riaušės

Be kategorijos

Sietlo (Vašingtono valstija) policininkai šeštadienį sulaikė 45 riaušių dalyvius. Kaip pranešė tviteryje šio JAV miesto policijos departamentas, traumas patyrė mažiausiai 21 pareigūnas.
 
Anksčiau policija pranešė apie 25 sulaikytuosius ir tris sužeistus kolegas.
 
„22 val. (sekmadienio 8 val. Lietuvos laiku) duomenimis, dėl šiandieninių protestų policija sulaikė 45 žmones. 21 pareigūnas nukentėjo nuo (protestuotojų mėtomų) plytų, akmenų ir sprogmenų“, – pareiškė departamento atstovai. Anot jų, vienas policininkas buvo paguldytas į ligoninę dėl kelio traumos, bet dauguma nukentėjusiųjų vėl gali eiti savo pareigas.
 
Kaip anksčiau pranešė policija, demonstrantai mėtė į pareigūnus pirotechniką, akmenis ir butelius. Daugumai sulaikytųjų pateikti kaltinimai dėl policininkų užpuolimo ir atsisakymo vykdyti valdžios reikalavimus. Vaikant protestuotojus buvo panaudotos specialiosios priemonės. Prie policijos nuovados buvo susprogdintas, kaip spėjama, nedidelės galios sprogstamasis įtaisas. Nukentėjo viena iš pastato sienų.
 
Ketvirtadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina nusiųsti į Sietlą papildomų federalinių pajėgų, kurios turėtų kovoti su nusikaltėliais ir įvesti tvarką nesiliaujant masiniams protestams. Liepos 19 d. Sietle mažiausiai 12 policininkų buvo sužeista per susirėmimus su protesto akcijų, kurias suorganizavo judėjimas „Black Lives Matter“ („Tamsiaodžių gyvybės svarbios“), dalyviais.
 
Sietlo valdžia jau sulaukė JAV federalinės vyriausybės kritikos dėl nesugebėjimo užkirsti kelio riaušėms. Birželį demonstracijų dalyviai paskelbė „autonomine zona“ vieną iš centrinių Sietlo rajonų, pastatė ten dešimtis palapinių ir užtvarų. Pareigūnai į šį rajoną iš esmės nebuvo įsileidžiami. Miesto valdžia jį vėl pradėjo kontroliuoti tik liepos 1 d.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje JAV miestų po pareigūnų sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 06:45
Trumposios naujienos

Londone sulaikyta daugiau nei 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Londono policija pranešė šeštadienį sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių, kai kraštutinės dešinės protestuotojai susirėmė su policijos pareigūnais. Kraštutinės dešinės aktyvistai surengė atsakomąją demonstraciją, nukreiptą prieš protestuotojus, protestuojančius dėl rasizmo ir policijos smurto.
 
Tūkstančiai žmonių nesilaikė koronaviruso apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje bei aplink ją.
 
Londono policija pranešė, kad prireikė didelės policijos operacijos, „aptikus smurto prieš policijos pareigūnus atvejų“.
 
Televizija transliavo vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip kai kurie demonstracijos dalyviai trenkia policijos pareigūnams, svaido į juos butelius ir dūmines bombas, susiremia su priešininkų grupėmis.
 
Policija pranešė dėl smurtinių veiksmų, pareigūnų užpuolimų ir ginklų laikymo iki 21 val. sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nedidelių sužalojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 06:00
Gordijo mazgas

Jamesas Mattisas ir Donaldas Trampas

Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldo Trumpo administracijoje Jamesas Mattisas, vadovavęs Pentagonui nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, sukritikavo prezidentą už protestuotųjų vaikymą ir pareiškimus apie galimą ginkluotųjų pajėgų panaudojimą tvarkai atkurti.
 
Dimisijos generolo nuomone, kurią jis trečiadienį išdėstė žurnalui „The Atlantic“, D. Trumpas skaldo šalį, o jo veiksmai yra pasityčiojimas iš konstitucijos.
 
„Donaldas Trumpas – pirmasis prezidentas per mano gyvenimą, kuris nemėgina suvienyti Amerikos piliečių, net nesideda tai darąs, o stengiasi mus suskaldyti, – teigia J. Mattisas. – Mes matome trejų metų kryptingų veiksmų, trejų metų be brandaus vadovavimo padarinius. Mes galime susivienyti be jo, remdamiesi stipriaisiais mūsų pilietinės visuomenės bruožais“.
 
