Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ir Kinija bando pakenkti JAV demokratijai, artėjant lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams, pareiškė demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas, remdamasis gaunamomis žvalgybos ataskaitomis.
„Rusai bando delegitimizuoti mūsų rinkimų procesą. Faktas“, – rinkimų kampanijos renginyje penktadienį sakė J. Bidenas, skelbia „The Washington Post“.
„Kinija ir kiti taip pat imasi veiksmų, kuriais siekiama, kad mes prarastume pasitikėjimą (rinkimų) rezultatu“, – pridūrė jis.
JAV įprasta, kad didžiųjų partijų kandidatai į prezidentus gauna šalies žvalgybos ataskaitas, tačiau nežinoma, kada JAV žvalgybos tarnybos pradėjo teikti J. Bidenui šias ataskaitas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Birželio 30 d. J. Bidenas teigė galintis paprašyti ataskaitos, tačiau tuo metu esą jam ji dar nebuvo pasiūlyta.
Praeitų metų pabaigoje JAV saugumo pareigūnai perspėjo, kad priešiškos užsienio šalys bandys kištis į 2020 m. rinkimus, siekdamos „pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką“.
JAV žvalgybininkai patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 m. rinkimus, kad paveiktų juos Donaldo Trumpo naudai, kuris neigė kaltinimus ir ragino kurti geresnius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Dabartinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda laimėjo sekmadienį vykusius šalies prezidento rinkimus ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją šiame poste, pirmadienį paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija.
Beveik galutiniai oficialūs rezultatai, paremti suskaičiuotais balsais iš 99,97 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad konservatyvių pažiūrų A. Dudai antrajame prezidento rinkimų ture atiteko 51,21 proc. balsų.
Komisijos teigimu, nepanašu, kad likę nesuskaičiuoti balsai turės įtakos galutiniam rezultatui.
A. Dudos varžovas – opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – gavo 48,79 proc. balsų.
Kandidatus skiria maždaug 500 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo neįprastai aukštas ir siekė 68,12 proc.
A. Duda yra remiamas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Rinkimų kampanijos metu A. Duda daugiausiai dėmesio skyrė tradicinėms vertybėms ir socialinių išlaidų politikai. R. Trzaskowskis žadėjo rinkėjams visiškai kitokią Lenkiją. Kandidatas teigė atšauksiąs prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, dėl kurių išaugo šalies susipriešinimas su Briuseliu. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, tačiau kaip ir A. Duda, R. Trzaskowskis nepritarė galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
48 metų A. Duda pasisako už Lenkijos abortų įstatymo griežtinimą, kuris jau ir taip yra vienas griežčiausių Europoje, o visai neseniai „LGBT ideologiją“ palygino su komunizmu.
1972 metais profesorių šeimoje gimęs A. Duda 1996 metais įgijo teisinį išsilavinimą. 2005 m. į valdžią atėjus PiS, jis tapo teisingumo ministro pavaduotoju, o 2008-aisiais – tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio patarėju.
2011 metais politikas išrinktas į Lenkijos parlamentą, o 2014 metais – į Europos Parlamentą (EP).
Lenkijos prezidentu A. Duda pirmą kartą išrinktas 2015 metais.
Andžėjus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad sekmadienį vykusiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture rinkėjų balsai pasiskirstė daugmaž tolygiai. Dabartinis prezidentas Andrzejus Duda pirmauja labai nedidele persvara, todėl rinkimų nugalėtojas kol kas neaiškus. Rafalas Trzaskowskis. EPA – ELTA nuotr.
Remiantis „Ipsos“ apklausos duomenimis, paskelbtais vos tik užsidarius rinkimų apylinkėms, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas A. Duda gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas – opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – pelnė 49,6 proc. balsų.
Galima apklausos rezultatų paklaida – 2 procentiniai punktai.
„Ipsos“ duomenimis, rinkėjų aktyvumas antrajame ture buvo rekordiškai didelis – 68,9 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas bet kokiuose rinkimuose Lenkijoje nuo 1989 metų.
Balsavimo teisę prezidento rinkimuose turėjo beveik 30 mln. lenkų.
Valstybinė rinkimų komisija (PKW) tikisi oficialius antrojo turo rezultatus paskelbti vėlų pirmadienio vakarą arba naktį iš pirmadienio į antradienį.
Lenkijos vadovas A. Duda suskubo paskelbti pergalę rinkimuose.
„Tegyvuoja Lenkija! Laimėti prezidento rinkimus, kuriuose rinkėjų aktyvumas siekė 70 proc., kažkas neįtikėtino. Esu sujaudintas. Dėkoju jums visiems, mano tėvynainiai“, – teigė prezidentas A. Duda.
Tuo metu R. Trzaskowskis vis dar viliasi išplėsti pergalę prieš A. Dudą.
„Rezultatai glaudūs, bet esu visiškai įsitikinęs, kad laimėsime“, – sakė R. Trzaskowskis ir pridūrė, kad, nepaisant galutinio rezultato, „mes jau laimėjome“.
Prezidento rinkimai Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį iki vidurdienio rinkėjų aktyvumas Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture siekė 24,73 proc., per spaudos konferenciją paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija (PKW).
Balsavimas rinkimuose, kuriuose varžosi konservatyvių pažiūrų dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda ir liberalių pažiūrų sostinės Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, prasidėjo 7.00 val. ryto vietos laiku ir truks iki 21.00 val.
Balsavimo teisę rinkimuose turi 29 937 795 lenkai, įskaitant daugiau kaip 519 tūkst. lenkų užsienyje. Iš 29 mln. rinkėjų iki vidurdienio balsavo 7,2 mln. arba 24,73 proc.
Pirmajame prezidento rinkimų ture rinkėjų aktyvumas iki vidurdienio buvo panašus – 24,08 proc., o bendras galutinis rinkėjų aktyvumas birželio 28 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture buvo 64,5 proc. – didžiausias per 25 metus.
Itin didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad koronaviruso pandemija nesulaikys Lenkijos rinkėjų nuo atėjimo į balsavimo punktus. Laikantis griežtų saugumo priemonių, prie balsavimo punktų šalyje nusidriekė ilgos eilės. Balsavimo punktuose ribojamas žmonių skaičius, prašoma laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito, dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas ir net atsinešti savo rašiklius.
Remiantis taisyklėmis, antrajame rinkimų ture neįgalūs žmonės, nėščios moterys, suaugusieji su jaunesniais kaip trejų metų vaikais ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys turi pirmenybę atiduoti savo balsus balsavimo punktuose.
Lenkijoje nuo pandemijos pradžios patvirtintas jau 37 891 koronaviruso infekcijos atvejis, 1 571 pacientas mirė.
Pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavo 11 kandidatų. Prezidentas A. Duda laimėjo rinkimus, pelnęs 43,5 proc. balsų. Varšuvos meras R. Trzaskowskis liko antras su 30,4 proc. balsų, tačiau politikas tikisi, kad antrajame ture už jį balsuos rinkėjai, kurie pirmajame ture atidavė savo balsus kitiems kandidatams. Viešosios nuomonės apklausose abiem kandidatams prognozuojami apylygiai rezultatai.
Lenkijoje prezidentas renkamas penkeriems metams.
Šiuose rinkimuose lenkai taip pat gali rinktis, ar balsuoti paštu, ar balsavimo punktuose.
Lenkai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame varžosi konservatyvių pažiūrų dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda ir liberalių pažiūrų sostinės Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Rinkimuose prognozuojama nuožmi kova.
Maždaug 30 mln. rinkėjų turi teisę balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture. Balsavimas prasidėjo 5.00 val. ryto Grinvičo (8.00 val. Lietuvos) laiku ir vyks iki 19.00 val. Grinvičo (22.00 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turi būti paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai.
Dėl koronaviruso pandemijos rinkimuose laikomasi įvairių saugos reikalavimų – balsavimo punktuose ribojamas žmonių skaičius, rinkėjai turi laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir dėvėti apsaugines veido kaukes. Rinkėjai, be kita ko, raginami atsinešti savo rašiklius, o užėjus į balsavimo punktus dezinfekuoti rankas.
Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture nugalėjo A. Duda, surinkęs 43,5 proc. balsų. R. Trzaskowskis liko antras su 30,4 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas siekė 64,5 proc. – didžiausias per 25 metus.
Iš pradžių planuota Lenkijos prezidento rinkimus rengti gegužės 10 d., tačiau balsavimas dėl koronaviruso krizės ir politinių rietenų galiausiai buvo atidėtas. Tuo metu prezidentas A. Duda stipriai pirmavo viešosios nuomonės apklausose, bet nuo to laiko rinkėjų parama A. Dudai sumažėjo ir antrajame prezidento rinkimų ture abiem kandidatams prognozuojami apylygiai rezultatai.
R. Trzaskowskis žada rinkėjams visiškai kitokią Lenkiją. Kandidatas teigia atšauksiąs prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, dėl kurių išaugo šalies susipriešinimas su likusiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, tačiau kaip ir A. Duda, R. Trzaskowskis nepritaria galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Sekmadienį vyksiančiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture laukia nuožmi kova, rodo viešosios nuomonės apklausos.
