Premjeras Saulius Skvernelis savo vardu užregistravo prekės ženklą „Tėvynės labui“, skelbia portalas tv3.lt. Antradienį portalas pranešė, kad Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai paskelbta, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje nurodyta, kad šio ženklo savininkas yra pats S. Skvernelis.
 
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tv3.lt patvirtino, kad toks prekės ženklas buvo registruotas S. Skvernelio vardu. Jo teigimu, įregistravimo faktas nereiškia, kad kuriamas naujas politinis darinys.
 
“Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
 
ELTA primena, kad gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkimų kampanijai pasirinko premjeras S. Skvernelis.
 
Rugpjūčio pabaigoje portalas LRT.lt paskelbė, kad Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas politinės partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Tuomet Registrų centre S. Skvernelio pavardė nefigūravo. Visgi žurnalistų klausiamas, premjeras leido suprasti, kad politinės partijos pavadinimą įregistravo jo aplinka, kad apsaugotų pavadinimą.
 
Šis faktas viešojoje erdvėje sukėlė diskusijas, kad premjeras ketina kurti naują politinį judėjimą 2020 m. Seimo rinkimams. Šias kalbas skeptiškai vertino „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai ne kas kita, kaip opozicijos skleidžiamai gandai ir valstybės pamatų ardymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 00:30

Seimo narė medikė Irena Degutienė mano, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, pasirodžius naujai informacijai LRT.lt portale, turėtų persigalvoti ir nebeskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus kardiologo profesoriaus Remigijaus Žaliūno savo gydytoju.
 
Iš kitos pusės, politikė teigia, kad, atsiradus informacijai, jog buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis dirbo LSMU taryboje, pasiūlymo atsisakyti galėtų ir pats R. Žaliūnas.
 
Pasak Seimo narės, nėra abejojama kardiologo, kaip profesionalo, kompetencija, tačiau, atsiradus naujai informacijai, gydytojas iš pagarbos prezidentui galėtų atsisakyti G. Nausėdos pasiūlymo ir į šias pareigas deleguoti kitą asmenį. Medikės I. Degutienės teigimu, tokiomis aplinkybėmis dirbti prezidento gydytoju R. Žaliūniui, kaip piliečiui, būtų neatsakinga.
 
„(…) profesine prasme, tai iš tikrųjų prof. R. Žaliūnas yra labai aukšto lygio kardiologas. Bet tai mane šiek tiek nustebino (informacija, kad R. Kurlianskis buvo LSMU tarybos narys. – ELTA). Yra viešai nuskambėjęs kaip ir kaltinimas santykiuose su tam tikrais nelabai geros reputacijos verslininkais, tai aš jo vietoje elgčiausi kitaip. Tam, kad iš tikrųjų nekiltų abejonių, jis pats turi jas išsklaidyti, bet eiti dirbti ir gydyti prezidentą, na, turbūt yra šiek tiek ne visai atsakinga jo, kaip piliečio, ne kaip mediko“, – Eltai sakė I. Degutienė.
 
„Aš geriau, gerbdama prezidentą, pasitraukčiau į šalį, pasiūlydama kitos aukštos kvalifikacijos asmenį. Kauno klinikos turi ir kitų labai gerų kardiologų. Galbūt galėtų būti netgi ir iš jo komandos, kuris neturi reputacijos dėmių. Čia turėtų labai gerai pamąstyti pats prof. Žaliūnas“, – pridūrė konservatorė.
 
Kita vertus, sprendimą nebedirbti kartu galėtų priimti ir išrinktasis prezidentas G. Nausėda. Pasak I. Degutienės, jeigu būtų jo vietoje – dirbti kartu su R. Žaliūnu atsisakytų.
 
