FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), atlikdamas kratą buvusio prezidento Donaldo Trumpo namuose, anot „The Washington Post“, ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. Laikraštis remiasi neįvardytais šaltiniais.
Tačiau šaltiniai neatskleidė nei kokia tai informacija, nei ar ji susijusi su JAV ar kitomis valstybėmis. Šaltiniai taip pat nenurodė, ar atitinkami dokumentai per kratą buvo rasti.
FTB praėjusį pirmadienį atliko kratą D. Trumpo rezidencijoje Floridos valstijoje. Tai beprecedentis atvejis JAV istorijoje. Kratos metu D. Trumpo namuose nebuvo. Jis ir kiti respublikonai griežtai sukritikavo kratą ir apkaltino demokratų prezidentą Joe Bideną politizuojant FTB. Baltųjų rūmų duomenimis, J. Bidenas iš anksto nežinojo apie kratą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Krata tikriausiai buvo atlikta ieškant dokumentų iš to meto, kai D. Trumpas buvo prezidentu. Metų pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinis archyvas, kuris atsakingas už prezidento korespondencijos saugojimą, įtaria, jog D. Trumpas savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laikos dėžes su slaptais dokumentais. Sausį kai kurie dokumentai buvo perduoti archyvui.
Vėliau kilo įtarimų, kad D. Trumpas ar jo komanda yra neatidavę daugiau svarbių dokumentų, rašo „The Washington Post“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. FTB dabar esą išsivežė 12 dėžių su dokumentais.
Laris, Dauningstryte gyvenantis ir itin branginamas rainas katinas. EPA – ELTA foto
Londonas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Laris, Dauningstryte gyvenantis ir itin branginamas rainas katinas baltu priekiu, penktadienį buvo įtrauktas į politines peštynes Didžiojoje Britanijoje, kai viena iš pagrindinių kandidačių į ministrus pirmininkus prasitarė, jog gali atsikraustyti su keturiomis katėmis.
Penny Mordaunt, lažybų tarpininkų favoritė pakeisti Borisą Johnsoną garsiojoje rezidencijoje, interneto forume atskleidė, kad turi keturias Birmos kates – ji jas paminėjo paklausta apie didžiausią savo silpnybę. „Jų pasirodymas Dauningstryto name nr. 10 gali sukelti tam tikrų iššūkių Lariui“, – sakė ji, atsakinėdama į klausimus Konservatorių svetainėje surengtame forume.
Didžiosios Britanijos politinėje scenoje Laris valdo būstą Dauningstryte daugiau nei dešimtmetį. Prie jo vadovavo trys ministrai pirmininkai konservatoriai: Davidas Cameronas, Theresa May ir Borisas Johnsonas. Jis atvyko 2011 m., būdamas ketverių, priimtas iš Londono gyvūnų prieglaudos ir pasirinktas dėl peliavimo įgūdžių. Gavęs vyriausiojo peliautojo titulą, jis turi ir neoficialią paskyrą tviteryje @Number10cat ir daugiau nei 635 tūkst. sekėjų.
Anksčiau šį mėnesį, kai į skandalus įklimpęs B. Johnsonas paskelbė atsistatydinsiąs, kai bus išrinktas įpėdinis, Laris pasitelkė socialinę žiniasklaidą, kad „paaiškintų keletą dalykų“.
„1. Aš nesu „Boriso Johnsono katinas“. 2. Jis, kaip ir visi ministrai pirmininkai, yra tik laikinas Dauningstryto gyventojas. 3. Aš čia gyvenu nuolat. Kai jis pagaliau išvyks, aš liksiu. 4. Taip, visa tai labai gėdinga, bet netrukus baigsis“, – tviteryje parašė @Number10cat.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Apie valstybės vadovų rezidencijas kalbų netrūksta. Buvusio Prezidento našlė nori rezidencijos, bet jai neskirta, einantis pareigas Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad jam rezidencija nereikalinga, o Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad į rezidenciją kraustysis. Lietuva sprendžia tuos pačius rezidencijų klausimus, kaip ir kitos šalys, niekuo neišsiskiriame.