Pasak generolo, protestuotojai pagrįstai reikalauja vienodo teisingumo visiems. „Tai sveikas ir vienijantis reikalavimas. Mūsų dėmesio neturėtų atitraukti nedidelis įstatymo pažeidėjų skaičius, – pareiškė jis. – Protestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad mes gyventume vadovaudamiesi vertybėmis“. „Mes turime patraukti atsakomybėn tuos iš administracijos, kurie šaipysis iš mūsų konstitucijos“, – pabrėžė J. Mattisas.
Los Andžele – neramumai. EPA – ELTA nuotr.
 
„Aš daviau priesaiką saugoti ir ginti konstituciją. Bet niekada nemaniau, kad tokią pat priesaiką davę kariai bus siunčiami pažeidinėti savo bendrapiliečių konstitucinių teisių“, – sakė buvęs Pentagono vadovas. Jis pavadino protestuotųjų išvaikymą Lafayette`o aikštėje priešais Baltuosius rūmus piktnaudžiavimu valdžia.
 
Kaip pareiškė J. Mattisas, Amerikos miestai neturi tapti konfrontacijos arena, o kariškiai turi būti pasitelkiami tik gubernatorių prašymu ir labai retais atvejais. „Už viešosios tvarkos palaikymą turi atsakyti valstijų ir miestų vadovai, kurie geriau pažįsta savo gyventojus“, – įsitikinęs generolas.
 
Pastarosiomis dienomis daugelyje valstijų vyksta masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties Mineapolyje. Maždaug 40-yje šalies miestų, tarp jų – Vašingtone ir Niujorke, įvesta komendanto valanda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 08:16
Trumposios naujienos

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino daugelio šalies valstijų gubernatorius silpnumu ir paragino juos ryžtingiau malšinti protestus. Jis tai pareiškė pirmadienį per žurnalistams uždarą vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo valstijų vadovai.
 
D. Trumpas, kurį cituoja televizijos kanalas CNN, pabrėžė, kad valstijų valdžia turi „suiminėti ir teisti žmones“. JAV prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad protestus ir riaušes kursto kairiosios jėgos. „Šis judėjimas, jeigu jūs jo nenuslopinsite, darysis vis blogesnis ir blogesnis, – pabrėžė Amerikos lyderis. – Vienintelė galimybė, leidžianti jam sėkmingai veikti, – jūsų silpnumas, o dauguma jūsų rodo silpnumą“.
 
Pasak televizijos kanalo, D. Trumpas pareiškė, kad „visas pasaulis juokiasi iš to, kad Mineapolyje per riaušes buvo sudeginta policijos nuovada“. „Jūs turite suiminėti žmones, skelbti jų paiešką, sodinti juos į kalėjimą dešimčiai metų, tada jūsų valstijose nebus tokių dalykų“, – cituoja D. Trumpą naujienų agentūra „The Associated Press“. „Kaip tik taip mes elgiamės Vašingtone“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas. Jis pabrėžė, kad valdžia turi ieškoti riaušių kurstytojų.
 
Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.

Minesotoje ir daugelyje kitų Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
 
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
 
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
 
AP duomenimis, pastarosiomis dienomis Jungtinėse Valstijose per protesto akcijas ir riaušes buvo sulaikyta apie 4,4 tūkstančio žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:05
Trumposios naujienos

Demokratai griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus pasiųsti į gatves karius ir dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kad būtų numalšinti smurtiniai protestai, įsiplieskę šalyje dėl afroamerikiečio George’o Floydo nužudymo per policijos operaciją Mineapolyje.
 
„Jei miestas ar valstija atsisako imtis veiksmų, kurie yra būtini, siekiant apginti savo gyventojų gyvybes ir nuosavybę, tada aš dislokuosiu kariškius ir greitai išspręsiu problemą už juos“, – teigė D. Trumpas.
 
Respublikono prezidento pareiškimus netrukus sukritikavo demokratai.
 
„Tai nėra prezidento žodžiai. Tai diktatoriaus žodžiai“, – reaguodama į D. Trumpo komentarus tviteryje rašė senatorė demokratė Kamala Harris.
 
Buvęs JAV viceprezidentas ir numanomas Demokratų partijos kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose J. Bidenas taip pat negailėjo kritikos D. Trumpui.
 
„Jis naudoja Amerikos kariuomenę prieš Amerikos žmones. Jis nupurškė protestuotojus ašarinėmis dujomis ir šaudė guminėmis kulkomis. Dėl nuotraukos“, – teigė J. Bidenas.
 
„Fašistinė kalba, kurią ką tik pasakė D. Trumpas, prilygo karo prieš Amerikos piliečius paskelbimui“, – tviteryje rašė Oregono senatorius demokratas Ronas Wydenas.
 
