Prezidentas susitiko su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Roberto Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija).
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
Prezidento iniciatyva rizikų vertinimą bei situacijos valdymo modelį parengė specialiai tam kariuomenės vado suburta grupė, kurią sudaro kariuomenės ir specialiųjų tarnybų atstovai, medicinos ekspertai.
Šalies vadovui pristatytas situacijos valdymo modelis numato būtinus veiksmus siekiant adekvataus ekstremalios situacijos valdymo, kritinių šalies institucijų pajėgumų, galimybių ir pažeidžiamumų identifikavimo. Planas numato stipraus ir nuolat veikiančio susidariusios situacijos valdymo ir sprendimų priėmimo centro būtinybę, taip pat jis apima optimalų valstybės ir savivaldybių veiksmų koordinavimą, valstybės rezervo bei kitų turimų išteklių valdymą.
Reaguodama į šalyje besitęsiančią kovos su koronaviruso plitimu situaciją, kariuomenės vadovybė ketina atnaujinti ir toliau prezidentui pristatyti rizikų vertinimą bei tobulinti siūlomus valdymo scenarijus. Taip pat bus tariamasi dėl galimo jame numatytų priemonių įtraukimo į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiksmus.
Susitikime buvo aptartas ir šiuo metu jau vykstantis bei ateityje galimas glaudus įvairių valstybės tarnybų bendradarbiavimas su kariuomene, jų turimų žmogiškųjų bei materialinių išteklių pasitelkimas.
„Įvairios šalies institucijos šiuo metu kreipiasi pagalbos į kariuomenę, tačiau tai vyksta nekoordinuotai. Kariuomenė jau įsitraukia ir turi galimybę plačiau prisidėti prie pastangų stabdyti viruso plitimą, tačiau jos turimi ištekliai turi būti pasitelkiami ir koordinuojami centralizuotai“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat paragino imtis visų būtinų priemonių šiuo metu šalyje esančių Lietuvos bei užsienio pajėgų sveikatai ir saugumui užtikrinti.
Rusijos parlamentas antradienį po antrojo svarstymo pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytai konstitucijos reformai. Už balsavo 382 Dūmos deputatai, 44 susilaikė. Balsų „prieš“ nebuvo.
Ketvirtoji V. Putino kadencija prezidento poste baigiasi 2024-aisiais. Kritikai kaltina jį konstitucijos pataisomis siekiant užsitikrinti valdžią ir po to.
Gali būti, kad jau trečiadienį Dūmoje bus surengtas ir galutinis balsavimas. Rusijos Federacijos Taryba konstitucijos reformą svartyti numatyta taip pat trečiadienį.
V. Putinas sausio viduryje netikėtai paskelbė apie virtinę pokyčių Rusijos politinėje sistemoje. Be kita ko, numatyta stiprinti parlamento ir Valstybės Tarybos, kurios funkcijos iki šiol yra konsultacinės, galias.
Tačiau daugelis pataisų, pavyzdžiui, dėl būsimo valdžios pasidalijimo, suformuluota labai miglotai. Anot apklausų, jų nesupranta ir dauguma rusų.
V. Putino planuojama konstitucijos reforma yra pirmoji nuo 1993-iųjų. Balandį dėl jos balsuos gyventojai. Tačiau kol kas neaišku, kokia forma vyks balsavimas.
Šventiniai pusryčiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šventiniuose pusryčiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Kovo 11-osios akto signatarus, sąjūdiečius, pabrėžė, kad jie yra gyvas pavyzdys ir įrodymas to, kad susitelkti dėl bendro tikslo visiškai įmanoma. Savo kalboje prezidentas priminė, kad kovo 10-ąją poetui Justinui Marcinkevičiui būtų sukakę 90 metų.
„Mums reikalingi tokie konkretūs, apčiuopiami tikslai kaip tąsyk – vėl mus sutelkiantys ir skatinantys kiekvieną atiduoti Lietuvai tai, ką turime geriausio. Nesvarbu, kiek mums metų ar kokia mūsų profesija, kiekvienas šiandien galėtume dėl valstybės padaryti daugiau. Jūsų patirtis bei gyvenimiška išmintis ir šiandien yra didžiulė vertybė ir paspirtis tiems, kurie prisiėmė atsakomybę už Lietuvos dabartį ir ateitį“, – sakė valstybės vadovas.
Prezidentas dėkojo signatarams ir sąjūdiečiams – prieš 30 metų tapusiems suverenios valstybės krikštatėviais ir sudėjusiems parašus jos atgimimo liudijime – Kovo 11-osios akte – už galimybę kasdien rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją.
„Galbūt Jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet Jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už Jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis.
Už Jūsų – daugelį amžių už Lietuvos valstybingumą kovojusios asmenybės, šimtai tūkstančių sovietinio režimo tremtinių, žuvusių miško brolių, jų įkalintų rėmėjų ir niekada rankų nenuleidusių disidentų. Jų visų skausmas ir niekada nemirusi viltis. Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Už Jūsų – naujai nubudusi visuomenė. Sąjūdžio vedama pajutusi, ką reiškia pilnakraujis, orus gyvenimas, ir kad nuo šiol kitoks bus nebeįmanomas.
Už Jūsų – laisvėje augsianti veržli ir kūrybinga karta, kuri jau nebežinos, ką reiškia kelti ne savo vėliavą. Kuri bus nepažinusi okupanto, todėl jai reikės nemarios Sąjūdžio laikų atminties, kad suvoktų laisvės kainą ir atsakomybę saugoti tai, ką gavo kaip dovaną“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad kartu su laisve mūsų laukė nauji išbandymai. Išbandymai demokratija – laisve savaip matyti ateitį ir siekti jos skirtingais būdais. Būtinybė išmokti gerbti kitų laisvę ir susitarti. Kurti savo valstybę taip, kad joje būtų gera gyventi visiems. „Ir jeigu šiame kelyje kažkas nepavyko, tai verta ne tuščio apgailestavimo, o siekio imti ir padaryti geriau“, – sakė prezidentas, linkėdamas, kad mūsų pastangos ir viltys vėl susijungtų dėl vienos Lietuvos.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad jai nesuprantamas konservatorių lyderių noras matyti Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nepriklausančią Ingridą Šimonytę vedančią partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
Socialdemokratė skeptiškai vertina ir „valstiečių“ siekį pirmu numeriu sąraše įrašyti nepartinį premjerą Saulių Skvernelį. Pasak jos, tai rodo partijų pirmininkų – Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio – silpnumą, neužtikrintumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
Interviu naujienų agentūrai ELTA V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį ir į sudėtingą moterų padėtį Lietuvoje. Buvusi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė teigia, kad valdantieji ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis vyrų ir moterų lygybės klausimo ne tik nemato kaip prioritetinio, bet apskritai „vis dar gyvena šiaudinės pastogės laikais“. To pavyzdys, pasak politikės, – atkaklus valdančiųjų priešinimasis priimti Stambulo konvenciją.
Europarlamentarė taip pat tikina, kad mažai tikėtina, jog po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratai sudarytų koaliciją su konservatoriais. Politikė akcentuoja, kad kol kas Lietuvos gyvenime nieko tokio neįvyko, kad reikėtų griauti esančią skirtį tarp kairės ir dešinės ideologijos.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidento rinkimus atėjo su gerovės valstybės vizija. Sekdami prezidento retoriką apie gerovės valstybę pradėjo kalbėti vis daugiau politikų. Kaip manote, ar įsibėgėjus prezidento Gitano Nausėdos kadencijai galima teigti, kad pagaliau matomas teigiamas poslinkis šioje srityje?
Aš, kaip socialdemokratė, visada palaikiau ir palaikysiu tuos politikus, kurie nuoširdžiai tiki, kad mūsų valstybei, mūsų Lietuvai ir mūsų žmonėms būtina gerovės valstybė. Būtina ta valstybė, kurioje galima gyventi, kurti šeimas, gimdyti vaikus, kurioje tu gali jaustis laisvas, kurioje yra didelis tolerancijos lygis, kurioje tau nereikia emigruoti iš šalies, nes negali išgyventi su minimaliu atlyginimu. Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš tikrųjų sveikinu prezidentą ir labai norėčiau, kad tai netaptų tik tuo vienu iš rinkimų šūkių, su kuriuo jis ėjo į rinkimus ir dėl ko žmonės balsavo. (…) Dabar tik reikia padaryti taip, kad tai taptų realybe ir tikrove. Ar tai bus lengva? Jokiu būdu.
