Rusijai praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją, Gitano Nausėdos iniciatyva pirmadienį šaukiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Kaip teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, Valstybės gynimo tarybos metu bus svarstoma saugumo situacija regione bei paramos Ukrainai priemonės.
„Be jokios abejonės, vis tiek bet kokius sprendimus reikia vertinti rimtai, todėl pirmadienį aš šaukiu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame kartu su specialistais ir kitais vadovais pasitarsime, kaip vertiname dabartinę situaciją ir ką šioje situacijoje turėtume daryti“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda dalyvaudamas Jungtinių Tautų 77-oje Generalinėje Asamblėjoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu. Vėliau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų.
Paskelbus apie šį sprendimą Rusijoje trečiadienį kilo protestų banga. Šimtai prieš mobilizaciją protestavusių žmonių buvo sulaikyti. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Prieš beveik 2000 metų bibliniame Kanos kaime liejosi Jėzaus stebuklo padarytas vynas. Šiandien Libano žemėje liejasi nekaltų žmonių kraujas. Kas gi suka šio naujo Artimųjų Rytų konflikto spiralę? Kodėl Izraelis elgiasi taip vienašališkai ir agresyviai? Ir kuo remiasi žydų valstybės saugumo politikos pagrindai?
Izraelio polinkį į kariavimą lemia ne vien geografinė padėtis ir arabų valstybių apsuptis. Svarbiausia – galingas Izraelio gynybinis potencialas. Izraelis yra tarsi regioninė supervalstybė, galinti puikuotis savo neprilygstamais kariniais raumenimis regione. Jėgų balanso nebuvimas regione provokuoja Izraelį drąsioms vienašališkoms atakoms. Irano branduolinės ambicijos galėtų pažeisti šį jėgų balansą, todėl ir kelia didelį nerimą Izraeliui ir jo artimiausiai sąjungininkei JAV.