Prezidento postas

Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Realiausi kandidatai užimti prezidento postą, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, būtų kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda, rodo naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Toliau rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė.
 
Apklausa vykdyta rugpjūčio 25-rugsėjo 2 dienomis. Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ prezidentinę apklausą daro jau antrą kartą šią vasarą, visi pokyčiai nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio apklausos – paklaidos ribose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
 
Pirmą lentelės vietą rugpjūčio mėnesio apklausos metu užėmė kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 15,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 17,2 procento. Visgi D. Grybauskaitė jau yra viešai pasakiusi, kad dar kartą prezidentės posto nesieks.
 
Antroje pozicijoje – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Birželio mėnesį jo rezultatas lenkė paramą D. Grybauskaitei paklaidos ribose. Už jį birželį balsavę būtų 16,6 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 15,6 procento.
 
Toliau lentelėje – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 7,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,4 procento respondentų. Po premjerės I. Šimonytės – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jį prezidento rinkimuose artimiausią sekmadienį birželio apklausos metu būtų balsavę 5,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 6 procentai.
 
Toliau rikiuojasi buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Štai birželio mėnesį už jį balsavę būtų 7,6 procento, rugpjūčio mėnesio apklausoje – 5,6 procento apklaustųjų. Po jo – pirmą kartą į šią apklausą įtrauktas visuomenininkas Andrius Tapinas. Už jį rugpjūčio mėnesį prezidento rinkimuose balsavę būtų 3,7 procento respondentų.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė rikiuojasi po visuomenininko A. Tapino. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 4,4 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 3,4 procento. Po jos – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat į šią apklausą patenka pirmąjį kartą. Taigi rugpjūčio mėnesį už jį balsavę būtų 3,2 procento apklaustųjų.
 
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis rikiuojasi toliau. Birželio mėnesį už jį balsavę būtų 2,1 procento respondentų, rugpjūčio mėnesį – 2,7 procento. Toliau – buvęs sveikatos apsaugos ministras, LŽVS atstovas Aurelijus Veryga.
 
Birželio mėnesio apklausoje jis surinko mažiau nei 2 procentus, rugpjūčio mėnesį jį prezidento kėdėje matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų.
 
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen rikiuojasi toliau. Pirmąjį vasaros mėnesį už ją balsavę būtų 2,7 procento respondentų, paskutinį vasaros mėnesį – 2,2 procento. Lentelę užbaigia užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tiek birželį, tiek ir rugpjūtį už jį balsavę būtų 2 procentai apklaustųjų.
 
Į sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis ir Petras Gražulis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Už kitą kandidatą dar birželį būtų balsavę 10 procentų apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – jau tik 5 procentai. 11,5 procento sakė nebalsuosiantys birželį, 9 procentai apklaustųjų – rugpjūtį. Variantą „nežinau“ birželio mėnesio apklausos metu rinkosi 14,9 procento, rugpjūčio mėnesį – 13,7 procento.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.09.20; 06:00
Trumposios naujienos

Filipinų boksininkas-politikas Manny Pacquiao. EPA-ELTA nuotr.

Garsusis Filipinų boksininkas-politikas Manny’is Pacquiao sekmadienį patvirtino gandus, kad kitais metais dalyvaus šalies prezidento rinkimuose. Daugybę mėnesių buvo spėliota, ar legendinis kovotojas sieks aukščiausio šalies posto.
 
Pasaulio bokso čempionas ir mylimas filipiniečių herojus apie planus paskelbė praėjus kelioms savaitėms nuo, ko gero, paskutinės – ir, deja, pralaimėtos – savo profesionalios kovos ringe.
 
M. Pacquiao į politiką pasuko 2010 m. ir nuo to laiko buvo išrinktas Senato bei Kongreso nariu.
 
Tautiečiai nuoširdžiai myli šį 42-ejų metų amžiaus filipinietį dėl jo dosnumo ir sėkmės istorijos, mat skurde užaugęs vyras tapo vienu geriausių bei turtingiausių boksininkų visame pasaulyje. Jo nuopelnai ringe bei kova su korupcija ir skurdu tikriausiai dominuos rinkimų kampanijoje.
 
Tiesa, M. Pacquiao susidurs su didele konkurencija, jei prezidento posto siekti sumanys ir dabartinio lyderio Rodrigo Duterte’s dukra Sara – teisininkė, politikė ir Davao miesto merė.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.09.19; 17:01
Gordijo mazgas

Užsienio spaudoje vis daugiau straipsnių, kurių autoriai svarsto, ką Vladimiras Putinas darys pasibaigus ir šiai prezidentavimo kadencijai? Versijų – daug.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Reuters nuotr.