Ar jau matote prezidento daromus tam tikrus žingsnius šioje srityje?
Tam tikri žingsneliai yra, tam tikras siūlymas vienų ar kitų sprendimų yra, bet jūs pastebėjote, kaip sunkiai tai skinasi kelią? Kažkodėl „valstiečiai“, save vadinantys valdančiąja centro kaire, nepalaiko prezidento siekio, norų dėl realių veiksmų, kurie keistų į gerąją pusę mūsų žmonių gyvenimą. Aš manau, kad pasipriešinimas yra ir bus didžiulis, nes per žema mūsų politikų kultūra, kad jie suprastų, jog vardan tam tikrų tikslų, kurie yra būtini, mes turime visi susijungti, susivienyti, o ne visą laiką kritikuoti, kas yra geresnis ir t. t.
Mūsų, socialdemokratų, partija visą laiką palaikys prezidentą jo siekyje kurti gerovės valstybę, pradedant pačia mokesčių sistema. Bet gerovės valstybė iš tikrųjų nėra vien tik vaiko pinigai ar tinkamos pensijos ir pakankami atlyginimai. Yra labai daug kitų svarbių dalykų: kaip tu pats jautiesi, kaip jaunas žmogus gali realizuoti save. Kaip pas mus veikia švietimo sistema, kaip yra prieinama sveikatos priežiūra. Kaip tu jautiesi laisvas kitaip mąstydamas, kitaip atrodydamas, koks yra tolerancijos lygis mūsų valstybėje. Tai yra labai svarbūs dalykai.
O kokiose srityse matote vis dar egzistuojančių „blogovės valstybės“ pavyzdžių?
Yra iš tikrųjų labai daug sričių. Pavyzdžiui, švietimo sritis, atrodo, jau tokia atsibodusi, nuvalkiota tema, bet aš visą laiką galvoju, kodėl iki šiol mūsų valstybėje vieni vaikai turi kokybiško švietimo galimybes, o kiti – ne, nes jų tėvai neturi pakankamai pinigų. Didžiosios dalies tokių vaikų tėvai tikrai negali leisti jų į privačias mokyklas, negali papildomai samdyti korepetitorių, kad jie pasirengtų tinkamai egzaminams.
Arba, pavyzdžiui, tas mokyklų skirstymas – vienos mokyklos prestižinės, kitos – ne. Bet visur gyvena tie patys mūsų, Lietuvos valstybės, vaikai, vadinasi, diskriminacinis požiūris į juos yra jau nuo mažų dienų. Tai yra be galo blogai, taip būti jokiu būdu negali. Tai yra tokia sritis, apie kurią mes visą laiką kalbame: turėsime visokių susitarimų, padarysime mokytoją prestižine profesija, bet šioje srityje tikrai nieko nepadaryta.
Pakalbėkime apie galimas koalicijas. Kaip manote, ar tikėtinas scenarijus, kad po 2020 metų Seimo rinkimų socialdemokratai galėtų sudaryti vaivorykštinę koaliciją?
Tiesą pasakius, aš per ilgai esu politikoje ir šiuo atveju nebursiu iš kavos tirščių. Pirmiausiai mes turime rimtai dalyvauti Seimo rinkimuose, nes esame rimta parlamentinė, didžiausia Lietuvoje partija, todėl turime rimtai dirbti, kad rinkimų rezultatas būtų geras, kad laimėtume rinkimus, kad mūsų žmonės, mūsų rinkėjai duotų tą pasitikėjimo mandatą ir suteiktų galimybę formuoti daugumą. Su kuo mes būsime valdančiojoje daugumoje, priklausys nuo to, koks bus Seimas, kuo žmonės pasitikės, ką jie išrinks. O derybos neišvengiamai bus su kitomis politinėmis partijomis dėl daugumos, tačiau mes, socialdemokratai, matysime, kaip sutampa mūsų požiūriai į vienus ir kitus dalykus, ir turėsime tam tikras raudonas linijas, kurių peržengti negalime. Todė, aš manau, kad dar šiek tiek per anksti sudarinėti koalicijas. Tiesiog palaukime rinkimų ir tada matysime, kaip mums seksis.
Ar svarstytumėte galimybę sudaryti koaliciją su konservatoriais?
Pirmiausiai konservatoriai turi laimėti rinkimus. Daug kas jiems pranašauja, kad jie pasirodys gerai, bet gyvenimas parodys. Man atrodo be galo keista ir nesuprantama, kai parlamentinių partijų lyderiai nesiruošia vesti į rinkimus savo partijos žmonių. Aš nesuprantu, kaip tai gali būti. (…) Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu tu esi partijos lyderis, turi suburti, uždegti žmones, įtikinti rinkėjus, kad esi partijos lyderis, vedi į rinkimus, prašai duoti pasitikėjimo mandatą, nes dirbsite taip, kad tas pasitikėjimas išliktų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl rimtos partijos turi samdyti kažkokius rinkimų „vestuvių generolus“. Čia nesuvokiami dalykai yra: S. Skvernelis – ne partijos narys, I. Šimonytė – ne partijos narė, tačiau kažkodėl jie ves partijų sąrašus. Taip neturi būti. Tai rodo tų lyderių silpnumą, neužtikrintumą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Todėl labai natūralus klausimas, ar jie gali būti partijos lyderiai. Aš tokių dalykų nepateisinu, man jie yra negražūs ir nesąžiningi. Mano įsitikinimu, partijos lyderis turi vesti savo partiją į rinkimus.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kitas dalykas, politine prasme man atrodo pigu, kad iki šiol tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis nelinkę atsakyti, ar jie, būdami nepartiniai, ves partiją į rinkimus ar neves. Toks „laužymasis“ man atrodo labai nesolidus. Visi žino, kad, matyt, ves, viskas bus gerai, bet dar pasilaužykime, pasibranginkime. Jie kažkodėl nestoja į tą partiją. Netiki ta partija? Kaip jie gali vesti partiją netikėdami partija. Galbūt dėl to, kad žurnalistai vis klaustų, ar Ingrida Šimonytė ves sąrašą, ar Saulius Skvernelis ves sąrašą, nes, matyt, kitaip neįdomūs. (…) Mes turime savo partijos lyderį.
Mes, socialdemokratai, išrinkome Gintautą Palucką visuotiniuose rinkimuose, ir mūsų partijos lyderis nebijo, atsakomybės nesikrato ir ves mūsų partiją į rinkimus, kas jam ir priklauso.
Bet visgi norėčiau grįžti prie klausimo, ar neatmetate konservatorių kaip galimų koalicijos partnerių?
Tai turi būti vertybinis klausimas, ir tai visiškai natūralu mūsų gana jaunai demokratijai kaip valstybei. Trisdešimt metų demokratinės valstybės raidoje yra labai mažai, trisdešimt metų žmogaus gyvenime – labai daug. Todėl vargu ar esant dar tokiai pakankamai jaunai demokratijai mes turime padaryti taip, kad dvi didžiosios, įtakingiausios partijos susivienytų tam, kad nebebūtų dešinės ir kairės skirtumo. Nemanyčiau, kad kažkas Lietuvoje atsitiko, jog taip turėtų būti.
Lietuvai gresia žymus europinės sanglaudos paramos apkarpymas – kone trečdaliu. Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo ES biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas dar lieka neaišku, kiek. Kaip regite situaciją?
Dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto 2020-2027 metų situacija kol kas yra iš tikrųjų sudėtinga, nes Europos Parlamentas yra išsakęs savo prioritetus ir derybines pozicijas, kad Europos Sąjungos biudžetas neturėtų sumažėti, nors Didžioji Britanija, kaip viena iš donorių, išėjo iš ES, mes turime tam padidinti valstybių narių įnašus. Lietuva, beje, tam pritaria, tačiau yra šalys donorės, kurių įnašai didžiausi ir kurios nesutinka – Nyderlandai, Švedija, Danija, Vokietija laikosi įvairių nuomonių. Mes, Europos Parlamentas, esame pasakę, kad nesutinkame su tuo siūlymu, kurį gruodžio mėnesį pateikė pirmininkaujanti Suomija, kur šalių narių įnašai būtų tik 1,07 procento. Mes siūlėme 1,3 proc., Europos Komisija – 1,1 proc. Gal čia atrodo skaičių žaismas, bet už to slypi milijardai, kurie būtų investuoti į valstybės nares, o tarp jų ir Lietuvą.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė naujus siūlymus, kad šiek tiek būtų padidintas narių įnašas iki 1,074 proc., tai būtų apie 7,5 milijardo eurų. Jeigu tai būtų Lietuvai skirta suma, tai viskas būtų gerai, bet jeigu galvojama apie tai, kad ji būtų išsklaidyta 27 valstybėms, tai, žinoma, yra lašas jūroje ir tai, be abejo, netenkina.