„Prezidentas D. Trumpas nėra diktatorius ir neturi teisės vienašališkai dislokuoti JAV karių šalies valstijose“, – tvirtino Niujorko generalinės prokurorės Letitios James biuras.
 
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
 
Šis incidentas paskatino JAV protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 10:00
Atsargiai

Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
 
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
 
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
 
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
 
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
 
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
 
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
 
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
 
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
 
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
 
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
 
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
 
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
 
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
 
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
 
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 08:48
Trumposios naujienos

Poltavos teismas paskyrė kardomąją priemonę suėmimą keturiems asmenims, kurie, kaip įtariama, kurstė masines riaušes per protesto akcijas Naujuosiuose Sanžaruose prieš iš Kinijos evakuotų žmonių įkurdinimą gyvenvietėje.
 
Tai antradienį pranešė Poltavos srities policijos atstovas spaudai Jurijus Sulajevas.
 
„Keturiems įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 60 parų“, – cituoja pareigūną naujienų agentūra UNN. Pasak J. Sulajevo, dabar policija ieško penkto įtariamojo.
 
Vasario 22 d. namų areštas buvo paskirtas masinių protestų dalyviui, kuris per riaušes Naujuosiuose Sanžaruose nukreipė automobilį į nacionalinės gvardijos pareigūnus.
 
Vasario 20 d. Ukrainos valdžia lėktuvu evakavo iš Kinijos Uhano miesto, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, 73 žmones – 45 Ukrainos piliečius ir 28 užsieniečius. Iš Charkovo oro uosto žmonės autobusais buvo vežami dviejų savaičių karantinui į Ukrainos nacionalinės gvardijos sanatoriją Poltavos srities Naujųjų Sanžarų gyvenvietėje. Žinia apie žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą miestelyje sukėlė vietos gyventojų protestus. Jie mėgino užblokuoti kelią ir nepraleisti kolonos į sanatorijos teritoriją, apmėtė akmenimis autobusus ir juos lydėjusius policininkų automobilius. Devyni pareigūnai buvo sužeisti.
 
Dėl masinių riaušių Poltavos srities policija iškėlė penkias baudžiamąsias bylas.
Dabar padėtis Naujuosiuose Sanžaruose rami, čia budi 320 Ukrainos nacionalinės gvardijos kariškių, 70 policininkų ir 16 valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojų. Kol kas nė vienam iš evakuotųjų nenustatytas koronavirusas.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukeltos pneumonijos protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 30-yje šalių.
 
Kinijos valdžia iki šiol patvirtino apie 80 tūkstančių užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, 2663 infekuotieji jau mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 02:00
Atsargiai

Šiaurės Airijoje dėl žurnalistės Lyros McKee nužudymo 2019 metais trečiadienį pareikšti kaltinimai vidutinio amžiaus vyrui. Žurnalistė nušauta Londonderyje, kai mieste vyko riaušės.
 
L. McKee ruošė reportažą apie riaušes, kai buvo pašauta į galvą. Tuo metu moteris stovėjo šalia policijos transporto priemonės.
 
Pasak Šiaurės Airijos policijos tarnybos (PSNI), dėl 29 metų žurnalistės L. McKee nužudymo 2019 metų balandžio 18 d. kaltinimai pateikti 52 metų amžiaus vyrui. PSNI nurodo, kad moterį nušovė teroristai.
 
Be kita ko, šiam vyrui, kurį antradienį sulaikė detektyvai, taip pat pateikti kaltinimai dėl šaunamojo ginklo turėjimo su tikslu sukelti pavojų gyvybei ir atviro prisipažinimo priklausant uždraustai organizacijai.
 
Policijos pareiškime nurodoma, kad ketvirtadienį jis pasirodys Londonderio teisme.
 
Atsakomybę už moters nužudymą pernai prisiėmė disidentų respublikonų grupuotė „Naujoji Airijos respublikonų armija“ (New IRA) ir atsiprašė jos artimųjų. Pasak grupuotės, L. McKee „žuvo tragiškai, kai stovėjo šalia priešo pajėgų“.
 
52 metų vyras yra vienas iš keturių asmenų, kurie antradienį buvo sulaikyti dėl L. McKee nužudymo. Trys kiti vyrai – 20, 28 ir 29 metų amžiaus paleisti po apklausos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 05:54
Trumposios naujienos

Tūkstančiai protestuotojų Tbilisyje, mojuodami šalies ir ES vėliavomis, reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir rinkimų reformos. Riaušių policija susirėmė su parlamentą blokuoti bandžiusiais protestuotojais, rašė „Deutsche Welle“.
 
