Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA / Andrius Ufartas
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai perskaitė kaltinamąjį aktą.
Prokuroras Remigijus Matevičius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, priešinosi policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams.
Anot R. Matevičiaus, kaip rodo surinkti duomenys, kaltinamieji riaušių metu į pareigūnus, jų tarnybinius automobilius, parlamento rūmus mėtė akmenis, vandens buteliukus, betono luitus, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, smūgiavo pareigūnams, trenkė vėliavos kotu, rodė jiems nepadorius gestus, bandė išlaisvinti sulaikytus asmenis.
Pasak prokuroro, vienas kaltinamųjų Vygantas Petkus, dalyvaudamas riaušėse, su savimi turėjo maišą, o jame buvo šakės be koto, jis, teisėsaugos duomenimis, ragino susirinkusiuosius mesti šakes į parlamentą, policijos, VST pareigūnus.
Kitas kaltinamasis byloje Laurynas Jocys, kaip teigė prokuroras R. Matevičius, kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais.
„L. Jocys (…) namie, Plungės rajone, kambaryje spintelėje neteisėtai laikyti du šaunamuosius ginklus“, – pažymėjo prokuroras.
Kaip dėstė R. Matevičius, kai kurie kaltinamieji riaušių prie Seimo metu bandė neleisti policijos tarnybiniams automobiliams judėti gatve.
„Artūras Rimša (…) neleido pravažiuoti gatve tarnybiniams policijos automobiliams, bandė išlaužti parkavimo stulpelį, mėtė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius, Seimo rūmus. (…) Laura Leščinskaitė (…), susikibusi rankomis su kitais asmenimis, atsiklaupusi ant kelio, neleido pravažiuoti pareigūnų tarnybiniams automobiliams, šaukė „pasipriešinkime šitiems idiotams“, – dėstė R. Matevičius.
Pyko dėl temperatūros salėje, prašė patikrinti prokuroro blaivumą
Dalis kaltinamųjų trečiadienį kreipėsi į teisėjus, norėdami atkreipti dėmesį į temperatūrą teismo salėje – termometrai salėje rodė beveik 29 laipsnius šilumos.
Teisėjas Mindaugas Striaukas priminė, kad teismo salėje anksčiau apsilankę Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo du galimus higienos normų neatitikimus, tačiau dėl jų esą pateiktos rekomendacijos teismui, į kurias buvo atsižvelgta. Anot M. Striauko, teismo salėje pakabinti davikliai, rodantys temperatūrą salėje, anglies dvideginio koncentraciją.
„Davikliai, jei bus viršytos kažkokios normos, viską parodys“, – sakė M. Striaukas.
Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA foto / Andrius Ufartas
Po pietų pertraukos teismui pratęsus bylos nagrinėjimą, vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo patikrinti prokuroro R. Matevičiaus blaivumą.
„Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, kalba neaiškiai, nerišliai. (…) Manau, kad jis gali būti neblaivus“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Teismas nesutiko su šiuo prašymu.
A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dėl dalyvavimo riaušėse
Toliau kaltinamąjį aktą skaitęs kitas prokuroras Romualdas Betingis nurodė, kad kaltinamasis Andrejus Lobovas 2021 m. riaušių prie Seimo metu įvairiomis frazėmis, kaip „kas 10 minučių Lietuvoje nuo skiepų miršta žmonės“, „vakcinos yra didžiulis marmalas”, „turime netikrus vadus, netikrą valdžią, jie iš mūsų tyčiojasi“, „jeigu esi prezidentas, turi ateiti čia, atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti“, provokavo susirinkusiuosius viešai smurtauti, niokoti turtą.
„A. Lobovas (…) provokavo renginio dalyvius pažeisti teisės aktus, (…) vėliau tęsė nusikalstamus veiksmus, panaudodamas garsiakalbį, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie prezidentą, Seimo narius, ragino susirinkusiuosius vykdyti neteisėtus veiksmus, nepaklusti pareigūnų reikalavimus. (…) A. Lobovas, kurstė susirinkusiųjų asmenų agresyvumą, jis sakė „žmonės, jūs nerealūs“, taip ragino tęsti neteisėtus veiksmus“, – dėstė R. Betingis.
Prokuroras teigė, kad įvairių protesto akcijų nuolatinis dalyvis A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, pasipriešinimu policijos, VST pareigūnams, bet ir skatinimu kitus priešintis pareigūnams.
