Prof. Alvydas Nikžentaitis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Po Prezidentūroje vykusio Kultūros forumo, skirto istorinės atminties klausimams analizuoti, sprendimų, kaip teisingai įamžinti istorinę atmintį, kol kas nepriimta. Forumai bus tęsiami.
 
Po pirmadienį vykusios diskusijos su mokslininkų bendruomenės atstovais – istorikais, paveldosaugininkais, politologais ir menotyrininkais – prezidento patarėja Sonata Šulcė sakė, kad ateityje į diskusijas bus siekiama įtraukti dar platesnį ratą visuomenės narių.
 
„Vieni iš siūlymų buvo stiprinti dar mokykloje edukacinę, švietėjišką veiklą, vadovėlių leidybą. Galiausiai buvo kalbėta apie tai, kad reikėtų stiprinti ekspertines programas prie Lietuvos mokslo tarybos arba prie kitų egzistuojančių institucijų. Ir apskritai dominavo tokia idėja, kad reikėtų dar daugiau kalbėtis ir diskutuoti istorinės atminties klausimais, nes tai mums visiems yra svarbu, tai mums rūpi, ir šita situacija (kilęs skandalas dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros įamžinimo lentos. – ELTA) parodė, kad to kalbėjimosi visuomenėje dar yra per mažai,“ – sakė S. Šulcė.
 
Istorikas Alvydas Nikžentaitis pastebi, kad istorinės atminties klausimai Lietuvoje tampa vis aštresni, ir ši tendencija tęsis. Jo manymu, skandalas dėl Generolo Vėtros atminimo lentos yra tik „vandens sudrumstimas prieš audrą“.
 
„Maždaug po 2010 metų mes turime visiškai kitokią sąsają su praeitimi, nei kad buvo iki tol. Visų pirma, šie procesai labiau internacionalizuojasi. 2010 metai yra savotiška riba, kada praeitis tampa informacinių karų tarp valstybių objektu. Prezidentūra nėra ta vieta, kuri spręstų vienos lentelės klausimą. Yra žymiai svarbiau surasti principus, rasti prieigą, kuo vadovaujantis būtų galima spręsti ateityje tokias problemas. Nes šita lentelė, prognozuoju (aš iš karto pridursiu, kad nusiramintumėt – mano visos prognozės neišsipildo), tai yra tiktai šiek tiek vandens sudrumstimas prieš pakankamai dideles audras… ” – sakė A. Nikžentaitis.
Naujoji atminimo lenta, skirta Jono Noreikos garbei. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak jo, diskutuojant apie istorinę atmintį, sprendžiamas dabarties klausimas – kokiomis vertybėmis visuomenė turi vadovautis šiandien. Todėl per forumą pabrėžta būtinybė tęsti visuomenės dialogą.
 
Istorikas Rimvydas Petrauskas sako, kad per forumą mokslininkai patarė prezidentui Gitanui Nausėdai plėsti viešąjį diskursą istorinės atminties klausimais, įtraukiant kuo daugiau suinteresuotų visuomenės grupių.
 
„Prezidentas formuluoja iš tiesų patrauklią gerovės visuomenės idėją. Iš tiesų, mes dažnai šitą idėją suprantame tik daugiausia ekonominiais aspektais. Vis dėlto šita kategorija neabejotinai apima ir turi apimti daug plačiau, taip pat ir dvasinius, istorinius dalykus. Visos bendruomenės, kurios gyvena Lietuvoje, turi jaustis, kad apie jas kalbama, kad į jas žiūrima pagarbiai, taip pat ir istoriniu požiūriu,“ – sakė R. Petrauskas.
 
Pasak jo, prezidentui buvo siūloma prie Prezidentūros ar kitų institucijų kurti forumą svarbiais istorinės atminties klausimais, įtraukiant specialistus ir žiniasklaidą. Taip pat pabrėžta, kad būtina stiprinti istorijos mokymą mokyklose.
 
