Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto
Kairas, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Egipto užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos pasiuntinį dėl koraną išniekinusių protestų Stokholme, antradienį pranešė Kairas, didindamas diplomatinių pasmerkimų bangą musulmonų pasaulyje.
Švedijos ambasados Kaire reikalų patikėtiniui pranešta, kad „Egipto vyriausybė ir žmonės visiškai atmeta apgailėtinus pasikartojančius šventosios korano knygos deginimo ar išniekinimo atvejus Švedijoje“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Egiptas viešai pasmerkė neseniai įvykusius incidentus Švedijos sostinėje, kai buvo sudegintos arba trempiamos musulmonams švento teksto kopijos, ir perspėjo dėl „didėjančios islamofobijos ir neapykantos nusikaltimų“.
Praėjusį mėnesį Švedijoje gyvenantis pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika degino koraną prie pagrindinės Stokholmo mečetės. Praėjusią savaitę per protestą prie Irako ambasados jis trempė koraną, nors jo nesudegino. Abu protestai sukėlė platų pasmerkimą musulmonų pasaulyje ir toliau.
Švedijos valdžia leido surengti demonstracijas remdamasi žodžio laisve, tačiau teigė, kad leidimas jas surengti nereiškia pritarimo tokiems veiksmams.
Praėjusią savaitę paskelbtame interviu S. Momika, teigiantis esąs ateistas, gynė savo veiksmus ir sakė, kad jais siekia pabrėžti mažumų grupių diskriminaciją Irake. „Aš toliau deginsiu koranus, kol teisiškai man tai bus leista“, – sakė jis prancūzų žurnalui „Marianne“.
Didžiausio pasaulyje prestižo musulmonų sunitų švietimo institucija „Al-Azhar“ paragino boikotuoti švediškus produktus. Naujausiame pareiškime penktadienį ji pasmerkė „pasikartojančias provokacijas“ ir kaltino Švedijos valdžią davus leidimą protestams „vadovaujantis klaidinančiu žodžio laisvės šūkiu“, bet tuo pačiu remiant ekstremizmą ir islamofobiją.
Šie įvykiai padidino diplomatinę įtampą visame regione, Švedijos pasiuntiniai taip pat buvo iškviesti Alžyre, Saudo Arabijoje, Jordanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Švedijos ambasadorius buvo išprašytas iš Irako, o Iranas pareiškė, kad neįsileis naujo Švedijos ambasadoriaus.
Protesto akcija, kurios metu Seimo nariai raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. ELTA / Josvydas Elinskas
Ketvirtadienį prie Seimo susirinkę keliolika aktyvistų protestuoja prieš Seimo narių siūlymą įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius. Anot protesto organizatorės, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, papildomo medžioklės įtaiso legalizavimas tik sudarytų sąlygas brakonieriavimui plisti, o gyvūnai netektų vienintelės galimybės pailsėti nuo medžiotojų.
Nors ketvirtadienį planuotas galutinis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje iš plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkės išimtas ir atidėtas vėlesniam laikui, protestuotojai akciją vis tiek organizuoja.
„Ramybę gamtai“, „Nepaversk miško skerdyka“, „Gana nesąmonių“, „Kiek Seimui pasiūlė ginklų lobistai“ – tokiais ir panašiais plakatais grupelė piketuotojų pasitinka į darbą atvykstančius Seimo narius. Jie raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje.
Anot protesto organizatorių, naktinio matymo taikikliai sudaro prielaidas brakonieriavimui plisti, mat nėra patikimų būdų sukontroliuoti, ar gyvūnas sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo.
„Medžiotojai jau dabar turi pakankamai įrankių atlikti žvėrių populiacijos reguliavimą, kiti pageidavimai – ugdyti šaudymo sugebėjimus, treniruotis valstybės gynybai ir kita turi būti realizuojami šaudyklose, o ne gamtoje“, – priduria jie.
Aktyvistai taip pat pabrėžia, kad nakties metas yra vienintelis, kai gyvūnai turi progą pailsėti nuo medžiotojų, o įteisinus naktinius taikiklius grėsmė jiems kiltų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Seimo narių pareiga yra atstovauti viešąjį gamtos bei jos išteklių apsaugos interesą, o ne verslo ar siaurų interesų grupių – ginklų verslo, neetiškos medžioklės propaguotojų – poreikius“, – pagrindinėmis protesto siunčiamomis žinutėmis dalijasi organizatoriai.
ELTA primena, kad trečiadienį Aplinkos komiteto posėdyje nuspręsta daryti pertrauką dėl Medžioklės įstatymo pataisų ir iniciatyvos įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje, kol bus užregistruoti ir priimti lydintieji teisės aktai. Protesto akcija, kurios metu Seimo nariai raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. ELTA / Josvydas Elinskas
Praeitą savaitę per svarstymą Seimui pritarus siūlymui leisti naktinius taikiklius medžioklėje, Seimo teisininkai nurodė, kad, norint medžioklėje įteisinti naktinius taikiklius, reikia taisyti ir kitus įstatymus – Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų.
Tad Aplinkos komiteto posėdžio metu, socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė parengti lydinčiuosius teisės aktų projektus ir tada juos bei Seimo narių siūlymus Medžioklės įstatymui svarstyti kitame komiteto posėdyje.
Jam pritarė ir posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėždama, kad pirminis įstatymo projektas pasikeitė į „atvirkščią“, todėl lydintieji įstatymai yra būtini.
„Įprastai įstatymai būna pateikiami paketu, todėl noriu priminti, kad L. Jonausko pirminis projektas buvo toks, kad jam nereikėjo tų teisės aktų, apie kuriuos dabar kalba Teisės departamentas. Kadangi svarstymo stadijoje projektas pasikeitė iš esmės į atvirkščią. Jei yra kitoks projektas, turi būti parengti ir lydintieji, kurie yra su tuo susiję. Man atrodo, visiškai logiškas pasiūlymas, nes jų nebūtų reikėję, jeigu Seimas būtų svarstęs projektą tokį, kokį buvo pateikęs pačioje pradžioje“, – kalbėjo premjerė.
Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 m. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru. 2021 m., motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas, remiamas Latvijos, Estijos ir Čekijos, pareiškė Gabonui protestą dėl Lietuvai nesuteiktos galimybės dalyvauti ir pasisakyti Saugumo Tarybos posėdyje. Lietuva šiame posėdyje turėjo kalbėti Baltijos šalių bei Čekijos vardu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Spalio mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pirmininkaujantis Gabonas likus pusvalandžiui iki posėdžio pradžios pakeitė savo ankstesnį sprendimą ir nebesuteikė galimybės Lietuvai dalyvauti bei pasisakyti spalio 21 dieną vykusiame posėdyje, skirtame taikai ir saugumui Ukrainoje. Išvakarėse buvome gavę patvirtinimą, kad dalyvauti ir pasisakyti galėsime. Toks paskutinės minutės sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes daugumai to prašiusių šalių tokia galimybė buvo suteikta. Jis taip pat sunkiai dera su deklaruojamu Saugumo Tarybos darbo skaidrumo principu“, – teigė ambasadorius R. Paulauskas.
