Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nesugebėjo pasiūlyti Turkijai tokių pat amerikietiškų zenitinių raketų sistemų „Patriot“ įsigijimo sąlygų, kokias Rusija pasiūlė sandoryje dėl rusiškų raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Mes užbaigėme sandorį dėl S-400, tęsiame įmokas pagal šį sandorį. Siūlėme JAV įsigyti jų sistemų „Patriot“, bet Jungtinių Valstijų sąlygos mūsų netenkino. Taigi, sandoris dėl S-400 įsigijimo yra realizuojamas, o liepą mes jau laukiame raketų kompleksų pristatymo“, – Turkijos TV kanalo „Haber Turk“ eteryje sakė R. T. Erdoganas.
Pasak Turkijos prezidento, Vašingtono pozicija dėl Ankaros įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400 yra neteisinga ir Turkijai ji nepatinka. R. T. Erdoganas taip pat pridūrė pritariantis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pozicijai, esą Vašingtonas ir Ankara nesutarimus turėtų spręsti dialogo būdu.
„Generalinis sekretorius kalbėjo apie svarbius dalykus. Jis sakė, kad bet kokių sankcijų įvedimas Aljanso partneriams nėra teisingas sprendimas, nes mums vieniems kitų reikia“, – kalbėjo Turkijos lyderis.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusį mėnesį Miunchene vykusio susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu metu nepateikė nė mažiausio įrodymo, kad Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį su JAV, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Jis meluoja nė neraudonuodamas. Neseniai Miunchene įvykusiame susitikime su S. Lavrovu J. Stoltenbergas nepateikė nė mažiausio INF sutarties pažeidimo įrodymo“, – sakė M. Zacharova.
Atstovė šiais komentarais reagavo į J. Stoltenbergo pareiškimus, kad Aljansas įsitikinęs, jog Maskva pažeidė susitarimą.
JAV ne kartą tvirtino, kad Rusija pažeidinėja INF sutartį, ir reikalavo, kad Maskva sunaikintų sutartį pažeidžiančias raketas 9M729. Šių metų vasario 1 d. JAV paskelbė stabdančios įsipareigojimus pagal sutartį bei pradedančios šešių mėnesių trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą.
Reaguojant į JAV pareiškimą, vasario 2 d. Rusijos prezidentas paskelbė, kad Maskva taip pat stabdo įsipareigojimus pagal sutartį.
INF sutartis, kurią 1987 m. gruodžio 8 d. pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, įsigaliojo 1988 m. sausio 1 d. Sutartis draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.
Maskvos atsakymas į JAV sprendimą trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) bus grindžiamas veidrodiniu principu – Rusija stabdo savo dalyvavimą sutartyje. Tai šeštadienį per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, praneša „RIA Novosti“.
„Partneriai amerikiečiai paskelbė stabdą savo dalyvavimą sutartyje, ir mes stabdome. Jie pareiškė kursiantys naujas raketas, ir mes darysime tą patį“, – sakė Rusijos vadovas.
Vladimiras Putinas: Rusija stabdo dalyvavimą INF sutartyje. EPA-ELTA nuotr.
Pasak žiniasklaidos, V. Putinas pareikalavo nebeinicijuoti nusiginklavimo derybų su JAV. Jis teigė, kad Vašingtonas visą laiką ieško dingsties demontuoti saugumo sistemą pasaulyje ir nepalaiko jokių Rusijos pasiūlymų nusiginklavimo srityje.
„Palauksime, kol mūsų partneriai subręs lygiateisiškam ir turiningam dialogui šia nepaprastai svarbia tema“, – pareiškė V. Putinas.
Anot jo, Rusija nesivels į brangiai kainuojančias ginklavimosi varžybas. V. Putinas taip pat teigė, kad Rusija nedislokuos kituose pasaulio regionuose mažo ir vidutinio nuotolio raketų tol, kol ten neatsiras tokios JAV ginkluotės.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nuo vasario 2 d. pradeda pasitraukimo iš INF procedūrą.