„Dažnai žmonėms mokykla yra pirma ir vos ne paskutinė vieta, kur jie susiduria su intensyvesniu istorijos mokymu. Tai mes norime, kad mokykloje ir žiniasklaidoje suintensyvėtų kalbėjimas istorijos klausimais,“ – sakė R. Petrauskas.
 
Kitas susitikimas istorinės atminties klausimu Prezidentūroje numatomas spalio antroje pusėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.10; 00:05

„Lietuva yra viena“ – tokią žinią išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siunčia valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis. Penktadienį naujasis šalies vadovas ištars priesaiką ir kreipsis į Lietuvos žmones.
 
„Šią dieną mes norime pabrėžti, kad Lietuva yra visų, – sakė inauguracijos komisijos pirmininkė Algė Budrytė. – Mes norime pakviesti ir padrąsinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį, lenką, rusą, baltarusį, ukrainietį, žydą, totorių, karaimą ar kitos tautinės bendrijos atstovą, aktyviau įsitraukti į valstybės gerovės kūrimą“.
 
Šventiniai renginiai 10 val. prasidės Vilniaus senamiestyje, prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui. Šioje istorijos palytėtoje vietoje, greta pastato, kuriame 1905 m. vyko Didysis Vilniaus Seimas, išrinktasis Prezidentas su šeimos nariais pagerbs vieną valstybės kūrėjų.
 
Vėliau inauguracijos renginiai persikels į Seimą, kur 11 val. prasidės iškilmingas posėdis. Šventinė inauguracijos ceremonija vyks istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Prezidento priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgis visus Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai.
 
Iškilmingame posėdyje invokaciją sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Žodį tars Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Posėdžio pabaigoje inauguracinę kalbą pasakys G. Nausėda.
 
Dalyvauti inauguracijos ceremonijoje pakviesti buvę šalies vadovai ir parlamento pirmininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismų pirmininkai, kariuomenės ir policijos vadovai, diplomatai, Lietuvos bažnyčių hierarchai, aukštųjų mokyklų vadovai, merai, kiti svečiai.
 
Vidudienį Prezidentas Nepriklausomybės aikštėje priims iškilmingą ginkluotųjų pajėgų rikiuotę. Joje šįkart dalyvaus ir 100-ąsias įkūrimo metines švenčiančios Šaulių sąjungos nariai. Išklausę Prezidento sveikinimo žodį, karinio parado dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.
 
13 val. šalies vadovas dalyvaus Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje vyksiančiose Šv. mišiose. Joms pasibaigus, 14 val., Katedros aikštėje rengiama Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonija. Po šio renginio Prezidentas ir pirmoji ponia eis į Simono Daukanto aikštę, pakeliui sveikindami susirinkusius žmones.
 
15 val. prasidės iškilminga Prezidento rūmų perdavimo ceremonija. Dalyvaujant kariuomenės orkestrui ir garbės sargybos kuopai, S. Daukanto aikštėje bus iškelta naujojo šalies vadovo vėliava. Iškart po to Prezidentas kreipsis į Lietuvos piliečius Tėvynėje ir užsienyje. Galiausiai šalies vadovas Baltojoje salėje priims Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus.
 
16 val. S. Daukanto aikštėje prasidėsiančiame koncerte bus pristatyti Lietuvos regionai – 10 apskričių. Kiekvienai jų atstovaus iš ten kilę atlikėjai. Koncertą vainikuos bendrai atliekamas kūrinys.
 
Oficialius inauguracijos renginius bus galima gyvai stebėti bibliotekose, muziejuose, kino teatruose.
 
