Tūkstančiai žmonių Honkonge penktadienį susikibo rankomis ir įstabiai atkartojo prieš tris dešimtmečius nuvilnijusį Baltijos kelią.
 
Miesto dangoraižių nusėtą pakrantę ir dar kelis parduotuvių kvartalus užpildė besirikiuojanti taikių protestuotojų grandinė. Daugelis jų savo veidą slėpė po chirurginėmis kaukėmis ir laikė Honkongo vėliavas arba savo telefonus, sukurdami švieselių jūrą.
 
Baltijos kelio įkvėpta žmonių grandinė yra jau beveik tris mėnesius trunkančių protestų Honkonge kulminacija. Protestai mieste sukėlė precedento neturinčią politinę krizę.
 
„Mes išbandėme tradicines eitynes, bandėme karingesnius veiksmus, nors su jais nesutinku, šį kartą mes išeiname drauge susikabinti rankomis ir parodyti, kad mes vis dar vieningi“, – naujienų agentūros AFP reporteriui sakė protestuotojas Wing, sutikęs atskleisti tik savo vardą.
 
Demonstracijos Honkonge prasidėjo kilus nepasitenkinimui dėl ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projekto, tačiau neramumai peraugo į plataus masto protestus prieš Pekino bandymą užspausti pusiau autonominio miesto laisvę.
 
„Darydami tai, mes rodome žmonėms visame pasaulyje aukštą honkongiečių kokybę. Ką žmonės darė prieš 30 metų, mes taip pat galime padaryti“, – sakė senyvo amžiaus logistikos darbuotoja Cat Law.
 
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir pareikšdami norą būti laisvais.
 
Praėjus trims dešimtmečiams, Baltijos šalių gyventojų parodytas solidarumas vis dar įkvepia aktyvistus visame pasaulyje.
 
„Honkongo kelią“ socialiniuose tinkluose paragino surengti protestuotojai, pastarosiomis dienomis nusprendė be smurto reikalauti, kad jų balsas būtų išgirstas.
 
Seni ir jauni protestuotojai skandavo „Laisvę Honkongui“ ir protestuotojų pamėgtą skanduotę „Honkonge, papilk alyvos“ (Honkonge vartojamas pasakymas, skirtas padrąsinti, įaudrinti minią. – ELTA). Pedantiškumu pasižyminčiame mieste gyvą grandinę suformavę protestuotojai taip pat perdavinėjo vienas kitam vienu iš protestų simboliu tapusį rankų dezinfekavimo skystį.
 
Anksčiau Honkongo protestai kurį laiką buvo peraugę į smurtinius neramumus, o susidūrimai tarp radikalių protestuotojų ir policijos pareigūnų įprastai su saugumu ir stabilumu siejamą miestą pavertė chaotišku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 08:38

Carrie Lam. EPA – ELTA nuotr.
Honkongo vadovė Carrie Lam įspėjo, kad du mėnesius trunkančios demonstracijos jau kelia chaosą miesto ekonomikoje, tačiau atmetė galimybę nusileisti, kad „nutildytų smurtaujančius protestuotojus“.
 
Krizės krečiama lyderė surengė neplanuotą spaudos konferenciją po susitikimo su verslo atstovais.
 
C. Lam perspėjo, kad neramumų Honkonge žala ekonomikai bus net didesnė nei 2003 m., kai mieste siautėjo sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS).
 
„Nuosmukis šįkart atėjo labai greitai. Kai kas tai pavadino cunamiu. Palyginti su ekonomikos nuosmukiu, kurį sukėlė SARS protrūkis, situacija šį kartą yra blogesnė. Kitaip tariant, ekonomikai atsigauti prireiks labai daug laiko“, – tvirtino C. Lam.
 
Nors Honkongo vadovė yra itin nemėgstama prodemokratiškai nusiteikusių aktyvistų, jos komentarai atspindi Honkongo privataus sektoriaus nerimą.
Honkongo oro linijos „Cathay Pacific“ jau įspėjo, kad keleivių skaičius mažėja, o kelionių agentūros kalba apie perpus sumažėjusius turistų srautus į Honkongą.
 
Penktadienį protestuotojai susirinko oro uoste, kad apie Honkonge vykstančius neramumus asmeniškai informuotų kiekvieną atvykstantį.
 
