Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis teisis su Bundestagu dėl gegužę iš jo atimtų privilegijų. Socialdemokratų politikas reikalauja, kad jam vėl būtų skirtas biuras su darbuotojais, pranešė jo advokatas Michaelis Nagelis.
Ieškinys pateiktas Berlyno administraciniam teismui.
Bundestago Biudžeto komiteto sprendimas nefinansuoti G. Schröderio biuro Bundestage išlaikymo yra neteisėtas, sakoma agentūrai dpa advokatų kontoros pateiktame pareiškime.
G. Schröderis daug mėnesių yra kritikuojamas dėl savo ryšių su Rusijos energetikos koncernais ir artumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Gegužę Bundestago Biudžeto komitetas nusprendė nebefinansuoti jo biuro ir darbuotojų išlaikymo. Argumentuota, kad G. Schröderis nebevykdo vadinamų „tęstinių įsipareigojimų, susijusių su buvusiomis federalinio kanclerio pareigomis“. Čia turima omenyje tokios užduotys, kaip, pavyzdžiui, buvimas renginių ar projektų globėju, kalbų sakymas.
G. Schröderio biuro ir jo personalo išlaikymas pernai valstybei atsiėjo per 400 000 eurų.
Benjaminas Netanyahu. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Jeruzalės teismas prasidėjo nagrinėti bylą, kurioje Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kaltinamas korupcija.
Teismui vyriausioji prokurorė teigė, kad šalies premjeras „neteisėtai naudojosi“ savo galia, siekdamas žiniasklaidos magnatų paslaugų ir žadėdamas savo pagalbą.
Anot prokurorės Liat Ben Ari, B. Netanyahu piktnaudžiavo „jam patikėta didžiule valdžia ir, be kita ko, reikalavo bei gavo nederamų privilegijų iš pagrindinių Izraelio žiniasklaidos priemonių savininkų, siekdamas pasirūpinti savo asmeniniais reikalais, tarp kurių buvo ir sprendimas siekti perrinkimo“.
B. Netanyahu, kuriam šiuo metu yra 71-eri, yra pirmasis Izraelio istorijoje premjeras, kuriam teko stoti prieš teismą.
Trijose atskirose bylose jis kaltinamas kyšininkavimu, sukčiavimu ir pateisinamų lūkesčių pažeidimu. Prokurorų teigimu, B. Netanyahu sistemingai priimdavo jam skirtas brangias dovanas ir mainais į savo paslaugas stengėsi pagerinti įvaizdį šalies žiniasklaidoje.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimui teikia įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso ir kitų statutiniams diplomatams įstatyme numatytų reikalavimų.
„Ilgus metus gyvavusi vadinamoji „įdiplomatinimo“ tradicija yra ydinga ir privalo būti panaikinta. Tai tiesiog įteisintos politikų privilegijos, kurios teisėtai piktina visuomenę“,– sakė ministras G. Landsbergis.
Pasak ministro, dabartinis įstatymas pažeidžia teisėtus statutinių diplomatų lūkesčius į karjerą, yra sukuriamas diskriminacinis teisinis reguliavimas, kurio pasekmės – mažėjantis diplomatinės tarnybos skaidrumas ir prestižas.
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
„Dėl kitų politinio „įdiplomatinimo“ atvejų bei sisteminių diplomatinės tarnybos problemų sprendimo bus diskutuojama ir platesniame kontekste, rengiant būtinus įstatymo pokyčius, apimančius visą diplomatinės tarnybos sistemą“, – sakė ministras.
Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.
Pekinas perspėjo JAV, kad imsis „visų reikiamų priemonių“, kokių tik prireiktų savo interesams apsaugoti. Šie komentarai išsakyti po to, kai aukšto lygio patarėjas Baltuosiuose rūmuose pagrasino atšaukti Honkongui teikiamas prekybos privilegijas, jei Kinija patvirtintų griežtą Honkongo saugumo įstatymą.
Kinija autonominį statusą turinčiame mieste žada priimti įstatymą, kuris draustų išdavystę, ardomąją veiklą bei kurstymą maištauti, atsakydama į jau ilgus mėnesius trunkančius protestus, teigė Kinijos valdžia.
Sekmadienį JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas perspėjo, kad naujasis įstatymas Honkongui gali kainuoti statusą, teikiantį prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika privilegijų.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad JAV „neturi jokios teisės kritikuoti ir kištis.“
„Kaip, kada ir kokius įstatymus Honkongo specialusis administracinis regionas priima, yra tik Kinijos klausimas“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„Jei JAV ketina pažeisti Kinijos interesus, Kinija imsis visų reikalingų priemonių, kad tam pasipriešintų“, – sakė jis.
Atstovas tvirtino, kad Pekinas jau yra pareiškęs „griežtus nusiskundimus JAV.“
Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siūloma leisti Seimo nariams iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų apmokėti ir automobilio trumpalaikės nuomos iki 30 dienų išlaidas, tačiau tam skirta suma negalėtų viršyti 25 proc. tokių lėšų.
