Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius Raimundas Jurka teigia nesistebintis Apeliacinio teismo sprendimu nenagrinėti klausimo dėl galimybių Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui toliau eiti mero pareigas, mat, anot teisininko, į klausimą, kaip turi būti taikomi draudimai dirbti valstybės tarnyboje, nėra tinkamai atsakyta nei teismų praktikoje, nei įstatymuose. Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius mano – situacija dėl K. Tubio yra netoleruotina, Apeliacinis teismas, nepaisant galimo įstatymų netobulumo, privalėjo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Ketvirtadienį Apeliacinis teismas paskelbė, kad paliko nenagrinėtą Anykščių rajono mero K. Tubio ir jo gynėjo skundą dėl apribojimo politikui eiti mero pareigas. Teismas pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT).
Primena, kad rinkėjų valia yra svarbesnė už draudimus
Eltos kalbintas MRU teisės profesorius, advokatas R. Jurka teigė nesistebintis Apeliacinio teismo sprendimu klausimą dėl K. Tubio galimybių toliau eiti mero pareigas palikti nenagrinėtą. Anot teisininko, turint omeny, kad skundai dėl K. Tubio bylos yra pasiekę LAT, Apeliacinis teismas neturėtų imtis bylos nagrinėti paraleliai su kitu teismu.
„Apeliacinis teismas negali apžioti ir peržengti to, dėl ko turėtų pasisakyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tuo atveju, jei ponas K. Tubis yra pateikęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. (…) Apeliacinis teismas kaip ir turėtų nagrinėti K. Tubio skundą, bet, jei jis skundą nagrinėja, vadinasi, jis lygiagrečiai sprendžia bylą, kurią šiuo metu sprendžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tai tokia situacija nėra toleruotina. (…) Negali vienu metu bylą nagrinėti ir Aukščiausiasis Teismas, ir dar Apeliacinis teismas tuo klausimu kažką pasisako“, – aiškino R. Jurka.
Profesoriaus manymu, K. Tubio situacija signalizuoja tai, kad iki šiol nėra iki galo aišku, ar uždraudimas asmeniui dirbti valstybės tarnyboje reiškia ir ribojimą jam būti renkamam meru, ar būti išrinktam į kitas renkamas pareigas. R. Jurka svarstė, kad greičiausiai į šį klausimą galėtų atsakyti LAT.
„Manau, kad Lietuvos teisinėje praktikoje nėra iki galo aiškiai atsakyta, ką apima draudimas dirbti valstybės tarnyboje. Ar apima absoliučiai visus atvejus? Ar vis dėlto čia kalbame tik apie skiriamas pareigas? Ar toks draudimas apima ir renkamas pareigas, pavyzdžiui, merai? Mano supratimu, į šitą klausimą nėra iki galo atsakyta“, – dėstė advokatas. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
R. Jurka pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, šie klausimai lieka neatsakyti, nes šiuo atveju trūksta aiškumo įstatymuose, o teismų praktikos šioje temoje nepakanka.
Teisininko teigimu, diskutuojant dėl nuteistų asmenų galimybės kandidatuoti į vienas ar kitas renkamas pareigas, reikia nepamiršti, kad pirmenybė turi būti skiriama rinkėjų valiai – net ir tais atvejais, kai žmonės išreiškia pasitikėjimą nuteistu asmeniu.
„Asmens išrinkimas į kažkokią renkamą poziciją yra rinkėjų valia. Jeigu rinkėjai pasitiki žmogumi, kuris yra teistas, tai šiuo atveju (jei išrinktam į valdžią asmeniui uždraudžiama joje dirbti – ELTA) išeina taip, kad pažeidžiama rinkėjų konstitucinė garantija dalyvauti rinkimuose aktyviai, tai yra balsuoti, kai pareiškiama, kad „aš noriu to žmogaus“, „noriu tą žmogų matyti tam tikrame politiniam poste, nepaisant to, kad jis yra teistas“. (…) Tai yra kompleksinis klausimas. Gal įstatymas ir gali drausti nuteistam asmeniui eiti pareigas, bet vis dėlto ar įstatymas gali paneigti visuomenės valią? Šį klausimą reikėtų išplėtoti, į jį atsakyti iki galo“, – svarstė R. Jurka.
Profesorius: teismas privalo aiškinti įstatymą
Vilniaus universiteto teisės mokslų daktaras, profesorius V. Nekrošius Eltai pripažino, kad jį Apeliacinio teismo sprendimas dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas nustebino. Pasak profesoriaus, teismas negali palikti klausimo nesvarstyto, laukdamas, kol savo žodį istorijoje tars LAT.
„Man labai keistai skamba Apeliacinio teismo argumentacija, kad „mes negalime spręsti klausimo, kol neišsprendė Aukščiausiasis Teismas“. Aišku, kad jūs galite spręsti. Juo labiau jūs negalite palikti klausimą nenagrinėtą, nes taip, Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką, užtikrina vienodą įstatymo aiškinimą, bet tai neatleidžia nuo pareigos konkretų teismą pritaikyti įstatymą, pasakyti, kaip jis turi būti taikomas konkrečioje situacijoje. Įstatymas nesuteikia teisės teismui pasakyti: „aš netaikysiu įstatymo, nes aš nežinau, kaip, kol Aukščiausiasis Teismas nepasisakys“. Taip negali būti“, – aiškino V. Nekrošius.