„Sunku patarti, bet aš atsisakyčiau. Aišku, gal prezidentas, duok, Dieve, niekada neturės širdies problemų ir nereikės kreiptis į kardiologus, aš to jam ir linkėčiau, bet ką gali žinoti, kaip gyvenime gali atsitikti. Gydytojas nėra komandos narys, bet, esant sveikatos sutrikimams, tai yra pirmas žmogus, kuris bendrauja su prezidentu“, – teigė Seimo pirmininko pavaduotoja.
 
Pasak Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje 18 metų dirbusios I. Degutienės, nepaisant to, kad gydytojas nėra komandos narys, kartais gydytojo ir paciento santykiuose atsiranda temų, apie kurias daktarams žinoti nederėtų. Tad, jos teigimu, išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai pasirinkus gydytoją, turintį reputacinių įtarimų dėl neskaidrių ryšių su kitais asmenimis, rizikų gali kilti, todėl nurašyti galimos R. Žaliūno, kaip prezidento gydytojo, pareigybės nereikėtų.
 
„Vis tiek daktaras yra pakankamai artimas savo pacientui. Na, kartais būdamas gydytoju – nesvarbu prezidento ar ne prezidento – iš paciento sužinai daugiau, negu kaip gydytojas turėtum sužinoti. Tas santykis, žinoma, labai individualus, bet dėl to ir yra Hipokrato priesaika, kurioje teigiama, kad gydytojas negali platinti jokių duomenų apie savo pacientą. Bet dalinė rizika yra. Esi pakankamai arti to žmogaus“, – sakė I. Degutienė.
 
ELTA primena, kad antradienį LRT.lt portale pasirodė informacija, kad LSMU rektorius R. Žaliūnas palaiko artimus ryšius su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu. Pasirodo, šis 2016 m. buvo LSMU Tarybos narys, o koncerno bendrovė „Mitnija“, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį buvo tarp didžiausių LSMU tiekėjų, įgyvendinusi projektų už dešimtis milijonų eurų.
 
Be to, manoma, kad šią informaciją galimai buvo bandoma nuslėpti, nes Registrų centro duomenų bazėje R. Kurlianskio kaip tarybos nario fakto nėra.
 
„Asmens pavardė „dingti“ iš Registrų centro istorijos negali. Bet ji gali būti nerodoma. Kadangi dabar tikrino vieną gydytoją, kuris nori būti prezidento gydytoju, tai, matyt, susiję. Ir tokiu atveju tai tam tikra prasme yra nusikaltimas“, – teigė su Registrų centru susiję LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai.
 
Kaip portalui teigė išrinktojo prezidento atstovas Aistis Zabarauskas, kalbėti apie sprendimo R. Žaliūną skirti G. Nausėdos gydytoju pakeitimą būtų galima tik tada, jeigu pirmajam bus pareikšti kokie nors įtarimai.
 
„Arba jam yra pateikti įtarimai, arba iškelta baudžiamoji byla, ir tai kelia galimas reputacines grėsmes prezidento darbui, tuomet būtų rimtai svarstoma keisti tokį asmenį“, – LRT.lt sakė A. Zabarauskas.
 
Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, R. Žaliūnas buvo pasirinktas gavus rekomendacijas „iš įvairių šaltinių“.
 
„Iš įvairių šaltinių buvo gautos rekomendacijos tiek svarstant kandidatūras komandoje, taip pat pagal Prezidento įstatymą ir sveikatos apsaugos ministras teikia kandidatūras. Tai ši pavardė buvo įvairiuose sąrašuose, kol galų gale buvo priimtas sprendimas. Kaip žinote, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo, kad vienas gydytojas būtų iš Vilniaus, kitas gydytojas – iš Kauno, tuo parodant dėmesį abiem svarbiausiems Lietuvos medicinos centrams“, – LRT.lt nurodė jis.
 
Kiek anksčiau Informaciją apie R. Žaliūną G. Nausėdai buvo pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Po pokalbiu su įstaigos vadovu Žydrūnu Bartkumi prezidentas gydytojo atžvilgiu neapsigalvojęs.
 