Dėl didesnės paramos toms valstybėms, iš kurių daug žmonių emigravo, tai yra naujas pono Michelio siūlymas. Manau, šitą siūlymą mes labai rimtai apsvarstysime ir Lietuvai nauda iš to, be abejo, būtų. Matysime, koks bus sutarimas su kitomis šalimis. (…) Vis tik reikia labai apgalvotai naudoti tas lėšas, kad nebūtų jo iššvaistymo, kad nebūtų jo netinkamo naudojimo.
Lyčių padėtį matuojamame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau nei pernai, o pagal ministrių procentą užimame paskutinę vietą. Ką reikėtų daryti, kad po 2020 metų Seime ir Vyriausybėje moterų būtų daugiau? Ar tai matote kaip problemą?
Galėtų būti trumpas atsakymas – balsuoti už socialdemokratus, kur lyčių lygybės klausimas visą laiką buvo vienas prioritetinių. Tiesą pasakius, man gėda už dabartinę valdančiąją daugumą, kuri neva dedasi, kad yra centro kairės dauguma, bet kairiajai politikai visada yra būdingas lyčių lygybės klausimas. Tai yra prioritetas, kad ir vyrai, ir moterys gali lygiaverčiai dalyvauti darbo rinkoje, gauti ne mažesnį atlyginimą, po to – pensijas, dalyvauti sprendimų priėmime, užimti vieną ar kitą poziciją. Tai mums absoliučiai suprantamas, normalus dalykas. Tuo metu dabartiniai valdantieji ir, turiu pasakyti atvirai, „valstiečių žaliųjų“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šito tikrai nesupranta. Jis gyvena tarsi šiaudinės pastogės laikais, o yra XXI a. Ir kuomet Lietuva neturėjo nė vienos moters ministrės, buvo didžiulė gėda. (…) Turi pasikeisti požiūris, turi pasikeisti stereotipai.
Porą dalykų paminėsiu, kurie pastaruoju metu Lietuvoje buvo viešoje erdvėje ir mane, atvirai pasakysiu, tiesiog pritrenkė. Kai įsidarbino premjero žmona (…), Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Karbauskis pasakė, kad ji įsidarbino todėl, kad nori padėti išlaikyti šeimą. Pasirodo, šeima neišgyvena iš premjero atlyginimo, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pasirodo, moters įsidarbinimo motyvacija, pasak jo, gali būti tik tokia, kad išlaikytų šeimą. Požiūris XXI a. Europos Sąjungos valstybės valdančiosios partijos lyderio. Vadinasi, moteris šiaip sėdėtų namuose, bet valgyt nėra ko, todėl išeina dirbti. O kad moteris išsilavinusi, kad moteris nori save realizuoti, kad moteris turi patirtį ir gali normaliai dirbti tam, kad įtvirtintų save ir jaustųsi šalia savo vyro kaip lygiavertė partnerė, šitas kažkaip išplaukia, tarytum būtų nesuprantama.
Mane taip pat labai nustebino jauno žmogaus, policijos pareigūno, požiūris, kai buvo išžaginta mergina viename naktinių klubų. Kai policijos pareigūnas viešai pareiškė, kad nėra čia ko kabinėtis, skeryčiotis ar dar kažką daryti. Įsivaizduokite, pareigūnas, jaunas žmogus, jaunas vaikinas apkaltino auką. Matote, koks stereotipas ir koks požiūris, kiek daug dar reikia mums kalbėti, diskutuoti, rodyti gerosios patirties pavyzdžius, netylėti.
Esame viena iš nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos. Kaip manote, kokios to priežastys?
Tos pačios, kaip ką tik sakiau. Nes vėlgi tas pats dabartinis valdančiosios partijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) pasakė, kad Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvencijos nereikia, nes mes ir taip gerai kovojame su smurtu prieš moteris, kad ši konvencija yra skirta toms valstybėms, kurios neturi kitų svertų, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir prieš moteris. Dėl to, kol bus ši valdančioji dauguma, konvencija nebus ratifikuojama. Tą patį sakė ir premjeras.
Konservatyvesnių nuostatų šalininkai kritikuoja Stambulo konvenciją, teigdami, kad ratifikuodama konvenciją valstybė įsipareigoja kovoti su lyčių stereotipais. Tai, pasak jų, praktikoje reikštų, kad asmens lytinė tapatybė nebebūtų siejama su prigimtimi, o tik su jos pasirinkimu. Kaip vertinate šią susitarimui išsakytą kritiką?
Kada nenori nieko daryti, tai surasi šimtą priežasčių. Nieko bendro neturi ši konvencija su jūsų sakomais dalykais. Tai yra konvencija, skirta kovai su smurtu, su prevencija, su pagalba aukoms, su informavimu ir t. t. Tai yra visa apimantis dokumentas, kurio tikslas – kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ar tai būtų moteris, ar tai būtų vaikas, ar tai būtų vyras – bet koks asmuo. Smurtauti prieš žmogų apskritai negalima, kad ir kokia būtų jo lytinė tapatybė, kuo jis įsivaizduotų esąs, niekas neturi teisės smurtauti, jo skriausti, mušti, tyčiotis… Juk net tokia katalikiška valstybė kaip Lenkija ratifikavo šią konvenciją ir nemato čia jokių problemų.
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Evelina Regner siūlo, kad metus priežiūros atostogos būtų apmokamos moterims, o metus – vyrams. Pasak politikės, tai galėtų išspręsti Europoje susidariusią situaciją, kad moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą ir jos praleidžia daug daugiau laiko augindamos vaikus. Kaip vertinate šį pasiūlymą?
Aš labai gerai pažįstu Eveliną Regner, mes esame kolegės, daug metų dirbame kartu Europos Parlamente, dabar ji – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Praėjusią kadenciją man teko vadovauti šiam komitetui. Aš noriu pasakyti, kad Evelina, matyt, kai lankėsi Lietuvoje ir davė šitą interviu, griežtai, galbūt daugiau teoriškai, pasisakė, galbūt daugiau norėjo sukelti mūsų diskusijas, kas, aš manau, jai ir pavyko. (…)
Mes dar praėjusios kadencijos metu priėmėme direktyvą dėl darbo ir šeimos suderinimo. Džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti šią direktyvą, dabar ją per keletą metų perkelsime į Lietuvos teisę. Tikslas buvo, kad ir tėčiai, ir mamos dalintųsi vaiko priežiūra. (…) Direktyva numato, kad vaiko priežiūrai mama ir tėtis gauna mažiausiai po 4 mėnesius kiekvienas. Iš jų 2 mėnesiai yra neperleidžiami. Šias atostogas galima paimti iki vaikui sukaks 8 metai. T.y. jei tėvas nenorės imti atostogų, mama galės paimti iki 6 mėn. Čia minimalūs dydžiai, valstybės narės gali juos didinti. Niekas nesiūlo Lietuvai metus suteikti mamai ir metus – tėčiui. Reikės apsispręsti tik dėl tų dviejų neperleidžiamų mėnesių.
Lietuvai dar viena aktuali problema – didelis socialinės rizikos šeimų skaičius, Lietuvai darosi vis aktualesnė girtų gimdyvių problema, visai neseniai girta moteris Vilniuje pagimdė naujagimį. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad sprendžiant tokias problemas reikalingas švietimas ir aktyvi socialinė priežiūra, kaip manote, ar šių priemonių užtenka, kad situacija Lietuvoje imtų gerėti?
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tai yra labai skaudi tema. Kalbant apie paskutinę gimdyvę, pasirodo, ji yra ir pareigūnė. Tai sunkiai suvokiami dalykai. Matyt, reikia labai daug kalbėti ir šviesti, suteikti pagalbą ir paramą šeimoms, kurios mes neturime pakankamai. Aš manau, kad tai labai didelė problema. Pagalbą ir paramą, aš turiu omenyje, ne vaiko pinigus. Aš turiu omenyje, kad specialistai turėtų lankytis ir padėti. (…) Mums labai trūksta tiesioginių, medicininių, psichologinių paslaugų jaunoms šeimoms, susiduriančioms su tam tikra įtampa. Tai yra skaudūs dalykai, ir kol kas aš to recepto neturiu.