Remiantis dviejų iš trijų paskutinių apklausų rezultatais, paskelbtais penktadienį, liberalus dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos varžovas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis rinkimuose gali įveikti jį nedidele persvara.
Tačiau trečiosios atliktos apklausos rezultatai rodo, kad prezidentas A. Duda įveiks R. Trzaskowskį, surinkdamas 47-53 proc. balsų.
Tuo metu dauguma analitikų teigia, kad pernelyg sunku prognozuoti, kas laimės rinkimus.
Liepos 8-9 d. „Kantar“ atliktoje apklausoje parama R. Trzaskowskiui siekė 46,4 proc., o prezidentui A. Dudai – 45,9 proc., tačiau 7,7 proc. respondentų teigė esą dar neapsisprendę.
Liepos 8 d. atliktoje IBRIS apklausoje parama opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) kandidatui R. Trzaskowskiui siekė 45,3 proc., o A. Dudai – 44,4 proc. Vis dėlto 10,3 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad dar nėra priėmę galutinio sprendimo.
Trečioji apklausa – liepos 7-8 d. vykdyta „CATI Ipsos“ apklausa – prognozuoja pergalę A. Dudai. Šioje apklausoje dabartiniam prezidentui prognozuojama 47-53 proc. balsų, o neapsisprendę buvo tik trys proc. respondentų.
Antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas rengiamas sekmadienį, liepos 12 d. Pirmasis turas vyko birželio 28-ąją, jame nugalėjo A. Duda, o R. Trzaskowskis liko antras.
Donald Trump ir Kanye Westas. EPA – ELTA nuotr.
JAV reperis Kanye Westas šeštadienį internete paskelbė mesiantis iššūkį Donaldui Trumpui 2020 m. JAV prezidento rinkimuose, praneša AFP.
„Dabar turime įgyvendinti Amerikos pažadą tikėdami Dievu, suvienyti mūsų viziją ir kurti mūsų ateitį. Aš dalyvausiu JAV prezidento rinkimuose!“ – tviteryje paskelbė milijardierius reperis.
K. Westas daugiau informacijos apie savo politinę kampaniją nepateikė, o iki lapkritį įvyksiančių rinkimų teliko keturi mėnesiai.
K. Westas jau seniai teigė palaikantis D. Trumpą, nors dauguma JAV pramogų pasaulio atstovų yra kairiųjų pažiūrų.
2018 m. jie buvo susitikę Baltuosiuose rūmuose, kur K. Westas prieš kameras apkabino D. Trumpą. Daugumos kitų atlikėjų ir Demokratų politikų nuostabai reperis pareiškė savo susižavėjimą D. Trumpu.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau 2019 m. viename interviu K. Westas jau kalbėjo kitaip. Tuomet jis teigė, kad pareikšdamas paramą D. Trumpui jis norėjo paerzinti demokratus, nes pats turi ambicijų siekti prezidento posto, ir pareiškė, kad kada nors juo taps.
Pastarųjų savaičių apklausos rodo, kad D. Trumpas atsilieka nuo demokratų kandidato Joe Bideno. JAV prezidentas kritikuojamas dėl netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją ir savo pozicijos rasizmą smerkiančių protestų atžvilgiu.
Šeštadienį nė vienas iš dviejų kandidatų nepakomentavo K. Westo pranešimo apie siekius tapti prezidentu.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijos piliečiams nepavyko iš pirmo karto išrinkti šalies prezidento – sekmadienį įvykusiuose rinkimuose nė vienas iš kandidatų nesurinko pergalei reikalingų daugiau kaip 50 proc. balsų. Tai rodo balsavusių rinkėjų apklaustų duomenys, paskelbti vos tik uždarius rinkimų apylinkes. Rafalas Trzaskowskis. EPA – ELTA nuotr.
Šiais duomenimis, į antrąjį ratą, kuris turi įvykti liepos 12 d., pateko dabartinis Lenkijos valstybės vadovas Andrzejus Duda, surinkęs 41,8 proc. balsų, ir didžiausios šalyje opozicinės Piliečių platformos partijos kandidatas, Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, iškovojęs 30,4 proc. balsų.
Baltarusijoje vykstančių opozicijos protestų metu, prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai imantis griežtų priemonių prieš kritikus, buvo suimta apie 140 žmonių, šeštadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Viasna“.
Nuo 1994 metų šalies lyderio poziciją užimantis 65-erių A. Lukašenka rugpjūtį vyksiančiuose prezidento rinkimuose sieks iškovoti šeštąją kadenciją.
Opozicijos veikėjai sunkiai kovoja dėl vietos balsalapiuose, o keli oponentai, įskaitant stipriausią A. Lukašenkos konkurentą rinkimuose Viktorą Babariką, buvo suimti artėjant rugpjūčio 9 d. vyksiančiam balsavimui.
Penktadienis buvo paskutinė diena, kai su dabartiniu prezidentu į akistatą stoti pasiryžę kandidatai galėjo rinkti savo rėmėjų parašus.
Penktadienio vakarą rėmėjai būriavosi Minsko gatvėse ir kituose šalies miestuose, siekdami išreikšti paramą A. Lukašenkos kritikams, tačiau susibūrimus ėmėsi vaikyti policija.
Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ pranešė, kad protestų metu buvo suimta apie 140 žmonių, 80 jų areštuota Minske. Asmenų suimta ir tokiuose miestuose kaip Bobruiskas, Vitebskas, Brestas ir Mogiliavas.
Tarp suimtųjų buvo ir keletas užsienio naujienų agentūrose dirbančių žurnalistų, įskaitant „Radio Free Europe“ korespondentą, kurį išsivedė civilius drabužius vilkintys pareigūnai jam vykdant tiesioginę transliaciją.
Kai kurie žmonės buvo paleisti vėlyvą penktadienį, o kiti liko laukti teismo posėdžių.
Minske taip pat buvo sulaikytas naujienų agentūros „Reuters“ laisvai samdomas žurnalistas, pranešė agentūros atstovas spaudai, tačiau jis ilgai netrukus buvo paleistas į laisvę.
Ketvirtadienį dėl įtarimų įvykdžius finansinių nusikaltimų buvo suimtas pagrindinis A. Lukašenkos konkurentas, 56-erių buvęs bankininkas V. Babarika.
Jis anksčiau vadovavo bankui „Belgazprombank“. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių, susijusių su tyrimais, siejamais su šio banko veikla.
Žinių apie V. Babarikos suėmimą sulaukta po to, kai buvo areštuoti dar keli kritikai, įskaitant opozicijos politiką Mikolą Statkevičių ir populiarų tinklaraštininką Sergejų Tichanovskį.
Tarptautinė rinkimų ir karo stebėsenos įstaiga Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nepripažįsta nei vienų Baltarusijoje nuo 1995 metų vykusių rinkimų laisvais ir sąžiningais.
Dar penkerius metus karaliauti geidžiantis Aleksandras Lukašenka vėl apmovė: daugelis neabejojo, kad jis koneveiks ir muš išdrįsusius su juo varžytis dėl šalies prezidento posto, bet mažai kas tikėjosi, kad imsis to taip anksti – iki balsavimo likus dar pusantro mėnesio.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Atėjo laikas pasirašyti nuosprendį?
Aleksandras Lukašenka nepertraukiamai valdo Baltarusiją 26 metus ir rugpjūčio 9 d. vėl dalyvaus rinkimuose į šalies prezidentus – šeštą kartą; keltis į aukščiausią valstybės postą kiek nori kartų jam leidžia 2004 metais vykusiame referendume priimta respublikos konstitucijos pataisa. Artėjant pastarajai rinkiminei kampanijai, daugelis ekspertų, kaip dabar primena žiniasklaida, spėjo rinkėjų aktyvumą būsiant labai menką ir rinkimuose į prezidentus dalyvausiant nedaug pretendentų. Mat norint būti įregistruotam kandidatu į prezidentus būtina pateikti ne mažiau kaip 100 tūkstančių pretendento kandidatūrai pritariančių rinkėjų parašų – tai padaryti ir šiaip nelengva, o čia dar pandemija.
Ekspertai smarkiai apsiriko. Pirma, pasiskelbė net 55 iniciatyvinės grupės, keliančios savo kandidatą į prezidentus; tiesa, centrinė rinkimų komisija įregistravo tik penkiolika. Antra, žmonės nepabijojo išeiti iš namų. Baltarusių žurnalistikos veteranai tikino, kad tokių ilgų eilių sostinėje ir kituose miestuose nematę nuo sovietinių laikų, kai jos nusidriekdavo prie parduotuvių, pasirodžius ten vadinamajam deficitui.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Dabar žmonės stojo į eilę prie piketų – pasirašyti pritarimo kandidatui į prezidentus. Antai gegužės 31 d. Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centro „Viasna” aktyvistai Minske suskaičiavo, kad vienu metu prie piketo per kelias artimiausias gatves nusidriekusioje eilėje laukė 2 100 žmonių. Žurnalistai, pakalbinę atėjusiuosius pasirašyti, padarė išvadą, kad „parašų rinkimas iš tikrųjų tapo viešo protesto forma”. Žmonės skundėsi tuo, kaip valdoma šalis, reikalavo pakeisti valdžią ir sakė, kad deda parašą pagal principą „už bet kurį, tik ne už Lukašenką”.
