CNN emblema
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį interviu amerikiečių transliuotojui CNN pakartojo savo jau ne kartą išsakytą, Vakarams adresuotą raginimą karinės pagalbos Rusijos užpultai Ukrainai klausimu peržengti „raudonąsias linijas“.
„Labai svarbu peržengti šias raudonąsias linijas, kurios yra mūsų galvose ir realybėje iš tikrųjų neegzistuoja. Galbūt Rusija kartais bando braižyti šias linijas už mus“, – tvirtino G. Nausėda.
„Mano žinutė tokia: nešvaistykite laiko. Būkite ryžtingi, vieningi ir priimkite sprendimus kaip įmanoma greičiau“, – pridūrė valstybės vadovas.
Paklaustas apie tai, kokią žinią vešis į Lenkiją, kur trečiadienį numatytas Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu, G. Nausėda tikino kalbėsiąs apie Lietuvos, o ypač „viso rytinio flango“ saugumą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas kartu pažymėjo, kad Baltijos šalys šiuo metu fiksuoja tiesioginę Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę. „Būtent dėl šios priežasties tikimės teigiamų signalų dėl mūsų saugumo“, – pareiškė G. Nausėda.
Valstybės vadovas interviu taip pat buvo paprašytas pakomentuoti Kinijos ketinimus pristatyti taikos planą Ukrainai. G. Nausėda pabrėžė, kad Pekinas neturėtų kištis į karą.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Ukrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.
„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.
Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.
NATO naikintuvai
G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.
„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (…) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.
ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Vakarai turėtų atmesti Rusijos iškeltus ultimatyvius reikalavimus NATO. Pasak jo, ne NATO, bet Rusija, kuri prie Ukrainos pasienio telkia karines pajėgas, peržengė Vakarų brėžtas raudonąsias linijas. Tad, akcentuoja konservatorius, sausį vyksiančio Rusijos ir JAV susitikimo metu reikalavimai turėtų būti iškelti Vladimirui Putinui.
„Situacija tebėra sudėtinga. Rusija kaip kaupė taip ir tebekaupia pajėgas šalia Ukrainos. Ar jos bus panaudotos, priklauso, žinoma, nuo Putino politinio sprendimo. Visi tikisi, kad nebus, tačiau mes autoritarinio diktatorių visų proto vingių negalime išskaičiuoti. Visko gali būti, ir tai sukeltų didelę krizę regione“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas.
Ministras toliau kartojo manąs, kad ultimatumą NATO iškėlusi Rusija iš situacijos nesitrauks, nepasiekusi kokios nors pergalės.
„Aš manyčiau, kad maža pergalė galėtų būti ir mažesnio masto lokalinė akcija Ukrainoje kur nors prie Azovo jūros. Arba Baltarusijos galutinis karinis užėmimas, ką Lukašenka sveikintų kaip sąjungininkės atėjimą į Baltarusiją, o mums, regiono valstybėms, tai reikštų tiesiog Baltarusijos karinę okupaciją“, – teigė A. Anušauskas.
Ministro manymu, principingai Rusijos keliamų reikalavimų Vakarams atžvilgiu laikysis ir euroatlantinė bendruomenė. Kaip tik sausio 10 dieną Vašingtonas ir Maskva ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Dar po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąją – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Maža to, akcentuoja A. Anušauskas, reikalavimai vyksiančiame JAV ir Rusijos atstovų susitikime turėtų būti pateikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Aš manau, kad bus laikomasi pagrindinių principų, kurie yra jau deklaruoti, kad be regiono valstybių žinios už jų nugaros nebus vedamos jokios derybos. Tai yra pagrindinis principas, ir aš manau, kad ultimatyvūs Putino reikalavimai turėtų būti atremti, atmesti ir, tiesą sakant, iškelti reikalavimai tam pačiam Putinui, nes jo raudonos linijos, kurias brėžė Vakarai, yra jau ne kartą peržengtos. Aš manau, kad Putinas, pats nesilaikydamas raudonųjų linijų, tarptautinės teisės principų viršenybės, tiesą sakant, kelia didžiausią sumaištį regione“, – teigė A. Anušauskas.