Vėliau vakare, 19 val., Prezidento rūmų kiemelyje rengiamas priėmimas nusipelniusiems kultūros veikėjams, nacionalinių premijų laureatams ir valstybės kūrėjams. Organizatoriai kviečia 1000 svečių su antrosiomis pusėmis. „Siekiame padėkoti prisidėjusiems prie valstybės kūrimo. Nors negalime pakviesti visų nusipelniusių asmenų, norime simboliškai pranešti, kad visuomenės, kultūros, švietimo, sporto, kitų gyvenimo sričių veikėjams Prezidentūra taps atviresnė ir su jais bendradarbiaus įvairiomis formomis“, – sakė A. Budrytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 08:40

Apie krykštaujančius vaikus Prezidentūroje prabilęs premjeras Saulius Skvernelis nieko įžeisti nenorėjo, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, S. Skvernelio „valstiečių“ suvažiavime išsakytas pareiškimas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, buvo ne taip suprastas, nes premjero oponentai Prezidento rinkimuose tyčia pasisakymą išpūtė. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Visuomenė nežino viso teksto, kuris buvo pasakytas suvažiavime, nežino konteksto. Tikrai jokiu būdu net minties nebuvo ką nors įžeisti. Saulius Skvernelis, šnekėdamas apie krykštaujančius vaikus, visai neturėjo omenyje nė vieno kandidato, kurių vaikai jau suaugę, nei kitų kandidatų, kurie neturi vaikų. Jis tiesiog šnekėjo apie tai, kad iš tikrųjų prezidentas turi būti jautrus visais klausimais ir vaikų klausimais. Čia konteksto esmė“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis. 

Jo nuomone, S. Skvernelio oponentai Prezidento rinkimuose savaip interpretuoja tai, ką premjeras kalba, ir tiesiog siekia tarpusavio kandidatų susipriešinimo. 

„Sauliaus Skvernelio oponentų patarėjai nutarė, kad šitą temą reikia išnaudoti supriešinant vieną kandidatą su kitais. Aš pasakysiu viena – kontekstas buvo visai kitoks, ir tikrai įžeisti niekas nieko nenorėjo, nebent aš taip nesupratau“, – teigė R. Karbauskis. 

Jis pabrėžė, kad kalbos apie kandidatų į prezidentus šeimas neturėtų tapti prezidentinių debatų objektu. 

„Šitas dalykas yra ganėtinai išpūstas. Pradėjo kandidatai šnekėti apie tai, kokia yra situacija šeimose, kodėl jie vedę ar nevedę, tai šiek tiek stebina, nes nemanau, kad tai rinkėjams bus naudinga apsisprendžiant“, – teigė R. Karbauskis. 

Šeštadienį vykusiame „valstiečių“ suvažiavime, kuriame S. Skvernelis buvo išrinktas partijos kandidatu Prezidento rinkimuose, premjero pasakymas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, sukėlė pasipiktinimo audrą. 

„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. 

Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį“, – feisbuke savo sakytą kalbą citavo premjeras S. Skvernelis. 

Konservatorių keliama kandidatė Prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė piktinosi šiuo premjero pasakymu, teigdama, kad neabejotinai šie S. Skvernelio žodžiai yra skirti jai įžeisti. 

Pasipiktinimą S. Skvernelio užuominomis viešai pareiškė ir prezidentinių reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-30

Tautinės kultūros puoselėtojams skundžiantis dėl diskriminacijos, Eltai Prezidentūros atsiųstame paaiškinime rašoma, kad Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premijos laureatams teikiamos Vasario 16-osios minėjimo proga, bet diena gali būti ne ta pati.

„Prezidentūroje yra teikiami valstybiniai apdovanojimai, kuriuos įteikia Lietuvos Respublikos prezidentas. Pagal susiklosčiusią tradiciją dabartinėje Prezidentūroje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonija vykdavo nuo 1997 m., Jono Basanavičiaus premijos buvo teikiamos Signatarų namuose ir Nacionaliniame muziejuje“, – rašoma Prezidentės spaudos tarnybos atsakyme.

Jame taip pat rašoma, kad abi premijos skiriamos pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas nuostatas. Nacionalines kultūros ir meno premijas skiria speciali komisija, kurią nutarimu patvirtina Vyriausybė. Jono Basanavičiaus premiją – kultūros ministro sudaryta komisija. 

Šiemet numatyta, kad Jono Basanavičiaus premiją Kultūros ministerijoje vasario 13 d. įteiks ministras pirmininkas.

Nacionalinės kultūros ir meto premijos bus teikiamos vasario 16-ąją Operos ir baleto teatre. 

