Berlyno policija sekmadienį ruošiasi dar vienai didelio masto operacijai, mieste planuojant daugiau uždraustų demonstracijų prieš koronaviruso priemones.
„Viena iš vietų, kuriai bus skiriama dėmesio – vyriausybinis kvartalas, kuris turi simbolinę reikšmę“, – teigė policijos atstovas Thilo Cablitzas.
Šeštadienį į Vokietijos sostinės gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, ar gerokai mažiau nei buvo tikėtasi.
Policija uždraudė devynias savaitgalį turėjusias vykti demonstracijas, įskaitant planuotą judėjimo „Lateral Thinking“, kuris vienija skepsio koronaviruso atžvilgiu neslepiančius žmones, kraštutinių dešiniųjų aktyvistus ir antivakserius.
Lygiai prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.
Anot T. Cablitzo, sekmadienį sostinėje dislokuojama apie 2,2 tūkst. policijos pareigūnų.
Nuo šeštadienio Berlyno pareigūnams talkina policininkai iš kitų federalinių žemių.
Vokietijos vyriausybė sekmadienį griežtai sukritikavo nepriimtiną kai kurių protestuotojų elgesį per šeštadienį vykusį masinį mitingą prieš apribojimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos.
Protesto metu sulaikyti keli šimtai žmonių, kai kurie bandė šturmuoti Reichstago pastatą.
„Reichstagas yra simbolinis mūsų demokratijos centras“, – teigė Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
„Nepriimtina matyti, kad ekstremistai ir tvarkos drumstėjai naudojasi juo savo tikslams“, – pridūrė jis.
Pasak policijos, maždaug 38 000 žmonių šeštadienį susirinko Berlyne protestuoti prieš koronaviruso plitimui sustabdyti taikomus apribojimus.
Vėlai šeštadienį keli šimtai protestuotojų prasiveržė pro barjerus bei policijos užtvaras ir pasileido bėgti link įėjimo į Reichstagą.
Policija užkirto jiems kelią patekti į Vokietijos parlamento pastatą Berlyne, panaudojo pipiines dujas ir kai kuriuos žmones sulaikė.
Sąjūdžio srovei nunešus į Aukščiausiąją Tarybą, pagal jau turėtus kuklius ryšius su Vokietija man buvo pasiūlyta dirbti užsienio reikalų komisijoje ir rūpintis Lietuvos ir Vokietijos santykių atkūrimu. Pirmiausia reikėjo žinoti, kokie tie santykiai buvo, kaip jie buvo pradėti ir vystėsi po 1918 m. vasario 16 dienos, po Valstybės atkūrimo akto paskelbimo.
Lietuva tuo metu buvo vokiečių kariuomenės okupuota. Okupacinė valdžia leido sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis. Konferencija išrinko Lietuvos tarybą, kuriai buvo iškeltas uždavinys – atkurti Lietuvos valstybę. Tarybos darbas didžia dalimi priklausė ir nuo Vokietijos valdžios, todėl išrinktosios Lietuvos Tarybos nariai turėjo daug dėmesio skirti ryšiams su Vokietijos valdžia. Kas sudarė valdžią? Pirmiausia kariuomenės, okupavusios Lietuvą, vadovybė, kuri vykdė centrinės kariuomenės vadovybės nurodymus.