Izraelio gyventojai dalyvavo protestuose prieš B. Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Izraelio gyventojų šeštadienio vakarą keliuose šalies miestuose dalyvavo demonstracijose prieš korupcija kaltinamą premjerą Benjaminą Netanyahu ir jo kovą su koronaviruso pandemija.
 
Policijos duomenimis, į protestą netoli oficialios vyriausybės vadovo rezidencijos Jeruzalėje susirinko daugiau kaip 7 000 žmonių. Jie reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
 
Prie privačios ministro pirmininko rezidencijos Kesarijos mieste protestavo apie 1 000 gyventojų. Mitingas vyko ir Tel Avive.
 
Demonstracijos prieš B. Netanyahu Izraelyje vyksta jau kelias savaites. Jis, be kita ko, kaltinamas pernelyg greitu suvaržymų sušvelninimu per pandemiją ir nepakankamu pasirengimu antrajai koronaviruso bangai.
 
Nedarbas šalyje išaugo iki daugiau kaip 20. Prieš B. Netanyahu, be to, vyksta teismo procesas. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir kyšininkavimo. Daugelis izraeliečių negali suprasti, kad B. Netanyahu, nepaisant proceso, toliau eina pareigas. Premjeras virus kaltinimus neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.02; 20:00

Molotovo – Ribentropo paktas

Į Užsienio reikalų ministeriją ketvirtadienį buvo iškviestas Rusijos ambasados atstovas ir jam išreikštas gilus susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų SSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.
 
Užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis atkreipė dėmesį, kad bandomas reabilituoti dviejų diktatorių sąmokslas buvo ne kartą pasmerktas ne tik tarptautinės bendruomenės, bet ir pačios Rusijos. Taip pat jis išreiškė viltį, kad Dūmai užteks išminties atmesti projektą, grąžinsiantį šiandienos Rusiją atgal į totalitarinę praeitį, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas gegužės 27 dieną pateikė įstatymo projektą, kuriuo ketinama atšaukti 1989 metų gruodžio 24 dienos SSRS liaudies deputatų sprendimą ir paskelbti jį negaliojančiu Rusijos teritorijoje. Birželio 9 dieną Dūmos tarptautinių reikalų komitetas pritarė projektui ir pateikė jį tolesniam svarstymui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Ukrainos sveikatos ministrė teigė dvi savaites praleisianti kartu su atskirtais dėl koronaviruso į Ukrainą pargabentais piliečiais, ketvirtadienį protestuotojams susirėmus su policija ir apmėčius evakuotuosius akmenimis.
 
Iš Kinijos atgabenus 45 Ukrainos piliečius ir dar 37 užsieniečius, daugiausiai iš Lotynų Amerikos, centriniame Poltavos regione buvo surengtas protestas – gyventojai blokavo kelius ir į autobusus su evakuotais asmenimis mėtė akmenis.
 
„Ateinančias 14 dienų praleisiu kartu su jais, tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis“, – ketvirtadienio vakarą į Naujųjų Šanžarų gyventojus kreipėsi sveikatos ministrė Zoriana Skaletska.
 
Ministrė teigė, kad gyventojų panika ir agresija ją smarkiai sukrėtė. „Šie žmonės yra mūsų tėvynainiai. Gyvename vienoje valstybėje, turime pasirūpinti jų sveikata ir saugumu“, – rašė ji feisbuko paskyroje.
 
Įtampą mažinti mėgino ir Ukrainos pareigūnai bei prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau vietiniai gyventojai teigė bijantys, kad virusas išplis.
 
Ketvirtadienį į įvykio vietą atvyko vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, o vėlų vakarą pakeliui buvo ir Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas.
 
V. Zelenskis tautiečius ragino parodyti šiek tiek solidarumo ir prisiminti, kad „visi esame žmonės“.
 
Valdžia mieste sustiprino saugumo pajėgas, dislokavo šimtus ginkluotų policininkų.
 
Naujųjų Šanžarų gyventojai ketvirtadienį blokavo kelius ir susirėmė su riaušių policija, kuri buvo priversta išvaikyti protestuotojus, kad evakuotieji žmonės galėtų pasiekti ligoninę.
 
Ukraina nėra patvirtinusi nė vieno užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 07:00 

Šveicarija

Irano užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė, kad iškviestas Šveicarijos ambasados pareigūnas, kuriam perduotas skundas dėl neva kaimyniniame Irake amerikiečių kurstomo karo. Šveicarijos ambasada Irane atstovauja JAV interesams.
 