Antradienio rytą riaušių policija panaudojo vandens patrankas, siekdama išvaikyti dešimtis prie Sakartvelo parlamento susirinkusių protestuotojų. Aktyvistai paryčiais mėgino blokuoti kai kuriuos įėjimus ir taip trikdyti įstatymų leidėjų darbą.
 
Pirmadienio vakarą Tbilisyje tūkstančiai protestuotojų reikalavo rinkimų reformos. Protestuotojai skandavo „Pokyčių!“ ir „Atsistatydinkite!“.
Tačiau jų reikalavimai buvo ignoruojami. „Jei protestuotojai pažeistų įstatymą, valstybė reaguotų atitinkamai“, – „ Reuters“ naujienų agentūrai sakė Mamukas Mdinaradzas, parlamentaras iš valdančiosios partijos.
 
Vienas iš opozicijos lyderių Giorgis Vašadze reporteriams sakė, kad policija sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir vieną opozicijai atstovaujantį politiką.
 
Praėjusią savaitę valdančioji Sakartvelo partija sulaužė pažadą dėl rinkimų reformos įgyvendinimo. Tūkstančius protestuotojų tai paskatino susiburti gatvėse. Jie teigė, kad kovoja ne tik dėl rinkimų sistemos pokyčių, bet ir dėl pačios demokratijos.
 
Rinkimų permainos turėjo įvykti 2024 metais, tačiau opozicija reikalauja jas įgyvendinti anksčiau, nes dabartiniai principai yra palankūs valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:50
Trumposios naujienos

Mažiausiai 11 žmonių žuvo Čilėje per riaušes, nesiliaujančias nuo praėjusios savaitės. Tai pirmadienį pranešė šalies sostinės merė Karla Rubilar, kurią cituoja CNN.
 
Santjago valdžios duomenimis, aštuoni žmonės žuvo sekmadienį „per gaisrą prekybos centro sandėliuose, išplėštuose riaušininkų“. Dar trys žmonės žuvo šeštadienį, kai Čilės sostinės priemiestyje buvo padegta parduotuvė.
 
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, prasidėjo Santjage pirmadienį po to, kai šalies vyriausybė nusprendė pabranginti metro bilietus 3,7 proc. – vidutiniškai 30 pesų (0,04 euro). Vėliau neramumai apėmė ir kitus šalies miestus.
 
Dėl smurto Čilės valdžia paskelbė sostinėje ir kai kuriuose šalies miestuose nepaprastąją padėtį. Prezidentas Sebastiánas Piñera atšaukė sprendimą padidinti visuomeninio transporto bilietų kainas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 00:30
Trumposios naujienos

Žala, kurią padarė riaušininkai per ketvirtadienį Meksikos sostinėje vykusias eitynes, skirtas 43 pagrobtų studentų atminimui, viršija 100 milijonų pesų (apie 4,5 milijono eurų). Tai penktadienį radijo stočiai „Radio Formula“ pareiškė Nacionalinių restoranų verslo rūmų vadovas Franciscas Fernandezas Alonsas.
 
„Žala sudaro mažiausiai 100 milijonų pesų, dviem (riaušių) valandoms – tai daug“, – sakė F. F. Alonsas.
 
Valdžios duomenimis, manifestacijoje dalyvavo maždaug 5 tūkstančiai žmonių, iš jų apie 100 daužė parduotuvių ir restoranų vitrinas, tepliojo pastatų sienas. Rimtesnių susirėmimų su policininkais nekilo, bet du pareigūnai vis dėlto nukentėjo nuo petardų sprogimų.
 
Prieš penkerius metus ginkluoti vyrai Gerero valstijos Igvalos mieste užpuolė studentų demonstracijos dalyvius. Šeši žmonės žuvo, apie 20 buvo sužeisti, dar 43 studentai dingo be žinios. Tyrėjams pavyko nustatyti, kad korumpuoti policininkai juos perdavė nusikalstamai grupuotei „Guerreros Unidos“. Suimti šios gaujos nariai prisipažino nužudę jaunuolius ir sudeginę jų kūnus.
 
Dingusių studentų tėvai ir draugai reikalauja tęsti paieškas. Šių metų balandį Meksikos vyriausybė susitarė su JT, kad organizacijos atstovai padės tirti plataus atgarsio sulaukusį nusikaltimą. Ketvirtadienį šalies vyriausybė pasiūlė dideles premijas už pagalbą tyrimui.
 
