Airija, žemėlapis
Belfastas, sausio 30 d. (AFP-ELTA). Praėjus 50 metų po Kruvinojo sekmadienio, Šiaurės Airija sekmadienį mini vieną liūdniausių epizodų dešimtmečių konflikte tarp katalikų ir protestantų britų provincijoje.
1972 metų sausio 30 dieną britų desantininkų bataliono kariai Derio mieste, kurį protestantai vadina Londonderiu, šaudė į katalikų eitynių už pilietines teises dalyvius. 13 žmonių žuvo, viena auka vėliau mirė nuo sužalojimų.
Prireikė beveik 40 metų, kol britų vyriausybė pripažino, kad tai kariai pradėjo šaudyti į minią, o ne atvirkščiai – ir kad demonstrantai buvo neginkluoti.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį kalbėjo apie vieną „juodžiausių dienų“ Šiaurės Airijos konflikte.
Pilietiniame kare žuvo daugiau kaip 3 500 žmonių. Jis baigėsi 1998 metų Didžiojo Penktadienio susitarimu.
Šiaurės Airijoje vėl vyko riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisant raginimų stabdyti smurtą, naktį į penktadienį Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste vėl siautėjo riaušininkai. Jaunuoliai vakarinėje miesto dalyke į policininkus svaidė akmenis, petardas ir Molotovo kokteilius, pranešė naujienų agentūra PA. Pareigūnai, BBC duomenimis, pirmą kartą per šešerius metus panaudojo vandens patrankas. Jie taip pat grasino panaudoti plastikines kulkas.
Naktį susirinko šimtai riaušininkų, rašė laikraštis „Belfast Telegraph“. Šiaurės Airijos teisingumo ministrė Naomi Long tviteryje dėl neramumų kaltino „nacionalistus jaunuolius“. Smurtas turi liautis, reikalavo ji. Apie sužeistuosius pastarąją naktį kol kas duomenų nėra.
Britų Šiaurės Airijos provincijoje jau kelias dienas tęsiasi riaušės, per kurias nukentėjo dešimtys policininkų. Saugumo tarnybų duomenimis, su riaušėmis iš dalies susijusios protestantų lojalistų grupuotės, kurios užsiima ir narkotikų prekyba.
Ketvirtadienį abiejų konfesinių stovyklų politikai griežtai pasmerkė riaušes. Šiaurės Airijai vadovauja vienybės vyriausybė, kurią sudaro didžiausios protestantų junionistų ir katalikų respublikonų partijos. Smurtą pasmerkė ir britų premjeras Borisas Johnsonas bei JAV.
Tariama riaušių priežastis yra policijos sprendimas dėl koronaviruso taisyklių pažeidimo nebausti aukštų katalikų respublikonų „Sinn Fein“ partijos politikų po jų dalyvavimo didelėse buvusio IRA teroristo laidotuvėse.
Dalyje protestantų stovyklos pasipriešinimo sulaukia ir „Brexito“ sutartyje apibrėžtas Šiaurės Airijos specialusis statusas. Šis JK regionas de facto liko ES prekybos erdvės dalis, kad būtų išvengta prekių kontrolės pasienyje su ES nare Airija. Vietoj to dabar kontrolės vyksta uostuose, jei prekės iš kitų JK dalių patenka į Šiaurės Airiją.
Per Šiaurės Airijos konfliktą, kuris buvo užbaigtas tik 1998 metais, kelis dešimtmečius tarpusavyje kovojo protestantai sąjungos su Didžiąja Britanija šalininkai ir katalikai abiejų Airijos dalių susijungimo rėmėjai. Į konfliktą buvo įtraukta ir policija bei britų kariai. Per jį žuvo daugiau kaip 3 600 žmonių, beveik 50 000 buvo sužeisti. Visuomenė iki šiol yra labai susiskaldžiusi.
Ne Vilniaus, ne Lietuvos hierarchai, o Karaliaučiaus universitetas, protestantų dvasininkai buvo lietuvių kalbos dėstymo, mokymo, raštijos pradininkai, lietuvių literatūros tyrėjai ir kūrėjai.
Ir tai lėmė, kad protestantai Dievo žodį pirmiausia stengėsi skelbti gimtąja žmonių kalba, kad į Lietuvą, ypač Žemaitiją, protestantizmas atėjo ne kaip ponų, feodalų, o visų žmonių religija. Ir ji tikriausiai būtų išstūmusi katalikybę, jei valdovai nebūtų ėmęsi pastarosios ginti ir persekioti protestantų, deginti jų knygų ir namų.