„Šveicarijos ambasados reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl amerikiečių pareigūnų pozicijos dėl įvykių Irake“, – sakoma Irano URM išplatintame pranešime.
 
„Irano Islamo Respublika pareiškė griežtą protestą dėl karą kurstančių amerikiečių pareigūnų pareiškimų, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją“, – skelbiama pranešime.
 
Tuo metu Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, susitikusi su šalies kariais, pasmerkė prieš JAV ambasadą Bagdade Iraną palaikančių demonstrantų surengtą ataką. Ministrė taip pat pareiškė solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
 
„Prancūzija griežtai smerkia prieš tarptautinės koalicijos Irake pozicijas įvykdytas atakas ir įsibrovimą į JAV ambasados teritoriją Bagdade“, –Naujųjų metų išvakarėse sakė F. Parly.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02

Prie Seimo – statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį šalia Seimo surengė protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Šį kartą statutiniai pareigūnai Seimo narių dėmesį bandė atkreipti signalinių raketų ugnimi.
 
Pasak NPPSS pirmininko Vladimiro Banelio, susirinkę statutiniai pareigūnai Seimo narių prašo paprasčiausios pagarbos.
 
„Pagarbos! Pagarbos! Pagarbos!..” – šaukė protestuojantys statutiniai pareigūnai.
 
NPPSS pirmininko teigimu, profsąjungos prašo 20 mln. eurų, ir Vyriausybė prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti.
 
„Reikia ne dalinti žodžius, ne prisiimti įsipareigojimus ir juos laužyti, o vykdyti“, – protesto metu kalbėjo V. Banelis, akcentuodamas, kad statutiniams pareigūnams reikia Vyriausybės palaikymo.
 
„Mūsų (reikalavimai) nėra iš piršto laužti, nėra kažkokių pažadų išvesti reikalavimai. Mes labai aiškius tikslus turėjome dėl pokyčių teisėsaugoje, juos puikiai žino tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Vyriausybė. (..) Reikia iš Vyriausybės pusės palaikymo ir ne kažkokio, o elementaraus, minimalaus, laikantis tų pačių įsipareigojimų, kurie yra aptarti ir priimti“, – akcentavo NPPSS pirmininkas.
 
Pasak V. Banelio, įsipareigojimų vykdymas turėtų būti premjero Sauliaus Skvernelio garbės reikalas.
 
„Suprantame, kad premjerui nėra lengva, reikia spręsti daug galvosūkių, bet tai turėtų būti jo garbės reikalas. Jo žodis duotas – turi būti įgyvendinta programa, tai ir turime ją įgyvendinti“, – protesto metu komentavo profsąjungų susivienijimo pirmininkas.
Statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Savo ruožtu Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas ir protesto organizatorius Saulius Džiautas teigė, kad Vyriausybės padarytą klaidą dėl nepakankamo finansavimo statutiniams pareigūnams gali ištaisyti Seimas.
Aplinkos apsauga besirūpinantys pareigūnai. Dainiaus Labučio (Elta) nuotr.
 
„Šiandien šią klaidą gali ištaisyti Seimas, ko neskyrė, ko nepadarė Vyriausybė, gali Seimo nariai ištaisyti. Aš viliuosi, kad sveikas protas nugalės. Pabaikime šitą vidaus reikalų remontą, pabaikime šitą Programą 1000 (…). Nesolidu palikti kitai Vyriausybei pradėtus ir nepabaigtus darbus“, – kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas.
 
NPPSS proteste prie Seimo dalyvavo maždaug pusantro šimto statutinių pareigūnų.
 
NPPSS pastarąją savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
 
Profsąjungų susivienijimas taip pat dalyvavo ir susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu, kurio metu, pasak NPPSS, joks statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nebuvo priimtas.
 
NPPSS vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. 
 
Statutinių pareigūnų protestas – prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pasak NPPSS vadovo, dabartiniai profesinių sąjungų susivienijimo reikalavimai yra pakoreguoti, atsižvelgiant į lėšų trūkumą, todėl, net skyrus prašomą finansavimą, Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti.
 
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) yra vienas iš didžiausių profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje.
 