Rusija ketina šią savaitę netoli Norvegijos krantų, toje srityje, kur NATO šiuo metu vykdo didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos karines pratybas, atlikti raketų bandymus, sakė NATO vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas reporteriams sakė, kad „praėjusią savaitę mums buvo pranešta apie planuojamus Rusijos raketų bandymus“. Jis pridūrė besiviliantis, kad Rusija elgsis profesionaliai.
„Mes, žinoma, atidžiai stebėsime, ką daro Rusija, tačiau jie veikia tarptautiniuose vandenyse ir pranešė mums įprastu būdu“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Norvegijos nacionalinio oro uostų operatoriaus „Avinor“ teigimu, Rusija atsiuntė NOTAM perspėjimus dėl raketų bandymų Norvegijos jūroje lapkričio 1-3 dienomis.
Nurodoma, kad Rusijos bandymų zona apims dalį teritorijos, kur spalio 25-lapkričio 7 dienomis vykdomos NATO karinės pratybos „Trident Juncture 18“, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių, 65 laivai, 250 lėktuvų iš 31 šalies.
NATO pratybos, vykstančios už kelių šimtų kilometrų nuo Norvegijos sienos su Rusija tolimoje šiaurėje, skirtos pasirengti apginti bet kurią Aljanso narę atakos atveju.
„Raketų bandymai nepakeis mūsų pratybų plano“, – sakė J. Stoltenbergas.
Izraelio užsienio slaptoji tarnyba „Mossad“, anot laikraščio „New York Times“, Sirijoje likvidavo žinomą raketų tyrėją. Anonimu norėjęs likti aukštas vienos žvalgybos Artimuosiuose Rytuose darbuotojas pareiškė, kad dėl mokslininko nužudymo kaltė tenka „Mossad“.
Asisas Asbaras žuvo naktį į sekmadienį Masjafe Vakarų Sirijoje, kai buvo detonuotas užminuotas automobilis. Izraelio laikraštis „Haaretz“ antradienį atkreipė dėmesį į tai, kad atsakomybę už išpuolį prieš A. Asbarą prisiėmė Sirijos sukilėlių grupuotė „Abu Amara brigados“.
A. Asbaras, pasak „New York Times“, buvo vienas svarbiausių Sirijos raketų technikų. Jis palaikė labai glaudžius kontaktus su Sirijos vyriausybe bei „Al Kudso brigadų“, kurios laikomos Irano ginkluotųjų pajėgų elitiniu daliniu, vadu.
Be to, anot laikraščio, Izraelis spėja, kad A. Asbaras vadovavo slaptam daliniui, kūrusiam ilgojo nuotolio raketas Sirijoje. Jis esą taip pat bendradarbiavo statant požeminį ginklų fabriką. Pasak anoniminio šaltinio, „Mossad“ jau seniai norėjo nužudyti mokslininką dėl jo vaidmens Sirijos raketų programai.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu atstovai bei gynybos ministras Avigdoras Liebermanas straipsnio komentuoti nenorėjo. Tačiau A. Liebermanas atitinkamus kaltinimus paneigė Izraelio žiniasklaidoje. „Jie kaskart mėgina mus apkaltinti. Todėl mes to rimtai nevertiname“, – laikraštis citavo ministro pokalbį su „Channel 2 News“.
JAV atakuoja karinius Sirijos taikinius. EPA – ELTA nuotr.
Pentagonas teigia, jog smūgiai buvo taiklūs
Pentagonas šeštadienį skelbė, kad bendros JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos operacijos prieš Sirijos režimą metu buvo „sėkmingai smogta kiekvienam taikiniui“, taip atmetant Rusijos teiginius, kad 70 proc. raketų buvo numušta.
„Nesiekiame konflikto Sirijoje, tačiau negalime leisti daryti tokių sunkių tarptautinės teisės pažeidimų. Sėkmingai smogėme kiekvienam taikiniui, smūgiai buvo pateisinami, teisėti ir proporcingi“, – reporteriams sakė Pentagono atstovė Dana White.
