Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nustatyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo įkuriama laikinoji tyrimo komisija, gali būti priimtas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
 
Antradienį jis ketina pateikti Seimui tai numatančias Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir Seimo Statuto pataisas.
 
J. Razma sako, kad toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos, tik atsiradus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas, ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių.
 
Pagal projektą, toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus būtų nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus Seimo komitetui ar nuolat veikiančiai Seimo komisijai.
 
J. Razma taip pat siūlo nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.
 
Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau, pasak J. Razmos, nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti.
Tokie Seimo nutarimai, pasak jo, priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 07:50

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma absurdišku laiko „Lietuvos geležinkelių“ sumanymą stotyse įsteigti savą parduotuvių ir greito maisto tinklą.

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentaras ragina kuo greičiau rengti Seimo Ekonomikos komiteto posėdį klausimo nagrinėjimui iš esmės. 

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ketinimus steigti maisto parduotuves ir greito maisto tinklą stotyse, J. Razmos teigimu, kilo „nemažas visuomenės pasipiktinimas, kad galimai atsiranda precedentas ir kitoms strateginę reikšmę turinčioms valstybinėms įmonėms užsiimti šalutine veikla“. Be to, bendrovė šį mėnesį paskelbė maisto tinklo prekės ženklo kūrėjų konkursą, kurio vertė – 30 tūkst. eurų.

„Galima suprasti tokios paslaugos poreikį ir siekį racionaliau išnaudoti stočių patalpas, bet tokiu atveju yra paprastas sprendimas – užsakyti tas paslaugas rinkoje, konkurso būdu išnuomojant laisvas stočių patalpas. Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, atsakydamas į mano ir kolegos Dainiaus Kreivio priekaištus, kalbėjo miglotai ir, kaip man pasirodė, nenuoširdžiai, bandydamas sudaryti įspūdį, kad ta idėja – tik pirminio svarstymo stadijoje. Bet, kaip aiškėja iš žiniasklaidos pranešimų, jau išleista 30 tūkst. eurų prekės ženklui, perkami kavos aparatai ir panašiai“, – pranešime spaudai teigia J. Razma.

Taip pat parlamentaras sako, kad stengsis klausimų, susijusių su „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka, svarstymą komitete surengti kuo greičiau.

„Mano siūlymu Ekonomikos komitetas priėmė sprendimą „Lietuvos geležinkelių“ problemas detaliau išnagrinėti kitame posėdyje. Tarsiuosi su komiteto pirmininku Rimantu Sinkevičiumi, kad posėdis būtų surengtas kuo greičiau, kartu aptariant ir kitus klausimus, susijusius su „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka. Negana to, šiame kontekste stebina susisiekimo ministro Roko Masiulio pozicija, kad jis neva nieko nežino apie akcinės bendrovės planus eiti į maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos rinką, nors šiaip gana detaliai kontroliuojantis padėtį savo sektoriaus įmonėse“, – teigė R. Razma. 

ELTA primena, kad anksčiau pranešta apie bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planus stotyse įkurti maisto parduotuvių tinklą, kurį plėtotų pati bendrovė. 

Susisiekimo ministras R. Masiulis Eltai sakė, kad tokie „Lietuvos geležinkelių” planai jam pristatyti nebuvo. 

„Pati koncepcija, kokios parduotuvės ir kaip įkuriamos, man nebuvo pristatyta, tai nelabai galiu komentuoti”, – Eltai sakė R. Masiulis. 

Pasitikslinus, ar „Lietuvos geležinkeliai” apie planus prakalbo ministrui apie juos nežinant, R. Masiulis sakė, kad tai yra normalu. 

„Čia normalu, ministerija nesikiša – juk čia yra akcinė bendrovė. Akcinė bendrovė turi savo valdybą ir priima sprendimus. Jau senokai Lietuvoje ministerijos į akcinių bendrovių veiklą nesikiša”, – kalbėjo susisiekimo ministras. 

100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei, kurias pasitikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.01; 05:00

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymą praplėsti tyrimo ribas, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vertina kaip kovą prieš politinius konkurentus. 

Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Reaguodamas į tai J. Razma Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo akcentuoti valdančiųjų ketinimus kovoti „prieš politinius konkurentus pasinaudojat Laikinosios tyrimo komisijos teikiamomis politikavimo galimybėmis ir siekti, kad opozicijos Seime atstovams ateityje nebekiltų net mažiausias noras kreipimaisi į Konstitucinį Teismą stabdyti žalingus antikonstitucinius Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus ar priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėtų poveikių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“.

J. Razma taip pat pažymi, kad viešojoje erdvėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai „politiškai tikslingai paskleidė informaciją apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė A. Širinskienė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

A. Širinskienė siūlo į nutarimą įrašyti, kad „viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos“.

Kaip primena ELTA, darbą pradėjusi laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 

Tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.

„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.

„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.

TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.

Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.

Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:00