Patranka. Slaptai.lt nuotr.
Tęsiantis samdinių grupuotės „Wagner“ maištui Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Kaip teigia Prezidentūra, posėdžio metu bus aptariama situacija Rusijoje ir galimos jos pasekmės, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimai.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Reaguodamas į šalyje kilusius neramumus, šeštadienio rytą į gyventojus kreipėsi ir pats Vladimiras Putinas. Jis nurodė, kad „Wagner“ veiksmai yra „dūris Rusijai į nugarą“. Maskvos lyderis nurodė, kad bus imtasi visų priemonių, kad situacija pietinėje šalies dalyje būtų suvaldyta.
ELTA primena, kad kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Prezidentūra. Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina NATO šalių gynybos ministrų pasiektą sutarimą dėl rotacinio gynybos modelio. Prezidentūros teigimu, pastarasis Aljanso sprendimas leis esmingai sustiprinti rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumus.
„Prezidentas sveikina NATO ministrų sprendimą, kurį Vilniuje patvirtinus visiems NATO šalių vadovams bus reikšmingai sustiprinta Baltijos šalių oro gynyba“, – teigiama Prezidentūros komentare, kurį Eltai raštu perdavė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino oro gynybos reikšmę visuose gynybos planuose ir taikos metu. Lietuva kartu su Latvija ir Estija teikė siūlymą NATO sąjungininkams dėl rotacinio oro ir priešraketinės gynybos modelio pritaikymo Baltijos šalyse. Toks modelis leistų efektyviausiai panaudoti NATO šalių resursus“, – nurodo Daukanto aikštė, pridurdama, kad G. Nausėda, vizituodamas sąjungininkių šalių sostinėse aptarė šį klausimą su Aljanso lyderiais.
ELTA primena, kad penktadienį Briuselyje NATO gynybos ministrai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
„Modelis nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio. Tai leis užtikrinti greitesnį perėjimą į oro gynybą, gerins oro pajėgų parengtį ir suderinamumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Lietuva pasirengė ir užtikrins palankias sąlygas Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui, įskaitant infrastruktūrą, priimančios šalies paramą, personalą. Kartu su Latvija ir Estija regione tam tikslui įsteigėme regione tarpusavyje susijungiančias dideles oro erdves, kurias karinių orlaivių treniruotėms ar kitoms reikmėms galime aktyvuoti valandų bėgyje“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra paaiškino, kodėl šalies vadovas Gitanas Nausėda žurnalistų išleistą knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ pavadino užsakomąja žurnalistika. Anot jos, paprastai tokias knygas paprastai užsako leidėjai.
„Nepriklausoma, objektyvi ir nešališka žiniasklaida bei patikrintais faktais grindžiama žurnalistika yra laisvos visuomenės pagrindas. Žurnalistai dirba nepaprastai svarbų darbą, kuris susijęs taip pat ir su didele atsakomybe. Gandais, nutylėjimais ir šališkomis interpretacijomis grindžiamas informacijos pateikimas pagal apibrėžimą negali būti laikomas tiriamąja žurnalistika“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės komentare Eltai.
Prezidentūros atsakyme svarstoma, kad galbūt todėl minėtos knygos autoriai nuo pat pradžių, taip pat ir prašydami Prezidento komentarų, pasirinko savo darbą pristatyti kaip „publicistinį“ „projektą“, taigi nukreiptą į poveikį viešajai nuomonei.
„Įprastai tokius projektus užsako leidėjas. Apie tai, kaip jo angažuotumas ir atvirai deklaruojamas siekis tiesiogiai paveikti politinius procesus dera su žiniasklaidos misija ir viešosios informacijos rengėjui nustatytais teisiniais reikalavimais, paliekame spręsti visuomenei“, – akcentuoja Prezidento komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Prezidentūra laukia naujo prezidento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentūra nėra patenkinta tuo, kaip Lietuvos interesus Europos Sąjungos struktūrų koridoriuose bando apginti dešiniųjų ministrų kabineto atsakingi asmenys. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad, jo nuomone, Vyriausybės apsukos sprendžiant energijos kainų klausimą ir ieškant europinio lygio priemonių šiai problemai spręsti yra per lėtos. Kritikuoja jis ir ministro bei kitų politikų išsakytą poziciją, kad rekordiškai aukštų energetikos kainų klausimas turėtų būti išspręstas Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu – formate, kuriame Lietuvai atstovauja prezidentas. Pasak jo, toks bandymas permesti atsakomybę už sprendimą yra netikslus.
„EVT yra kulminacija – pati pabaiga sprendimų priėmimo, jeigu nesusitariama ir jeigu šakinės tarybos nepriėmė sprendimo kvalifikuota balsų daugumos būdu. Dar gegužės mėnesį EVT patvirtino RePower EU planą, kuriame suformuluoti uždaviniai dėl kainų mažinimo, o sprendimų paieška vyksta toliau darbo grupėse, tarp ministerijų, derinant interesus Briuselyje su komisijos atstovais, ieškant sąjungininkų…Tuomet vyksta ministrų tarybos, kurios ir priima tokius sprendimus, kaip konkrečiai turi veikti vienas ar kitas rinkos reguliavimo elementas įgyvendinant EVT sprendimus“, – Eltai sakė patarėjas.
„Mes stipriai vėluojame su savo pasiūlymais, su mūsų problematikos aktualizavimu. Negalime laukti EVT, nes tada bus per vėlu. Nes to klausimo EVT gali net nebūti, mes galime būti pervažiuoti iki tol“, – teigė J. Neverovičius.
Pavyzdžiui, svarstė J. Neverovičius, Lietuvai aktyviai nesiūlant konkrečių problemos sprendimo būdų, galėtų būti realizuotas Lietuvai itin nepalankus Europos Komisijos pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo.
Europos Komisija siūlo apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams. Pigią elektrą ne iš dujų gaminančios įmonės šiuo metu uždirba didelius pelnus, kadangi elektros rinkos kainą lemia rangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – tai yra dujomis kūrenamos elektrinės. EK argumentuoja, jog sumažinus perteklines pajamas, ES šalys gautų naujų išteklių pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms paremti.
J. Neverovičius pažymi, kad tokio Lietuvai nenaudingo pasiūlymo atsiradimas rodo, jog Lietuva nedalyvavo ir toliau nedalyvauja sprendimų artikuliavimo procese.
„Akivaizdu, kad Lietuva šiame procese nedalyvavo, nes mums pasiūlymai iš Komisijos pusės yra visiškai nenaudingi – pirmiausia rekomendacija surinkti viršpelnį ir padalinti tose rinkose, kur vyksta gamyba. Kadangi Lietuvoje nevyksta gamyba, tad išeina taip, kad mūsų namų ūkiai, mūsų verslas mokėtų brangiausias kainas ES, o visą naudą pasiima tos valstybės, kurios gamina elektrą“, – sakė J. Neverovičius.
„Gali būti, kad, Lietuvai nesugebėjus suburti pakankamos daugumos, klausimas net nenueis iki EVT, nes jis bus nuspręstas šakinėje ministrų taryboje. Taigi į EVT klausimas gali net nenueiti, jis bus uždarytas ir mums bus primestas nepalankus sprendimas. Taip kaip jau kartą atsitiko su mobilumo paketu“, – apibendrino patarėjas.
ELTA primena, kad visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai Briuselyje penktadienį diskutavo, kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas.
ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija yra pasiūliusi įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų „lubas“, tuo metu EK – jas taikyti ir iš Rusijos tiekiamoms dujoms bei apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams.
Lietuvai joje atstovavusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, didelė dalis ES valstybių pritartų nustatyti dujų kainų „lubas“, o dar rugsėjį galima tikėtis konkretesnių priemonių, kaip Bendrijoje bus apribojamos augančios energijos kainos.
Antrasis pasiūlymas, kuriam taip pat pritaria didesnė dalis ES valstybių, Lietuvai, anot ministro, nėra palankus, nes tuomet dalyje šalių elektros kainos sumažės, tuo metu Lietuvoje – išliks aukštos. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
Šią savaitę ministras neatmetė, kad energetikos rinkos tobulinimo klausimas gali persikelti ir į EVT.
D. Kreivys antradienį teigė, kad penktadienį vyksiančiame energetikos ministrų susitikime klausimas, kaip spręsti energetikos krizę, nebus išspręstas. Anot jo, diskusija bus perkelta ir į Europos vadovų tarybą.
„Aš jau žinau ministrų susitikimo išvadas. Tai mes tokius dalykus jau žinome. Sprendimo ministrų taryboje nebus priimta, o visi sprendimai kelsis į vadovų tarybą. Šiandien jau yra aišku, kas bus ateinantį penktadienį“, – TV3 laidoje teigė ministras.
D. Kreivys pažymėjo, kad už energetikos klausimus atsakingų ES šalių ministrų susitikimas yra tik tarpinė derybų stotelė.