„A. Kandrotas (…) ragino nevykdyti valdžios institucijų sprendimų, (…) paragino susirinkusiuosius blokuoti Seimo išėjimus, (…) kvietė protestuojančius asmenis užkirsti kelią iš Seimo kiemo išvažiuojančiam VST automobiliui, dėl ko buvo suniokotas VST automobilį“, – aiškino R. Betingis.
Anot jo, A. Kandrotui-Celofanui pareikšti kaltinimai ir dėl netikrų, galimai padirbtų dokumentų turėjimo su savimi. Anot R. Betingio, teisėsaugos duomenimis, kaltinamasis su savimi turėjo netikrą diplomatinį Maltos pasą.
Prokuroras: A. G. Astrauskaitė leido suprasti, kad galima apsupti Seimą
Kaip teigė prokuroras R. Betingis, vienas iš kaltinamųjų Adelina Sabaliauskaitė, teisėsaugos duomenimis, riaušių prie Seimo metu ragino pažeisti kitus ir pati pažeidė viešąją tvarką, ragino kitus priešintis ir pati priešinosi pareigūnams.
„A. Sabaliauskaitė (…) ragino žmones per garsiakalbį nesitraukti nuo Seimo rūmų, užimti išėjimus iš Seimo rūmų, jei reikia, nakvoti prie Seimo rūmų. (…) Kurstė žmones užpulti žurnalistus“, – dėstė prokuroras.
Pasak R. Betingio, kaip nurodyta kaltinamajame akte, A. G. Astrauskaitė kaltinamas organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, viename iki 2021 m. riaušių prie Seimo renginyje A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.
„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – dėstė prokuroras.
R. Betingis pažymėjo, kad kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“, tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką. Anot prokuroro, kaltinamoji po mitingo jo dalyviams nenurodė, nepaskatino jų skirstytis.
Pasak prokuroro, A. G. Astrauskaitė, viešai kalbėjo apie karinio perversmo galimybes.
„Prašau pulkininko karinio perversmo“, – vieną iš kaltinamosios viešai pasakytų frazių citavo R. Betingis.
Anot jo, teisėsaugos surinkti duomenys rodo, jog A. G. Astrauskaitė, viešai ragindama smurtu nuversti teisėtai Lietuvoje išrinktą valdžią, galimai pažeidė įstatymą, tai yra viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
A. Kandrotas-Celofanas: pagal tai, kas parašyta, esu kaltinamas raganavimu
Didžioji dalis trečiadienio posėdyje dalyvavusių kaltinamųjų teigė pripažįstantys savo kaltę iš dalies. Tiesa, kai kurie jų su kaltinimais nesutiko. Vienas tokių buvo A. Lobovas.
„Su niekuo nesutinku. (…) Reikia pakeisti valstybę, teismų, prokuratūros darbą. (…) Kaip gali būti demokratinėje valstybėje baudžiami žmonės dėl to, kaip pasisako?“, – stebėjosi A. Lobovas.
Kaltinamasis piktinosi, kad teisėsauga esą neužfiksavo to, kaip jis riaušių metų neva ragino susirinkusiuosius nemėtyti akmenų į pareigūnus.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat nesutiko su kaltinimais. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pagal tai, kas ten parašyta, esu kaltinamas raganavimu. Kaip galiu mintimis valdyti tiek daug žmonių?“, – kalbėjo kaltinamasis.
Su kaltinimais teigė negalinti sutikti ir A. G. Astrauskaitė. Ji pažymėjo, kad jokio karinio perversmo prieš valdžią neorganizavo.
„Tai yra fantastinis romanas. Prokuroras iš lubų surašė viską. Aš riaušėse nedalyvavau. Karinio perversmo neorganizavau – per kratą nei tankų, nei pistoletų nerado“, – dėstė kaltinamoji.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą
Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Vėl prašyta nuo bylos nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, taip pat prokurorą Remigijų Matevičių, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Teismo posėdyje pradėtas garsinti kaltinamasis aktas.
Anksčiau M. Striauką nušalinti nuo bylos prašė vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Tuomet teismas minėto prašymo netenkino.
Šį kartą prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką pateikė vienas kaltinamųjų, anksčiau ne vienoje protesto akcijoje dalyvavęs Andrejus Lobovas.