JAV, JK ir Prancūzija anksti šeštadienį bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste. Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.
JAV prezidentas apie smūgį Sirijai: misija įvykdyta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas džiaugiasi Sirijos režimui suduotu smūgiu, teigdamas, kad „rezultatas negalėjo būti geresnis“.
JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.
Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.
Šiuo smūgiu JAV, JK ir Prancūzija siekė atgrasinti Basharo al-Assado režimą nuo tolesnio cheminių ginklų naudojimo ir nubausti už praėjusį savaitgalį įvykdytą ataką.
ES išreiškė paramą JAV, JK ir Prancūzijos atakai Sirijoje
Šeštadienį Europos Sąjungos lyderiai išreiškė paramą naktį Sirijos režimui suduotam JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiui ir ragino Rusiją bei Iraną padėti užkirsti kelią tolesnėms Sirijos vyriausybėms cheminėms atakoms.
„ES ragina visas šalis, ypač Rusiją ir Iraną, pasinaudoti savo įtaka, siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam cheminių ginklų naudojimui, ypač Sirijos režimui“, – teigiama ES pranešime.
Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad intervencija Sirijoje buvo „būtina ir tinkama“, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ES „stovi su sąjungininkėmis teisingumo pusėje“.
„JAV, Prancūzijos ir JK smūgiai aiškiai parodo, kad Sirijos režimas negali kartu su Rusija ir Iranu toliau tęsti šios žmonių tragedijos, bent jau nesulaukiant pasekmių“, – sakė D. Tuskas.
Anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzija smogė Sirijos režimo taikiniams Sirijos sostinėje ir aplink ją, tai buvo jų atsakas į praėjusį savaitgalį Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas.
Sirijos prezidentas teigia esąs dar labiau pasiryžęs kovoti su terorizmu
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas teigia, kad JAV ir sąjungininkių raketų smūgiai prieš jo vyriausybės taikinius Sirijoje tik padidino jo pasiryžimą „kovoti su terorizmu“ ir „sutriuškinti sukilėlių pajėgas“.
„Ši agresija tik padidins Sirijos ir jos žmonių pasiryžimą ir toliau kovoti ir sunaikinti terorizmą kiekviename šalies colyje“, – reaguodamas į JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos veiksmus, sakė B. al-Assadas.
Sirijos prezidentas pasisakė po anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzijos surengto puolimo. Sirija teigia, kad pavyko numušti 71 iš 103 paleistų sparnuotųjų raketų.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas teigė, kad naktį Sirijoje JK, Prancūzijos ir JAV įvykdyti raketų smūgiai sunaikino didžiulę Damasko cheminių ginklų atsargų dalį.
„Sunaikinta didžiulė Sirijos cheminio arsenalo dalis“, – sakė ministras.
Šiais veiksmais JAV su sąjungininkėmis reagavo į praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotame Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas. Teigiama, kad praėjusį šeštadienį Dumoje žuvo mažiausiai 40 žmonių.
Rusija teigia, kad nėra aukų tarp Sirijos civilių ir karių
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiai Sirijoje nepareikalavo aukų tarp Sirijos civilių ir kariškių.
„Remiantis preliminaria informacija, nėra jokių aukų tarp taikių civilių ir Sirijos kariškių“, – per spaudos konferenciją Rusijos gynybos ministerijoje sakė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo operacijų valdybos viršininkas generolas pulkininkas Sergejus Rudskojus.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
Tai, kad nėra aukų, anot S. Rudskojaus, rodo „puikius Sirijos kariuomenės, kurią apmokė mūsų specialistai, įgūdžius“. Jis pridūrė, kad Rusija dabar gali persvarstyti savo sprendimą nebeaprūpinti Damasko naujesne oro gynybos sistema „S-300“.
Rusijos kariuomenės teigimu, šeštadienį į Siriją buvo paleistos 103 sparnuotosios raketos, tačiau 71 iš jų numušė Sirijos vyriausybė, pasitelkusi kelių dešimtmečių senumo sovietų gamybos oro gynybos sistemas.