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad J. Basanavičiaus premija įstatymais yra įtvirtinta kaip Nacionalinė premija, savo svoriu ji yra tokios pačios vertės kaip visos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, todėl nominuotieji šiai premijai turi būti pagerbti taip pat, kaip ir kitų Nacionalinių premijų laureatai.

„Kai J. Basanavičiaus premija buvo įsteigta, nuo 1992-ųjų metų ji buvo teikiama kartu su kitomis Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Ir tai tęsėsi iki 2000-ųjų metų. O vėliau kažkokiu būdu keliai išsiskyrė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos persikėlė į Prezidentūrą, jų dydis pasikeitė. Tuo tarpu J. Basanavičiaus valstybinė premija iškeliavo į Nacionalinį muziejų“, – sakė D. Urbanavičienė.

Pasak D. Urbanavičienės, kad etninės kultūros puoselėtojai būtų apdovanoti kartu su kitais nusipelniusiais kultūrai, anksčiau labiausiai priešinosi Kultūros ministerija, o dabar – Prezidentūra.

„Jau nebe Kultūros ministerija prieštarauja, o Prezidentūra. Jeigu konkrečiai – daugiausia tai prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priešišką požiūrį formuoja“, – sakė D. Urbanavičienė.

2016 metais Seime buvo priimti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais J. Basanavičiaus premija buvo įtvirtinta kaip Nacionalinė premija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 05:00

Tautinę kultūrą puoselėjantiems asmenims Jono Basanavičiaus premija bus teikiama kultūros ministerijoje sausio 13-ąją, o ne vasario 16-ąją Operos ir baleto teatre kartu su kitomis Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Tokia diskriminacija esą vykdoma Prezidentūros iniciatyva. 

Paminklas dr. Jonui Basanavičiui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad J. Basanavičiaus premija įstatymais yra įtvirtinta kaip nacionalinė premija, savo svoriu ji yra tokios pačios vertės kaip visos nacionalinės kultūros ir meno premijos, todėl nominuotieji šiai premijai turi būti pagerbti taip pat, kaip ir kitų nacionalinių premijų laureatai. 

„Kai J. Basanavičiaus premija buvo įsteigta, nuo 1992-ųjų metų ji buvo teikiama kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Ir tai tęsėsi iki 2000-ųjų metų. O vėliau kažkokiu būdu keliai išsiskyrė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos persikėlė į Prezidentūrą, jų dydis pasikeitė. Tuo tarpu J. Basanavičiaus valstybinė premija iškeliavo į Nacionalinį muziejų“, – sakė Dalia Urbanavičienė 

Pasak D. Urbanavičienės, kad etninės kultūros puoselėtojai būtų apdovanoti kartu su kitais nusipelniusiais kultūrai anksčiau labiausiai priešinosi Kultūros ministerija, o dabar Prezidentūra.

„Jau nebe Kultūros ministerija prieštarauja, o Prezidentūra. Jeigu konkrečiai – daugiausia tai prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priešišką požiūrį formuoja“, – sakė D. Urbanavičienė.

2016 metais Seime buvo priimti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais J. Basanavičiaus premija buvo įtvirtinta kaip nacionalinė premija. 

J. Basanavičiaus premija skiriama kasmet Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu, bei kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą. 

J. Basanavičiaus premija skiriama kasmet iki lapkričio 15 dienos. Premiją Kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai, skiria Vyriausybė. Kartu su premija įteikiami premijos laureato ženklelis ir diplomas .

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.28; 06:00

Prezidentūra sako atsargiai žiūrinti į Lietuvos mokslų akademijoje organizuojamą seminarą-diskusiją „Baltarusijos energetika dabar ir pastačius atominę elektrinę“.

Prezidentės patarėjo Nerijaus Aleksiejūno nuomone, tokie renginiai gali būti tiesiog išnaudojami propagandiniams tikslams.