„Teisme yra vienas iš teisėjų, kuris nedaro garbės. Man yra gėda, kad tokiame teisme esu. Aišku, tai yra beprasmiška. Žiniasklaida, visa Lietuva eskaluoja tą klausimą, bet jums nusišvilpti. (…) Aš vieną teisėją noriu nušalinti, bet tai yra beprasmiška“, – dėstė A. Lobovas.
Anksčiau M. Striauką prašyta nušalinti nuo bylos, abejojant jo reputacija – 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas, kaltinamųjų manymu, savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Šiais argumentais trečiadienį rėmėsi ir A. Lobovas.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas. Anot jo, A. Lobovas nepateikė įstatymuose numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų. Be to, pasak teisėjo, M. Striauko nušalinimo klausimas buvo išspręstas anksčiau.
Prašė bylą nagrinėti Seime
Teismas trečiadienį sugrįžo prie praėjusį posėdį valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Remigijaus Matevičiaus pateiktų prašymų skirti 1,5 tūkst. eurų baudas praėjusį posėdį iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, A. Kandrotui-Celofanui skirti kardomąją priemonę–suėmimą.
ELTA primena, kad praėjusį kartą dalis kaltinamųjų savavališkai iš teismo salės pasišalino, pasipiktinę teismo sprendimu nuo bylos nenušalinti teisėjo M. Striauko.
Klausantis kaltinamųjų pozicijų dėl prokuroro prašymų, kaltinamieji, jų gynėjai ėmė teikti kitus prašymus.
Kaltinamoji Astra Astrauskaitė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad teismo salėje trūksta oro. Ji prašė bylą nagrinėti kitur, pavyzdžiui, Seime ar Vingio parke.
„Prašau nevesti posėdžių šioje salėje. Jau dabar teko gerti vaistus, o dar visa diena laukia. (…) Prašyčiau sudaryti žmoniškas sąlygas gintis. Parašau posėdį nutraukti, kol teismas neišnuomos kitos salės posėdžiui. (…) Galima rengti posėdžius Seime, Vingio parke“, – dėstė kaltinamoji.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dalis kaltinamųjų, reaguodami į prokuroro prašymą skirti baudas iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, prašė teismo nepritarti tokiam prašymui. Dalis kaltinamųjų, kurie buvo pasišalinę praėjusį posėdį iš teismo salės, teigė tai padarę dėl to, kad pasijuto blogai, jie prašė teismo arba jų nebausti, arba apsiriboti įspėjimu.
„Mes išėjome, man buvo temperatūra be dviejų dalių 39 laipsniai. Šiandien vėl reikės kviesti greitąją, nes vėl kyla temperatūra. Mes čia sėdime antisanitarinėmis sąlygomis (…) Reikalavimas pakeisti salę arba pastatyti kondicionierius“, – apie priežastis, kodėl išėjo iš teismo salės, kalbėjo viena kaltinamųjų byloje Adelina Sabaliauskaitė.
Tiesa, A. Lobovas tikino, kad praėjusį posėdį išėjo iš teismo salės, protestuodamas prieš sprendimą nenušalinti nuo bylos teisėjo M. Striauko.
„Esu niekšas, nes nekenčiu teisėjų pijokų, apskritai nekenčiu pijokų. Tai mano išėjimas iš teismo salės buvo protestas“, – aiškino kaltinamasis.
Kitas kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu siūlė pačiam prokurorui skirti baudą.
„Siūlau prokurorui skirti baudą už tokį prašymą, mes jau antrą posėdį svarstome tokį prašymą. Siūlau skirti prokurorui baudą už proceso vilkinimą“, – dėstė jis.
Nušalinti prokuroro nepavyko
Po pietų teismui pranešus, kad nėra pritarta A. Kandroto-Celofano prašymui skirti baudą prokurorui R. Matevičiui, minėtas kaltinamasis pateikė kitą prašymą – jie siekia nušalinti nuo bylos minėtą prokurorą.
„Parašytas pranešimas apie įvykį policijai dėl prokuroro R. Matevičiui. Yra teisinis pagrindas, prokuroras turėtų būti nušalintas, nes kyla interesų konfliktas, kadangi aš dėl prokuroro parašiau pranešimą, o jis man gali dabar keršyti“, – dėstė kaltinamasis.