Kaip teigia URM, pasisakymas Saugumo Tarybai išplatintas oficialiu laišku. Jame Baltijos šalys ir Čekija akcentavo, kad Rusija, sunaikinusi trečdalį Ukrainos energetikos infrastruktūros artėjant žiemai, siekia palaužti Ukrainos žmonių ryžtą ir dvasią, kas tik įrodo, jog Rusija elgiasi kaip teroristinis režimas, o jos veiksmai turi genocido prieš ukrainiečių tautą bruožų.
Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad naujausios Rusijos atakos prieš civilius Ukrainos gyventojus ir kritinę infrastruktūrą aiškiai rodo naują Rusijos agresijos prieš Ukrainą etapą, o Irano Rusijai teikiami bepiločiai orlaiviai, pažeidžiant Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžia laikyti Iraną agresijos bendrininku drauge su savo teritorija Rusijai leidžiančiu naudotis Baltarusijos režimu.
JT valstybės narės paragintos didinti paramą Ukrainai, ginančiai JT Chartijos principus, bei dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta Rusijos atsakomybė už šį agresijos nusikaltimą. Saugumo Taryba informuota ir apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų išplatintą bendrą pareiškimą, raginantį padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą, kuris tirtų agresijos nusikaltimą, taip užpildant šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą.
Baltijos šalys ir Čekija taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos grasinimą nepratęsti taip vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimo, keliant nepagrįstus reikalavimus ir naudojant tai kaip šantažo įrankį prieš pasaulinio maisto saugumu susirūpinusią tarptautinę bendruomenę. Galiausiai padėkota JT humanitarinės pagalbos darbuotojams už jų teikiamą paramą Ukrainos žmonėms ypač pavojingomis sąlygomis bei pakartotas Baltijos valstybių ir Čekijos įsipareigojimas tęsti Ukrainai teikiamą paramą.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį, minėdami Tarptautinę oraus darbo dieną, Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai mitinguodami ragino atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios, anot jų, neleidžia darbuotojams turėti oraus darbo ir gyvenimo sąlygų.
Renginio organizatorių teigimu, per maži atlyginimai, persidirbimas, viršvalandinis darbas ir psichologinis smurtas darbo vietose jau tampa kasdienybe.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šio mitingo tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į atlyginimus ir netinkamas darbo sąlygas, tačiau ir į kylančias elektros energijos kainas, kurios situaciją darbo rinkoje tik dar labiau apsunkina.
„Norime adekvataus atlyginimo, atitinkančio mūsų išsilavinimą, norime, kad darbo aplinka būtų saugi ir neišnaudotų, norime, kad institucijos laikytųsi duotų pažadų“, – mitinge mintis dėstė K. Krupavičienė.
Į renginį susirinkę atstovai nuogąstavo, kad daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje yra nepasiekiamas. Į prie Vyriausybės vykusį protestą susirinkę dalyviai atėjo nešini plakatais „Nenorime pašalpų. Norime darbo“, „Reikalaujame orių atlyginimų VTMT darbuotojams“, „Energetinis skurdas gyventojams – viršpelnis spekuliantams“.
Organizatoriai taip pat dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio ragino Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius bei išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas.
K. Krupavičienė viliasi, kad šis mitingas paskatins Vyriausybę įsiklausyti į darbuotojų lūkesčius ir imtis veiksmų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
„Tokių mažu mitingu mes pasakome savo poziciją, jie mūsų nekviečia prie stalo kalbėtis, tai mes atėjome čia pasakyti, ko mes norime ir ką mums skauda. Tylėti tiesiog daugiau negalime“, – žurnalistams teigė K. Krupavičienė.
Be to, susirinkę mitingo dalyviai taip pat ragino stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
„Tiesiog toks įspūdis susidaro, kad valdžia nori sugriauti visus valstybės pamatus, kuriuos sukūrėme per trisdešimt metų“, – situaciją apibendrino pašnekovė.
Mitingo dalyviai savo piketą tęsė ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteikė ministrams.
Profsąjungos „Solidarumas“ piketas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienio vidudienį prie Vyriausybės Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ rinksis į mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ ir minės Tarptautinę oraus darbo dieną. Kaip teigiama profsąjungos išplatintame pranešime, protestu siekiama atkreipti Vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios neleidžia darbuotojams turėtų orų darbą ir orias gyvenimo sąlygas.
Mitingo organizatoriai teigia, kad „daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje vis dar yra nepasiekiama svajonė“. Profsąjungos atstovai skundžiasi ne tik prastais atlyginimais, blogomis darbo sąlygomis ir pernelyg dideliu krūviu, tačiau ir kylančiomis energijos kainomis, kurios, pasak organizatorių, „suryja didelę dalį darbuotojų atlyginimų ir dar labiau blogina jų padėtį“.
„Persidirbimas, viršvalandinis darbas, psichologinis smurtas darbo vietose, per maži atlyginimai yra daugelio Lietuvos darbuotojų kasdienybė. Todėl vykstama ieškoti oraus darbo užsienyje ir daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne savo šalyje“, – teigiama pranešime.
Tarp susirinkusiųjų reikalavimų – daugiausiai dėmesio energetikos klausimams. Organizatoriai prašys dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą Europos Sąjungos elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas. Protestuotojai taip pat ragins Vyriausybę didinti darbuotojų atlyginimus, stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
Kaip pranešama profsąjungos „Solidarumas“ laiške, mitingo dalyviai surengs piketą ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteiks konkretiems ministrams.
Protestuojantys per Sausio 13-osios minėjimą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos atstovai neskuba smerkti Sausio 13-osios minėjimo prie Seimo metu šūksniais ir švilpimu valdančiųjų kalbas trikdžiusių protestuotojų. Opozicinėms partijoms priklausantys politikai mano, kad protestuotojų pasipiktinimą sukėlė valdančiųjų sprendimai ir šiuo metu ypač išryškėjusi psichologinė emocinė atskirtis visuomenėje.
R. Karbauskis: protestuotojai rėkė matydami tribūnoje tuos žmones, kuriais nebepasitiki
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad Laisvės gynėjų dienos proga prie Seimo vykusio minėjimo metu protestuotojų pasipiktinimą nulėmė valdančiųjų priiminėjami sprendimai.