NPPSS šiuo metu atstovauja beveik 1400 statutinių įstaigų pareigūnų interesams, vienija policijos, pasienio, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesines sąjungas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 13:57
 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį kviečia šalies pareigūnus į protesto akciją Vilniuje, prie Seimo.
„Pareigūnai signalinių raketų ugnimis ir dūmais stengsis dar kartą atkreipti politikų dėmesį planuojamą nepakankamą statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais,“ – sakoma pranešime. 
 
NPPSS vertinimu, ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų turi būti skirta Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 06:00

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadas Vladimiras Banelis po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu penktadienį sakė, kad statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nepriimtas. Pasak NPPSS pirmininko, susitikime buvo tik apsikeista nuomonėmis, o kitą savaitę laukia tolesnės protesto akcijos.
 
„Dar kartą paaiškinome savo skaičius labai aiškiai. Mes mėgstame konkrečiai kalbėti, ne apie vidurkius, ne apie kažkokius menamus ar būsimus dalykus, bet kalbame apie „Programos 1000″ įgyvendinimą ir įsipareigojimus. Programai reikalinga suma yra 78 mln. eurų“, – kalbėjo V. Banelis.
 
Anot jo, statutiniai pareigūnai supranta lėšų būtinybę ir kitoms sritims, todėl buvo susitaikyta, kad šiais metais „Programos 1000“ įgyvendinti nepavyks. V. Banelio teigimu, dėl šios priežasties prašomos lėšos buvo sumažintos iki būtinos sumos.
 
„Visos sritys svarbios, todėl mes ir nekalbame apie 78 mln. eurų. Suprasdami ir kitas sritis, ir galimybes, šiandieną suprantame, kad Vyriausybė gali tiek, kiek gali, dėl to dirbame toliau ir Seime, kur ir bus padėti tie galutiniai taškai“, – kalbėjo profsąjungų susivienijimo vadas.
 
V. Banelio teigimu, NPPSS reikalaujama suma dabar sudaro 19,6 mln. eurų.
 
„Yra tiksliniai pinigai, kurie turi būti skirti darbo užmokesčiui, mes apie juos ir kalbame. Jie suskaičiuoti pagal kiekvieną tarnybą, ir visas poreikis sudaro nepilnus 20 mln. Jeigu visiškai tiksliai – 19,6 mln. eurų“, – sakė jis.
 
Anot NPPSS pirmininko, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
 
Visgi NPPSS viliasi, kad statutinius pareigūnus tenkinantys sprendimai bus pasiekti tikslingai dirbant su Seimu.
 
„Mums labai aiškiai pasakė, kad galutiniai sprendimai ir biudžetas nėra Vyriausybės. Biudžetas yra Seimo reikalas, tai mes ten dirbame ir su frakcijų lyderiais, ir su partijų lyderiais“, – sakė V. Banelis.
 
NPPSS lyderis taip pat patvirtino, kad gruodžio 17 dieną numatomas protestas tikrai įvyks, nes jokių realių susitarimų kol kas nepasiekta.
„Protestas bus kitoks, negu buvo šią savaitę ir masiškumo prasme, ir programos prasme. (…) Leidimas užsakytas 300 (žmonių – ELTA)“, – patvirtino V. Banelis.
 
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė buvo kitos nuomonės ir Vyriausybėje vykusį susitikimą įvardino kaip produktyvų. Ministrė pripažino, kad siekiant užtikrinti statutinių pareigūnų darbo patrauklumą atlyginimai turi atitikti šio darbo pavojingumą ir svarbą.
 
„Mūsų susitikimas tikrai buvo produktyvus. Matome, kad turime daug užduočių ateičiai, įsiklausome į profsąjungų nuomonę, į profsąjungų interesus ir manome, kad (norint – ELTA) užtikrinti pareigūnų profesijos patrauklumą, motyvaciją ir natūralią kaitą tikrai atlyginimai turi atitikti mūsų pareigūnų atliekamas pareigas, vertinant jų pavojingumą ir svarbą, užtikrinant viešąjį saugumą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
 
R. Tamašunienės teigimu, 2020 metais statutinių pareigūnų atlyginimams bus skiriami 26 mln. eurų, 5,8 mln. eurų finansavimą atlyginimams ir techniniam aprūpinimui gaus ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
 
„Didesnę dotaciją gaus savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jiems šiais metais skiriama 5,8 mln. – 1 mln. yra techniniam aprūpinimui, visa kita – darbo užmokesčiui ir vidutiniškai 20 proc. jiems pakils darbo užmokestis. Būtent šie ugniagesiai gaudavo mažiausiai“ , – patikino R. Tamašunienė.
 
Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo, kad buvo sutarta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai skirti 1 mln. eurų.
 
„Svarbu, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirtas milijonas būtiniausiam aprūpinimui, kasdieninėms aprangos bei apsaugos priemonėms, kurios reikalingos vykstant į gaisrus ir įvykius“, – teigė R. Tamašunienė.
 
ELTA primena, kad Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį prie Seimo organizavo įspėjamąją protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Profsąjungų susivienijimo vadovo V. Banelio teigimu, statutinių pareigūnų prašomos lėšos yra sumažintos iki minimumo, o neįgyvendinus šių reikalavimų, kaip perspėjama, gruodžio 17 dieną planuojama surengti visuotinį statutinių pareigūnų protestą.
 
NPPSS ketvirtadienį taip pat kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
 
Profesinės sąjungos vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų Policijos departamentui ir 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų 9,8 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.14; 00:30

Vilniaus Universitete. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečiadienį Vinco Kudirkos aikštėje rengiama protesto akcija, kurioje Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių“. Anot rektoriaus, akcija skirta atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu.
 
„Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų ir atrodo labiau susirūpinusi ateinančiais rinkimais, bet ne valstybės ateitimi. Akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos tikisi mokslininkų, dėstytojų, neakademinio personalo atlyginimų augimo, stipendijų dydžių studentams peržiūrėjimo, kas buvo jai pažadėta. Taip pat norima tvarios finansavimo strategijos, proporcingo ir adekvataus įvertinimo pagal kvalifikaciją, kompetencijas ir atsakomybę. Turime suprasti, kad kalbame apie investavimą, kuris generuotų ateityje didesnę grąžą ir uždirbtų pinigus. Pinigai švietimui nėra išlaidos, ir Vakarų valstybės tai jau yra supratusios“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
 
Rektorius teigia, kad jeigu valstybė neinvestuos į mokslą, neatlygins dėstytojams, mokslininkams už darbą, negerins studentų sąlygų, aukštojo mokslo diplomams iškils reali grėsmė būti beverčiais.
 
„Į akciją kviečiama prisijungti visa akademinė bendruomenė, studentai, neabejingi piliečiai, kuriems rūpi, kokį išsilavinimą gaus jų artimieji bei mūsų vaikai“, – teigė jis.
Paminklas Vincui Kudirkai. Vilnius. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) taip pat skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:01

Vienas iš demokratinio Honkongo judėjimo vadovų, aktyvistas Joshua Wongas ir vėl buvo sulaikytas. Jis esą pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
Honkongo protestuotojai ir šį sekmadienį išėjo į gatves, reikalaudami demokratinių laisvių, pranešė „Deutsche Welle“.
 
22 metų J. Wongas sekmadienį patvirtino, kad oro uoste buvo suimtas policijos pareigūnų. Praėjus tik savaitei nuo to laiko, kai buvo paleistas už užstatą, J. Wongas esą sulaužė jo veiklą ribojusias sąlygas.
 
„Manau, kad juokinga situacija, kurioje atsidūriau, yra tiesioginė politinio persekiojimo ir sulaikymo atvejų Honkonge pasekmė“, – sekmadienį savo tviterio paskyroje rašė J. Wongas.
 
Rugpjūčio pabaigoje Honkongo policija sulaikė keletą svarbių miesto aktyvistų. Pareigūnai J. Wongą apkaltino nesankcionuoto susirinkimo prie policijos pajėgų būstinės birželį organizavimu. Vis dėlto byla buvo atidėta iki lapkričio 8 dienos, o J. Wongas paleistas už užstatą.
 
Šiemet J. Wongas kalėjime jau praleido keletą mėnesių. Aktyvistas kalėjo dėl to, kad esą prisidėjo prie 2014 metais vykusio „Geltonųjų skėčių“ judėjimo organizacijos.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 00:01

Į protestą Maskvoje susirinko 40 000 opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos sostinėje Maskvoje į protestą už laisvus ir sąžiningus rinkimus susirinko 40 000 žmonių, skelbia nevyriausybinė organizacija „The White Counter“.
 
