Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aukščiausiosios tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nemano, kad už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio šalininkai galėtų Lietuvoje sulaukti platesnės paramos ir sukelti valstybėje pavojingas riaušes.
„Aš neįsivaizduoju, kad kokio nors A. Paleckio gaujelė galėtų gauti kokią nors didelę ir plačią paramą ir sukelti Lietuvoje pavojingas riaušes. Lietuva tiek patyrė ir tiek turi proto, kad tokiu keliu nenueitų, kad už juos balsuotų rinkimuose“, – „Žinių radijui“ teigė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, labai svarbu, kad dėl griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu apsispręstų ir kitos Vakarų šalys, kuriose proputiniškos nuotaikos gerokai ryškesnės.
„Turi apsispręsti svarbesni dalyviai. Ar apsispręs galutinai Vokietija su visais savo alternatyvomis Vokietijai, kurios yra alternatyvos už V. Putiną, su šrioderizmais, su didžiuliais kyšiais. Jos pakišo savo šalį po energetine priklausomybe šitai pabaisai. O SPD (Vokietijos socialdemokratų partija – ELTA) nepajėgia net apsivalyti – išmesti Gerhardo Šrioderio iš partijos“, – akcentavo jis.
V. Landsbergis pabrėžia, kad V. Putino pergalė šiame jo paties pradėtame kare būtų pasaulinė katastrofa. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
„Tai visur yra sudėtingumų. Nežinia, ar Rusijos mergos dar ilgai vaikščios su marškinėliais „Я хочу Путин“, žadėdamos jam prigimdyti kareivėlių, kaip vokietės kadaise žadėjo A. Hitleriui ir A. Hitleris iki paskutinio momento tikėjosi, kad jis vis tiek nugalės“, – akcentavo V. Landsbergis.
„Bet naujas A. Hitleris neturėtų laimėti, tai būtų pasaulinė katastrofa. Bet negalima jo ir palikti, jis jau nepasikeis. Tai vienintelis dalykas – pribaigti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad A. Paleckio įkurto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai liepos pabaigoje vyko vizito į Rusijos Federaciją, kur susitiko su Rusijos valdžios atstovais.
Asociacijos lyderė Erika Švenčionienė tikino norinti pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį. Vizito metu buvo keliamos abejonės dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino valdančiuosius darant ekonominę žalą, bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo. Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Anksčiau A. Paleckio šalininkai lankėsi Baltarusijoje, kur susitiko su režimo lyderiu Aliaksandru Lukašenka, išreiškė palankumą Minskui.
„Trys iš pagrindinių kandidatų (Prancūzijos) prezidento rinkimuose atvirai žavisi Vladimiru Putinu. Ir užmiršta Donaldo Trumpo komandos narių, kurie jautė tą patį, nemalonumus“, – rašo leidinio Le Monde redakcija.
„Tarp kandidatų Prancūzijos prezidento rinkimuose yra vienas, kuris, tiesą sakant, nėra kandidatas, bet vis dėlto jis visada lošia be pralaimėjimų. Tai Vladimiras Putinas“, – sakoma straipsnyje.
„Vladimiras Putinas yra ne užsienio politikos subjektas, o diplomatijos objektas, kurio atžvilgiu kiekvienas kandidatas turi laikytis vienokios ar kitokios pozicijos. Jis – tos rinkimų kampanijos centre. Jis – vidaus politikos subjektas, su savo politine programa. Jo šešėlis plevena virš kampanijos. Žurnalistų nuomone, jo idėjos, metodai ir pasaulėžiūra sklando tarp visų – nuo kraštutinių kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų“.
„Trys iš keturių pagrindinių į kovą stojusių kandidatų juo žavisi – ar bent jau jam simpatizuoja, – tai jie jau ne kartą yra visai atsakingai pareiškę. Dešiniųjų kandidatas Fransua Fijonas, kraštutinių dešiniųjų Marin Le Pen ir kraštutinių kairiųjų Žanas Liukas Melenšonas, – perduoda redakcija. – Jų motyvacijos skirtingos, atsidavimo laipsnis skirtingas, bet kiekvienas savaip mano, kad Putinas turi atsakymus į klausimus, kurie šiandien iškilę Prancūzijai“.
„Nors ir paradoksalu, tie trys kandidatai irgi labiausiai akcentuoja savo nacionalizmą bei principingumą Prancūzijos ir prancūzų gynimo reikaluose. Tačiau į Rusijos ketinimus jie žiūri palankiai, Kremliaus kišimąsi jie mielai priima“, – pabrėžia žurnalistai.
„Marin Le Pen ir Žano Liuko Melenšono priešiškumas ES ir NATO atžvilgiu išreikštas visiškai konkrečiai. Jiems visos priemonės geros, kad tik joms padarytų galą, tegul ir su Kremliaus pagalba, kai jis savo bombardavimais šluoja nuo žemės paviršiaus Rytų Alepą, paversdamas jo gyventojus pabėgėliais, kurie neabejotinai kada nors pasieks šiaurines Viduržemio jūros pakrantes. Net kai jis užgrobia Gruziją ar Ukrainą, kad savaip perbraižytų sienas, paveldėtas iš sovietų epochos pabaigos“, – tęsia žurnalistai.
„Tačiau didžiausią nerimą kelia Fransua Fijono reiškiamas putinizmas. Nes „Respublikonų“ kandidatas nenori nei ES galo, nei NATO žlugimo, nei dirbtinio, merkantilaus ir antipatriotiško demokratijos griovimo. Tad iš kur tada toks polinkis, ypač kai šiuos tris tikslus aiškiai afišuoja Kremliaus šeimininkas? Kodėl šioje kampanijoje prancūzų dešiniųjų konservatyvusis sparnas daugiau už kitus nuolaidžiauja Maskvai? Kam leisti „Respublikonų“ deputatui Nikolia Diukui Rusijos RT televizijos kanale pasakoti, kad Emanuelis Makronas – „Amerikos finansininkų agentas“ ir „gėjų lobistų numylėtinis“? – svarsto redakcija.
„Demaskuoti kokios nors valstybės, tegul ir nepriešiškos, bet mažų mažiausiai varžovės ir net nedraugiškos, propagandiniame eteryje vidaus priešą, – tai vadinasi „stoti užsienio valstybės pusėn“ tam, kad išsaugotum tą toną, kurį pasirinko „Respublikonų“ vadovybė. Jiems nekenktų apgalvoti nelaimingo generolo Flino likimo, kai šis už neleistinus kontaktus su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone buvo priverstas atsistatydinti nepraėjus nė mėnesiui po paskyrimo vadovauti Nacionalinio saugumo tarybai – institucijai, kuriai pavesta patarinėti JAV prezidentui saugumo ir užsienio santykių klausimais“, – apibendrina redakcija.