„Geriausiai atspindi situaciją Vytauto Landsbergio žodžiai, kad tie, kurie protestuoja, jam nėra tauta, nėra Lietuva. Aš manau, kad galima įvardinti, jog tai yra pripažinimas to, kad šita valdžia jau atitrūko visai nuo realybės ir gyvena savo pasaulyje, kurį susikūrė. Ir tas žmonių pyktis bet kokiu atveju gimsta iš to, kokia yra politinė darbotvarkė, kokie sprendimai priiminėjami, kokie įvykiai vyksta santykyje su Kinija ir t.t.“, – Eltai R. Karbauskis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Žmonės tai mato, žmonės tai vertina, ir tas vertinimas yra labai neigiamas. Jeigu šnekėtue apie nusivylimą dabartine valdžia, jis yra totalus“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis pabrėžia nenorįs kritikuoti minėjimo metu šaukusių protestuotojų, nes, pasak jo, tokia jų reakcija buvo neišvengiamai matant renginyje kalbas sakančius valdančiuosius.
„Tikrai nesiimsiu šitoje vietoje kritikuoti tuos, kurie šaukė ir t.t., nes jie mato tribūnoje žmones, kuriais jie jau nepasitiki, kurie veda Lietuvą į dugną. Aš esu tikras, kad visi šiandien Lietuvoje žmonės, ar jie buvo mitinge šiandien vienoje pusėje, ar iš viso mitinguose nebuvo, jie visi supranta, kokia tai simbolika, kaip tai svarbu, kaip mes turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie paaukojo savo gyvybes, savo sveikatą ir išsaugojo savo nepriklausomybę. Bet šiandien žmonės paprasčiausiai reagavo į tuos valdžios asmenis, kurie tiesiog yra beviltiški“, – sakė R. Karbauskis.
„Žmonės yra privaryti iki tokios situacijos, kad jie jau nebegali savo reakcijos į valdžią neparodyti net ir šią dieną. Ir tai jau parodo, kaip yra blogai Lietuvoje, žmonės paprasčiausiai rėkte rėkia“, – taip pat pažymėjo politikas.
G. Paluckas: tiek pozicijai, tiek opozicijai reikia bendrai minkštinti situaciją
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad tokią protestuotojų aštrią reakciją Sausio 13-osios minėjimo metu nulėmė ypač didelė psichologinė emocinė atskirtis Lietuvoje.
„Vertinu kaip išskirtinį minėjimą, nes per trisdešimt metų, manau, kad tai pirmas toks minėjimas už tvorų, su riksmais ir švilpimais. Mes, aišku, galime moralizuoti ir sakyti, kad ir gėda, ir amoralu, ir nepagarba, bet tai konstatavę turime pamėginti ir įsivaizduoti, tai kokios būklės yra žmonės (…), kad jiems šventų dalykų nėra likę, kokia jų emocinė ir psichologinė būklė ir kaip mes iki šito kaip visuomenė nuriedėjome“, – akcentavo G. Paluckas.
„Nes didesnės psichologinės emocinės atskirties Lietuvoje, kokia yra dabar turbūt nėra buvę nuo tų „Jedinstvos“ laikų, kaip čia buvo sakyta“, – taip pat sakė jis.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Paluckas pabrėžia, kad šią visuomenėje susidariusią sudėtingą situaciją būtina spręsti tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai, siekiant mažinti visuomenės susiskaldymą.
„Aš tokią dieną tikrai nenoriu valdančiųjų kalti prie kryžiaus eilinį kartą, yra už ką ir kada tai daryti, bet iš esmės tai yra visa visuma elgesio, sprendimų, atsainumo… Į tai reikia pasižiūrėti labai labai rimtai visoms politinėms jėgoms – ir pozicijai, ir opozicijai, kad tokių klaidų nedaryti ir bendrai minkštinti tą situaciją, rasti susikalbėjimo kažkokį būdą, vidurkį kažkokių pozicijų“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Nes ta emocinė psichologinė būklė tų žmonių, kurie net Sausio 13-ąją pamiršo, kad yra šventų dalykų: aukos, nepriklausomybė, tai yra išskirtinė situacija ir tik moralizavimu, kad štai vieni geri, kiti kvaili, baisūs ir blogi čia mes neatsipirksime, nes ta atskirtis, skilimas yra labai gilus“, – pabrėžė socialdemokratų atstovas.
Ketvirtadienį, minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje organizuoja dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Savivaldybė išdavė leidimą į renginį susirinkti 700 asmenų.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti.
Prie Lietuvos Seimo – neramumai. Slaptai.lt nuotr.
Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai priklausantys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai iš esmės sutaria, kad praėjusio antradienio įvykių, kuomet prie Seimo vykęs protestas vėliau peraugo į riaušes, skirstyti į dvi atskiras dalis nebūtų teisinga, šis procesas, jų nuomone, buvo nepertraukiamas.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata tvirtina, kad jau dieninėje dalyje buvo galima įžvelgti tam tikras agresijos apraiškas. Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentarė Dovilė Šakalienė pažymi, kad tiek proteste, tiek riaušėse didžioji dalis žmonių buvo tie patys, o renginio organizatoriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko vakare.
Visgi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas sako, kad jis labiau linkęs gilintis, kodėl žmonės apskritai praėjusį antradienį susirinko prie parlamento. Seimo narys įsitikinęs, kad analizuoti tai, kada ir kaip protestas išvirto į riaušes, turėtų teisėsaugos institucijos, o ne NSGK politikai.
„Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą“, – Eltai sakė V. Bakas.
Apie tai, kad antradienio įvykius reikėtų skirti į dvi dalis, praėjusią savaitę portalui Delfi.lt prakalbo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirtas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
Tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi kitokios nei šalies vadovas pozicijos. Jo teigimu, toks skirstymas tėra labai sąlyginis.
„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis. Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Lietuvos Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Su ekspremjero mintimis sutiko ir LRLS frakcijai priklausantis R. Lopata. Politikas taip pat sako, kad riaušėse buvo matomi tie patys asmenys, kurie dalyvavo ir proteste, o agresyvų dalyvių nusiteikimą, pasak parlamentaro, buvo galima įžvelgti dar tik prasidėjus protestui.
„Aš labiau sutikčiau su Sauliumi Skverneliu, nes ir rytinėje dalyje buvo smurto proveržių. Konkrečiai prieš žurnalistus. Buvo ir kitų ženklų, rodančių, kad čia ne kvietimas į dialogą, padiskutuoti. Kartuvės jau buvo atneštos. Jos simbolinės, aišku, bet jos rodė pačią intenciją“, – Eltai kalbėjo R. Lopata.