„Ne kartą esame matę net ir tokių konkrečių pavyzdžių, kai į Baltarusija yra pasikviečiama lyg ir nekalta delegacija iš vienos ar kitos institucijos ir staiga jie atsiduria Astrave, prifilmuojami, padaromi pranešimai spaudai“, – „Žinių radijui“ kalbėjo N. Aleksiejūnas, pridurdamas, kad net neabejoja, jog ir šis renginys gali būti pasitelktas Baltarusijos propagandai.

Tačiau uždrausti šį renginį, pabrėžė N. Aleksiejūnas, sako nematąs pagrindo.

„Nesame Baltarusija ir negalime uždrausti ar bausti bet kokio renginio“, – apibendrino Prezidentės patarėjas.

Prezidentės patarėjas, komentuodamas Lietuvos poziciją Baltarusijoje statomos atominės elektrinės atžvilgiu, pasidžiaugė, kad Europos Sąjungos institucijos įsitraukia į šį Lietuvai svarbų klausimą. Pasak N. Aleksiejūno, ES ir Baltarusijos susitikimuose šis klausimas yra nuolat keliamas.

Gegužės 31 d. Lietuvos energetikos instituto organizuojama diskusija pro akis nepraslydo konservatoriams. Jie dar gegužės 25 dieną kreipėsi į premjerą, ragindami jį kreiptis į Mokslų akademiją ir paprašyti atsisakyti šio renginio, kad jis netaptų autoritarinio Baltarusijos režimo propagandos įrankiu.

Kaip pastebi konservatoriai, Lietuvos piliečiai yra aiškiai pasisakę prieš Astravo atominės elektrinės statybas. Savo valią jie pareiškė pasirašydami dėl įstatymo dėl Astravo AE statybų stabdymo projekto ir 65 tūkstančiais parašų pareikalaudami, kad jis būtų priimtas Lietuvos Seime. Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus už, šiuo įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijoje Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir įpareigojo Vyriausybę neįleisti elektros energijos iš Baltarusijos, jei joje pradės veikti Astravo AE.

Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą. Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams – nebuvo nagrinėti nei TATENA SEED misijos, nei ES streso testų metu, todėl Lietuvos pozicija lieka nepakitusi: stabdyti Astravo AE statybas ir, pasitelkus tarptautinius ekspertus, iš pagrindų peržiūrėti projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.29; 06:00

Pastaruoju metu Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai nėra patys geriausi. Žvelgiant į abipusę kritiką susidaro įspūdis, kad nesutarimų esama daugiau nei bendrų interesų.

Prezidentūra kritikuoja Saulių Skvernelį dėl vis labiau ryškėjančių Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumų įgyvendinti svarbius įstatymus.

Tuo tarpu Ministras Pirmininkas ne tik atmeta kaltinimus kaip nepagrįstus, tačiau negaili kritikos Prezidentei. Jo nuomone, Prezidentė neprisidėjo įgyvendinant svarbias reformas, o jos požiūris į valstybės valdymą primena „buldozerinius“ metodus. Premjero nuomone, Prezidentė į vykstančius procesus žvelgia iš aukšto ir neprisiima atsakomybės dėl problemų įgyvendinant svarbias reformas.

Ekspertų nuomone, trintis tarp šių dviejų institucijų nėra kažkuo išskirtinė ir neįprasta. Nors, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, „aukso amžiumi“ dabartinių santykių taip pat apibūdinti negalėtume.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, aiškindama vykstančias trintis tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, teigia, kad nėra aišku, kaip šios dvi institucijos įsivaizduoja viena kitą. Ar jos viena kitą laiko konkurentėmis, ar sąjungininkėmis. Taip pat, sprendžiant iš viešų diskusijų, nėra visiškai aišku, kuri iš šių struktūrų iš tikrųjų nėra linkusi derinti interesus ir ieškoti kompromisų.

Vertindama dabartinę situaciją, politologė sakė, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog diskusijos vyksta dėl įstatymų įgyvendinimo. Todėl, pasak jos, būtina įvertinti abiejų institucijų funkcijas priimant ir įgyvendinant įstatymus.

