Berlyne prieš planuojamas demonstracijas dislokuota 2,2 tūkst. policijos pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.

Berlyno policija sekmadienį ruošiasi dar vienai didelio masto operacijai, mieste planuojant daugiau uždraustų demonstracijų prieš koronaviruso priemones.
 
„Viena iš vietų, kuriai bus skiriama dėmesio – vyriausybinis kvartalas, kuris turi simbolinę reikšmę“, – teigė policijos atstovas Thilo Cablitzas.
 
Šeštadienį į Vokietijos sostinės gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, ar gerokai mažiau nei buvo tikėtasi.
 
Policija uždraudė devynias savaitgalį turėjusias vykti demonstracijas, įskaitant planuotą judėjimo „Lateral Thinking“, kuris vienija skepsio koronaviruso atžvilgiu neslepiančius žmones, kraštutinių dešiniųjų aktyvistus ir antivakserius.
 
Lygiai prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.
 
Anot T. Cablitzo, sekmadienį sostinėje dislokuojama apie 2,2 tūkst. policijos pareigūnų.
 
Nuo šeštadienio Berlyno pareigūnams talkina policininkai iš kitų federalinių žemių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.29; 20:00

Berlyno policija saugo Reichstagą. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį griežtai sukritikavo nepriimtiną kai kurių protestuotojų elgesį per šeštadienį vykusį masinį mitingą prieš apribojimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos.
 
Protesto metu sulaikyti keli šimtai žmonių, kai kurie bandė šturmuoti Reichstago pastatą.
 
„Reichstagas yra simbolinis mūsų demokratijos centras“, – teigė Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
 
„Nepriimtina matyti, kad ekstremistai ir tvarkos drumstėjai naudojasi juo savo tikslams“, – pridūrė jis.
 
Pasak policijos, maždaug 38 000 žmonių šeštadienį susirinko Berlyne protestuoti prieš koronaviruso plitimui sustabdyti taikomus apribojimus.
 
Vėlai šeštadienį keli šimtai protestuotojų prasiveržė pro barjerus bei policijos užtvaras ir pasileido bėgti link įėjimo į Reichstagą.
 
Policija užkirto jiems kelią patekti į Vokietijos parlamento pastatą Berlyne, panaudojo pipiines dujas ir kai kuriuos žmones sulaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.30; 14:22
slaptieji_spalvotas_1

Są­jū­džio sro­vei nu­ne­šus į Aukš­čiausią­ją Ta­ry­bą, pa­gal jau tu­rė­tus kuk­lius ry­šius su Vo­kie­ti­ja man bu­vo pa­siū­ly­ta dirb­ti už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je ir rū­pin­tis Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos san­ty­kių at­kū­ri­mu. Pir­miau­sia rei­kė­jo ži­no­ti, ko­kie tie san­ty­kiai bu­vo, kaip jie bu­vo pra­dė­ti ir vys­tė­si po 1918 m. va­sa­rio 16 die­nos, po Vals­ty­bės at­kū­ri­mo ak­to pa­skel­bi­mo.

Lie­tu­va tuo me­tu bu­vo vo­kie­čių ka­riuo­me­nės oku­puo­ta. Oku­pa­ci­nė val­džia lei­do su­šauk­ti Lie­tu­vių kon­fe­ren­ci­ją Vil­niu­je 1917 m. rug­sė­jo 18-22 die­no­mis. Kon­fe­ren­ci­ja iš­rin­ko Lie­tu­vos ta­ry­bą, ku­riai bu­vo iš­kel­tas už­da­vi­nys – at­kur­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę. Ta­ry­bos dar­bas di­džia da­li­mi pri­klau­sė ir nuo Vo­kie­ti­jos val­džios, to­dėl iš­rink­to­sios Lie­tu­vos Ta­ry­bos na­riai tu­rė­jo daug dė­me­sio skir­ti ry­šiams su Vo­kie­ti­jos val­džia. Kas su­da­rė val­džią? Pir­miau­sia ka­riuo­me­nės, oku­pa­vu­sios Lie­tu­vą, va­do­vy­bė, ku­ri vyk­dė cen­tri­nės ka­riuo­me­nės va­do­vy­bės nu­ro­dy­mus.

Continue reading „Su­dė­tin­gas ke­lias į lais­vę”