Liberalas tvirtina, kad su protestuotojais susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, o iš minios sklido replikos, susijusios ne tik su galimybių pasu ir vakcinacija.
„Man pačiam teko bendrauti su dalyviais, gal 40 minučių kalbėjausi, čia buvo vakarop. Buvo be galo sunku kalbėtis, praktiškai neįmanoma (…) Paliestos visos įmanomos temos. Nuo vakcinacijos, kad nėra grėsmės nacionaliniam saugumui, kad pabėgėliai išgalvoti“, – pasakojo LRLS frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad dalis žmonių pasakodavo ir neva asmenines istorijas, o būtent tokie pasakojimai sukeldavo daugiausiai emocijų.
Visgi parlamentaras pabrėžia, kad dažniausiai pasikartojęs mitinguotojų reikalavimas – paleisti Seimą, apskritai yra prieštaraujantis Konstitucijai.
„Iš principo kalba ėjo, kad reikėtų paleisti Seimą. Tai antikonstituciniai reikalavimai“, – įsitikinęs R. Lopata.
D. Šakalienė: dalis mitinge dalyvavusių žmonių minią nuteikė agresyviai skleisdami melagienas
Nyderlanduose per protestus prieš komendanto valandą kilo susirėmimų su policija, sulaikyta per 150 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Kad praėjusį antradienį protestavusių asmenų išsakyti reikalavimai dėl Seimo paleidimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, akcentavo ir LSDP frakcijos parlamentarė D. Šakalienė. Visgi ji priduria, kad mitinguotojus jau pasibaigus protestui išduoto leidimo laikui užsiimti neteisėtais veiksmais paskatino ir kai kurių renginyje dalyvavusių politikų retorika.
Protestuoja vokiečiai. EPA – ELTA nuotr.
„Keli tūkstančiai žmonių negali nuversti parlamento. Tai kaip tik yra neteisėta, antikonstituciška, nedemokratiška. Tačiau kai kurių politikų neapykantos kurstymas privedė prie to, kad dalis žmonių iš esmės liko tęsti agresyvių veiksmų ir daryti tiek administracinės teisės pažeidimus, tiek pagal baudžiamąjį kodeksą tai yra vertinama“, – galimą parlamentarų atsakomybę įžvelgė D. Šakalienė.
Socialdemokratė kartu pabrėžė, kad tiek ryte, tiek vakare antradienį prie Seimo buvo susirinkę tie patys žmonės, todėl renginio skirstyti į dvi atskiras dalis negalima.
„Dalis žmonių buvo tie patys, tai mes turime suvokti, kad tai nebuvo du atskiri renginiai“, – tikino ji. Per protestus prieš B. Netanyahu Izraelio policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Parlamentarės teigimu, prie Seimo tuomet buvo susirinkę labai įvairūs žmonės. Dalis žmonių, jos nuomone, iš tiesų atėjo protestuoti dėl pasipiktinimą sukėlusių Vyriausybės klaidų valdant pandemiją, tačiau kita dalis, pasak D. Šakalienės, iš karto atvyko nusiteikę agresyviai ir nenorėdami jokio dialogo su politikais. Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtingi žmonės dėl skirtingų tikslų atvyko prie parlamento. Dalis žmonių pirmoje dalyje išsakė nuomonę ir išvyko namo. Dalis, matyt sukurstyti agresyviai besielgiančių asmenų, tikriausiai ir pasiliko. Ryšys yra tarp dviejų to paties renginio dalių. Nebuvo taip, kad susirinko vieni žmonės, jie visi išvyko, pasibaigė renginys, o tada po pertraukos iš naujo susirinko kiti žmonės. Kaip matėme, tiesiog nesiskirstė dalis susirinkusios minios ir tiesiog tapo vis labiau agresyvi. Ryšys tarp protesto ir riaušių ir yra tai, kad dalis žmonių liko prie Seimo, kurstomi labai agresyvių dalies dalyvių, skleidžiančių melagienas ir raginančių iš esmės susidoroti su parlamentu“, – aiškino socialdemokratė.
Pasak NSGK dirbančios parlamentarės, protestuotojai tą dieną ir jai pačiai išsakė melaginga informacija grįstų teiginių, kurie netgi nebūtinai buvo susiję su vakcinacija ar koronavirusu.
„Įvedėme karo padėtį, kodėl mes slepiame, jog žudomi irakiečiai prie sienos, kodėl norima išmesti 150 mln. sienai, kai jų trūksta kitiems dalykams. Priešinami mūsų visuomenės saugumo ir socialinių poreikių naratyvai“, – pasakojo ji.
Socialdemokratė dėl kilusių riaušių įžvelgia organizatorių atsakomybę: nereikia stebėtis, kad gaisras išplito sausame miške uždegus laužą
Visgi D. Šakalienė mano, kad dėl kilusių riaušių atsakomybę turėtų prisiimti ne tik politikai ir melagienas skleidę bei minią pakurstę asmenys, bet ir renginio organizatoriai. Paryžiuje demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“. EPA-ELTA nuotr.
„Jeigu tu uždegi sausame miške laužą nesilaikydamas miškininkų nustatytų reikalavimų, nereikia stebėtis, kad po to išplinta gaisras“, – metaforą pateikė socialdemokratė. Nyderlandų jaunimas puola policiją. EPA – ELTA nuotr.
Paklausta, ar mitingą suorganizavusių asmenų atsakomybę parlamentarė įžvelgia vien tame, kad jie neužtikrino, jog dalyviai išsiskirstytų pasibaigus iki 17 val. išduoto leidimo laikui, LSDP frakcijos politikė sakė neatmetanti ir platesnės atsakomybės taikymo galimybių.
„Mažų mažiausiai taip. Ar tai apskritai yra dar net didesnė atsakomybė, šiuo metu komentuoti negaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.
V. Bakas: nusikaltimus tirti turėtų teisėsauga, o ne politikai
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis V. Bakas apskritai nebuvo linkęs vertinti sąsajų tarp dieninės protesto dalies ir vakare vykusių riaušių. Pasak jo, tokius skirstymus daryti ir tirti nusikaltimus turėtų teisėsaugos pareigūnai, o ne Seimo nariai.
Belgijos policija malšina riaušes. EPA – ELTA nuotr.
„Daryti takoskyras, tirti nusikaltimus, jeigu jie buvo padaryti protesto metu, yra teisėsaugos darbas, o ne politikų. Mes NSGK galime burti iš kavos tirščių arba iš antraščių, pareigūnų pranešimų. Vis dėl to tai, kas buvo, vertinti takoskyras, ar buvo nusikaltimas, administracinis pažeidimas, tai turėtų daryti pareigūnai“, – į NSGK kolegų išsakytus teiginius atkirto V. Bakas.