Pavyzdžiui, manoma, kad V. Putinas ieško ištikimo ir klusnaus draugo, kurį supančios įvairiausiais įsipareigojimais, prastums į prezidentus ir Rusiją toliau valdys … jo rankomis. Ši versija – pati įtikinamiausia. Sunku patikėti, jog V. Putinas nebenori prezidentauti. Būtų sunku patikėti ir tvirtinimu, jog V. Putinas nesvarsto variantų, kas jam nutiktų praradus Kremliaus valdovo statusą. Greičiausiai dabartinis šalies prezidentas mano, jog praradus realią valdžią Rusijoje jo saugumas nebūtų užtikrintas „visu 100 procentų“. Tad ką daryti?

„The Independent“ žurnalistas Oliveris Kerolas iškelia versiją, jog šį sykį valdžiai išsaugoti V.Putinas gali pasitelkti … Baltarusiją. Kaip taip galima padaryti? Šis žurnalistas pastebi, jog A. Lukašenka niekad nebuvo „švelniosios politikos“ šalininkas. Tačiau maniera, kaip jis pastaruoju metu kalbėjo apie Rusiją, – byloja apie didelį A. Lukašenkos susierzinimą.

„Aš moku skaityti tarp eilučių. Aš suprantu visas užuominas. Jūs turėtumėte tiesiog šitaip pasakyti: sugriaukite šalį ir tapkite sudėtine Rusijos dalimi“, – taip yra pasakęs A.Lukašenka, kai susitiko su žurnalistais vienoje iš paskutiniųjų savo spaudos konferecijų.

Beje, Rusija ir Baltarusija formaliai susijungusios nuo 1997 metų. Tačiau ši sąjunga nėra gili, viską apimanti. Karai Gruzijoje ir Ukrainoje, ypač Krymo okupacija iškėlė Minskui nemalonių klausimų, kokie tikrieji Rusijos ketinimai dėl Baltarusijos? Gal Kremliaus vadovo galvoje kirba mintis prisijungti ir Baltarusiją? Arba taikiu, arba net kariniu būdu.

Laikraštis „The Independent“ primena sklandančius gandus, kad V.Putinas „kažką rimto sumąstė dėl Baltarusijos“. Tikriausiai Baltarusija bus suvalgyta vardan V. Putino asmeninės valdžios išsaugojimo.

Remiantis Kremliui artimais šaltiniais, V. Putinas karštligiškai svarsto, kaip jam išlikti šalies prezidentu dar vienai kadencijai. Konstitucijos kaitaliojimas leidžiant dar sykį V. Putinui siekti Rusijos vadovo posto, – niekam tikęs. Šis variantas V. Putinui jau nėra patrauklus. V. Putinas nenori būti vadinamas diktatoriumi, dešimtmečiais valdančiu šalį. Jam reikalingas žymiai patrauklesnis, labiau paslėptas, labiau patrauklus variantas.

Rokiruotė, kuri buvo atlikta 2008 – 2011 metais, – jos taip pat nepakartosi. Juolab kad rusai ne itin palankiai vertino V. Putino pasikeitimą valdžia su „prezidentu“ Dmitrijumi Medvedevu.

Taigi V. Putinas galbūt nori prisijungti Baltarusiją – tapti formaliai naujos, Baltarusiją prarijusios šalies prezidentu. Toks žingsis leistų jam formaliai dar sykį tapti valdovu – bendros Rusijos ir Baltarusijos valstybės prezidentu. O po to jau tikrai būtų galima svarstyti jį pakeisti turinčio žmogaus kandidatūrą.

Baltarusijos kariškiai ruošiasi kariniam paradui. EPA – ELTA nuotr.

Be abejo, toks scenarijus – sudėtingas. Nežinia, kaip Baltarusijos prijungimas įtakotų Rusijos ekonomiką. Šlubuojanti Rusijos ekonomika greičiausiai dar labiau smuktų. Taip pat neaišku, ar baltarusiai itin noriai, be menkiausio kraujo praliejimo, sutiktų tapti sudėtine Rusijos dalimi. Nėra lengva nuspėti ir A. Lukašenkos veiksmus – vargu ar jis savanoriškai atsisakys Baltarusijos vadovo posto.

Buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis mano, kad A. Lukašenka turi rimtą pretekstą nerimauti dėl savo likimo, nors iki galo nežino, kokius planus kurpia V. Putinas. Tokiais atvejais A.Lukašenka dažniausiai pradeda viešai atvirauti. Taip nutiko ir dabar. Jis be užuolankų paaiškino žurnalistams, kad supranta, jog Rusija nori prisijungti Baltarusiją galutinai.

Beje, V. Putinas baiminasi, kad A.Lukašenka, pajutęs rimtą pavojų, dabar jau rimtai neperbėgtų į Vakarų pusę, kaip tai padarė Ukraina. Tokiu atveju V. Putinas netektų ir Baltarusijos (kaip neteko Ukrainos), ir galimybės tapti bendros valstybės prezidentu.

Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

Žodžiu, niekas dorai nežino, ar V.Putinas sugebės išsaugoti prezidento kėdę po 2024-ųjų metų. Tačiau omenyje turint visus ankstesnius V. Putino gudrumus, jam tai turėtų pavykti.

Informacijos šaltinis – „The Independent“

2018.12.23; 09:00