Tokią nuostatą Seimo valdybai siūlo įteisinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri trečiadienį svarstė „Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašo“ pakeitimo projektą.
„Yra atvejų, kada parlamento narys, norėdamas nuvykti, parvykti į namus arba pas rinkėjus, turi vykti autobusu, arba pasiimti iš ūkio dalies transportą (…) Etikos ir procedūrų komisija siūlo leisti trumpalaikę automobilių nuomą – ne ilgiau iki 30 dienų, ir ta nuoma negalėtų viršyti mėnesiui skirtų parlamentinių išlaidų daugiau kaip 25 procentus. Tai sudarytų kažkur apie 200 eurų“, – žurnalistams sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Jeigu Seimo valdyba patvirtintų šį aprašą, jis galiotų, anot jo, dar šiai kadencijai. A. Matulo nuomone, tie pasiūlymai, kuriems bendru sutarimu pritarė komisija, nedidins išlaidų, bet jas taupys.
Taip pat etikos sargai linkę leisti Seimo nariams kadencijos pradžioje įsigyti kompiuterinę įrangą, nes tai būtų pigiau nei nuoma. Taip pat siūloma numatyti saugiklį – neleisti Seimo nariams pirkti tokios technikos likus 12 mėnesių iki kadencijos pabaigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – senoviškų automobilių paradas Vilniuje.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija pritarė tam, kad iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų būtų galima apmokėti Seime viešinčių parlamentarų svečių maitinimo išlaidas. Taip pat siūloma leisti skirti dalį lėšų parlamentarų kvalifikacijos tobulinimui.
Seimo valdyba turės galutinai apsispręsti, kaip pakeisti 2016 m. patvirtintą „Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą“.
Kaip ELTA skelbė, pernai lapkričio 6 d. Seimo valdyba panaikino savo spalio 23 d. priimtą sprendimą dėl Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojimo.
Seimo valdyba nutarė dar kartą kreiptis į Seimo frakcijas ir į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų suformuluotas naujas siūlymas dėl parlamentinių lėšų panaudojimo tvarkos.
Pernai gruodį po skandalingo Seimo valdybos sprendimo grąžinti Seimo nariams privilegijas į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipęsis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ragino atsisakyti kenksmingų valstybei veiksmų, vadovautis STT rekomendacijomis ir priiminėti skaidrumą Seimo veikloje užtikrinančius sprendimus.
R. Karbauskis pabrėžė, kad sudaryti sąlygas Seimo nariams privilegijoms ir savo reikmėms leisti mokesčių mokėtojų lėšas yra apgailėtinas, žemas ir neteisingas veiksmas prieš visus Lietuvos žmones.
Jau rugsėjo 10-ąją po ilgų, tačiau neoficialių, atostogų Seimas grįš į plenarinių posėdžių salę. Šįkart parlamentarams nepasisekė: rugsėjo 10-oji bus sekmadienis.
Tačiau net Konstitucijoje įtvirtinta, kad būtent šią dieną prasideda rudens sesija. Kadangi daugiau nei prieš du dešimtmečius visa Tauta pritarė Konstitucijai, net ir ne itin patogius sau jos straipsnius parlamentarai vengia keisti. Pernelyg būtų rizikuojama reitingais.
Seimas yra susikūręs statutą, pagal kurį gyvena ir kuris nėra įstatymas, todėl jo viso ar atskirų dalių net šalies vadovas negali vetuoti. O jame iki šiol išlikę daugybė parlamentarams patogių nuostatų. Pagrindinė – kad „tarp eilinių Seimo sesijų PAPRASTAI daroma komiteto darbo vieno mėnesio pertrauka“.
Sunku atkapstyti, kas pasiūlė į nuostatą įrašyti žodelytį „paprastai“, tačiau jis Seimo nariams labai palengvino gyvenimą. Didžiąją vasaros dalį plenariniai posėdžiai nevyksta, tačiau reikėtų rinktis į komitetų posėdžius, kurie nevyktų tik vieną mėnesį.
Tačiau tas žodelis „paprastai“ atvėrė galimybę ir nesirinkti, kuo komitetai mielai pasinaudojo ir šią vasarą. Aktyviau rinkosi tik vienas kitas.
Šios kadencijos Seimas darbą pradėjo akcentuodamas, kad bus baigta su parlamentarų privilegijomis. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad teuždrausta mokesčių mokėtojų pinigais mokėti už automobilių nuomą. O minėta nuostata dėl komitetų darbo buvo „pražiūrėta“.
Pagalvokime, kas būtų, jei ir kituose teisės aktuose būtų tokių neapibrėžtų nuostatų, kurias galima įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, įstatyme būtų numatyta, kad „paprastai“ pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Tokiu atveju įmonės net ir nuo milijoninių pelnų galėtų mokėti 10,5, o gal net ir nulį procentų. Vargu ar atsirastų daug savanorių solidžiau papildyti šalies biudžetą.