„Klientas (A. Kandrotas-Celofanas – ELTA) mano, kad prokuroras piktnaudžiauja, parašė dėl to pranešimą policijai. (…) Kaip klientas ir nurodė, jo pareiškime nurodyta žala tiek jam pačiam, tiek valstybei. Tad prokuroras R. Matevičius turėtų būti nušalintas nuo šios bylos“, – A. Kandrotui-Celofanui antrino jo advokatas Erikas Rugienius. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kiti kaltinamieji teigė palaikantys A. Kandroto-Celofano prašymą.
Dalies kaltinamųjų advokatai teikė prašymus leisti jų ginamiesiems procese dalyvauti nuotoliu, nes šie dirbą užsienyje ir esą neturi galimybė atvykti į teismo posėdžius.
Teisėjas J. Jaglinskis ragino advokatus teikti prašymus kuo anksčiau, nelaukianti teismo posėdžio.
„Prašymų jau susikaupė 3 tomai“, – teigė teisėjas.
A. Astrauskaitės prašymai buvo atmesti
Kaltinamoji A. Astrauskaitė ragino teisėjus sudrausminti savo kolegą M. Striauką, kuris, pasak jos, esą elgiasi nepagarbiai kaltinamųjų atžvilgiu.
„Tvarkykite jūs savo kolegą teisėją M. Striauką, jis pažeidinėja Teisėjų etikos kodeksą, maivėsi, šaipėsi, kai A. Kandrotas-Celofanas kalbėjo, plojo sau“, – aiškino A. Astrauskaitė.
Teisėjai, pasitarę tarpusavyje, paskelbė, kad A. Kandroto-Celofano prašymas nušalinti prokurorą R. Matevičių nuo bylos atmestas.
Keliems iš kaltinamųjų leista dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.
Po pietų A. Astrauskaitė turėjo naują prašymą. Kaltinamoji teigė, kad jai pritaikyta kardomoji priemonė, tai yra jai uždrausta lankytis viešuosiuose renginiuose. A. Astrauskaitė prašė panaikinti šį apribojimą.
„Man neleidžiama lankytis viešuosiuose renginiuose. Esu literatė, rašau poezijos knygas. Negaliu dalyvauti nei kultūriniuose renginiuose, nei poezijos pavasariuose. Prašau panaikinti man draudimą lankytis viešuosiuose renginiuose“, – tikino ji.
Teisėjas J. Jaglinskis paskelbė, kad šis A. Astrauskaitės prašymas nėra tenkinamas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ji, norėdama dalyvauti viename ar kitame renginyje, dėl to gali kreiptis į prokurorus.
Kaltinamasis byloje Antanas Norvydas taip pat prašė jam panaikinti analogišką kardomąją priemonę.
„Organizuoju kultūrinius renginius. Norėčiau paprašyti, kad man būtų leista tuos kultūrinius renginius organizuoti“, – aiškino jis.
Teismas šio prašymo taip pat netenkino.
Prokurorai siekė surinkti visus kaltinamuosius
Baigus parengiamuosius proceso veiksmus byloje, suteikta galimybė prokurorams pagarsinti kaltinamąjį aktą.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Prokuroras R. Matevičius savo ruožtu paprašė atidėti teismo posėdį, mat šiame nedalyvauja 12 kaltinamųjų.
„Šiandien mes nesulaukėme 12 kaltinamųjų. Dėl 3, kurie dėl ligos neatėjo, kaip ir aišku, bet dėl kitų 9 mes nežinome, kodėl jie nedalyvauja. (…) Būtų tikslinga atidėti posėdį, kol susirinks visi kaltinamieji“, – sakė prokuroras.
Jis taip pat paragino apsvarstyti galimybę sugriežtinti kardomąsias priemones tiems kaltinamiesiems, kurie ignoruoja teismo posėdžius.
Teismas su šiuo prokuroro prašymu nesutiko.
Riaušes malšinę pareigūnai patyrė įvairių traumų
Kaltinamąjį aktą prokuroras R. Matevičius nutarė skaityti, dokumentą išskaidydamas, paeiliui nurodydamas, kuo yra kaltinamas kiekvienas iš kaltinamųjų asmenų.
Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų „išprovokavo žmonių sambūrį niokoti turtą, jį niokojo, provokavo viešai smurtauti, priešintis pareigūnams, juos įžeidinėti“. Anot R. Matevičiaus, riaušių metu į policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus kaltinamieji mėtė akmenis, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, betono luitus, vandens buteliukus, taip pat puolė ir sudavė smūgius pareigūnams lazda, įkando pareigūnei.
R. Matevičius nurodė, kad policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė įvairias traumas: nubrozdinimai, raiščių plyšimai, kaulų lūžiai, kraujosruvos, nudegimai, ausies būgnelio pažeidimai.
Prokuroras dėstė, kad riaušių metu buvo apgadinti 11 policijos ir kitų tarnybų tarnybinių automobilių. Taip pat, anot R. Matevičiaus, išdaužtas Seimo rūmų langas, apgadintas parlamentaro Sergejaus Jovaišos automobilis.
Kai kurie asmenys, anot prokuroro, kaltinami ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Pavyzdžiui, pas kaltinamąjį Žydrūną Kamarovą namuose kratos metu rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tad jam pateikti kaltinimai ir dėl disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
Kaltinamajam Mindaugui Genevičiui taip pat pateikti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, mat, pas jį gyvenamojoje vietoje rasta šovinių.
„Kaltinamas T. Janušauskas grubiai stūmė žurnalistą E. Špoką, spyrė policijos pareigūnams į apsauginius skydus, spyrė pareigūnui į koją, siekdamas išlaisvinti kitą kaltinamąjį“, – dėstė prokuroras.
R. Matevičius kaltinamojo akto skaitymą tęs kitą teismo posėdį, kuris vyks birželio 21 d.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atvertė 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltnamųjų. Vienas kaltinamųjų, anksčiau teistas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo nušalinti nuo bylos anksčiau neblaivų prie vairo sustabdytą teisėją Mindaugą Striauką.
Trečiadienį teismui atvertus bylą, perskaitytas kaltinamųjų byloje sąrašas, taip pat įvardyti kaltinamųjų advokatai.
Paaiškėjo, kad į pirmąjį bylos posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, vienas jų gyvena Prancūzijoje ir prašo dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu.
Teisėjui Jeugenijušui Jaglinskiui pradėjus skaityti nukentėjusiųjų pavardes, kaltinamųjų gretose kilo triukšmas, dalis jų ėmė juoktis.
„Prašau nekomentuoti. Čia atėjome dirbti, o ne šaukti“, – kaltinamuosius ramino teisėjas J. Jaglinskis.
Atlikus į teismo posėdį atvykusių kaltinamųjų tapatybių nustatymą, vienas kaltinamųjų byloje Valdas Romas pateikė prašymą teismui leisti jam išvykti į Švediją, kur jis dirba. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis šiam prašymui neprieštaravo.
Teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas tenkina V. Romo prašymą.
Po pietų teisme iškeltas klausimas, ar galima nagrinėti bylą, joje nedalyvaujant daliai kaltinamųjų, jų atstovų. Prokuroras R. Betingis teigė, kad bylos tokiu atveju toliau nagrinėti negalima. Šiai pozicijai pritarė kaltinamųjų advokatai. Tačiau dalis kaltinamųjų ėmė dėstyti, kad nereikėtų delsti, laukti kitų kaltinamųjų pasirodymo teisme. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Esu už tai, kad bylą tęsti nagrinėti. Esu turėjęs patirties su D. Kedžio byla, kuri tęsėsi labai ilgai. Reikia nedelsti, tęsti bylą. (…) Nereikia čia taškyti valstybės pinigus, (…) nesiruošiu čia pats važinėti, tampytis“, – savo poziciją išdėstė vienas kaltinamųjų Andrejus Lobovas.
Teisėjų kolegija nutarė tęsti bylos nagrinėjimą, nepaisant to, kad į pirmąjį posėdį neatvyko dalis kaltinamųjų.
Paprašė nušalinti teisėją
Vienas kaltinamųjų byloje A. Kandrotas-Celofanas teisme paprašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką. Jis priminė, kad šis teisėjas buvo įkliuvęs policijai neblaivus prie vairo. Pasak A. Kandroto-Celofano, minėtu poelgiu teisėjas susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip Seimo riaušių byla, nagrinėti negali.
„Teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužę sulaikytas už vairo neblaivus, mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo postą. (…) Nemanau, kad bylą turėtų nagrinėti toks teisėjas. (…) Nesutinku, kad mane teistų žmogus vis dar vartojantis ar vartojęs alkoholį ir sugautas prie vairo“, – dėstė kaltinamasis.