„Prezidentūros ištekliai įvertinti kiekvieno įstatymo implikacijas yra žymiai ribotesni, lyginant su Vyriausybės ir Seimo. Tai yra svarbus niuansas. Kitaip tariant, Prezidentūros funkcijos leidžiant įstatymus yra ganėtinai ribotos. Prezidentas gali inicijuoti teisės aktus, gali vetuoti arba nepasirašyti įstatymo“, – sakė R. Urbonaitė.

Tokia situacija, komentavo MRU politologė, tarsi didesnę atsakomybę įgyvendinant ir reformuojant konkrečias politikos sritis vidaus politikoje suteikia Vyriausybei. „Juk būtent dėl reformų vertinimo pastaruoju metu Vyriausybė ir Prezidentūra nesutaria“, – sakė R. Urbonaitė.

Vyriausybė kur kas geriau nei Prezidentūra privalo matyti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, „Matuko reforma“ yra grandiozinė, nes įtrauks labai daug institucijų. Akivaizdu, kad Prezidentūra įspėjo ir sukritikavo Vyriausybę, suabejojusi, ar Vyriausybė mato tą bendrą paveikslą.

Anot R. Urbonaitės, kritikos ši situacija tikrai buvo verta, nes juk vienu metu nesutapo ir S. Skvernelio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomonės dėl to, ar reforma tinkamai vyksta, ar ne. „Taigi šiandien klausimas ir yra, ar ministerija aiškiai mato visą reformos įgyvendinimo modelį nuo to, kas yra popieriuje iki kiekvieno atskiro veikėjo, nuo kurio ir priklauso reformos sėkmė“, – kalbėjo MRU dėstytoja ir pabrėžė, kad nemažai abejonių kelia ir alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimas, kai kyla pagrįstų klausimų, ar viskas tinkamai atliekama politikos parengimo etape.

Tuo tarpu Prezidentūra, kalbėjo R. Urbonaitė, su savo ribotais resursais vidaus politikoje veikiau turėtų padėti ryškinti vidaus politikos problemas, kurias ji mato. Lieka tik klausimas, kokia problemų „išryškinimo“ forma yra pasirenkama, akcentavo MRU dėstytoja.

Panašu, samprotavo R. Urbonaitė, kad Prezidentūra renkasi aštresnes „išryškinimo“ formas. Tai, kalbėjo politologė, galima paaiškinti kaip savotišką apsidraudimą, kad tikrai bus atsižvelgta į tai, kas yra sakoma.

Pavyzdžiui, Prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai būtų rinkęsis tylesnę formą, nei tą patį pasakė Dalia Grybauskaitė. Kitas klausimas, kuri forma yra efektyvesnė.

Tačiau pati situacija, kai dvi institucijos pradeda viena į kitą rodyti pirštais, nėra naudinga valstybei. Reikia suprasti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė yra tos pačios sistemos dalys. Juk didesnės konfrontacijos atveju pralaimi visuomenė ir valstybė, apibendrino R. Urbonaitė.

Politologė taip pat pažymėjo, kad vykstančiose komunikacinėse trintyse svarbios ne tik išsiskiriančios vertybėmis, bet apskritai Vyriausybei bei Prezidentūrai vadovaujančios asmenybės. Pasak R. Urbonaitės, tiek D. Grybauskaitė, tiek S. Skvernelis yra principingi ir tylėti nelinkę lyderiai. Tai, anot jos, taip pat svarbi egzistuojančių nesutarimų priežastis.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigė, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.

„Nevadinčiau šito laikotarpio aukso amžiumi arba idealiu, žvelgiant per istorinę Vyriausybės ir Prezidento santykių prizmę. Manau, kad būta ir tokių laikotarpių, kai buvo konstruktyvesni ir rezultatyvesni santykiai“.

Komentuodamas jau įprastu tapusį neigiamų vienas kito atžvilgiu vertinimų pasikeitimą, A. Krupavičius aiškino, kad tai greičiau nesutarimai dėl nuomonių.

Profesoriaus nuomone, Prezidentės kritika apskritai yra labai natūralus dalykas. Anot jo, pasakymas, kad Vyriausybė „šlubuoja“ įgyvendindama sprendimus, gali būti taikomas beveik visoms buvusioms Vyriausybėms Lietuvoje.