„Prašome atleisti dėl kiek netikėto Honkongo vaizdo. Atvykote į sudaužytą ir susipriešinusį miestą, ne tokį, į kokį įsivaizdavote atvyksiantys. Vis dėlto, kovojame būtent dėl tokios padėties Honkonge“, – buvo rašoma lankstinukuose, kuriuos demonstrantai įteikė atvykstantiesiems.
 
C. Lam savo ruožtu nepasidavė protestuotojų spaudimui ir atmetė raginimus surengti tiesioginius Honkongo vadovo rinkimus. Šiuo metu Honkongo vadovą skiria Kinijos valdžia.
 
„Kalbant apie politinį sprendimą, nemanau, kad turime nusileisti vien tam, kad nutildytume smurtaujančius protestuotojus. Turime daryti tai, kas teisinga Honkongui. Šiuo metu tai, kas teisinga Honkongui, yra užbaigti smurtą, pasakyti ne šiai chaotiškai situacijai, kuri Honkongą krečia pastarąsias kelias savaites, tada galėsime judėti pirmyn“, – teigė Honkongo vadovė.
 
Pasak jos, kad Azijos finansų centro ekonomika atsigautų, „smurtiniai veiksmai Honkonge turi būti nutraukti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 04:00

Maskvoje suimtų protestuotojų skaičius auga, jų jau daugiau kaip 300. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos policija šeštadienį sostinėje Maskvoje areštavo daugiau kaip 300 žmonių, susirinkusių į nesankcionuotą mitingą reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų.
 
Protestus stebinti organizacija „OVD Info“ skelbė, kad per pirmąją protesto valandą areštuota 317 žmonių. Tuo metu miesto policijos departamentas teigė, kad sulaikytųjų skaičius siekia 295.
 
Žmonės susirinko protestuoti dėl rinkimų institucijų sprendimo į Maskvos miesto tarybos rinkimus neregistruoti kelių opozicijos ir nepriklausomų kandidatų.
 
Maskvos miesto taryba turi 45 vietas. Rinkimai į Maskvos miesto tarybą vyks rugsėjo 8 dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.28; 03:00

Honkongo riaušių policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, nepaisydami policijos draudimo, šeštadienio popietę susirinko į protestą Juen Longo rajone. Ašarinės dujos panaudotos, siekiant išvaikyti susirinkusius protestuotojus.
 
Nors Honkongo policija uždraudė šeštadienio eitynes, baimindamasi dėl galimo smurto, keli tūkstančiai žmonių atvyko į Juen Longą, skanduodami prieš policiją nukreiptus šūkius.
 
Dauguma protestuotojų atėjo pasiruošę susirėmimams – su šalmais, veido kaukėmis ir apsauginiais akiniais.
 
Žmonės susirinko pasmerkti smurto prieš demokratijos siekiančius protestuotojus praėjusį sekmadienį ir pavėluoto policijos reagavimo.
Visuomenės pasipiktinimas augo nuo praėjusio sekmadienio, kai apie 100 vyrų gauja sumušė antivyriausybinius protestuotojus, taip pat praeivius ir žurnalistus Juen Longo metro stotyje. 45 žmonės buvo sužeisti.
 
Protestuotojai kaltina policininkus, kad šie neapgynė protestuotojų ir lėtai reagavo į pagalbos skambučius – policininkai įvykio vietoje pasirodė, kai užpuolikai jau buvo pasprukę.
 
Honkonge jau daugiau kaip mėnesį nerimsta protestai. Pradžioje aktyvistai protestavo prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą, kurį pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Vėliau protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą Honkongo vyriausybe ir policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07:30; 10:01

Rusijos policija šeštadienį areštavo daugybę žmonių, susirinkusių sostinėje Maskvoje reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų.
 
Naujienų agentūros žurnalisto teigimu, prieš opozicijos organizuojamo protesto pradžią areštuota mažiausiai 50 žmonių.
 
Rusijos institucijoms atsisakius į Maskvos miesto tarybos rinkimus registruoti kelis opozicijos ir nepriklausomus kandidatus, tūkstančiai rusų pasižadėjo šeštadienį eiti protestuoti į sostinės gatves.
 