„Tai yra tarpinė stotelė ir derybos toliau tęsis ir greičiausiai derybos bus pabaigtos vadovų taryboje, nes tai yra aukščiausio lygio klausimas“, – nurodė D. Kreivys.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. LRP nuotrauka.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad girdint prezidentes Dalios Grybauskaitės kalbas apie galimą ekonominę krizę, svarbiausia matyti tai, ką sako atsakingos institucijos, kaip Finansų ministerija, Lietuvos bankas, ar galiausiai Tarptautinis valiutos fondas.
Pasak jos, kol kas panašu, jog ekonomikos augimas išliks.
„Kol kas matome pakankamai palankias prognozes Lietuvai. Tai reiškia, kad pagal jų prognozes augimas išliks, taip, jis sumažės, kaip Lietuvos bankas sako, galbūt techninės recesijos galimybė yra, tačiau tikrai nesinorėtų būti tuo prognozuotoju, kuris prognozuoja arba neprognozuoja krizes“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja tikino, kad ženkliai svarbiau šiuo metu yra kalbėti apie tai, ką reikia padaryti, jog bet kokiomis sąlygomis, ar recesijos, ar krizės, ekonomikos augimas išliktų kuo aukštesnis. Anot jos, kalbos tik apie stabdžių politika, mūsų ekonomikai neduotų nieko gero.
„Žinome, kad ši infliacija yra būtent pasiūlos infliacija. Didinkime investicijas į našumą ir investuokime į žmones, didinkime konkurencingumą ir taip galime padėti kovojant su pačia infliacija“, – sakė I. Segalovičienė.
Ji tvirtino, kad prezidentas Finansų ministerijos ekspertų grupei, dirbančiai su mokesčių klausimais, yra pasiūlęs paskatų investicijoms modelį, kuris reikštų, kad mokestinę pelno paskatą galima būtų pasiūlyti verslams, kurie išpildo dvi sąlygas – investuoja į našumą ir kartu investuoja į savo darbuotojus, didina darbo užmokesčio fondą. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Taip pat prezidentas pasiūlė, kad būtų tikslinga diskutuoti apie vadinamo paskirstyto pelno mokesčio modelio režimą, kaip papildomą opciją įmonėms, kurių amžius nėra didelis, arba smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Būtent investicijų, kurios yra ekonomikos variklis, prognozės ir yra liūdniausios, jos krenta per pusę“, – aiškino prezidento patarėja.
„Čia iš tikrųjų turėtume susifokusuoti į pasiūlos didinimą, tai yra investicijas ir našumą, tam, kad sukovotume kokybiškai su infliacija“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai pasisakė dėl sprendimų, sprendžiant ekonomines problemas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasak jos, šiuo metu Lietuvos Vyriausybės bei kitų politikų planuose neatsispindi atsižvelgimas į pasaulinės ekonomikos situacijos blogėjimą. Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją, globali ekonomika pereina į recesiją ir tai galime matyti šį rudenį ir žiemą, o tai reiškia, Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dviejų–trijų mėnesių lago laikotarpyje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.
Buvusi prezidentė tvirtino, kad visi planai apie papildomas lėšas, antiinfliacinius paketus, turi atsižvelgti į pasaulinės ekonomikos lėtėjimą bei faktą, kad lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali tiesiog nebūti. Anot jos, to kol kas nesigirdi, o politikų kalbos tebėra tokios, kokios buvo taikos, augimo ir klestėjimo laikotarpiu.
„Deja, šis laikotarpis baigėsi ir vienkartinės išmokos, vienkartiniai įliejimai į ekonomiką lėšų tik didins infliaciją ir tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė. Šita tiesiog reikia visiems turėti galvoje, neturėti iliuzijų, nežadėti ko negalime realizuoti ir pradėti gyventi realybėje. To aš kol kas negirdžiu“, – aiškino D. Grybauskaitė.
Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto
Prezidentūra stebisi valdančiųjų sprendimu kitą savaitę neberengti žadėtos neeilinės Seimo sesijos, kurioje ketinta priimti mokestines lengvatas šildymui. Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupės komentare teigiama, kad infliacijai siekiant dviženklius skaičius, keista girdėti, jog nėra pagrindo neeilinėje sesijoje svarstyti Vyriausybės ar prezidento pateiktų pasiūlymų.
„Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos. Žmonės sąskaitas gauna šiandien ir apmokėti turi jas taip pat šiandien, o ne po mėnesio ar kelių. Jiems reikia aiškumo ir galimybės planuotis ateitį. Juo labiau, kad ne tik prezidentas, bet ir Vyriausybė bei Seimo frakcijos buvo pateikusios pasiūlymų, kurie būtų sumažinę labiausiai pažeidžiamiems žmonėms kainų augimo smūgį“, – rašoma Eltai perduotame Prezidento komunikacijos grupės komentare.
Kiek anksčiau trečiadienį ELTA pranešė, kad valdantieji atsitraukia nuo minties vasario viduryje surengti neeilinę Seimo sesiją.
Kaip naujienų agentūrai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, nėra pagrindo skubėti priimti sprendimus, turėsiančius amortizuoti energijos kainų kilimą. Bet kuriuo atveju, pažymėjo politikė, sprendimai dėl mokestinių lengvatų šildymui būtų priimami atgaline data. Panašiai trečiadienį argumentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Tai, kad gali būti surengta neeilinė Seimo sesija, pastarąją savaitę Eltai užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, neeilinė sesija būtų surengta siekiant priimti sprendimus dėl išaugusių energijos kainų amortizavimo. Tai, kad vasarį gali įvykti neeilinė Seimo sesija, leido suprasti ir pati premjerė I. Šimonytė. Vyriausybei praėjusios savaitės trečiadienį pritarus centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti, I. Šimonytė pažymėjo, kad šie klausimai Seimą galėtų pasiekti neeilinėje sesijoje skubos tvarka.
Pasiūlymų pateikė ir prezidentas: valdantieji suspėjo juos sukritikuoti
Prezidentas G. Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tačiau valdantieji gana skeptiškai pasitiko prezidento pasiūlymą dėl vienkartinių išmokų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau šią savaitę išsakė abejones dėl Prezidentūros siūlymo skirti vienkartines išmokas. Ji mano, kad tokia parama galėtų tik dar labiau paskatinti kainų kilimą šalyje.
„Tokie „helikopterio“ pinigai iš principo galėtų netgi dar labiau įpūsti infliacijos malūną. Reikėtų labai atsargiai žiūrėti į tokias priemones“, – antradienį LRT radijui sakė G. Skaistė.
Atsargiai prezidento iniciatyvą įvertino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Svarbu dar labiau neinspiruoti infliacijos, neužpilti daug pinigų ant infliacijos malūno, nes iš esmės galime pabloginti situaciją“, – trečiadienį Vyriausybėje atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesureikšmina pirmąją jo kadencijos pusę lydėjusios dažnos patarėjų Komunikacijos grupėje kaitos. Šalies vadovo teigimu, darbas Prezidentūroje yra sunkus ir ne visi žmonės su tuo pajėgia susidoroti.
„Žmonės keičiasi visose komandose, keitėsi ir ankstesnių prezidentų komandose. Nematau čia kažko neįprasto ar keisto. Darbas Prezidentūroje įtemptas, atsakingas, deja, tenka dirbti ir savaitgaliais, ir vakarais ar net naktimis. Ne visi žmonės pajėgia su tuo susidoroti. Aš tai puikiai suprantu. Žmonės pavargsta ir renkasi mažiau įtemptą, neretai galbūt ir geriau apmokamą darbą, nes atlyginimai valstybės tarnyboje, palyginti su privačiu sektoriumi, dažniausiai būna kur kas mažesni“, – „Kauno dienai“ teigė G. Nausėda.
Įvertino komunikaciją: negi turėčiau gudrauti, kalbėti apie nieką arba labai aptakiai
Raštu atsakydamas į „Kauno dienos“ užduotus klausimus prezidentas pakomentavo ir Prezidentūros komunikaciją apskritai. Pasak prezidento, jo sprendimus pirmąją kadencijos pusę lėmė ne viešųjų ryšių logika, bet supratimas, ką iš tikrųjų reikėtų daryti. Prezidentas pažymi, kad priimdamas sprendimus nesiruošia gudrauti ar kalbėti aptakiai vien tam, kad nesusilauktų kritikos.
„Mano veiksmus ir sprendimus lemia ne viešųjų ryšių logika ar standartai. Jei galvočiau tik apie juos, ko gero, nemažos dalies sprendimų priimti išvis nebūčiau galėjęs. Yra daug sprendimų, kurie reikalingi valstybei ir jos žmonėms, tačiau viešųjų ryšių prasme yra nepopuliarūs ar pavojingi. Tačiau ar tai reiškia, kad jų nereikėtų priimti? Lygiai taip pat esama daugybės situacijų, kai vienas ar kitas veiksmas, vertinimas, žodis ta pačia viešųjų ryšių prasme irgi yra nedarytinas, nevartotinas ar nenaudotinas, tačiau negi turėčiau gudrauti, kalbėti apie nieką arba labai aptakiai, kad tik išvengčiau kritikos?“, – retoriškai klausė prezidentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
„Aš kalbu tai, ką manau. Darau tai, ką manau esant reikalinga daryti. Manau, kiekvienas sąžiningas politikas turi elgtis būtent taip, o ne pagal viešųjų ryšių schemas“, – „Kauno dienai“ apibendrino G. Nausėda.
