Žygimantas Pavilionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra kritiškai atsiliepė apie diskusijas sukėlusį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio vizitą į Sakartvelą. Prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, tarpininkauti į politinę krizę patiriančią Pietų Kaukazo valstybę siųstas konservatorius su jam patikėta misija nesusitvarkė.
 
„Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Jis padarė tai, ką padarė. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko. Ji nepavyko natūraliai, nes jei atsistoji į vienos politinės jėgos pusę – kai yra dvi pusės – tai tarpininkauti tada jau nebeišeina“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Skaisgirytė.
 
Patarėja sutiko, kad Seimas turėtų įvertinti neigiamo dėmesio sulaukusį Ž. Pavilionio vizitą į Sakartvelą. Anot jos, išvadas reikia padaryti.
„Svarstyti reikia, aptarti šią situaciją reikia ir pasidaryti tam tikras išvadas taip pat reikia“, – teigė A. Skaisgirytė.
 
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nusprendė išsikviesti konservatorių Ž. Pavilionį paaiškinti dėl diskusijas sukėlusios kelionės aplinkybių.
 
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
 
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 10:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad artimiausiu metu jo komandos Prezidentūroje vėl laukia pokyčiai.
 
„Taip, bus pokyčių“, – interviu Delfi trečiadienį patvirtino šalies vadovas. Tačiau paprašytas detalizuoti, kas konkrečiai keisis, prezidentas kalbėjo abstrakčiai. Pasak jo, tokie pokyčiai yra natūralus dalykas, o ir jis pats, akcentavo G. Nausėda, nėra davęs pažadų per visą kadenciją savo komandos nekeisti.
 
„Pokyčių bus todėl, kad aš esu pateikęs daug rinkiminių pažadų, pirmiausiai dėl gerovės valstybės, tačiau niekur nesu teikęs pažado, kad su nepakitusia komanda išbūčiau visą savo kadenciją. Aš manau, kad tai yra natūralus, gyvas organizmas, kada mes turime reaguoti į aktualijas, reaguoti į besikeičiančią aplinką. Taigi pokyčių bus, o kada jie bus, tada ir bus jie paskelbti“, – Delfi aiškino prezidentas.
 
ELTA primena, kad 2020 m. vasarą pasikeitė trys vyriausieji G. Nausėdos patarėjai. Darbą Prezidentūroje baigė Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas.
 
Prezidentas nepatvirtino, kad numatomi pokyčiai komandoje yra susiję su jo vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta. Pastarasis jau anksčiau, po prezidento išsakytų užuominų „Verslo žinioms“, buvo minimas kaip galimas kandidatas į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko poziciją.
 
Visgi šį kartą G. Nausėda pripažino, kad S. Krėpšta yra vienas iš kandidatų LB valdybos pirmininko poste pakeisti Vitą Vasiliauską.
 
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

„Mes šiuo metu svarstome keletą kandidatūrų, ponas Krėpšta yra viena iš jų. Bet, savaime suprantama, yra daugiau argumentų ir motyvų, kurie nulems sprendimą. Ir vienas iš tų motyvų – patikėkite, aš poną Krėpštą laikau vienu iš stipriausių savo komandos žmonių ir skirtis su juo man būtų sunku“, – teigė prezidentas.
 
G. Nausėda pažymėjo, kad šiuo metu minimi 4–5 kandidatai į LB valdybos pirmininko postą.
 
„Praktiškai konsultacijas su jais mes esame pradėję. Tada, kuomet prieisime vienokį ar kitokį sprendimą, žinoma, su visa derama pagarba, derinsime kandidatūrą su Seimo frakcijomis ir su Seimu apskritai“, – sakė G. Nausėda.
 
Dabartinis LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas savo antrą kadenciją baigia balandį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.18; 00:30

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius sako, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir bus grėsme nacionaliniam saugumui ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.
 
„Atominė energetika yra pati nesaugiausia energetika. Tai penkiasdešimtmetį planuojamas veikimas ir toliau reikės galvoti, kaip ją uždaryti, likviduoti. Čia ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų rūpestis, galvos skausmas. Ypač svarbu, kad tokie objektai būtų statomi laikantis visų saugumo reikalavimų.
 
Ką šiandien žinome, matome ir iš paskutinių incidentų, kad to skaidrumo, atvirumo, dalijimosi su visuomene ir kaimynais informacija apie incidentus, jo nėra. Vertiname, kad būtent Astravo AE nėra saugi, neišpildyti visi saugumo reikalavimai. Lietuva ruošiasi ir turi būti pasiruošusi visiems įmanomiems incidentams“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
 
Radiacinės saugos centrui neturint nuolatinio vadovo, D. Kuliešiaus nuomone, šį klausimą kuo greičiau turėtų išspręsti Vyriausybė.
„Institucija yra svarbi, atlieka svarbias užduotis ir funkcijas ir yra pavaldi ministerijai. Ministerija ir Vyriausybė turi išspręsti šį klausimą, kad institucija veiktų pilnu pajėgumu ir efektyviai“, – teigė jis.
 
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, primena ELTA.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.19; 00:30

Prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento vyriausioji dukra Gedailė Nausėdaitė, iš Vokietijos grįžusi į Lietuvą Kalėdoms, laikėsi visų saugumo reikalavimų. S. Krėpšta taip pat teigia, kad vienintelis žmogus, kuriam prezidento dukra savo grįžimu galėjo sukelti riziką, tai tik ji pati.
 
Anot vyriausiojo patarėjo, Vokietija į paveiktų šalių sąrašą taip pat neįtraukta ir Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius yra ženkliai didesnis.
 
„Vyriausybė taip pat yra nustačiusi ribojimus ir reikalavimus, kaip gali judėti žmonės per Lietuvos sieną. Čia turime sąrašą paveiktų šalių, iš kurių grįžus reikia izoliuotis, turėti neigiamą testo rezultatą. Kalbant apie šį konkretų atvejį, prezidento dukra grįžo iš Vokietijos, iš šalies, kur viruso paplitimas keturis kartus šiuo metu mažesnis nei Lietuvoje. Vokietija nėra paveiktų šalių sąraše. Ji laikėsi visų nustatytų reikalavimų. Vienintelis žmogus, kuriam ji galėjo sukelti riziką, tai, be abejo, ji pati. Nes ji grįžo iš šalies, kur virusas yra keturis kartus mažiau paplitęs. Taip, be abejo, reikia laikytis visų reikalavimų, ir to buvo laikomasi“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
 
Paklaustas, ar prezidento šeima neturėtų susilaikyti nuo bendravimo su artimaisiais ir taip būti pavyzdžiu kitiems, S. Krėpšta teigė, kad geras pavyzdys – laikytis šalyje nustatytų reikalavimų, o tai, pasak jo, G. Nausėdos šeima ir darė.
 
„Pagrindinis gero pavyzdžio elementas, tai laikytis šalyje nustatytų reikalavimų. Kaip ir minėjau, kiekvienas reikalavimas turi savo prasmę. Geriausias pavyzdys yra laikytis galiojančių reikalavimų. Jų buvo laikomasi tiek iš prezidento pusės, tiek iš jo artimųjų pusės“, – sakė jis.
ELTA primena, kad portalas 15min.lt praėjusią savaitę paskelbė, kad Kalėdoms su šeima sutikti iš Vokietijos į Lietuvą grįžo prezidento G. Nausėdos vyriausioji dukra G. Nausėdaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 00:02

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Verslininkas, nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad kadenciją baigianti Vyriausybė nenori daryti radikalių žingsnių valdant koronaviruso situaciją šalyje.
 
„Buvo pakankamai daug komunikuojama, kad virusas yra nelabai pavojingas jaunesniems žmonėms, kelia grėsmę tik tiems, kurie turėjo šalutinių negalavimų, susirgimų, kad daugiau grėsmingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, ir ta komunikacija galbūt leido žmonėms šiek tiek pro pirštus žiūrėti į viską.
 