Parlamentaras tikina, kad vietoje aiškinimosi apie galimus nusikaltimus, politikai turėtų pasidomėti, kodėl apskritai įvyko toks protestas.
„Politikai turi visiškai kitą darbotvarkę. Jų užduotis – pasigilinti į proceso turinį. Vienaip ar kitaip pats protestas, jis buvo. Susirinko tūkstančiai žmonių. Mano galva, politikų namų darbai yra įsiklausyti į turinį, su kokiomis nuoskaudomis, kodėl žmonės ten atėjo“, – tikino jis. Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
NSGK dirbantis parlamentaras sutiko, kad šio komiteto nariams būtina nagrinėti mitinge galimai kilusias grėsmes ir rizikas šalies nacionaliniam saugumui. Tačiau tuo pačiu jis pridūrė, kad daugelis šalies saugumui kylančių grėsmių ir atsiranda tuomet, kai šalies politikai sukuria terpę pasinaudoti valstybėje atsiradusiomis problemomis.
„Aš sutinku, kad iš nacionalinio saugumo pusės tuos klausimus analizuoti reikia, bet vėlgi, mūsų oponentai iš Rytų, arba radikalūs politikai visada naudosis politinės sistemos spragomis arba visuomenėje esančiomis įtampomis, kurias ir sukelia politiniai sprendimai“, – aiškino Mišrios grupės narys.
Mano, kad politikai į protestuotojų veiksmus reaguoja per daug jautriai
V. Bakas taip pat pritarė, kad reikia išsiaiškinti, kas lėmė, jog protestas peraugo į riaušes. Visgi politikai, išsakydami savo vertinimą apie vienos mitingo dalies sąsajas su kita dalimi, parlamentaro nuomone, taip daro spaudimą teisėsaugai. Panašią politikų reakciją jis sako prisimenantis ir po 2009 m. įvykių prie Seimo.
Briuselyje policija sulaikė 70 „geltonųjų liemenių“. EPA-ELTA nuotr.
„Priežastis (kodėl kilo riaušės – ELTA) be abejo reikia nagrinėti, bet tai turi daryti teisėsauga. Nereikia daryti spaudimo teisėsaugai. Kai politikai pradeda tirti ir skaidyti į dalis, jie atlieka ne savo darbą. Aš prisimenu 2009 metų riaušes. Buvo einama lygiai tokiu pačiu keliu, tada buvo apkaltinti patys pareigūnai. Politikai ėmė kaltinti pareigūnus, kad jie panaudojo perteklinę jėgą“, – įsitikinęs Seimo narys.
Parlamentaras tikino, kad daugelis protestuotojų buvo nusiteikę taikiai, o jis pats pasakojo mitinge pakalbėjęs ne su vienu žmogumi bei taip pabandęs išsiaiškinti, kas lėmė žmonių sprendimą ateiti prie Seimo. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių yra Vyriausybės pasirinkta retorika valdant COVID-19 pandemiją.
Protestuotojai Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
„Viena iš priežasčių yra nesveikos įtampos, kurias iššaukė draudimų, gąsdinimo ir bauginimų retorika: jeigu tu nesivakcinuosi, būsi atleistas iš darbo, neįleistas į polikliniką, ar negalėsi įeiti į autobusą. Tai tikrai yra nenormalu“, – sakė V. Bakas.
Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Jo nuomone, absoliuti dauguma mitinge dalyvavusių žmonių, buvo nusiteikę taikiai, o tik nedidelė dalis agresyviai nusiteikusių asmenų, darė nusikaltimus ir taip diskreditavo pačią „politinę iniciatyvą“.
Pats V. Bakas, paklaustas, kaip jam pavyko pasikalbėti su mitinge buvusiais asmenimis, pažymėjo, kad matė ne vieną su žmonėmis bendravusį politiką, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gretų. Nesiryžusiems eiti bendrauti su minia parlamentarams, jis patarė tiesiog nebeužsiiminėti politika.
„Esu nemažai metų politikoje, dirbęs visuomeninėje veikloje. Ne man dalinti kažkokių didelių receptų ir čia išsiskirti, bet man atrodo, jeigu politikas bijo išeiti pas žmones, jam reikia paieškoti kito darbo. Politiko darbas yra kalbėtis su žmonėmis“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad į protesto metu įrengtą kartuves simbolizavusią instaliaciją dėmesį atkreipę politikai į tai reagavo per daug jautriai.
„Tiesą sakant, gal būsiu nepopuliarus, bet žiūrėdamas protestus Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar kur kitur, tai man atrodo, kad Lietuvos politikai per daug jautriai į tai reaguoja. Toje pačioje Amerikoje neša politikų kaliauses, parodijas, iškamšas per gatves. Kažkaip niekas dėl to nesuserga“, – tikino V. Bakas.
Dieveniškių ir Rūdininkų gyventojų protestas prie Vyriausybės sostinėje. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Prie Vyriausybės ketvirtadienį keli šimtai žmonių susirinko į protestą prieš nelegalių migrantų apgyvendinimą Šalčininkų rajono savivaldybėje esančiame Dieveniškių miestelyje.
„Šiandienį susitikimą čia organizuoja Dieveniškių bendruomenė, palaiko šią akciją Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ir mums labai malonu, kad su mumis toli gražu yra ne vien dieveniškiečiai, bet palaiko ir kitos bendruomenės, kurios supranta šį svarbų klausimą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi vienas iš protesto organizatorių.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Prezidente, apsaugokite mus“, „NE! pabėgėlių centro steigimui Dieveniškėse“, „Mums rūpi mūsų saugumas“, „STOP migrantams“, „Sveiki atvykę į vietą, kur policija daužo savo piliečius“ ir t. t.
Susirinkusiuosius lenkiškai ir lietuviškai maldai pakvietė į protestą atvykęs kunigas.
„Šiandien pas mus gaisras. Padėkite jį nugesinti. Jeigu nenugesinsime, jis ateis ir pas jus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi į protestą atvykęs kunigas.
Viena iš protesto organizatorių Liuba Poliak akcentavo, kad vietos bendruomenė apie Vidaus reikalų ministerijos planus Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus sužinojo ne iš atsakingų valdžios struktūrų, o iš žiniasklaidos.
„Atėjo laikas mums, ginant mūsų gyventojus, mūsų vaikučius, 24 metrų atstumu nuo planuoto apgyvendinimui pastato, ginant juos nuo tos rizikos, grėsmės potencialios. (…) Mums reikia ginti savo šeimas, tarpusavyje melstis už visus žmones Lietuvoje, kurie nepažįsta Dievo, už valdžios žmones, kurie nepažįsta Dievo. Tebūna jie palaiminti, te susitinka jie su Dievu savo gyvenime ir tada visiems bus geriau“, – į protestuotojus kreipėsi L. Poliak.