Rezidencijos vietoj rūmų
Karalių ir monarchų laikais viskas buvo paprasta. Kur gyvena valdovas, ten yra sostinė, ten ir rezidencija, kuri faktiškai visada sutapdavo su rūmais. Valdovo rūmai būdavo kuo ištaigingesnis pastatų kompleksas, kuriame gyvendavo pats valdovas, kartu su pavaldiniais ir patarnautojais. Labai dažnai tuose pačiuose rūmuose reziduodavo ir vyriausybė arba valdovų artimiausių patikėtinių ratas, čia buvo priimami kitų šalių pasiuntiniai, ambasadoriai, buvo puotaujama ir pramogaujama.
Vienas žymiausių antikinių karališkų rūmų kompleksas yra Kleopatros rūmai Aleksandrijoje (Egipte), kuriuose klestėjimo laikais gyveno ir dirbo iki 5 tūkst. žmonių. Be centrinių rūmų, komplekse veikė daugybė šventyklų, garsioji Aleksandrijos biblioteka, o kelią rodė vienas iš 7 pasaulio stebuklų Aleksandrijos švyturys.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Monarchų rezidencijų buvo gausu ir viduramžių Europoje, viena iš jų yra Valdovų rūmai Vilniuje. Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais XVI-XVII a. Valdovų rūmai buvo viena svarbiausių vietų, kur dažnai gyvendavo Didysis kunigaikštis su savo dvaru. Kitos Europinio lygio rezidencijos ATR buvo Vavelio pilis Krokuvoje ir Varšuvos karališkoji pilis.
Atkūrus valstybę 1918 m. buvo tikimasi, kad Prezidentas reziduos Vilniuje, todėl laikinai Kaune šalies vadovas įsikūrė buvusioje gubernatūroje. Sekant kitų šalių patirtimi, kai valstybės vadovas gyvena ir dirba tame pačiame pastate, pirmame aukšte buvo įrengtas privatus butas, kuriame gyveno visi trys Lietuvos Prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.
Šiandien dažniausiai valstybės vadovų rezidencijose yra ir privačios patalpos, kuriose galima gyventi. Viena didžiausių pasaulyje yra Vokietijos kanceliarija Berlyne, kurioje reziduoja valstybės kancleris. Komplekse yra įrengtas ir 200 kv. m privatus butas. Tiesa, dabartinė kanclerė Angela Merkel tame bute negyvena, skirtingai nei prieš tai pareigas ėjęs Gerhardas Šrioderis. A. Merkel teigia, kad jai patogu į darbą atvykti iš senamiestyje esančio šeimos buto, todėl ji nori taupyti valstybės pinigus. Visgi dauguma atvejų, kai vadovai gyvena ten pat, kur ir dirba.
Septyniskart mažesnė rezidencija, bet turbūt dar garsesnė yra Baltieji rūmai JAV. Jame gyveno visi Amerikos Prezidentai, išskyrus patį rūmų sumanytoją ir statytoją Džordžą Vašingtoną. Kita garsi rezidencija yra 10 Downing Street Londone. Joje dirba ir gyvena Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas. Privatiems apartamentams skirtas trečias namo aukštas, o esant didesnio ploto poreikiui šalia yra papildomos patalpos Name Nr. 11.