Kaip jau buvo skelbta, R. Žaliūnas yra minimas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kurioje dvi partijos bei keli politikai yra kaltinami ėmę kyšius iš buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio.
 
Šioje byloje vasario mėnesį kaip liudytojas buvo apklaustas ir LSMU rektorius, teisme davęs parodymus apie savo santykius su R. Kurlianskiu.
Tuomet jis neslėpė, kad Kaune susitikdavo su R. Kurlianskiu ir kalbėdavo „labai plačiomis temomis“ – tiek apie universitetų problemas, tiek ir apie politiką.
 
Galutinį gydytojų sąrašą G. Nausėda paskelbs tapęs prezidentu, po liepos 12-osios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:33
 
 

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo istoriją, sako, kad „čia tiesiog bandoma padaryti sensaciją ten, kur jos nėra“. Todėl, pasak jo, pastarąją savaitę viešėdamas oficialaus vizito Japonijoje jis nematė net prasmės sekti su šiuo kilusiu skandalu susijusių įvykių Lietuvoje. Premjeras apskritai nesureikšmino ir to, kad jo pasisakymas buvo ištrintas. Pasak S. Skvernelio, jam tai nei įdomu, nei jo atsakomybė.

Vyriausybės vadovas tvirtina, kad daug visuomenės klausimų sukėlusiame pasitarime nebuvo kalbama nei apie žurnalistus, nei apie galimybę varžyti jų profesinę veiklą. Kartu, pabrėžia premjeras, jis ir toliau laikosi nuomonės, kad žiniasklaida yra verslas.

„Be abejo, žiniasklaida yra verslas, nes natūralu, kad kiekviena įmonė turi siekti pelno, bet niekada nebuvo kalbama, diskutuojama ir kvestionuojama dėl to, kaip žurnalistams teikti informaciją, ar neteikti informacijos. Apie tai net diskusijos nebuvo“, – LRT radijui aiškino premjeras.

Premjeras neigia Vyriausybės pasitarime dalyvavusių liudijimus, kad pasitarime jis emocingai pasisakė apie žiniasklaidos laisvę.

„Buvo daug emocionalių pasisakymų. Bet ne apie žiniasklaidos laisvę, o apie tai, ar žiniasklaidos priemonėms, ypač toms, kurios yra kitų didžiųjų įmonių grupėje, kurios turi tikrai milijoninius pelnus, privalo būti tokiu būdu teikiami duomenys. Mes tikrai neabejojame, kad žurnalistai tuos duomenis turi gauti, bet aprūpinti darbo priemonėmis žurnalistą turi įmonės savininkas. Dabar tokie sprendimai priimti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu kitą, ne mažiau diskusijų sukėlusį, įrašo ištrynimo klausimą premjeras ragino užduoti Vyriausybės kanceliarijai. Anot jo, jam visai neįdomu, kas nutiko su ažiotažą sukėlusiu įrašu.

„Tai klausimai kanceliarijai. Tai įprasta praktika. Visą laiką taip buvo elgiamasi. Kai pasirašomas protokolas, tai kas su tais įrašais yra ar nėra (daroma. – ELTA), atleiskite, man nei įdomu, nei tai mano tiesioginė atsakomybė“, – apibendrino premjeras.

Premjeras, reaguodamas į specialistų išsakytus argumentus, kad visuomenė turi teisę žinoti viešų asmenų pozicijas, aiškino, kad jo nuomonę žurnalistams visada įmanoma sužinoti tiesiog uždavus klausimą.

Lietuvos vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

„Šiuo atveju, kas domina bet kokį žurnalistą ar visuomenę, kalbant apie ministro požiūrį į vieną ar kitą klausimą, tiesiog tą klausimą gali užduoti“, – kalbėjo S. Skvernelis ir gynė uždarų Vyriausybės pasitarimų būtinybę.