Probleminėse šeimose užaugusių asmenų šeimos neretai taip pat patenka į socialinės rizikos grupę. Kitaip tariant, vaikai, gimę socialinės rizikos šeimose, automatiškai patenka į prastesnes startines pozicijas. Kokių veiksmų turėtų imtis valstybė, kad būtų geriau užtikrinamos vaikų lygios galimybės?
Yra labai didelė nelygių galimybių ir skurdo problema. Turbūt net nepatikėsite, kad apie 20 mln. vaikų, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse, turtingoje bendrijoje, skursta. Mes Europos Parlamente jau balsavome už tai ir priėmėme sprendimą, kad reikalinga suvienyti pajėgumus, kad ateitų europiniai fondai ir lėšos, kad būtų europinė vaiko garantija, kad būtų suvienytos nacionalinio biudžeto lėšos, ir mes visi kartu galėtume kovoti su vaikų skurdu ir už vaikų lygias galimybes. Labai svarbu, kad mūsų vaikai, nepriklausomai nuo šeimos, galėtų mokytis ir turėtų kokybišką priėjimą prie švietimo, (…) kad turėtų kokybišką sveikatos priežiūrą, kad jų būstas, maistas būtų tinkamas, – į tai reikia investuoti nuo mažų dienų, nes skurdas gimdo skurdą. Ir tai labai sunkus ir ilgalaikis darbas.
O kaip vertinate socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio veiklą kovojant su jau minėtomis socialinėmis problemomis?
Aš linkiu ministrui Linui Kukuraičiui sėkmės, nes pati dirbau (socialinės apsaugos ir darbo. – ELTA) ministre aštuonerius metus ir sakyčiau, kad tai viena sunkiausių ministerijų ir sričių. Nes problemų begalės, ir ne visas jas iš karto galima išspręsti. Aš tikrai tikiu, kad ministras, kuris dirba toje srityje, nori, kad kuo geriau sektųsi. Galbūt ne viskas visada pasiseka, nes reikia labai rimtai kovoti, norint išmušti tas investicijas į socialinę sritį, juk visą laiką atsiras kitų prioritetinių sričių. Taip jau Lietuvoje yra, kad daug labiau norima investuoti į betoną, o ne žmones. O į žmones investuoti sudėtingiau, nes lėšos turi juos pasiekti. Linkėdama ministrui Kukuraičiui sėkmės tikrai galvoju, kad žmogus stengiasi, gal ne viską pavyko padaryti, ne visą laiką gavo palaikymą iš valdančiosios daugumos. Nežinau nė vieno ministro, dirbusio šioje srityje, kuris norėtų, kad būtų blogiau. Tik vieniems gal geriau pasisekdavo, nes čia yra kasdienė kova.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su Seime veikiančių politinių partijų lyderiais. Antradienį politines aktualijas šalies vadovas aptars su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Pirmadienio vakarą šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad daugiausiai dėmesio vyksiančiame susitikime bus skiriama prezidento įstatyminiams siūlymams Seimo pavasario sesijoje bei artėjantiems parlamento rinkimams.
Per kelias pastarąsias savaites prezidentas jau susitiko su kelių opozicinėms jėgoms priklausančių politinių jėgų lyderiais – socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Susitikęs su liberalų lydere prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tuo metu Prezidentūroje svečiuojantis socialdemokratų lyderiui šalies vadovas aptarė tiek artėjančius parlamento rinkimus, tiek Seimo darbą pavasario sesijos metu.
Michailas Kasjanovas
Vladimiro Putino pasiūlytomis Rusijos konstitucinėmis reformomis siekiama vienintelio tikslo – suteikti ilgamečiam lyderiui dar daugiau galių, pareiškė Rusijos opozicionierius ir buvęs šalies ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas.
„Yra 22 pataisos. Dvi iš jų yra vadinamosios socialinės. Kitos 20 yra susijusios tik su vienu dalyku – prezidento galių stiprinimu“, – radijui „Echo Moskvy“ sakė M. Kasjanovas, Rusijos premjero pareigas ėjęs 2000–2004 m.
V. Putinas kaip prezidentas ar premjeras Rusijai vadovauja jau daugiau nei du dešimtmečius. Praeitą mėnesį jį pasiūlė virtinę Konstitucijos pataisų, nes, pasak jo, būtina reformuoti šalies vadovybės struktūrą.
Kai kuriomis iš pataisų siekiama padidinti premjero ir patariamosios Valstybės Tarybos įgaliojimus. Tai paskatino gandus, kad V. Putinas svarsto perimti premjero arba Valstybės Tarybos pirmininko pareigas, kai 2024 m. baigsis jo prezidento kadencija.
Opozicinei Liaudies laisvės partijai vadovaujantis M. Kasjanovas interviu tvirtino, kad V. Putino pasiūlymai stiprinti kitų politinių pozicijų galias „yra tik kalbos“, o tikrasis šių reformų tikslas yra suteikti daugiau galių pačiam V. Putinui.
Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė skirti Luką Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Tai, kad šalies vadovas nemato L. Savicko, dirbančio Sauliaus Skvernelio Ministrų Kabinete, trečiadienį pranešė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„(Prezidentas – ELTA) įvertino kandidatūrą ir priėmė sprendimą neskirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Naujajam ministerijos vadovui liktų kiek daugiau nei pusmetis, todėl naujasis ministras per tokį laikotarpį turėtų mokėti ne tik identifikuoti svarbiausius institucijos veiklos prioritetus. Jis turi turėti sprendimo priėmimo patirties tiems pokyčiams įgyvendinti per labai trumpą laikotarpį“, – sakė A. Bubnelis.
„Apsisprendimą lėmė L.Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda“, – sakė jis.
A. Bubnelis teigė, kad prezidentas vis dėlto teigia, kad L. Savickas yra perspektyvus kandidatas ateityje eiti svarbias pareigas viešajame sektoriuje.
Pasak patarėjo, G. Nausėda lieka prie principinės pozicijos, kad visos valstybės institucijos turi turėti vadovus. Todėl, pasak A. Bubnelio, prezidentas tikisi iki kovo 10 dienos sulaukti kitos premjero teikiamos kandidatūros.
“Prezidento nuomone, Lietuvoje yra tikrai patyrusių asmenų, galinčių pasiekti konkrečių ministerijos veiklos rezultatų per likusį laiką“, – sakė A. Bubnelis.
Premjeras S. Skvernelis prezidentui L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą pateikė dar sausio 24 d. Tačiau su kandidatu į ministrus prezidentas susitiko praėjus dviem savaitėms – vasario 7 d. Dar iki susitikimo Prezidentūra tvirtino, kad šalies vadovui kyla tam tikrų abejonių dėl S. Skvernelio teikiamo kandidato.
Viešojoje erdvėje pasigirdus nuomonėms, esą Prezidentūra tikslingai delsia išreikšti nuomonę dėl kandidato, šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta užsiminė apie tai, kad Vyriausybė pati vilkino ministro paieškas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valdantieji neskubėjo prezidentui teikti kandidatūros į ministro kėdę, kuri atsilaisvino, kai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas ėjęs Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru.
Oficialiai V. Sinkevičius ministro pareigas nustojo eiti dar 2019 m. lapkričio pabaigoje. Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. šios ministerijos vadovo pareigas laikinai eina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Valdantieji savo delsimą ieškoti V. Sinkevičiui pamainos argumentavo būtinybe koncentruotis į tuomet svarstytą 2020 m. biudžetą.
Pastarąją savaitę su prezidentu susitikęs L. Savickas žurnalistams teigė, kad tapęs ministru siektų užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą.
L. Savickas šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Jis taip pat premjerui S. Skverneliui patarinėja ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais.
L. Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.
Po studijų į Lietuvą grįžęs L. Savickas dirbo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu, programos „Kurk Lietuvai“ metu įgyvendino projektus šioje agentūroje bei Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat dirbo asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir viešųjų reikalų vadovu.
Ketvirtadienį apkaltos teismo metu demokratų komandai vadovaujantis Adamas Schiffas kreipėsi į Senatą, reikalaudamas pašalinti prezidentą Donaldą Trumpą iš pareigų. Jis tvirtino, kad prezidentu negalima pasikliauti, nes asmeniniai interesai jam yra svarbesni nei valstybės interesai.