Dar kas krito į akis: pajėgiausi Lukašenkos varžovai pasirodė esantys ne politinių partijų atstovai. 57-erių Viktoras Babaryka 20 metų vadovavo bankui („Белгазпромбанк”), garsėja kaip mecenatas ir filantropas. Prasidėjus rinkimų kampanijai, jis daugeliui netikėtai paskelbė kelsiantis savo kandidatūrą į prezidentus ir atsistatydino iš banko valdybos pirmininko pareigų. Anksčiau į politikus nesitaikė ir tik pastarąjį pusmetį ėmė kritikuoti respublikos vadovybę. Jis iš karto pareiškė nenorintis su niekuo pyktis ir jam svarbiausia – suvienyti šalį. Jo rinkimų šūkis: „Aš – vadybininkas”. Jam talkino beveik 900 iniciatyvinės grupės narių ir jie surinko 425 tūkstančių pritarimo parašų – kiti pretendentai gerokai atsiliko (žinoma, išskyrus esamą prezidentą, kuriam oficialiai padėjo beveik 11,5 tūkstančio talkininkų ir kurio naudai surinkta 1,5 milijono parašų).
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Įregistravus iniciatyvines grupes, kai kurie internetiniai leidiniai paprašė skaitytojų atsakyti į klausimą, už ką jie ketinantys balsuoti rugpjūčio 9-ąją. Žinoma, tokia apklausa nelaikytina sociologiniu tyrimu, bet objektyvių rinkėjų nuomonės tyrimų Baltarusijoje nesant vis dėlto šioks toks vaizdas susiklosto – juk daugybė žmonių. Antai vienoje internetinėje svetainėje (tut.by) atsakė 44 tūkstančiai skaitytojų: 55 % nurodė Viktorą Babaryką, antroje vietoje liko Svetlana Tichanovskaja – 14 %… už prezidentą Lukašenką tuo metu ketino balsuoti apie 6 % atsakiusiųjų. Kitas leidinys („Наша Нiва”) sulaukė daugiau kaip 9 tūkstančių atsakymų: 48 % tinkamiausiu kandidatu pripažino taip pat buvusį bankininką, 16% – Sergejų Tichanovskį… 3% – Lukašenką; socialiniuose tinkluose ir žmonėse dabartiniam prezidentui kaip mat prilipo pašiepiama pravardė „Saša 3%” (Saša – mažybinė vardo Aleksandras forma).
Viename leidinyje matome Tichanovskają, kitoje – Tichanovskį. Kaip čia išeina?
Galą tarakonui!
Svetlana ir Sergejus Tichanovskiai – sutuoktiniai, kartu 16 metų, augina du vaikus. 41-erių Sergejus – video studijos savininkas, dirbo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, tačiau ėmė garsėti kaip YouTube kanalo „Šalis, skirta gyvenimui” (Страна Для Жизни), kurį įkūrė 2019-ųjų pavasarį, autorius ir vedėjas. Į klausimą, kodėl ėmėsi, atsakė: „Pavargau nuo valdininkų savivalės ir nusikalstamo aplaidumo”. Iš pradžių daugiausia kalbino verslininkus ir garsino šaliai naudingus jų užmojus. Patyręs, kad ir paprasti žmones turi ką pasakyti apie valstybę, atsidūrė politikoje. Protesto akcijų prieš „gilesnę integraciją” su Rusija tiesioginės transliacijos jį atvedė į teismo salę, 2020-uosius sutiko laikinajame izoliatoriuje. Šalininkų padedamas nusipirko namelį ant ratų ir šį pavasarį per mėnesį apvažiavo daug Baltarusijos vietovių, bendravo su kanalo prenumeratoriais, kalbino vietinius gyventojus.
Suimti dešimtys Baltarusijos opozicijos atstovų. EPA-ELTA nuotr.
Kanalas „Šalis, skirta gyvenimui” išgarsino ir pensininkę Liudmilą iš Glubokajo miesto (prie senojo kelio iš Vilniaus į Polocką), kuri, kritikuodama Baltarusijos prezidentą, priminė rusų rašytojo Aleksandro Čakovskio eiliuotą pasaką apie baisųjį tarakoną. „Ir nusilenkė žvėrys ūsuotajam…” Laida sulaukė beveik 1,1 milijono žiūrovų ir 4,5 tūkstančio komentarų.
„Daugiau kaip 130 tūkstančių prenumeratorių prašo mane dalyvauti šioje kampanijoje, jie netiki nė vienu kandidatu”, – tokiais žodžiais Sergejus Tichanovskis gegužės 7 d. pradeda savo kanale pareiškimą apie ketinimą atsiliepti į žmonių prašymą ir iškelti savo kandidatūrą rinkimuose į šalies prezidento postą. Šis kreipimasis buvo įrašytas iš anksto – patį autorių išvakarėse vėl sulaikė. Centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti jo kandidatūrą iškėlusią iniciatyvinę grupę (pasigedo paties kandidato parašo), tačiau prieš pat baigiantis dokumentų pateikimo terminui Komisijos rūmuose pasirodžiusi Svetlana Tichanovskaja spėjo įregistruoti grupę savo vardu ir pati netikėtai tapo galima kandidate į prezidentus…
Paleistas į laisvę Sergejus ėmėsi vadovauti sutuoktinės iniciatyvinei grupei. Sutuoktinių rinkimų kampanijos šūkiu tapo raginimas neprileisti tarakono („Стоп таракан!”). O netrukus žmonės ėmė nešti į piketus šlepetes – tarakonui pritrėkšti. Kai kas rinkiminį žmonių aktyvumą Baltarusijoje vadina „revoliucine situacija”, o daugelis – „šlepečių revoliucija”.
Sergejus spėjo žurnalistams paiškinti, kad baltarusiai turi gyventi „suverenioje ir nepriklausomoje valstybėje”, draugauti „su visais kaimynais, ir su rusais, ir su ukrainiečiais, ir su kitais”. Svarbiausia – pakeisti šią valdžią, diktatūrą. „Vienas asmuo daro ką tik nori, o nuo mūsų nieko nepriklauso, – sakė jis. – Tik ar gali vienas žmogus geriau už visus žinoti, kaip turėtų būti mūsų šalyje, kuria kryptimi turime žengti. Turi spręsti žmonės.” Jeigu dabartinis prezidentas nepasitrauks, tai baltarusiams nereikėtų dalyvauti rinkimuose. Lukašenkai vėl užgrobus valdžią, šalyje gali įsiplieksti partizaninis karas. Baltarusija iš prezidentinės respublikos palaipsniui turėtų atvirsti į parlamentinę respubliką. Sąžiningi parlamento rinkimai, Konstitucijos buvusios versijos grąžinimas, nepriklausomų teismų sudarymas, vietos savivaldos plėtojimas… Pasakė ir ką girdėjęs iš milicininkų: jeigu į gatves išeis du, dešimt tūkstančių žmonių, tai milicija juos išvaikys, bet jeigu bus 40, 80 tūkstančių, tai pereis į žmonių pusę.
Sergejų Tichanovskį vėl sulaikė gegužės 29 d. Gardine, kur jo vadovaujama iniciatyvinė grupė rinko pritarimo parašus. Prie jo su klausimais lindusi kažin kokia blondinė pasiskundė čia pat buvusiems dviem milicininkams, esą Sergejus ją pastūmė. Vienas iš pareigūnų, mėginusių prieiti per žmonių būrį prie grupės vadovo, parkrito ant asfalto. Tuoj prisistatę Ypatingosios paskirties būrio kovotai suėmė Tichanovskį ir devynis jo talkininkus. Liudytojų akimis, tai buvusi pati tikriausia provokacija; vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prieš teisėtai veikiančius pareigūnus buvo panaudota prievarta ir jie patyrė kūno sužalojimus. Birželio 16 d. Tichanovskiui pateikė naujus kaltinimus (trukdymas įgyvendinti rinkimų teisę etc etc), pratęsė suėmimą dar dviem mėnesiams ir rinkimų dieną jis praleis už grotų.
Daugelis už Svetlaną Tichanovskają pasirašiusiųjų nė nežinojo, kuo ji verčiasi (užtenka „Tichanovskio žmona”). Anglų ir vokiečių kalbos specialybę įgijusi moteris dirbo vertėja, sekretore ir iki pastarųjų dienų politika nesidomėjo. Pirmą ir vienintelį kartą buvo atėjusi į rinkimus 2001-aisiais, kai jai sukako 18-a, ir kartu su tėvais balsavo už Lukašenką. Kai 2010-ųjų pabaigoje, pasibaigus balsavimui, Minske įvyko opozicijos protesto akcija, reikalavusi paskelbti naujus, sąžiningus, rinkimus – be Lukašenkos (demonstrantus išvaikė vidaus kariuomenė, daugiau kaip šešis šimtus jų sulaikė, tarp jų ir septynis buvusius kandidatus į prezidentus, 41 teisė), Svetlana nė nesuko galvos, kas kaltas, kas teisus.