„Jeigu tokiu principu vadovausimės, tai mes turėsime dalyvauti ir, sakykime, teismo posėdžių, pasitarimų kambaryje, kai teismo kolegija priima sprendimą, diskutuoja, vertina įrodymus, argumentus. Tai nėra absoliuti teisė. Ji apribota įstatymais, ir tų įstatymų reikia laikytis“, – apibendrino premjeras.

ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime itin grubiai pasisakė apie žurnalistus ir žiniasklaidą priskyręs verslui, teigė, kad jam duomenų teikti nemokamai nereikia.

Atsakymų iš premjero laukia ir Seimo opozicija. Seimo nariai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero jau artimiausiame Seimo posėdyje reikalauja išsamiai atskleisti pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 10:30

Pastarąją savaitę su oficialiu vizitu Japonijoje viešėjusio premjero Sauliaus Skvernelio laukia ypatingas žiniasklaidos ir Seimo opozicijos dėmesys. Premjerui teks pasiaiškinti dėl didžiulį ažiotažą ir klausimų sukėlusio Vyriausybės sprendimo ištrinti tai, ką jis Vyriausybės pasitarime kalbėjo apie nepriklausomą žiniasklaidą. 

Viešojoje erdvėje teigiama, kad premjeras visuomenės dėmesio sulaukusiame Vyriausybės pasitarime ne tik grubiai pasisakė apie žurnalistus, tačiau kartu priešinosi, priešingai, nei teigė viešai, siūlymams dėl neatlygintino Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai.

Sauliui Skverneliui atstovaujant Lietuvos interesams Japonijoje, premjero poziciją Lietuvoje ginti buvo patikėta jo patarėjui Skirmantui Malinauskui. Nors jis diskusijas sukėlusiame pasitarime nedalyvavo, viešojoje erdvėje buvo pagrindinis pasipiktinimą sukėlusio sprendimo aiškintojas.

Tačiau jo išsakyti argumentai, kad nėra jokio teisinio reglamentavimo, kiek įrašai turėtų būti saugomi, o pats įrašas apskritai buvo ištrintas automatiškai, niekam neduodant atskiro nurodymo, sukėlė dar daugiau klausimų ir žiniasklaidos erzelio. Galiausiai savaitės pabaigoje buvo pranešta, kad Vyriausybės kanceliarija atliks tyrimą dėl S. Malinausko viešai atskleistos „jautrios informacijos“ apie kanceliarijos praktiką naikinant Ministrų Kabineto pasitarimo įrašus.

Pasipiktinimo lygiui augant dėl kategoriškos Vyriausybės pozicijos slėpti S. Skvernelio pasisakymą, viešai svarstyta apie teisines atsakomybes, kurias galėtų sukelti šis sprendimas. 

Pasak ekspertų, skandalą sukėlusio įrašo ištrynimas ne tik prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos reglamentui, tačiau ir oponuoja pamatiniams visuomenės principams bei konstituciškai pagrįstiems viešiems interesams – žiniasklaidos laisvei gauti informaciją.

Atsakymų iš premjero laukia ir Seimo opozicija. Seimo nariai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero jau artimiausiame Seimo posėdyje reikalauja išsamiai atskleisti pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybes.

Parlamentarai ministro pirmininko klausia, kodėl spalio 3 d. Vyriausybės pasitarime jis asmeniškai užblokavo susisiekimo ministro Roko Masiulio iniciatyvą neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žiniasklaidos atstovams, kaip buvo iki tol. 

Taip pat teiraujamasi, ar jis pats sumanė, ar kieno nors patartas davė neteisėtą politinį nurodymą Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams ar politinio pasitikėjimo pareigūnams šį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą sunaikinti. Klausiama, kas ir kuriam Vyriausybės kanceliarijos darbuotojui įvykdyti pateikė nurodymą sunaikinti įrašą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-15

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nuoširdžių premjero atsakymų į trečiadienį jam užduotus klausimus opozicijos partijų lyderiai sako nesitikį. Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena, kad aiškinantis skandalo, į kurį įsivėlė Saulius Skvernelis, priežastis, bent jau kaip kontekstas svarbi ir Rolandą Paksą iš prezidento posto išvertusi istorija. 