„Amerikos žmonės nusipelnė patikimo prezidento, kuris prioritetą teiks jų interesams“, – sakė A. Schiffas.
Šia fraze jis baigė visą dieną vykusį teismo Senate procesą. Ketvirtadienį demokratai pateikė informaciją apie prezidento spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų tyrimą dėl jo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose ir tokiu būdu padėtų D. Trumpui laimėti rinkimus.
„Negalima tikėtis, kad šis prezidentas padarys tai, kas reikalinga šaliai. Visiškai aišku, kad jis imsis to, kas reikalinga D. Trumpui, – sakė A. Schiffas. – Tai jis daro dabar. Tai jis yra daręs ir anksčiau. Jei bus leista, tai jis darys ir ateinančius kelis mėnesius. Štai kodėl, jei pripažinsite jį kaltu, turėsime jį pašalinti.“
Vykstant teismo procesui Atstovų rūmų kaltintojų komanda pristatė daugybę vaizdo įrašų, dokumentų ir išsamių liudininkų parodymų, kuriais parėmė kaltinimą, kad D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Apkaltos teisme prisiekusiųjų vaidmenį atliko 100 salėje susirinkusių senatorių. Televizijos transliuojamą procesą stebėjo milijonai JAV gyventojų.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Liūdna, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip žemai nukrito, teigia prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, komentuodamas premjero pareiškimą, esą kritika, tenkanti susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, yra deklaruojama tautiniu pagrindu.
„Kai aš skaičiau ministro pirmininko interviu, tai, prisipažinsiu, man buvo labai liūdna. Man liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir kad tokius nepagrįstus kaltinimus formuluoja“, – „Žinių radijui“ sakė J. Neverovičius. Patarėjas pridūrė, kad, jo manymu, pats S. Skvernelis į politinį kontekstą įtraukia tautinių mažumų klausimą, taip siekiant pridengti sunkiai sprendžiamas Vyriausybės problemas.
„Aš nekaltinu ministro pirmininko, bet matau, kad tai panašu į bandymą tautinių mažumų klausimą išnaudoti jo problemų uždengimui“, – sakė J. Neverovičius.
Patarėjo teigimu, jam asmeniškai nekyla jokių abejonių dėl prezidento Gitano Nausėdos vertybių.
„Man nekilo nė menkiausio šešėlio ar abejonių dėl moralinio kompaso ir prezidento vertybių, kad jis galėtų taikyti diskriminacinį kriterijų. Atvirkščiai, jo kriterijus visada buvo profesionalumas, politinė atsakomybė ir moralės klausimai“, – teigė jis. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
J. Neverovičiaus teigimu, nepagrįstai Prezidentūrą puola ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Pastarasis piktinasi, kad prezidento patarėjai, pasak jo, galimai neteisėtai rinko informaciją apie lenkų tautybės piliečius.
J. Neverovičiaus teigimu, LLRA-KŠS vadovas turėtų viešojoje erdvėje keliamus klausimus adresuoti Vyriausybei.
„Pirmininkas (V. Tomaševskis. – ELTA), visų pirma, turėtų kreiptis į premjerą, kuris pradėjo svarstyti nacionalinį klausimą. Prezidentas savo pasisakyme kalbėjo tik apie partijos bičiulius, jokiu būdu nebuvo iškeltas tautinis klausimas. Tai ministras pirmininkas pradėjo rinkti medžiagą, kažkokias pažymas apie tai, kokia ten yra nacionalinė sudėtis. Ne prezidentas taip klausimą suformulavo“, – pabrėžė G. Nausėdos patarėjas.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis prakalbo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams. Kiek anksčiau pirmadienio vakarą LLRS-KŠS išplatino pranešimą, kuriame deklaruota, kad Prezidentūra siekia priešiškai nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRS-KŠS išplatintame pranešime piktinosi, kad, pasak jų, galimai neteisėtai buvo rinkta informacija apie žmones tautiniu pagrindu.
„Toks duomenų rinkimo faktas gali būti traktuojamas kaip nediskriminavimo dėl tautybės principo pažeidimas bei prezidento patarėjų bandymas priešiškai nuteikti Lietuvos visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu“, – teigiama partijos pareiškime.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Delfi publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
Nesutinku su politologu Lauru Bieliniu, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.
Jis ir pats neseniai pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.
Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos, ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eilinis rinkėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”
Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, įvertinęs pastaruoju metu susiklosčiusius valdančiųjų ir prezidento santykius, teigia, kad valdančiųjų susikirtimas su prezidentu Gitanu Nausėda yra netoleruotinas. Anot V. Adamkaus, valdančiųjų lyderiai negerbia ne tik šalies vadovo, bet ir visos valstybės santvarkos.
„Tauta suteikė prezidentui galias, kuriomis jis naudojasi, ir paneigti jo įžvalgą ir matymą Vyriausybės tvarkyme, kad jis nori pašalinti neįgalumus… Paneigti prezidento norą pagerinti padėtį yra netoleruotina, ir ši padėtis turi būti ištaisyta, jei mes norime teisingai tvarkytis mūsų valstybėje, žiūrėti jos gerovės ir žmonių gerovės. Ką tai rodo apie mūsų premjerą ir Seimo lyderį Karbauskį, kad jie nepaiso prezidento? Tai yra nepagarba ne tik prezidento asmenybei, bet ir visai mūsų valstybinei santvarkai. Aš manau, tokios anarchijos, kurioje esame atsidūrę, nei visuomenė, nei valdančiosios kitos įstaigos negali priimti ir žiūrėti kaip pavyzdį, kaip tvarkytis valstybėje“, – LRT televizijai tvirtino V. Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas taip pat akcentavo, kad susikirtimas tarp prezidento, Vyriausybės vadovo ir Seimo jokiu būdu nėra pateisinamas, priimtinas ir negali būti toleruotinas.
ELTA primena, kad valdantieji po antradienio vakarą vykusio valdančiosios koalicijos posėdžio pareiškė, kad valdančioji koalicija pasitiki susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.
Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą. Tuo metu valdančiųjų lyderiai nuosekliai gynė ministrą, sakydami, kad J. Narkevičiui reiškiama kritika yra tendencingai pučiamas informacinis burbulas, o prezidentas yra klaidinamas.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikina prezidentą Gitaną Nausėda su, pasak jo, reikšmingiausia šio laikotarpio pergale – valdantiesiems nepavyko atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelės mažinimo. Politiko teigimu, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas, tačiau užmojis nepavyko, nes didelės Seimo narių dalies ši valdančiųjų iniciatyva neįtikino.
„Reikšmingiausia šio laikotarpio prezidento pergalė. (…) Akivaizdu, kad valdantieji norėjo pažeminto, silpno, neveiksmingo prezidento, ir akivaizdu, kad jiems nepavyko to pasiekti“, – sakė G. Landsbergis, teigdamas, kad prezidentas dabar ateina su nauja jėga.
Pasak konservatorių pirmininko, valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad prezidento veto būtų atmestas. Visgi, politiko teigimu, balsų neužteko, nes didelė dalis žmonių nebuvo įtikinti šios valdančiųjų iniciatyvos.
„Tikrai dėjo labai daug pastangų. Mes matėme, kad buvo netgi ministras atšauktas iš susitikimo su prezidentu. (…) Panašu, kad tikrai buvo mestos visos pastangos. Nepavyko, aš manau, dėl to, kad vis tik didelė dalis žmonių nėra įtikinti šiuo sprendimu ir, jeigu būtų pavykę turėti slaptą balsavimą, net tų 70 balsų nebūtų buvę, kuriuos pavyko surinkti valdantiesiems“, – teigė konservatorių lyderis. Pasak politiko, parlamentarai mato chaosą ir tą siaubingą politinę kultūrą, kuri yra įsivyravus Seime, ir nenori prie jos prisidėti.
Visgi, pasak konservatorių lyderio, diskusija apie esminę rinkimų reformą yra galima, ir politikas teigia ją palaikysiantis. G. Landsbergio teigimu, ši diskusija turi būti nuosekli ir neskubota.
„Tikrai diskusija yra galima. Apskritai reikia kalbėti tiek apie galimus ir proporcinės sistemos keitimus, galbūt artėjant prie kokios nors kitos kartelės, bet tuo pačiu mes turime kalbėti ir apie vienmandatę, kuri yra itin neproporcinga ir labai daug rinkėjų paliekanti už borto“, – savo nuomonę išsakė G. Landsbergis. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
ELTA primena, kad Seimas palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisos, numatančios žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Už veto atmetimą balsavo tik 70 Seimo narių, prieš buvo 51, susilaikė 2.
Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Taip pat šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
VDU profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Eltos nuotr.
Antradienį Seime bus sprendžiami du prezidentui Gitanui Nausėdai itin svarbūs klausimai: svarstoma Jaroslavo Narkevičiaus ateitis susisiekimo ministro poste ir balsuojama, siekiant atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelę mažinančio įstatymo.
Politologai įsitikinę, kad valdantiesiems nusprendus nepaisyti griežtos prezidento pozicijos, santykiai tarp G. Nausėdos ir valdančiųjų tik dar labiau paaštrėtų, kas, pabrėžia jie, neigiamai paveiktų ir „valstiečių“ potencialą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Prezidentūra siunčia gana aiškią žinutę, jog G. Nausėda pozicijos susisiekimo ministro klausimu nežada keisti.
„Prezidentas per savo patarėją leido suprasti, kad ministro klausimas nebus patrauktas iš darbotvarkės, o ministrui išlikus savo poste, panašu, kad prezidentas ne tik neatsitrauks nuo savo pozicijos, bet dar papildomai transliuos rinkėjams, ką mano apie tai ir kokią išvadą atitinkamai turėtų apie tai padaryti rinkėjas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ekspertės teigimu, prezidentas tokios pat griežtos pozicijos laikosi ir kartelės mažinimo klausimu. Anot R. Urbonaitės, valdantiesiems nusprendus atmesti šalies vadovo veto, valdančiųjų ir prezidento santykius tai paveiktų neigiamai.
„Prezidentas turi pakankamai aiškiai išdėstęs argumentus, kodėl kartelė neturėtų būti leidžiama iki 3 procentų. Jeigu valdantieji atmes veto, tai reiškia, kad jie negirdės ne tik prezidento, bet ir ekspertų argumentų, kurie yra išdėstyti jau ne vieną ir ne du kartus. Tuomet atitinkamai mes vėlgi turėsime dar vieną momentą, kuris tarp prezidento ir šitos valdančiosios daugumos santykių pozityvo tikrai neįneš“, – sakė MRU politologė.
R. Urbonaitės įsitikinimu, valdančiųjų sprendimas susisiekimo ministrą palikti poste ir atmesti prezidento veto nebūtų didelės krizės tarp valdančiųjų ir Prezidentūros pradžia. Visgi, anot politologės, tai lemtų dar didesnę takoskyrą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos.
„Svarbiausia yra, ar politikai geba vieni kitus girdėti ir ar geba kalbėti argumentų kalba. Šiuo atveju tai bus testas ne tik santykiams, bet ir politikos kokybei“, – savo nuomonę išsakė ekspertė, akcentuodama, kad valdančiųjų žingsniai parodys, kuo vadovaujantis yra priimami sprendimai.
Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Vis dėlto R. Urbonaitė labai abejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis nuspręs susisiekimo ministrą atstatydinti. Anot politologės, premjero retorika aiškiai rodė, kad ministras pirmininkas J. Narkevičių palaiko.
„Man būtų didelė nuostaba, jeigu (premjeras. – ELTA) išeitų ir pasakytų, kad vis dėlto bus teikimas atleisti ministrą. Arba netgi jeigu švelnindamas situaciją pats ministras sakytų: „gerai, norėdamas įtampas pašalinti aš priėmiau sprendimą ir atsistatydinu“, – abejojo R. Urbonaitė.
Ekspertė taip pat akcentuoja valdančiųjų pareiškimus, kad prezidentu yra manipuliuojama. Anot politologės, taip yra daroma bandant susilpninti prezidento įvaizdį.
„Prezidento nuomonė ir žodis vis dar gali būti svarus ir būtent dėl to, manau, kad jie šiuo metu vykdo tam tikrą akciją, norėdami susilpninti prezidentą ir jo įvaizdį, kitaip tariant, nemanau, kad yra visiškai atsitiktiniai pareiškimai, apie tai, jog prezidentu yra manipuliuojama“, – svarstė R. Urbonaitė.
Visgi, pasak politologės, valdančiųjų bandymai vaizduoti prezidentą kaip politiškai silpną gali skaudžiai atsiliepti 2020 metų Seimo rinkimuose.
„Manau, kad bandymas rodyti prezidentą kaip silpną gali vis dėlto neduoti jų siekiamo rezultato. Priešingai, kaina gali būti ta, kurią valdantieji sumokės jau 2020 metų rinkimuose. Jie žino, kad konfrontacijos taktika gali būti labai rizikinga ir kainuoti daug, todėl bando dabar prezidentą paveikti savo retorika. Bet finale mes galime matyti, kad konfrontacija vis dėlto atsisuks prieš juos pačius, ir tokia tikimybė, manau, yra gana didelė“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad antradienį Seime vyksiantis balsavimas dėl rinkimų kartelės ir valdančiųjų sprendimas dėl J. Narkevičiaus gali būti veiksnys, nulemsiantis valdančiųjų ir prezidento tolesnę santykių eigą.
„Savotiškai tai bus tam tikras rodiklis, kuris apibrėš santykius. Kita vertus, suvokiant, kad rinkimai ne už kalnų, bandymas taikytis, ypač iš prezidento pusės, būtų paprasčiausiai nereikalingas dalykas. Dabar prezidentas paprasčiausiai turi privalumą reikalauti iš tų politinių jėgų, kurios valdo, konstruktyvaus veikimo, o ne kažkokių antro plano veiklų“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.
Visgi, pasak VDU profesoriaus, mažai tikėtina, kad prezidentas dėl valdančiųjų sprendimų reaguotų emocingai.
Kita vertus, L. Bielinis yra įsitikinęs, kad konfliktas su šalies vadovu valdantiesiems kainuotų labai brangiai, nes tai būtų konfrontacija ir su didelį visuomenės palaikymą turinčiu prezidentu. Politologas įsitikinęs, kad tai toks valdančiųjų sprendimas paskatintų visuomenę dar labiau nusisukti nuo valdančiųjų.
„Ko gero, valdantiesiems viskas kainuos labai brangiai, nes prezidento žodis labai dažnai gali nulemti jų veiksmų efektyvumą. Tai yra, kai jie priims sprendimą, – prezidentas kritikuos arba vetuos, o tai yra labai blogai viešajame lauke. Plius, valdančiųjų atviras konfrontavimas su prezidentu iš esmės būtų konfrontavimas su milžinišku visuomenės palaikymu prezidentui, o tai reikštų viena – visuomenė dar labiau nusisuktų nuo valdančiųjų. Todėl konfrontuoti su prezidentu reikštų prarasti paramą iš visuomenės“, – sakė L. Bielinis.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Profesoriaus teigimu, labai tikėtina, kad valdančiųjų sprendimas neklausyti prezidento raginimų dėl J. Narkevičiaus likimo ir rinkimų kartelės mažinimo būtų dar vienas smūgis „valstiečių“ reitingams.
„Labai tikėtina, nes didžioji visuomenės dalis palaiko prezidentą, o tai reiškia – laukia ir iš kitų, kad jie bent jau neprieštarautų prezidentui arba konstruktyviai su juo diskutuotų“, – sakė L. Bielinis.
Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus baigiantis 2019-iesiems paragino trauktis iš einamų pareigų.
Savo ruožtu valdantieji į prezidento pareikštą nepasitikėjimą reaguoti neskubėjo ir nutarė, kad susisiekimo ministro likimą spręs 2020 m. sausio 14 d. valdančiosios koalicijos išplėstiniame posėdyje.
ELTA taip pat primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Sausio 14 d. Seime įvyks balsavimas, siekiant atmesti šį prezidento G. Nausėdos veto.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
Prezidentas G. Nausėda ir D. Nausėdienė: linkime jaukių ir gražių švenčių. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Lietuvos žmones Naujųjų – 2020-ųjų – metų proga, ragina atmesti siaurus asmeninius interesus ir kartu visiems susivienijus bendrai kurti šalyje jaukius namus sau ir savo vaikams.
„Netrukus švęsime atkurtos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, tad galime pasidžiaugti ligšioliniais pasiekimais ir viltingai žvelgti į ateitį.
Tačiau tam, kad mūsų lūkesčiai virstų realybe, privalome suremti pečius, labiau pasitikėti vieni kitais ir kartu siekti teisingumo bei geresnio gyvenimo.
