Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis patvirtino konstitucijos pataisas, numatančias atvirą deputatų balsavimą renkant valstybės vadovą vietoj dabartinio slapto. Atitinkamą prezidento sprendimą antradienį paskelbė oficialus leidinys „Latvijas Vestnesis“.
Konstitucijos pataisos įsigalios 2019 metų sausio 1 d. Be to, dar reikia atitinkamai pakeisti Prezidento rinkimų įstatymą.
Latvijos prezidento rinkimai įvyks 2019 metų vasaros pradžioje. Iniciatyvą dėl konstitucijos pataisų iškėlė opozicinis Latvijos regionų susivienijimas. Valstybės vadovo rinkimai yra vienintelis klausimas, kurį šalies parlamentas sprendžia slaptu balsavimu. Visi kiti įstatymų projektai ir sprendimai, taip pat ir dėl pareigūnų skyrimo, priimami atvirai.
Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą slaptu balsavimu renka Saeimos deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas iš esmės atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo negali dirbti prezidento poste daugiau kaip dvi kadencijas (iš viso – 8 metus).
Ankstesni Latvijos prezidento rinkimai buvo surengti 2015 metų birželį. Kova buvo labai įtempta. R. Vėjuonis reikiamą balsų daugumą gavo tik penktame balsavimo rate.
Antradienis, rugpjūčio 23 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Josephu Bidenu.
JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos Prezidentas Toomas Hendriksas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.
„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti”, – sakė Prezidentė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
JAV viceprezidentas Josephas Bidenas taip pat patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus.
Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas.
Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.
Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse, kuria dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė.
Taip pat akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas.
Baltijos valstybių vadovai: Toomas Hendriksas Ilvesas, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.
Šalies vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimoms karinėms provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti „Suvalkų koridoriaus” problemą. Stipri Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą.
JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas Jungtinės Valstijos patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas.
Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti brigadą savo karių, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis.
Per specialų finansinį instrumentą – Europos patikinimo iniciatyvą – JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 m. skiria 3,4 milijardus dolerių.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai.
Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje pasikartojo ne vienas incidentas.
Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu.
Todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, jog šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba – sustabdytas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Tradicinis aukščiausio lygio susitikimas, į kurį atvyko Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, kasmet rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje. Praėjusiais metais Baltijos šalių Prezidentai susitiko Estijoje.
Trijų Baltijos valstybių Prezidentai kalbėjo visai Europai ir regionui aktualiais klausimais – kaip įveikti migracijos krizę, stiprinti regiono gynybą ir saugumą, aptarė Paryžių sukrėtusias teroristines atakas ir kaip užtikrinti tokių išpuolių prevenciją.