Prašymui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką palaikė ir kiti kaltinamieji.
Paklausus kaltinamųjų advokatų nuomonių apie A. Kandroto-Celofano ir kitų kaltinamųjų prašymą nušalinti teisėją M. Striauką nuo bylos nagrinėjimo, jų nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis jų palaikė kaltinamųjų poziciją, tačiau likusieji teigė neturintys nuomonės apie prašymą nušalinti teisėją, mat nežino ir savo ginamųjų pozicijos šiuo klausimu.
Prokuroras R. Betingis teigė nepriariantis prašymui nušalinti teisėją.
Vienas kaltinamųjų byloje Arnoldas Kriskis, išgirdęs, kad jo advokatas Antonas Petkovskis nepalaiko jo prašymo nušalinti teisėją M. Striauską nuo bylos, pareiškė teismui norintis atsisakyti savo advokato paslaugų, norintis jį nušalinti.
Dėl minėtų prašymų teismas sprendimą skelbs gegužės 17 d.
Teismo pirmininkė: tokios bylos nesame turėję
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Viktorija Šelmienė žurnalistams trečiadienį pripažino, kad tokios bylos jos vadovaujamame teisme dar nebuvo.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
„Tokios bylos nesame turėję ir šita byla, visų pirma, išsiskiria savo kiekiu: 87 kaltinamieji, pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar 87 advokatai, daugiau negu 20 nukentėjusiųjų, 5 civilinių ieškovų atstovai, tai, jei skaičiuojame, daugiau negu 200 žmonių teismo posėdžio salėje“, – dėstė V. Šelmienė.
Pasak jos, 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimui teismas ruošėsi tris mėnesius.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padeda užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
V. Šelmienė taip pat pažymėjo, kad riaušių prie Seimo byla išsiskiria ir savo dydžiu – ją sudaro 136 tomai.
„Kiekviename tome yra ne mažiau kaip 200 lapų, tai, grubiai skaičiuojant, byloje yra 27 tūkstančiai lapų. Vien kaltinamasis aktas žmonėms sudaro 600 lapų, tai yra trys tomai bylos“, – aiškino teisėja.
V. Šelmienė tikino, kad tokio dydžio bylos nagrinėjimas užtruks. Dėl to, jos teigimu, bylai sudaryta trijų teisėjų kolegija, bylai skirtas prioritetas, atlikti kiti veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į būtent šitą bylą.
Pasak teisėjos, riaušių prie Seimo byloje yra apie 260 liudytojų, šiuo metu numatyta 17 posėdžių šioje byloje. Vis dėlto, pasak V. Šelmienės, šiemet sprendimas byloje dar nebus paskelbtas.
„Vis dėlto, bus siekiama, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – tikino V. Šelmienė.
Teismo pirmininkė teigė, kad policijos pareigūnai dirbs kiekvieno posėdžio byloje metu. Anot jos, pareigūnų pagalbos reikia net tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką, bet ir padedant valdyti srautus teisme, šios bylos posėdžių metu.
Pasak V. Šelmienės, kol kas jokių incidentų byloje nefiksuota.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį planuoja atversti 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė teigė, kad ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. 136 tomų apimties bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija.
Rezonansinė byla bus nagrinėjama trečiadieniais didžiausioje teisme Konferencijų salėje, talpinančioje per 200 asmenų. Teismas skelbė užtikrinsiantis posėdžių stebėjimą visiems žiūrovams, pasiūlydamas jiems tiesioginę vaizdo transliaciją kitoje teismo salėje.
Taip pat dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme bus sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Marek Gulbinovič, Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prie Seimo vykusių riaušių, kurioje įtarimai pareikšti 87 neramumuose dalyvavusiems ir juos organizavusiems asmenims.
Įtariamieji kaltinami dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Konkrečiai (riaušių – ELTA) organizavimu, kaip yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2 d., yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, tačiau neatskleidė, kas yra šis kaltinamasis.
„Kitiems asmenims, daugumai asmenų – jų veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal dalyvavimo riaušėse požymį, bet ir provokavimo atlikti riaušes požymį“, – pridūrė jis.