Iš kitos pusės, dabar išgyvename Vyriausybių pasikeitimą. Ir ta Vyriausybė, kuri nueina, galbūt nedaro ar nenori daryti radikalių žingsnių. Nauja Vyriausybė galėjo būti suformuota šiek tiek greičiau. Tokiomis nepaprastomis sąlygomis šiek tiek greičiau suformuota nauja Vyriausybė ir galėjo priiminėti tuos nelengvus sprendimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo A. Avulis.
 
Jis taip pat turėjo priekaištų Prezidentūrai dėl lėtai tvirtinamų kandidatų į ministrus.
 
„Keistai šiek tiek atrodo, kai Prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet pati tiesiog nemato, kad trypčioja vietoje, viskas sprendžiama paskutinę valandą, paskutinę dieną. Tikrai keistai atrodo. Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, visada reikėtų tuos pačius reikalavimus kelti sau“, – teigė A. Avulis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 10:00

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra neatskleidžia, kokį įspūdį šalies vadovui Gitanui Nausėdai paliko į užsienio reikalų ministrus siūlomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis po konservatorių kandidato į ministrus susitikimo su šalies vadovu ne kartą žurnalistų prašytas apibendrinti G. Nausėdos vertinimą, teigė, kad prezidentas savo nuomonę apie G. Landsbergį nori pirmiausiai išsakyti paskirtajai premjerei Ingridai Šimonytei penktadienį.
 
„Savo vertinimą prezidentas nori išsakyti tiesiogiai premjerei. Tai bus padaryta rytojaus susitikimo metu. Bet kokie vieši paskelbimai apie Vyriausybės kabinetą bus daromi tik po susitikimo su premjere“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis.
 
Jo teigimu, G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu buvo aptartos temos nuo saugumo užtikrinimo veikiant NATO ribose iki ekonominės diplomatijos ir Astravo atominės elektrinės keliamų klausimų.
 
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.

„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – sakė A. Bubnelis.
Pats G. Landsbergis vykusį pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai gerą.
 
„Pokalbį skyrėme diskusijai apie užsienio politiką. Aptarėme prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą. Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą“, – sakė G. Landsbergis.
 
Į Lietuvos diplomatijos vadovus pretenduojančio konservatorių lyderio teigimu, nuomonių išsiskyrimo dėl to, kaip turėtų būti organizuojama užsienio politika, jis nepastebėjęs.
 
„Nepastebėjau nuomonių išsiskyrimo. Aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Taip pat kokius prioritetus išskyriau. Neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė G. Landsbergis.
 
Politiko įsitikinimu, didelių permainų Lietuvos pasirenkamose užsienio politikos kryptyse apskritai negali būti.
 
„Objektyvu yra tai, kad Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu. Kitaip tariant, ne tik partiniu konsensusu, kuris yra labai svarbus, tačiau ir tarpinstituciniu konsensusu. Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, Respublikos prezidentas ar netgi Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos. Ji buvo derinama. Ir tai, kokį užsienio politikos rezultatą mes turime, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai turi būti tęsiama“, – teigė G. Landsbergis.
 
Pasak politiko, Lietuvos užsienio politiką lemia išoriniai veiksniai: agresyvūs kaimynai bei transatlantinė realybė.
 
„Kitaip tariant, Lietuvos manevro laisvė pasirenkant kryptis yra ganėtinai ribota“, – teigė G. Landsbergis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Todėl, aiškino jis, galima diskutuoti tik dėl  užsienio politikos priemonių, kurios pasitelkiamos siekiant nacionalinių interesų.
 
G. Landsbergis taip pat žurnalistams sakė, kad su prezidentu aptaręs ir komandą, su kuria jis galėtų dirbti, jei būtų paskirtas ministru. Anot politiko, šiuo klausimu prezidentas domėjosi pats, tačiau kol kas, tęsė konservatorių lyderis, visos komandos sudėties jis pristatyti negalėjęs.
 
„Aš išgirdau prezidento klausimą ir suprantu, kad tai yra logiškas klausimas, nes kai kurie galimos komandos nariai turėtų dirbti ir su prezidento komanda. Tačiau šiandien aš dar negalėjau pristatyti visos komandos dėl to, kad kol kas yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.
 
Ketvirtadienį su prezidentu susitiko visi likę kandidatai į ministrus. G. Nausėda savo poziciją dėl Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų turėtų pasakyti penktadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.04; 01:00

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus pralaimėjo, nes juos, kaip neturinčius vadybinių sugebėjimų, sutraiškė antroji koronaviruso banga.
 
Dvi kadencijas šaliai vadovavusios D. Grybauskaitės teigimu, tai yra pozityvi žinia, nes kitu atveju prie valdžios vairo galėjo atsistoti dvi „oligarchų vadovaujamos partijos“. Todėl ji neabejoja, kad konservatoriai net nesistengs užmegzti santykių su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
 
„Ne, to nebus“, – Eltai pirmadienį teigė prezidentė.
 
Galiausiao ji neslepia tikinti, kad galima kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė ne tik pagaliau imsis tinkamai spręsti iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria nueinant dabartinei valdžiai, tačiau sugebės ir į kitą lygį perkelti Prezidentūros bei valdančiosios daugumos santykius.
 
Kaip Eltai pabrėžė D. Grybauskaitė, dešiniųjų formuojama valdžia, priešingai nei „valstiečiai“, kurie, jos teigimu, su dabartiniu prezidentu elgėsi nepagarbiai bei jį žemino, užmegs kur kas kultūringesnį santykį. Jos teigimu, kalbos, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus sunku dirbti su konservatorių suformuota Vyriausybe bei dominuojama dauguma Seime, yra mitas, o ir tvirtinant Ministrų Kabineto narius didelių nesklandumų, įsitikinusi D. Grybauskaitė, kilti neturėtų.
 
„Prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės“, – interviu Eltai sakė D. Grybauskaitė.
 
Jūsų nuomone, kodėl visgi po šių Seimo rinkimų valdžioje įvyko pasikeitimas? Ko gero, galima sakyti, kad dabartinė opozicija nušlavė kol kas vis dar valdančiuosius.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tai išties vertinu labai pozityviai todėl, kad potencialiai galėjo būti dvi oligarchų vadovaujamos partijos. Jos galėjo valdyti valstybę. Dabar to neįvyko. Manau, kad daug priežasčių susidėjo. Pirmiausia – tai ketverius metus vykdyta kiršinimo, kerštavimo, draudimų, chaoso, nesusikalbėjimo politika. Galų gale pati pandemija… Iš pradžių pandemija juos iškėlė, o vėliau ir sutraiškė. Tiesiog žmonės pasiūlė jiems pasivaikščioti labai toli.
 
Jūs sakote, kad pandemija dabartinę valdžią sutraiškė. Daug kas kalbėjo, kad būtent pandemija galėjo sudaryti sąlygas jiems išlipti iš tos duobės, į kurią jie buvo įklimpę. Jūs sakote, kad jie nesusitvarkė su antrąja pandemijos banga?
 
Pirmoji pandemijos banga jiems padėjo atsistatyti ir atsistoti, nors jau prieš metus matėme, kad jų pačių situacija blogėja ir žmonių nuomonės apie juos – taip pat. Taigi pirmoji pandemijos banga jiems padėjo susitvarkyti, nes buvo išgąsčio. Apskritai tokia buvo psichologinė žmonių reakcija – vienytis apie valdžią, kad ir kokia ji būtų. Tačiau antroji banga parodė, kad tas chaosas, kuris buvo pačioje pradžioje, niekur nedingo, kad valdžios vadybiniai gebėjimai yra nuliniai, o sveikatos sistema yra praktiškai neparuošta didesnei pandemijos bangai. Todėl jie pradėjo žmones gąsdinti visai kitaip – būtent šiuo kritiniu laikotarpiu.
 
Jūs dabar kalbate apie dvi oligarchų valdomas partijas ir viena iš jų – nepaisant konservatorių lyderių pareiškimų, kad to neprireiks – vis dar sukasi kontekste, kaip ta partija, su kuria konservatoriai gali bandyti derėtis.
 