Prieš kelias dienas sužinojome Svetlanos Tichanovskajos iniciatyvinę grupę surinkus kandidatės į prezidentus registravimui reikalingus 100 tūkstančių parašų. Ji pranešė, kad būdama Gomelyje sulaukė perspėjimo telefonu: pagalvokite, ar verta važinėti, kai jus gali pasodinti, o vaikus – paimti. Kai registruojant iniciatyvinę grupę Centrinėje rinkimų komisijoje Svetlanos paklausė, ar tikrai ketinanti siekti prezidento posto, atsakė: „Visą gyvenimą apie tai svajojau”. Ne, teisybę sakant, ji norėtų vėl būti tik žmona ir mama. Kita vertus, tiek pastangų padėta, tiek visko padaryta. „Kaip suprantu, žmonių sąjūdis neišblės. Visiems turi būti aišku, kad balsuojame ne už ką nors, o prieš vieną žmogų.” Bet Sergejus kalbėjo, kad Lukašenkai būtų blogai ir žmonėms neatėjus balsuoti. Suėmė ir vyro padėjėjus – neliko su kuo pasitarti…
Pretendentai dingsta rytą
Birželio 1 d. prezidentas Aleksandras Lukašenka susitikimo su Valstybės saugumo komiteto pirmininku Valerijumi Vakulčiku metu kalbėjo žinantis kai kurių „vėjo kėlėjų” planus ir pareiškė norintis pirmininką ir „visus, kas mus išgirs”, perspėti: „maidanų Baltarusijoje nebus”. Negalima leisti įstatymo pažeidimų. Negalima leisti, kad po šalį šlaistytųsi visokios kriminalinės gaujos, pasiraitojusios rankoves; ne duok Dieve, žmonės pamanys, kad grįžo gestapas, prasidėjo karas. „Štai ko mes negalime leisti. Ir aš to neleisiu.” Tačiau gal ne visi išgirdo perspėjimą ir pats prezidentas nespėjo imtis pažadėta („Ir aš to neleisiu”), nes nes po geros savaitės jis vėl paragino „neleisti parašų rinkimo paversti neteisėtais mitingais ir masiniais renginiais su visais įmanomais ir neįmanomais įstatymų ir moralės normų pažeidimais”.
„Viasna” aktyvistai suskaičiavo, kad Baltarusijoje nuo gegužės 6-osios iki pastarųjų dienų administracine tvarka už įvairius pažeidimus (iš tikrųjų – už dalyvavimą rinkimų kampanijoje) nubausta 98 žmonės; sudėjus visų, išeina 1316 parų arešto. Per 100 žmonių nubausta piniginėmis baudomis; bendra suma – daugiau kaip 90 tūkstančių rublių (33 tūkstančiai su viršum eurų). Kiti dar laukia teismo.
Baltarusijos prezidentas ne veltui ragino įstatymų sergėtojus „pakedenti kailį pilvotiems buržujams” – birželio 18 d. sužinojome juos atskleidus organizuotą nusikaltamą grupę, veikusią tarptautiniu mastu. Solidaus, atrodytų, banko vadybininkus ir jų bendrininkus sekė nuo 2016 metų. Dabar, baigus rinkti visus duomenis, jiems pateikti įtarimai dėl grobstymo, sukčiavimo, pakišų davimo ir ėmimo, nusikalstamai gautų pajamų įteisinimo užsienio bankuose – kalbama apie šimtus milijonų JAV dolerių. Baltarusių tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis 18-oje šalių, taip pat ir pirmaujančiose kovoje su pinigų plovimu Jungtinėse Valstijose. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių. Dauguma sutiko bendradarbiauti su tyrimu ir teikia parodymus prieš dabar sulaikytą nusikalstamos veikos organizatorių – buvusį banko vadovą.
Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bankas vadinasi „Belgazprombank” ir priklauso Rusijos bendrovei „Gazprom”. Baltarusijos valstybės kontrolės komiteto vadovas priduria, kad sulaikytieji tebuvo vykdytojai, o jiems už nugarų stovėjo aukšti „Gazprom” viršininkai, gali būti, ir dar aukštesni. Abejotina, ar visi – 425 tūkstančiai – savo parašais pritarusieji Viktoro Babarykos kandidatūrai į šalies prezidento postą įsidėmėjo banko, kuriam jis vadovavo, pavadinimą. Dabar jiems pirštu prikišamai parodė: pasirašėte už sukčių gaujos vadeivą, susijusį su labai aukštais Rusijos viršininkais. Su Rusijos! Aleksandras Lukašenka atkakliai gina šalies suverenumą nuo Maskvos gniaužtų, o šitas „pilvotas buržujus” ką daro?!
Žiniasklaidoje tebesvarstoma, kodėl penkiolika „vykdytojų” sulaikė birželio 11-ąją, o „nusikalstamos veikos organizatorių” – tik po savaitės (rytą su sūnumi Eduardu – iniciatyvinės grupės vadovu išvežė surinktus parašus registruoti ir negrįžo). Per tą laiką šis daug prikalbėjo. Antai, tuoj po buvusių bendradarbių ir esamų bičiulių sulaikymo: dabartinė valdžia nesuvokia, kad tos Baltarusijos, kuri buvo anksčiau ir kurią jie gainiojo kaip savo kaimenę, jau nebėra. „Baltarusija pakirdo. Aš noriu pasakyti, kad naujoji Baltarusija nušluos senojo režimo griuvenas. Mes stipri ir laisva šalis, mes liaudis nugalėtoja.” Gal norėta iš kitų išgauti pageidaujamų parodymų? O gal tikėtasi buvusį bankininką išgirsiant jam taikomas užuominas ir savo valia pasitrauksiant iš rinkimų?
Birželio 13 d. Viktoras Babaryka, atsakydamas į „Deutche Welle” korespondentės klausimus, prisipažino: „Aš pasirengęs tam, kad mane gali suimti šią naktį.” Tą pačią dieną interviu su buvusio banko vadovu paskelbė ir Rusijos federalinė naujienų tarnyba RBK. Jo paklausė: ar ketina trauktis? Atsakė, kad buvo pasirengęs prieš jį nukreiptiems provokaciniams veiksmams, tik nemanė šiuos rinkimus sukelsiant valdžiai tokį siaubą. Jis nepasitraukė anksčiau ir dabar nesustos. Šalies įstatymuose aiškiai pasakyta, kam neleidžiama kelti savo kandidatūros rinkimuose – teistiesiems. Sulaikytam asmeniui – leidžiama, „todėl mes pasirengėme ir tam atvejui, jeigu aš netikėtai pradingsiu”. Per likusias iki rinkimų dienas jį nuteisti nepažeidžiant procesinių normų tiesiog neįmanoma.
Vėl prie bedugnės
1994-aisiais, pirmojo nepriklausomos Baltarusijos prezidento rinkimų 2-ajame ture sovietinės žemės ūkio įmonės (sovchozo) direktorius Aleksandras Lukašenka triuškinamai įveikė tuometį ministrą pirmininką Viačeslavą Kebičių. Padėtis šalyje buvo labai sunki ir rinkėjai nusisuko nuo vyriausybės („Nuvarė šalį!”), kritikos jai negailėjo visi kandidatai, taip pat ir Lukašenka. Po daugelio metų jis gyrėsi savo ranka parašęs veiklos programą (atitraukti liaudį nuo bedugnės, sąjunga su Rusija) ir kreipęsis per televiziją į rinkėjus tokiais žodžiais: „Neprašau jūsų už mane balsuoti. Viena prašau. Šiandien sprendžiamas mūsų valstybės likimas. Ateikite į rinkimus. Tarkite žodį.” Po to jam žmonės pasakoję, kaip prie patalo prikaustyti seneliai maldavo savo vaikų: nuveskite balsuoti. Paralyžiuotieji kėlėsi ir pasiremdami lazdelėmis žygiavo balsuoti už Lukašenką. Kaip Šventajame Rašte: „Kelkis ir eik.”
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
Ekspertai sako, kad prieš ketvirtį amžiaus Baltarusijos rinkėjai balsavo „ne už Lukašenką, o prieš Kebičių”. Vėlesniais dešimtmečiais žmonės jau neturėjo pasirinkimo. Dabar 65-erių Lukašenka prašo žmonių: ne viską spėjau padaryti, duokite dar penkerius metus. Nežinia, ar dabartiniai jo priešininkai atsimena sovchozo direktoriaus žodžius 1994-aisiais, bet tvirtina: Lukašenka atvedė šalį prie bedugnės (beje, tai to paties Viktoro Babarykos žodžiai). Ratas apsisuko. Dabar žmonės išėjo į aikštes pasirašyti „prieš Lukašenką”.
1994-ųjų vasarą pirmasis Baltarusijos prezidentas respublikos parlamento akivaizdoje prisiekė ir pareiškė: „Pripažįstu tik vieną diktatūrą – įstatymo diktatūrą”. Po dvejų metų Lukašenka privertė liaudies išrinktuosius suteikti jam daugiau konstitucinių galių, tapo pasaulyje pagarsėjusiu diktatoriumi ir kito prezidento Baltarusija jau nesulaukė. Pastarieji prezidento rinkimai – pirmieji šalies istorijoje rinkimai, kurių baigtis neaiški.
Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pareiškė esąs „gana tikras“ dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė gali užkirsti kelią bandymams paveikti šių metų JAV prezidento rinkimų baigtį.