ELTA primena, kad šių metų sausio pradžioje portalas LRT skelbė, jog G. Nausėdos komandą palikti nusprendė Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji darbą Prezidentūroje baigti turėtų vasario viduryje. Pasirodžius šiai naujienai Prezidentūra pranešė, kad prie prezidento komandos jungiasi naujas patarėjas komunikacijos klausimais – tai ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Tai ne vieninteliai pokyčiai prezidento Komunikacijos grupėje. 2020-ųjų vasarą Prezidentūrą paliko prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas. Jį užimtose pareigose pakeitė žurnalistas Ridas Jasiulionis. Kiek vėliau G. Nausėdos komandą komunikacijos grupėje palikti nusprendė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Tą kartą pranešta ir apie tai, kad R. Stanaitytė-Česnulienė taps naująja šalies vadovo vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove, o iki tol šiai grupei vadovavęs R. Jasiulionis bus atsakingu už bendravimą su visuomeninėmis organizacijomis.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Viešojoje erdvėje išsiskyrus prezidento Gitano Nausėdos ir Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pozicijoms Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika ministrui iš dalies yra kritika ir pačiam sau. Politologė akcentuoja, kad užsienio politikos sprendimus priima ne tik Užsienio reikalų ministerija, tačiau ir Prezidentūra.
Visgi, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad karo kirvį iškasė ne prezidentas, todėl kritikuoti priimtus sprendimus yra natūralu.
M. Jurkynas: įtampą kelia bravūriška ir nekompetentinga Vyriausybės veikla
M. Jurkyno teigimu, pastaruoju metu kilusios įtampos tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio yra būtent dėl Vyriausybės priimtų, anot jo, nekompetentingų ar net su Konstitucija ne visai derančių sprendimų.
Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
„Aš manau, kad Užsienių reikalų ministerijoje buvo sugalvotas Taibėjaus atstovybės pervadinimas į Taivano, bet Užsienio reikalų ministerijoje ir iš esmės prezidentas tik konstatavo faktą, kad tai buvo su juo nederinta iniciatyva. Tai eina prieš Konstitucijos straipsnį, skelbiantį, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Šitą klausimą nusprendė Užsienio reikalų ministerija, prisiimdama tas funkcijas, kurios jai nepriklauso“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
M. Jurkynas panašius nesutarimus įžvelgia ir prieš kurį laiką kilusiame „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandale. Anot politologo, šalies vadovas neturėjo įtakos problemų atsiradimui ir skandalas kilo dėl bravūriškos Lietuvos Vyriausybės veiklos.
„Trąšų skandalas, kai žodžiai skyrėsi nuo darbų ir ministerijos nesusišnekėjo, ribojo informaciją arba pateikdavo ne laiku, tai čia yra Vyriausybės atsakomybė. Prezidentas šitoje srityje nieko nepadarė dėl ko būtų galima vertinti jo veiksmus. Įtampą kelia būtent pakankamai nekompetentinga, nesuderinta, nesukomunikuota ir kartais bravūriška Lietuvos Vyriausybės veikla, ypač užsienio politikos srityje“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Visgi, M. Jurkynas mano, kad šalies vadovo prerogatyvoje esančios atsakomybės buvo perimtos Užsienio reikalų ministro dėl vienos konkrečios priežasties – politinės konkurencijos.
„Prezidentas atlieka Lietuvos politinio gyvenimo stebėseną ir ją vykdo savo konstitucinių galių rėmuose. O tai, kad Užsienio reikalų ministerija bando perimti atsakomybę, nutiko dėl paprasčiausio noro turėti politinę galią. Jie nutarė elgtis, nenoriu sakyti antikonstituciškai, bet neatsižvelgdami į Konstitucijos straipsnį“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Viską reikia aiškiai suvokti politinės konkurencijos kontekste. Varžomasi dėl rinkėjų balsų, nes tokia yra politika. Prezidentas nėra visagalis valstybės vadovas. Jis kaip stebėtojas, komentuotojas, siūlytojas užsienio politikos klausimus sprendžia Konstitucijos rėmuose. Prezidentas pakankamai subalansuotai dalyvauja ir, nepamirškime, jis yra politinis veikėjas, todėl jam yra svarbus politinis populiarumas “, – pridūrė M. Jurkynas.
Anot profesoriaus, prisidėti prie išaugusios politinės konkurencijos galėjo nuolat šalies vadovui išsakoma konservatorių kritika.
„Konservatoriai puolė prezidentui į atlapus dėl pandemijos valdymo, o dabar dėl užsienio politikos klausimų. Tai ne prezidentas iškasė tą karo kirvį, bet jei kažkas iškasė, tai mojuoja visi“, – kalbėjo M. Jurkynas.
M. Šešelgytė: prezidentas, kritikuodamas URM, kritikuoja ir pats save
Vis dėlto, M. Šešelgytė akcentuoja, kad pastaruoju metu išsakyta šalies vadovo kritika Užsienio reikalų ministerijos priimtiems sprendimams yra kritika pačiam sau.
„Užsienio politiką formuoja ir vykdo dvi institucijos, Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija. Būtent šios dvi institucijos yra atsakingos tiek už užsienio politikos formavimą, tiek už įgyvendinimą. Kuomet viena institucija sako, kad iš tiesų kažkas suklydo, tai, ko gero, kritikos strėlės eina abiem institucijoms. Tiek viena, tiek kita turėjo tokią pačią galimybę dalyvauti vykdant konkrečius užsienio politikos projektus. Tai taip skamba, kad prezidentas išsako kritiką pats sau“, – teigė M. Šešelgytė.
Visgi, VU TSPMI direktorės teigimu, nesutarimai dėl Taivano atstovybės pavadinimo tampa kliūtimi siekiant išspręsti kilusias problemas.
LRT.lt publikacija – komentuoja politologė Margarita Šešelgytė (dešinėje)
„Tiek viena, tiek kita institucija gali imtis lyderystės, tad labai svarbu yra koordinavimas ir bendradarbiavimas. Kuomet yra politinės trintys, mes galime stebėti būtent tai, kas vyksta dabar. Atrodo, kad iniciatyvos paleistos ne pirmą dieną. Žinoma, yra vidaus politikos tam tikri pasistumdymai dėl galios. Problema yra ta, kad tie pasistumdymai turi poveikį mūsų užsienio politikos žinutėms užsienyje ir labai keistai valstybė atrodo, kuri vieną dieną priima konkretų sprendimą, bet kitą dieną prezidentas kelia klausimą, ar tai yra geras sprendimas ir bando laiką atsukti atgal. Tai žinutės nevieningumas ir šiandien yra pagrindinė problema“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
M. Šešelgytė teigia, kad pastaruoju metu vis didėjanti trintis tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio gali atsirasti ir dėl prezidento kilusių reakcijų į jau priimtų sprendimų pasekmes. Visgi, ar tokia strategija yra tinkama sprendžiant užsienio politikos klausimus, M. Šešelgytė abejoja.
„Prezidentas kaip tik dabar imasi lyderystės reaguoti į susiklosčiusią situaciją, tik, kyla klausimas, ar iš tiesų tokiu būdu reikėtų veikti. Lietuva susiduria su labai didele Kinijos reakcija ir tos pasekmės buvo aiškios priimant sprendimą. Bet dabar yra sudėtinga pakeisti užsienio politiką, tam reikėtų diskusijos, o tos diskusijos šiandien nėra ir kiekvienas veikia individualiai. Tai yra žalinga“, – teigė M. Šešelgytė.
„Kalbėti apie sėkmingą užsienio politiką, kaip matome, dabar yra labai sudėtinga. Yra siunčiamos dvigubos žinutės ir kuomet nėra vieningumo, tai niekur neveda. Šiandien apie lyderystė kalbėt išvis negalime, sutarimo nėra, o tos pastangos, kurios buvo dedamos užsienio reikalų ministerijos, jos yra paneigiamos“, – pridūrė VU TSPMI direktorė.
Vienybė težydi. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pastaruoju metu prezidentas teigė esą Taivano atstovybės pavadinimas su juo nebuvo suderintas ir tai buvo klaida. G. Landsbergio teigimu, Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.
Prezidentas, kritiškai vertindamas G. Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.
Dar praėjusių metų pabaigoje G. Landsbergis ir prezidentas skirtingai aiškino kuriozišką situaciją po buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis viešai apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Tuo metu prezidentas, komentuodamas tokius ministro apgailestavimus, ragino kilusius klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, bet asmeniškai, – reikalui esant, nebijoti paskambinti telefonu.
Rusijos ambasadorius Alėksėjus Isakovas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtinta, kad jo vadovaujama ministerija nebuvo informuota apie antradienį įvykusį Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksejaus Isakovo apsilankymą Prezidentūroje.