Politikas pažymėjo, kad pats didelių lūkesčių iš vyksiančių derybų neturi. Tačiau, sakė jis, bandyti kalbėtis su Kremliumi galima.
„Didelių lūkesčių su tomis derybomis nesiečiau. Tačiau kalbėtis galima, tai ir daroma iš NATO ir JAV pusės. Tačiau ultimatyvūs reikalavimai yra tokie, kurie ir pažeidžia tarptautinę teisę, ir, tiesą sakant, neatneštų jokio stabilumo į šį regioną. Būtų greičiau šio regiono nuginklavimas, destabilizavimas. Rusijos akimis, jos agresijos akivaizdoje regionas turėtų būti beginklis“, – apibendrino A. Anušauskas.
Agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu vykdanti Rusija yra paskelbusi reikalavimus Vakarams. Kremlius reikalauja sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Joe Bidenu, šią savaitę kalbėjusiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išgirdo patikinimą, kad jokie su Lietuva ir kitomis Europos rytinio regiono šalimis susiję sprendimai be jų žinios nebus priimti.
„Nieko apie jus be jūsų“, – JAV prezidento žodžius citavo Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Pirmiausiai išklausėme prezidento J. Bideno išklotinės apie jo pokalbį su V. Putinu. Prezidentas J. Bidenas užtikrino, kad kalboje su V. Putinu leido labai jam aiškiai suprasti, kad jeigu bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai Ukrainoje, tai Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, kurias JAV taip pat koordinuos su Europos partnerėmis“, – žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė prezidento patarėja.
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, tai buvo pasakyta, jog, jeigu gražų posakį panaudoti, tai nieko apie jus be jūsų. Kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas J. Baidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp NATO narių ir taip pat papildomi pajėgumai“ , – atkreipė dėmesį ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Skaisgirytė teigė, kad nors pokalbio metu nebuvo įvardinta, kur konkrečiai papildomi pajėgumai galėtų būti pasiųsti, tačiau, pasak jos, galima suprasti, kad jie galėtų būti pasiųsti rytiniame NATO flange. Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, pokalbio metu buvo aptarta ir Ukrainos situacija, taip pat neraminanti Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nepriimtinos jokios raudonosios linijos Ukrainos atžvilgiu, Ukraina turi teisę pati spręsti savo ateitį, na o santykį su NATO taip pat kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir J. Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – teigė A. Skaisgirytė.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia savo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui susitikime Ženevoje trečiadienį nurodysiąs raudonas linijas.
„Aš prezidentui V. Putinui duosiu suprasti, jog yra sričių, kuriose galime bendradarbiauti, jei jis dėl to nuspręs, – sakė J. Bidenas pirmadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pasibaigus NATO viršūnių susitikimui. – O srityse, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi, aiškiai pasakysiu, kas yra raudonos linijos“. Apie savo pokalbių partnerį iš Maskvos J. Bidenas sakė: „Jis protingas. Jis kietas. Ir, man rodos, jis, kaip sakoma žaidžiant kamuolio žaidimus, yra garbingas varžovas“.
Atsakydamas į vieno reporterio klausimą, ką reikštų Rusijos ir JAV santykiams tai, jei mirtų kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, J. Bidenas teigė: „A. Navalno mirtis būtų dar vienas įrodymas, kad Rusija mažai laikosi pagrindinių žmogaus teisių arba iš viso neketina jų laikytis. Tai būtų tragedija“. A. Navalno mirtis esą pakenktų Rusijos santykiams su pasauliu – ir Maskvos santykiams su juo asmeniškai, pridūrė J. Bidenas.
A. Navalnas jau kelis mėnesius kalinamas kolonijoje į rytus nuo Maskvos. Rusijos teisėsauga kaltina 45-erių opozicionierių pažeidus ankstesnio baudžiamojo proceso lygtinio paleidimo reikalavimus, kai jis Vokietijoje gydėsi po pasikėsinimo į jį nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novyčiok“.