Tik veikdami išvien pajėgsime nugalėti kylančius sunkumus.
Ugdykime pagarbą vienas kitam, perženkime siaurus asmeninius interesus ir susitarkime, nes to reikia mūsų valstybei. Tik tai leis mums Lietuvoje sukurti jaukius bendrus namus sau ir savo vaikams.
Tegul šie metai mus įkvepia dirbti vienas kito gėrybei!
Laimingų Naujųjų metų!“ – sakoma naujametiniame šalies vadovo sveikinime.
Jeigu reikėtų kitos planetos gyventojui, besisvečiuojančiam mūsų platumose, paaiškinti, kas yra tai kaip toks reiškinys – žydai Lietuvoje, visų pirma pasakyčiau, kad šiandien svarstant šį klausimą būtina atskirti paprastą Lietuvos pilietį žydą nuo įvairiausio plauko žydų organizacijų vadovų, jų bendruomeninio judėjimo lyderių, vizionierių ir misionierių, nuo žydiško resentimento (pranc. ressentiment) ideologų.
Paprastas Lietuvos gyventojas žydas paprastai yra malonus pabendrauti žmogus, kaip taisyklė, labai vertinamas aplinkinių už dalykinę kompetenciją. Nuo seno žydai taip pat ir mūsų padangėje yra žinomi kaip geri prekybininkai, sėkmės lydimi verslininkai, puikūs gydytojai, talentingi teisininkai ir t.t. Esu tikrai ne iš vieno Kaune gyvenančio žmogaus girdėjęs pasakojimą, kad sušlubavus sveikatai, kai jam jau buvo taip striuka, kad pagelbėti negalėjo net žinomiausi miesto gydytojai, gerą patarimą davė žydė vaistininkė, pasiūlius pavartoti preparatus ar piliules, kurios stebuklingai padėjo išsiropšti iš bėdos. Tikriausiai tokie daugiakartiniai pasakojimai yra tik vienos miesto legendos parafrazės, nes paprastai kaip veiksmo vieta, plėtojant šį siužetą, nurodomos skirtinguose miesto pakraščiuose įsikūrusios vaistinės (kaip yra amžinojo žydo mitas, taip ir legendinio pasakojimo žydė vaistininkė gali pasirodyti visur, t. y. kiekvienoje vaistinėje), tačiau tokios legendos užgimimas yra savaime iškalbingas reiškinys.
Kaip nesunku nuspėti, naujoji Lietuvos nomenklatūra turi reikalų su žydų bendruomenės vadovais, reprezentatyviaisiais atstovais, visur atpažįsta žydą kaip svarbią visuomeninę kategoriją, tačiau kažin ar naujosios nomenklatūros radarai yra pajėgūs užfiksuoti tokį fantastinį reiškinį kaip paprastas Lietuvos gyventojas žydas, t. y. konkretus žmogus su savo kasdieniniais rūpesčiais.
Ateiviui papasakočiau, kad žydų bendruomeninio judėjimo lyderiai yra labai ambicingos, aukštai pasikėlusios būtybės, su beveik visados iš anksto įsižeidusiojo mina, skausmingos grimasos iškreiptu žmogaus veidu. Tokia yra ir dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky savo moterišku jautrumu prie įprastos bendruomenės pirmininko povyzos pridedanti nekantrumą, kategoriškumą, išankstinį nepasitikėjimą bendrapiliečių lietuvių užmanymais. Kitos galaktikos svečiui prisipažinčiau, kad iš tiesų nėra dėl ko tuos lietuvius mylėti, tačiau net ir anas supranta, kad ten, kur trūksta meilės, gali padėti diplomatiškumas, karštų jausmų trūkumą atsveria mandagumas.
O tai, jog LŽB pirmininkė yra labai moteriška moteris, nelaikau to už trūkumą, nes nesu girdėjęs baisesnio moters vadovės įvertinimo kaip tas, švelniai tariant, savotiškas komplimentas, kad anoji neva yra moteris su pautais (tokie posakiai gali išgąsdinti net ir stiprių nervų žmogų, varo į baisų nusiminimą, lakesnės vaizduotės vyrą gali privesti prie depresijos).
Tačiau būna, kad žydų bendruomeninio judėjimo lyderiai drioksteli taip, kad lygioje vietoje atsiveria neperžengiamos prarajos.
Jono Noreikos-Generolo Vėtros kontraversiškoji anūkė Silvia Foti tvirtina, kad Kauno žydų bendruomenės pirmininkas ją įtikinęs, kad jos garsusis senelis pats savo rankomis arba, tiksliau tariant, su kastuvu delnuose pribaiginėdavo žudynių lauke sužeistus, bet dar gyvybės nepraradusius žydus. Prieš akis iškyla plakatinis stalinistinio stiliaus bėgančių kino juostos kadrų vaizdelis – Nacionalistas žengia kruvina žeme lopeta daužydamas žmonių galvas. Kažkokia fantasmagorija! Nepažįstu to žmogaus, Kauno žydų bendruomenės pirmininko, galimas daiktas, jis yra didelė atrama savo šeima ir bendruomenei, komunikabilus, mėgstantis bendrauti žmogus, puikus žydiškų anekdotų pasakotojas, tačiau to, kodėl anas kalba tokius makabriškus dalykus, toli prasilenkiančius su tiesa, kodėl jis taip niekšingai meluoja, neįstengiu paaiškinti net pats sau. To savo silpna gojaus galvele tikriausiai niekados taip ir nesugebėsiu suprasti.
Nesu policinės valstybės šalininkas, tačiau, kaip atrodo bent man, teisinėje visuomenėje tokius šmeižtus apie nužudytą kovotoją, po mirties valstybės ypatingai pagerbtą, apdovanotą aukščiausiuoju garbės ženklu žmogų platinantis asmuo turėtų būti, mažiausiai, ko norisi tikėtis, iškviestas į prokuratūrą pasiaiškinti. Teisinė visuomenė disponuoja antisemitizmą dar potencialiame lygyje galinčiais užkirsti svertais.
Jonas Noreika ir Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė
J. Noreikos-Generolo Vėtros niekinimo ir jo garbės atstatymo istorija tapo neabejotinai svarbiausiu šio amžiaus testu Lietuvos visuomenei, ne vienam suteikusiu progą nusimesti kaukes ir pasirodyti savo tikruoju veidu arba snukiu. Viskas vyko mūsų visų akivaizdoje, tiesioginėje transliacijoje, akis į akį, todėl apie šios istorijos siužetinius vingius dar kartą nekalbėsiu, nesinori vėl aitrinti sielos.
Paminėsiu tik tą detalę, parodantį tikrąjį dalyvių veidą, jog naujai išrinktas šalies prezidentas, droviai pareiškęs nenomenklatūrinę nuomonę apie šią istoriją, vien dėl to naujosios nomenklatūros atstovų buvo išjuoktas, taigi, dar tik pradėjęs kadenciją išvadintas silpniausiu prezidentu iš visos Lietuvos prezidentų plejados, anachronizmu, prezidentu, negaminančio turinio.
Niekinimo kampanija prasidėjo net nebandant nuslėpti inciatyvos tikrųjų motyvų, aiškiai sakant, kad prezidentas yra nieko nevertas vien dėlto, kad išsakė atsargią nuomonę, jog nereikėtų skubėti plėšti atminimo lentų, neišdiskutavus šio klausimo. Bjauriau nebūna, tai labai panašu į nevalyvą naujosios nomenklatūros šantažą!
Lietuvos didvyris Jonas Noreika
Tačiau svarbiausias batalijų dėl J.Noreikos-Generojo Vėtros atminimo rezultatas yra tai, kad Lietuvos žydų bendruomenė turėjo gerą progą įsitikinti, jog jų lyderių ir naujosios nomenklatūros simbiozė veda į moralinį kolapsą, yra labiausiai pavojingas darinys patiems žydams. Žinia, naujoji Lietuvos nomenklatūra nėra visa Lietuva, o tik tos Lietuvėlės parazitinė atauga, užderėjusi labiausiai konjunktūrinėje terpėje.
Ar gali bendruomenę ištikti didesnės negandos nei dabar atsitiko žydams, kai visų jų vardu kalbantys tautiečių trubadūrai su tokiu juodašimtišku užsidegimu puolė niekinti, dergti, bjauroti didvyrio, kuris, kaip išaiškėjo, anais sunkiais laikais prisidėjo gelbstint žydų gyvybes, atminimą. Niekados už juoką nelaikiau žydų įsitikinimo, kad jie yra Dievo išrinktoji tauta. Žydų kančių ir pergalių istorija tarsi ir rodytų į tą pusę.