Profesoriaus nuomone, pradedant įgyvendinti net gerus sprendimus, eigoje gali iškilti daugybė problemų. Vienas iš tokių pavyzdžių, kalbėjo A. Krupavičius, yra receptinių vaistų kontrolė. Kad tokia turi būti, yra faktas, tačiau būdas, kaip buvo sprendimas įgyvendinamas, nebuvo pats geriausias.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 01:30

Penktadienis, balandžio 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Atvirų erdvių visuomenei projektas tradiciškai kviečia apsilankyti Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje ir dalyvauti įvairiuose naujojo sezono renginiuose. 

Prezidento rūmų kiemą ir istorinį parką galima lankyti šeštadieniais ir sekmadieniais iki vėlyvo rudens nuo 11 iki 18 val. Įėjimas pro Universiteto g. esančius vartus.

Penktadienį, balandžio 21 d., 17 val. rūmų ansamblyje įsikūrusio Valstybės pažinimo centre vyks naujos, drauge su projektu „Misija Sibiras“ pristatomos parodos „Pasivaikščiojimas Sibire“ atidarymas. Derinant įvairias interaktyvias priemones, užsukusieji į šią parodų erdvę akimirkai bus nukeliami į tolimąją Igarką. Užsidėjus virtualiosios realybės akinius galima apsilankyti ekspedicijos stovyklavietėje, pateikiamos ekspedicijų dalyvių dienoraščių citatos ir nuotraukos, o kiekvienas lankytojas kviečiamas įsigilinti į savo šeimos istoriją. Paroda veiks iki lapkričio mėnesio.

Šeštadienį, balandžio 22 d., 14 val. šių metų atvirų erdvių sezono atidarymo proga vilniečiams ir miesto svečiams koncertuos Panevėžio rajono savivaldybės Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vario dūdų orkestras. Didžiajame Prezidento rūmų kieme ir parke bus galima apžiūrėti parodą iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Atviros architektūros savaitgalį „Open House Vilnius“, nuo 11 val., duris atvers ir Valstybės pažinimo centras. Atviros ekskursijos čia vyks kas 30 minučių.

Sekmadienį, balandžio 23 d., Valstybės pažinimo centre vyks drauge su teatru „Teatriukas“ organizuojamas Tarptautinio teatro festivalio „LABAS! 2017“ atidarymas. Nuo 10 iki 13 val. centro erdvėse vyks nuotaikingi ir įtraukiantys teatralų pasirodymai, kuriuos šeimoms su mažaisiais lankytojais dovanos kolektyvai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Airijos, Belgijos, Izraelio.

Kiekvieną savaitgalį, nuo 11 iki 18 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 17 val.) atvira nuolat atnaujinama Valstybės pažinimo centro ekspozicija. Visi renginiai nemokami. Daugiau informacijos rasite Prezidentūros interneto tinklalapyje lrp.lt ir Valstybės pažinimo centro svetainėje pazinkvalstybe.lt.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.04.21; 19:27

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai skelbia ieškantys besislapstančio Vladimiro Sokolovo.

1966-aisiais gimęs Vladimiras Sokolovas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Jam inkriminuojama nusikalstama veika, mūsų įstatymuose traktuojama kaip šnipinėjimas veikiant ne vienam asmeniui, bet organizuotoje grupėje. Taigi Vladimiras Sokolovas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. 

Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.
Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – asmenis, mačiusius ar galinčius suteikti informaciją apie šio vyro buvimo vietą, paskambinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnams tel. (8 5) 271 6098, bendruoju pagalbos telefonu 112 arba parašyti el. paštu nerijus.didziunas@policija.lt.

Kaip skelbia delfi.lt, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas mano, jog V. Sokolovo paieška galėjo būti pradėta dar šių metų liepą, kai Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šnipinėjimu kaltinamas aukštas Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas. Kaip jau buvo rašoma mūsų žiniasklaidoje, taip pat ir Slaptai.lt, tas žvalgas su kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Žinoma, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka turėjo būti teisiamas dėl šnipinėjimo, dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.