NATO šalių lyderiai padėkojo jam, kad jis dabar susitinka su V. Putinu, kalbėjo J. Bidenas. Jis su jais aptariąs, apie ką reikėtų kalbėtis su Kremliaus vadovu.
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje. Antradienį Briuselyje numatyti pokalbiai su ES lyderiais.
Lietuvos Prezidentūra pripažįsta, kad kai kurie Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, deklaruoti trečiadienį skaityto metinio pranešimo metu, kelia nerimą.
„Klausėme prezidento Putino kalbą ir toje kalboje, deja, buvo kelios frazės, kurios kelia nerimą. Pavyzdžiui, tai, kad Rusija duos atsaką, jeigu matys, kad yra peržengiamos raudonosios linijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, nerimą kelia būtent tai, kad V. Putinas savo kalboje pažymėjo, jog pati Rusija nustatys, kas, jos supratimu, yra raudonosios linijos, kurias peržengus Kremlius duotų atsaką.
„Yra pasakoma, kad tai, kas yra tos raudonosios linijos ir kur jos yra, nustatys pati Rusija – nesiremiant kažkokia tarptautine praktika ir tarptautine teise. Visa tai kelia daug nerimo“, – teigė A. Skaisgirytė.
Pastaruoju metu tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių sostinių, trečiadienį savo metiniame pranešime V. Putinas teigė norintis palaikyti gerus santykius su kitomis šalimis. Tačiau kartu V. Putinas pažymėjo, kad, jei „gerais ketinimais bus piktnaudžiaujama“, Rusija reaguos, o tai, kas yra raudonosios linijos, nustatys Maskva.
„Mes patys nuspręsime, kur kiekvienu atveju yra raudonoji linija“, – sakė V. Putinas.
Poetas Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Poetas Justinas Marcinkevičius yra viešai pasakęs, kad paskutinis Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ žodis – vargsim. Dabar neprisimenu, kur jis šį faktą mums yra priminęs. Veikiausiai Mokslų Akademijos salėje. Gal kai minėjome jo 80-metį. Užuomina, kad visada buvo ir bus sunku.
Ir šiandien nematyti, kad kada nors iš to vargo išbrisime. Donelaičio būrai neišbrido – varge išnyko beveik nepalikdami pėdsakų. Ir mūsų tokia dalia: vargsim, kol išnyksim?
Artėjant prie valstybingumo šimtmečio tokios mintys lyg ir šventvagiškos. Reikėtų džiaugtis, ateitį piešti šviesiom spalvom, siūlyti stebuklingas idėjas, kurios išnaikintų Donelaičio išpranašautą varganą ateitį.
Man patiko prof. Vytauto Landsbergio idėja: pirmiausia išnaikinkime bent Sosnovskio barščius. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
Nuo ko pradėti perkeltine prasme? Juk tų barščių tiek priviso!
Jeigu pavyktų Vytauto Bako planuojamas verslo ir politinių ryšių tyrimas, mūsų padangė būtų žymiai šviesesnė. „ …kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos“, – sako V.Bakas. Mus domintų „Rosatom“ veikla Lietuvoje ir tai, kas slepiasi už Mindaugo Basčio nugaros. Strateginių valstybės įmonių nuodėmės. Norėtumėm detaliau sužinoti, kokias raudonas linijas peržengė, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai. Vis dar žvaliai Seimo koridoriais vaikšto įnirtingas SGDT kritikas Artūras Skardžius.
Bene didžiausi barščių sėjėjai ir puoselėtojai – ilgiausiai valdžioje buvę socialdemokratai, apie kuriuos politologai pastaruoju metu ypač daug kalba. Jų frakcija Seime nepakluso partijos daugumos valiai ir ketina veikti tarsi kita partija. Kodėl taip atsitiko? Man regis, tokio partinio nepaklusnumo priežastis įtikinamai atskleidė žurnalistės Nemiros Pumprickaitės „Savaitė“.