„Apie susitikimą Prezidentūroje nebuvome informuoti“, – trečiadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Tačiau kiek vėliau ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė šiuos G. Landsbergio žodžius patikslino. Jos teigimu, Prezidentūra apie susitikimą informavo viceministrą Mantą Adomėną, kuris, pasak jos, perduoti informacijos G. Landsbergiui nebespėjo.
„Viceministras Mantas Adomėnas buvo informuotas apie planuojamą Rusijos ambasadoriaus vizitą į Prezidentūrą. Informaciją jis gavo išvakarėse, tačiau informuoti ministro nespėjo“, – Eltai teigė V. Šmaižytė-Kuliešienė. Parlamentaras Mantas Adomėnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis žurnalistams trečiadienį taip pat tvirtino, kad Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasadorius pastaruoju metu aptarti regioninio saugumo klausimų nebuvo apsilankęs.
„Paskutiniu metu tokio vizito… Neturime informacijos apie tokius vizitus ir abejoju, ar jie galėjo būti įvykę be mano žinios“, – teigė G. Landsbergis.
Pastaruoju metu Europoje tvyro įtampa dėl Rusijos sutelktų karinių pajėgų prie Ukrainos pasienio. Prezidentūroje aptarti regioninio saugumo klausimų lankėsi Rusijos ambasadorius Lietuvoje.
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos heraldikos komisijos nariams vykdant viešojo administravimo funkcijas ir kartu rekomenduojant vieną iš savo narių teikti heraldikos darbų kūrimo paslaugas, gali būti sukuriamas interesų konfliktas bei nepagrįstai ribojama konkurencija. Tokią išvadą padarė Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pareiškimą dėl Prezidento sudarytos ir jam atskaitingos institucijos veiksmų, ir pateikė siūlymus, kaip būtų galima tobulinti Lietuvos heraldikos komisijos veiklos teisinį reglamentavimą.
Į Konkurencijos tarybą kreipęsis pareiškėjas prašė įvertinti, ar aprašas, numatantis būtinų dokumentų pateikimą Lietuvos heraldikos komisijai ir jų nagrinėjimo tvarką, norint sukurti herbų etalonus, vėliavų, antspaudų ir kitų herbinių ženklų projektus, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, pagal esamą tvarką užsakovai turi kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją ir prašyti rekomenduoti dailininką darbams atlikti arba nurodyti savo siūlomą, tačiau komisija dailininkus siūlo tik iš savo narių, o tai esą neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės principo.
Įvertinusi surinktą informaciją, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad Lietuvos heraldikos komisijos veiksmai gali nepagrįstai riboti konkurenciją, nes nėra aiškios tvarkos, kaip dailininkas, kuris nėra komisijos narys, galėtų viešai sužinoti apie poreikį sukurti herbą ir pretenduoti įgyvendinti užsakymą, kas mažina konkuruojančių ūkio subjektų skaičių bei didina prielaidas atrinkti susidomėjimą išreiškusį Lietuvos heraldikos komisijos narį.
„Apraše nėra reglamentuota, kaip Lietuvos heraldikos komisijos narys turi išreikšti susidomėjimą konkrečiu užsakymu ir būti įtrauktas į pretendentų sąrašą. Taip pat neaišku, ar toks narys pats dalyvauja komisijos posėdyje priimdamas sprendimus ir ar turi pareigą nusišalinti nuo klausimo svarstymo“, – rašoma Konkurencijos tarybos rašte.
Be to, Lietuvos heraldikos komisijos narių, teikiančių herbų ir kitų heraldinių kūrinių projektų rengimo paslaugas, padėtis gali būti palankesnė nei kiti tokias paslaugas siūlančių asmenų, pavyzdžiui, neatlygintinai gali gauti ir rinkti informaciją apie heraldikos objektų naudojimą iš visų Lietuvos institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, naudotis valstybės archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugoma heraldikos medžiaga istoriniams herbams atkurti.
Konkurencijos taryba pasiūlė Lietuvos heraldikos komisijai tobulinti teisinį reguliavimą bei pašalinti galimą interesų konfliktą – viešai skelbti informaciją apie poreikį kurti herbą ir kviesti suinteresuotus dalininkus siūlyti savo kandidatūrą. Taip pat būtina aiškiai reglamentuoti kandidatų atrankos procedūrą ir suinteresuotų komisijos narių dalyvavimą joje.
jai, užtikrinančiai Lietuvos heraldikos komisijos veiklą, pasiūlyta peržiūrėti komisijos veiklos nuostatas, kurios dėl interesų konflikto gali lemti konkurencijos ribojimą ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus pakeitimus.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė Aušrinė Norkienė teigia, kad dėl Prezidento kanceliarijos rašto, skirto Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, ketina dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę.
„Komisija nagrinėjo kreipimąsi ir išsakė savo abejones, todėl balsuodami mes priėmėme sprendimą kreiptis į prezidento kanclerę dėl rašte minimų aplinkybių tikslinimo. Kai gausime atsakymą, priimsime sprendimą, ar pradėti tyrimą, ar ne“, – trečiadienį po A. Norkienės vadovaujamo komisijos posėdžio Eltai sakė „valstietė” A. Norkienė.
Ar konservatorius Ž. Pavilionis vaikšto ties priesaikos sulaužymo riba, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė nelinkusi vertinti. Vis dėlto, pasak A. Norkienės, vien tai, kad Prezidentūra išsiuntė tokį raštą, signalizuoja apie galimą neetišką elgesį.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tikrai iš anksto negaliu pakomentuoti, nebūtų etiška, todėl dar kartą nusprendėme kreiptis, ir mes turėsime spręsti dėl tyrimo pradėjimo. Visgi bet koks skundas yra signalas, kad galbūt kažkuris iš mūsų kolegų, Seimo narių neetiškai pasisako ar elgiasi. Bet mes tai nustatysime atlikę tyrimą“, – pridūrė A. Norkienė.
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą dėl neetiško bendravimo su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę. Roberto Dačkaus (prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį papuošė ir įžiebė pagrindinę Prezidentūros Kalėdų eglę.
Šių metų Prezidentūros kalėdinė eglutė kitokia – ant jos nutūpė ne tik tradiciniai žaisliukai, bet ir simboliniai vienybės paukšteliai. Vaikų globos ir dienos centrų, suaugusiųjų bendruomenių rankomis pagaminti, iš vilnos nuvelti paukščiai į Prezidentūrą atkeliavo iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Jais eglutę papuošti padėjo vaikai iš skirtingų šalies regionų.
„Tegul šių Šv. Kalėdų simboliu tampa paukštis, įprasminantis visos Lietuvos žmonių vienybę. Tik veikdami visi kartu, galime kurti stiprią ir teisingą Lietuvą. Tegul, artėjant advento laikotarpiui, kuris simbolizuoja susitaikymą, šiluma pasklinda po Jūsų visų namus”, – sakė prezidentas.
Į vienijančią kalėdinių žaisliukų gaminimo akciją Lietuvos žmones pakvietė ponia D. Nausėdienė, siekdama suburti ir įtraukti bendruomenes bei paskleisti bendrystės dvasią.
Prezidentūrą pasiekė daugiau nei keli tūkstančiai kalėdinių žaisliukų iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių. Dalis jų, kaip gerumo ir vienybės simbolis, toliau pasklis po šalį – bus padovanoti tiems, kurie savo darbais stiprina ir saugo Lietuvą.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentūra sako, kad susipažins su šeštadienį prieš pandemijos valdymo priemones mitingavusių žmonių kreipimosi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą turiniu.
Vilniuje maždaug tūkstantis žmonių susirinko į Astros Genovaitės Astrauskaitės inicijuotą mitingą prieš šalyje taikomas pandemijos valdymo priemones. Protestuotojai susibūrė Katedros aikštėje, o nuo ten pajudėjo Seimo link. Galiausiai renginys baigėsi prie Prezidentūros, kur buvo kreiptasi į šalies vadovą.
„Tvirtai tikime, kad valstybės vadovas privalo rūpintis valstybe ir visais žmonėmis, neleidžiant jų skirstyti į lygius ir lygesnius. Prašome jo ekscelencijos prezidento pasinaudoti jam suteikta galia, pačiam prezidentui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymui“, – minios kreipimąsi į prezidentą įgarsino vienas iš mitingo dalyvių.
Dalyviai laikė plakatus, skelbiančius: „Prezidente, grąžinkite Konstitucijos veikimą Lietuvoje!“, „Stop sveikų vaikų diskriminacijai“, „Mes netikime į mokslą, mes jį studijuojame“.
Pasak prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, G. Nausėda pirmiausiai įvertins kreipimosi turinį.
„Kai prezidentas susipažins su mitinguotojų kreipimusi, tada atsilieps“, – Eltai teigė R. Jasiulionis.