Interviu BBC M. Zuckerbergas teigė, kad socialinis tinklas yra geriau pasirengęs užkirsti kelią dezinformacijos kampanijoms, tačiau pripažino, kad 2016 m. rinkimų metu, kuomet nugalėjo Donaldas Trumpas, „Facebook“ turėjo trūkumų.
„Šalys ir toliau bandys kištis, mes ir toliau turėsime tokias problemas, bet nuo 2016 m. labai daug ko išmokome, todėl esu gana tikras dėl to, kad galėsime apsaugoti ateinančių rinkimų sąžiningumą“, – sakė M. Zuckerbergas.
M. Zuckerbergas kišimosi į rinkimus prevenciją pavadino „šiek tiek panašia į ginklavimosi varžybas“ su tokiomis šalimis, kaip Rusija, Iranas ir Kinija.
Facebook puslapiai. Slaptai.lt nuotr.
„Nenorime, kad kitos valstybės kištųsi į rinkimus, nepaisant jų bandymų veiksmingumo, manau, jog turime bendradarbiauti su visais, kad užkirstumėme tam kelią“, – pridūrė jis.
„Facebook“ anksčiau buvo kaltinamas leidęs D. Trumpui laimėti rinkimus dezinformacijos pagalba, kurią socialiniame tinkle platino užsienio valstybių institucijos.
„Facebook“ neseniai pašalino Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro pareiškimą, neva mokslininkai įrodė, kad yra sukurtas vaistas nuo COVID-19.
„Akivaizdu, kad tai netiesa, todėl mes tai pašalinome. Nesvarbu, kas tai sako“, – teigė M. Zuckerbergas.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama oficialiai parėmė buvusį savo pavaduotoją Joe Bideną kovoje dėl JAV prezidento posto. Jis didžiuojasi, galėdamas rekomenduoti savo draugą J. Bideną prezidentu, pareiškė B. Obama antradienį tviteryje paskelbtame vaizdo įraše.
77-erių J. Bidenas yra vienintelis likęs demokratų kandidatas į prezidentus. Prieš kelias dienas iš kovos pasitraukė kairysis senatorius Bernie‘is Sandersas. Vadinasi, J. Bidenas lapkritį vyksiančiuose rinkimuose susirungs su perrinkimo siekiančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
J. Bidenas demokratų kandidatu į prezidentus formaliai turėtų būti nominuotas partijos suvažiavime rugpjūtį.
J. Bidenas, prezidentaujant B. Obamai, 2009-2017 metais buvo JAV viceprezidentas. Iki šiol B. Obama į demokratų rinkimų kovą nesikišo ir nerėmė nė vieno kandidato.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisant koronapandemijos, nenori keisti rudenį numatytų prezidento rinkimų datos. „Rinkimai įvyks lapkričio 3 dieną“, – pareiškė jis penktadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. D. Trumpas buvo paklaustas, ar, atidėjus pirminius rinkimus, įmanomi ir planai keisti rudenį numatytų rinkimų terminą.
D. Trumpas tai atmetė, kaip ir reikalavimą dėl koronakrizės išplėsti balsavimą paštu. „Daugelis žmonių sukčiauja balsuodami paštu“, – teigė jis. Esą yra saugiau, kai žmogus ateina į rinkimų apylinkę su asmens pažymėjimu.
Rinkiminiai metai JAV dėl koronaviruso plitimo visiškai nukrypo nuo vėžių. Kovą ir balandį buvo planuota virtinė pirminių rinkimų. Tačiau dėl pandemijos įvairios valstijos balsavimą atidėjo vėlesniam laikui.
Tuo tarpu atidėti prezidento rinkimų datą būtų labai sudėtinga. Ji yra įtvirtinta įstatymo. Todėl terminui pakeisti būtų reikalingos JAV Kongreso pataisos, tačiau jas vėlgi būtų dar galima skųsti teismuose. Be to, taip būtų laimėtos tik kelios savaitės. Nes kitas kalendorinis planas netgi įtvirtintas konstitucijos ir todėl dar labiau nepajudinamas: naujas Kongresas turi susirinkti sausio 3 dieną, o prezidento inauguracija turi įvykti sausio 20 dieną.
Bet kokiu atveju prezidentas negalėtų pats atidėti rinkimų, jei to norėtų.
Po prasto savo pasirodymo pirminiuose rinkimuose „superantradienį“ milijardierius Michaelis Bloombergas traukiasi iš kovos dėl demokratų kandidato į JAV prezidento postą. Buvęs Niujorko meras trečiadienį paskelbė, kad nuo dabar rems buvusį viceprezidentą Joe Bideną.
Svarbiausia yra lapkritį vyksiančiuose rinkimuose įveikti dabartinį šalies vadovą Donaldą Trumpą, sakė M. Bloombergas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
J. Bidenas, preliminariais duomenimis, antradienį vykusiuose demokratų pirminiuose rinkimuose laimėjo mažiausiai 9 valstijose iš 14. Jo konkurentas Bernie‘is Sandersas pergalę šventė mažiausiai trijose valstijose.
M. Bloombergui pavyko laimėti tik nedidelėje Amerikos Samoa salų grupėje, kuri administruojama JAV ir kurioje antradienį taip pat buvo balsuojama. Jo pavardė pirmą kartą buvo įrašyta į balsavimo biuletenius. Pirmuosiuose ketveriuose pirminiuose rinkimuose M. Bloombergas nedalyvavo ir visas viltis dėjo į „superantradienį“. Rinkimų kovai jis skyrė 500 mln. dolerių.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV žvalgybos agentūros perspėja, kad Rusija siekia padėti Donaldui Trumpui laimėti 2020 m. prezidento rinkimus, praneša BBC.
Apie tai Atstovų rūmų Žvalgybos komitetui pranešta vasario 13 d., susitikimo už uždarų durų metu, JAV informavimo priemonėms sakė pareigūnai.
Teigiama, kad susitikime aptartas Rusijos kišimosi klausimas supykdė D. Trumpą, jis pareiškė, esą demokratai pasinaudos informacija jį apjuodinti.
Ketvirtadienį jis pašalino laikinai ėjusį pareigas žvalgybos vadovą Josephą Maguire‘ą.
„The New York Times“ pranešė, kad D. Trumpas ypač pyko dėl to, kad pasitarime dalyvavo apkaltos procesui vadovavęs demokratas Adamas Schiffas.
Remiantis laikraščiu „The Washington Post“, J. Maguire‘as turėjo daugiausiai galimybių užimti nuolatinio Nacionalinės žvalgybos vadovo postą. Tačiau prezidentas esą pakeitė nuomonę, sužinojęs apie pasitarimą, kurį pavadino „nelojalumo“ išraiška.
D. Trumpas šią savaitę paskelbė, kad J. Maguire‘ą pakeis jam lojalus Richardas Grenellis, šiuo metu einantis JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas.
Du D. Trumpo administracijos darbuotojai „The New York Times“ žurnalistams sakė, jog tai, kad J. Maguire‘o iš posto buvo pašalintas netrukus po žvalgybos susitikimo, yra grynas atsitiktinumas. JAV slaptosios tarnybos
JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusija kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kad padėtų D. Trumpui pasiekti pergalę ir balsavimo proceso metu sukurtų chaosą.
Demokratai sukritikavo D. Trumpą dėl R. Grenellio paskyrimo: jis yra sumenkinęs Rusijos kišimosi į praėjusius rinkimus svarbą, taip pat teigiamai žiūri į kraštutinių dešiniųjų politikų iškilimą Europoje.
Buvęs Baracko Obamos patarėjas Nedas Price‘as teigė, kad D. Trumpas nebeapsimetinėja, jog žvalgyba jam yra reikalinga.
„Jis paskyrė patį politiškiausią – ir įžūlų – JAV ambasadorių į postą, kuris laikomas mažiausiai politiniu ir neabejotinai subtiliu“, – tviterio paskyroje rašė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį oficialiai paskelbė apie dalyvavimą 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, informuoja BBC.
D. Trumpas apie siekį būti perrinktam JAV prezidentu paskelbė per renginį Floridos valstijoje, pavadindamas šią valstiją „antraisiais savo namais“. Į renginį Orlando mieste susirinko tūkstančiai prezidento šalininkų, skandavusių „JAV“ ir „Dar ketveri metai“.
Didžiulė minia žmonių susirinko pasiklausyti respublikono D. Trumpo kalbos, trukusios apie 80 minučių. „Šįvakar stoviu prieš jus, kad oficialiai pradėčiau savo kampaniją antrajai kadencijai JAV prezidento poste. Pažadu, kad niekada jūsų nenuvilsiu“, – sakė JAV vadovas.
Kalbėdamas D. Trumpas nepateikė jokios naujos konkrečios politikos ir naujų planų, bet žadėjo toliau kovoti su nelegalia imigracija, kritikavo žiniasklaidą ir „melagingas naujienas“ (fake news) bei pakartotinai užsipuolė demokratus.
„Manome, kad mūsų šalis turi būti prieglobsčiu įstatymus gerbiantiems piliečiams, o ne nusikaltėliams užsieniečiams“, – kreipdamasis į savo šalininkus sakė D. Trumpas ir patvirtino pažadą pasienyje su Meksika pastatyti sieną.