„Tada ateis Dievo išmintis, kaip atrišti tuos mazgus, kurie dabar sukūrė tą situaciją. Teduoda Dievas mums ramybės, kad mes taikiai, įstatymiškai gintume mūsų teises. Lenkiuosi širdimi visiems, kas atsiliepė, kas yra čia“, – taip pat akcentavo ji.
Į mitingą pareikšti Dieveniškių gyventojams palaikymo atvyko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Seimo narė, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, parlamentarai Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas.
Policijos teigimu, proteste suteiktas leidimas dalyvauti 500 žmonių.
ELTA primena, kad Dieveniškėse trečiadienį lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė į Dieveniškes nuvykęs, nes norėjęs išklausyti jų rūpesčius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
Šiemet iš viso į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Izraelio gyventojai dalyvavo protestuose prieš B. Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Izraelio gyventojų šeštadienio vakarą keliuose šalies miestuose dalyvavo demonstracijose prieš korupcija kaltinamą premjerą Benjaminą Netanyahu ir jo kovą su koronaviruso pandemija.
Policijos duomenimis, į protestą netoli oficialios vyriausybės vadovo rezidencijos Jeruzalėje susirinko daugiau kaip 7 000 žmonių. Jie reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
Prie privačios ministro pirmininko rezidencijos Kesarijos mieste protestavo apie 1 000 gyventojų. Mitingas vyko ir Tel Avive.
Demonstracijos prieš B. Netanyahu Izraelyje vyksta jau kelias savaites. Jis, be kita ko, kaltinamas pernelyg greitu suvaržymų sušvelninimu per pandemiją ir nepakankamu pasirengimu antrajai koronaviruso bangai.
Nedarbas šalyje išaugo iki daugiau kaip 20. Prieš B. Netanyahu, be to, vyksta teismo procesas. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir kyšininkavimo. Daugelis izraeliečių negali suprasti, kad B. Netanyahu, nepaisant proceso, toliau eina pareigas. Premjeras virus kaltinimus neigia.
Molotovo – Ribentropo paktas
Į Užsienio reikalų ministeriją ketvirtadienį buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas ir jam išreikštas gilus susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų SSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.
Užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis atkreipė dėmesį, kad bandomas reabilituoti dviejų diktatorių sąmokslas buvo ne kartą pasmerktas ne tik tarptautinės bendruomenės, bet ir pačios Rusijos. Taip pat jis išreiškė viltį, kad Dūmai užteks išminties atmesti projektą, grąžinsiantį šiandienos Rusiją atgal į totalitarinę praeitį, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas gegužės 27 dieną pateikė įstatymo projektą, kuriuo ketinama atšaukti 1989 metų gruodžio 24 dienos SSRS liaudies deputatų sprendimą ir paskelbti jį negaliojančiu Rusijos teritorijoje. Birželio 9 dieną Dūmos tarptautinių reikalų komitetas pritarė projektui ir pateikė jį tolesniam svarstymui.
Ukrainos sveikatos ministrė teigė dvi savaites praleisianti kartu su atskirtais dėl koronaviruso į Ukrainą pargabentais piliečiais, ketvirtadienį protestuotojams susirėmus su policija ir apmėčius evakuotuosius akmenimis.
Iš Kinijos atgabenus 45 Ukrainos piliečius ir dar 37 užsieniečius, daugiausiai iš Lotynų Amerikos, centriniame Poltavos regione buvo surengtas protestas – gyventojai blokavo kelius ir į autobusus su evakuotais asmenimis mėtė akmenis.
„Ateinančias 14 dienų praleisiu kartu su jais, tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis“, – ketvirtadienio vakarą į Naujųjų Šanžarų gyventojus kreipėsi sveikatos ministrė Zoriana Skaletska.
Ministrė teigė, kad gyventojų panika ir agresija ją smarkiai sukrėtė. „Šie žmonės yra mūsų tėvynainiai. Gyvename vienoje valstybėje, turime pasirūpinti jų sveikata ir saugumu“, – rašė ji feisbuko paskyroje.
Įtampą mažinti mėgino ir Ukrainos pareigūnai bei prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau vietiniai gyventojai teigė bijantys, kad virusas išplis.
Ketvirtadienį į įvykio vietą atvyko vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, o vėlų vakarą pakeliui buvo ir Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas.
V. Zelenskis tautiečius ragino parodyti šiek tiek solidarumo ir prisiminti, kad „visi esame žmonės“.
Valdžia mieste sustiprino saugumo pajėgas, dislokavo šimtus ginkluotų policininkų.
Naujųjų Šanžarų gyventojai ketvirtadienį blokavo kelius ir susirėmė su riaušių policija, kuri buvo priversta išvaikyti protestuotojus, kad evakuotieji žmonės galėtų pasiekti ligoninę.
Ukraina nėra patvirtinusi nė vieno užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.
Šveicarija
Irano užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė, kad iškviestas Šveicarijos ambasados pareigūnas, kuriam perduotas skundas dėl neva kaimyniniame Irake amerikiečių kurstomo karo. Šveicarijos ambasada Irane atstovauja JAV interesams.
„Šveicarijos ambasados reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl amerikiečių pareigūnų pozicijos dėl įvykių Irake“, – sakoma Irano URM išplatintame pranešime.
„Irano Islamo Respublika pareiškė griežtą protestą dėl karą kurstančių amerikiečių pareigūnų pareiškimų, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją“, – skelbiama pranešime.
Tuo metu Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, susitikusi su šalies kariais, pasmerkė prieš JAV ambasadą Bagdade Iraną palaikančių demonstrantų surengtą ataką. Ministrė taip pat pareiškė solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Prancūzija griežtai smerkia prieš tarptautinės koalicijos Irake pozicijas įvykdytas atakas ir įsibrovimą į JAV ambasados teritoriją Bagdade“, –Naujųjų metų išvakarėse sakė F. Parly.
Prie Seimo – statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį šalia Seimo surengė protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Šį kartą statutiniai pareigūnai Seimo narių dėmesį bandė atkreipti signalinių raketų ugnimi.
Pasak NPPSS pirmininko Vladimiro Banelio, susirinkę statutiniai pareigūnai Seimo narių prašo paprasčiausios pagarbos.
NPPSS pirmininko teigimu, profsąjungos prašo 20 mln. eurų, ir Vyriausybė prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti.