ELTA primena, kad prieš mėnesį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ir tada ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Tuo tarpu rugpjūtį A. G. Astrauskaitės inicijuotas protestas prie Seimo pritraukė maždaug 5 tūkst. rėmėjų ir vakare peraugo į riaušes.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nekomentuoja ketvirtadienį vykusio neskelbto susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Turėjome konstruktyvų bei reikalingą pokalbį, kurio turinio plačiau nekomentuosiu“, – Eltai ketvirtadienio pavakare sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tačiau Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos bendravimą, bent jau viešojoje erdvėje, vargu ar galima pavadinti konstruktyviu. Už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio autokratiniam ir Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.
Kiek anksčiau G. Landsbergis žurnalistams apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere A. Merkel gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Ministras akcentavo, kad tai yra labai negera praktika.
„Vienintelis žodis, kuriuo galiu apsakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku“, – ketvirtadienį Seime komentavo G. Landsbergis.
Tuo tarpu trečiadienį prezidento patarėja Asta Skaisgirytė tvirtino, kad Prezidentūra buvo informuota apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai. Tai, kad ši informacija nepasiekė Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos patarėja nesureikšmino.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos pasidalijimus. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Galiausiai G. Landsbergio komentarus ir kritiką įvertino Prezidentūra. Jau po ketvirtadienį vykusio susitikimo užsienio reikalų ministras buvo paragintas komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą.
„Lietuvos Respublikos prezidentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas. Jos buvo derinamos ir dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka. Prezidentas kviečia užsienio reikalų ministrą jam kylančius komunikavimo klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. Taip yra ir efektyviau, ir greičiau. Šalies įvaizdžiui kenkia skuboti, emocijomis grįsti pareiškimai“, – Eltai perduotame komentare rašė Prezidento komunikacijos grupė.
Išsiskyrė nuomonės dėl A. Merkel skambučio A. Lukašenkai
Antradienį G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariąs Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.
„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – šią savaitę Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.
Tuo tarpu G. Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams. Telefonas. Slaptai.lt foto
Ministras mano, kad ir be tiesioginių pokalbių su Baltarusijos režimo lyderiu galima imtis daug žingsnių, siekiant išspręsti įtampą keliančią situaciją pasienyje su Baltarusija. Vienas iš jų, jo teigimu, yra griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui.
ELTA primena, kad A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.
Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius neatmeta, kad Lietuvoje gali pasikartoti šiuo metu Lenkijoje vykstantis scenarijus, kai į šalies teritoriją iš Baltarusijos migrantai bando patekti didelėmis grupėmis.
„(Lenkijos scenarijaus pasikartojimo Lietuvoje – ELTA) šansas tikrai yra, nes turime didelį migrantų skaičių Baltarusijos teritorijoje. Jie visi nėra prie Lenkijos sienos, tai dalis nuosekliai bando nelegaliai kirsti Lietuvos pasienį ir nelegalių bandymų kirsti sieną skaičius daugėja. Nuo spalio mėnesio jis nuolatos dvigubėja“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai dar prieš įvykius Lenkijoje padidino pajėgumus pasienyje.
„Mūsų atsakingos institucijos, mūsų pareigūnai jau gerokai prieš vakar dienos įvykius yra padidinę savo parengtį ir pasiruošę tokiems scenarijams“, – tikino jis.
Prezidento patarėjas mano, kad Aliaksandro Lukašenkos režimui nepavykus tokiais veiksmais pasiekti savo tikslų Lenkijoje, kitu taikiniu būtų pasirinkta būtent Lietuva arba Latvija.
„Vakar dienos scenarijus reikalavo gan didelių logistinių ir organizacinių priemonių iš Baltarusijos valdžios pareigūnų, tai turbūt negali to padaryti kiekvieną dieną ir nuolatos. Aš prognozuočiau, kad tiesiog tai yra testavimas. Realizuotas vienas iš pasirinktų scenarijų, kuris tęsis netrumpą laiką prie pasirinktos vietos Lenkijoje ir bus visokiausiais būdais bandoma didinti įtampą ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.
„Būtent pagal šitą scenarijų, jeigu jis nesirealizuoja, nepasiekia tų tikslų, kurių šiandien režimas nori pasiekti, tada bus aktyvuojami kiti, papildomi, scenarijai“, – mano D. Kuliešius.
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad iš Baltarusijos Lenkijos sienos link galėjo judėti iki 5 tūkst. migrantų. VSAT vado teigimu, migrantai rinkosi Kuznicos-Bruzgų kontrolės punkto prieigose.
Reaguojant į įvykius Lenkijoje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė užsiminė, kad bus siūloma įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Pasak jos, toks žingsnis būtų kaip reakcija į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų iš savų lėšų, susidaro įspūdis, kad Prezidentūra sąmoningai nusprendė stabdyti skiepijimo pažangą.
„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
Taip ministrė pirmininkė primena prezidento išsakytą kritiką Vyriausybei, kad sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
Premjerė taip pat sako, kad prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės pareiškimą, jog „ne žmogaus kaltė, kad jis iki šiol nėra pasiskiepijęs“, vertinti ar komentuoti jai nebūtų oru.
„Man neoru komentuoti prezidento patarėjų pasisakymus, nes prezidento patarėjos pastaruoju metu sako daug įvairių dalykų. Manau, kad jos pačios galėtų savo komentarus ir komentuoti“, – teigė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė akcentuoja, kad šiuo metu yra kiek kitokia situacija nei pavasarį, kai dar ne visi gyventojai turėjo galimybę skiepytis.
„Mes kalbame apie profilaktinį patikrinimą, kuris pavasarį, kai vakcinos buvo neprieinamos didžiajai daliai žmonių, buvo finansuojamas papildomai iš valstybės biudžeto tuo tikslu, kad būtų lengviau valdyti tuo metu vėl kylančią trečią pandemijos bangą. Tačiau turint mintyje, kad dabar vakcinų tikrai yra visiems pakankamai ir kiekvienas gali gauti vakciną, pasiskiepyti, žmonės, kurie priima tokį sprendimą ne dėl medicininių priežasčių, o sąmoningai“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Todėl premjerė akcentuoja, kad sąmoningai apsisprendusių nesiskiepyti gyventojų privalomo profilaktinio testavimo neturėtų apmokėti mokesčių mokėtojai.
„Vis dėlto neturėtų savo pasirinkimo kaštų perkelti kitiems mokesčių mokėtojams. (…) Tiesiog galiotų ta pati bendra tvarka, kuri galioja kitų profilaktinių patikrinimų atveju, kai iš esmės tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Tai nėra nemokami testai, kas labai dažnai viešumoje yra pateikiama. Nemokamo, kaip žinoma, nieko nėra, už tuos testus tiesiog moka valstybės biudžetas, mokesčių mokėtojų sumokėtomis lėšomis. Tai turint mintyje, kad yra prieinama vakcina visiems, vakcinos yra nemokamos, alternatyvūs pasirinkimai turbūt ir turėtų kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad partijos kolega, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis su juo nederino ketinimų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl Prezidentūros viešai aptarinėto galimo buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriumi Europos Sąjungoje. Nors Ž. Pavilionis mano, kad Prezidentūros komunikacija leidžia svartyti, ar nereikia inicijuoti tyrimo dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo, G. Landsbergis abejoja, ar tam yra pagrindo.
„Ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo. Nežinau, ar yra daug pagrindo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Esu anksčiau pasakęs, kad praktika viešai, per žiniasklaidą diskutuoti apie dar nepaskirtų ir galimai skiriamų kandidatų pavardes nėra teisingiausias dalykas. Aš sau taikysiu kitas taisykles“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Ž. Pavilionis, kaip Seimo narys, turi teisę pasirinktu būdu kelti klausimus.
„Jis yra išrinktas politikas, Seimo narys. Matyt, jis vertina tai, kad turi labai plačias erdves politinei saviraiškai. Jis tai daro taip, kaip mano, kad yra tinkama. Jeigu tai yra pagal Seimo nario etiką ir įstatymus, tai jis turi tam teisę“, – pridūrė G. Landsbergis.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda pastarąją savaitę užsiminė, jog rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro R. Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį. Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis užsiminė, kad šį klausimą reikėtų „uždaryti“ kaip įprasta – „tyliųjų derybų“ būdu. Tačiau prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė nebemano, kad „tyliosios derybos“ yra įmanomos.
„Ambasadoriaus ES pozicija jau seniai buvo tiek politizuota, kad tyliųjų derybų būdu turbūt neįmanoma to toliau tęsti – taip pat ir konservatorių partijos pajėgomis. Turbūt visiškai normalu, kad apie tas kandidatūras, apie kurias metai laiko jau visi kalba, galima kalbėti ir viešai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Šią savaitę Ž. Pavilionis pranešė žadąs kreiptis į VSD, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo. Politiko teigimu, viešai aptarinėdama galimą R. Karoblio skyrimą ambasadoriumi ES, Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje susiduria vaikai, nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
Prezidento patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas nuolatos bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais, todėl yra įsigilinęs į šios bendruomenės problemas.