Nelegalios imigracijos į JAV pažabojimas tapo pagrindiniu D. Trumpo uždaviniu pirmosios kadencijos metu.
Tuo pačiu D. Trumpas apkaltino demokratus siekiu legalizuoti nelegalią migraciją ir teigė, kad jie nori „sunaikinti mūsų šalį“. Pasak D. Trumpo, demokratai „tapo radikalesni, pavojingesni ir labiau pamišę nei bet kuriuo kitu momentu šiuolaikinėje mūsų šalies istorijoje“.
„Jie nori sunaikinti jus ir nori sunaikinti mūsų šalį, kaip žinome. Nepriimtina. To nebus“, – teigė prezidentas ir pridūrė, kad demokratai yra „varomi neapykantos“.
Savo kalboje D. Trumpas taip pat džiaugėsi dabartine JAV ekonomines būkle, kurios „pavydi visas pasaulis“, ir kritikavo Roberto Muellerio tyrimą dėl tariamo jo rinkimų kampanijos ir Rusijos sąmokslo.
Išankstinės apklausos vis dėlto rodo, kad respublikonų atstovas yra pažeidžiamas. Daugiau nei 20 demokratų jau yra paskelbę apie siekį dalyvauti JAV prezidento rinkimuose ir perimti D. Trumpo poziciją.
Apklausos rodo, kad D. Trumpas smarkiai atsilieka nuo demokratų kandidato Joe Bideno, žadančio sugrąžinti ramesnius ir švelnesnius laikus, – tokią Ameriką, kokia ji buvo Baracko Obamos prezidentavimo metu.
D. Trumpą apklausose lenkia ne tik J. Bidenas, bet ir senatorius Bernie’is Sandersas. Išankstinės apklausos iš tiesų dar nieko nereiškia, nes išankstinės apklausos prieš 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimuose neparodė D. Trumpo populiarumo ir nepadėjo nuspėti, kad D. Trumpas įveiks demokratų kandidatę Hillary Clinton.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.Abu antrajame rinkimų ture esantys kandidatai į Prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda turi gerokai daugiau panašumų nei skirtumų, kone susitarę teigia Eltos kalbinti politologai.
Visgi detaliau įvertinus kandidatų patirties, pasisakymo ir politinės laikysenos aspektus, skirtybių galima atrasti ir daugiau nei tik garsiai viešojoje erdvėje pabrėžiami ryšiai su partija.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad partiškumas yra bene esminis šių dviejų kandidatų skirtumas. G. Nausėdos nepartiškumas esą jį palieka laisvą nuo partijų įtakų, o I. Šimonytė, priėmusi 300 tūkst. eurų paramą iš konservatorių, neva anksčiau ar vėliau turės grąžinti „skolą“.
„Susiejimas su partija turi keletą specifinių bruožų, vienas jų – įtaka. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. O čia šiuo atveju įmesti didžiuliai organizaciniai, finansiniai resursai ir, tu nori ar nenori, turėsi kažkaip į tai orientuotis. (…) Tai yra paprasčiausiai skola, dėkingumo gestas, kurio lauks politinė jėga po to, kai I. Šimonytė laimės prezidento rinkimus“, – tikino profesorius.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Partiškumo klausimą pažymi ir politikos apžvalgininkas, žurnalistas Česlovas Iškauskas, tačiau mano, kad jis nėra toks svarbus, kaip teigia L. Bielinis.
„Tapus prezidentu kuriam nors iš jų šita partinė priklausomybė nublunka ir netampa labai aktuali. Simpatijos išlieka, kaip ir Dalios Grybauskaitės simpatijos dešinei politinei jėgai išliko iki šių dienų, bet čia yra žmogaus mentaliteto klausimas“, – tikino jis.
Kitas VDU profesorius – Algis Krupavičius – partinę liniją taip pat pažymi kaip esminį kandidatų skirtumą, tačiau kartu pamini ir kitus.
Pavyzdžiui, jo teigimu, I. Šimonytė yra konservatorė su liberalės požymiais, yra liberalesnė ekonomikoje. O štai G. Nausėda esą yra nuosaikus respublikonas – „šiek tiek konservatyvus, bet turi orientacijos į bendruomenę, socialinius klausimus.“
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad I. Šimonytė nuo G. Nausėdos skiriasi savo politine patirtimi ir kalbėjimo maniera. Jo manymu, ši turi daugiau patirties, nes yra buvusi finansų ministre ir ligi šiol dirba Seime, taip pat esą kalba konkrečiau.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„I. Šimonytė mažiau vengia sunkių klausimų, tiesiau atsako į sunkius. G. Nausėda stengiasi apdairiai kalbėti ir galvoti apie tai, kas daugumai rinkėjų gali patikti“, – sakė R. Vilpišauskas.
G. Nausėdos atsargumą yra pastebėjęs ir Č. Iškauskas. „G. Nausėda yra atsargesnis, kategoriškai nėra išsakęs savo nuomonės kai kuriais tarptautiniais klausimais. Žinoma, atsargumas diplomatijoje niekad žmogaus neapvylė, ypač tokiose pareigose, tačiau G. Nausėdos perdėtas atsargumas kelia įtarimą (…), rinkėjus verčia būti atsargesnius“, – Eltai sakė žurnalistas.
Jis taip pat pažymėjo, kad užsienio politikos klausimais I. Šimonytė turi radikalesnį požiūrį į kairiąsias jėgas Europoje, yra palankesnė Europos Sąjungos požiūriu. Su tuo sutinka ir A. Krupavičius, VDU profesorius, teigiantis, kad I. Šimonytė esą ne kartą pabrėžė, kad tęs dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką, o G. Nausėdą esą „gali būti kritiškesnis dabartinės politiko atžvilgiu, nepabrėžia kategoriško tęstinumo“.
Tiesa, TSPMI direktorius R. Vilpišauskas pažymi, kad G. Nausėda, skirtingai nei I. Šimonytė, užsienio politikos klausimais labiau pabrėžia santykių su Lenkija stiprinimą.
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
A. Krupavičius dar yra linkęs paminėti ir abiejų kandidatų išsilavinimą ir profesinę patirtį. Jo teigimu, G. Nausėda turi daugiau tarptautinės patirties, yra mokęsis ir stažavęsis Vokietijoje, tuo metu I. Šimonytės karjera, politologo teigimu, „itin tiesinė“ – daugiausiai dirbta įvairiose pareigose Finansų ministerijoje, Lietuvos banke ir tik vėliau I. Šimonytė perėjo į politiką, kai tapo Seimo nare.
ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,31 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu.
Antrasis prezidento rinkimų turas bei EP rinkimai vyks gegužės 26 d.
Miško tankmėje – kirtimai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pavasaris, kuris baigsis po kelių dienų, buvo labai sausas. Regis, nieko gero nežada ir ateinanti vasara. Klimatologai vis dažniau „guodžia“, kad su tuo reikia susitaikyti – netolimo laiko perspektyvoje bus tik dar blogiau. Nes žmonija be atvangos siurbia iš žemės gelmių jos syvus – dujas ir naftą, geležies rūdą ir anglį; o visa, kas jau panaudota, t. y. suvartota, siunčia atgal į žemę ir vandenynus, ir į dangų, t. y. į atmosferą, tokiu būdu be gailesčio ją kaitindama.
Žemės sausra, be jokios abejonės, persiduoda ir į žmonių galvas. Ji veikia ne tik protą, bet ir sąžinę, moralinę nuostatas bei būsenas, vis dažniau svyruojančias ir besikeičiančias. Nieko pastovaus. Pastovu, anot jau negyvenančio žmogaus, yra tik mirtis, t. y. visai kita ir gyvųjų dar nepatirta dimensija.
Per ilga ši įžanga į labai paprastus dalykus – visas tas prigimtines žmogaus ydas: besąlygišką valdžios troškimą ir su tuo susijusius melus, demagogijas, vienas kito žeminimą ir menkinimą. Visi mes nuodėmingi, nes ir gimę iš nuodėmės, tačiau, anot vieno išminčiaus, žmogaus misija šioje žemėje – stengtis kuo daugiau atsikratyti tų ydų ir nuodėmių; kuo labiau išskaidrėti, labiau atsiverti žmogui ir pasauliui, mažiau „ėsti“, o daugiau mąstyti apie amžinuosius dalykus, kuriuos gal ir nedaugelis išmano.
Šios pesimistinės mintys užplūsta irgi kaip alinančios sausros padarinys. Ir ne tik jos.
Ko ne pusę metų mūsų protus ir sielas alino, regis, niekad nesibaigsiantys rinkimai. Pirmieji – savivaldybių tarybas, paskui Prezidento; ateinantį sekmadienį – ir į Prezidento, ir į Europos Parlamentą.
Kiek aistrų išlieta, kiek akivaizdžių pretendentų, siekusių ir dar vis tebesiekiančių bet kokia kaina prasprūsti į visokių rūšių valdžias, nesąmonių viešai, žvelgiant tyromis akimis į savo rinkėjus, prikalbėta!
Ir ką gi? O gi nieko.
Atsakau už savo žodžius. Slaptai.lt nuotr.