Ne, to nebus. To nebus, nes ši valdančioji dauguma atėjo skaidriai, atėjo su savo vertybėmis. Todėl su partijomis, kurios turi ir teistumų, ir įvairių istoriškai neskaidrių dalykų, konservatoriai negalės rimčiau bendradarbiauti.
 
Mes turime ir realiausią, ir vienintelę kandidatę į premjerus – Ingridą Šimonytę. Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, būtent jos laukia, kaip būsimos Vyriausybės vadovės?
 
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.
 
Po Seimo rinkimų vienas rimčiausių klausimų yra tai, kaip Prezidentūrai pavyks kalbėtis su naująja valdžia. Dabartinis prezidentas yra kalbėjęs apie gerovės valstybės modelį, pagal kurį vertins Vyriausybės sudėtį. Kokius, remdamasi savo patirtimi, iššūkius, kylančius naujosios valdančiosios daugumos ir Prezidentūros būsimame bendravime, išskirtumėte?
 
Aš visgi manyčiau, kad dirbtinai yra kuriama legenda, jog prezidentui Nausėdai bus sunku dirbti su naujai išrinkta valdžia. Tai nėra tiesa. Vien todėl, kad naujoji valdžia ir naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. Tai bus aukštos kultūros politikai, kurie viešai nežemins prezidento ir nebus tokių konfliktų ir nepagarbos Prezidentūrai, kokia yra ir buvo daroma pastaruoju metu iš valdančiųjų, ypač iš „valstiečių“ pusės.
 
Todėl, manau, kad bus kur kas kultūringesnis bendravimas. O dėl dalykinių dalykų… Be jokios abejonės, valdantieji, ypač Ingrida Šimonytė, tikrai kalbėsis ir mėgins atliepti visus įvairių institucijų interesus – tiek, kiek tą daryti bus pajėgi valstybė ir jos finansinės galimybės. Manau, kad Prezidentūra ir pats prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės.
 
O jei vertintume ideologinius ir politinius valdančiųjų bei prezidento profilius, nemanote, kad gali kilti tam tikrų trinčių siūlant vieną ar kitą poziciją.
 
Tai yra normalu, taip ir turi būti. Mes esame demokratinė valstybė. Yra trys skirtingos partijos. Manau, kad du trečdaliai vertybių ir politinių nuostatų sutampa, apie 30 procentų nuomonė gali skirtis. Bet tam ir yra koalicija, kad tiek vieni, tiek kiti ieškotų kompromisų ir juos surastų.
 
Svarbiausia, kad visos trys partijos turi jausti atsakomybę, kokią joms užkrovė mūsų rinkėjai. Mes tikrai įeiname į sunkmetį – ne tik pandeminį, bet ir į ekonominį, susiduriame su didžiule valstybinės skolos našta, kurią mums užkrovė nueinantieji. Tad atsakomybė turi priversti visas tris partijas sėsti prie stalo kalbėtis ir ieškoti kompromiso.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Dar apie koronaviruso krizę. Vakar laukiant rezultatų ir ponia Šimonytė, ir ponas Landsbergis kalbėjo, kad reikės peržiūrėti tai, kaip dabartinė valdžia tvarkėsi su viruso sukelta krize. Jūs jau esate ir anksčiau valdančiųjų darbus kritikavusi. Jūsų nuomone, ką pirmiausiai reikės daryti būsimai valdžiai?
 
Aš patarimų tikrai nedalinsiu vien todėl, kad pasitikiu Ingridos Šimonytės profesionalumu ir didžiuliu atsakomybės jausmu bei jos vadybiniais gebėjimais. Ko labiausiai trūko šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei – tai vadybinių gebėjimų. Viskas buvo priebėgomis, chaotiškai. Ir valdymo prasme – tai ypač dabar matome – didele dalimi procesas vyksta nekontroliuojamai. Tai lemia vadybinių gebėjimų trūkumas, kuris buvo visus šiuos ketverius metus praktiškai visoje Vyriausybėje.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.10.26; 18:54

Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius ir politologė Rima Urbonaitė įsitikinę, kad Prezidento kanceliarija, paskelbdama atranką į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko pareigas, kol dar nėra paskirti visi šio teismo teisėjai jau pažeidė Konstituciją ir Teismų įstatymą. Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė su tuo nesutinka ir svarsto toliau tęsti LAT pirmininko atrankos procedūrą.
 
LAT pirmininko neturi nuo 2019 metų rugpjūčio 31 dienos. Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio mėnesį į šias pareigas siūlė skirti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, tačiau Seimas atmetė jos kandidatūrą.
 
Rugsėjo 10 d. Prezidentūra paskelbė atranką į LAT pirmininkus ir iki spalio 1 d. žadėjo sudaryti asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje sąrašą. Prezidentūra sąrašo vis dar nepaskelbė, o J. Šovienė Eltai teigė, kad Prezidentūra šiuo metu sprendžia, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą.
 
Atranka į LAT pirmininko pareigas vykdoma pirmą kartą, ja siekiama didesnio skaidrumo ir viešumo skiriant šio teismo vadovą. Nuo šių metų balandžio 1 d., įsigaliojus Teismų įstatymo pataisai, tokios atrankos į LAT pirmininkus tapo privalomos. Anksčiau prezidentas LAT pirmininkus pasirinkdavo ir teikdavo Seimui savo nuožiūra.
 
Profesorius V. Sinkevičius Eltai atkreipė dėmesį, kad Prezidentūros paskelbta atranka vis dėlto pažeidė Konstituciją ir Teismų įstatymą. V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu LAT nėra pilnos sudėties, todėl, kol jame yra bent viena laisva teisėjo vieta, šio teismo pirmininkas negali būti skiriamas, jokia jo skyrimo procedūra negali būti pradėta.
 
„Konstitucijoje nustatyta aiški taisyklė – LAT pirmininkas gali būti skiriamas tik tada, kai paskirti visi šio teismo teisėjai. Tai reiškia, kad kol bent viena LAT teisėjo vieta yra laisva, kol teismas nėra pilnos sudėties, tol jokios procedūros, pabrėžiu, jokios procedūros, susijusius su LAT pirmininko skyrimu, taip pat ir pretendentų sąrašų sudarymas, negali būti pradėtos. Nes tokių sąrašų sudarymas yra viena iš LAT pirmininko skyrimo procedūros dalių, o skyrimo procedūra yra vientisa ir nedaloma. Pažeidus kurį nors vieną procedūros elementą, visa LAT pirmininko skyrimo procedūra taptų neteisėta“, – Eltai teigė jis.  
 
Prezidento patarėja I. Šovienė: atranka vykti gali
 
Tuo metu Prezidento kanceliarija nurodytas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas supranta ir aiškina kitaip. I. Šovienė teigia, kad atranka į LAT pirmininkus gali vykti ir teismui nesant pilnos sudėties. Bet I. Šovienė patikino, kad prezidentas iš Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos rekomenduotų kandidatų parinks vieną, kurį, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, teiks Seimui tik tuomet, kai bus paskirti visi LAT teisėjai, kaip tai numato Konstitucija.
Prezidento patarėja ir teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
I. Šovienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pretendentų į LAT pirmininkus atranka ir po jos vykstantis atrinkto pretendento skyrimas į pareigas yra dvi atskiros, nors tarpusavyje susijusios procedūros. Pasak jos, pagal galiojančius teisės aktus, atliekant pretendentų į teisėjus ar teismo pirmininkus atranką, pirmiausia yra sudaromas pretendentų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus ir pageidaujančių dalyvauti kandidatų vertinimo procedūroje, sąrašas.
 
„Prezidento kanceliarija įvertinusi situaciją (sąraše esančius kandidatus, jų skaičių, tai kad, sąraše, esantys kandidatai prezidento nebuvo pasirinkti anksčiau bei kitas reikšmingas aplinkybes) sprendžia, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą, ar tęsti atrankos procedūrą. Jeigu nusprendžiama tęsti atrankos procedūrą, tuomet kandidatų sąrašai paskelbiami viešai, kandidatus vertina Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. Po kandidatų vertinimo prezidentui pateikiama komisijos rekomendacija dėl tinkamiausių kandidatų, kuri jo nesaisto.
 