Iš 142 asmenų, nuo 2014 metų sulaikytų šioje byloje, 77 jau paleisti. Rugsėjo pradžioje į laisvę išėjo Gildardas Lopezas Astudillas, laikomas susidorojimu su jaunuoliais organizatoriumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:00
Trumposios naujienos

Prancūzijos teismai nagrinės apie 50 bylų, susijusių su protesto akcijomis per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bjarice. Tai ketvirtadienį pranešė Bajono miesto, kuriame įvyko kelios manifestacijos, prokuroras Samuelis Vuelta Simonas.
 
„Iki gruodžio bus išnagrinėta maždaug 50 bylų“, – cituoja jį naujienų agentūra AFP. Kaip paaiškino prokuroras, kai kurios bylos susijusios su manifestantų smurtu prieš pareigūnus, taip pat su ginklų radimu pas protestuotojus.
 
AFP žiniomis, per protesto akcijas trijuose netoli Bjarico esančiuose miestuose – Bajone, Andajuje ir Uriune – buvo sulaikyti 168 žmonės.
Didžiojo septyneto viršūnių susitikimas vyko Bjarice rugpjūčio 24-26 dienomis.
 
G7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.30; 08:00
Trumposios naujienos

Demonstrantai Meksiko gatvėse reikalavo teisingumo įtariamų seksualinių nusikaltimų aukoms. EPA-ELTA nuotr.
Vėlų penktadienio vakarą Meksikos sostinėje kilo riaušės, kai protestuoti dėl smurto prieš moteris į gatves išėjo šimtai miesto gyventojų.
 
Demonstracijos kilo po to, kai per pastarąsias dvi savaites dvi paauglės pranešė buvusios išprievartautos Meksikos miesto policijos pareigūnų.
 
Rugpjūčio 3-iosios vakarą 17-metę meksikietę, jai keliaujant namo, esą išprievartavo keli policininkai. Kito įvykio metu esą policijos pareigūnas muziejuje išprievartavo kitą 16-metę paauglę. Muziejuje mergina atliko praktiką.
 
Meksiko merė Claudia Sheinbaum pranešė, kad nuo pareigų nušalinti šeši policijos pareigūnai.
 
Riaušių metu keliose skirtingose vietose kilo gaisrai. Nuo liepsnų nukentėjo policijos nuovada ir Meksikos nepriklausomybės paminklas. Kaukėmis prisidengusios moterys sunaikino autobusų stotelę ir apgadino kelis policijos automobilius.
 
Sužeista 17 žmonių, tarp kurių – 14 policininkų ir žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 07:00
Trumposios naujienos

Gruzijoje masinio mitingo metu protestuotojai bandė šturmuoti šalies parlamentą dėl to, kad jame kalbą sakė Rusijos parlamentaras Sergejus Gavrilovas. Riaušių malšinimo policija sutrukdė įpykusiems protestuotojams patekti į parlamentą, panaudodama prieš juos ašarines dujas ir gumines kulkas, skelbia BBC.
 
Apie 10 tūkst. žmonių susirinko prie parlamento Gruzijos sostinėje Tbilisyje, kai kuriems iš jų pavyko prasiveržti pro policijos užkardas.
 
S. Gavrilovas ir kiti Rusijos delegatai atvyko dalyvauti Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos (TOA) susitikime. Opozicijai atstovaujantys Gruzijos parlamento nariai paragino šalies žmones protestuoti po to, kai S. Gavrilovas nusprendė pasakyti kalbą iš parlamento pirmininko vietos.
 
Be to, S. Gavrilovas kreipėsi kalbėdamas rusiškai, tuo papiktindamas politikus ir Gruzijos gyventojus.
 
Opozicijos parlamentarai blokavo prezidiumą ir reikalavo parlamento pirmininko, vidaus reikalų ministro ir kitų pareigūnų atsistatydinti dėl incidento. Kaip pranešama, sesija buvo nutraukta ir S. Gavrilovas išvyko iš šalies.
 
Tūkstančiai prie parlamento susirinkusių protestuotojų taip pat ragino atsistatydinti Gruzijos parlamento pirmininką Iraklį Kobachidzę ir kitus pareigūnus. Kai kurie mosavo ES vėliavomis ir plakatais su užrašais „Rusija yra okupantė“.
 
Opozicijai atstovaujantis parlamento narys Giga Bokeria naujienų agentūrai AFP sakė, kad mitingas prie parlamento – „spontaniškas paprastų Gruzijos piliečių protestas“.
 
