Oligarchai – galinga jėga
Ketvirtadienį Kijeve šalies parlamentas aiškia daugumą priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo siekiama apriboti politinę ir ekonominę Ukrainos oligarchų įtaką.
Teisės aktas numato sukurti vadinamąjį oligarchų registrą. Per ateinančius 10 metų sąraše esantiems asmenims nebebus leidžiama finansiškai remti politinių partijų, dalyvauti privatizavime, jie privalės atskleisti savo turtą.
Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba, kurią tiesiogiai skiria prezidentas, turi nustatyti, kas nusipelno būti įtrauktas į oligarchų registrą.
Daugeliui tai kelia nerimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pasinaudojo taryba, kad užblokuotų opozicines televizijos stotis ir svetaines. Oponentai kaltina jį bandymu išvalyti žiniasklaidos kraštovaizdį ir pašalinti galimus varžovus prieš vėl kandidatuojant į prezidentus 2024 metais.
Prieš priimant įstatymo projektą parlamento žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova raštu perspėjo narius, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai.
Parlamento pirmininkas Dmytro Razumkovas norėjo, kad įstatymo projektą išnagrinėtų Venecijos komisija, teikianti valstybėms nepriklausomas konsultacijas dėl siūlomų teisės aktų. Nepaisant to, kad Venecijos komisija gruodį sutiko peržiūrėti įstatymą, V. Zelenskio parlamentinė frakcija nusprendė surengti balsavimą.
Petras Cvirka. Paminklas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sveikina Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo Petro Cvirkos paminklą sostinėje iš Kultūros vertybių registro. Vicemeras tikisi, kad paminklą artimiausiu metu pavyks nukelti.
„Sveikiname vertinimo komisijos priimtą sprendimą, kuri šiandien pirmą kartą naujos sudėties susirinko į posėdį. Vilniaus miestui jis yra labai ilgai lauktas ir po ilgų diskusijų pagaliau priimtas. Petro Cvirkos paminklas šiandien neteko teisinės apsaugos, valstybė jo nebesaugo.
Tai atveria galimybes miestui pirmiausiai pradėti diskusijas dėl paties skvero sutvarkymo, nukeliant paminklą į kitą vietą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas, kartu pridurdamas, kad artimiausiu metu savivaldybės taryboje ketinama svarstyti rezoliuciją dėl paminklo nukėlimo.
„Mes artimiausiame tarybos posėdyje žadame priimti rezoliuciją, kuri įpareigos administraciją padaryti visus techninius klausimus ir paminklą perkelti į kitą vietą. Šis paminklas šitame skvere turėtų daugiau nebestovėti“, – aiškino jis.
Vicemero teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo meto jos vis dar saugomos „Grindos” teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – pasakojo V. Benkunskas.
Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos žinybos planuoja registrą su pavardėmis žmonių, kurie atsisakys skiepytis nuo koronaviruso. Šis registras nebus viešai prieinamas, tačiau juo galės naudotis kitos Europos šalys, interviu televizijai „La Sexta“ sakė sveikatos ministras Salvadoras Illa.
Anot jo, kiekvienas pilietis, remiantis vakcinacijos planu, sulauks kvietimo skiepytis. Nors vakcinacija yra savanoriška, tačiau tas, kas nesiskiepys, bus užregistruotas. Žinybos „labai pagarbiai elgsis su duomenų apsauga“, patikino ministras. Jis pakartojo, kad prievolės skiepytis nebus.
Remiantis prieš savaitę skelbtais apklausos rezultatais, Ispanijoje smarkiai sumažėjo antivakserių skaičius. 28 proc. gruodį apklaustų žmonių teigė, kad nesiskiepys nuo koronaviruso. Ankstesnį mėnesį ši dalis dar buvo 47 proc. Kartu pasirengimas skiepytis Ispanijoje išaugo nuo 37 iki daugiau kaip 40 proc.
Kaip ir kitose Europos šalyse, Ispanijoje gyventojų skiepijimas nuo Covid-19 prasidėjo sekmadienį. Ispanijos vyriausybė tikisi, kad iki vasario pabaigos bus paskiepyta 2,5 mln. žmonių.
Ispanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Pirmadienį Covid-19 aukų skaičius čia viršijo 50 000. Nuo pandemijos pradžios virusas Ispanijoje patvirtintas daugiau kaip 1,879 mln. gyventojų.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Pratęsiant ankstesniojo straispnio mintis, reikėtų pridurti, kad be Skaidraus verslo registro Lietuvoje būtina įkurti Nacionalinę skaitmenizuotą legalaus darbo apskaitos sistemą, kuri apimtų:
darbuotojo legalumo atvykstant į darbovietę (darbo leidimo) patvirtinimą;
darbuotojo visą darbo laiko apskaitą;
darbuotojo būtinas ir turimas kompetencijas, fiksuojant jų pasikeitimus;
darbuotojo galimybę dirbti ir naudotis tam tikrais instrumentais ir įrengimais;
įrengimų bei instrumentų darbo laiko (panaudojimo) apskaitą.
