reikalų perdavimą naujam prezidentui, nebuvo kam papasakoti apie jo pastangas perduoti valstybės reikalus Algirdui Brazauskui, rašo Delfis ir pastebi, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo iškėlęs idėją V.Landsbergį pripažinti Lietuvos vadovu. „Valstiečių“ Ramūnas Karbauskis tuomet sakė, kad tam reikėtų iš naujo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris LRT laidai „Dėmesio centre“ yra sakęs, kad tas klausimas yra visiškai išspręstas. „Juodu ant balto yra parašyta, kad valstybės vadovo Lietuvoje nebuvo. Kitaip sakant, teisiškai valstybės vadovo nebuvo.
Ar kas nors faktiškai vykdė kokias nors svarbias funkcijas, ar kieno nors indėlis yra labai didelis ir t.t., tai čia jau politinio vertinimo klausimas“, – sakė E. Kūris. Pasak jo, teisiškai Lietuvoje, pagal laikinąją Konstituciją 1990–1992 m., valstybės vadovo instituto nebuvo. KT tai yra išaiškinęs.
„Visa šita diskusija suka į tą pusę, kad šiaip jau yra draudžiama, bet jei labai norisi – tai galima. Iš tikrųjų negalima“, – kalbėjo E. Kūris.
Tai, kad V. Landsbergis buvo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas, turėjęs kur kas daugiau galių, negu vėliau – prezidentai pagal dabartinę Konstituciją, vienareikšmiškai nurodo Laikinasis Pagrindis Įstatymas:
86 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką renka Aukščiausioji Taryba iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų slaptu balsavimu penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Jį slaptu balsavimu gali atšaukti Aukščiausioji Taryba.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai.
87 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas:
1) vykdo bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba; pasirašo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus;
2) pateikia Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų;
3) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras išrinkimui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pareigas;
4) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko, Lietuvos Respublikos prokuroro, Lietuvos vyriausiojo valstybinio arbitro pareigas;
5) veda derybas ir pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas leidžia potvarkius.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai vykdo Pirmininko įgaliojimu kai kurias jo funkcijas ir pavaduoja Pirmininką, jeigu jo nėra arba jis negali eiti savo pareigų.
Puikiai situaciją prieš dvejus metus nušvietė Arnoldas Aleksandravičius savo straipsnyje „Ūkininko patarėjuje“: „Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu“ (2017 10 18). Štai ištrauka iš šio straipsnio:
„Konstitucinio Teismo saviveikla
Politikai ir visuomenininkai, nelaikantys V. Landsbergio pirmuoju atkurtos valstybės vadovu, remiasi Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartimi, kad Respublikos Prezidento pareigybė išskirtinė, nesulyginama su jokiais kitais buvusiais ar esamais valstybiniais postais. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, Konstitucinis Teismas savo iniciatyva nužemino Atkuriamojo Seimo Pirmininką ir išaukštino Respublikos Prezidentus, nes Seimo kairioji opozicija prašė išaiškinti visai ką kitą. 2000 m. birželio 13 d. Seimas nutarė, kad V. Landsbergiui priklauso Respublikos Prezidento valstybinė pensija. Pataisytas įstatymas įsigaliojo tų pačių metų liepos 1-ąją, nors Prezidentas Valdas Adamkus jį grąžino Seimui. Tuomečiam AT vadovui V.Landsbergiui viešint Vokietijoje, įstatymą pasirašė Seimo Pirmininko pareigas laikinai ėjęs pirmasis jo pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas.
Seimo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos nariai Juozas Bernatonis, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas prašė Konstitucinio Teismo patvirtinti, kad pagal Konstitucijos 71 straipsnį įstatymus pasirašo tik Prezidentas arba Seimo Pirmininkas, bet ne joks kitas valstybės pareigūnas.
Teisinių pasekmių nesukeltų
2003 m. vasario 3 d. V. Landsbergiui Prezidento V. Adamkaus dekretu Nr. 2042 suteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Tai aukščiausias Lietuvos apdovanojimas, užkabinamas tik valstybių vadovams. Jį turi visi Lietuvos Prezidentai, daugiau nei tuzinas užsienio valstybių prezidentų, karalių ir net vienas imperatorius. Niekas iki šiol nesusirūpino ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą, ar „paprastas parlamentaras“ V.Landsbergis teisėtai gali būti laikomas Vytauto Didžiojo ordino su aukso grandine kavalieriumi.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tinkamai įforminus visas procedūras, jokių nekonstitucinių teisinių pasekmių nekiltų pripažinus V.Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Tai tiesiog visuomenės pagarba profesoriui – socialinės garantijos (50 proc. Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinė renta, rezidencija), apsauga, valstybės apmokamas sekretorius“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros docentas P. Ragauskas.“
Mano supratimu, Konstitucinis Teismas tuo metu buvo beveik perdėm raudonas. Įdomu, ar dabartinis KT ryžtųsi ištaisyti išties istorinę klaidą?