Vadovaujantis Konstitucija prezidentas turi diskreciją spręsti, kurį kandidatą skirti į pareigas, o jeigu skyrimo procedūroje dalyvauja ir Seimas – kurį kandidatą teikti Seimui. Be kita ko, visais teisėjų skyrimo į pareigas klausimais prezidentas kreipiasi patarimo į Teisėjų tarybą“, – Eltai teigė ji.
 
I. Šovienė atkreipė dėmesį, kad Prezidento kanceliarija buvo paskelbusi apie galimybę visiems pretendentams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus ir pageidaujantiems dalyvauti pretendentų vertinimo procedūroje, būti įtrauktiems į pretenduojančių tapti LAT pirmininku sąrašą. 
 
„Laikas skirtas sąrašo sudarymui baigėsi, tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes bei ir į tai, kad užtruko pretendento į LAT teisėjus atranka, svarstoma, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą“, – teigia ji.
 
„Konstitucijoje numatyta, kad LAT pirmininkas skiriamas iš visų jau paskirtų teisėjų. Prezidentas iš Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos rekomenduotų kandidatų parinks vieną, kurį, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, teiks Seimui tik tuomet, kai bus paskirti visi LAT teisėjai, kaip tai numato Konstitucija“, – teigia ji.
 
V. Sinkevičius: Prezidentūra nedrįsta pripažinti, kad padarė klaidą
 
Profesorius V. Sinkevičius stebisi tokiu I. Šovienės aiškinimu ir teigia, kad tai eilinis Prezidentūros išsisukinėjimas. MRU profesorius teigia, kad Prezidentūra nedrįsta pripažinti, kad, paskelbę atranką į LAT pirmininko pareigas, padarė akivaizdžią klaidą, pažeidė Konstitucijos ir Teismų įstatymo reikalavimus, nes LAT nėra pilnos sudėties.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Jų atsakymas, kad „Prezidento kanceliarija buvo paskelbusi apie galimybę visiems pretendentams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus ir pageidaujantiems dalyvauti pretendentų vertinimo procedūroje būti įtrauktiems į pretenduojančių tapti LAT pirmininku sąrašą, neatitinka tikrovės, tai eilinis išsisukinėjimas“, – Eltai teigė jis.
 
Profesorius taip pat pacitavo Prezidento kanceliarijos š. m. rugsėjo 10 d. pranešimą, kuriame teigiama, kad „Respublikos Prezidento kanceliarija <…> pradeda atranką į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, <….>, asmenų ketinančių dalyvauti atrankoje sąrašas bus sudarytas iki 2020 m. spalio 1 d.“
 
„Kad ir apie ką būtų paskelbusi Prezidento kanceliarija, tai nekeičia reikalo esmės, o ji yra tokia: pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą, kaip minėta, jokie veiksmai, susiję su pretendentų į LAT pirmininko pareigas sąrašo sudarymu, apie kurį savo atsakyme rašo Prezidentūra, taip pat jokia atranka į LAT pirmininko pareigas, apie kurią iš tiesų skelbė Prezidento kanceliarija, negali būti atliekami, kol nėra paskirti visi, pabrėžiu, visi LAT teisėjai“, – Eltai sakė profesorius.
 
„Prezidento kanceliarijos atsakyme dar labiau glumina tai, kad, kaip jame rašoma, yra „svarstoma, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą“. Vietoje to, kad nutrauktų neteisėtai paskelbtą pretendentų sąrašo sudarymo procedūrą, nutrauktų Konstitucijos ir Teismų įstatymo pažeidimą, svarstoma, kad galbūt pažeidimą reikėtų tęsti“, – teigia V. Sinkevičius.
 
Anot jo, jeigu tai būtų padaryta, yra didelė tikimybė, kad prezidentas vėl bus pastatytas į labai keblią padėtį, nes jo dekretas dėl LAT pirmininko kandidatūros teikimo Seimui, jeigu toks būtų, galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Teismų įstatymui vien dėl to, kad buvo pažeistos LAT pirmininko skyrimo procedūros.
 
R. Urbonaitė: klausimas „ar tai normalu?“ turbūt jau tik retorinis
 
MRU lektorė R. Urbonaitė stebisi atsainiu politikų požiūriu į teisminės valdžios formavimą. Politologė teigia, kad LAT pirmininko atrankos procedūra sukėlė daug diskusijų teisėjų bendruomenėje, todėl ji nenustebtų, jeigu patys teisėjai neteiks savo kandidatūrų dalyvauti atrankoje, taip pasiųsdami aiškų signalą, ką apie tai mano.
 
„Panašu, kad politiniai subjektai, dalyvaujantys teisminės valdžios formavime, tam tinkamo dėmesio neskiria, nepaisant to, kad tai yra itin svarbi valdžios šaka, nuo kurios profesionalumo, tvirtumo priklauso ir visos valstybės būklė“, – Eltai teigė ji.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Dabartinė paskelbta LAT pirmininko atrankos procedūra sukėlė daug diskusijų teisėjų bendruomenėje ir situacija labai nevienareikšmiška. Klausimas, ar tai nesukurs situacijos, jog tie patys teisėjai neteiks savo kandidatūrų dalyvauti atrankoje, taip pasiųsdami aiškų signalą, ką apie tai mano. Todėl situacija tikrai yra neeilinė ir visiškai neaišku, kada ji išsispręs. Atsižvelgiant į tai, jog į atsilaisvinusias LAT teisėjų vietas atrankos dar tiks vyks, po ko lauks ir Seimo sprendimai, nenustebsiu, jog LAT pirmininką galim turėti praėjus beveik dviem metams po kėdės atsilaisvinimo. Klausimas „ar tai normalu?“ turbūt jau tik retorinis“ , – sakė R. Urbonaitė.
 
Politologė teigia, kad Lietuvos politikai atsainiai žiūri į teisminę valdžią.
 
„Turėjome tiek Prezidento dekretus netinkamai parengtus, tiek ir Seimo narius, kurie dalyvavo balsavime pagal tuos dekretus, nors turėjo suvokti, kokią situaciją gali sukurti, kalbėti neverta, nes apie tai pasisakė jau ir KT. Galiausiai, pasižiūrėkite, kiek Seimo narių dalyvavo paskutiniame balsavime skiriant Apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininką. Visi 67 ir tai yra visiška Seimo gėda. Prezidento rinkimų kampanijos metu taip pat teisminės valdžios formavimo funkcija, kuri yra išskirtinė, visiškai nesulaukė tinkamo dėmesio ir kandidatai tam dėmesio tiesiog neskyrė“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitei atrodo keistai ir tai, kad balandžio mėnesį prezidentas be jokių išlygų teigė, jog teiks Seimui S. Rudėnaitės kandidatūrą.
 
„Lyg nežinotų arba ignoruotų faktą, jog nuo balandžio 1 d. pasikeitė skyrimo procedūros algoritmas, nes procese dalyvauja jau ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, o dalyvauti atrankoje gali visi norintys ir atitinkantys reikalavimus. Dar gegužės mėnesį jis viename interviu teigė, jog nėra jokių laiko apribojimų ir abstrakčiai kalbėjo, jog gali teikti Seimui per artimiausius kelis mėnesius S. Rudėnaitės kandidatūrą. Kaip tai paaiškint, aš nežinau, nes apribojimus ir tam tikrus terminus, pavyzdžiui, kada turi būti skelbiamos atrankos, teisės aktai numato“, – sakė ji.
 
„Galiausiai Konstitucija numato pareigą, o ne privilegiją teikti Seimui teisėjų ar teismų vadovų kandidatūras. Kodėl ignoruotas faktas, kad jau nuo liepos mėn. teisme atsilaisvina viena teisėjo vieta, o vėliau ir dar kelios, taip pat klausimas. Nors teisėjus pensinis amžius neištinka netikėtai ir galima numatyti, kada bus pilnas teisėjų korpusas, kas aktualu siekiant teismo pirmininko klausimo išsprendimo. Be viso užpildyto LAT teisėjų korpuso, rinkti pirmininką yra neįmanoma“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 00:30

Prezidentūra pripažino – Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
 
„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
 
Pasak jos, valstybės vadovas penktadienį pokalbio metu išgirdo iš Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos patvirtinimą, kad ji yra pasirengusi vesti šalį į naujus rinkimus.
 
Režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, pripažino A. Skaisgirytė, bus, ko gero, Baltarusijai taikomos sankcijos.
„Europinės arba nacionalinės“, – teigė ji, pridurdama, kad prioritetas būtų skiriamas europinėms sankcijoms.
 
„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tai nepavykus – nacionalinėms“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
 
Tai, kokie bus daromi tolesni žingsniai situacijos Baltarusijoje klausimu, pabrėžė A. Skaisgirytė, G. Nausėda artimiausiu metu aptars su Latvijos, Lenkijos ir Estijos prezidentais.
 
„Situacija po savaitgalio yra nauja“, – pridūrė ji.
 
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė ketvirtį amžiaus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
 
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 14:50

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
 
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
 
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
 
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
 
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
 
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
 
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
 
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
 
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
 
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
 
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
 
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
 
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
 
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
 
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
 
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 18:50

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad kol kas negalima tvirtai pasakyti, kada bus paleista Astravo atominė elektrinė (AE).
 
„Spėliojame, tikrai negalime pasakyti tvirtai. Girdime viešojoje erdvėje komentarus ar Baltarusijos ambasadoriaus Maskvoje pasakymą, kad rugpjūčio mėnesį bus paleista, ar projekto vystytojo „Rosatom“ pareiškimus, kad kuras bus užkrautas rugpjūtį. Girdime tik tokius pranešimus, bet vienareikšmiškos pozicijos iš Baltarusijos neturime“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė J. Neverovičius.
 
Kaip praneša TASS, Astravo AE pirmojo reaktoriaus fizinis paleidimasnumatytas šių metų rugpjūtį, o jo eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį.
 
Šią informaciją Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius patvirtino interviu laikraščiui „SB. Belarus Segodnya“.
 
Jau anksčiau buvo pranešta, kad baigta 98 proc. Astravo AE pirmojo bloko statybos darbų ir reaktorius bus įjungtas rugpjūtį.
 
Pasak ministro, šiuo metu rengiamasi pirmojo reaktoriaus fiziniam paleidimui ir į jį palaipsniui montuojamos 163 branduolinio kuro kasetės.
 
Astravo AE projektą Gardino srityje, apie 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, įgyvendina Rusijos bendrovė „Rosatom“. Atominė elektrinė turės du 1 200 megavatų galios reaktorius. Antrojo paleidimas taip pat planuojamas 2021 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 09:43

Ketvirtadienį prie Prezidentūros vyks mitingas, raginantis prezidentą  Gitaną Nausėdą laikytis principinės pozicijos derybose su Baltijos valstybėmis dėl Astravo atominės elektrinės. Mitingą organizuoja Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai.
 
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad kol kas nedaroma praktiškai jokių veiksmų, kad Astravo AE veikimas būtų sustabdytas. Todėl profesorius kviečia piliečius ketvirtadienį rinktis į mitingą Daukanto aikštėje.
 
„Nežinia kiek gudrių astravinių patarėjų susispies aplink prezidentą, kad išgautų jo pritarimą kapituliacijai. Paremkime prezidentą, kad priešintųsi. Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai rengia ketvirtadienį, 14 val. 30 min,. mitingą Daukanto aikštėje. Viskas teisėta, Lietuva nori gyventi. Ateikim visi“, – savo feisbuko paskyroje ragina profesorius.
 
ELTA primena, kad siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį inicijuoja Valstybės gynybos tarybos posėdį. Jame bus aptartas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 06:40

Iš einamų pareigų traukiasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Jonas Vytautas Žukas, vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė bei Komunikacijos grupių vadovas, vyriausiasis šalies vadovo patarėjas Aistis Zabarauskas.
 
Birželio mėnesį darbą Prezidentūros kanceliarijoje taip pat baigia Teisės grupės patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė. Tai ketvirtadienį pranešė pati Prezidentūra.
 
Kaip skelbiama pranešime spaudai, G. Nausėda vadovauti Nacionalinio saugumo grupei paskyrė Darių Kuliešių. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas. Tuo tarpu naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
 
„Ankstesni grupių vadovai priėmė sprendimus tęsti darbus kitose srityse. Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių“, – rašoma pranešime.
 
Savo ruožtu G. Nausėda, komentuodamas patarėjų pasitraukimus, jiems padėkojo.
 
„Pirmieji kadencijos metai yra vienas sudėtingiausių etapų, kuomet reikia praminti naujus dalykinių ryšių takus Prezidento institucijos santykiuose tiek su kitomis valdžios grandimis ir visuomenės grupėmis, tiek čia, institucijos viduje, tarp patarėjų grupių. Tuo pat metu reikia brėžti aiškias politines linijas ir jas įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju savo patarėjams už jų indėlį formuojant Prezidento politiką pirmaisiais metais. Mano pasitikėjimas šiais žmonėmis ir pagarba jiems nesibaigia su jų paskutine darbo diena, bet pasipildo žmogišku dėkingumu. Pradėtus darbus tęs ir plės savomis iniciatyvomis naujieji grupių vadovai“, – sako prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.26; 00:35

Jaroslavas Neverovičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus, bei ragina energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną su Baltijos valstybėmis pasiekti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą.
 
„Prezidentas aktyviai dalyvauja sprendžiant Astravo AE klausimą – jis yra keliamas daugiašaliuose bei dvišaliuose susitikimuose su Europos Sąjungos lyderiais. Šeštadienį prezidentas nesaugios Astravo AE keliamą grėsmę bei poreikį neįsileisti į ES rinką nesaugiose elektrinėse pagamintos elektros energijos aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Šio pokalbio metu taip pat buvo paliestas ir Lietuvai ypač aktualus elektros jungčių sinchronizacijos su žemynine Europa klausimas“, – Eltai teigė J. Neverovičius.
 
„Vykstantis derybų procesas negali pakenkti strateginiam tikslui – elektros tinklų sinchronizacijos procesui, kuriam finansuoti trys Baltijos šalys neseniai pateikė 1,2 mlrd. eurų paraišką“, – pridūrė jis.
 
Prezidentūra taip pat paragino Ž. Vaičiūną tęsti derybas su Baltijos šalimis, kuriose būtų rastas Lietuvai tinkantis kompromisas.
 
„2019 metų gruodį Europos Vadovų Taryboje Lietuvos pasiūlytos ir bendrai sutartos nuostatos, kad trečiosiose šalyse turi būti laikomasi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų, įgyvendinimas pirmiausia reiškia, kad visos trys Baltijos šalys negali pirkti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros. Prezidentas ragina energetikos ministrą Ž. Vaičiūną tęsti derybas taip, kad būtų pasiektas Lietuvos interesus atitinkantis kompromisas“, – teigė J. Neverovičius.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pirmadienį kreipėsi į energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų.
 
Parlamentaras Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
 
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, – turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Pirmadienį Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę surengė piketą prie Prezidentūros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 00:05

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, Prezidentūrai įvertinus situaciją dėl antradienio rytą sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sako, kad Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja.
 
„Prezidentas nuo pirmųjų savo kadencijos dienų korupcijos mažinimą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų ir bendraujant su STT ar kitų teisėsaugos institucijų vadovais nuolat akcentuoja, jog Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja. Prezidentas neabejoja, kad tai užtikrins kompetentingų institucijų principingą ir profesionalų darbą, nepriklausomą nuo politinės aplinkos pokyčių.
 
Prezidento vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti priimami įsiklausant į visų visuomenės grupių atstovų nuomones. Įstatymų leidybos procese įvairios visuomenės grupės, tarp jų ir verslo organizacijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai, turi teisę pateikti savo argumentus ir būti išklausyti. Šios nuostatos prezidentas laikosi teikdamas įstatymines iniciatyvas ir priimdamas sprendimus dėl jam pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.
 
Anot prezidento, dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.
 
„Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas. Jei kyla įtarimų, kad elgiamasi priešingai, teisėsaugos institucijų pareiga yra sustabdyti tokį įtartiną veikimą“, – teigė A. Bubnelis.
Prezidentūra. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
 
Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
 
Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
 
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
 
Iš viso sulaikyti 6 asmenys.
 
ELTA taip pat primena, kad V. Sutkus prajusią savaitę Prezidentūroje kartu su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 00:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

O kaip koronaviruso metu laikosi mūsų Gerovės valstybės idealas?  

Kaip žinoma, kai kurios verslo šakos patyrė didelius nuostolius, kai kurios įmonės jau bankrutavo, išaugo nedarbas, tačiau būtų nuodėmė nepastebėti, kad Lietuvos valdžia deda nemenkas pastangas, siekdama amortizuoti ekonominius nuostolius. Kaip atrodo, panikuoti labai didelio preteksto čia nėra, anksčiau ar vėliau įveiksime dėl pandemijos prasidėjusį ekonomikos nuosmukį, išlipsime iš duobės, – ne pirmas kartas.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, labiau nerimauti verčia tie šalies politinės valdžios veiksmai ir iniciatyvos, kurie labai staigiai paspartino prasidėjusį demokratijos erozijos procesą, veda į demokratinės tvarkos dezintegracijos paūmėjimą. Kyla bjaurus įspūdis, kad mūsų nuostoliai demokratijos plėtotės sferoje nebus taip lengvai atstatomi kaip ūkio atgaivinimo plotmėje, galimas daiktas, demokratijos nuostoliai gali pastūmėti šalį į ilgalaikį moralinį ir politinį kolapsą.

Imkime vieną pavyzdį iš daugybės, nešvankiai prasikišančių. Sauliaus Skvernelio vyriausybė pažadėjo saugoti vadinamųjų rizikos grupių sveikatą ilguoju būdu, zonduodama dirvą dėl to, kaip būtų galima apsunkinti žmonių, sulaukusių 60-ties metų, gyvenimą net ir pasibaigus karantinui, įpareigojant juos dėvėti apsaugos kaukes neapibrėžtu pokarantininiu laiku viešose vietose, leidžiant dirbti tik nuotoliniu būdu, kitiems sugrįžus į normalią darbo ritmiką, ir pan. Vienas dalykas yra visiems vienodos sąlygos karantino metu, kitas – segregacija dėl amžiaus, ciniškai tai pavadinant rūpinimusi senjorais. Sekant tokia sugyvulėjusių politikų logika, vadinamiesiems senjoram būtų leista viešose vietose pasirodyti tik įsisegus skambutį į nosį, taip sukūrus perspėjimo įpareigojimą apie galimo užkrato pasirodymą tarp normalių žmonių. Kaip atrodo bent man, demokratijos pakasynomis užsiėmusiems politikams rūpi apriboti šešiasdešimtmečius  jau vien dėl to, kad tai yra mažiausiai vartotojiškumo bacila apsikrėtusi gyventojų kategorija, be to, ši žmonių amžiaus grupė nėra dar taip pasiligojusi, jog negalėtų generuoti pilietinių iniciatyvų. Štai, pavyzdžiui, aš planavau „Darom“ akcijos metu su bendraminčiais pabandyti išardyti asfaltuotą keliuką, vedantį į S. Skvernelio sodybą. O kaip tai  būtų galima padaryti nuotoliniu būdu, a?

Senjoras. Slaptai.lt nuotr.

Apsaugok mane, Viešpatie, nuo tokių mano sveikatos saugotojų kaip S. Skvernelis ir Aurelijus Veryga. Klasikinis totalitarizmas, suvalstybinęs laimės vaizdinį, net mirtimi bausdavo žmones už tai, kad jie nenorėjo siekti didžiosios savo laimės. Savo ruožtu, kaip matome, iš nešvankumo užgimstantis kvazitotalitarizmas sveikatos apsaugos pretekstu planuoja uždaryti  galimai pilietiškai aktyviausias žmonių grupes į getus, gviešiasi drastiškai apriboti jų socialinį mobilumą.

NeduokDie, kad mano sveikatos rūpintojėliu taptų toks karbauskinių laikų personažas kaip A. Veryga, brrrr …, net nupurto. Tačiau šįkart jaučiuosi turintis teisę pasakyti stipresnį žodelį apie šį politiką, kuris neseniai pareiškė, kad karantinas gali užsitęsti net visą vasarą. Nėra jokių abejonių, kad anajam buvo patikėta prazonduoti dirvą – kaip gali reaguoti žmonės, jeigu dėl valstiečių siekiamos pergalės rinkimuose į Seimą rudenį, karantinas būtų pratęstas iki pat tokių rinkimų slenksčio, žmonėms neleidžiant per vasarą nė atsitokėti?

O kaip elgsis R. Karbauskio valstiečiai, jeigu koronaviruso susirgimų skaičius jau greitai sumažės iki nulio, ar tokiu atveju valstiečiai bus verčiami iš naujo apkrėsti žmones, perimant užkrato dozes iš laboratorijų? Visi gerai supranta, kad dirbtinis karantino užtęsimas yra politinis vadinamųjų valstiečių interesas, A.Veryga iš jo šutvė supranta, kad visi tai supranta, tačiau net ir tokiu atveju nenustojama ciniškai tauzyti niekus apie visuotinį gėrį ir rūpestį žmogumi. Toks apsimetėliškumas rėžia akis ir leidžia pasakyti, kad minėtasis A.Veryga galop pasiekė savo karjeros aukščiausiąjį tašką, tapdamas didžiausiu R. Karbauskio pastumdėliu.

Gitano Nausėdos iškeltas Gerovės valstybės lozungas, kaip atrodo, taip ir liks tik tuščiu lozungu jau vien dėl to esminio prieštaravimo, kad skandinaviško tipo socialinio balanso valstybės idealą čia kviečiama įgyvendinti remiantis vokiškos tvarkos pavyzdžiu, prezidento žodžiais tariant, siekiant perimti Vokietijos klestėjimą užtikrinančio sugebėjimo susitarti tarp darbdavių ir darbuotojų patirtį.

Dėl taip, t. y. pagal vokišką pavyzdį suprantamos Gerovės valstybės nėra jokio reikalo stengtis, verstis per galvą, manant, kad žmonės (darbdaviai ir darbuotojai) patys susitars, o jeigu nesusitars – jų pačių problema. Iš tiesų, Vokietijos politikai jokio Gerovės valstybės idealo neforsuoja, nežiūrint to, jog čia yra užtikrinamas aukštas žmonių pragyvenimo lygis.

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Kaip darbdaviai gali susitarti su darbuotojais, geriausiai liudija tas faktas, kad mūsų laikais užsibaigė visi nesutarimai dėl darbo laiko trumpinimo.

Dar prieš keletą dešimtmečių virė diskusijos, kad neva pažangiųjų technologijų eroje atėjo metas pereiti prie keturių darbo dienų savaitėje, drauge ribojant darbo laiką iki keturių-šešių valandų per dieną. Kas atsitiko, pasikeitė iš esmės, kai dabar jau net Vakarų valstybėse yra linkstama atsisakyti darbo laiko reglamentavimo, numatant, kad tai vis labiau taps darbdavio ir darbuotojo laisvo susitarimo dalyku?

Kaip atrodo, tokią socialinę taiką visų pirma užtikrina į kraštutinį vartojimą atgręžta mūsų dienų žmogaus patirtis.

Intensyvėjanti vartojimo sparta reikalauja vis didesnės perkamosios galios, todėl pavyzdinis vartotojas, siekdamas daugiau uždirbti, privalo sparčiai suktis savo profesinėje veikloje, didindamas darbo našumą ir neretai aukodamas savo potencialiai laisvą laiką, dirbdamas viršvalandžius, ieškodamas papildomo pusės etato, ketvirčio ir pan.

Kaip atrodo, G. Nausėdos iškeltas Gerovės valstybės idealas yra ne tiek kažkoks idealas, kiek  sustiprėjęs pojūtis, pranešantis apie tai, kad į mūsų tyrus septynmyliais žingsniais atžirglioja vadinamoji vartotojų visuomenė su savo  pažadu padaryti visus žmones laimingus per poreikių tenkinimo suintensyvinimą ir įvairovę.