Bylos duomenimis, minėtas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnas nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos susitikę keliose užsienio valstybėse kurstė Lietuvos piliečius, verbavo juos šnipinėti – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai dominančią informaciją. Susitikimai vykdavo ne tik su kitu Rusijos piliečiu, to paties FST skyriaus viršininku I.G., bet ir su vienu Lietuvos piliečiu, kurio incialai – V.S. sutampa su V. Sokolovo.

Vilniaus aps. VPK nuotraukoje: įtariamasis Vladimiras Sokolovas.

Informacijos šaltinis – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

2016.12.06; 09:31

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 10 d. 14 val. atidarys Prezidentūros teritorijoje įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą.

Daugiau kaip 2 metus kurtas centras taps moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Čia, pasitelkiant naujausias technologijas, bus pristatoma demokratinės valstybės ir jos institucijų veikla, demonstruojama, kaip jos kūrime gali dalyvauti šalies piliečiai.

Continue reading „Prezidentūroje atidaromas moderniausias regione Valstybės pažinimo centras“

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.07.12; 16:11

Gali atrodyti, kad tai kvailas pokštas, tačiau tiesa yra ta, kad po rinkimų dažniausiai girdėjau diskutuojant dviem temomis. Pirmoji – kurie ministrai keisis. Antroji – kokia nesąmonė, kad ir vėl nebus priėmimo prezidentūroje !

Kad tai rimta problema, verta viešos diskusijos, pademonstravo ir kelios dienos po rinkimų pasirodęs straipsnis, kuriame keli intelektualai su žurnalistu pasidalijo mintimis apie priėmimo prezidentūroje svarbą.

Continue reading „Rinkimai baigėsi. O kur, po galais, puota prezidentūroje?“

narusiene-regina

Valdybos veiklos ataskaitą rasite ir galite paskaityti „Pasaulio Lietuvio“ specialiam leidinyje PLB Seimui. To Jums nekartosiu. Mano pranešime noriu Jums pateikti tą, ką Jūsų naujai išrinkta  PLB valdyba turės adresuoti. Žinoma, dar iškils kitų reikalų, kurių mes šendiena dar nepramatome.

Pilietybė. Nors dabartinis Seimas priėmė naują pilietybės įstatymą 2010 m.gruodžio 2d., kuris įsigaliojo 2011 m. balndžio 1 d., šiame įstatyme yra daug trukumų ir svarbiausiai nepatenkina daugumos emigrantų, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atstatymo ir įsigyjo kitos tautos pilietybę. Pilietybės įstatymo patobulinimus, pakeitimus turės adresuoti naujai išrinktas LR Seimas. Jei Seimas turės politinės valios, šis įstatymas gali būti pataisytas.

Continue reading „Regina Narušienė: “Dabartinis Lietuvos pilietybės įstatymas nėra tobulas”“

knystautas_prezidentura

Štai dramatiškų įvykių ataskaita iš pirmų lūpų.  Skambina man sunerimusi Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė. Problema – prezidentūros kieme laksto kuoduota antis su aštuoniais ančiukais. Visi iššoko iš uokso, esančio nepavydėtinai aukštai. Per tvorą jie, suprantama, perlipti negali. Ir nutapsėti iki Neries ar Vilnelės taip pat.

Ką gi, pagalbon. Susisiekiu su kolega Dariumi Musteikiu ir prisijungiame prie būrio prezidentūros darbuotojų, pasiruošusių padėti. Antis pasirodo esanti didžiojo dančiasnapio patelė  su aštuoniais tiesiog nuostabiais, guviais, kovingais dančiasnapiukais. Yra tinklas. Gana nesunkiai su Dariumi užmetame tinklą ant suoliuko, po kuriuo pasislėpusi šeimyna. Patelę pagauti pavyksta gana lengvai, nors dažnu atveju ji būtų paprasčiausiai nuskridusi.

Continue reading „Dančiasnapių gaudymas prezidentūroje“