Pasak valdantiesiems oponuojančių politikų, į klausimus, kodėl buvo užblokuota iniciatyva neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, ir kodėl buvo ištrintas įrašas su Vyriausybės vadovo pasisakymu, S. Skvernelis greičiausiai atsakys svaidydamasis sarkazmu ar kaltinimais kitiems. 

Tačiau, pabrėžia politikai, opozicijos priedermė yra tokius klausimus užduoti ir kartu suteikti galimybę tam, kuris yra apkaltintas net galimu Konstitucijos sulaužymu, pasiaiškinti. 

Nors ir netikėdami premjero geranoriškumu, politikai pabrėžia: S. Skvernelis turi prisipažinti davęs grubiai įstatymus sulaužiusį sprendimą pats arba parodyti pirštu į tą, kuris tai padarė. 

„Tokie klausimai yra opozicijos priedermė ir teisinės valstybės pagrindas, kad žmogus apkaltintas, galbūt net Konstitucijos sulaužimu, turėtų galimybę atsakyti į tai, kas jį privertė Konstituciją laužyti. Ar kas už jį ją sulaužė“, – Eltai aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis. 

Konservatorius, aiškindamas būtinybę gauti atsakymus į premjerui užduotus klausimus, prisiminė apkaltos būdu dėl sulaužytos Konstitucijos iš prezidento posto pašalintą R.Paksą. 

Nors politikas aiškino, kad nenori sutapatinti skandalo, į kurį dėl Registrų centro duomenų įsivėlė S. Skvernelis, su R. Paksą iš prezidento posto išvertusia istorija, G. Landsbergis pabrėžė, kad visi esami precedentai yra svarbūs. 

„Bendram kontekstui nereikia pamiršti, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso atveju taip pat buvo panašus atvejis. Tuomet pažeidimą padarė kaip ir ne pats tuometis prezidentas, o jo patarėjas. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad Paksas negalėjo nežinoti apie tą susiklosčiusią situaciją ir dėl to buvo apkalta. (…) Valstybė turi šiokią tokią institucinę istorinę atmintį, kurioje jau yra buvę visokių atvejų. Taigi ir politinių, ir teisinių precedentų jau esame turėję“, – priminė G. Landsbergis ir ragino, nepaisant paties paminėtų precedentų, nedaryti greitų apibendrinimų vertinant S. Skvernelio galimo nusižengimo mastą. 

„Visgi pirmiausia mes turime išklausyti atsakymų. Premjeras turi pasakyti, kieno yra atsakomybė, kad šis grubus pažeidimas buvo padarytas. Pradėkime nuo to, o tada jau ir kitus žingsnius bei komentarus bus galima teikti“, – dėstė politikas. 

Pasak jo, būtų privalumas jei visgi S. Skvernelis prisipažintų suklydęs. Tačiau, užsiminė konservatorius, prisipažinimas nuo politinės atsakomybės premjero neapsaugotų. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Žmogiška ir privalumas yra, jeigu žmogus pripažįsta savo klaidą. Tačiau visada yra ir politinės atsakomybės klausimas, kuris būtų svarstomas jau po pripažinimo“, – apibendrino G. Landsbergis. 

Tuo tarpu liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad jo tikslas uždavus premjerui klausimus yra tiesiog tiesos išsiaiškinimas. 

Pasak liberalo, žiniasklaidos teisė yra žinoti, kas priėmė sprendimą, sunaikinti įrašus, kurių naikinimas prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos priimtiems statuto reglamentams ir sprendimams. 