Šio šeštadienio protestas – jau ne pirma demonstracija šalyje dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų. Praėjusį savaitgalį sostinėje Maskvoje protestavo 22 000 žmonių.
 
Likus kelioms dienoms iki planuojamo protesto, buvo sulaikytas Kremliaus kritikas, opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, kuris ragino žmones ateiti į šeštadienį rengiamą protestą. Jam skirta 30 parų arešto.
 
Tuo metu likus kelioms valandoms iki protesto, areštuoti keli kiti pagrindiniai Rusijos opozicijos veikėjai ir neįregistruoti kandidatai.
 
Netrukus prieš mitingą areštuotas politikas, netinkamu kandidatu pripažintas Dmitrijus Gudkovas. Kiek anksčiau politikas sakė, kad šalies ateitis yra pavojuje.
 
Tarp sulaikytųjų – Ilja Jašinas. D. Gudkovas ir A. Navalno sąjungininkas Ivanas Ždanovas.  
 
Remiantis vėliausia informacija, Rusijos policija šeštadienį sostinėje Maskvoje areštavo mažiausiai 211 žmonių, susirinkusių į nesankcionuotą mitingą reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų, skelbė protestus stebinti organizacija „OVD Info“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 15:33
 
 
 

Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
 
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
 
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
 
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
 
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
 
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00

Honkongo protestuotojai šturmavo parlamento pastatą, skelbė „Reuters“.
Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai. Žmonės į gatves susirinko dėl nepasitenkinimo vyriausybės veiksmais, kurį sukėlė ekstradicijos į Kiniją įstatymas.
 
Pirmadienio protestas pavakare Honkonge įsisiūbavo, mieste įsivyravo chaosas.
 
Nedidelė žmonių grupė, daugiausiai studentai, dėvintys šalmus ir kaukes, panaudojo geležinius vežimėlius, stulpų nuolaužas ir metalines pastolių dalis, jais protestuotojai prakirto sustiprinto stiklo pastato sienas ir įsiveržė į vyriausybės pastatų junginį. Kai kuriems dalyviams pavyko patekti į pati pastatą, nors nėra žinoma, kiek žmonių pasiliko pastato viduje.
 
Riaušių policija protestuotojų veiklą toliau malšino ašarinėmis dujomis ir kitomis priemonėmis.
 
Pirmadienį ryte Honkongo vadovė Carrie Lam dalyvavo šventinėje vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Buvo minimos Honkongo atidavimo Kinijai 1997 metais metinės. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.02; 18:04

Sakartvele šeštą dieną iš eilės tęsėsi protestai prieš vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.
Sakartvele antradienį šeštą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybę. Demonstrantai reikalavo vidaus reikalų ministro Georgijaus Gacharijos atsistatydinimo.
 
Protestuotojai kaltina jį dėl smurtinių veiksmų prieš daugiausiai taikų mitingą prie parlamento praėjusį ketvirtadienį.
 
Be to, žmonės protestavo prieš oligarcho Bidzinos Ivanišvilio įtaką šalies politikai.
 
Sakartvelo generalinė prokuratūra tuo tarpu apkaltino opozicijos deputatą Niką Meliją organizavus „masinį smurtą“ prie parlamento. Ji paprašė panaikinti parlamentaro neliečiamybę, kad galėtų jį sulaikyti. Jei būtų nuteistas, opozicijos politikui grėstų iki devynerių metų kalėjimo.
 
N. Melija yra buvusio prezidento Michailo Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas. Daugiau kaip 20 opozicinių partijų pasmerkė generalinės prokuratūros veiksmus, pavadindamos juos „politiniu persekiojimu ir represijų prieš opoziciją pradžia“.
 
Protestus Sakartvele sukėlė Rusijos parlamentaro kalba šalies parlamente praėjusį ketvirtadienį. Jis iš parlamento pirmininko vietos kreipėsi į deputatus. Tai daugelis žmonių įvertino kaip įžeidimą, nes abiejų šalių santykiai nuo ginkluoto konflikto 2008-aisiais yra įtempti.
 
Kai kurie protestuotoja mėgino šturmuoti parlamentą, tačiau buvo atstumti policijos. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas – 240 žmonių buvo sužeista.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 07:32

Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.

Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.

Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.

Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.01; 09:02

Barselonoje kilo susirėmimų tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos policija šeštadienį panaudojo jėgą prieš regiono nepriklausomybės šalininkus, surengusius manifestaciją Barselonoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Europa Press“.

Barselonoje – susirėmimai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai rytą susirinko į Šv. Jokūbo aikštę, kad sutrukdytų policininkams, reikalaujantiems padidinti darbo užmokestį, surengti ten demonstraciją. Spalio 1 d. sukaks metai, kai įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tada Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos darbuotojai atiminėjo balsadėžes ir balsalapius, parengtus referendumui, ėmėsi kitų griežtų priemonių.

Į Šv. Jokūbo aikštę atėję Katalonijos nepriklausomybės šalininkai skandavo: „Nepriklausomybė“, „Fašistai, lauk iš mūsų rajonų“. Tarp jų ir policijos kilo susirėmimų. Konflikto kadrus parodė televizijos kanalas „24 Horas“. Pranešama apie sulaikytus žmones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:20

Rumunai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai rumunų trečiadienį išėjo į gatves protestuoti prieš baudžiamųjų įstatymų sušvelninimą, apsunkinsiantį kovą su korupcija.

Protestuotojai sostinėje Bukarešte, kur susirinko apytikriai 5 tūkst. demonstrantų, šaukė „Nenusileisime“ ir „Vagys“.

Demonstracijos metu kelis kartus kilo peštynės su policijos pareigūnais. Pareigūnų teigimu, sulaikyti aštuoni asmenys.

Protestuotojai piktinosi pirmadienį šalies parlamento priimtais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kurie, opozicijos teigimu, padės ginti pažeidėjus.

Remiantis pakeitimais, sumažinamas skaičius pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti sulaikytas kardomajam kalinimui. Anot Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso, kai kurie pakeitimai bus naudingi valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderiui Liviui Dragneai, kuris susiduria su kaltinimais korupcija. Jis gali prašyti peržiūrėti jam paskelbtą lygtinį nuosprendį, dėl kurio nuo 2016 metų politikas negalėjo siekti ministro pirmininko posto.

Be kita ko, pagal pakeitimus kriminalinių nusikaltimų tyrimai negalės trukti ilgiau kaip vienerius metus, o tai reiškia, kad bylos bus automatiškai nutraukiamos, jei nebus pateikti jokie kaltinimai. Itin stipriai bus paveikti korupcijos tyrimai, kurie įprastai trunka kelerius metus, kol yra pateikiami kaltinimai.

Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.21; 09:00

Belgai smerkia valdžios pasiūlytą pensijų reformą. EPA – ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį žygiavo Belgijos sostinės Briuselio gatvėmis, protestuodami prieš šalies vyriausybės planus reformuoti pensijų sistemą.

Policijos teigimu, demonstracijoje prieš pensijų sistemų, paremtą taškų skaičiavimu, ir ketinimus apytikriai 2030 metais pensinį amžių padidinti nuo 65 iki 67 metų, dalyvavo 55 tūkst. žmonių.

Tuo tarpu sąjungos teigia, kad protestuotojų skaičius siekė 70 tūkst.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 00:30

Portalas slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų, pasakojančių apie Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusius protestuotojus. Priešais Vyriausybės rūmus palapinių miestelį įkūrę jaunuoliai ir merginos įsitikinę, kad naujasis Darbo kodeksas, kurį piršte perša premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai, dar labiau sustiprins darbdavių galias, o dirbančiuosius pavers jokių socialinių garantijų neturinčia pigia darbo jėga.

Pavyzdžiui, Justinas Grigas, aukštosiose mokyklose baigęs filosofijos studijas, tvirtina, kad socialdemokratų peršamas Darbo kodeksas neatneš laukiamo finansinio efekto. Finansinį postūmį suteiktų pirmiausia tobulinama mokesčių sistema. 

Taigi vienintelė protestuojančiųjų viltis – Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto. Ar šalies vadovė palaimins naująjį Darbo kodeksą, paaiškės artimiausiu metu. Iš Kudirkos aikštės jaunimas pasitrauks, kai išgirs oficialų Prezidentės sprendimą. Protestuotojai viliasi, kad Prezidentė – vetuos.

Slaptai.lt nuotr.