Vartotojų visuomenė, nežiūrint didelio jos patrauklumo ir neatšaukiamumo, naikina pilietinę visuomenę, yra atvirkščiai proporcinga pilietinės visuomenės idealui, savo ruožtu neatsiejamai susijusiam su demokratinės visuomenės tvarkos palaikymu, civilizacinė būsena. Taip jau sutapo, kad šiandien Lietuvoje drauge pirmą kartą turime Prezidentūrą, kuri iš esmės jau yra praradusi demokratinio instituto reikšmę. Nesakau, kad šiandieninė Lietuvos prezidentūra yra  tapusi Visiškai Tuščia Vieta. Jokiu būdu! Čia įsikūrė ir klesti prezidentu tapusio žmogaus didingai graži legenda, kurią galima perrišti įmantriu kaspinėliu. Tačiau demokratijos likimo požiūriu – tai išties yra Apytuštė Vieta, nežiūrint to, kad iš Prezidentūros rūmų sklinda raginimai stiprinti ir plėsti slaptųjų tarnybų veiklą, vardan tos pačios demokratijos stiprinimo.

Vartotojo refleksai ne visados pasitarnauja demokratijos gyvybingumo palaikymo labui!

Čia vertėtų bent sau užduoti tokį principinės reikšmės klausimą – ar laisvosios rinkos vartotojų visuomenė drauge yra demokratijos vartotoja, demokratinę visuomenės tvarką suprantanti kaip vartojimo produktą, ar mes, turintys teisę laisvai keliauti, turėti savo nuomonę, rinktis į mitingus, galime pavadinti save demokratijos vartotojais ta pačia maniera kaip ir tuo atveju, kai tuštiname vyno taurę, užsikąsdami rinktinio sūrio gabalėliais?

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Niekas negalėtų užginčyti laisvosios rinkos ir demokratinės visuomenės tvarkos ryšio, tačiau, regis, padaugintume dviprasmybes, jeigu įsibėgėję pradėtume skelbti, kad demokratija yra laisvosios rinkos iškišamas produktas, kurį mes, laisvi žmonės, vartojame taip pat, kaip ir kitus laisvosios rinkos produktus iki pilnutinio pasitenkinimo. Tokiu atveju pasakius A, turėtume pasakyti ir B, kad demokratija, kaip ir bet koks kitas laisvosios rinkos produktas, yra parduodama ir perkama. Tačiau parduodama ir perkama demokratija būtų bjauri alternatyva tikrajai demokratijai, ar ne?

Jeigu pripažindami demokratijos tinkamumą mums, demokratiją vartojame kaip tobulą produktą puikiame įpakavime, pagal inerciją atpažindami tokį vartojamą produktą iš garantijas teikiančio firminio ženklo, bėgant laikui, dėl tokio mūsų pasyvumo vartojimo turinys gali nepastebimai, bet labai ryškiai pakisti, išliekant tam pačiam ženklinimo tipui. Čia kalbu net ne apie tokius lengvai atpažįstamus dėl savo karikatūrinio turinio demokratijos surogatus kaip Brežnevo konstitucija arba Putino suvereni demokratija, demokratijos vardu įtvirtinanti tironiją, o apie galimybę labiau subtiliai falsifikuoti demokratijos idėją, iškišant mums hiperrealistinį  demokratijos pavidalą, patogų vartojimui produktą, kai yra piešiama tikrovė, panašesnė į tikrovę už pačią tikrovę. Atskirti negyvą hiperrealistinį demokratijos pavidalą nuo realios dalykų padėties yra galima tik tada, kai mes, netobulos būtybės, esame įtraukiamos rūpesčio dėl realios dalykų padėties atitikimo demokratijos idėjai, taigi nesame tik patogūs nusistovėjusiai sistemai demokratijos vartotojai, o greičiau – pagiežingi, pikti ir kartais įsiutę demokratijos idėjos sergėtojai.

(Bus daugiau)

2020.05.11; 15:40

Kaimyninės Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai teigiant, kad koronaviruso pandemija nėra pakankama priežastis atšaukti gegužės 9 dieną planuojamą karinį paradą, minėsiantį Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Europoje 75-ąsias metines, Lietuvos Prezidentūra tvirtina, jog kiekvienos valstybės vadovai patys turi priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už pandemijos suvaldymą.
 
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad šiuo atveju, įvertinusi rizikas dėl koronaviruso, Lietuva gali reaguoti sprendžiant, ar atverti sienas kaimyninėms valstybėms, ar ne.
 
„Kiekviena valstybė, jos vadovai geriausiai žino situaciją ir mato skaičius. Jie turėtų priimti sprendimus ir atsakomybę už sprendimus, valdant šį virusą. Ką Lietuva gali šiuo metu padaryti – ji sprendžia, kaip atverti sienas ir su kuriomis valstybėmis tą padaryti. Šiuo atveju galime stebėti, kaip vystosi viruso situacija įvairiose valstybėse ir priimti sprendimus atveriant sienas pagal tai, kokios yra rizikos kiekvienoje užsienio valstybėje“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo S. Krėpšta.
 
Tuo tarpu Rusija vieną svarbiausių planuotų  politinių įvykių – karinį paradą – dėl koronaviruso pandemijos atidėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 00:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kai koronaviruso pandemijos metu vidaus politikoje iš esmės visas valdžios gijas savo rankose sutelkė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabandė atsigriebti užsienio politikoje, pradėjęs telefoninio ryšio sesiją pokalbių su Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Armėnijos lyderiais, besiruošiančiais birželio 18 d. suplanuotam „Rytų partnerystės“ programos šalių viršūnių susitikimui.  

Kaip galima būtų spręsti iš Prezidentūros pranešimų, įvykusios aukščiausiojo lygio diskusijos užgriebė svarbias problemas, šalių lyderiai nepraplepėjo visą numatytą laiką tik apie orus ar sveikatą. Tačiau štai Slaptai.lt internetinio dienraščio redaktoriui Gintarui Visockui iškilo spiečius klausimų dėl įvykusių diskusijų labiau apčiuopiamų rezultatų, taigi redaktorius ėmė ir paprašė patikslinti pranešime išsakytas pozicijas, labai aiškiai suformuluotus klausimus išsiųsdamas Prezidentūros Komunikacinei grupei https://slaptai.lt/gintaras-visockas-ka-pamirso-pasakyti-lietuvos-prezidentas/. Jokio atsakymo, iš ten – tik spengianti tyla.

Labai panašiai buvo ir praeitą kartą, jeigu neklystu, Seimo delegacijos vizito į Armėniją išvakarėse, kai G.Visockas adresavo klausimus Seimo ir delegacijos vadovui Viktorui Pranckiečiui, ne kartą geru žodžiu anksčiau minėtam Slaptai.lt komentarų skiltyse. Taip pat jokio atsakymo! Iš pirmo žvilgsnio sunku net patikėti, kad nepriklausomoje Lietuvoje yra sukuriami tokie valdžios nešvankumo precedentai, kaip atrodo, be didesnio diskomforto demonstruojant neįtikėtiną Europos šaliai politinio necivilizuotumo pavyzdį.

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Jeigu G.Visockas būtų kreipęsis į Prezidentūrą kaip privatus asmuo, tarkime, besiskųsdamas dėl kanalizacija užlieto buto nuo viršuje gyvenančio kaimyno, neabejoju, kad Prezidentūros tarnybos atsilieptų, paaiškindamos piliečiui, jog tai yra ne jų kompetencijos dalykas, pažadėtų, kad kreipimasis bus perduotas institucijai pagal tikslinį profilį, drauge padėkotų už aukštą pasitikėjimą.

Tačiau redaktorius kreipėsi iš dienraščio tribūnos, atstovaudamas visuomeninį leidinį, į Prezidentūrą su tiksliai suformuluotais ir labai nepatogiais politinės kompetencijos klausimais, taigi, regis, buvo nuspręsti apsimesti, kad tokių klausimų niekas ir neišgirdo, net rizikuojant kristi į purvą nosimis.