Arba, pavyzdžiui, gal į Baudžiamąjį kodeksą įrašykime, kad už kyšininkavimą „paprastai“ yra baudžiama? Atspėkime, ar tokiu atveju už kyšio ėmimą sėstų bent vienas įtakingesnis valdininkas ar politikas (tiesa, ir šiuo metu tai retas dalykas). Geriausiu atveju būtų nubaustos smulkios žuvelės.
Tikslumas teisės aktuose yra būtinas, kad būtų išvengta nesusipratimų, kad būtų užkirstas kelias interpretacijoms, kuriomis gudročiai galėtų išvengti mokesčių, bausmių ir t.t. Ir kad parlamentarai, kurie sau niekaip nenori pasitvirtinti oficialių atostogų, negalėtų kaip niekur nieko atostogauti. Ir dar gauti už tai pinigus.
Taip, jei parlamentarų atostogos būtų įteisintos, jie, kaip ir visi dirbantieji, gautų atostoginius. Tačiau atostogų laikotarpiu negautų lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms. O dabar gauna net ir tokiu atveju, jei akivaizdžiai jokios parlamentinės veiklos nevykdo ir net nesigėdija tuo pasigirti, kraudami nuotraukas iš egzotiškų kraštų į socialinius tinklus.
Spalio pabaigoje Seimo Etikos ir procedūrų komisija paviešins suvestines, kaip kiekvienas parlamentaras liepos-rugsėjo mėnesiais leido lėšas, skirtas parlamentinėms išlaidoms. Labai sunku patikėti, kad tos išlaidos bus keliskart mažesnės, nors turėtų. Veikiausiai įvairiausias išlaidas deklaruos ir tie, kurie puikavosi, kad vasarą leido po palmėmis, kurios Lietuvoje šiaip jau neauga.
Dėl tų išlaidų būtų galima nepriekaištauti, jei parlamentarai bent jau būtų rinkęsi į komitetų posėdžius. Tačiau nesirinko. Lyg jau sugalvoti vaistai nuo visų Lietuvos problemų, lyg Vyriausybė ir kitos institucijos dirba be priekaištų ir jau nebereikia parlamentinės kontrolės.
Partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) (lenk. Akcja Wyborcza Polaków na Litwie, AWPL) – Lietuvos politinė partija skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą.
Tokią galimybę ji mato dėl įstatymo leidėjo klaidingai traktuojamų sąvokų.
Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:
1.Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei laisva valia pasirinkusių priklausomybę ne lietuvių, o kitai tautai ar kuriai nors etninei grupei.
Dėl ekonominės krizės 2010–2011 m. pensininkai mūsų šalyje gavo 20 proc. sumažintas senatvės pensijas. Nuo 2012 m. sausio mėn. vėl buvo pradėtos mokėti į 2009 m. lygį grąžintos pensijos, tada prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai priminė Vyriausybei, kad ir valstybinės pensijos, papildomai mokamos tam tikroms asmenų grupėms kartu su senatvės pensijomis, taip pat turi būti pradėtos mokėti visu dydžiu.
Mieste kalbėta, kad pas prezidentę apsilankė kažkuris jos kolegų iš Vilniaus partinės mokyklos, primygtinai prašęs, kad minėtos viso dydžio pensijos būtų mokamos ir privilegijuotiesiems. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė puolė ieškoti pinigų…
Kyšininkavimas lydi žmoniją nuo seniausių laikų – tai liudija archeologiniai radiniai. Jau pirmykštis žmogus, bandydamas įsiteikti dievams, duodavo savotiškus kyšius – aikas.
Gardesnis, didesnis mėsos gabalas ar kitas maisto produktas vyresniajam, garbingesniajam, drąsesniajam ar stipresniajam. Vienas Egipto faraonų gyrėsi dievams paaukojęs per 100 tūkstančių vergų, antra tiek galvijų bei per 300 tūkstančių indų su medumi ir aliejumi.
Dr. Algimanto Matulevičiaus vadovaujamas Tautos Ateities Forumas yra paskelbęs ilgalaikę akciją “STABDYK VALDININKŲ SAVIVALĘ”. Visi puikiai žinome, kaip Lietuvos valdininkai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, mėgaujasi neteisėtomis privilegijomis, vangiai rūpinasi visuomenės bėdomis. TAF lyderis įsitikinęs, jog apie visus tokius atvejus būtina kalbėti viešai. Tik viešumas gali tapti valdininkų savivalę, gobšumą, pasipūtimą tramdančiu vaistu.
Ši TAF inicijuota akcija jau duoda konkrečių rezultatų. Į TAF pradejo kreiptis nuo valdininkų nukentėję žmonės. Šiandien Slaptai.lt pateikia TAF pirmininko Algimanto MATULEVIČIAUS pokalbį su savo interesus drąsiai ginančiu bei viešumo nepabijojusiu vilniečiu Vytautu.