Prokuroras pastebėjo, kad tai antroji riaušių byla Vilniaus apygardos prokuratūros darbo praktikoje. Pirmoji fiksuota 2009 m. sausį. Pasak jo, 2021 m. riaušių byla yra nepalyginamai didesnė, mat 2009 m. įtarimai pareikšti maždaug 30 asmenų.
„Tai yra bemaž tris kartus didesnė už pirmąją bylą. Tokių riaušių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra daug“, – aiškino prokuroras.
Pagal Baudžiamąjį Kodeksą, įtariamiesiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
Teismui perduota baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, kurių 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Marek Gulbinovič, tyrime buvo apklausta 317 liudytojų, iš kurių 40 – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusių riaušių.
Pareigūnas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vykdytas tyrimas truko beveik metus ir 5 mėnesius. Pasak jo, pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys.
„Dar vienas akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą“, – pripažino M. Gulbinovič.
Be to, akcentavo jis, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu pareigūnai rado draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų, ginklų ir jų šaudmenų. Ginklai rasti pas 8 įtariamuosius, nurodė M. Gulbinovič.
„Tyrimo metu teko tam tikrų asmenų veiklą dar papildomai kvalifikuoti ir dėl kitų Baudžiamojo Kodekso numatytų straipsnių“, – teigė jis.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. Išnagrinėję ir įvertinę gautus duomenis, prokurorai priėmė sprendimus 14 įtariamųjų atžvilgiu nutraukti tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika arba nesurinkus pakankamai duomenų galutiniams įtarimams pagrįsti. Surinkti duomenys apie atskirų asmenų veiksmus perduoti vertinti policijai sprendimams dėl administracinės atsakomybės taikymo.
„Prokurorai perdavė bylos medžiagą šių asmenų atžvilgiu policijos įstaigai, spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už tam tikrus pažeidimus, kurie savo pobūdžiu, savo šiurkštumu, sunkumu, prokurorų nuomone, nesiekia kovingumo laipsnio nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė“, – nurodė J. Laucius.
ELTA primena, kad pernai spalį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai pareikšti 87 asmenims – daugiausiai dėl daugiausiai dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr., organizuoto mitingo metu bei po jo, grupė asmenų organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio mėn. prie Seimo vykusių riaušių įtariamai yra pareikšti 91 asmeniui.
Šią savaitę pranešimai apie įtarimą įteikti 6 asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis bei neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
„Vyksta policijos operacijos aktyvioji bazė ir šiandien visą dieną mūsų policijos pareigūnai dirbo renginyje, kuris pagal išduotą leidimą turėjo baigtis 17 valandą. Bet, kaip matome, prieš 17 valandą dalis žmonių iš mitingo neišsiskirstė, o patraukė prie tam tikrų Seimo pastato vietų, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami užblokuoti judėjimą tiek transporto priemonių, tiek asmenų“, – žurnalistams antradienio vakarą teigė R. Požėla.
Policijos generalinio komisaro teigimu, matant, kad situacija ir toliau eskaluojasi buvo priimtas sprendimas parengti policijos operaciją.
„Tai šiek tiek užtruko, nes reikėjo mobilizuoti mūsų pareigūnus, surinkti į vieną vietą. (…) Tai užtruko, nes reikėjo ir instruktažą pravesti atitinkamą, sudėlioti aiškiai, taktiškai mūsų veiksmus“, – paaiškino jis.
Jo teigimu, minimalus tikslas šiuo metu yra užtikrinti 25 metrų atstumą nuo Seimo. R. Požėlos teigimu, tolesni pareigūnų veiksmai priklausys nuo situacijos. Policijos generalinio komisaro teigimu, protesto organizatoriams gresia atsakomybė. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pirminis tikslas yra užtikrinti Susirinkimų įstatymo reikalavimą, nors pats renginys jau yra vykdomas pažeidžiant Susirinkimų įstatymą, tai tie dalykai yra dokumentuojami ir, be abejo, kad atsakomybė vienokia ar kitokia renginio organizatoriams kils. Beje, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo“, – sakę jis.
R. Požėlos teigimu, operacijos metu pareigūnams teko imtis fizinės prievartos veiksmų ir specialiųjų priemonių.
„Deja, operacijos metu, mano žiniomis, vienas pareigūnas yra sužalotas. Mano žiniomis, sužalota jo akis“, – informavo generalinis policijos komisaras.