Taigi, ar gali būti, jog labiau už viską socialdemokratai nenori, kad atsiskleistų jų praeities ryšiai ir iš jų gimę sprendimai, tarkime, energetikos ūkyje. O juk tyrimą inicijuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Būnant valdžioje tokius tyrimus lengviau kontroliuoti ar galbūt iš viso užgesinti, – rašoma minėtos laidos santraukoje.
Gali būti, kad labiau už viską, labiau už garbę ir orumą, labiau už partijos daugumos valią seniesiems socialdemokratų lyderiams rūpi asmeninis saugumas, noras nuslėpti praeities nuodėmes.
„Galbūt tokiu būdu vyksta kova tarp naujojo partijos lyderio, kuris turi nemažą skyrių palaikymą, ir senbuvių? Bet galbūt čia svarbu ne įtakos partijoje dalybos, o atsivejanti praeitis? O ji gali būti nelabai maloni, jei, pavyzdžiui, siūlymui Seime tirti, kokią įtaką verslas daro politikams, žalą padariusias investicijas strateginėms įmonėms ir net politikų ryšius su Rusijos įmone „Rosatom“, bus pritarta. „Energetikos srityje iki dabar yra nemažai išlikusių prieštaringų istorijų ir neatsakytų klausimų. Tiek kalbant ir apie Ignalinos atominės uždarymą ir su tuo susijusias paslaugas, reikalus, tiek ir „Rosatom“ veiklą ir neatmestina, kad kai kurie socialdemokratai norėtų žinoti, kas vyksta, patys dalyvauti ir tam buvimas valdančioje koalicijoje suteiktų daugiau galimybių. Manau, kad reikėtų žiūrėti į tuos socialdemokratų frakcijos narius, kurie praeityje užėmė svarbias pozicijas tiek vyriausybėje, tiek ir Seime“, – „Savaitėje“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Daug metų Sosnovskio barščius veisė Viktoro Uspaskicho partija, už padarytą žalą Lietuvai taip ir nunubausta. Nesvarbu, kiek kartų ji keitė ir gal dar keis kailį – tai Uspaskicho partija, jo didžiausia kaltė. O Lietuvos teisėsaugos – didžiausia gėda.
Kur bepažvelgsi – visur Sosnovskio barščiai. Š… ir tapšnodamas daug metų juos sėjo Rolandas Paksas. Dar neaišku – su Gedvydu Vainausku ar be jo. Gali ir nepaaiškėti, nes kai kurie mūsų prokurorai ir teisėjai labai mėgsta barščius.
Socialdemokratai – vargšų gynėjai, lygybės, brolybės puoselėtojai. Darbas, kuris sukūrė žmogų! Milijonieriai todėl ir milijonieriai, kad daug dirba. Pavyzdžiui, Uspaskichas per mėnesį uždirba šimtą tūkstančių, pats aną dieną sakė. Kokie gražūs žodžiai – tvarka ir teisingumas. Tačiau ir darbą, ir tvarką, ir teisingumą, ir brolybę Lietuvoje užgožė Sosnovskio barščiai.
Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kam dar turime būti dėkingi už Donelaičio išpranašautą vargą? Be jokios abejonės – Liberalų sąjūdžiui. Ir ne tik Eligijui Masiuliui, ne tik Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui. Antra vertus – anokia čia jų kaltė, net jeigu prokurorai ir teisėjai ją įrodys. Juk tokia liberalų prigimtis, pats pavadinimas juos įpareigoja: ką noriu – tą darau, ką noriu – tą sakau, kiek noriu – tiek imu. Šia prasme visos čia paminėtos partijos yra liberalios. Visoms joms (taip pat ir konservatoriams, apie kuriuos čia neužsiminiau) esame „dėkingi“ už korupciją, skurdą, didele dalimi sąlygojusį milžinišką emigraciją, už tautiškumo (nepainiokime su nacionalizmu) sunykimą, už didžiulį norą papildyti lietuvišką raidyną…
Nesugebam išnaikinti (nes nenaikinam) Sosnovskio barščių Lietuvos laukuose, pamiškėse, tad dar sunkiau juos bus išnaikinti politikoje, partijose, versle…