Nejaugi turime manyti (dar šiek tiek mąstantys), kad koks Mazuronis, ar Puteikis bei kiti į juos panašūs veikėjai, visur, kur tik įmanoma kandidatavę, tokie jau kvaili, jog būtų tikėję laimėsiantys Prezidento postą? Ne, tai buvo tik elementarus, net labai nesistengiant to paslėpti, rinkėjų kvailinimas. Nes kandidatuojantys į bet kur, ir į bet ką, visada galvoja, kad rinkėjai gerokai kvailesni už juos pačius. Kad jų galvose sausra, niekada nesibaigianti.
Nes jeigu ne Prezidentas, tai – europarlamentaras. O ten gal net geriau: tūnai sau toli, niekam nematomas, niekieno nežinomas, nieko neveikdamas, didelius pinigus gaudamas. Na, nebent retsykiais prabildamas abstrakčia fraze: aš atstovauju Lietuvos interesams! (Beje, dauguma jų vis dar sako, kad jie atstovauja Lietuvos interesus). Bet čia tik tarp kitko.
Taigi net šešiolika partijų ir komitetų sekmadienį bandys laimę prasibrauti į Briuselio menes. Daug pašauktųjų, tokių kaip Uspaskichas, Mazuronis, Puteikis su Puteikiene, ir t. t., ir t. t. einančių atstovauti Lietuvą…
Gaila (…) tik, kad pašauktųjų daug, regis, gerokai per tris šimtus), o išrinktųjų bus … tik vienuolika.
Nenusiminkime, broliai ir seserys, užteks ir tų vienuolikos; tik kad nepakliūtų tarp jų tie, kurie „atsako už savo žodžius“, eina „kovoti už Lietuvą“, ir pan.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Prieš pirmą rinkimų turą rašiau: „Klausimas, kas taps Lietuvos prezidentu, kas laimės, Vladimiras Putinas ar Ingrida Šimonytė, Lietuvai gyvybiškai svarbus. Raginu visus tuos, kurie nenori V. Putino oligarchų ir jo slaptųjų tarnybų visiško įsigalėjimo Lietuvoje, atiduoti savo balsus už Ingridą Šimonytę jau pirmajame ture, nes gali atsitikti taip, kad antrajame jau nebus iš ko rinktis. V. Putino ir I. Šimonytės galimybės akivaizdžiai nelygios. Jeigu net JAV prezidento rinkimai neapsiėjo be V. Putino įtakos, tai ką jau kalbėti apie mus.”
Pirmąjį turą V. Putinas pralaimėjo.
Man sunku vertinti abu kandidatus, Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą, iš jų profesinės pusės (esu fizikas pagal išsilavinimą). Kiekvienu atveju abu kandidatai kalba logiškai, moka dėstyti mintis. Abu išmano finansus, ne teoriškai, I. Šimonytė visos valstybės mastu, G. Nausėda – bankų sektoriuje.
Neverksiu, jei Prezidentu taps G. Nausėda. Tikiuosi, jis kada nors nenueis Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio keliu. Tačiau už jį nebalsuosiu. Ir štai kodėl.
Lietuvos Banko valdybos pirmininką skiria ir atšaukia Prezidentas. Ir jei jis iki užimant postą ilgą laiką buvo susijęs su komercinių bankų veikla, jam gali kilti įvairios pagundos.
Štai neseniai (gegužės 10 d.) „Lietuvos Rytas” rašė:
„Gal tai sutapimas, bet iškalbingas: kai dvi stambios įmonės iš SEB banko sulaukė gerokai didesnių paskolų limitų, jų savininkai nemenkomis sumomis parėmė į valstybės vadovo postą nusitaikiusį buvusį šio banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Ypač pasisekė „Rokiškio sūrio“ bendrovei. Vasario 27 dieną SEB bankas ne tik pratęsė paskolos sugrąžinimo terminą, bet ir jos limitą nuo 4,1 mln. eurų už itin patrauklias palūkanas padidino iki 34,9 mln. eurų. Didžiulė paskola buvo suteikta, nors pastaruoju metu „Rokiškio sūrio“ rodikliai nežibėjo. Praėjusiais metais bendrovės pelnas smuko keturis kartus – iki 1,9 mln. eurų, o metinis pinigų srautas tesudarė 13 mln. eurų. Po paskolos sąlygų pagerinimo praėjus kelioms dienoms – kovo 8-ąją – bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa kandidatą į prezidentus G.Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų. Kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas – pagrindinis bendrovės akcininkas Antanas Trumpa. Kiek vėliau – kovo 31 dieną – tėvas ir sūnus G.Nausėdai paaukojo dar po 4 tūkst. eurų. Iš viso beveik 17 tūkst. eurų parėmę buvusį SEB banko darbuotoją „Rokiškio sūrio“ akcininkai tapo stambiausiais šio kandidato į prezidentus finansuotojais.”
Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
I. Šimonytei tokios pagundos kilti neturėtų. Atvirkščiai, būdama Prezidente ji galėtų profesionaliai stebėti Lietuvos banko veiklą visos valstybės intereso vedama.
2019 metų gegužės 12 dieną Lietuvoje vyko prezidento rinkimai. Kandidatų visa paletė. Pasižiūrėjus į jų siūlomą programą ir pasiklausius požiūrių į įvairias aktualias valstybės programas virš šio lygumų, ežerų ir miškų krašto nušvito įvairiausių spalvų vaivorykštė. Tiek vilties ir apgaulės, tiek savo privačių interesų ir rūpesčio visuomene, tiek sąžinės ir užslėptų gudrybių, naivumo ir racionalaus proto proraiškų, peršamų iliuzijų ir apgalvotų gražių perspektyvų… Ko toje vaivorykštėje nespindėjo…
Labai gražiai skamba žodžių junginys „demokrationiai rinkimai“. Demokratiniai – suprask – visi mes turime teisę pasisakyti tuo ar kitu klausimu. Koks piliečio pasididžiavimas, kad ir jis lemia, kas Lietuvą turi valdyti. Tik ar tikrai taip yra? Ne, neneigsiu to, nes sunku būtų man tą tiesą nuginčyti. Demokratija – tai didžiausias visuomenės laimėjimas. Ir jo Lietuvoje yra. Bet…
Įsivaizduokime, kad esame miško labirinte. Visi norime iš jo išeiti į svajonių kraštą, ir geriausia būtų išeiti trumpiausiu keliu. Visi tikime, kad tų kelių yra ne vienas ir ne du. O kuris teisingas – nieks nežinome. Aišku tik tai, kad geriausia pasirinkti tą vedlį, kuris užkopęs yra į aukštesnį bokštą, nes jo akiratis platesnis. Ir čia prasideda visokios gražbylystės, kuriuo kandidatu galima labiausiai pasitikėti. O ten, kur esame pasimetę, visuomet atsiras ir mulkintojų, ir apgavikų, ir savų interesų meškeriotojų. Kaip kurį kandidatą patikrinti?
Antai Klaipėdoje po įstaigas ėjo agitatoriai, ragindami balsuoti už Saulių Skvernelį. Girdi – žmogus rimtas, protingas, sąžiningas, turi politinės patirties, buvęs policijos viršininkas ir vidaus reikalų ministras… Ko daugiau reiktų? „Tai mūsų žmogus“, teigdavo pabaigoje agitatoriai. Jis ilgą laiką ir reitinguose slankiojo tarp pirmos ir antros vietos. „Todėl už jį balsuodami net ir balso nesudergsime“, aiškinko jiei. Ar tai ne patikimas argumentas?
S.Skvernelis ir R.Karbauskis. ELTA nuotr.
Tačiau žmonės stebėjo šio asmens charakterį ir bandė įminti jo interesus. Juo ilgiau šis asmuo įsivyravo premjero poste, juo drąsiau ėmė šiauštis ir kivirčytis su prezidente. Nenoriu teigti, jog prezidentė nėra neklystanti. Bet, jeigu taip iš tikrųjų ir būtų, geros valios žmogus stengųsi tuos santykius visais įmanomais būdais tvarkyti neskaudžiai, ir bandytų kitai šaliai priimtinu būdu konfliktus spręsti. Deja, šiuo atveju premjeras vis labiau ėmė pasitikėti savimi, ir jam rūpėjo ne tiek problemą išspręsti, kiek sau kapitalo susikrauti. O tas kapitalas buvo jam labai reikalingas, kadangi apsisprendęs buvo rinkimuose kelti savo kandidatūrą į prezidentą. Ir čia suveikė žmogiškoji silpnybė, kurią vis tik dauguma rinkėjų pastebėjo ir pajėgė sveikai įvertinti.