Sąlyginai šią sistemą būtų galima pavadinti ID20LT, ji būtų privaloma visose verslo ir kitose įvairių nuosavybės formų įmonėse/organizacijose.
Lietuvoje būtų sukurta ID20LT sistema su nacionaline duomenų baze, kuri savo ruožtu sąveikautų su įmonių bazėmis, o ateityje – ir su kitų valstybių bei tarpnacionalinėmis ES sistemomis. Turi būt susitarta, kas bus ir kaip vyks:
Nacionalinis ID20LT skaitmenizuotos sistemos (duomenų bazės) valdytojas.
ID20LT duomenų kaupimo ir apdorojimo sistemos operatorius.
Nuolatiniai duomenų mainai tarp ID20LT ir kitų vartotojų – tokių, kaip SODRA, VMI ir kitos institucijos.
Individualių kortelių ar mobiliųjų programėlių užsakovai – įmonės/organizacijos.
Individualių kortelių duomenų nuskaitytojai, t.y. konkrečios darbovietės, statybų aikštelės ir pan.
Duomenų kaupimas ir jų judėjimas.
Individualių kortelių savo dirbantiesiems užsakovai/įmonėspateikiančio konkrečius prašymus.
Vystant šį projektą, taip pat būtų numatytos galimybės papildomoms funkcijoms:
darbuotojų atlyginimo skaitmenizuotai apskaitai;
ID206 elektroninė kortelė ar/ir mobiliojo telefono programėlė galėtų tarnauti mokėjimo, atsiskaitymo priemone – pradžioje uždaroje sistemoje, o ateityje ir atviroje;
ateityje būtų galimybė papildomas funkcijas plėsti pagal poreikį ir IT galimybių augimą.
ID20LT kortelės/ mobiliosios programėlės turinys:
Darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas.
Darbovietės pavadinimas, pareigos.
Darbo sutarties forma – pastovi, terminuota ar kita.
Kortelės galiojimo terminas ir pan.
Darbuotojo kompetencijos: turimos pastovios, kintančios, kurias reikia atnaujinti.
Leidimai pagal būtinybę pakliūti į atitinkamas darbo ar logistikos zonas.
Galimybė dirbti su atitinkamais įrengimais arba naudotis atitinkamais įrankiais.
ID20LT išduodanti organizacija atsakinga:
Už kokybišką kortelės pagaminimą ir į ją įvestų duomenų tikslumą.
Už ID20 LT nuskaitymo įrenginių tiekėją, užtikrinantį jų patikimumą ir įrengimą reikiamose darbo vietose.
Už davinių surinkimą skaitmenizuotu būdu:
a) iš kortelių išdavėjų;
b) iš nuskaitymo įrenginių panaudojus korteles.
Nacionalinis ID20LT duomenų valdytojas:
Sukurs visą bazinę skaitmenizuotą platformą, kad ji galėtų veikti su:
a) kitomis sistemomis tiek įmonių, tiek valstybės;
b) suteiks licenziją gaminti ir išduoti korteles tuo užsiimančiomis įmonėms;
c) rinks duomenis į duomenų banką ir pagal poreikius juos panaudos;
d) vykdys šios sistemos naudingumo ir efektyvumo pastovų monitoringą ir užtikrins nenutrūkstamą jos grandžių sąveiką.
Nacionalinės ID20LT sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas taps organiška ir esmine sudėtine Skaidrumo sistemos dalimi. Problema, kad, ją įgyvendinant, reikia LR Seimo įstatymo!
Lietuvos statyba – sunkus darbas. Slaptai.lt nuotr.
Eksponentiškai besivystančios aukštosios technologijos suteikia mums iki šiol neregėtas galimybes pereiti prie skaidrių santykių įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau jos ne tik suteikia mums tokius instrumentus – jau pats jų taikymas ir raida savaime jau reikalauja skaidrumo, kad tai būtų naudojama gausinti gėrį, o ne blogį.