Per mitingą sužeista keliolika protestuotojų ir kelios dešimtys policijos pareigūnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 04:55
Gordijo mazgas

Prancūzijos policija. EPA -ELTA nuotr.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras pirmadienį pradėjo geltonųjų liemenių protestų malšinimo metodų peržiūrą. Geltonųjų liemenių judėjimo rengiami protestai prasidėjo pernai, kai buvo siekiama atšaukti prezidento Emmanuelio Macrono priimtus sprendimus.
 
Vidaus reikalų ministras Christophas Castaneris būdus, kuriais policijai pavyko susidoroti su protestais, parėmė, bet vis tiek subūrė 15 ekspertų komandą, kad šie suformuluotų naują strategiją, kaip susidoroti su panašiomis demonstracijomis.
 
Kai kuriais atvejais protestai Prancūzijoje išaugdavo į mūšį su policija, abi pusės viena kitą kaltino jėgos panaudojimu.
 
C. Castaneris teigė, kad į Molotovo kokteilius policija švelniai atsakyti negali. Jis subūrė prokurorus, sociologus ir saugumo atstovus, kad šie „pateiktų minčių, kaip į nevaldomą smurtą reaguoti tvirtai, bet apsaugoti net ir tuos, kurie smurtinius veiksmus atlieka“.
„Geltonųjų liemenių” protestai Paryžiaus gatvėse. EPA – ELTA nuotr.
 
Prancūzijoje būdai, kuriais policijai pavyko malšinti geltonųjų liemenių protestus, yra laikomi kontraversiškais. Aktyvistai teigia, kad policijos pasitelkiamos priemonės lemia sunkius sužalojimus ir jų veiksmai yra nereikalingi, smurtiniai.
 
Mėnesio pradžioje protestuotojai surengė sužalotųjų paradą, buvo norima pasmerkti policijos panaudotą jėgą.
 
Vidaus ministerija gegužės viduryje teigė, kad per geltonųjų liemenių protestus buvo sužeisti 2 448 protestuotojai ir 1 797 saugumo pajėgų darbuotojai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 05:00
Trumposios naujienos

Danijos policija sekmadienio vakarą ir naktį į pirmadienį per riaušes keliuose Kopenhagos rajonuose sulaikė 23 žmones. Kaip pranešė tviteryje pareigūnai, šeši sulaikytieji tebėra nuovadose. 

Riaušės prasidėjo sekmadienį per dešiniųjų radikalų šalininkų manifestaciją Norebro rajone, kur gyvena daug migrantų. Ją surengė Rasmusas Paludanas, kuris per vieną iš ankstesnių akcijų viešai sudegino Koraną. Policijos žiniomis, R. Paludaną užpuolė jo priešininkai, kilo muštynės, per kurias į pareigūnus ėmė skrieti akmenys. 

Riaušės persimetė į kitus miesto rajonus, taip pat ir į Kristianiją. Policija turėjo panaudoti ašarines dujas, kai demonstrantai padegė barikadas. Taip pat degė šiukšlių konteineriai ir automobiliai. Kaip pranešė Danijos radijas, iš viso kilo 90 gaisrų, iš kurių 70 gali būti susiję su riaušėmis. 

R. Paludanas pareiškė, jog policija nesiėmė pakankamų priemonių, kad apgintų jo žodžio laisvę per manifestaciją. Anot radikalo, kilus riaušėms, jam buvo liepta palikti Norebro rajoną. R. Paludanas taip pat sakė ketinąs antradienį toje pačioje vietoje surengti dar vieną akciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 05:57
Trumposios naujienos

Tadžikistano kariuomenėje tarnauja ir moterys. Karinis paradas Dušanbėje.
Per besitęsiantį Kirgizijos ir Tadžikistano pasienio rajonų gyventojų konfliktą buvo sužeistas milicininkas kirgizas. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Kirgizijos VRM atstovai.

„Milicininkas atgabentas į ligoninę iš susirėmimų vietos pasienyje su kiaurine šautine kojos žaizda“, – sakė jie. Nukentėjusio pareigūno sveikatos būklė patenkinama.

Trečiadienio vakarą iš susirėmimų rajono su šautine žaizda buvo atgabentas dar vienas Kirgizijos gyventojas, jo būklė sunki. Apie Tadžikistano piliečius, nukentėjusius per riaušes, Kirgizijos pareigūnai informacijos kol kas neturi.
Kirgistano vėliava

Tadžikistano atstovų duomenimis, vienas šalies pilietis per susirėmimus pasienyje buvo mirtinai sužeistas.