„Tai buvo labai jautrus pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tikrai prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė, išdėstė gerbiama mama. Prezidentas teigė, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, trūksta pagarbos žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena“, – po R. Račienės ir prezidento susitikimo teigė P. Mačiulis.
Vis dėlto prezidento patarėjas akcentavo, kad šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
„Turbūt ši problema, kaip ir kitos problemos, nėra sprendžiama tiktai įstatymais, tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos. Situacija po truputį keičiasi Lietuvoje, bet visi mes norime, kad tas pokytis būtų didesnis“, – pažymėjo jis.
P. Mačiulis pabrėžė, kad prezidentas bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais ir žino jos problemas.
„Prezidentas tikra pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas. Tai turbūt kažkokio atskiro susitikimo tam tiesiog nereikia. Tas bendravimas vyksta nuolatos“, – patikino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, susitikimo metu nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
„Kokia forma jis galėtų būti, ar Civilinio kodekso keliu, ar atskiru įstatymu, čia yra turbūt tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, jog bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“ , – sakė P. Mačiulis.
Pavasario sesijoje Seimas pateikimo stadijoje atmetė ir grąžino tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Vis dėlto, kaip vasarą sakė prezidentas G. Nausėda, jis dar pateikimo stadijoje atmesto projekto nebūtų pasirašęs, mat įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
ELTA primena, kad LGBT vaiko mama R. Račienė trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su siekiu pakeisti šalies vadovo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Moteris kreipimesi teigė stovėsianti S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros iki tol, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko susitikimui. Kiek vėliau moteris pranešė prezidento kvietimą susitikti gavusi.
Šeštadienį prie Prezidentūros susirinko būrys žmonių, nusprendusių pareikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir R. Račienei.
Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarp Seimo ir prezidento bręsta dar viena trintis. Šią savaitę Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo parlamentui teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento sprendimas D. Višinskienę siūlyti į aukštesnes pareigas iš esmės sutapo su viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusia uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė.
D. Višinskienė yra viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių rezonansą kėlusį sprendimą, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę.
Po šio sprendimo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą. Kaip sakė pats pirmininkas, jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai. Ir šiame kontekste nuomonės dėl D. Višinskienė paaukštinimo pareikšti netruko politikai. Kai kurių teigimu, susiklosčius naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl sprendimo, kurį priimant dalyvavo ir D. Višinskienė, savo ketinimus iš naujo privalėjo įvertinti ir prezidentas – pirmiausiai, keliant klausimą, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos kandidatūra į LAT teisėjas yra tinkama. Savo ruožtu tokie pareikšimai ir bandymai susieti „Atviros Klaipėdos“ bylą su teisėjos paaukštinimu taip pat neliko nepastebėti Prezidentūroje. Jos koridoriuose svarstyta, ar taip viešai pasisakantys politikai neištrūksta iš teisinės valstybės rėmų. Taigi kilus nesutarimams dėl minimos teisėjos kandidatūros, diskusijos greitai gali virsti abipusių kaltinimų prisodrintais ginčais dėl to, kas iš tikrųjų yra už laisvą žiniasklaidą ar už teisinės valstybės principus.
Savo ruožtu Seimo opozicijos ir valdančiųjų stovyklose vertinimai įvairūs. Konservatorių atstovas neslepia, kad frakcijos kolegoms jau dabar kyla įtarimų dėl prezidento teikimo, pečiais dėl to paties trūkčioja ir socialdemokratų frakcijos seniūnas. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė stoja Prezidentūros pusėn. Artėjant momentui, kuomet prezidento teikiama kandidatė pasieks Seimą, „valstietė“ tikino matanti bręstantį konfliktą, tačiau, jos teigimu, tai veikiausiai nebus nesutarimai dėl teisinių klausimų. A. Širinskienė įsitikinusi, kad balsavimuose dėl teisėjos Seime pagrindinį toną užduos G. Nausėdos ir konservatorių politinio konflikto logika.
M. Lingė: norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė pripažįsta, kad prezidento išreikšta valiaSeimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą kelia klausimų.
„Mes frakcijos sudėtyje dar nesame šio klausimo svarstę, bet, kaip rodo praktika, skiriamų pareigūnų atveju visada turime susitikimus, kurių metu iškyla pačių įvairiausių klausimų kandidatams“, – Eltai teigė konservatorius.
M. Lingė neatmetė galimybės, kad jo atstovaujama frakcija Seime D. Višinskienės pirmiausiai prašys komentarų būtent dėl teisėjos sprendimo rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje. Mat, leido suprasti politikas, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikru indikatoriumi vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.
„Tuo labiau, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas priėmė sprendimą peržiūrėti šią bylą. Kaip žinia, ir pats pirmininkas minėjo, kad tai vos trečias kartas jo buvimo pirmininku laikotarpiu, kai yra toks veiksmas inicijuojamas. Tai reiškia, kad tai nėra dažnas reiškinys. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad su sprendimu nėra viskas gerai. Taigi ir su kompetencijos klausimais, matyt, galėjo būti tam tikrų niuansų“, – sakė M. Lingė.
Dar prieš savaitę kėlęs klausimą, ar prezidentas, neturėtų iš naujo apsvarstyti siūlomos D. Višinskienės tinkamumo būti skirtai į aukštesnes pareigas, politikas toliau svarstė, kodėl visgi prezidentui dvejonių dėl siūlomos teisėjos taip ir nekilo.
„Dabar populiaru, kad prezidentas ne visais klausimais yra pilnai informuojamas. Tai norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją ir vertina tą informaciją bei kandidatūrą iškilusių aplinkybių kontekste“, – teigė M. Lingė.
„Jeigu prezidentas nemato, kad tos aplinkybės būtų svarbios ir, kad jos nesukelia klausimų dėl profesionalumo – tai yra prezidento sprendimas. Tai yra jo teisė, jis nebūtinai privalo vadovautis ir, kaip matome, teikia kai kurias kandidatūras, kurių, galbūt, neatrenka ir (Teisėjų – ELTA) atrankos komisija. Bet tai yra prezidento teisė“, – sakė M. Lingė, galvoje turėdamas šią savaitę prezidento į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateiktą Jūratės Varanauskaitės kandidatūrą.
Neįtikino Prezidentūros argumentai dėl D. Višinskienės
Ar „Atviros Klaipėdos“ istorija neturės įtakos G. Nausėdai teikti D. Višinskienės kandidatūrą į aukštesnes pareigas šią savaitę Prezidentūros teiravosi ELTA. Deklaruodama savo poziciją, Prezidentūra akcentavo, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Komentuodamas šią poziciją, konservatorius nesutiko su Prezidentūros atsakyme tarsi nurodyta pozicija, kad politikų kritiški komentarai dėl „Atviros Klaipėdos“ bylos bei apeliavimas, kad, galbūt, dėl to reikėtų atsisakyti siūlymo paaukštinti D. Višinskienę pareigose, yra ne kas kita, kaip politinis spaudimas teismams.
„Nekvestionuoju teismo sprendimo, Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais. Nuo to aš atsiriboju. Tačiau visa istorija nėra tik apie bylą, į kurią, tikrai politikams nereikia kištis. Bet yra apie kandidatūrą užimti aukštesnes pareigas. O kandidatūrą tvirtina Seimas. Mes, politikai, esame įtraukti ir nesame eliminuoti šiuo klausimu. Mes prisiimsime atsakomybę už priimtą sprendimą, nes balsuosime Seime. Jei tai ir vadinasi politizavimu – tai tada reikia keisti Konstituciją ir išimti Seimą iš teisėjų skyrimo tvarkos“, – samprotavo M. Lingė.
Todėl, tęsė politikas, natūralu, kad bent jau TS-LKD frakcijos nariams kils klausimų dėl D. Višinskienės kandidatūros.
„Kolegos, ko gero, turės eilę klausimų, kurie, matyt, nemaža dalimi bus nulemti ir bylos, dėl kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas yra pradėjęs peržiūrėjimą. Mes dar nesame diskutavę apie pačios kandidatūros tinkamumą, tačiau pavieniams kolegoms yra kilusių rimtų abejonių“, – neslėpė M. Lingė.
A. Sysas: prezidentas paskutiniu metu daro sprendimus, kurie nepuošia institucijos
Tai, kad Seimo nariams gali kilti klausimų dėl prezidento teikiamos kandidatūros pažymėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Politikas neslėpė, kad jam keistu pasirodė ne tik teismo sprendimas atmesti „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, tačiau ir prezidento užimta laikysena – Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą.
„Visiškai sutinku su kolegomis, kurie kritikuoja tokių teisėjų darbą Aukščiausiame Teisme, nes jie formuoja teisinę praktiką. Aš manau, kad mes Lietuvoje užsižaidėme su visokiais slaptais dalykais. Kokia gali būti paslaptis, jei tai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir kažkas daro sandorius ir uždirba pelnus“, – stebėjosi A. Sysas.
„Kaip galima slėpti nuo mokesčių mokėtojų jų pinigų panaudojimą ir dar prisidengti asmens duomenų apsauga“, – pridūrė jis.