Tačiau daug vilčių, kad premjerui užduoti klausimai sulauks nuoširdžių atsakymų, neturėjo ir jis. Pasak politiko, S. Skvernelio atsakymai greičiausiai bus sarkastiški ir tiek opozicijos, tiek visuomenės interesų bei smalsumo nepatenkins. 

Visgi, svarstė liberalas, jei premjeras ryžtųsi prisiimti atsakomybę už Vyriausybės sprendimus ir atskleistų visas kortas, premjero autoritetas bent jau jo akyse pakiltų. 

„Aš manau, kad autoritetas pakiltų, jeigu jis pasakytų – taip, nuo pat rugsėjo 14 d. buvo padaryta klaida. Tačiau nežinau, ar jis puls ginti, ar puls smerkti, sakysime, Registrų centro vadovą ar kitų vyriausybinių institucijų veiksmus“, – apibendrino E. Gentvilas. 

ELTA primena, kad Seimo nariai iš opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero S. Skvernelio prašo iš Seimo tribūnos atsakyti į klausimus dėl situacijos, susidariusios atsisakius neatlygintinai teikti žiniasklaidai informaciją iš valstybės įmonės „Registrų centras“. 

Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje. 

Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje. 

Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. 

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, leis žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-10

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 06:09

korupcija_pazaboti
Kaip pažaboti korupciją?

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ragina finansų ministrą Vilių Šapoką ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę nedelsiant atlikti nuodugnius ir visa apimančius patikrinimus „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje bei „Registrų centre“ dėl ten vykdytų viešųjų pirkimų ir juos laimėjusių įmonių ryšių su šių valstybės valdymo įmonių valdymo organų nariais.

„Informacija dėl to, kad „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai penkerius metus vadovavęs ir antrai kadencijai pateiktas Šarūnas Kliokys, kuris taip pat yra ir „Registrų centro“ valdybos narys, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kelia didelį nerimą. Atitinkamų sričių ministrai privalo nedelsdami informuoti Seimą ir visuomenę, ar šiose valstybės valdomose įmonėse buvo organizuoti tokie viešieji pirkimai, kuriuos būtų laimėję įmonės, susijusios su Š. Kliokiu“, – pranešime spaudai sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Komisijos pirmininko nuomone, iki bus gauta visa reikalinga informacija tiek iš Vyriausybės, tiek kompetentingų institucijų, finansų ministras privalo nedelsdamas stabdyti visas procedūras, susijusias su „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolesniu formavimu.

„Kai vieną dieną finansų ministras su patosu paskelbia, kad paskirta nauja stebėtojų taryba, kuri neva tęs buvusios „skaidrumo praktiką“, o už kelių valandų ministerijoje vykdomi poėmiai, tai kompromituoja ne tik įmonės valdymo organų skyrimo procedūrą, bet ir kelia abejones ministro kompetencija“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius. 

Korupcija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip jau skelbta, teisingumo ministrė Milda Vainiutė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie Š. Kliokį, kuris yra Vį Registrų centro valdybos narys. Žiniasklaida skelbia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija užkirto kelią Š. Kliokiui tapti valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ naujos stebėtojų tarybos nariu.

Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.09.01; 00:15

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų bei Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas, kurios leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.

Dabar didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų. Pasak Prezidentės, tokia situacija, kai valstybė priversta pirkti duomenis pati iš savęs, yra absurdiška, prasilenkia ne tik su viešojo administravimo principais, bet ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl nemokamo keitimosi informacija.

Pernai valstybės institucijos už duomenų teikimą ir gavimą Registrų centrui sumokėjo net 3,2 mln. eurų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba – 2,1 mln. eurų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – 0,5 mln. eurų, o visos miškų urėdijos per daugiau kaip dešimtmetį yra sumokėję net 25 mln. eurų. Registrų centrui kasmet tūkstančius eurų išleidžia net ir neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė.