Pirmoji mintis, kuri peršasi savaime, yra apie tai, kad prezidento G.Nausėdos patarėjams paprasčiausiais trūksta kompetencijos atsakyti į labiau keblius, kaip buvo sakyta, nepatogius klausimus, jie nesugeba ir nesugebės to padaryti, net jeigu ir labai panorėtų. O gal sugeba, bet nenori? Ko čia daugiau – kvailumo ar piktos valios?

Valdo Adamkaus laikais Prezidentūra žėrėjo kaip deimantas dar ir dėl to, kad patarėjais čia dirbti buvo pasitelkti žinomi kultūrininkai, kūrybingos asmenybės. Kaip atrodo, bėgant laikui, potencialūs valstybės tarnautojai, o ypač galimi aukštų pareigūnų patarėjai, pritarėjai ir kitokie tarėjai yra ugdomi kažkokiame nomenklatūriniame inkubatoriuje, forsuotai sterilizuotoje aplinkoje. Ko galime laukti iš tokios ugdytinių veislės, iškart pademonstravo vienas G.Nausėdos patarėjas, kuris dar neapšilęs kojų savo inciatyva pasiūlė praplėsti slaptųjų tarnybų teises.

O gal perfrazavus žinomą posakį, galima pasakyti taip: kiekvienas prezidentas yra vertas tų patarėjų, kuriuos pasirenka? Arba taip: pasakyk – kas Tavo patarėjai, pasakysiu, kas Tu esi pats?

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Praeitą kartą kalbėjome apie tai, kad suvereno kaip aukščiausiosios valdžios sąvoka atsirado dar XVIa., siekiant pagrįsti monarcho valdžios absoliutistines pretenzija. Suvereno sąvoka tuomet nurodė dar ir tai, kad toks monarchas nesiruošia dalintis valdžia su kitais galimais pretendentais. Todėl karalius Liudvikas XIV Saulė pagal laikmečio teisinę sąmonę yra visiškai teisus, sakydamas: valstybė – tai aš.

Gitanas Nausėda su žmona Diana. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Demokratiniais laikais tokiu suverenu yra laikoma jau tauta, kuri taip pat nesiruošia niekam savo suvereniteto užleisti, perdalinti ar išbarstyti. Tauta kaip kolektyvinis asmuo visai teisėtai sako: valstybė – tai aš. Prezidentas geriausiu atveju yra vyriausias tautos tarnas ar Tarnas su daugybe jam kaip vyriausiam tarnui (Tarnui) prie Prezidentūros patarnaujančių  tarnybėlių. Tiesa, mūsų padangėje dar tęsiasi pasistumdymai dėl to, ką reikėtų laikyti vyriausiuoju tautos tarnu.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, vis dėlto kovojama dėl regento posto teikiamų politinių galimybių. Regentas (iš lot regens – valdantysis) – tai asmuo, kuris pavaduoja suvereną, kol anas yra nepilnametis, sunkiai serga ar yra išvykęs.

(Bus daugiau)

2020.05.04; 14:30

Sigita Rudėnaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra nesutinka su premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginiais, kad visa sumaištis dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes kilo būtent dėl Prezidentūros klaidos, t. y. blogai surašytų dekretų.
 
„Pagal prezidento teikimą S. Rudėnaitė galėjo būti atleista tik paskyrus ją į naujas pareigas. Tai yra aišku iš dekreto, jo priėmimo teisinių pagrindų. Su dekretu pateiktas ir Seimo nutarimo projektas. Seimas turėjo teisę keisti nutarimo projektą nenukrypstant nuo teikimo esmės.
 
Būtent Seimas turėjo teisę organizuoti ir nutarimo priėmimo procedūrą. Seimo nariai nei dekreto pateikimo Seimui metu, nei svarstymų metu nesuabejojo prezidento valia. Deja, pakeisto nutarimo ir balsavimo procedūrų rezultatas neatitinka teikimo: teisėja atleista, nors buvo teikiama paaukštinti. Bet blogiausia yra tai, kad, užuot nedelsiant ištaisę padarytą klaidą, jau antrą savaitę dalyvaujame bevaisėse diskusijose“, – Eltai teigė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis bei „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį teigė, kad visa sumaištis dėl nepaskirtos S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes kilo būtent dėl Prezidentūros klaidos. R. Karbauskis teigia, kad dėl teisėjos S. Rudėnaitės susidariusios situacijos Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą. R. Karbauskio teigimu, tai padaryti būtina, nes Prezidentūra neprisiima atsakomybės už savo padarytas klaidas, todėl kilusią nepatogią situaciją taisys Seimas.
 
„Nelabai suprantu, ką buvo galima sutarti. Pateiktų dekretų iš Prezidentūros mes nekūrėme. Buvo padaryta klaida, ir ne Seime ji buvo padaryta. Gaila, kad naujas dekretas neteikiamas. Todėl mes turime kreiptis į KT, ir mes tai padarysime. Teisėja atsidūrė įkaitė šios situacijos, bet tikrai ne Seimas šią situaciją kuria“, – teigė R. Karbauskis.
 
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Ką Seimas turėjo padaryti, jeigu klaidingai pateiktas dekretas? Mes tai ir taisome, nuo to momento, kai bus kreiptasi į KT, tas dekretas negalios. Tai štai ir sprendimas. Žinoma, galima buvo eiti kitu keliu, kai prezidentas pateiktų naują dekretą, ir taip būtų išspręsta ši problema“, – teigė R. Karbauskis.
 
Premjeras tuo metu teigė, kad jei Prezidentūra nesprendžia savo klaidų, tai turės daryti Seimas, kreipdamasis į KT.
 
„Kas klaidą padarė, tas ir turėtų iniciatyvą rodyti ir tartis. Manau, jei nėra jokio sprendimo iš Prezidentūros, tai lieka tik KT. Norėčiau, kad tai padarytų Seimas ir tokiu atveju bus sustabdytas nutarimo vykdymas ir greitai bus išspręstas klausimas KT. Atsakymą, matyt, mes galime nuspėti, koks jis bus“, – sakė premjeras.
 
Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento G. Nausėdos teiktą S. Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Be to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 00:30

Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvos visuomenę išlaikyti budrumą ir elgtis atsakingai, kai Europoje koronaviruso keliama grėsmė privertė šalies valdžią imtis griežtų sprendimų.
 
Situacijai dėl koronaviruso aptarti daugiausiai laiko buvo skirta ir ketvirtadienį vykusiame prezidento susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
 
Po susitikimo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad viena iš pagrindinių susitikimo temų buvo koronaviruso grėsmės valstybėje suvaldymas.
 
„Prezidento nuomone, daugelyje pasaulio šalių šiandien yra ypatinga situacija, kuri reikalauja ypatingų sprendimų. Prezidentas ragina visus Lietuvos žmones susitelkti ir išlaikyti budrumą. Taip pat ragina susilaikyti nuo poelgių, kurie gali sukelti grėsmę visuomenės sveikatai – jau esame girdėję apie vieną kitą tokį poelgį“, – sakė prezidento patarėjas.
 
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Ministrų Kabinetas nutarė iki kovo 27 dienos uždrausti visus renginius šalyje. Bus taikomos tik nedidelės išimtys. Kartu nuspręsta dviem savaitėms stabdyti ugdymo įstaigų veiklą. Kaip rytą pranešė R. Karbauskis, svarstoma ir kuriam laikui stabdyti darbą Seime.
 
Prezidento patarėjo teigimu, priemonės, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso keliamos grėsmės, yra griežtos, bet adekvačios.
 
„Kovos su koronavirusu priemonės yra griežtos, tačiau tikrai adekvačios mums tenkantiems iššūkiams. Prezidentas reiškia palaikymą ir pasitikėjimą Ekstremalių situacijų operacijų centru, jo teikiamomis rekomendacijomis, jo siūlomais sprendimais“, – teigė A. Bubnelis.
 
Antradienio vakarą buvo paskelbta, kad Lietuvoje buvo užfiksuoti dar du koronaviruso atvejai. Iš viso Lietuvoje užfiksuoti trys užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 00:10