Rezidencija yra darbo vieta
Žiniasklaidoje dažniausiai minima, kad vadovai skatinami gyventi oficialioje rezidencijoje, nes taip patogiausia užtikrinti saugumą. Tas tiesa, bet dar svarbesnė rezidencijos misija yra derinti darbą ir gyvenimo patogumą. Politikai neturi darbo valandų. Vakarais neretai kviečiama dalyvauti televizijos laidose, priėmimuose, savaitgaliais susitikti su rinkėjais, dalyvauti šventėse ir t.t. Politiniai susitikimai ir pasitarimai neretai vyksta ne 8-17 val. metu, o kur tai daryti? Privačiame būste gyvena šeima, vaikai, augintiniai, gali nebūti tinkamų patalpų susirinkimams, trūkti el. darbo priemonių. Vykti į darbovietę? Bet tai reikštų apsunkinti kitus aptarnaujančius darbuotojus – vairuotojus, sargus, apsaugą ir kt. Geriausia vieta politiniams susitikimams būtent ir yra oficiali rezidencija, kurioje jau iš anksto atskirai suplanuotos oficiali ir privati dalys.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Prezidentūroje 1995 m. viename fligelyje buvo numatyta įrengti Prezidento butą, kad šalies vadovas dirbtų ir gyventų tame pačiame pastate. Ilgą laiką butui įrengti nebuvo skiriama pinigų, kol Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad tokio buto apskritai nereikia ir įkūrė tose patalpose muziejų. Idėja skamba gražiai, demokratiškai, bet kasdienis valstybės vadovo vežiojimas po keliolika kilometrų į darbą ir atgal yra nelabai praktiškas ir net kiek savanaudiškas. Juk žinome, kad yra pirmenybė tokiam transportui, naudojami valstybės ištekliai kelionėms, o, svarbiausia, dėl to gali nukentėti tinkamas pareigų atlikimas. Verta būtų pasvarstyti, ar neapjungus kelių panašaus pobūdžio muziejų, ir negrįžti prie Prezidento buto projekto? JAV net nėra klausimo, nori Prezidentas gyventi oficialioje rezidencijoje ar nenori, – pareiginiam aprašyme gyvenimas rezidencijoje yra įpareigojantis.
Prezidentas Gitanas Nausėda apsisprendė – gyventi į prezidento rezidenciją Turniškėse nesikels. Prezidentūros kanclerės Algės Budrytės teigimu, likusią kadencijos dalį G. Nausėda ketina gyventi savo namuose.
„Prezidentas priėmė sprendimą nesikelti į Turniškėse esančią rezidenciją ir likusią kadencijos dalį ketina gyventi savo namuose Vilniuje. Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas“, – rašoma Eltai atsiųstame kanclerės pranešime.
Pasak jos, prie dabartinio prezidento namo Vilniuje Vadovybės apsaugos tarnybos specialistai jau prieš kurį laiką buvo įrengę visus prezidento saugumui užtikrinti ir saugumu besirūpinančių pareigūnų tinkamam darbui būtinus sprendimus.
„Prezidento nuomone, rezidencija Turniškėse galėtų tapti ne tik prezidento šeimos gyvenamąja vieta, tačiau ir vieta Lietuvos bei užsienio svečių priėmimui, kurioje vyktų atitinkami nedideli protokoliniai renginiai. Tačiau architektams pateikus savo išvadas apie dabartinę pastato būklę ir galimus jos atnaujinimo variantus, tam būtinų lėšų kiekis yra per didelis, atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir šalies biudžeto prioritetus. Rezidencijos atnaujinimui numatyti 359 tūkst. eurų liks valstybės biudžete“, – teigia ji.
Pasak kanclerės, artimiausiu metu Prezidentūra inicijuos atitinkamų institucijų diskusiją dėl Turniškių rezidencijų ir joms skirtų žemės sklypų panaudojimo.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidento rezidencijos gyvenamasis plotas yra 323 kv. m, iš jų rūsių plotas sudaro 90 kv. m. Reikšmingesnis rezidencijos atnaujinimas buvo daromas prezidento R. Pakso kadencijos metais. Per pastarąjį dešimtmetį rezidencijoje daryti pakeitimai buvo susiję tik su jos energetiniu efektyvumu – buvo keičiami langai, šiltinamos sienos. Pastaruoju metu išlaidos nenaudojamų rezidencijų išlaikymui siekdavo po kelis tūkstančius eurų per metus – minimaliai jų priežiūrai bei būtiniesiems komunaliniams mokesčiams.