Dar viena jo nelaimė – Mazuronis susidomėjo, kodėl premjeras turto deklaracijoje taip pigiai įvertino savo namą, stovintį ekspozicinėje Neries pakrantės vietoje. Premjeras atšovė, kad tiek finansų komisijia jo namą įvertino, tai kodėl jis pats turįs didinti jo vertę. Mazuronis panoro už tokią sumą tą namą pats nupirkti, ir premjerui neliko nieko kito, kaip sutikti parduoti. Taip norėjo prieš rinkėjus išlaikyti savo gerą veidą. Deja, žmona, geriausia premjero „patarėja“, nesutiko, nes jai tas namas labai patinkąs. Viskas būtų žmogiška, bet tada reiktų tyliai savo namuose sėdėti, kad visuomenei nesimestų į akis gyvenime nuslėptos suktybės. Žiūrovai, ką besakysi, dalis gal prasnaudė šį gudravimą, bet dalis pastebėjo. Ir nežiūrint kažkieno interesų vardu varomos agitacijos rinkimų metu kabinose pasielgė savaip. Dar tie agitatoriai gąsdino – „jei Skverneliu nepasitikėsime, atsistatydins Karbauskis su visa savo valstiečių partija, o tada ateis baubas – Landsbergiukas.
Valentinas Mazuronis. Slaptai.lt nuotr.
Visi norime, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi ir kad žmonėms nereiktų iš čia bastytis po užsienius. Juk vietos ir oro čia yra daugiau, negu užkimštuose Europos miestuose. Tik ar visų tokie idealai? Tiems, kas patenka į valdžią, jiems daug svarbiau gauti ministro postą, negu išlaikyti žmones, kad iš čia nebėgtų. Bet gi ir jie visi nori, kad Lietuvoje būtų geriau. Bent jau jiems. Čia ir prasideda interesų skirtumai.
Kai prisistato kandidatai į prezidentą, visi kalba, kaip sielojasi Lietuva, kaip ja rūpinasi ir kaip be jos negali gyventi. Kiek tai atitinka tikrovę, rodo Mazuronio pavyzdys. Kaip jis prieš ankstesnius rinkimus, startuodamas kandidatu į prezidentą, rietė, kaip Lietuvą reikia šiltinti, o kai rinkimų neišlošė, išvažiavo į Briuselį, ir nė karto neužsiminė, kad Lietuva liko be šiltinimo globėjo. Jis ir šį kartą nesigėdindamas vėl kėlė kandidatūrą į prezidentą. Naivus ir jis nėra. Žinojo, kad prezidentu netaps. Bet laimi populiarumą, kuris bus reikalingas rinkimuose į europarlamentą, kur algos diplomatinės, o darbo kontrolės jokios ir jokių atsiskaitymų. Ar mes, rinkėjai, tokius gudragalvių triukus suvokiame?
Kad rinkimuose prezidentu netaps Tamoševskis, jis ir pats gerai žino. Bet ir vėl apsukriai naudojasi susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Ką apie jį kalba jo elektoratas? Dauguma jų žino, kad tai prasta asmenybė. Ir atvirai sako – jeigu būtų kitas kandidatas, šito niekaip nerinktų. Bet kad jiems nėra kito pasirinkimo. Lietuvio rinkti dorovė neleidžia. Tai irgi svetimų įpompuota „dorovės samprata“. Jeigu gyvename vienoje valstybėje, visiems mums bus geriau gyventi, jeigu būsime solidarūs ne savo istorinei (rusų, karaimų, ukrainiečių, žydų… atveju) ar pseudoistorinei bendruomenei, o valstybei, kurioje gyvename ir nesirengiame iš jos niekur bėgti.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Svetimų valstybių interesas yra mus visus skaldyti. Bet už tą skaldymąsi nieks mums rekompensatos nesuteiks, o visi dėl to kentėsime. Negi tai sunku suprasti? Visi norime, kad mūsų namuose būtų geriau, bet dar ir užsienio interesai mus smukdo. O galutiniu atveju ir taip turėsime balsuoti už lietuvį.
Dar apie vieną kadidatą norisi užsiminti – apie Arvydą Juozaitį. Rinkimų debatuose net keli kandidatai teigė, kad pavydi padėties Lenkijoje, vienas net Tamoševskiui pavydėjo, kad tas geriausiai pažįsta tą šalį, kur taip viskas gerai tvarkoma, bet pasimokyti iš to nė vienas taip ir nepareiškė noro. Tai žinokime – jeigu Lenkijoje su tokiomis rinkimų programomis būtų startavę tie patys kandidatai, jau pirmame rate juos būtų laimėjęs Arvydas Juozaitis. Lietuvoje jis liko penktas, bet jo surinkti taškai rodo, kaip tokio tipo patriotai čia nėra vertimami ir tiesiog nereikalingi.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Klausimas – ar jo programa prasta, ar visuomenė, nepriaugusi prie europietiškų santykių. Bet kas norime savikritiškai apie save kalbėti? Geriau supeikime jo programą.
Televizijos žurnalistams net nesisekė slėpti, kaip jie proteguoja savo nusižiūrėtiems kandidatams, ir kaip bando sumenkinti tuos, su kuriais nemato grobio dalybų. Net ir Jakilaitis paskutinį vakarą nervinosi, nors visai be reikalo, kad kandidatai priekaištavo televizijos neobjektyvumą. O juk padėtį valdyti yra renkami tautos atstovai. Žurnalistai dirba visuomenei, ir nėra jos atstovai, o veikiau turėtų būti jos tarnai. Deja, dar sovietiniu metodu bando įtakoti rinkimus, o juk tai turėtų atlikti visuomenė. Žurnalistų užduotis pateikti objektyvią informaciją, kad patys žmonės galėtų spręsti, kokį modelį pasirinkti. To reikalauja demokratiniai santykiai. Deja, korupcija jau nuo čia prasideda. Mūsų žiniasklaida nėra objektyvi, nes žiūri savo naudos, ne piliečių. Ir kiek jie berėktų – gaudykime vagį, tai patys tuo tarpu rankas kiša į mūsų kišenes.
Grįžkime į straipsnio pradžią. Demokratija – yra didžiausias žmonijos socialinis laimėjimas. Bet ja naudotis reikia mokėti. Turime pirmiausia išugdyti visuomenę. Kadangi ji nepribrendusi, tai gal tą demokratiją velniop? Neskubėkime taip teigti. Tik gyvenime per ilgesnį laiką praktikuodami ir vaikščiodami klystkeliais greičiau išmoksime ir patys subręsime kaip visuomenė. Bet kol neišmoksime analizuoti savo klaidų, tol ilgiau mumis suktagalviai manipuliuos.
Gerai, kad visi turime teisę balsuoti, kaip ir visi turime teisę asmeninį gyvenimą tvarkyti savo nuožiūra. Tik dažnai pajuntame, kad nelabai mums aišku, už ką konkrečiai atiduoti savo balsą. Pakalbėkime su mums patikimu žmogumi, kuris gal labiau išmano, gal labiau politiškai išprusęs, ir jei juo pasikliauname, neretai mūsų balsas mums bus objektyvesnis, negu mūsų ambicijos padiktuotas. Juk tiek kartų ir kitose gyvenimko sferose tariamės, ir negi dėl to nukenčia mūsų prestižas?
Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antrame rate daugiausia šansų rinkimus laimėti turinti Ingrida Šimonytė. Ką sako apie mūsų visuomenę jos iškėlimas į pirmaujančią vietą? Lietuvoje moterys nėra diskriminuojamos. Atsirado smalsianosių, kurie domėjosi, kodėl ji netekėjusi, lyg tai turėtų būti kandidatės yda ar jos kaltė. Bet gerai, kad ši moteris labai santūriai rinkėjams paaiškino, ir problema baigėsi. Ingrida visose rinkimų debatose atsakinėjo labai ramiai ir logiškai. Tai didelė viltis, kad rinkėjai šitai pastebės. Kyla klausimas ne dėl kandidatės išmintingumo, o ar ji, būdama savo terpėje, išlaikys savarankiškumą, ar jos netampys kitos politinės jėgos, kitaip sakant, ar ir ji neapvils rinkėjų, kurie ja pasitikėti nori. Protinga esanti turėtų nebijoti atvirai pasikalbėti su esama prezidente Dalia, kuri turi sukaupusi didžiulę politinę patirtį, ne dėl to, kad kopijuotų ją, bet patirtis visuomet yra vertybė, o ir iš Juozaičio yra ką pasimokyti. Beje, Ingridos misija būtų subrandinti visuomenę solidarią ir susiklaususią. Ne Juozaitis kaltas, kad tauta dar nepriaugo iki jo programos. O tą programą dar turėtų kas nors atgaivinti. Be tų idėjų negyvena nė viena Europos valstybė. Sunkiai be jų versis ir Lietuva. Atmetėme kažkada Stasį Lozoraitį, šiuo metu atmetėme Juozaičio idėjas. Lietuvoje yra vietos visoms bendruomenėms. Bet visi mes turime siekti, kad Lietuvoje būtų visuomenė, siekianti, kad čia, o ne kažkur, būtų gera gyventi.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priminsiu ir dar vieną faktą – jau kalbinį. Pristatinėjant kandidatus vis apačioje slinko užrašai: kandidatas į prezidentus… Jei buvo kalbama apie vyriškius, jau ir čia buvo klaida. Juk tie kandidatai buvo ne į prezidentus, nes ne kelis juos Lietuva rinko. Taigi buvo jie kandidatai į prezidentą. O kai kalbėta apie Ingridą, pasigesdavome užrašo – kandidatė į prezidentę. Jeigu ji būtų išrinkta, ir jos, kaip iki šiolei Dalios, nieks nevadins prezidentu. Ne mažiau iškilmingai skamba ir pareigybė „prezidentė“.