Todėl, svarstė socialdemokratas, prezidento siūloma kandidatūra ir Prezidentūros komentarai argumentuojant šį teikimą, atrodo keistoki.
„Prezidentas labai keistai įvairiomis situacijomis elgiasi“, – teigė A. Sysas.
E. Gentvilas: žiūriu į situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų ir komentarų
Kiek kitokią nuomonę dėl D. Višinskienės kandidatūros išsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Politikas pažymėjo, kad dėl prezidento siūlomo teisėjos paaukštinimo spręs nesivadovaujant ažiotažą sukėlusia byla. Visgi, jo teigimu, logiška jei jo vadovaujama Liberalų frakcija teisėjos teirausis argumentų, lėmusių portalui „Atvira Klaipėda“ nenaudingą sprendimą.
Cenzūra
„Aš žiūriu į šia situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų, komentarų, išgirsime jos poziciją. Atrodo, kad teismo kolegija turėjo teisę priimti tokį sprendimą, toks yra teisėjų įsitikinimas ir toks interpretavimas turi būti gerbiamas, net tada kai jis man nepatinka. Todėl aš nesu užsiangažavęs dėl to, kad ji priėmė sprendimą, kuris man nepatinka“, – svarstė E. Gentvilas.
A. Širinskienė įtaria, kad diskusijos priežastis bus ne teisėjos sprendimas: konservatoriai toliau puola G. Nausėdą
Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė stebėjosi ne tiek Seimui pateikta D. Višinskienės kandidatūra, kiek tuo, kad konservatoriai prezidento teikimą sieja su „Atviros Klaipėdos“ bylos istorija.
Politikė įsitikinusi, kad besiformuojanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena D. Višinskienės atžvilgiu yra tiesiog įtemptų valdančiųjų ir prezidento santykių rezultatas.
„Aš manau, kad tai yra noras pastatyti prezidentą į savo vietą. Todėl man labai gaila, kad ta įtampa, kuri tarp valdančiųjų atsirado dėl EVT ir kitų klausimų, persikelia į teisėjų skyrimo procedūras“, – svarstė „valstietė“.
Jos teigimu, politikai sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ traktuojantys kaip pakankamą priežastį neskirti D. Višinskienės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus tiesiog pamina teisinės valstybės principus.
„Paprastai teisinėse valstybėse politikai gerbia teismų sprendimus, kita vertus nedaro tokio spaudimo teisėjams. Nes šiuo atveju Višinskienės vaidmenyje yra duodama suprasti ir visiems teismams ir visų instancijų teisėjams, kad jei jūs priimsite kažkokį sprendimą, kuris nepatinka valdantiesiems, tai jūs būsite nulinčiuoti viešai arba neteksite karjeros galimybių. Teismų sprendimus, netgi tokių instancijų kaip ši, peržiūrėti galima teisinėmis priemonėmis“, – teigė A. Širinskienė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Aš negaliu suvokti kaip galima taip elgtis. Jei mes tikrai esame teisinė valstybė“, – pridūrė politikė.
Apibendrindama pokalbį A. Širinskienė sakė, kad situacijos nepakeistų ir faktas, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs bylą dėl „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, galiausiai nuspręsti keisti anksčiau priimtą sprendimą.
„Lietuvoje yra kas dieną peržiūrimos dešimtys teismų sprendimų. Dalis tų teismų sprendimų kitose instancijose yra pakeičiami. Tai ar mes dabar kiekvieną bylą imsime ir sakysime, kad teisėjas neturi jokios perspektyvos“, – stebėjosi politikė ir prognozavo, kad „valstiečiams“ frakcijoje klausimų dėl teisėjos teikimo neturėtų kilti.
„Frakcijoje nešnekėjome, bet bent jau aš tikrai kalbėsiu, kad turi būti labai aiškiai atribotas teisėjų atskirų bylų vertinimas nuo teisėjo asmenybės ypač ten, kur bylos nėra vieno teisėjo“, – apibendrino A. Širinskienė.
ELTA primena, kad Konstitucija numato, jog LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
Kinijos karinė galia. Youtube.com Vyriausybei nusprendus Vilniuje steigti Taivano atstovybę ir dėl to sulaukus griežtos Kinijos reakcijos, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirinko atsargesnę retoriką Pekino atžvilgiu. Šiuo metu išryškėjusius Ministrų Kabineto bei Prezidentūros retorikos skirtumus pastebi ir Eltos kalbinti politologai.
Tačiau vertindami tokios takoskyros įtaką Lietuvos, kaip vieningą užsienio politiką vykdančios valstybės, įvaizdžiui ekspertai pateikia skirtingus situacijos vertinimus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas laikosi pozicijos, kad šiuo metu pastebimas tik šioks toks nuomonių išsiskyrimas G. Nausėdai norint sušvelninti santykius su Kinija, dar labiau negilinti konfrontacijos. Tačiau politologas įsitikinęs, kad nuosekliai Lietuvos užsienio politikai tai didelės įtakos neturėtų padaryti.
Nors Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir sutinka, kad toks institucijų pozicijų išsiskyrimas dar neturėjo didelių padarinių, tačiau pabrėžė, kad mūsų veiksmus dabar seka visos pasaulio valstybės, kadangi Kinijos klausimas yra itin svarbus globaliu mastu.
T. Janeliūnas: prezidentas daugiau dėmesio skiria galimų rizikų vertinimui
VU TSPMI profesorius pažymi, kad Kinijos atžvilgiu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) yra pasirinkusi drąsesnę politiką, o šalies vadovas G. Nausėda daugiau stengiasi įvertinti galimas tokios konfrontacijos su Pekinu pasekmes.
„Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė, matyt, elgiasi šiek tiek drąsiau ir nebijo augančios konfrontacijos su Kinija. Iš dalies ir Seime, aš manau, kad tą poziciją palaiko Užsienio reikalų komitetas, o Prezidentūros atstovai žiūri labiau į rizikas, kurios kyla dėl galimo Kinijos atsako, galimų nuostolių Lietuvos ekonomikai. Taigi šioks toks išsiskyrimas egzistuoja“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Tačiau politologas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu pirmiausiai formuoja būtent drąsesnę politiką pasirinkęs užsienio reikalų ministras, o ne prezidentas.
„Skiriasi retorika tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Normalu, jeigu išsiskiria požiūriai, kokiais metodais galima vykdyti tą užsienio politiką ir akivaizdu, kad šiuo metu šioje srityje vedantį vaidmenį atlieka Užsienio reikalų ministerija, o ne Prezidentūra“, – sako jis.
Takoskyrų tarp Prezidentūros ir Ministrų Kabineto narių retorikos įžvelgia ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Visgi ji kur kas svarbesniu klausimu laiko ne tai, kodėl egzistuoja šie skirtumai, tačiau kodėl iki šiol svarbiausias pareigas šalyje einantys politikai nepaaiškino, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo pasirinktas būtent toks kalbėjimo būdas su Pekinu.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtumų pastebiu, bet, matyt, čia yra svarbesnis klausimas, ko pasigendu, kad mes neturime atsakymų į klausimus, kodėl mūsų užsienio politikos kryptis Kinijos atžvilgiu yra tokia, o ne kitokia. Viena didžiausių problemų, kuri dabar vėl kursto įvairias sąmokslo teorijas, aišku, gal ne tokiu plačiu mastu, kaip COVID atveju, bet vis tiek visuomenėje mes turime šalies gyventojų keliamus klausimus, ar mums to reikėjo, kodėl mes pykstamės su Kinija“, – Eltai sakė KU politologė.
Pasak jos, būtent neapibrėžta šalies vadovo pozicija šiuo klausimu ir lemia tai, kad nebelieka aišku, kokia iš tiesų yra šiuo metu vykdoma užsienio politika.
„Iš Prezidentūros mes tokio aiškaus atsakymo nesulaukiame, ar čia tikrai yra Lietuvos bendra kryptis, kaip mes matome Baltarusijos atžvilgiu, kur retorika vieninga. Kinijos atžvilgiu mes tų skirtumų matome, jie į visuomenę nukeliauja ir tada keliamas šioks toks sąmyšis“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologės teigimu, neapibrėžta G. Nausėdos pozicija lėmė tai, kad sprendimas steigti Taivano atstovybę, bei kiti Lietuvos veiksmai dėl Kinijos, visuomenėje imami suprasti ne kaip visos valstybės, bet kaip asmeninė G. Landsbergio iniciatyva.
„Retorikos skirtumas net visuomenės klausimuose atsiskleidžia. Viskas suvedama į tai, kad tai yra užsienio reikalų ministro iniciatyva. Visuomenė pradeda tai suprasti kaip pavienę, atskirą iniciatyvą“, – tvirtino KU politologė.