„Reikia ne dalinti žodžius, ne prisiimti įsipareigojimus ir juos laužyti, o vykdyti“, – protesto metu kalbėjo V. Banelis, akcentuodamas, kad statutiniams pareigūnams reikia Vyriausybės palaikymo.
„Mūsų (reikalavimai) nėra iš piršto laužti, nėra kažkokių pažadų išvesti reikalavimai. Mes labai aiškius tikslus turėjome dėl pokyčių teisėsaugoje, juos puikiai žino tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Vyriausybė. (..) Reikia iš Vyriausybės pusės palaikymo ir ne kažkokio, o elementaraus, minimalaus, laikantis tų pačių įsipareigojimų, kurie yra aptarti ir priimti“, – akcentavo NPPSS pirmininkas.
Pasak V. Banelio, įsipareigojimų vykdymas turėtų būti premjero Sauliaus Skvernelio garbės reikalas.
„Suprantame, kad premjerui nėra lengva, reikia spręsti daug galvosūkių, bet tai turėtų būti jo garbės reikalas. Jo žodis duotas – turi būti įgyvendinta programa, tai ir turime ją įgyvendinti“, – protesto metu komentavo profsąjungų susivienijimo pirmininkas. Statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas ir protesto organizatorius Saulius Džiautas teigė, kad Vyriausybės padarytą klaidą dėl nepakankamo finansavimo statutiniams pareigūnams gali ištaisyti Seimas. Aplinkos apsauga besirūpinantys pareigūnai. Dainiaus Labučio (Elta) nuotr.
„Šiandien šią klaidą gali ištaisyti Seimas, ko neskyrė, ko nepadarė Vyriausybė, gali Seimo nariai ištaisyti. Aš viliuosi, kad sveikas protas nugalės. Pabaikime šitą vidaus reikalų remontą, pabaikime šitą Programą 1000 (…). Nesolidu palikti kitai Vyriausybei pradėtus ir nepabaigtus darbus“, – kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas.
NPPSS proteste prie Seimo dalyvavo maždaug pusantro šimto statutinių pareigūnų.
NPPSS pastarąją savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
Profsąjungų susivienijimas taip pat dalyvavo ir susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu, kurio metu, pasak NPPSS, joks statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nebuvo priimtas.
NPPSS vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Statutinių pareigūnų protestas – prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak NPPSS vadovo, dabartiniai profesinių sąjungų susivienijimo reikalavimai yra pakoreguoti, atsižvelgiant į lėšų trūkumą, todėl, net skyrus prašomą finansavimą, Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) yra vienas iš didžiausių profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje.
NPPSS šiuo metu atstovauja beveik 1400 statutinių įstaigų pareigūnų interesams, vienija policijos, pasienio, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesines sąjungas.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį kviečia šalies pareigūnus į protesto akciją Vilniuje, prie Seimo.
„Pareigūnai signalinių raketų ugnimis ir dūmais stengsis dar kartą atkreipti politikų dėmesį planuojamą nepakankamą statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais,” – sakoma pranešime.
NPPSS vertinimu, ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų turi būti skirta Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadas Vladimiras Banelis po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu penktadienį sakė, kad statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nepriimtas. Pasak NPPSS pirmininko, susitikime buvo tik apsikeista nuomonėmis, o kitą savaitę laukia tolesnės protesto akcijos.
„Dar kartą paaiškinome savo skaičius labai aiškiai. Mes mėgstame konkrečiai kalbėti, ne apie vidurkius, ne apie kažkokius menamus ar būsimus dalykus, bet kalbame apie „Programos 1000” įgyvendinimą ir įsipareigojimus. Programai reikalinga suma yra 78 mln. eurų“, – kalbėjo V. Banelis.
Anot jo, statutiniai pareigūnai supranta lėšų būtinybę ir kitoms sritims, todėl buvo susitaikyta, kad šiais metais „Programos 1000” įgyvendinti nepavyks. V. Banelio teigimu, dėl šios priežasties prašomos lėšos buvo sumažintos iki būtinos sumos.
„Visos sritys svarbios, todėl mes ir nekalbame apie 78 mln. eurų. Suprasdami ir kitas sritis, ir galimybes, šiandieną suprantame, kad Vyriausybė gali tiek, kiek gali, dėl to dirbame toliau ir Seime, kur ir bus padėti tie galutiniai taškai“, – kalbėjo profsąjungų susivienijimo vadas.
V. Banelio teigimu, NPPSS reikalaujama suma dabar sudaro 19,6 mln. eurų.
„Yra tiksliniai pinigai, kurie turi būti skirti darbo užmokesčiui, mes apie juos ir kalbame. Jie suskaičiuoti pagal kiekvieną tarnybą, ir visas poreikis sudaro nepilnus 20 mln. Jeigu visiškai tiksliai – 19,6 mln. eurų“, – sakė jis.
Anot NPPSS pirmininko, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
Visgi NPPSS viliasi, kad statutinius pareigūnus tenkinantys sprendimai bus pasiekti tikslingai dirbant su Seimu.
„Mums labai aiškiai pasakė, kad galutiniai sprendimai ir biudžetas nėra Vyriausybės. Biudžetas yra Seimo reikalas, tai mes ten dirbame ir su frakcijų lyderiais, ir su partijų lyderiais“, – sakė V. Banelis.
NPPSS lyderis taip pat patvirtino, kad gruodžio 17 dieną numatomas protestas tikrai įvyks, nes jokių realių susitarimų kol kas nepasiekta.
„Protestas bus kitoks, negu buvo šią savaitę ir masiškumo prasme, ir programos prasme. (…) Leidimas užsakytas 300 (žmonių – ELTA)“, – patvirtino V. Banelis.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė buvo kitos nuomonės ir Vyriausybėje vykusį susitikimą įvardino kaip produktyvų. Ministrė pripažino, kad siekiant užtikrinti statutinių pareigūnų darbo patrauklumą atlyginimai turi atitikti šio darbo pavojingumą ir svarbą.
„Mūsų susitikimas tikrai buvo produktyvus. Matome, kad turime daug užduočių ateičiai, įsiklausome į profsąjungų nuomonę, į profsąjungų interesus ir manome, kad (norint – ELTA) užtikrinti pareigūnų profesijos patrauklumą, motyvaciją ir natūralią kaitą tikrai atlyginimai turi atitikti mūsų pareigūnų atliekamas pareigas, vertinant jų pavojingumą ir svarbą, užtikrinant viešąjį saugumą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
R. Tamašunienės teigimu, 2020 metais statutinių pareigūnų atlyginimams bus skiriami 26 mln. eurų, 5,8 mln. eurų finansavimą atlyginimams ir techniniam aprūpinimui gaus ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
„Didesnę dotaciją gaus savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jiems šiais metais skiriama 5,8 mln. – 1 mln. yra techniniam aprūpinimui, visa kita – darbo užmokesčiui ir vidutiniškai 20 proc. jiems pakils darbo užmokestis. Būtent šie ugniagesiai gaudavo mažiausiai“ , – patikino R. Tamašunienė.
Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo, kad buvo sutarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai skirti 1 mln. eurų.
„Svarbu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirtas milijonas būtiniausiam aprūpinimui, kasdieninėms aprangos bei apsaugos priemonėms, kurios reikalingos vykstant į gaisrus ir įvykius“, – teigė R. Tamašunienė.
ELTA primena, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo V. Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų, kaip perspėjama, gruodžio 17 dieną planuojama surengti visuotinį statutinių pareigūnų protestą.
NPPSS ketvirtadienį taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
Vilniaus Universitete. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Vinco Kudirkos aikštėje rengiama protesto akcija, kurioje Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių”. Anot rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.
„Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų ir atrodo labiau susirūpinusi ateinančiais rinkimais, bet ne valstybės ateitimi. Akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos tikisi mokslininkų, dėstytojų, neakademinio personalo atlyginimų augimo, stipendijų dydžių studentams peržiūrėjimo, kas buvo jai pažadėta. Taip pat norima tvarios finansavimo strategijos, proporcingo ir adekvataus įvertinimo pagal kvalifikaciją, kompetencijas ir atsakomybę. Turime suprasti, kad kalbame apie investavimą, kuris generuotų ateityje didesnę grąžą ir uždirbtų pinigus. Pinigai švietimui nėra išlaidos, ir Vakarų valstybės tai jau yra supratusios“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
Rektorius teigia, kad jeigu valstybė neinvestuos į mokslą, neatlygins dėstytojams, mokslininkams už darbą, negerins studentų sąlygų, aukštojo mokslo diplomams iškils reali grėsmė būti beverčiais.
„Į akciją kviečiama prisijungti visa akademinė bendruomenė, studentai, neabejingi piliečiai, kuriems rūpi, kokį išsilavinimą gaus jų artimieji bei mūsų vaikai“, – teigė jis. Paminklas Vincui Kudirkai. Vilnius. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) taip pat skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.
Vienas iš demokratinio Honkongo judėjimo vadovų, aktyvistas Joshua Wongas ir vėl buvo sulaikytas. Jis esą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Honkongo protestuotojai ir šį sekmadienį išėjo į gatves, reikalaudami demokratinių laisvių, pranešė „Deutsche Welle“.
22 metų J. Wongas sekmadienį patvirtino, kad oro uoste buvo suimtas policijos pareigūnų. Praėjus tik savaitei nuo to laiko, kai buvo paleistas už užstatą, J. Wongas esą sulaužė jo veiklą ribojusias sąlygas.
„Manau, kad juokinga situacija, kurioje atsidūriau, yra tiesioginė politinio persekiojimo ir sulaikymo atvejų Honkonge pasekmė“, – sekmadienį savo tviterio paskyroje rašė J. Wongas.
Rugpjūčio pabaigoje Honkongo policija sulaikė keletą svarbių miesto aktyvistų. Pareigūnai J. Wongą apkaltino nesankcionuoto susirinkimo prie policijos pajėgų būstinės birželį organizavimu. Vis dėlto byla buvo atidėta iki lapkričio 8 dienos, o J. Wongas paleistas už užstatą.
Šiemet J. Wongas kalėjime jau praleido keletą mėnesių. Aktyvistas kalėjo dėl to, kad esą prisidėjo prie 2014 metais vykusio „Geltonųjų skėčių“ judėjimo organizacijos.
Į protestą Maskvoje susirinko 40 000 opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos sostinėje Maskvoje į protestą už laisvus ir sąžiningus rinkimus susirinko 40 000 žmonių, skelbia nevyriausybinė organizacija „The White Counter“.
Organizacija apie dalyvių skaičių sankcionuotame mitinge pranešė socialiniame tinkle feisbuke. Tuo metu policija teigia, kad protesto dalyvių skaičius siekia 20 000.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, likus kelioms valandoms iki protesto policija sulaikė opozicijos aktyvistę Liubovę Sobol. Policija, neva, gavo informacijos, kad ji ir kiti aktyvistai ketino surengti „provokaciją“ per šio šeštadienio protestą.
Lietingą popietę tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą, nešini vėliavomis ir plakatais bei skanduodami „laisvė politiniams kaliniams“ ir „Rusija bus laisva“.
„Esu pasipiktinusi šiuo neteisingumu visur. Jie neleidžia kandidatams, kurie surinko visus būtinus parašus, dalyvauti rinkimuose. Jie areštuoja žmones, kurie taikiai protestuoja“, – sakė 60 metų protestuotoja.
Miesto institucijos išdavė leidimą šio šeštadienio protestui, bet skyrę jam konkrečią vietą. Per ankstesnius nesankcionuotus protestus policininkai sulaikė tūkstančius demonstrantų.
Protestus paskatino tai, kad rinkimų institucijos nesutiko į Maskvos miesto tarybos rinkimus registruoti kelių opozicijos ir nepriklausomų kandidatų.
Valdžios atstovai aiškina, kad kandidatai buvo pašalinti, nes padirbo renkamus žmonių parašus, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Protestuotojai teigia, kad taip pasielgta dėl politinių priežasčių.
Opozicijos protestuoja Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.
Žmonių, areštuotų per demonstracijas dėl įtariamų pažeidimų rengiantis vietos rinkimams Rusijos sostinėje Maskvoje, skaičius išaugo iki 1 300, sekmadienį pranešė vietos aktyvistai.
Rusijos aktyvistai šeštadienį protestavo, šaukdami: „jūs esate Rusijos gėda“, po to, kai keli opozicijos kandidatai buvo pašalinti iš balsavimo artėjančiuose miesto tarybos rinkimuose.
Internetiniame pilietinių teisių tinklaraštyje „OWD-Info“ buvo pranešta apie 1370 areštų.
Policija anksčiau buvo įspėjusi apie susidorojimą per mitingą, kurio miesto valdžia nebuvo leidusi. Policijos duomenimis, proteste dalyvavo apie 3500 žmonių.
Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.
Valdančioji partija pastaruoju metu smuktelėjo apklausose, nes ji laikoma atsakinga už vangią ekonomiką, o atlyginimai ir pragyvenimo lygis yra žemi.
Praėjusį savaitgalį tūkstančiai demonstrantų, įskaitant protesto lyderį Aleksejų Navalną, dalyvavo panašiame mitinge Maskvos centre.