Prezidentės teigimu, neefektyvia veikla ir nomenklatūriniu valdymo stiliumi pagarsėjęs Registrų centras daugiau neturi lobti valstybės ir žmonių sąskaita. Todėl Prezidentė siūlo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms valstybės registruose duomenimis naudotis nemokamai. Tai sumažins ir įkainius gyventojams, ir biurokratinę naštą – žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą įvairių pažymų. Tokia praktika yra ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Airijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.

Valstybės kontrolė nustatė, kad už naudojimąsi registrais valstybė ir žmonės smarkiai permoka. Auditas parodė, jog taikomi įkainiai nebuvo peržiūrėti net 11 metų, ir konstatavo, kad kainos už duomenų teikimą neatitinka sąnaudų, todėl gali būti gerokai išpūstos. Todėl Prezidentė taip pat siūlo numatyti, kad valstybės registrų tvarkytojų, tarp jų ir Registrų centro, sąnaudas ir įkainius peržiūrėtų nepriklausoma institucija.

Nepriklausomas auditas taip pat parodė, kad Registrų centro veikla yra neefektyvi dėl didelių darbo užmokesčio ir kitų su duomenų teikimu nesusijusių sąnaudų. Nors įmonės pelningumas siekia vos 1 proc. ir ji yra dotuojama iš valstybės biudžeto, vien tik premijoms 2015 metais buvo išleista 72 tūkst. eurų.

Viešojo sektoriaus skaidrinimas, taip pat ir Registrų centro pertvarka, yra vienas iš Prezidentės įvardintų prioritetų Vyriausybei.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.03.08; 06:55

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiekė triuškinančią pergalę Seimo rinkimuose, nes žadėjo permainas valstybėje. Tie pažadai buvo labai laukiami ir žmonės tuo patikėjo. Artėjant pavasario sesijai, Vyriausybė pateiks įstatymų paketą, kuris pradės ilgai lauktus pokyčius, bet ne visi rinkimų laimėtojai buvo atviri ir sąžiningi prieš savo rinkėjus. Iš tikrųjų pusė Seimo jokių reformų nenori. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Lietuva nepajėgi konkuruoti su Vakarų Europa

Lietuva po 12 metų buvimo Europos Sąjungoje vis dar yra atsilikėlė ir nepaisant mūsų gerėjančių ekonomikos rezultatų, nepajėgiame konkuruoti su Vakarų Europa, kuri vilioja gabiausius mūsų talentus. 2015–2016 m. fiksavome rekordinius emigracijos srautus. Šių metų sausis – dar vienas emigracijos rekordas. Atrodytų akivaizdu, kad reikia keisti valstybės mechanizmą iš esmės, nes taip amžinai negali tęstis. Taip, ekonomika auga, bet 2–3 proc. per metus yra niekingai mažai, jeigu norime pasivyti Vakarų Europą.

Estijos pavyzdys rodo, kad stabilizuoti gyventojų migraciją galima, kai vidutinės pajamos pradeda suktis apie 1 tūkst. eurų. Estija jau antrus metus fiksavo daugiau imigruojančių žmonių nei išvykstančių. Lietuvoje vidutinės pajamos siekia apie 640 eurų, tačiau mūsų šalis pasižymi dar ir didele socialine nelygybe bei dideliais turtiniais skirtumais tarp Vilniaus ir regionų. Kol nesugebame pritraukti investicijų, vykdyti efektyvios regionų politikos, tol nesugebėsime konkuruoti su Vakarų Europa, o pasekmės ­– nevaldoma emigracija.

Reformatoriai prieš stagnatorius

Matant tokią prastą Lietuvos ekonominę ir socialinę būklę, atrodytų akivaizdu, kad būtinos reformos. Tą prieš rinkimus žadėjo liberalai, konservatoriai ir valstiečiai žalieji. Tokia atrodė ir natūrali būsima koalicija, nes socialdemokratai per 4 metus, 2012–2016 m., įrodė, kad jiems rūpi ne valstybė, o tik „zadanijos“ ir „vijūnėlės“. Vis tik kai kurių veikėjų pastangomis, valstiečiai sudarė koaliciją su socialdemokratais ir Vyriausybė netruko sulaukti nepasitenkinimo kai padvelkė inovacijomis Ministro Pirmininko kanceliarijoje, „Lietuvos geležinkeliuose“, „Registrų centre“, o kur dar „specialistų“ atleidimai „Vilniaus vandenyse“.