Organizacija apie dalyvių skaičių sankcionuotame mitinge pranešė socialiniame tinkle feisbuke. Tuo metu policija teigia, kad protesto dalyvių skaičius siekia 20 000.
 
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, likus kelioms valandoms iki protesto policija sulaikė opozicijos aktyvistę Liubovę Sobol. Policija, neva, gavo informacijos, kad ji ir kiti aktyvistai ketino surengti „provokaciją“ per šio šeštadienio protestą.
 
Lietingą popietę tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą, nešini vėliavomis ir plakatais bei skanduodami „laisvė politiniams kaliniams“ ir „Rusija bus laisva“.
 
„Esu pasipiktinusi šiuo neteisingumu visur. Jie neleidžia kandidatams, kurie surinko visus būtinus parašus, dalyvauti rinkimuose. Jie areštuoja žmones, kurie taikiai protestuoja“, – sakė 60 metų protestuotoja.
 
Miesto institucijos išdavė leidimą šio šeštadienio protestui, bet skyrę jam konkrečią vietą. Per ankstesnius nesankcionuotus protestus policininkai sulaikė tūkstančius demonstrantų.
 
Protestus paskatino tai, kad rinkimų institucijos nesutiko į Maskvos miesto tarybos rinkimus registruoti kelių opozicijos ir nepriklausomų kandidatų.
Valdžios atstovai aiškina, kad kandidatai buvo pašalinti, nes padirbo renkamus žmonių parašus, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Protestuotojai teigia, kad taip pasielgta dėl politinių priežasčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.11; 08:35

Opozicijos protestuoja Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.
Žmonių, areštuotų per demonstracijas dėl įtariamų pažeidimų rengiantis vietos rinkimams Rusijos sostinėje Maskvoje, skaičius išaugo iki 1 300, sekmadienį pranešė vietos aktyvistai.
 
Rusijos aktyvistai šeštadienį protestavo, šaukdami: „jūs esate Rusijos gėda“, po to, kai keli opozicijos kandidatai buvo pašalinti iš balsavimo artėjančiuose miesto tarybos rinkimuose.
 
Internetiniame pilietinių teisių tinklaraštyje „OWD-Info“ buvo pranešta apie 1370 areštų.
 
Policija anksčiau buvo įspėjusi apie susidorojimą per mitingą, kurio miesto valdžia nebuvo leidusi. Policijos duomenimis, proteste dalyvavo apie 3500 žmonių.
Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.
 
Valdančioji partija pastaruoju metu smuktelėjo apklausose, nes ji laikoma atsakinga už vangią ekonomiką, o atlyginimai ir pragyvenimo lygis yra žemi.
 
Praėjusį savaitgalį tūkstančiai demonstrantų, įskaitant protesto lyderį Aleksejų Navalną, dalyvavo panašiame mitinge Maskvos centre.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.28; 13:01
 

Mažiausiai 41 žmogus buvo sulaikytas Alžyre penktadienį per protesto akcijas prieš šalies prezidento Abdelazizo Bouteflikos kandidatūros iškėlimą dar vienai kadencijai. Tai šeštadienį pranešė AFP, remdamasi policijos atstovais.

Gautomis žiniomis, sulaikytieji kaltinami „viešosios tvarkos pažeidimu, vandalizmo aktais, turto gadinimu ir smurtu“. Pranešama, kad visoje šalyje demonstracijose dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių, iš jų penki tūkstančiai – šalies sostinėje.

Penktadienį žiniasklaida informavo, jog Alžyre kilo susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų, per kuriuos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, kad protestuotojai neprasiveržtų prie prezidento rezidencijos. Atsakydami į tai manifestantai apmėtė policininkus akmenimis. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Vasario 10 d. 81 metų amžiaus A. Bouteflika, einantis Alžyro prezidento pareigas nuo 1999 metų, paskelbė balotiruosiąsis penktajai kadencijai valstybės vadovo rinkimuose, kurie turi įvykti balandžio 18 d. 2013 metų balandį A. Bouteflika patyrė sunkų insultą, jo sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, jis retai rodosi viešumoje. Nuo to laiko politikas naudojasi neįgaliojo vežimėliu, bet ši aplinkybė 2014 metų balandį jam nesutrukdė įtikinamai laimėti Alžyro prezidento rinkimus ir iškovoti ketvirtąjį penkerių metų mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 06:13

10 000 žmonių šeštadienį Budapešte išėjo į gatves protestuoti prieš premjero Viktoro Orbano vyriausybę. Po eitynių miesto centre jie susirinko prie šalies parlamento. 