Padėtis Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje susikomplikavo kovo 13 d., kai prasidėjo Kirgizijos Aksajaus gyvenvietės ir Tadžikistano Mehnatabado kaimo gyventojų susirėmimai. Jiems dingstį davė aplinkkelio tiesimas ginčijamu sienos ruožu. Situaciją pasienyje telefonu jau aptarė dviejų šalių prezidentai, premjerai ir vidaus reikalų ministrai.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijoje tęsiasi „geltonųjų liemenių” protestai. EPA – ELTA nuotr.

Savo dvyliktąjį protestų savaitgalį „geltonosios liemenės“ Prancūzijoje vėl mobilizavo dešimtis tūkstančių demonstrantų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį protestuose visoje šalyje dalyvavo 58 600 žmonių – tai buvo maždaug 10 000 mažiau nei prieš savaitę. Keliuose miestuose, pirmiausiai Paryžiuje ir Bordo, neišvengta susirėmimų su policija. Suimta dešimtys asmenų. Šįkart „geltonosios liemenės“ pirmiausiai protestavo prieš „policijos smurtą“.

Demonstrantų kolonai pasiekus Respublikos aikštę Paryžiuje, kai kurie protestuotojai įsivėlė į konfliktą su policija. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Policijos duomenimis, sulaikyta 30 žmonių. Bordo taip pat kilo smurtiniai susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos. Čia suimta 17 asmenų.

Abiejuose miestuose saugumo pajėgos vėl naudojo gumines kulkas, prieš kurių naudojimą „geltonosios liemenės“ nuožmiai protestuoja. Jos argumentuoja, kad guminės kulkos gali sukelti sunkius sužalojimus. Mitingų dalyviai laikė rankose plakatus, kuriuos ragino uždrausti policijai per „geltonųjų liemenių“ protestus naudoti gumines kulkas ir akinamąsias granatas.

Praėjusią savaitę per demonstraciją sunkiai į akį sužeistas „geltonųjų liemenių“ vedlys Jerome’as Rodriguesas mitinge Paryžiuje buvo pasitiktas plojimais. 

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris penktadienį gynė guminių kulkų naudojimą prieš „riaušininkus“. Kartu jis paskelbė, kad už „piktnaudžiavimą“ bus baudžiama. Ministro duomenimis, nuo demonstracijų bangos pradžios lapkritį guminės kulkos buvo panaudotos 9 200 kartų.

„Geltonosios liemenės“ reikalauja prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinimo ir prancūzų perkamosios galios stiprinimo. Vyriausybės pažadai skirti milijardus mokestinėmis ir socialinėms lengvatoms „geltonųjų liemenių“ kol kas nepalenkė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 06:00

Gordijo mazgas

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA – ELTA nuotr.
Visą mėnesį trukę „geltonųjų liemenių“ protestai dar labiau nusmukdė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumą, rodo sekmadienį paskelbtos apklausos. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad prezidentas bus priverstas pakeisti vadovavimo stilių.
 
Šeštadienį apie 66 tūkst. protestuotojų išėjo į Prancūzijos gatves. Protestai, prasidėję dėl vyriausybės planų didinti degalų akcizus, vyko jau penktą šeštadienį iš eilės. Protestuotojų skaičius šią savaitę maždaug perpus sumažėjo, palyginti su praeitu savaitgaliu, todėl galima manyti, kad didžiausia E. Macrono patirta politinė krizė po truputį blėsta.

„Protestai rimsta, tačiau vis dar išlieka stipri neapykanta E. Macrono atžvilgiu“, – sakė Aukštosios socialinių mokslų mokyklos (EHESS) sociologas Hervė Le Brasas.

Prancūzijos viešosios nuomonės instituto „Ifop“ atliktos apklausos duomenys, paskelbti laikraštyje „Journal du Dimanche“, parodė, kad E. Macrono reitingai pastarąjį mėnesį nukrito dar 2 proc., iki 23 proc.

Dalis žmonių, kurie yra „labai nepatenkinti“ E. Macrono vadovavimu, šoktelėjo 6 proc., iki 45 proc.

Daugelis protestuotojų prieštaravo E. Macronui asmeniškai, ragindami jį atsistatydinti ir primindami jo darbą investicinėje bankininkystėje, kaltindami prezidentą pataikavimu šalies elitui.

Kita agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios duomenys paskelbti trečiadienį, parodė, kad vos 20 proc. respondentų yra patenkinti E. Macrono prezidentavimu.

H. Le Brasas teigė, kad protestai parodė žmonių nepasitenkinimą E. Macrono asmeninėmis savybėmis ir jo vadovavimo stiliumi, kurį kritikai apibūdina kaip arogantišką ir pernelyg atitrūkusį nuo žmonių. „Net jei E. Macronui pavyktų būti šiek tiek kuklesniam, jam bus itin sunku susigrąžinti pasitikėjimą“, – sakė H. Le Brasas.

Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Pollingvox“ viešųjų ryšių ekspertas Jerome’as Sainte-Marie aptarė E. Macrono vadovavimo pasikeitimą: „Šiam judėjimui („Geltonųjų liemenių“) pavyko parklupdyti vyriausybę, kuri atrodė itin stipri. Dabar žmonės pradėjo pasitikėti savimi, todėl viskas tikrai negrįš į tą padėtį, kurią matėme iki prasidedant protestams. E. Macrono vadovavimo kontekstas kardinaliai pasikeitė.”

Iki šiol E. Macronas save pristatė kaip ryžtingą reformatorių, nepasiduodantį protestuotojų spaudimui. Tačiau „Harris Interaktiv“ viešųjų ryšių analitikas Jeanas-Danielis Levy’is patikino, kad E. Macronas parodė, jog jis yra labiau atviras dialogui negu anksčiau.

„Prezidentas nebūtinai pakeis reformų planą, tačiau jis tikrai turės pakeisti komunikaciją su visuomene“, – E. Macrono ateities perspektyvas apibūdino J.-D. Levy’is.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.17; 06:00
Trumposios naujienos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po užsitęsusios tylos atsakė į „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkų reikalavimus. Pirmadienio vakare kreipdamasis į tautą, valstybės vadovas pareiškė, kad šalyje susiklostė nepaprastoji ekonominė ir socialinė padėtis, ir supažindino su priemonėmis, kurios, anot jo, turėtų pagerinti situaciją.


Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į tautą. EPA-ELTA nuotr.

„Mes atsakysime į šią padėtį stipriomis priemonėmis: spartesniu mokesčių mažinimu, teisingesniu išlaidų valdymu, o ne tik jų mažinimu“, – paaiškino prezidentas.

Pasak E. Macrono, šaliai reikalinga „esminė reforma“, kuri užtikrintų kompensacijas bedarbiams ir orias pensijas. „Mums reikalingos teisingesnės, paprastos ir suprantamos taisyklės, kurios atlygins už pastangas darbe“, – pažymėjo jis.

Anot prezidento, viena iš svarbiausių naujovių bus minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 100 eurų per mėnesį. Dabar šis skaičius sudaro apie 1,5 tūkstančio eurų neatskaičius mokesčių (maždaug 1,2 tūkstančio eurų juos atskaičius). E. Macronas teigė, kad šis žingsnis „nieko nekainuos darbdaviams“.

Prezidentas taip pat paragino darbdavius metų pabaigoje išmokėti darbuotojams premijas. E. Macronas pažadėjo, kad ši suma nebus apmokestinama. Be to, valstybės vadovas pažadėjo panaikinti rinkliavas už išmokas, kurios bus gautos už viršvalandžius 2019 metais.

Prezidentas taip pat paskelbė, kad bus atsisakyta socialinio draudimo mokesčio iš pensininkų, kurie per mėnesį gauna mažiau kaip 2 tūkstančius eurų. Bet kol kas tik 2019 metais. „Pensininkai yra vertinga mūsų tautos dalis“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Visus paskelbtus sprendimus Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe`as išdėstys parlamentarams antradienį.

Prezidentas pažadėjo imtis priemonių, kad didelių korporacijų atstovai ir turtingiausi piliečiai prisidėtų prie šalies plėtros. „Aš juos surinksiu ir priimsiu sprendimus šiuo klausimu šią savaitę“, – sakė jis.

Tačiau E. Macronas leido suprasti, kad neketina grąžinti vadinamojo turto mokesčio, ko prašė daugelis „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių. Pasak jo, dėl to turtingi žmonės išvyktų iš šalies, susilpnėtų ekonomika.

„Mes norime sukurti Prancūziją, kur būtų užtikrintas orumas ir darbas, Prancūziją, kur mūsų vaikai gyventų geriau negu mes“, – pabrėžė prezidentas. 

Prancūzijos vadovas pasmerkė smurtą prieš policiją per protesto akcijas. „Joks pyktis nepateisina išpuolių prieš policiją, žandarus, visuomeninių pastatų ir parduotuvių niokojimo“, – sakė jis. Prezidentas paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvius laikytis rimties ir tvarkos šalyje. „Aš tikiu, kad mes kartu galime rasti išeitį iš krizės“. – pabrėžė E. Macronas.

Prancūzijoje nuo lapkričio 17 d. vyksta „geltonųjų liemenių“ protesto akcijos prieš degalų brangimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą. Jas dažnai lydi susirėmimai su policija ir riaušės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.11; 07:58