Iš atliktos šešėlinės ekonomikos analizės, jos metodologinio pagrindimo mokslininkų darbuose ir praktinių veiksmų ją užkardant galima drąsiai daryti išvadą, kad be plataus visuomenės įsitraukimo su šia problema nesusidoroti. Realybė yra tokia, kad visuomenė labai silpnai informuota apie šešėlinės ekonomikos mastus, jos suaugimą su korupcija ir daromą didžiulę tiek ekonominę, tiek moralinę žalą visam sociumui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Dar blogiau, kad susiformavusi klaidinga nuomonė, jog tuo užsiima ir tai toleruoja visi verslininkai ir politikai. Užsienio mokslininkų darbai ir atliktos užsieniečių bei mūsų visuomenės nuomonės apklausos atskleidė visiškai iškreiptą atskirų socialinių grupių sampratą apie šešėlinės ekonomikos daromą žalą. Tačiau, kita vertus, iš tų davinių gimė supratimas, kad laikmetis jau reikalauja ne vien tik kalbėti apie „šešėlį“, jį koneveikti ar su juo nesėkmingai kovoti. Mes supratome, jog reikia visiškai pakeisti mąstymą, t.y. atsisukti į pozityvą, atsisakant negatyvo. Juk negatyvas jau pats savaime mus verčia būti piktais, niūriais, o pozityvas suteikia emocinį pradą naujovėms, gerosioms permainoms. O tokios permainos galimos, bet tam reikia ryžtis.
Gal ne visi žino, kad ir mūsų šalies vyriausybėje yra įsteigta komisija kovai su šešėline ekonomika. Atrodytų, kas jau kas, o ji tai jau tikrai turėtų būti suinteresuota Skaidrumo sistemos sukūrimu ir jos įgyvendinimuvisose valstybės veiklos srityse, tačiau padėtis tokia, kad ir ši komisija apie siūlomą Sistemą nieko nenori girdėti. Tokį požiūrį tikrai nelengva suprasti. Juk tik visiškas skaidrumas mus gali išgelbėti nuo baisios neteisybės, kurią gimdo korupcija politikoje, versle, teisėsaugoje ir visame mūsų neteisingame gyvenime. Juk būtent per tai 10 proc. Lietuvos piliečių čia gyvena kaip rojuje, o likę nuolat balansuoja ties skurdo ir skolų, kurių niekada nepadengs, bedugne.
Esminė problema, su kuria sunku susidoroti – tai visų lygių valdžių abejingumas, o gal ir nenoras, kad būtų pradėta įgyvendinti Skaidrumo sistema. Jau esu rašęs, kad siūliau ją dar šios kadencijos pradžioje LR Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui. Jis patapšnojo per petį, kad tai šaunu, bet toliau nepajudino nė piršto. O juk norint, kad tai veiktų, vien verslo norų neužtenka – būtina priimti įstatymą. Štai čia ratas ir užsidaro.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Šiuose straipsniuose visų pirma nagrinėju skaidrumą versle, tačiau, jei norime, kad būtų sukurta skaidri valstybė, ši sistema, tegul ir etapais, turi būti įgyvendinta valstybės mastu. Tam siūliau kurti darbo grupę vyriausybėje ir, pasinaudojant mano Skaidrumo sistemos koncepcija, paruošti Skaidrumo sistemos kodeksą. Tai siūliau asmeniškai premjerui Sauliui Skverneliui, net kelis kartus šį, nesigėdinu pasakyti, mokslinio lygio idėją/sumanymą, pristačiau jo patarėjų korpusui. Tačiau, deja, tenka konstantuoti, kad nei premjerui asmeniškai, nei kam nors kitam to nereikia. Teisybės dėlei pridursiu, kad mano iniciatyvą palaiko tik Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir LSDDP frakcija Seime. Tačiau jų vienų palaikymo nepakanka.
Yra dar viena viltis – LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis, kiek suprantu, pasisako už naujoves, nori keisti padėtį valstybėje – gal tai jis ir galėtų „prastumti“ Skaidrumo sistemos koncepciją per išsikerojusį abejingumo ir korupcijos liūną? Ir taip padėtų mums visiems pereiti nuo lozungų prie konkrečių darbų? Rašau tai su klaustuku, nes kol kas Prezidentas atrodo sunkiai pasiekiamas.
Tam taip pat labai padėtų pozityvus pažangių ir aktyvių piliečių palaikymas ir jų įsitraukimas ją populiarinant ir jai pritariant. Žmonės turi pradėti suprasti, kad būtent skaidrumas būtų tas universalus priešnuodis korupcijai, šešėliniai ekonomikai, skandalų kultūrai ir baisios neteisybės liūnui į kurį toliau grimsta mūsų Tėvynė Lietuva.
Teksto autorius – daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Verslo ir politikos ekspertas
Šių metų kovo pradžioje Vyriausybė nepritarė grupės Seimo narių siūlymui įteisinti cheminę pedofilų kastraciją. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, duodamas interviu Balsas.lt, taip paaiškino šį sprendimą: “Visuomenės susirūpinimas dėl pedofilijos bylų, prievartavimo ar nepilnamečių tvirkinimo yra pagrįstas, tačiau norint pritarti įstatymo projektui reikia žinoti, kad jis padės pasiekti tam tikrus rezultatus. Tuo tarpu sisteminė analizė, kurią atliko Teisės institutas, neleidžia teikti, kad būtent cheminė kastracija galėtų padėti tuos rezultatus pasiekti”.