Tūkstančiai žmonių Budapešte protestavo prieš V. Orbano vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.

Šis protestas yra tąsa virtinės demonstracijų, vykusių praėjusių metų pabaigoje, per kurias buvo reikalaujama atšaukti naują viršvalandžių įstatymą.

Žmonės skandavo „Mes nebūsime vergai“ ir „Purvinoji „Fidesz“ (partija)“. Valdančiosios partijos „Fidesz“ balsais parlamentas praėjusio mėnesio viduryje priėmė naują įstatymą, kuris leidžia darbdaviams iš darbuotojų reikalauti iki 400 viršvalandžių per metus.

Mitinguotojai taip pat reiškia nepasitenkinimą tuo, kad valstybinis radijas skelbia vienpusišką ir vyriausybei palankią informaciją, kad yra ribojama mokslo laisvė bei kritikuoja aukštų vyriausybės narių ir jų šeimų korupciją.

Dėl to kilusius protestus remia ir kairiosios, ir dešiniosios opozicinės partijos, taip pat profsąjungos ir civilinės organizacijos. „Šiandien gimė nauja opozicija prieš šį žmogų“, – šeštadienį paskelbė viena oratorė, turėdama omenyje V. Orbaną, kuris yra sutelkęs visą valdžią šalyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-06

Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų paskelbė palaikymą mokytojams ir Vilniuje rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.

14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. 

„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė Laisvės TV įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.

Pasak jo, 14 valandą gyva grandine žmonės susikabins rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų, o po to patrauks prie Vyriausybės, kur bus išdėstyti esminiai, su profesinėmis sąjungomis suderinti, reikalavimai.

Pirmasis – stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti.

Antras reikalavimas – sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

Profesinių sąjungų nuomone, mokesčių reforma yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui ir turėtų būti stabdoma. Profesinės sąjungos mano, kad premjero pasiūlytas derybų grupės modelis dėl viešojo sektoriaus yra skubotas ir neefektyvus. Profesinės sąjungos reikalauja, kad deryboms šiais klausimais vadovautų iki Naujųjų metų sudarytas komitetas iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų. 

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) penktadienį išplatintame pranešime raginama protestuoti taikiai.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po pasitarimo su VRM pavaldžių statutinių institucijų vadovais ragino gyventojus laikytis rimties sekmadienį planuojamoje protesto akcijoje. 

Pasak vidaus reikalų ministro, įtampos visuomenėje jaučiamos, stebimi įvairūs procesai, yra tam tikros informacijos apie galimas provokacijas, bet situacija kontroliuojama. 

„Manau, intensyvūs šie metai parodė, kad jau išmokome ir draugiškai dideliu būriu švęsti, ir civilizuotai reikšti nuomonę. Noriu patikinti, kad pareigūnai taip pat puikiai jaučia visuomenės nuotaikas, yra atsakingi ir objektyviai galvojantys, tačiau supraskime ir visi gerbkime jų darbą – jie turi užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą“, – sakė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. 

Pasak ministro, platinami įvairūs gandai apie neramumus ir telkiamas pajėgas neturi jokio realaus pagrindo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 11:00

Prie Seimo prasidėjo mokytojų protesto akcija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vos prasidėjus streikui pritariančių švietimo darbuotojų mitingui prie Seimo, profsąjungos sulaukė nerimo signalų iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).

Kaip telefonu mitinguotojams sakė ŠMM likę mokytojai, jie yra varomi iš ministerijos, nes baigėsi darbo valandos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas situaciją vadino apgailėtina.

„Ministerija juk yra visos švietimo bendruomenės. Pati ministrė sakė, kad ŠMM durys visiems yra atviros, kad norima derybų, o dabar mokytojai jėga išvaromi. Nejaugi mokytojai negali stebėti proceso. Mums keista, kad ir derybų metu buvo išjungtas internetas”, – žurnalistams kalbėjo į mitinguojančius mokytojus kreipęsis LŠDS pirmininkas.

A. Navickas netiki, kad mokytojai bus jėga išvaryt iš ŠMM. „Tai būtų visiškas nesusipratimas”, – sakė profsąjungos vadovas, mitinge mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimui neabejingus žmones kvietęs rinktis į diskusiją apie švietimo ateitį būtent Švietimo ir mokslo ministerijoje.