Takoskyras dėl Kinijos galėjo nulemti ir ankstesnės politikų tarpusavio konfrontacijos
Vertindami galimas tokios neapibrėžtos politikos Kinijos atžvilgiu susiformavimo priežastis, abudu ekspertai kaip vieną iš jų įvardijo ir asmenybines takoskyras, kurios buvo pastebimos ir konfrontacijoje dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), ir bendresniame valdančiosios daugumos ir G. Nausėdos nuomonių išsiskyrimo fone.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau T. Janeliūnas neatmeta, kad šiuo metu pasirinktas prezidento kalbėjimas yra nulemtas būtent reakcijos iš Pekino. Politologas svarsto, kad šalies vadovas galbūt galėjo pasirinkti tiesiog dar labiau negilinti konfrontacijos su Kinija.
„Gali būti įvairių motyvų. Nuo bandymo iš dalies kritikuoti Vyriausybės elgesį, nes ta įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros prasiskverbia visais frontais, įskaitant ir užsienio politiką. Aišku, ir galimybė pabandyti demonstruoti jautrumą Lietuvos įmonėms, kurios dabar skundžiasi trūkinėjančiais ryšiais ir užsakymais iš Kinijos“, – samprotavo VU TSPMI politologas.
Tačiau jis neatmetė ir to, kad dabartinius skirtumus kai kuriais užsienio politikos klausimais galėjo nulemti ir konfrontacijos tarp konkrečių asmenybių.
„Aišku, gal vienas iš tokių bendriausių motyvų, kad Prezidentūra apskritai šiek tiek kritiškai žiūri į Vyriausybės veiklą daugelyje sričių, užsienio politika irgi yra ne išimtis. Egzistuoja ir takoskyros su asmenybėmis, kaip užsienio reikalų ministru ar Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku dėl Kinijos politikos, kaip Prezidentūra mato tą galimą diplomatiją“, – mano politologas.
Visgi T. Janeliūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. Nausėdos retorika šių metų pradžioje taip pat buvo ganėtinai griežta, kai jis palaikė Lietuvos sprendimą nedalyvauti 17+1 vadinamame bendradarbiavimo su Kinija formate.
„Kita vertus, reikia prisiminti, kad, pavyzdžiui, ir metų pradžioje, kai prezidentas gana aiškiai deklaravo nenorą tęsti susitikimus tame Kinijos remiamame Vidurio ir Rytų Europos formate, Prezidentūros požiūris irgi buvo gana panašus, kad reikia tą oficialų bendradarbiavimą su Kinija iš esmės mažinti, stabdyti, nes jis iš esmės neturi kažkokios pridėtinės vertės ir nėra naudingas Lietuvai“, – akcentavo VU TSPMI politologas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat pažymėjo, kad G. Nausėdos požiūris į diplomatiją su Pekinu ilgainiui pasikeitė. Kaip vieną realiausių tokio retorikos pokyčio priežasčių politologė įvardijo tai, kad Prezidentūra tikriausiai įvertino, kokią poziciją šiuo klausimu užima užsienio reikalų ministras ir tuomet šalies vadovas nusprendė akcentuoti tam tikrus savo požiūrio skirtumus.
„Jeigu taip svarstytume tarp visų potencialių bandymų atsakyti, o kodėl visgi tokia dvejonė atsiranda, tai tas svarstykles galbūt nusvertų tai, kad dėl to (kad egzistuoja takoskyra tarp konkrečių asmenybių – ELTA). Man norėtųsi tikėti, kad tai pagrįsta daugiau asmeniniais nesutarimais tarp mūsų institucijų, negu kad tai tikrai būtų skylės užsienio politikoje“, – vylėsi KU lektorė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: dėl politikos su Kinija mes esame stebimi tarptautinėje arenoje
Vertindamas galimas šio nuomonių išsiskyrimo dėl diplomatijos su Pekinu pasekmes, įtaką vieningai Lietuvos užsienio politikai, T. Janeliūnas pabrėžė, kad turėti nevienodus požiūrius yra visiškai normalu, o skirtingi Prezidentūros ir Vyriausybės veiksmai Kinijos atžvilgiu dar nereiškia konfrontacijos tarp Lietuvos politikų, atstovaujančių svarbiausioms valstybės institucijoms.
Kinijos žemėlapis
„Kol kas aš nematau konflikto, kuris radikliai supriešintų mūsų dvi institucijas šiuo klausimu. Yra pasirinkti skirtingi metodai kalbėti apie tai. Šiuo atveju Prezidentūra, matyt, laikosi pozicijos, kad gilinti įtampos su Kinija nereikėtų. Tai, aišku, gali būti ir naudinga bendrai Lietuvos užsienio politikai, nes Kinijai, kuri galbūt ieško kažkokio ženklo apie švelnėjančią Lietuvos politiką arba kažkokio ženklo, kad Lietuva galėtų eiti į kompromisus, tai tokie Prezidentūros pareiškimai tą ženklą kaip ir suteikia“, – tikino VU TSPMI politologas.
Nors G. Burbulytė-Tsiskarishvili ir sutiko, kad šiuo metu Lietuvos, kaip vieningą užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdžiui šalies politikų retorika dar nepakenkė, tačiau ji taip pat pabrėžė, kad „užsienio politika pas mus pradeda trūkčioti, aižėti, darytis skylėta“. Politologė sako Pekino atžvilgiu pasigendanti tokios vienybės, kokią Prezidentūra ir Vyriausybė demonstravo Baltarusijos klausimu. Visgi ji pabrėžė, kad nors santykių su Minsku pasekmės šalies gyventojams pasijaučia labiau, tarptautiniu mastu Kinijas klausimas yra kur kas svarbesnis.
„Jeigu žiūrėsime į tai, su kuo mes šiandien tiesiogiai susiduriame, tai Baltarusijos įvykiai mus veikia žymiai skaudžiau, giliau, negu konfliktas su Kinija. Viena vertus, aš pateisinu ir atsakymą, kad tai galbūt mums nėra taip aktualu kaip Baltarusija. Kinijos pasekmės tik potencialios. Ką mūsų visuomenei reiškia ambasadoriaus atšaukimas? Paprastas gyventojas tikrai to nejaučia. Neteksime potencialių investicijų ar verslo įmonės negalės dalyvauti, kelios įmonės šiandien tai pradeda jausti,o visi kiti nejaučia. Tai paaiškės ateityje. Mes tiesiog nukeliame tas pasekmes į ateitį“, – tvirtino KU lektorė, kartu pabrėždama, kad Lietuvos veiksmai Kinijos atžvilgiu jau dabar susilaukė globalaus dėmesio.
„Mes tarptautinėje arenoje esame stebimi, į šį mūsų nesutarimą yra žiūrima, sekama, nes Kinijos klausimas tarptautinėje politikoje, tarptautiniuose santykiuose yra numeris vienas“, – įsitikinusi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija
ELTA primena, kad Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Kinijos karys
Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, taip siekiant nesuteikti salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį tvirtino, kad Lietuva ir toliau remia „Vienos Kinijos politiką“, o pasirinkimas Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, pasak jos, yra ekonominių santykių plėtros, o ne diplomatinio Taivano pripažinimo ženklas.
„Lietuva gerbė ir toliau gerbs „Vienos Kinijos“ politiką. Taivano atstovybė jokiu būdu nereiškia diplomatinio pripažinimo. Kalbama apie prekybinę, ekonominę atstovybę ir tikimės, kad Kinija tai supras“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Tuo metu premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį tikino, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas neturėjo tikslo bloginti santykių su Kinija.
„Vyriausybė tikrai negadino santykių su Kinija. Niekada neturėjome ir nekėlėme sau tokio tikslo“, – Vyriausybės valandoje Seime tvirtino I. Šimonytė.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad Ministrų Kabinetas turi teisę apsispręsti, kokiais diplomatiniais formatais Lietuvai dalyvauti bei kokias atstovybes steigti Lietuvoje.
Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
„Tai, kad kai kurie formatai, kurie anksčiau buvo plėtojami, mums pasirodė ne tokie verti dėmesio, tai turbūt Vyriausybė turi teisę apsispręsti. Taip pat, kaip ir sprendimas dėl taivaniečių atstovybės Lietuvoje yra numatytas Vyriausybės programoje, tai Vyriausybė daro tai, kas buvo numatyta jos programoje“, – sakė I. Šimonytė.
O šią savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje dalyvavęs Lietuvos prezidentas G. Nausėda savo kalboje pasaulio lyderiams nemažai dėmesio skyrė globaliems ir regioniniams iššūkiams, pandemijos suvaldymui, tarptautiniam ir regioniniam saugumui, klimato kaitai, tačiau Kinijos tema nebuvo paliesta. Pats G. Nausėda aiškino, kad į ribotos trukmės kalbą Generalinėje Asamblėjoje sutalpinti visus klausimus yra sudėtinga.
„Žinote, per tas 15 minučių, kurias mes turime kreiptis į pasaulį, tikrai reikia pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbūs ir mums, ir visam pasauliui. Šitą aš padariau. Be jokios abejonės, mūsų santykiai su Kinija šiuo metu yra aktualija, kurios reikšmės negalima nuvertinti, bet vis dėlto mes dedame pastangas bendraudami su atskiromis valstybėmis“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Niujorke sakė G. Nausėda.