Tačiau po šio liūdno nutikimo Lietuvoje jau linkstu manyti, kad Dievas nusisuko nuo žydų tautos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pakeitimo įstatymą ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimus.
„Mano pasiūlytos įstatymų pataisos, kurioms Seimas aktyviai pritarė, suteiks valstybės institucijoms papildomų įrankių apsisaugoti nuo nesaugiose atominėse elektrinėse pagamintos elektros pardavimo Lietuvoje. Kartu su atsakingomis institucijomis stebėsime situaciją elektros rinkoje ir būsime pasiruošę teikti papildomus siūlymus, jei tokių prireiks, ginant Lietuvos valstybės ir gyventojų interesus“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat sieks spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa, o Baltarusijoje statomos Astravo AE elektros energijos nepirkimo klausimą nuolat kels dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su ES valstybių narių bei ES partnerių lyderiais.
Gruodžio 12-13 dienomis Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo įtvirtintas reikalavimas ES kaimynystėje vystomiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė prezidento G. Nausėdos siūlymui nustatyti Astravo AE veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įstatyme nustatyta, kad Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo veikla, kai iš tos trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi AE, energija patenka į Lietuvos elektros energetikos sistemą, yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat nustatyta, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kylant įtampai dėl susisiekimo ministro, o apžvalgininkams svarstant, ar prezidentas vetuos daug kritikos susilaukiantį 2020 m. biudžetą, pusė šalies gyventojų teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėtų būti griežtesnis Vyriausybei bei Seimo daugumai.
Paradoksalu, bet norinčiųjų kritiškesnio prezidento vertinimo valdančiųjų darbams daugiausiai yra tarp Jaroslavą Narkevičių į susisiekimo ministrus delegavusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.
Nepaisant to, kad ne kartą išsakytą G. Nausėdos kritiką bei keliskart deklaruotus raginimus atleisti susisiekimo ministrą LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis atvirai ir net įžeidžiai ignoruoja, 64 proc. šios partijos rėmėjų norėtų griežtesnio prezidento. Lyginant su opinija, kurios laikosi kitų partijų elektoratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos palaikytojų procentas šiuo klausimu – didžiausias.
Griežtesnio prezidento labiau norėtų ir valdančiųjų „socialdarbiečių“, ir eksvaldančiųjų „tvarkiečių“ elektoratai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, griežtesnio prezidento norėtų ir 62 proc. kurį laiką tarp valdančiųjų pasisukinėjusios partijos Tvarkos ir teisingumo elektoratas. Seimo pozicijai priklausančios ir Gedimino Kirkilo vedamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rinkėjams taip pat labiau imponuotų kietesnė prezidento ranka valdantiesiems. Tokią poziciją deklaravo 59 proc. „socialdarbiečius“ remiančių piliečių. Prioritetą griežtesniam prezidentui teiktų 56 proc. liberalų, 55 proc. konservatorių ir 54 proc. socialdemokratų rinkėjų.
Tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rėmėjų mažiausias procentas teigiančių, kad norėtų valdantiesiems reiklesnio šalies vadovo. Tik trečdalis (34 proc.) „valstiečių“ elektorato teigia, kad G. Nausėda turėtų būti griežtesnis.
Trečdalis visuomenės sako, kad prezidento santykiai su valdančiaisiais yra tinkami
Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad G. Nausėdos santykiai su Vyriausybe ir dauguma Seime yra tokie, kokie ir turėtų būti. Tokios nuomonės laikosi kas antras „valstiečių“ rinkėjas.
Tuo tarpu manančių, kad šalies vadovas yra per griežtas Vyriausybei ir daugumai Seime, atsakė tik vienas iš dvidešimties (4 proc.) apklaustų šalies gyventojų. Tarp „valstiečių“ rėmėjų tokių buvo kas dešimtas (11 proc.).
Dešimtadalis (10 proc.) nuo visų apklaustų respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Viešojoje erdvėje G. Nausėda kritikuotas dėl per švelnios pozicijos valdantiesiems
G. Nausėdai tapus šalies vadovu viešojoje erdvėje netrūko komentarų dėl prezidento vadovavimo stiliaus. Kietesnio tono valdančiųjų atžvilgiu nevengusią prezidentę Dalią Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda jau pirmaisiais savo prezidentavimo mėnesiais kritikos sulaukė dėl esą per minkštos laikysenos Seimo daugumos atžvilgiu.
Valdantieji vasarą po dar kartą pasirašytos koalicinės sutarties nusprendė prezidentui teikti atnaujintos sudėties Vyriausybę, siūlydami tris naujas ministrų kandidatūras. Nauji ministrų kabineto nariai tuomet buvo atrinkti vadovaujantis jau nebe, kaip anksčiau garsiai deklaruota, profesionalumo, tačiau politinio užnugario turėjimo imperatyvu.
Tad paties prezidento komplimentų dėl darbo susilaukęs tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis buvo pakeistas į J. Narkevičiumi, vidaus reikalų ministre vietoje Eimučio Misiūno tapo LLRA-KŠS narė Rita Tamašunienė. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijoje rokiruotė įvyko tarp Giedriaus Surplio ir „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio.
Į tai reaguodami apžvalgininkai ir opozicija suskubo pareikšti, kad šalies vadovas praleido puikią progą ir parodyti tvirtesnę ranką, ir deklaruoti aukštesnius reikalavimus pasiūlytoms kandidatūroms. Tuomet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis net pareiškė, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtinant Vyriausybę „perlaužė“ Prezidentūros valią dalyvauti vidaus politikoje.
Savo ruožtu prezidentas kritikams, pasigedusiems griežtesnės pozicijos, teigė neturįs užmojo rodyti kietos rankos. G. Nausėda aiškino, kad pritarimas kandidatūroms, kurios, leido suprasti šalies vadovas, galbūt ir nebuvo pačios tinkamiausios, tačiau, pabrėžė jis, tai buvo kone vienintelis kelias turėti bet kokią Vyriausybę ir stabilumą šalyje. Jo teigimu, tvirtas kumštis būtų tiesiog įvėlęs šalį į didesnį chaosą.
Visgi G. Nausėda po pastaruoju metu virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, suabejojo jo kompetencija bei savarankiškumu ir ne kartą paragino jį trauktis iš einamų pareigų.
Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus. Tai antradienį paskelbė Baltieji rūmai, bet Vašingtone su D.Trumpu susitikęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad šis klausimas apskritai buvo paliestas.
JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pasmerkė „apgaulę apie Rusiją“ ir paskleidė alternatyvią teoriją, esą į JAV rinkimus kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.
Per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo taip pat tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet. „Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo. „Jeigu Rusija arba koks nors užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.
Ar kas abejoja, kad Rusijos kišimasis į bet kurios valstybės rinkimus gresia jos nacionaliniam saugumui?
O dabar pagalvokime. Jei jau JAV Prezidentas viešai prašo Kremlių nesikišti į rinkimus, o tai byloja apie JAV bejėgiškumą šioje srityje, tai ką jau kalbėti apie rinkimus Lietuvoje su joje gyvenančiu trečdaliu „prie ruso buvo geriau“?
Rinkimai Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Partijas per ilgesnį laiką dar galima šiek tiek įvertinti, kurios iš jų, greičiausiai, Kremliaus nupirktos, kurios – ne. Partijų lyderiai, Seime esantys ar buvę jame partijų nariai yra pastoviame žiniasklaidos, socialinių tinklų dėmesio centre. O kas gali ką nors garantuoti už pusę Seimo narių, tokiais tapusių per vienmandates rinkimų apygardas?
Verkiant reikia įvesti vien proporcinę rinkimų sistemą pagal partinius sąrašus.
Kur žiūri Respublikos Prezidentas? Jo reitingas kol kas labai aukštas. Jei jis paragintų visuomenę referendumu pereiti prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos (ši valdančioji Seimo dauguma tikrai nekeis Seimo rinkimų įstatymo, o ir kita vargu ar bus įgali), neabejoju, kad problema būtų išspręsta. Kaip mat atsirastų iniciatyvinė 300 000 parašų surinkimo grupė, o referendume balsuotojai pasisakytų už proporcinę Seimo rinkimų sistemą, už didesnį nacionalinį saugumą.