„Jei ŠMM neįsileis, nežinau, kur eisim. Lauke kažkur rinksimės ar ieškosime kitos salės”, – sakė A. Navickas.

Paklaustas, kaip vertina prezidentės išsakytą kritiką valdantiesiems dėl švietimo politikos ir teiginį, kad tolimesnis ministrės Jurgitos Petrauskienės darbas jai kelia abejonių, A. Navickas antrino prezidentei. „Akivaizdu, kad ši ministrės darbo diena turi būti paskutinė”, – konstatavo LŠDPS vadovas.

ELTA primena, kad trylika valandų trukusiose Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Vyriausybės atstovų ir švietimo darbuotojų profesinių sąjungų derybose pavyko susitarti tik dėl dalies keltų reikalavimų, tad streikui pritariantys mokytojai ir savaitgalį buvo pasiruošę praleisti ministerijoje.

Streikui pritariantys mokytojai penktadienį rinkosi į mitingą prie Seimo. Jo tikslas – atkreipti Seimo dėmesį į mokytojų keliamas problemas. 

„Seimo narių žodis bus labai svarbus, nes pagrindiniai sprendimai bus priimami būtent Seime. Be to, sunku tikėtis rasti kelis šimtus milijonų siekiančių papildomų išteklių mūsų reikalavimams patenkinti“, – Eltai sakė LŠDPS pirmininkas.

Kaip skelbė ELTA, esminės diskusijos derybose kilo dėl LŠDPS reikalavimo nuo sausio 1 dienos 20 proc. didinti mokytojų algas. Vyriausybės atstovų teigimu, tai neįmanoma, turint omenyje, kad reikėtų per 130 papildomų milijonų, o kitų metų valstybės biudžetas jau svarstomas Seime.

Trečią savaitę streikuojančių mokytojų reikalavimus, dėl kurių ketvirtadienį buvo 13 valandų deramasi Švietimo ir mokslo ministerijoje, Vyriausybė aptars pirmadienį.

Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, pedagogų profesinių sąjungų siūlymai Vyriausybėje bus aptarti, visų pirma, atsižvelgus į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus.

„Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – Vyriausybės pranešime cituotas premjeras.

Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą. Kitais metais šiai sričiai finansavimas auga iš viso 185 mln. eurų. Todėl, pasak S. Skvernelio, čia turi vyrauti ne emocijos ir dalijami nepamatuoti pažadai, o reikia sudėlioti įsipareigojimus taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų.

ŠMM duomenimis, penktadienį streikavo 70 mokyklų, 13-oje iš jų dėl streiko pamokų nevedė po 1-3 pedagogus. Iš viso Lietuvoje yra per 2000 ugdymo įstaigų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-01

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija nusiuntė Prancūzijai protesto notą dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos vadovo Bako Saakiano vizito į šią šalį. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Azerbaidžano URM atstovė Leila Abdulajeva.

„Azerbaidžano ambasada Prancūzijoje įteikė protesto notą šios šalies URM“, – sakė L. Abdulajeva.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.18; 05:20

Vokietijos pietuose, Augsburge, apie 5 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko protestuoti prieš dešiniųjų pažiūrų populistų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), vykstant šios partijos kongresui, informuoja naujienų agentūra dpa. 

Policijos atstovė spaudai Katharina von Roenn žurnalistams sakė, kad vienu metu palyginti taikiai vyko du skirtingi protestai, tačiau 2 protestuotojai nukentėjo nuo ašarinių dujų, kurios buvo panaudotos išsklaidyti miniai. 

Prie konferencijų centro, kuriame vyko kongresas, susirinkę protestuotojai rankose laikė plakatus ir skandavo šūkius prieš AfD „nacių propagandą“. Vėliau partijos oponentai planuoja susitikti su kita demonstrantų grupe ir surengti eitynes, kuriose, manoma, dalyvaus tūkstančiai žmonių. 

Vykstant kongresui Augsburgo gatvėse dirba apie 2 tūkst. policininkų. 

Prieš imigraciją pasisakanti euroskeptikų partija AfD sukrėtė Vokietijos politinę sistemą per rugsėjo mėnesį vykusius rinkimus ir tapo didžiausia opozicijos partija. Tuo metu valdančiąją koaliciją sudaro trys pagrindinės centro kairės ir konservatorių partijos. 