„Įsivaizduokite, kad atėjote su ieškiniu į apylinkės teismą ir jums teisėjas sako: „žinok, nespręsiu tavo bylos, nes čia yra neaišku, palauksiu, kol Aukščiausiasis Teismas kada nors tokią bylą išspręs ir pasakys, kaip reikia aiškinti šitą įstatymą“. Tai yra nonsensas, taip būti negali“, – pavyzdį pateikė teisininkas.
Anot V. Nekrošiaus, panašu, kad įstatyminis reglamentavimas dėl draudimų nuteistiems asmenims eiti pareigas valstybės tarnyboje nėra pakankamai aiškus. Vis dėlto, pasak teisininko, net, jei ir įstatymai nėra tobuli, teismas turi juos taikyti, aiškinti juos.
„Tai, kad įstatymas nėra tobulas, nesuteikia teisės jokiam teisėjui jo netaikyti. Tam jis ir yra teisėjas, kad įstatymo netobulumai būtų pašalinti aiškinimo būdu, įstatymas būtų išaiškintas protingai, teisingai, atitinkant Konstitucijos, sąžiningumo nuostatas, teisingumo principą. Tam ir yra teisėjai, dėl to teisme stovi ne kompiuteriai, o žmonės, kurių konstitucinė pareiga yra taikyti ir neaiškius įstatymus, ir teisės principus, kurie nėra iki galo sureguliuoti“, – dėstė Vilniaus universiteto profesorius.
Muziejinės nuotraukos, pasakojančios apie Anykščius. Vytauto Visocko nuotr.
Teisininkas, kalbėdamas apie K. Tubio situaciją, akcentavo, kad namų darbų čia nėra padarę ir politikai. Kaip teigė V. Nekrošius, akivaizdu, jog būtina keisti įstatymus, tad, profesoriaus įsitikinimu, Seimo nariai delsti neturėtų.
„Iš tikrųjų atrodo labai keistai, kai žmogui iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad jis atliko korupcinio pobūdžio veiksmus, eidamas mero pareigas, teismas už tai jį nuteisia, pritaiko draudimą dirbti valstybės tarnyboje, o, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, mero renkamos pareigos nėra valstybės tarnyba. Baudžiamajame kodekse užsimenama, kad draudimas eiti pareigas valstybės tarnyboje, rodos, apima ir mero pareigas. Bet matome, kad yra neaiškumas. Tai politikai turėtų tą neaiškumą pašalinti tam, kad ateityje bylose tokių neaiškumų nekiltų. Politikai kol kas daug šneka, o veiksmo nėra“, – komentavo V. Nekrošius.
Klausimo dėl galimybės toliau eiti mero pareigas nesprendė
ELTA primena, kad ketvirtadienį Apeliacinis teismas paskelbė, kad paliko nenagrinėtą Anykščių rajono mero K. Tubio ir jo gynėjo skundą dėl apribojimo politikui eiti mero pareigas. Teismas pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas LAT. Tiesa, teismas panaikino K. Tubiui nepalankų nutarimą, kuriuo buvo patikslinta, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.
Birželį Panevėžio apygardos teismas nutarimu patikslino, kad šių metų vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas. Šį sprendimą K. Tubis apskundė Apeliaciniam teismui.
Vilniaus apygardos ir Lietuvos Apeliacinis teismas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K. Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politiką iš Anykščių rajono mero rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.
Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos. Galiausiai jis laimėjo Anykščių rajono mero rinkimus.
Ne, tai ne scenarijus siaubo filmui. Tai , manau, – Lietuvos politinė realybė.
Pirmos instancijos teismas paskelbė nuosprendį Darbo partijos byloje, kuriame, be kita ko, sakoma, kad nelikus DP, kaip juridinio asmens, byla jai nutraukiama.
Darbiečiai ir ypač V.Uspaskich šia sprendimo dalimi buvo itin patenkinti. Bet ar ne per anksti?
Manau, kad šiam sprendimui analogiškas teisinės praktikos atvejis, kai mirus žmogui ar išnykus valstybei, nelieka kam atsakyti.
Kai man sako – tokia rinkėjų valia, – aš savęs klausiu: kokių rinkėjų?
Tų, kurie už dešros riekelę, už kelias dešimtis litų pardavė savo balsą? Tų, kurie kalėjimuose balsavo taip, kaip jiems buvo liepta, ir tokiu būdu nusipirko teisę vieną kitą kartą būti nemušami, nežeminami, neprievartaujami?
Ar būtent tiems žmonėms rūpi valstybės politika, ar būtent jie turi geresnį supratimą apie partijas, jų programas, ketinimus padidinti minimalią algą?
Teisės profesorius Egidijus Kūris pagrįstai stebisi: ir niekas, nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija į tas užuominas nemušti už atiduotą rinkėjo balsą nereagavo. Baisu, kas dedasi mūsų valstybėje, bet čia kita tema.