Ne tik socialdemokratai nenori šalyje pokyčių, tokių stagnatorių yra visose partijose ir visose frakcijose. Tai žmonės, kurie savo politinį kapitalą kraunasi priešindamiesi bet kam, bet kur ir bet kada. Amžinai nepatenkinti, visus aplink juodindami ir bumbėdami jie stengiasi pasirodyti prieš rinkėjus. Antra Seimo narių stagnatorių grupė, kuri nenori jokių permainų, yra dabar labai gerai besijaučiantys verslininkai milijonieriai, kurie turi vilų šiltuose kraštuose arba tarpsta korupciniuose voratinkliuose ir bijo dėl savo bei savo draugų gerovės.

Reformos būtinos

Kiekviena reforma yra sudėtingas procesas, nes daliai žmonių tai reikš atleidimą iš darbo, institucijos uždarymą, teisių sumažėjimą, bet reformos būtinos, jeigu norime judėti į priekį. „Vilniaus vandenyse“ teko atleisti kelis šimtus darbuotojų, bet vanduo atpigs 600 tūkst. vartotojų.

Lietuva yra per daug nelanksti lyginant su kitomis šalimis, o jeigu norime pavyti Vakarų Europą, turime būti geresni ir patrauklesni. O gal stagnatoriai yra teisūs, nieko nereikia daryti? Kai vyksta reforma, visada garsiau girdime nepatenkintus, bet turime matyti visą vaizdą. Jauni žmonės, kurie yra būsima Lietuva, aiškiai rodo nepasitenkinimą emigruodami. Kiek dar tai tęsis?

Kol kas negirdėti jokių žadėtų pokyčių mokesčių, migracijos ar regionų politikoje. Tai kelia nerimą, ar nebus atsitraukta?

Jeigu Sauliaus Skvernelio vyriausybė tęsės pažadus ir atneš reformų paketą į Seimą kovo mėnesį, tų įstatymų svarstymas bus ne kova tarp pozicijos ir opozicijos, ar tarp konservatorių ir socialdemokratų, tai bus balsavimas tarp reformatorių ir stagnatorių.

2017.03.01; 15:58

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.

Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai.

Todėl Prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas turi keistis – žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo. Europos Tarybos ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, nes užkerta kelią dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai.

Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai metai iš metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.

Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse –„Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo „Registrų centrui“ vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.

Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, „Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės“ vadovas nesikeitė jau 25 metus, „Informacinės verslo paslaugų įmonės“ – 21 metus, „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ – 19 metų.

Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.01.13; 04:39

Saulius-Stoma

Sunku būti viešu intelektualu. Štai sėdi prie stalo, rašai, mąstai, žvelgi į ilgas knygų lentynas realybėje ar savo galvoje ir jautiesi esąs pasaulio bamba.

Tavo mintys gali išgelbėti jei ne visą žmoniją, tai bent Lietuvą – tikrai! Ir tiek nedaug trūksta – tik kad tauta patikėtų tavimi.

Bėda prasideda, perfrazavus Jeaną Paulį Sartre’ą, kai tu susiduri su kitais. Tie kiti turi savo minčių.  Jie gali patikėti tavimi arba ne. Jie gali žavėtis arba nesuprasti ir šaipytis. Tokie jau jie yra – žmonės. Rašyti ir patarinėti taip malonu – niekas kitas tau negali to sutrukdyti. Tačiau tik nusprendi pats realizuoti savo mintis politikoje, prasideda vargai.

Continue reading „Dariaus Kuolio abrakadabra LT“