AfD kongresas vyksta Bavarijoje, kur AfD sieks pergalės spalio 14 d. vyksiančiuose rinkimuose į vietos parlamentą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-01

Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.

Pasirašius laikiną susitarimą ginče dėl pavadinimo tarp Graikijos ir Makedonijos, sekmadienio vakarą Makedonijos sostinėje Skopjėje kilo riaušės. Apie 2 000 demonstrantų prie parlamento susirėmė su saugumo pajėgomis, pranešė naujienų agentūra MIA. Nukentėjo 12 žmonių, tarp jų – 7 policininkai.

Specialiosios pajėgos prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas. Šie svaidė akmenis ir petardas ir mėgino pralaužti policijos užtvaras. Demonstrantai, kurie suorganizavo protestą per socialinius tinklus, turėdami omenyje Makedonijos premjerą Zoraną Zaevą, skandavo: „Zaevas, išdavikas“.

Per istorinę ceremoniją Graikijos ir Makedonijos užsienio reikalų ministrai prieš tai pasirašė preliminarų susitarimą, kuris turi užbaigti 27 metus trunkantį ginčą dėl Makedonijos pavadinimo. Dokumentas numato, kad Makedonija ateityje oficialiai vadinsis Šiaurės Makedonijos Respublika.

Susitarimui dar turi pritarti abiejų šalių parlamentai. Be to, Makedonijoje bus surengtas referendumas. Abiejose šalyse kompromisas sulaukia didelės kritikos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.18; 08:25

Opozicionierius Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas Maskvos centre per nesankcionuotą mitingą, surengtą likus dviem dienoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos ketvirtajai kadencijai šiame poste, informuoja AFP.

41 m. A. Navalnas buvo sulaikytas drauge su kai kuriais savo rėmėjais sausakimšoje aikštėje Maskvos centre, kai protestavo prieš pirmadienį įvyksiančią V. Putino prisaikdinimo ceremoniją.

Kai policija griebė A. Navalną, dalis jo rėmėjų ėmė ukrainiečių kalba šaukti „gėda“. Šis šūkis išpopuliarėjo per neramumus Kijeve, po kurių 2014 m. iš prezidento posto buvo nuverstas Kremliaus statytinis Viktoras Janukovičius.

Tarp A. Navalno rėmėjų ir Kremliui palankių aktyvistų Maskvos Puškino aikštėje kilo susistumdymai, kurie, manoma, turėjo pakenkti opozicijos demonstracijai. Policija įspėjo naudosianti jėgą ir specialiąsias priemones, kad išvaikytų minią.

Pasak AFP korespondentų, protestuotojai skandavo „ketvirtoji kadencija kalėjime“ ir „mums jau bloga nuo tavęs“.

Dar viena demonstracija, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, vyko ir Sankt Peterburge. Ten girdėjosi skanduotės „Rusija bus laisva“ ir „šalin carą“. Kai kurie žmonės laikė plakatus su užrašais „dar šeši metai degradacijos“ ir „už interneto laisvę“.

Nepriklausomų stebėtojų grupė OVD-Info ir AFP korespondentai pranešė, kad visoje Rusijoje per opozicijos protestus šeštadienį suimta mažiausiai 350 žmonių. Maskvoje buvo panaudotos ir ašarinės dujos. Ten buvo sulaikytas ne tik A. Navalnas, bet ir Nikolajus Liaskinas, ir daug jų rėmėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.06; 08:10

Šeštadienį Ukraina išreiškė griežtą protestą dėl neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų, sulaikant Ukrainos žvejybinį laivą ir jo įgulą netoli Krymo krantų, sakoma išplatintame Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra išaiškinusi, kad neteisėta Rusijos agresija nepakeičia Krymo, kaip Ukrainos suverenios teritorijos, statuso. Ukraina tebėra pakrantės valstybė, o vandenys aplink Krymą, įskaitant teritorinius vandenis 12 jūrmylių nuo Krymo krantų, priklauso jai“, – sakoma pareiškime.

Pareiškime teigiama, kad Rusijos įvykdytas laivo sulaikymas uzurpuoja suverenias Ukrainos teises jos vandenyse, o tai yra Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos ir tarptautinių įstatymų pažeidimas.

Ukraina reikalauja nedelsiant paleisti žvejybinį laivą ir jo įgulą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.06; 03:00